Legislator Case Law & Legislation
ffef21d7-b6f8-4026-9d18-c7fb32d46dfa AI generated

ffef21d7-b6f8-4026-9d18-c7fb32d46dfa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ffef21d7-b6f8-4026-9d18-c7fb32d46dfa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant apeliantei N. T. ,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės N. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Solorano“, N. T. ir S. U. dėl įsiskolinimo priteisimo ir N. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

Legislator headnote

AI generated

ffef21d7-b6f8-4026-9d18-c7fb32d46dfa · Lietuvos apeliacinis teismas: mokumo, atsakovai taip pat nesiÅ«lė kito prievolės užtikrinimo bÅ«do vietoje prisiimtojo N. T. pasiraÅ¡yta laidavimo sutartimi.Teismas nurodė, kad atsakovė atsakomybę pagal laidavimo sutartį sieja su savo turtinėmis teisėmis – kredito gavėjo UAB „Solorano“ akcijų turėjimu nuosavybės teise. Teismo nuomone, toks laidavimo prievolės pasibaigimo pagrindas nenumatytas nei sutartyje, nei specialiosiose ar bendrosiose prievolių pabaigÄ reglamentuojančiose civilinės teisės normose, todėl laidavimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta pasibaigusia nuo atsakovės nurodomo paskutiniųjų 5 procentų akcijų perleidimo momento 2008 m. gruodžio 18 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant apeliantei N. T. ,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės N. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Solorano“, N. T. ir S. U. dėl įsiskolinimo priteisimo ir N. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas kilo dėl laidavimo santykių pasibaigimo tuo pagrindu, kad laiduotoja, laidavusi už bendrovę, kurios akcininke ji buvo laidavimo metu, vėliau perleidusi savo akcijas nustoja ja bÅ«ti.IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ (toliau – ir bankas) prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Solorano“, N. T. ir S. U. 374 107,70 Lt dydžio įsiskolinimÄ , kintamas palÅ«kanas už kredito naudojimÄ bei procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties pagrindu UAB „Solorano“ (toliau – ir bendrovė) buvo suteiktas 350 000 Lt dydžio kreditas. 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarytomis laidavimo sutartimis N. T. ir S. U. laidavo už UAB „Solorano“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamÄ vykdymÄ .

Bendrovė gauto kredito iki galutinio jo grÄ Å¾inimo termino negrÄ Å¾ino. Ä®siskolinimas 2009 m. kovo 26 d. siekė 374 107,70 Lt. Atsakovė N. T. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. tarp jos ir ieÅ¡kovo sudarytos laidavimo sutarties pagrindu atsiradę laidavimo santykiai pasibaigė Å¡iai atsakovei pardavus UAB „Solorano“ akcijas. Nurodė, kad bendrovę įsteigė kartu su S. U. . IÅ¡ pradžių abi jos įsigijo po pusę bendrovės akcijų, tačiau vėliau N. T. savÄ sias perleido: 2008 m. kovo 5 d.

S. U. pardavė 45 procentus visų bendrovės akcijų, o 2008 m. gruodžio 18 d. T. B. – likusius 5 procentus. Atsakovė mano, kad bankas laidavimo sutarčių sudarymÄ siejo ne su konkrečiais fiziniais asmenimis, o su jų esmine savybe – UAB „Solorano“ akcijų turėjimu nuosavybės teise, todėl, pardavusi akcijas, atsakovė Å¡iÄ savybę prarado, ir laidavimas tapo neadekvatus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.77 str. 6 d.). Nors formaliai skolininkas po akcijų perleidimo liko tas pats, tačiau atsižvelgiant į tai, kad laidavimas buvo susietas su bendrovės akcijų nuosavybe, kreditoriui apie akcijų perleidimÄ buvo praneÅ¡ta, asmeninis N. T. laidavimas pasibaigė.

Laidavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad atsakovė buvo bendrovės akcininkė, jos tikroji valia ir ketinimai sietini su akcijų nuosavybe. Nebeesant priežasties, buvusios pagrindu laiduoti, remiantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais galima teigti, kad tolimesnis laidavimas nėra adekvatus (CK 6.76 str. 1 d.). Be to, bendrovės prievolių vykdymas yra užtikrintas ir hipoteka, todėl kreditorius turi realiÄ galimybę savo reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ įkeisto turto (CK 6.86 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad atsakovės N. T. laidavimas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu nesibaigė.

Laidavimo sutartyje numatyta, kad Å¡i prievolė galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Kredito negrÄ Å¾inus, negalima spręsti nei apie sutartinį, nei apie įstatyminius laidavimo pasibaigimo pagrindus (CK 6.87, 6.88 str.). Teismo nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinyje įvardintas prievolės pasibaigimo pagrindas – CK 6.77 straipsnis – negali bÅ«ti priskirtas nei prie vieno iÅ¡ CK Å eÅ¡tosios knygos IX skyriuje nustatytų prievolių pasibaigimo pagrindų. Å is straipsnis reglamentuoja ne laidavimo pasibaigimo, o minimos prievolės atsiradimo pagrindus.

Straipsnio 4 dalis nustato kreditoriaus teisę reikalauti, kad laiduotojas bÅ«tų konkretus jo nurodomas asmuo, o tokio reikalavimo kreditoriui nepareiÅ¡kus – skolininko teisę pasiÅ«lyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį. Kai skolininkas privalo pateikti laidavimÄ Ä¯statymų ar teismo sprendimo pagrindu, vietoj laidavimo jis turi teisę pateikti kitÄ adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ (5 d.). Tuo tarpu straipsnio 6 dalyje esanti norma papildo iÅ¡dėstytÄ sias 4 ir 5 dalyse.

Ä®statymų leidėjo nuostata, kad ginčus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das adekvatus, sprendžia teismas, reiÅ¡kia, kad kilus abejonių, ar skolininko siÅ«lomas laiduotojas mokus, taip pat ar skolininko siÅ«lomas kitas prievolės įvykdymo užtikrinimas yra adekvatus, bet kuris, kreditorius ar skolininkas, nesutariantys Å¡iais klausimais, gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti iÅ¡spręsti ginÄÄ . Å iuo atveju tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl laiduotojos V.

T. mokumo, atsakovai taip pat nesiÅ«lė kito prievolės užtikrinimo bÅ«do vietoje prisiimtojo N. T. pasiraÅ¡yta laidavimo sutartimi.Teismas nurodė, kad atsakovė atsakomybę pagal laidavimo sutartį sieja su savo turtinėmis teisėmis – kredito gavėjo UAB „Solorano“ akcijų turėjimu nuosavybės teise. Teismo nuomone, toks laidavimo prievolės pasibaigimo pagrindas nenumatytas nei sutartyje, nei specialiosiose ar bendrosiose prievolių pabaigÄ reglamentuojančiose civilinės teisės normose, todėl laidavimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta pasibaigusia nuo atsakovės nurodomo paskutiniųjų 5 procentų akcijų perleidimo momento 2008 m. gruodžio 18 d.

Prievolės pasibaigimo vertinimui neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad apie akcijų perleidimÄ atsakovė buvo praneÅ¡usi bankui. IÅ¡ banko atstovo atsakymo matyti, kad ieÅ¡kovas dėl to neketino nutraukti laidavimo sutarties. Atsakovė, buvusi UAB „Solorano“ direktore iki 2008 m. rugsėjo 25 d., neturėjo jokio pagrindo manyti prieÅ¡ingai. Tai patvirtina ir 2008 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡reikÅ¡ta jos valia dėl laidavimo sutarties pakeitimo.Teismas taip pat pažymėjo, kad laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai (CK 6.70 str.), todėl ieÅ¡kovo teisė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kitos laiduotojos įkeistÄ turtÄ neatleidžia atsakovės V.

T. nuo laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės vykdymo.Teismas konstatavo, kad kredito ir laidavimo sutartis atsakovai pasirašė laisva valia, įvertinę galimas pasekmes, sutartys nėra nuginčytos, todėl ieÅ¡kinį tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantė N. T. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį apeliantės atžvilgiu atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantės nuomone, teismo iÅ¡vada, kad CK 6.77 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė spręsti ginčus dėl laidavimo adekvatumo skirta ginčams dėl laiduotojo mokumo ar alternatyvaus prievolės užtikrinimo bÅ«do laidavimo atsiradimo metu, yra nepagrįstai siaurinama įstatymo leidėjo valia.

Nors ši norma pateikta straipsnyje, reglamentuojančiame laidavimo atsiradimo pagrindus, neabejotina, kad ginčai tarp laiduotojo ir kreditoriaus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės užtikrinimo būdas yra adekvatus, yra siejami ne tik su laidavimo atsiradimo momentu. Laidavimas yra papildoma prievolė. Jei kreditorius mano, kad laiduotojo turto nepakanka arba turi būti pateiktas alternatyvus prievolės užtikrinimo būdas, pagrindinė prievolė sutartiniu pagrindu neatsiranda, nes kreditorius tokios sutarties nesudaro.

Todėl ir iÅ¡ laidavimo santykių kylantis tokio pobÅ«džio ginčas sutartiniu pagrindu kilti negali. Tuo tarpu Å¡alims sutarus dėl pagrindinės ir dėl papildomos prievolės – laidavimo, Å¡alių santykiai dėl įvairių priežasčių gali modifikuotis. BÅ«tent tokia situacijoje ir yra aptariama CK 6.77 straipsnio 6 dalis. Å ioje dalyje įtvirtinta norma reiÅ¡kia, kad teismas privalo aiÅ¡kintis, ar prievolės užtikrinimo bÅ«das atitinka pagrindine prievole nustatytas teises ir pareigas, o nustatęs neatitikimÄ â€“ iÅ¡spręsti ginÄÄ modifikuojant Å¡alių santykius.

TokiÄ galimybę numato ir CK 6.223, 6.228 bei kiti straipsniai. Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantė turėjo interesÄ sudaryti laidavimo sutartį tik dėl to, kad apeliantė buvo bendrovės akcininkė. Suprantamas ieÅ¡kovo teiginys, kad visi akcininkai, esantys laiduotojais už savo įmonių prievoles, tapę nemokiais, parduotų akcijas ir tokiu bÅ«du siektų nutraukti savo prievoles pagal laidavimo sutartis. Tačiau Å¡iuo atveju apeliantė, pardavusi akcijas, iÅ¡ karto apie tai pranešė ieÅ¡kovui ir teiravosi dėl laidavimo sutarties modifikavimo.

Žinoma, apeliantė dėl Å¡io ginčo turėjo teisę kreiptis į teismÄ , tačiau, atsižvelgdama į ieÅ¡kovo pažadus spręsti šį klausimÄ , savo teise iÅ¡ karto nepasinaudojo. Tai ji padarė pateikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime akcentuojama, kad laidavimo sutarties galiojimui visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės bendrovės akcininkų sudėtis, jų vėlesnis pasikeitimas, laidavimo neatlygintinumas, taip pat priežastys, dėl kurių apeliantė perleido akcijas.

Apeliantė nutyli, kad jau po 45 procentų akcijų perleidimo kitai akcininkei ji pasirašė laidavimo sutarties pakeitimÄ , taip patvirtindama savo įsipareigojimus bankui. Nagrinėjamu atveju nėra jokių laidavimo pasibaigimo pagrindų. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje iÅ¡ esmės keliamas klausimas dėl CK 6.77 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos tinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Dėl ginčo esmėsTeisėjų kolegija pažymi, kad laidavimas yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Tai papildoma (šalutinė) prievolė. Šios prievolės esmė – laiduotojo įsipareigojimas atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str.).Laidavimo atsiradimo pagrindus reglamentuoja CK 6.77 straipsnis. Pagal jo 1 dalį laidavimas gali atsirasti sutarties, įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu.

Šio straipsnio 6 dalis, kurios tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas keliamas šioje byloje, numato, kad ginčus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas adekvatus, sprendžia teismas. Tokia norma aiškintina sistemiškai ir teleologiškai. Pagal aptariamo straipsnio 4 dalį kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo; jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiškia, skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį.

Pagal straipsnio 5 dalį, kai skolininkas privalo pateikti laidavimÄ Ä¯statymų ar teismo sprendimo pagrindu, vietoj laidavimo jis turi teisę pateikti kitÄ adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ . Taigi CK 6.77 straipsnio 6 dalis aiÅ¡kintina kartu su to paties straipsnio 4 ir 5 dalimis ir reiÅ¡kia, kad skolininkui savo nuožiÅ«ra kreditoriui pasiÅ«lys laiduotojÄ ar skolininkui vietoj laidavimo kreditoriui pateikus kitÄ adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , ginčus dėl pasiÅ«lyto laiduotojo sugebėjimo įvykdyti prievolę ar kito prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«do adekvatumo sprendžia teismas.

Taigi CK 6.77 straipsnio 6 dalis yra tiesiogiai skirta reglamentuoti santykius, susijusius su laidavimo atsiradimu. Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, skolininkas vietoj laidavimo gali pateikti kitÄ adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ tik tuo atveju, kai laidavimas atsiranda pagal įstatymÄ (pavyzdžiui, pagal CK 6.9 str. 5 d., jeigu prievolė atsirado iÅ¡imtinai vieno iÅ¡ bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iÅ¡ skolininkų kaltės, kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais) arba teismo sprendimÄ (pavyzdžiui, pagal CK 3.72 straipsnio 7 dalį teismas gali pareikalauti iÅ¡ buvusio sutuoktinio, privalančio teikti iÅ¡laikymÄ kitam sutuoktiniui, pateikti adekvatų Å¡ios prievolės įvykdymo užtikrinimÄ ).

Kai kreditorius reikalauja skolininko pateikti laidavimÄ , pastarasis, norėdamas, kad atsirastų pagrindinė prievolė, kurios užtikrinimo laidavimu siekia kreditorius, negali siÅ«lyti kito, jo nuomone, adekvataus pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo ir ginÄÄ dėl Å¡io užtikrinimo adekvatumo perkelti į teismÄ .Laidavimas gali pasibaigti įstatyme (įstatymo numatytais specialiais laidavimo pabaigos pagrindais (CK 6.87-6.89 str.), bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais (CK Å eÅ¡tosios knygos IX skyrius) ar pripažinus laidavimo sandorį negaliojančiu (CK Pirmosios knygos IV skyrius)) ir konkrečioje laidavimo sutartyje numatytais atvejais.

Konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju apeliantės laidavimas baigėsi kažkuriuo iš įstatyme ir sutartyje įtvirtintų pagrindų negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negalima pripažinti, kad CK 6.77 straipsnio 6 dalies norma gali būti aiškinama plečiamai kaip vienas iš laidavimo pabaigos pagrindų, nes toks šios normos interpretavimas prieštarautų jau nurodytai jos tikrajai paskirčiai. Jei laidavimui pasibaigti pakaktų tik to, kad, kaip ir apeliantės atveju, dėl kažkokių pasikeitusių aplinkybių laiduotojas nėra suinteresuotas ir nebenori toliau laiduoti, laidavimas prarastų savo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės prasmę.

Tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė laidavo neatlygintai, perleido skolininko akcijas ir apie tai informavo kreditorių, taip pat laiduotojų tarpusavio santykiai neturi jokios įtakos jos laidavimo galiojimui. Jei apeliantė mano, kad kitos laiduotojos netinkami veiksmai lėmė skolininko nesugebėjimÄ vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, dėl kurio reikalavimai buvo pareikÅ¡ti laiduotojoms, ji savo teises gali ginti kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, pateikdama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė laidavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Å is sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantei buvo atidėtas 3 800 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ mokėjimas (T. 1, b. l. 192). Atmetus skundÄ , Å¡i mokesčio dalis priteistina valstybei. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl jos neatlygintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ apeliantės N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) žyminio mokesčio (Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660). TeisėjaiKazys KailiÅ«nas Danutė MilaÅ¡ienė Vigintas ViÅ¡inskis