ffef21d7-b6f8-4026-9d18-c7fb32d46dfa · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinÄs žalos ir 3 500 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsÄjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Kazio KailiÅ«no, DanutÄs MilaÅ¡ienÄs ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),sekretoriaujant JÅ«ratei ÄesnuleviÄienei,dalyvaujant apeliantei N. T. ,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apeliantÄs N. T. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinÄs bendrovÄs âSwedbankâ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei âSoloranoâ, N. T. ir S. U. dÄl įsiskolinimo priteisimo ir N. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį akcinei bendrovei âSwedbankâ dÄl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.
Legislator headnote
AI generatedffef21d7-b6f8-4026-9d18-c7fb32d46dfa · Lietuvos apeliacinis teismas: mokumo, atsakovai taip pat nesiÅ«lÄ kito prievolÄs užtikrinimo bÅ«do vietoje prisiimtojo N. T. pasiraÅ¡yta laidavimo sutartimi.Teismas nurodÄ, kad atsakovÄ atsakomybÄ pagal laidavimo sutartį sieja su savo turtinÄmis teisÄmis â kredito gavÄjo UAB âSoloranoâ akcijų turÄjimu nuosavybÄs teise. Teismo nuomone, toks laidavimo prievolÄs pasibaigimo pagrindas nenumatytas nei sutartyje, nei specialiosiose ar bendrosiose prievolių pabaigÄ reglamentuojanÄiose civilinÄs teisÄs normose, todÄl laidavimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta pasibaigusia nuo atsakovÄs nurodomo paskutiniųjų 5 procentų akcijų perleidimo momento 2008 m. gruodžio 18 d.
Full text
IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinÄs žalos ir 3 500 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsÄjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Kazio KailiÅ«no, DanutÄs MilaÅ¡ienÄs ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),sekretoriaujant JÅ«ratei ÄesnuleviÄienei,dalyvaujant apeliantei N. T. ,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apeliantÄs N. T. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinÄs bendrovÄs âSwedbankâ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei âSoloranoâ, N. T. ir S. U. dÄl įsiskolinimo priteisimo ir N. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį akcinei bendrovei âSwedbankâ dÄl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ GinÄas kilo dÄl laidavimo santykių pasibaigimo tuo pagrindu, kad laiduotoja, laidavusi už bendrovÄ, kurios akcininke ji buvo laidavimo metu, vÄliau perleidusi savo akcijas nustoja ja bÅ«ti.IeÅ¡kovas AB âSwedbankâ (toliau â ir bankas) praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB âSoloranoâ, N. T. ir S. U. 374 107,70 Lt dydžio įsiskolinimÄ , kintamas palÅ«kanas už kredito naudojimÄ bei procesines palÅ«kanas. NurodÄ, kad 2007 m. rugsÄjo 26 d. kredito sutarties pagrindu UAB âSoloranoâ (toliau â ir bendrovÄ) buvo suteiktas 350 000 Lt dydžio kreditas. 2007 m. rugsÄjo 26 d. sudarytomis laidavimo sutartimis N. T. ir S. U. laidavo už UAB âSoloranoâ įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamÄ vykdymÄ .
BendrovÄ gauto kredito iki galutinio jo grÄ Å¾inimo termino negrÄ Å¾ino. Ä®siskolinimas 2009 m. kovo 26 d. siekÄ 374 107,70 Lt. AtsakovÄ N. T. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti, kad 2007 m. rugsÄjo 26 d. tarp jos ir ieÅ¡kovo sudarytos laidavimo sutarties pagrindu atsiradÄ laidavimo santykiai pasibaigÄ Å¡iai atsakovei pardavus UAB âSoloranoâ akcijas. NurodÄ, kad bendrovÄ Ä¯steigÄ kartu su S. U. . IÅ¡ pradžių abi jos įsigijo po pusÄ bendrovÄs akcijų, taÄiau vÄliau N. T. savÄ sias perleido: 2008 m. kovo 5 d.
S. U. pardavÄ 45 procentus visų bendrovÄs akcijų, o 2008 m. gruodžio 18 d. T. B. â likusius 5 procentus. AtsakovÄ mano, kad bankas laidavimo sutarÄių sudarymÄ siejo ne su konkreÄiais fiziniais asmenimis, o su jų esmine savybe â UAB âSoloranoâ akcijų turÄjimu nuosavybÄs teise, todÄl, pardavusi akcijas, atsakovÄ Å¡iÄ savybÄ prarado, ir laidavimas tapo neadekvatus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.77 str. 6 d.). Nors formaliai skolininkas po akcijų perleidimo liko tas pats, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad laidavimas buvo susietas su bendrovÄs akcijų nuosavybe, kreditoriui apie akcijų perleidimÄ buvo praneÅ¡ta, asmeninis N. T. laidavimas pasibaigÄ.
Laidavimo sutartis buvo sudaryta tik dÄl to, kad atsakovÄ buvo bendrovÄs akcininkÄ, jos tikroji valia ir ketinimai sietini su akcijų nuosavybe. Nebeesant priežasties, buvusios pagrindu laiduoti, remiantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais galima teigti, kad tolimesnis laidavimas nÄra adekvatus (CK 6.76 str. 1 d.). Be to, bendrovÄs prievolių vykdymas yra užtikrintas ir hipoteka, todÄl kreditorius turi realiÄ galimybÄ savo reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ įkeisto turto (CK 6.86 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas sprendÄ, kad atsakovÄs N. T. laidavimas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu nesibaigÄ.
Laidavimo sutartyje numatyta, kad Å¡i prievolÄ galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Kredito negrÄ Å¾inus, negalima sprÄsti nei apie sutartinį, nei apie įstatyminius laidavimo pasibaigimo pagrindus (CK 6.87, 6.88 str.). Teismo nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinyje įvardintas prievolÄs pasibaigimo pagrindas â CK 6.77 straipsnis â negali bÅ«ti priskirtas nei prie vieno iÅ¡ CK Å eÅ¡tosios knygos IX skyriuje nustatytų prievolių pasibaigimo pagrindų. Å is straipsnis reglamentuoja ne laidavimo pasibaigimo, o minimos prievolÄs atsiradimo pagrindus.
Straipsnio 4 dalis nustato kreditoriaus teisÄ reikalauti, kad laiduotojas bÅ«tų konkretus jo nurodomas asmuo, o tokio reikalavimo kreditoriui nepareiÅ¡kus â skolininko teisÄ pasiÅ«lyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį. Kai skolininkas privalo pateikti laidavimÄ Ä¯statymų ar teismo sprendimo pagrindu, vietoj laidavimo jis turi teisÄ pateikti kitÄ adekvatų prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ (5 d.). Tuo tarpu straipsnio 6 dalyje esanti norma papildo iÅ¡dÄstytÄ sias 4 ir 5 dalyse.
Ä®statymų leidÄjo nuostata, kad ginÄus dÄl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«das adekvatus, sprendžia teismas, reiÅ¡kia, kad kilus abejonių, ar skolininko siÅ«lomas laiduotojas mokus, taip pat ar skolininko siÅ«lomas kitas prievolÄs įvykdymo užtikrinimas yra adekvatus, bet kuris, kreditorius ar skolininkas, nesutariantys Å¡iais klausimais, gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti iÅ¡sprÄsti ginÄÄ . Å iuo atveju tarp Å¡alių nekilo ginÄo dÄl laiduotojos V.
T. mokumo, atsakovai taip pat nesiÅ«lÄ kito prievolÄs užtikrinimo bÅ«do vietoje prisiimtojo N. T. pasiraÅ¡yta laidavimo sutartimi.Teismas nurodÄ, kad atsakovÄ atsakomybÄ pagal laidavimo sutartį sieja su savo turtinÄmis teisÄmis â kredito gavÄjo UAB âSoloranoâ akcijų turÄjimu nuosavybÄs teise. Teismo nuomone, toks laidavimo prievolÄs pasibaigimo pagrindas nenumatytas nei sutartyje, nei specialiosiose ar bendrosiose prievolių pabaigÄ reglamentuojanÄiose civilinÄs teisÄs normose, todÄl laidavimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta pasibaigusia nuo atsakovÄs nurodomo paskutiniųjų 5 procentų akcijų perleidimo momento 2008 m. gruodžio 18 d.
PrievolÄs pasibaigimo vertinimui neturi reikÅ¡mÄs aplinkybÄ, kad apie akcijų perleidimÄ atsakovÄ buvo praneÅ¡usi bankui. IÅ¡ banko atstovo atsakymo matyti, kad ieÅ¡kovas dÄl to neketino nutraukti laidavimo sutarties. AtsakovÄ, buvusi UAB âSoloranoâ direktore iki 2008 m. rugsÄjo 25 d., neturÄjo jokio pagrindo manyti prieÅ¡ingai. Tai patvirtina ir 2008 m. rugsÄjo 22 d. iÅ¡reikÅ¡ta jos valia dÄl laidavimo sutarties pakeitimo.Teismas taip pat pažymÄjo, kad laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverÄiai prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai (CK 6.70 str.), todÄl ieÅ¡kovo teisÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kitos laiduotojos įkeistÄ turtÄ neatleidžia atsakovÄs V.
T. nuo laidavimo sutartimi prisiimtos prievolÄs vykdymo.Teismas konstatavo, kad kredito ir laidavimo sutartis atsakovai pasiraÅ¡Ä laisva valia, įvertinÄ galimas pasekmes, sutartys nÄra nuginÄytos, todÄl ieÅ¡kinį tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai ApeliantÄ N. T. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį apeliantÄs atžvilgiu atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. ApeliantÄs nuomone, teismo iÅ¡vada, kad CK 6.77 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisÄ sprÄsti ginÄus dÄl laidavimo adekvatumo skirta ginÄams dÄl laiduotojo mokumo ar alternatyvaus prievolÄs užtikrinimo bÅ«do laidavimo atsiradimo metu, yra nepagrįstai siaurinama įstatymo leidÄjo valia.
Nors Å¡i norma pateikta straipsnyje, reglamentuojanÄiame laidavimo atsiradimo pagrindus, neabejotina, kad ginÄai tarp laiduotojo ir kreditoriaus dÄl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolÄs užtikrinimo bÅ«das yra adekvatus, yra siejami ne tik su laidavimo atsiradimo momentu. Laidavimas yra papildoma prievolÄ. Jei kreditorius mano, kad laiduotojo turto nepakanka arba turi bÅ«ti pateiktas alternatyvus prievolÄs užtikrinimo bÅ«das, pagrindinÄ prievolÄ sutartiniu pagrindu neatsiranda, nes kreditorius tokios sutarties nesudaro.
TodÄl ir iÅ¡ laidavimo santykių kylantis tokio pobÅ«džio ginÄas sutartiniu pagrindu kilti negali. Tuo tarpu Å¡alims sutarus dÄl pagrindinÄs ir dÄl papildomos prievolÄs â laidavimo, Å¡alių santykiai dÄl įvairių priežasÄių gali modifikuotis. BÅ«tent tokia situacijoje ir yra aptariama CK 6.77 straipsnio 6 dalis. Å ioje dalyje įtvirtinta norma reiÅ¡kia, kad teismas privalo aiÅ¡kintis, ar prievolÄs užtikrinimo bÅ«das atitinka pagrindine prievole nustatytas teises ir pareigas, o nustatÄs neatitikimÄ â iÅ¡sprÄsti ginÄÄ modifikuojant Å¡alių santykius.
TokiÄ galimybÄ numato ir CK 6.223, 6.228 bei kiti straipsniai. NagrinÄjamu atveju tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantÄ turÄjo interesÄ sudaryti laidavimo sutartį tik dÄl to, kad apeliantÄ buvo bendrovÄs akcininkÄ. Suprantamas ieÅ¡kovo teiginys, kad visi akcininkai, esantys laiduotojais už savo įmonių prievoles, tapÄ nemokiais, parduotų akcijas ir tokiu bÅ«du siektų nutraukti savo prievoles pagal laidavimo sutartis. TaÄiau Å¡iuo atveju apeliantÄ, pardavusi akcijas, iÅ¡ karto apie tai praneÅ¡Ä ieÅ¡kovui ir teiravosi dÄl laidavimo sutarties modifikavimo.
Žinoma, apeliantÄ dÄl Å¡io ginÄo turÄjo teisÄ kreiptis į teismÄ , taÄiau, atsižvelgdama į ieÅ¡kovo pažadus sprÄsti šį klausimÄ , savo teise iÅ¡ karto nepasinaudojo. Tai ji padarÄ pateikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas AB âSwedbankâ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime akcentuojama, kad laidavimo sutarties galiojimui visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mÄs bendrovÄs akcininkų sudÄtis, jų vÄlesnis pasikeitimas, laidavimo neatlygintinumas, taip pat priežastys, dÄl kurių apeliantÄ perleido akcijas.
ApeliantÄ nutyli, kad jau po 45 procentų akcijų perleidimo kitai akcininkei ji pasiraÅ¡Ä laidavimo sutarties pakeitimÄ , taip patvirtindama savo įsipareigojimus bankui. NagrinÄjamu atveju nÄra jokių laidavimo pasibaigimo pagrindų. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikÄ. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados NagrinÄjamoje apeliacinÄje byloje iÅ¡ esmÄs keliamas klausimas dÄl CK 6.77 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos tinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo.
DÄl ginÄo esmÄsTeisÄjų kolegija pažymi, kad laidavimas yra vienas iÅ¡ prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 str. 1 d.). Tai papildoma (Å¡alutinÄ) prievolÄ. Å ios prievolÄs esmÄ â laiduotojo įsipareigojimas atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolÄs (CK 6.76 str.).Laidavimo atsiradimo pagrindus reglamentuoja CK 6.77 straipsnis. Pagal jo 1 dalį laidavimas gali atsirasti sutarties, įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu.
Å io straipsnio 6 dalis, kurios tinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas keliamas Å¡ioje byloje, numato, kad ginÄus dÄl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«das adekvatus, sprendžia teismas. Tokia norma aiÅ¡kintina sistemiÅ¡kai ir teleologiÅ¡kai. Pagal aptariamo straipsnio 4 dalį kreditorius turi teisÄ reikalauti, kad laiduotojas bÅ«tų konkretus jo nurodomas asmuo; jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiÅ¡kia, skolininkas laiduotoju turi pasiÅ«lyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį.
Pagal straipsnio 5 dalį, kai skolininkas privalo pateikti laidavimÄ Ä¯statymų ar teismo sprendimo pagrindu, vietoj laidavimo jis turi teisÄ pateikti kitÄ adekvatų prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ . Taigi CK 6.77 straipsnio 6 dalis aiÅ¡kintina kartu su to paties straipsnio 4 ir 5 dalimis ir reiÅ¡kia, kad skolininkui savo nuožiÅ«ra kreditoriui pasiÅ«lys laiduotojÄ ar skolininkui vietoj laidavimo kreditoriui pateikus kitÄ adekvatų prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , ginÄus dÄl pasiÅ«lyto laiduotojo sugebÄjimo įvykdyti prievolÄ ar kito prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«do adekvatumo sprendžia teismas.
Taigi CK 6.77 straipsnio 6 dalis yra tiesiogiai skirta reglamentuoti santykius, susijusius su laidavimo atsiradimu. PažymÄtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, skolininkas vietoj laidavimo gali pateikti kitÄ adekvatų prievolÄs įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ tik tuo atveju, kai laidavimas atsiranda pagal įstatymÄ (pavyzdžiui, pagal CK 6.9 str. 5 d., jeigu prievolÄ atsirado iÅ¡imtinai vieno iÅ¡ bendraskolių interesais arba prievolÄ neįvykdyta tik dÄl vieno iÅ¡ skolininkų kaltÄs, kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais) arba teismo sprendimÄ (pavyzdžiui, pagal CK 3.72 straipsnio 7 dalį teismas gali pareikalauti iÅ¡ buvusio sutuoktinio, privalanÄio teikti iÅ¡laikymÄ kitam sutuoktiniui, pateikti adekvatų Å¡ios prievolÄs įvykdymo užtikrinimÄ ).
Kai kreditorius reikalauja skolininko pateikti laidavimÄ , pastarasis, norÄdamas, kad atsirastų pagrindinÄ prievolÄ, kurios užtikrinimo laidavimu siekia kreditorius, negali siÅ«lyti kito, jo nuomone, adekvataus pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo užtikrinimo ir ginÄÄ dÄl Å¡io užtikrinimo adekvatumo perkelti į teismÄ .Laidavimas gali pasibaigti įstatyme (įstatymo numatytais specialiais laidavimo pabaigos pagrindais (CK 6.87-6.89 str.), bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais (CK Å eÅ¡tosios knygos IX skyrius) ar pripažinus laidavimo sandorį negaliojanÄiu (CK Pirmosios knygos IV skyrius)) ir konkreÄioje laidavimo sutartyje numatytais atvejais.
Konstatuoti, kad nagrinÄjamu atveju apeliantÄs laidavimas baigÄsi kažkuriuo iÅ¡ įstatyme ir sutartyje įtvirtintų pagrindų negalima. TeisÄjų kolegijos vertinimu, taip pat negalima pripažinti, kad CK 6.77 straipsnio 6 dalies norma gali bÅ«ti aiÅ¡kinama pleÄiamai kaip vienas iÅ¡ laidavimo pabaigos pagrindų, nes toks Å¡ios normos interpretavimas prieÅ¡tarautų jau nurodytai jos tikrajai paskirÄiai. Jei laidavimui pasibaigti pakaktų tik to, kad, kaip ir apeliantÄs atveju, dÄl kažkokių pasikeitusių aplinkybių laiduotojas nÄra suinteresuotas ir nebenori toliau laiduoti, laidavimas prarastų savo kaip prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄs prasmÄ.
Tai, kad nagrinÄjamu atveju apeliantÄ laidavo neatlygintai, perleido skolininko akcijas ir apie tai informavo kreditorių, taip pat laiduotojų tarpusavio santykiai neturi jokios įtakos jos laidavimo galiojimui. Jei apeliantÄ mano, kad kitos laiduotojos netinkami veiksmai lÄmÄ skolininko nesugebÄjimÄ vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, dÄl kurio reikalavimai buvo pareikÅ¡ti laiduotojoms, ji savo teises gali ginti kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, pateikdama ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo.TeisÄjų kolegija, remdamasi iÅ¡dÄstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ laidavimo santykius reglamentuojanÄias teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
Å is sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidųApeliantei buvo atidÄtas 3 800 Lt dydžio žyminio mokesÄio dalies už apeliacinį skundÄ mokÄjimas (T. 1, b. l. 192). Atmetus skundÄ , Å¡i mokesÄio dalis priteistina valstybei. IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų apie apeliacinÄs instancijos teismas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidos, todÄl jos neatlygintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 98 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ apeliantÄs N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt (tris tÅ«kstanÄius aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) žyminio mokesÄio (LÄšų gavÄjas ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660). TeisÄjaiKazys KailiÅ«nas DanutÄ MilaÅ¡ienÄ Vigintas ViÅ¡inskis