fff12edc-fe4e-4371-b5f6-eafd794232f0 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas AuruskevičiusPranešėjas Algirdas Auruskevičius                                 Civilinė byla Nr. 2A-1974-115/2011Teisėjas Lijana Visokavičienė                                               Procesinio sprendimo kategorijos:18.2.2;121.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovui A.

D., jo atstovui adv. P. Bružui,atsakovo atstovei A. Montriminei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai” dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei piniginių iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :I.Ginčo esmė ieÅ¡kovas A.

D. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jo 2009-11-03 atleidimÄ iÅ¡ darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal DK 129 str. 2 d. neteisėtu ir nepagrįstu; negrÄ Å¾inti jo į darbÄ pas atsakovÄ ; priteisti jam iÅ¡ atsakovo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. 2009-11-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėji­mosi iÅ¡laidas (b.l. 1-6, t.

1) PaaiÅ¡kino, kad 2009-02-27 įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo neinformatyvus ir neatitiko įstatymo reikalavimų. Atlikus struktÅ«rinius pertvarkymus, ieÅ¡kovo funkcijos iÅ¡liko ir Å¡ių funkcijų atlikimui buvo priimti nauji darbuotojai. Atsakovas pažeidė DK 130 str. 4 d., nes darbdavys, prieÅ¡ įteikdamas įspėjimÄ ieÅ¡kovui dėl darbo sutarties nutraukimo, nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais. Nurodė, kad buvo pažeista ir atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra, nes ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lytas darbas atitinkantis jo kvalifikacijÄ (DK 129 str.), taip pat atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovas atleidimo metu prižiÅ«rėjo savo Å¡eimos narį – motinÄ , kuriai yra nustatyta globa dėl psichinės ligos, taip pat, kad ieÅ¡kovas turėjo 25 metų darbo staÅ¾Ä atsakovo įmonėje (DK 135 str.).

Neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 145-158, t. 2). Nurodė, kad 2009-02-27 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovui buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai, 4 mėnesių įspėjimo terminas nepažeistas.

Teismo konstatavo, jog 2009-02-27 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nurodytos aplinkybės pakankamai suteikė informacijos ieÅ¡kovui apie tai, kokį struktÅ«rinį pertvarkymÄ ir kokio masto ketino vykdyti atsakovas, t.y. aiÅ¡kiai nurodė, koks terminalas bus naikinamas ir nuo kada, kokius darbuotojus apėmė nurodytas pertvarkymas. 2009-02-27 įspėjimas buvo priimtas kompetentingo organo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo, nurodant jo teisinį pagrindÄ - Generalinio direktoriaus pavaduotojo-Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus 2009-02-24 įsakymÄ Nr. Ä®(DL)-47 „Dėl importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo".

Spręsdamas, ar Keleivių vežimo direkcijos direktorius turėjo teisę įspėti ieÅ¡kovÄ , teismas vertino atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimus apie tai, kad 2006-02-20 buvo priimtas AB „Lietuvos geležinkeliai" valdybos nutarimas (protokolas Nr. 3-03) „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizacinės struktÅ«ros“. Teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kovas teigė, kad vietoj panaikinto Importo eksporto bagažo terminalo buvo įsteigtas Pardavimų organizavimo centras, tačiau įvertinęs jo struktÅ«rÄ , joje esančias pareigybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog struktÅ«ra nebuvo analogiÅ¡ka panaikinto terminalo struktÅ«rai, be to, pardavimų organizavimo centras vykdė iÅ¡ esmės kitas funkcijas.

Po struktÅ«rinių pertvarkymų krovinių priėmėjo etato neliko. Teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę inicijuoti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ DK 129 str. 2 d. pagrindu. Teismas nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas DK 129 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ vykdė tinkamai, nes nuolat teikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymus dėl darbo, taip suteikdamas jam informacijÄ apie laisvas darbo vietas bendrovėje bei sudarydamas sÄ lygas pareikÅ¡ti norÄ bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ .

Atsakovas pateikė iÅ¡ viso ieÅ¡kovui 10 darbo pasiÅ«lymų bei dar 2 nagrinėjant bylÄ teisme. Byloje esantys duomenys liudija, jog ieÅ¡kovas siekė bÅ«ti perkeltas į II kat. techniko pareigas. Tačiau ieÅ¡kovas neatitiko II kat. technikui keliamų reikalavimų, dėl ko atsakovas neturėjo pareigos siÅ«lyti nurodytos darbo vietos. Teismas iÅ¡ atsakovo teiktų ieÅ¡kovui laisvų darbo vietų sÄ rašų, nustatė, jog ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma pasirinkti pareigybę, kuri atitiktų jo kvalifikacijÄ ir sugebėjimus.

IeÅ¡kovas nesutiko dirbti jokio atsakovo pasiÅ«lyto darbo, todėl atsakovui teko jį atleisti. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas atitiko DK 135 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, todėl jis buvo priskirtas prie asmenų, turinčių pirmenybės teisę bÅ«ti paliktų darbe. Teismas nurodė, kad pagal DK 135 str. 2 d. pirmenybė jÄ turintiems darbuotojams prieÅ¡ atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukÅ¡tesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikacijÄ .

Tuo tarpu byloje esantys duomenys liudija, jog tarp visų pirmenybės teisę turėjusių darbuotojų, ieškovo kvalifikacija buvo žemiausia, nes kitų darbuotojų turimos profesijos, specialybės, prieš tai užimtos pareigos, praktiniai įgūdžiai, sudarė pagrindo manyti, jog jie turėjo daugiau žinių, reikalingų II kat. techniko pareigoms užimti. Todėl atsakovas pagrįstai nesiūlė ieškovui pagal jo turimas darbines savybes laisvos II kat. techniko darbo vietos. Vykdomas tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo nereiškia profesinės ligos diagnozavimo (DK 135 str. 1 d. 1 p.).

Nesant konstatuoto profesinės ligos fakto, ieÅ¡kovo atžvilgiu DK 135 str. 1 d. 1 p. nuostata negalėjo bÅ«ti taikoma. Darbuotojų skaičiui po pertvarkymų sumažėjus tik trimis, DK 130 str. 5 d. įtvirtinti reikalavimai grupinio atleidimo atveju neturėjo bÅ«ti taikomi, taigi Å¡i norma nebuvo pažeista. Nors ieÅ¡kovas teigė, jog atsakovas pažeidė DK 130 str. 4 d., t.y. prieÅ¡ įteikdamas įspėjimÄ ieÅ¡kovui dėl darbo sutarties nutraukimo, nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais, teismas nurodytÄ teiginį atmetė kaip nepagrįstÄ , nes ši įstatymo redakcija bylos nagrinėjimo metu buvo negaliojanti.

Dėl reikalavimų dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei neturtinės žalos priteisimo teismas nepasisakė, nes atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo DK 129 str. 2 d. pagrindu byloje nebuvo nustatytas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai IeÅ¡kovas A. D. pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 162-167, t. 2), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 263 str., 265 str. 1 d., nes teismas konstatuodamas, jog Keleivių vežimo direkcijos pirmasis pavaduotojas buvo kompetentingas organas priimti 2009-04-24 įsakymÄ Nr. Ä®(DL)-47 „Dėl importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo“ bei 2009-02-27 įspėjimÄ ieÅ¡kovui apie daro sutarties nutraukimÄ , vadovavosi 2006-04-05Ä®sakymu Nr. Ä®-l 19, kurio atsakovas nėra pateikęs į Å¡iÄ civilinę bylÄ ir jis nebuvo iÅ¡tirtas, todėl byloje nėra duomenų, kad toks įsakymas iÅ¡ vis buvo priimtas, o juo labiau teismui ir bylos Å¡alims nėra žinomas jo turinys.

Pažymi, kad teismo nurodytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-10-19 įsakymas Nr. Į – 804 „Dėl įgaliojimų darbo teisės srityje perdavimo“ nepatvirtina teismo argumento, kad šiuo įsakymu buvo pakeistas 2006-04-05 įsakymas Nr. Į-l 19. Iš byloje pateikto atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymo Nr. Į-398 turinio aišku, kad tik 2009-05-14 buvo nuspręsta atlikti atsakovo organizacinės struktūros pertvarkymus, kurie buvo įforminti atitinkamo valdymo organo.

Å is įsakymas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas iki 2009-05-14 turėjo įgaliojimus ir buvo kompetentingas spręsti dėl atsakovo organizacinės struktÅ«ros pertvarkymo ir įspėti ieÅ¡kovÄ dėl atleidimo. Atsakovui priėmus minėtÄ 2009-05-14 įsakymÄ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas privalėjo įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovÄ iÅ¡ naujo įspėti apie atleidimÄ .

Atsakovo pateikti ieÅ¡kovui darbo pasiÅ«lymai negalėjo bÅ«ti įgyvendinti, nes dalis pasiÅ«lytų ir ieÅ¡kovui tinkančių darbo pareigybių po atsakovo generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymu turėjo bÅ«ti panaikintos. Tokiais savo veiksmais atsakovas neužtikrino ieÅ¡kovui tinkamo pasiÅ«lymo pateikimo dėl perkėlimo į kitas darbo pareigas. Be to, atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi ieÅ¡kovui sutikus bÅ«ti perkeltu į kitÄ darbÄ , atsakovas nurodydavo, kad laisvų darbo vietų nebeliko dėl vėliau priimto generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymo.

Å ias aplinkybes patvirtina tai, kad 2009-08-24 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui sutikimÄ dirbti palydovu, vagonų budėtoju, tačiau atsakovas Å¡io klausimo nesprendė. Pabrėžia, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovui pateikė tik vienÄ darbo pasiÅ«lymÄ dirbti Vagonų paruoÅ¡imo poskyryje III kategorijos transportuotojo pareigose, iÅ¡ anksto žinodamas, kad tokio darbo ieÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės dirbti negalės. Atsakovas žinodamas, kad vyksta tyrimas dėl profesinės ligos ir neįgalumo ieÅ¡kovui nustatymo, turėjo ieÅ¡kovui palikti darbo vietÄ iki tol, kol bus nustatytas neįgalumas.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (b.l. 172-174, t. 2), kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad vadovaujantis bylos medžiaga ir posėdžių protokolų duomenimis, pirmÄ kartÄ apie 2009-10-19 įsakymÄ Nr. Ä® – 804 bei 2006-04-05 įsakymÄ Nr. Ä®- 119 ieÅ¡kovas užsiminė tik 2011-02-15 teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu, todėl atsakovas neturėjo galimybės 2006-04-05 .

įsakymo Nr. Į- 119 pateikti anksčiau. Pabrėžia, kad terminalas, kuriame anksčiau dirbo ieškovas buvo panaikintas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymu Nr. Į – 398 nuo 2009-06-01 2009-02-25 įsakymu Nr. Į(DL) – 47 priimtas sprendimas dėl Importo eksporto terminalo veiklos nutraukimo. 2009-02-25 įsakymas Nr. Į(DL) – 48 yra organizacinio pobūdžio. Juo buvo vykdomas Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimas ir su tuo susiję darbo organizavimo pakeitimai. 2009-05-14 įsakymu Nr. Į – 398 buvo patvirtinta nauja Keleivių vežimo direkcijos sudėtis, nes buvo atlikti visos Direkcijos struktūriniai pertvarkymai, ir, tuo pačiu įsakymu, panaikinti laikini etatai, esantys terminale.

Pareigos darbdaviui laikyti darbuotojÄ darbe, kol vyksta tyrimas dėl profesinės ligos, nenustato nei teisės aktai, nei teismų praktika. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Apeliantas (ieÅ¡kovas) A. D. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys yra atmestas, praÅ¡ant jį panaikinti ir ieÅ¡kinį patenkinti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.Dėl Keleivių vežimo direkcijos pirmojo pavaduotojo kompetencijos priimti sprendimus dėl Importo – eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimoIeÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 str., 265 str. 1 d.  nepagrįstai konstatavęs, jog Keleivių vežimo direkcijos pirmasis pavaduotojas buvo kompetentingas organas priimti 2009-04-24 įsakymÄ Nr. Ä®(DL)-47 „Dėl importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo“ bei 2009-02-27 įspėti ieÅ¡kovÄ apie daro sutarties nutraukimÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas A.

D. nuo 1984-05-07 iki 2009-11-03 dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijoje krovinių priėmėju. Importo eksporto bagažo terminalas, kuriame dirbo ieškovas, dėl struktūrinių pertvarkymų buvo panaikintas ir jo vietoje joks kitas padalinys įsteigtas nebuvo. Tai rodo, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs. Apeliantas teigia, kad pertvarkymai buvo atlikti tam neįgalioto asmens priimtų įsakymų pagrindu, todėl jis negalėjo būti 2009-02-27 įspėtas ir atleistas iš darbo pagal DK 129 str. 2 d.

Nustatyta, kad 2006-02-20 AB „Lietuvos geležinkeliai" valdyba (protokolas Nr. 3-3) priėmė nutarimÄ vietoje buvusių valdybų (Keleivių vežimo, Krovinių vežimo ir InfrastruktÅ«ros priežiÅ«ros) įsteigti tris direkcijas – Keleivių vežimo, Krovinių vežimo ir Geležinkelių infrastruktÅ«ros. 2008-01-23 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patvirtintų Keleivių vežimo direkcijos nuostatų 9.2 p. nustatyta, kad direkcijos direktorius tvirtina direkcijos valdymo struktÅ«rÄ ir etatų sÄ raÅ¡us, pagal 9.4 p. nustato pavaldžių padalinių personalo sudėtį, pagal 10.7 p. direkcijos direktorius turi teisę leisti įsakymus dėl atleidimo iÅ¡ darbo, 10.11 p. pagrindu teikti pasiÅ«lymus dėl valdymo struktÅ«ros ir etatų sÄ raÅ¡o tikslinimo ir keitimo generalinio direktoriaus patvirtinto bendro dirbančiųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio fondo ribose. 2007-01-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patvirtintuose Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigybės nuostatuose nurodyta, kad direktoriaus pirmasis pavaduotojas eina Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pareigas jam nesant darbe (4 p.). 2009-02-19 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Strateginio planavimo taryba nutarė pritarti Keleivių vežimo direkcijos Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimui.

Iš byloje pateiktų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymų dėl įgaliojimų darbo teisės srityje perdavimo matyti, kad 2006-04-05 įsakymo Nr. Į-119 (b.l. 176-177, t.

2) pagrindu Keleivių vežimo direkcijos direktoriui (jam nesant – direkcijos direktoriaus pavaduotojui vežimo organizavimui) suteikta teisė priimti sprendimus dėl vadovaujamos direkcijos darbuotojų atleidimo iš darbo. 2006-04-05 įsakymo Nr. Į-119 pagrindu Keleivių vežimo direkcijos direktoriui darbo teisės srityje suteikti įgaliojimai palikti nepakeisti nei 2006-09-29 įsakymu Nr. Į-597 (b.l. 178-179, t.2), nei 2006-10-23 įsakymu Nr. Į-616 (b.l. 180-181, t. 2). 2009-04-10 įsakymu Nr. Į-296 (b.l. 186-187, t.

2) Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus įgaliojimai darbo teisės srityje palikti tokie patys kaip ir prieÅ¡ tai minėtuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymuose, tačiau padarytas pakeitimas įraÅ¡ant, kad nesant Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus darbo sutartis nutraukti su direkcijos darbuotojais gali direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas (prieÅ¡ tai Å¡ie įgaliojimai buvo suteikti direkcijos direktoriaus pavaduotojui vežimo organizavimui). Å ių lokalinių teisės aktų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas turėjo įgaliojimus (nesant direkcijos direktoriaus) priimti sprendimus, susijusius su darbuotojų atleidimu. Faktinis pagrindas ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ darbo 2009-02-27 ieÅ¡kovui įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ (b.l. 10, t.

1) nurodytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos 2009-02-24 įsakymas Nr. Į(DL)-47 „Dėl Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo“, priimtas direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo. Įsakyme įtvirtinta, kad Importo eksporto bagažo terminalo veikla nutraukiama nuo 2009-04-01 remiantis 2009-02-24 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Strateginio planavimo tarybos posėdžio nutarimu dėl Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo (b.l. 55, t. 1). 2009-05-14 įsakymu Nr. Į-398 „Dėl keleivių vežimo direkcijos struktūrinių pertvarkymu ir darbo organizavimo pakeitimų“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius patvirtino, kad nuo 2009-06-01 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijoje panaikinamas Importo eksporto bagažo terminas – 10 etatų (b.l. 32-34, t. 1).

Apeliantas mano, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniam direktoriui priėmus įsakymÄ Nr. Ä®-398 jis iÅ¡ naujo turėjo bÅ«ti įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Keleivių vežimo direkcijos 2009-02-24 įsakymas Nr. Ä®(DL)-47 turėtų bÅ«ti vertinamas 2008-01-23 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patvirtintų Keleivių vežimo direkcijos nuostatų 10.11 p. kontekste. Tokiu atveju minėtas įsakymas prilyginamas, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , organizacinio pobÅ«džio aktui, kuris nustato direkcijos struktÅ«ros pertvarkymo planus.

Nors tokio pobÅ«džio aktas DK 129 str. prasme ir negalėjo bÅ«ti pagrindas įspėti Importo eksporto bagažo terminalo darbuotojus apie atleidimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad direkcijos pertvarkymo buvo realÅ«s, vyko taip kaip buvo numatyta 2009-02-24 įsakyme Nr. Ä®(DL)-47, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus 2009-05-14 įsakymu Nr. Ä®-398 jie buvo realiai įteisinti, terminalo panaikinimo data nepakeista, t.y. 2009-06-01, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas A. D. po 2009-05-14 įsakymo Nr. Ä®-398 priėmimo turėjo bÅ«ti iÅ¡ naujo perspėtas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Tokia iÅ¡vada daroma, kadangi atsakovas nepažeidė bendros pareigos elgtis sÄ Å¾iningai bei protingai apelianto atžvilgiu (DK 35 str.), t.y. realiai vykdė pertvarkymus nuo pat 2009-02-24 priėmimo, o fakto, kad struktÅ«riniai pertvarkymai buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su apeliantu DK 129 str. pagrindu, neginčija ir pats apeliantas. Taigi nors Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas nebuvo kompetentingas organas priimti 2009 m. balandžio 24 d. įsakymÄ Nr. Ä®(DL)-47, tačiau dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui priėmus 2009-05-14 įsakymÄ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas privalėjo įstatymo nustatyta tvarka apeliantÄ iÅ¡ naujo įspėti apie atleidimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog darbo sutartis su apeliantu nutraukta 2009-11-03 (b.l. 11, t. 1), t.y. praėjus 8 mėnesiams nuo 2009-02-27, t.y. įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo įteikimo dienos. Net konstatavus, jog atsakovas po 2009-05-14 įsakymo Nr. Ä®-398 priėmimo privalėjo iÅ¡ naujo įspėti apeliantÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, nebÅ«tų pagrindo teigti, kad 4 mėn. terminas pagal DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. bÅ«tų buvęs pažeistas. Dėl DK 129 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimo Apeliantas A.

D. teigia, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neužtikrino ieÅ¡kovui tinkamo pasiÅ«lymo pateikimo dėl perkėlimo į kitas darbo pareigas. Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. atveju DK ir kituose įstatymuose nustatytos atitinkamos garantijos atskirų kategorijų darbuotojams. Faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ , yra vienas iÅ¡ juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. pagrindÄ . Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 str., turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ .

Ä®statyme nereikalaujama, kad atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbÄ . Kitas darbas (laisva darbo vieta ir pareigos) visų pirma turi bÅ«ti siÅ«lomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ , reikiamais atvejais – į sveikatos bÅ«klę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti į jas perkeltas, – turi bÅ«ti siÅ«lomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti.

Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbdavys, turintis veikiančius struktÅ«rinius padalinius įvairiose vietovėse, privalo atleidžiamam darbuotojui pasiÅ«lyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktÅ«ros mastu, o ne vien tik esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame struktÅ«riniame padalinyje Å¡is darbuotojas dirbo (DK 2 str. 1 d. 2, 8 p., 10 st. 1, 3 d., CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2004).AiÅ¡kindamas DK 129 str.

įtvirtintÄ darbdavio pareigos pasiÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ ribas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siÅ«lyti tÄ laisvÄ darbo vietÄ ir nepažeidžia DK 129 str. 1 d. reikalavimo dėl kito darbo siÅ«lymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008; Teismų praktika 29, p. 193–206).Pagal CPK 178 str. bÅ«tent darbdavys, Å¡iuo atveju atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo įrodyti, kad jis atliko visus įstatyme numatytus bÅ«tinus veiksmus pasiÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ jo organizacinėje struktÅ«roje.

Byloje nustatyta, kad apeliantui A. D. pasiÅ«lymai dėl darbo buvo teikti 2009-02-27 (b.l. 76, t. 1), 2009-03-02 (b.l. 77, t. 1), 2009-03-17 pasiÅ«lyta dirbti Konduktorių kontrolierių bare konduktoriaus kontrolieriaus pareigose (b.l. 78, t. 1), tačiau apeliantas nurodė, kad konduktoriumi dirbti nesutinka, kadangi jam netinka darbo grafikas. PraneÅ¡imai apie laisvas darbo vietas apeliantui taipogi įteikti 2009-05-06 (b.l. 79, t. 1), 2009-06-03 (b.l. 80, t. 1), 2009-07-03 (b.l. 83, t. 1), 2009-08-06 pasiÅ«lyme dėl darbo apeliantas nurodė, kad sutiktų dirbti palydovu, vagonų budėtoju, operatoriumi (b.l. 86, t. 1). 2009-09-04 pasiÅ«lyme dėl darbo ieÅ¡kovas įrašė, kad sutinka dirbti Å¡altkalviu – santechniku, vagonų budėtoju (b.l. 87, t. 1). 2009-09-11 atsakovas ieÅ¡kovÄ informavo, kad nuo 2009-09-15 vagono palydovo etatai naikinami ir skelbiamas darbuotojų skaičiaus mažinimas, todėl ieÅ¡kovui negalima pasiÅ«lyti vagono palydovo ar vagonų budėtojo pareigų (b.l. 88, t. 1). 2009-10-07 ieÅ¡kovui pateiktas dar vienas pasiÅ«lymas dėl darbo pagal esamas laisvas vietas (b.l. 90, t. 1). 2009-10-20 ieÅ¡kovui praneÅ¡ta, kad Pardavimų organizavimo centre II kat. techniko laisvos darbo vietos nėra (b.l. 89, t. 1). 2009-11-03 ieÅ¡kovui pateikta informacija apie laisvas darbo vietas Keleivių vežimo direkcijoje (b.l. 93, t. 1).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2010-07-30 ieÅ¡kovas informuotas, kad jam siÅ«loma dirbti Keleivių vežimo direkcijos Vagonų paruoÅ¡imo poskyryje III kategorijos transportuotojo pareigose (b.l. 3, t. 2). Tačiau ieÅ¡kovas 2010-08-02 atsakyme dėl pasiÅ«lymo nurodė, kad dėl sveikatos bÅ«klės nurodyto darbo dirbti negali. PaaiÅ¡kino, jog sutiktų dirbti II kat. techniku ar sandėlininku (b.l. 4, t. 2). Atsakovas 2010-08-02 pateikė dar vienÄ pasiÅ«lymÄ (b.l. 5, t.2), siÅ«lydamas apeliantui II kategorijos transportuotojo pareigas.

Tačiau ieÅ¡kovas jų atsisakė, motyvuodamas tuo, kad dėl sveikatos bÅ«klės negali dirbti tokio pobÅ«džio darbo. 2011-10-04 atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai" apeliantui pateikė dar vienÄ pasiÅ«lymÄ dėl darbo pagal laisvų darbo vietų sÄ raÅ¡Ä , tačiau siÅ«lomo darbo apeliantas atsisakė. Taigi, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iÅ¡ viso apeliantui pateikė 13 darbo pasiÅ«lymų. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui teiktų laisvų darbo vietų sÄ rašų (b. l. 82-89, 84-85, 91-92, t.

1) matyti, kad ieÅ¡kovui buvo siÅ«lomos laisvos darbo vietos, atitinkančios jo kvalifikacijÄ , sugebėjimus, sveikatos bÅ«klę, be to, darbo vietos siÅ«lytos visuose atsakovo struktÅ«riniuose padaliniuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neužtikrino ieÅ¡kovui tinkamo pasiÅ«lymo pateikimo dėl perkėlimo į kitÄ darbo vietÄ (DK 129 str. 1 d.), nes darbdavio pareiga pasiÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ negali bÅ«ti vertinama kaip absoliuti, verčianti darbdavį keisti savo vidinę organizacinę struktÅ«rÄ , besÄ lygiÅ¡kai pritaikant esamas laisvas darbo vietas prie darbuotojo subjektyvių norų, poreikių ir pan.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais esÄ atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, apeliantui sutikus bÅ«ti perkeltu į kitÄ darbÄ , nurodydavęs, kad laisvų darbo vietų nebeliko dėl generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymo, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog darbo vietos, į kurias norėjo bÅ«ti perkeltas apeliantas, iÅ¡ tikrųjų buvo naikinamos pagal suplanuotÄ atsakovo struktÅ«ros pertvarkymÄ . Dėl DK 135 str. 1 dalies 1 punkto pažeidimo Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovas, žinodamas, kad vyksta tyrimas dėl profesinės ligos ir neįgalumo apeliantui nustatymo, turėjo ieÅ¡kovui palikti darbo vietÄ iki tol, kol bus nustatytas neįgalumas.

Byloje nustatyta, kad apelianto gydytoja 2009-10-13 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ su praneÅ¡imu dėl įtariamos profesinės ligos (b.l. 94, t. 2). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas likus vienai savaitei iki darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu, sužinojo apie pastarojo kreipimÄ si dėl profesinės ligos jam nustatymo. 2010-02-22 buvo pradėtas tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl profesinės ligos nustatymo (b.l. 106-112, t. 2). Pagal DK 135 str. 1 d. 1 p., darbuotojas turi pirmenybės teisę likti darbe, jei jis susirgo profesine liga.

Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymu mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie sprendimų dėl darbuotojų mažinimo priėmimo metu jau yra pripažinti sergantys profesine liga. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vykdomas tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo nereiškia profesinės ligos diagnozavimo.

DK 135 str. 1 d. 1 p. taikymo iÅ¡plėtimas nustatant, kad darbdaviui atsiranda pareiga suteikti pirmenybę darbe likti darbuotojui, kuriam yra pradėtas tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo, bÅ«tų nepagrįstas kitų darbuotojų, patenkančių į DK 135 str. taikymo sferÄ , atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus Å¡ioje dalyje taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimÄ , ar darbuotojas, atitinkantis bent vienÄ DK 135 str. numatytÄ požymį, iÅ¡ darbo buvo atleistas nepažeidžiant jo pirmenybės teisės likti darbe, svarbu lyginamuoju bÅ«du įvertinti, kokia buvo atleisto ir neatleistų darbuotojų kvalifikacija.

Kaip savo teisminėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2005) pirmenybės teisės bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukÅ¡tesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikacijÄ .

Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas A. D. buvo priskirtas darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę likti darbe, kategorijai pagal DK 135 str. 1 d. 2 p. Spręsdamas, ar apelianto pirmenybės teisė būti paliktam darbe nebuvo pažeista, pirmosios instancijos teismas smulkiai ištyręs, susijusias su Importo eksporto bagažo terminalo darbuotojų atleidimu, konstatavo, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepažeidė DK 135 str. įtvirtintos apelianto pirmenybės teisės, kadangi jo kvalifikacija buvo žemesnė už kitų atleidžiamų darbuotojų.

Å ios Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados apeliantas apeliaciniame skunde neginčija, todėl teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi teismo nustatytas aplinkybes dalyje dėl DK 135 str. pažeidimo (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas atleisdamas apeliantÄ nepažeidė DK 135 str. įtvirtintos jo pirmenybės teisės, kadangi apelianto kvalifikacija, iÅ¡silavinimas buvo žemiausi tarp Importo eksporto bagažo terminalo darbuotojų, be apelianto, turėjusių pirmenybės teisę likti darbe. Apeliacinis teismas turėjo 7,70 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Atmetus apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , Å¡i suma valstybei priteistina iÅ¡ apelianto A. D. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :            Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D. 7,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetÄ .

             Teisėjai                                                    Algirdas Auruškevičius                                                                  Rūta Veniulytė - Jankūnienė                                                                  Tatjana Žukauskienė