2013-05-06 Nr. AB-1497-3-61-3-00377-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-304/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00377-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Agrekas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Agrekas“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, įmonė) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, Tarnyba) 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę nurodant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 280 000 Lt.

Skunde nurodė, kad Tarnyba Sprendime konstatavo, jog žemės sklypui nustatyti servitutai bei specialiosios naudojimo sąlygos šio žemės sklypo vertės nemažina. Mano, kad tiek nustatyti servitutai, tiek specialiosios naudojimo sąlygos mažina ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę. Tai patvirtina ir UAB Korporacija „Matininkai“ atlikta žemės sklypo įvertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną (2010 m. lapkričio 26 d.) yra 1 280 000 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė yra 4,13 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2010 m. sausio 1 d. bei 3,58 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2011 m. sausio 1 d. Preziumavo, kad būtent dėl išskirtinių žemės sklypo savybių – nustatytų servitutų bei specialiųjų naudojimo sąlygų, žemės sklypo vertė yra mažesnė nei masinio vertinimo būdu nustatytoji. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Teigė, jog ataskaita, kuri buvo pateikta tiek VĮ „Registrų centras“, tiek NŽT, teisme nėra nuginčyta, todėl atsakovui nebuvo pagrindo netikėti joje nurodyta žemės sklypo verte bei atsisakyti tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „Agrekas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13.6-3901, 2005 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-4318 ir 2005 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 13.6-5386 nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiant teisę šio žemės sklypo savininkams naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele, gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo nuomotojo teisių nevaržo ir įtakos turto vertei sumažėti neturi, nes aprašyti inžineriniai statiniai nėra ginčo žemės sklype.

Be to, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13.6-3901 nustatytas servitutas, t. y. teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir remontuoti jas, nedraudžiantis, o tik ribojantis ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Teigė, jog dėl šios priežasties ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš panašių žemės sklypų neišsiskiria savybėmis, mažinančiomis sklypo vertę.

Pastebėjo ir tai, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 13.6-3901 nustatytos ryšių linijų apsaugos zona, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona bei elektros linijų apsaugos zona, kurios nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Šios specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas yra taikytini daugeliui žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti statybos darbus.

Kadangi žemės sklype nėra draudžiama vykdyti statybos darbus ir šiam žemės sklypui nėra nustatytų tokių servitutų ar specialiųjų naudojimo sąlygų, kurie draustų bet kokią veiklą jame, jam taikytinos specialiosios naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina, todėl manė, kad yra netikslinga tikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę pagal UAB Korporacija „Matininkai“ 2010 m. lapkričio 30 d. atlikto individualaus turto vertinimo ataskaitą.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą, t. y. pakartotinai išnagrinėjo įmonės skundą bei UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą 0,5818 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), individualaus turto vertinimo ataskaitą bei įvertino šiam žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytus servitutus, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taikytos specialiosios naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina, nusprendė, kad netikslinga tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ individualaus turto vertinimo ataskaitą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „Agrekas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais žemės sklypo vidutinės rinkos vertės tikslinimo iniciatyva priklauso sklypo savininkui, valstybinės žemės patikėjimo teise valdančiam žemės sklypą subjektui, o ne nuomininkui. Žemės nuomos klausimai, tarp jų ir sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo bei nuompinigių klausimai, spręstini vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (5 ir 9 straipsniai) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (13 straipsnio 2 dalis) nuostatomis. Teigė, jog, kadangi VĮ „Registrų centras“ nenagrinėjo ataskaitos, todėl negali pareikšti nuomonės apie atsakovui pateiktos individualaus vertinimo ataskaitos išbaigtumo bei pareiškėjo skundo motyvų ir argumentų. Tvirtino, kad palaiko Sprendimo teiginius ir argumentus dėl žemės sklypo servitutų ir specialiųjų naudojimo sąlygų neutralios įtakos žemės sklypo vertei, nes ūkinė veikla (ir statyba) ginčo žemės sklype nedraudžiama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agrekas“ skundą patenkino visiškai: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo“, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę nurodant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 280 000 Lt.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Teismas 2012 m. birželio 28 d. paskyrė ekspertizę ir uždavė ekspertui šiuos klausimus:

1) ar žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos;

2) ar šiame sklype nustatyti servitutai turi įtakos šio žemės sklypo vertei;

3) nustatyti, ar žemės sklypas turi išskirtines savybes;

4) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2009 m. vasario 1 d.;

5) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2010 m. sausio 1 d.;

6) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2011 m. sausio 1 d.;

7) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 m. sausio 1 d. Teisme 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas Ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nurodė, kad nekilnojamojo turto 0,5818 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu: 2009 m. vasario 1 d. rinkos vertė galėjo būti – 1 427 039; 2010 m. sausio 1 d. rinkos vertė galėjo būti – 1 170 873; 2011 m. sausio 1 d. rinkos vertė galėjo būti – 1 237 104, o 2012 m. sausio 1 d. rinkos vertė galėjo būti – 1 203 094.

Ekspertas pažymėjo, kad specialiosios naudojimo sąlygos – ryšių linijų apsaugos zonos (0,0334 ha), vandentiekio, lietaus i fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0,1861 ha), elektros linijų apsaugos zonos (0,0493 ha) riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype ir turi neigiamos įtakos žemės sklypo rinkos vertei. Nustatyti servitutai gali turėti neigiamos įtakos žemės sklypo vertei, nes dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra 30.3 vertės zonos pakraštyje, labiausiai nutolusiame nuo Baltijos jūros ir nuo miesto centro. Sklypą iš trijų (vakarinės, pietinės ir rytinės) pusių riboja pakankamai judrios Vytauto (šiaurinis įvažiavimas į Palangą) ir Vanagupės gatvės, bei pėsčiųjų takas. Be to, žemės sklypas ribojasi su kaimyniniais sklypais, neturi savo privažiavimo kelio. Apie 0,2500 ha iš 0,5818 ha bendro ploto užima sklype augantys įvairiarūšiai medžiai, krūmai, pušys, eglės, kurie, užimdami teritoriją, ribos komercinių objektų statybas ir vystymo galimybes.

Šiuo atveju, kai sklypas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, poilsio, gydymo ir kitų rekreacinių objektų aplinkoje, tai turi neigiamos įtakos sklypo rinkos vertei.

Teismas pastebėjo, kad nepriklausomo eksperto nustatyta ginčo žemės sklypo vertė yra pakankamai artima pareiškėjo prašomai pripažinti žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, kuri buvo nustatyta atlikus individualų žemės sklypo vertinimą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas atsiliepime tvirtino, kad jis įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą, t. y. pakartotinai išnagrinėjo įmonės skundą bei UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą 0,5818 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), individualaus turto vertinimo ataskaitą bei įvertino šiam žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytus servitutus, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taikyti specialiosios naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina, todėl netikslinga tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ individualaus turto vertinimo ataskaitą, tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, kad nustatant ginčo žemės sklypo vertę nevertino atskirų kriterijų, turinčių įtakos jo vertei, nes, anot atsakovo atstovės, tai nebuvo vertinta individualioje turto vertinimo ataskaitoje. Teismas akcentavo, kad individuali turto vertinimo ataskaita nėra įstatymo nustatyta tvarka užginčyta ir pripažinta negaliojančia, nors ir turinti trūkumų, kuriuos teismas nustatė 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime. Ginčo atveju teismui nekilo jokių abejonių dėl eksperto duotos išvados. Be to, nurodė, jog, nors atsakovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad ekspertizė nepagrįsta, tačiau konkrečiai nenurodė jos nepagrįstumo pagrindų bei nepateikė teismui jokių prejudicinę galią turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių Ekspertizės akte duotas išvadas. Teismas pabrėžė, kad atsakovas taip pat uždavė klausimus ekspertui ir į juos Ekspertizės akte buvo atsakyta.

Teismas vadovavosi Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Metodika), 15 straipsniu, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9, 10 dalimis.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (toliau – ir Taisyklės), 45 punkte įtvirtinta sąlyga – turi būti nustatytos sklypo išskirtinės savybės, reiškia, kad NŽT neprivalo teisme nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, bet gali ją vertinti ta prasme, ar tokia ataskaita yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes. Žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše išvardytos specialiosios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos – 0.0334 ha, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 0,1861 ha, elektros linijų apsaugos zonos – 0,0493 ha. Taip pat įregistruotas kelio servitutas: teisė naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele. Paminėjo, jog anksčiau nurodytame sprendime teismas konstatavo, jog, kadangi atsakovas žemės sklypo išskirtinių savybių nevertino, todėl atsakovas buvo įpareigotas patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, nustatant, ar specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutas mažina sklypo vertę. Teismo vertinimu atsakovas ginčo atveju nesivadovavo Taisyklių 45 punktu, todėl jis priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Sprendime atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kodėl pareiškėjo užsakymu nustatyta ir Ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra neteisinga. Pabrėžė, jog iš esmės pareiškėjo prašoma pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, t. y. 1 280 000 Lt, yra panaši kaip ir Ekspertizės akte nurodyta, o atsakovo nurodyta vertė nuo pareiškėjo ir Ekspertizės akte nurodytos vertės skiriasi daugiau nei keturis kartus.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą bei nustatytų pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog nesutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo NŽT patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinę rinkos vertę nurodant, kad žemės sklypo vertė yra 1 280 000 Lt bei Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertės L. C. 2012 m. liepos 16-31 d. parengtomis Ekspertizės akto Nr. L12/028 LCH NT išvadomis.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, formaliai taikęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir panaikinęs Sprendimą kaip pagrindinę priežastį nurodydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atsisakydama tikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtą individualaus turto vertinimo ataskaitą, nevertino atskirų kriterijų, kurie nebuvo vertinti minėtoje individualaus vertinimo ataskaitoje, nepagrįstai nurodė, kad Sprendimas yra priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nesivadovavo Taisyklių 45 punkto nuostatomis. Daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo išaiškinimais bei nukrypo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Teigia, jog UAB Korporacijos „Matininkai“ 2010 m. lapkričio 30 d. parengtoje individualaus turto vertinimo ataskaitoje nebuvo nurodytų išskirtinių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savybių (ypatinga žemės sklypo konfigūracija, reljefas, nustatytos specialiosios sąlygos, draudžiančios bet kokią veiklą), mažinančių žemės sklypo vertę, todėl NŽT, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą, įvertinusi šiam žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimo sąlygas ir nustatytus servitutus, tačiau nevertindama atskirų kriterijų, kurie nebuvo vertinti individualioje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimo atskaitoje, nepažeidė Taisyklių 45 punkto reikalavimų. Daro išvadą, kad ši aplinkybė, jog NŽT nevertino atskirų kriterijų, nevertintų individualioje atskaitoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savybių, neturėtų būti vertinama kaip Taisyklių 45 punkte įtvirtintų nuostatų nesilaikymas bei vertinama kaip pažeidimas, turintis įtakos Sprendimo priėmimo pagrįstumui.

Pažymi, kad teismo posėdžio metu VĮ Registrų centro atstovas A. T. supažindino teisėjų kolegiją su vaizdine medžiaga, kurioje buvo matyti komunikacijų padėtis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino šių įrodymų.

Nurodo, jog teismo sprendimas yra be motyvų, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

Pareiškėjas UAB „Agrekas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertino byloje buvusius įrodymus, dėl jų pasisakė, todėl teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Teigia, jog, nors atsakovas kvestionuoja ekspertizės akte pateiktas išvadas, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte duotas išvadas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizę atliko ekspertė L. C., kuri yra įrašyta Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisėtumo aspektu eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, kad ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (žr. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1654/2010). Teigia, jog pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, jų neįrodinėjo ir apeliantas, todėl nėra pagrindo nesivadovauti patikimu rašytiniu įrodymu – ekspertizės aktu. Pabrėžia, jog teismui nekilo jokios abejonės dėl eksperto duotos išvados, todėl teismas pagrįstai šia išvada vadovavosi.

Nurodo, jog pareiškėjas UAB „Agrekas“ laikėsi Taisyklių 45 punkte nustatytos pretenzijų bei skundų dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės pateikimo tvarkos ir terminų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti, priimant naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB „Agrekas“ skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad palaiko NŽT apeliacinį skundą ir mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra priimtas neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, jame yra esminių prieštaravimų bei neatitikimų teisės aktų nuostatoms, tai daro šį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Teigia, jog teismas priimdamas sprendimą nevertino ir nepasisakė dėl VĮ „Registrų centras“ atstovų išsakytų argumentų, kodėl ekspertės nustatyta vertė negali būti laikoma nustatyta teisingai ir teisėtai. Mano, jog sklypo verčių panašumas negali būti laikomas teisėtu pagrindu priimant teismo sprendimą. Atsižvelgęs į tai, jog atliktos ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo vertė apskaičiuota nesilaikant Metodikos reikalavimų, daro prielaidą, jog negalima vadovautis ir Korporacijos „Matininkai“ atliktos individualios turto vertinimo ataskaitos atliktais apskaičiavimais. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai prisiėmė viešojo administravimo funkciją ir įpareigojo atsakovą patikslinti žemės sklypo mokestinę vertę nurodant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 280 000 Lt, t. y. nurodant konkrečią sumą, o ne įpareigojant atsakovą iš naujo spęsti klausimą dėl žemės sklypo mokestinės vertės patikslinimo. Pažymi, jog atsakovas, priimdamas ir nagrinėdamas pareiškėjo skundą, įvertino visas jam žinomas ir pareiškėjo nurodytas išskirtines sklypo savybes, todėl priimdamas Sprendimą nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodo, kokiu veiksmu atsakovas pažeidė Taisyklių 45 punkto reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 1SD-(10.2)-43, kuriuo nebuvo priimtas sprendimas dėl 0,5818 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu, pataisymo tikslingumo pagal pareiškėjo UAB „Agrekas“ skundą ir UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktą šio žemės sklypo individualų vertinimą. Pagal bylos duomenis šis sprendimas taip pat priimtas ir vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 1SS-(10.5)-1177 ir atsakovas įpareigotas patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę. Atsakovas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1177 netenkino pareiškėjo 2011 m. vasario 11 d. skundo dėl turto vertintojo (trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro) 2011 m. vasario 1 d. sprendimo ir dėl minėto žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pakeitimo. Pareiškėjas reikalavimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pakeitimo grindė UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktu minėto žemės sklypo vertinimu (Žemės sklypo įvertinimo ataskaita), kurioje nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. šio žemės sklypo rinkos vertė yra 1 280 000 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjo pateiktoje Žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra išvardytos specialiosios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos – 0,0334 ha, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 0,1861 ha, elektros linijų apsaugos zonos – 0,0493 ha; įregistruotas kelio servitutas: teisė naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele. Pažymėtina, kad šiuo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, jog šios aplinkybės yra išskirtinės minėto žemės sklypo savybės. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo šių aplinkybių nevertino, todėl atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 45 punktu, turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir nustatyti, ar specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutas mažina sklypo vertę. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovas, įvertinęs UAB Korporacijos „Matininkai“ Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, sprendime turėtų pasisakyti, ar pareiškėjo užsakymu nustatyta ir minėtoje ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra teisinga.

Pažymėtina, kad Metodikos 45 punktas nustato, jog patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo atveju fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Tais atvejais, kai rinkos vertė skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės daugiau kaip 20 procentų, Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi žemės sklypo išskirtines savybes ir individualaus vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo. Žemės sklypo individualus vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės vertinimo masiniu būdu duomenų palaikymas vykdomas kiekvienais metais. Žemės vertinimo masiniu būdu dokumentai gali būti atnaujinami ne anksčiau kaip po 1 metų (Metodikos 47 punktas).

Pareiškėjo ginčijamu atsakovo Sprendimu nustatyta, kad 0,5818 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai žemės sklypo vertės nemažina, ir netikslinga tikslinti šio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikto individualaus turto vertinimo ataskaitą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje, nurodydamas, kad nesutinka su VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytomis žemės sklypo vidutinėmis rinkos vertėmis 2009 metais (nustatyta 7 360 000 Lt vertė), 2010 metais (nustatyta 5 281 000 Lt vertė), 2011 metais (nustatyta 4 588 000 Lt vertė), remdamasis minėta UAB Korporacijos „Matininkai“ Žemės sklypo įvertinimo ataskaita, prašė panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę nurodant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 280 000 Lt. Pirmosios instancijos tenkino šį pareiškėjo reikalavimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, skunde formuluodamas savo reikalavimą, tiksliai nenurodė, kurių metų žemės verčių žemėlapyje ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė turi būti patikslinta, t. y. ar tik 2011 metų, ar ir kitų metų (2009 bei 2010 metų) žemės verčių žemėlapiuose ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitose nustatyta žemės sklypo vertė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konkrečiai nenurodė šių aplinkybių. Pagal bylos duomenis buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo rinkos verte 2011 metais, bet ir 2009, 2010 metais.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovas turėjo patikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ir ją nustatyti 1 280 000 Lt, rėmėsi UAB Korporacijos „Matininkai“ Žemės sklypo įvertinimo ataskaita bei ekspertės L. C., atlikusios teismo paskirtą ekspertizę, siekiant nustatyti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, išvada. Pažymėtina, kad ekspertė nepatvirtino UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikto įvertinimo, t. y. kad 2010 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo vertė buvo 1 280 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, nurodęs, kad ekspertės nustatyta ginčo žemės sklypo vertė yra pakankamai artima pareiškėjo prašomai pripažinti žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, kuri buvo nustatyta atlikus individualų žemės sklypo vertinimą.

Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertė davė išvadą, jog 0,5818 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. vasario 1 d. galėjo būti 1 427 039 Lt; 2010 m. sausio 1 d. rinkos vertė galėjo būti 1 170 873 Lt; 2011 m. sausio 1 d. rinkos vertė galėjo būti 1 237 104 Lt, o 2012 m. sausio 1 d. rinkos vertė galėjo būti 1 203 094 Lt. Ekspertė nurodė, kad specialiosios naudojimo sąlygos – ryšių linijų apsaugos zonos (0,0334 ha), vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0,1861 ha), elektros linijų apsaugos zonos (0,0493 ha) riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype ir turi neigiamos įtakos žemės sklypo rinkos vertei. Nustatyti servitutai – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) gali turėti neigiamos įtakos žemės sklypo vertei, nes dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Servitutai, nustatyti žemės sklypui, mažina žemės sklypo rinkos vertę servituto vertei. Taip pat ekspertė nurodė, kad žemės sklypas yra 30.3 vertės zonos pakraštyje, labiausiai nutolusiame nuo Baltijos jūros (apie 600 m) ir nuo miesto centro. Be to, sklypą iš trijų (vakarinės, pietinės ir rytinės) pusių riboja pakankamai judrios Vytauto (šiaurinis įvažiavimas į Palangą) ir Vanagupės gatvės, bei pėsčiųjų takas. Be to, žemės sklypas ribojasi su kaimyniniais sklypais, neturi savo privažiavimo kelio. Apie 0,2500 ha iš 0,5818 ha bendro ploto užima sklype augantys įvairiarūšiai medžiai, krūmai, pušys, eglės, kurie, užimdami teritoriją, ribos komercinių objektų statybas ir vystymo galimybes. Tai turi neigiamos įtakos sklypo rinkos vertei, nes sklypas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, poilsio, gydymo ir kitų rekreacinių objektų aplinkoje.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kokių nustatytų aplinkybių pagrindu, jis konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti įrodymai, kurių pagrindu nustatytos šios aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl to neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai teisingai išnagrinėti. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingą aplinkybę, susijusią su žemės sklypo verte, ir nustatydamas, kad atsakovas žemės sklypą turėjo įvertinti taip, kaip nustatyta UAB Korporacijos „Matininkai“ Žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje, rėmėsi tik ekspertės išvada ir ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ir pan. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija. Be to, būtina pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 10 straipsnis įpareigoja teismą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas ABTĮ 81 straipsnis (pvz., 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1229/2003).

ABTĮ 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Eksperto išvada yra įrodymas, ji teismui neprivaloma (ABTĮ 62 straipsnio 4 dalis) ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Taigi teismas neprivalo besąlygiškai sutikti su eksperto išvada, t. y. eksperto išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje turėjo būti nagrinėjami visi įrodymai, susiję su žemės sklypo rinkos verte, o ne iš esmės apsiribojama vien tik ekspertizės akte nurodyta ekspertės išvada. Byloje turėjo būti vertinami atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens pateikti duomenys, susiję su servitutais, specialiosiomis sąlygomis, kurias atsakovas turėjo įvertinti vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą. Ekspertizės akte nėra nurodoma jokių konkrečių duomenų, skaičiavimų, pagrįstų rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia dalimi servitutai ir specialiosios sąlygos pagal savo pobūdį, konkrečią buvimo vietą lemia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teikiamus duomenis apie servitutų ir specialiųjų sąlygų įtaką šio konkretaus žemės sklypo vertei ir atitinkamai vertinti ekspertizės akte nurodytus duomenis, kurių pagrindu nustatytos, pasiūlyti bylos proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę.

Teismo paskirta ekspertizė atlikta, įsigaliojus naujai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijai (Žin., 2011, Nr. 86-4139). Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią gali būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertinimas yra turto vertės nustatymas pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir nustatyta tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, kuri yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtas teisės aktas (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12, 15 dalys). Lietuvos Respublikos finansų ministras 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtino Turto ir verslo vertinimo metodiką, kuri įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Šioje metodikoje nurodytas retrospektyvinis vertinimas – vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto vertė. Nagrinėjamu atveju būtent ir buvo atliktas retrospektyvinis vertinimas. Atliekant retrospektyvinį vertinimą: galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje); galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje); turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą turto arba verslo vertės nustatymo dieną (praeityje) (Turto ir verslo vertinimo metodikos 43 punktas). Pažymėtina, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios Turto vertinimo metodikos 4 punkte buvo nustatyta, kad nustatant turto vertę yra reikšmingi tokie kriterijai, kaip pasiūla ir paklausa, pakeitimo kitu turtu principas, išoriniai veiksniai, ekonominių pokyčių įtaka, socialiniai lūkesčiai, turto naudojimo apribojimai ir kt. Be to, turto vertintojas, atlikdamas turto vertinimą, remiasi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais (Turto ir verslo vertinimo metodikos 5 punktas).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), nagrinėjant šiuos klausimus proceso šalims turi būti sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą iš esmės tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė