ffeec593-e7a5-4bea-a24c-a2ab5b211e1e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-664-1030/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09692-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.9.2.3; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant atsakovei M. B., atsakovės atstovui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei M.

B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir priteistino darbo užmokesčio sumos sumažinimo. Teismas n u s t a t ė : Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ patikslintu ieškiniu (el. b. t. I, psl. 34-36) prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. DGKS-4986 dalį dėl darbo užmokesčio sumų išieškojimo; 2) pripažinti, kad atsakovė M.

B. praleido terminÄ praÅ¡yti iÅ¡ieÅ¡koti darbo užmokestį už 2018 m. balandžio mėn. ir darbo užmokesčio sumos už šį mėnesį nepriteisti, o, netenkinus ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje, priimti naujÄ sprendimÄ , sumažinant iÅ¡ieÅ¡kotinÄ darbo užmokesčio sumÄ už balandžio mėn., atsižvelgiant į sumokėtas sumas ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus;

3) kitoje dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo priimti naujÄ sprendimÄ , sumažinant iÅ¡ieÅ¡kotinÄ darbo užmokesčio sumÄ atsakovei, atsižvelgiant į sumokėtas sumas bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 2 d. gavo Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ Nr. DGKS-4986, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas atsakovės paraÅ¡ymas dėl su darbu susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Darbo ginčų komisija, neturėdama raÅ¡ytinių įrodymų apie atsakovei neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, priėmė sprendimÄ patenkinti praÅ¡ymÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo už 2018 m. balandžio-liepos mėn., įskaitant kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat sprendime vienÄ vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, nurodė iÅ¡ieÅ¡koti skubiai.

Darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad ieÅ¡kovė nepateikė iÅ¡samaus privalomo atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, tačiau sprendime nėra jokių duomenų apie tinkamÄ dokumentų įteikimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad nei vienu iÅ¡ Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nurodytų bÅ«dų dokumentai jai nebuvo įteikti. Kadangi ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡siųstas atsakovės praÅ¡ymas, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pateikti paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinių įrodymų, reikalingų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti.

Tai reiÅ¡kia, kad ginčo nagrinėjimui nebuvo tinkamai pasirengta, o praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas, pažeidžiant DK nuostatas. Darbo ginčų komisija nurodė iÅ¡ieÅ¡koti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2018 m. balandžio-liepos mėn., neatsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už apdraustuosius asmenis iki 2018 m. liepos mėn. yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi. IÅ¡ detalios ataskaitos apie sumokėtas įmokas matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iki 2018 m. liepos mėn. tenkanti suma buvo sumokėta.

IeÅ¡kovė už atsakovę 2018 m. balandžio-birželio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra sumokėjusi 202,60 Eur sumÄ už asmens draudžiamÄ sias pajamas (9 proc. nuo asmeniui priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos). Sprendime taip pat neįvertinta, kad buvo atlikti mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai už atsakovę 2018 m. balandžio-liepos mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra sumokėta 220,28 Eur (15 proc. nuo asmens darbo užmokesčio). IeÅ¡kovė teigia, kad skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 m. balandžio-liepos mėn. neturi, t. y. gyventojų pajamų mokestis yra sumokėtas.

Darbo ginčų komisijos priimtame sprendime taip pat neįvertintos į atsakovės sÄ skaitÄ sumokėtos 159,48 Eur ir 50 Eur darbo užmokesčio sumos, kurios, kaip ir sumokėti mokesčiai valstybės biudžetui, turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ sprendime nurodytos iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos. Be to, atsakovė nuslėpė ir Darbo ginčų komisijai nenurodė, kad darbovietėje 2018 m. balandžio mėnesį įsigijo produkcijos už 13,21 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – už 6,05 Eur. Visos nurodytos sumos, įskaitant ieÅ¡kovės sumokėtus mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ sprendime nurodytų iÅ¡ieÅ¡koti sumų.

Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilęs individualus darbo ginčas iÅ¡nagrinėtas, ieÅ¡kovės atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kovė nurodo, kad darbo ginčų komisija, nesilaikydama DK normų, panaikino galimybę Å¡alims ginÄÄ iÅ¡spręsti taikai. Darbo ginčų komisijos nariai privalo neÅ¡aliÅ¡kai nagrinėti ginčo bylÄ , todėl negali suvaržyti nei vienos iÅ¡ Å¡alių teisės darbo ginčų byloje pateikti paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus ar dalyvauti paskirtame posėdyje.

Be to, nagrinėjant pateiktus praÅ¡ymus, turi bÅ«ti įvertintas įstatymo nustatytas terminas, per kurį asmuo turi kreiptis su praÅ¡ymu į darbo ginčų komisijÄ . Darbo ginčų komisijos sprendime nebuvo pasisakyta dėl atsakovės praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl 2018 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å iuo atveju praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo neprašė atnaujinti praleisto termino praÅ¡ymui pateikti, o darbo ginčų komisija nesprendė pasibaigusio termino atnaujinimo klausimo, todėl turėjo priimti sprendimÄ atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė mano, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dėl darbo užmokesčio sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo priimtas, pažeidžiant DK nuostatas, todėl turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Atsakovė atsiliepime (el. b. t. I, psl. 88-90) su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad, nors DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį už darbÄ per kalendorinį mėnesį ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, tačiau praktiÅ¡kai visada darbo užmokestis vėluodavo, kol galiausiai darbdavys beveik visai nebemokėjo darbo užmokesčio, vis žadėdamas, kad sumokės vėliau.

Neturėdama kitos iÅ¡eities, atsakovė su ieÅ¡kove darbo sutartį nutraukė 2018 m. liepos 13 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. DK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, pasibaigus darbo sutarčiai, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pažeisdamas Å¡iÄ nurodytÄ nuostatÄ , buvęs darbdavys (ieÅ¡kovė) neatsiskaitė su atsakove nei per deÅ¡imt dienų nuo darbo sutarties nutraukimo, nei vėliau, ir nesumokėjo priklausančio darbo užmokesčio. Nurodo, jog ieÅ¡kovė klaidingai interpretuoja DK nuostatas dėl termino praleidimo. Darbo sutartis nutraukta su atsakove 2018 m. liepos 13 d., o su praÅ¡ymu į Darbo ginčų komisijÄ atsakovė kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 17 d., praėjus mėnesiui po sutarties nutraukimo, ir praradusi viltį, kad bus sumokėtas darbo užmokestis.

Atsakovė nurodo, kad apie atsakovei priklausančias su darbo užmokesčiu susijusias sumas bei jų iÅ¡mokėjimÄ Darbo ginčų komisija sprendė pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pateiktus duomenis ir atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Å iais duomenimis netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė mano, kad Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. DGKS-4986 yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismas k o n s t a t u o j a :

Nustatyta, kad tarp Å¡alių 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. 1019, pagal kuriÄ atsakovė nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. pradėjo dirbti UAB „Kretingalės mėsa“ (el. b. t. I, psl. 10-11). Darbo sutartis nutraukta nuo 2018 m. liepos 13 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, psl. 13). Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – ir Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu dėl laiku neiÅ¡mokėto atlyginimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės (el. b. t.

I, psl. 49-50). Darbo ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. DGKS-4986 iÅ¡ dalies tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡koti 493,96 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. balandžio mėn., 56,45 Eur ligos paÅ¡alpÄ , mokamÄ darbdavio (balandžio mėn.), 683,36 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. gegužės mėn., 664,41 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. birželio mėn., 627,50 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. liepos mėn., į sumÄ esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat sprendime vienÄ vidutinį darbo užmokestį – 613,91 Eur, neatskaičius mokesčių, – nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti skubiai.

Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisija, neturėdama buhalterinės apskaitos dokumentų (darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priskaičiavimo, iÅ¡skaičiavimo, iÅ¡mokėjimo žiniaraščių, pažymos apie priskaičiuotÄ -iÅ¡skaičiuotÄ darbo užmokestį ir kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas), M. B. iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas nustatė, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir M. B. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u (el. b. t. I, psl. 5-7). Dėl reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylÄ nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienas iÅ¡ CPK 5 straipsnio tvarka tikrintinų dalykų yra poveikis materialinėms teisėms. Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ , pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas.

Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.). Kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros objektas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Å is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, individualaus darbo ginčo dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo atsakovei nagrinėjimas yra perkeltas į teismÄ . Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties Å¡alių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismÄ paties ginčo pobÅ«džio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas.

Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ yra perteklinis, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas materialusis reikalavimas, o bylos dalis pagal tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ turi bÅ«ti nutraukiama. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nutraukia Å¡ios civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

IeÅ¡kinio argumentų kontekste taip pat pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog darbo ginčų komisijos sprendimo teismas neperžiÅ«ri (DK 231 straipsnio 4 dalis), ieÅ¡kovės argumentai, susiję su tuo, kaip nagrinėjant ginÄÄ darbo ginčų komisijoje buvo laikomasi atitinkamų įstatyme nustatytų procedÅ«rų, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Paminėtina ir tai, kad M. B. Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria atmestas M. B. praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti netesybas, neskundė, todėl Å¡i Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas (DK 229 straipsnio 2 dalis).

Dėl praleisto termino kreiptis dėl darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėn. priteisimo Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažinti atsakovei priteistinas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas grindžia, be kita ko, tuo, kad atsakovė yra praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis dėl darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėn. iÅ¡ieÅ¡kojimo. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

IeÅ¡kovės argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ kvalifikavimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedÅ«rinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Å is terminas nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „IeÅ¡kinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. ProcedÅ«rinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedÅ«rose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ teisme, o lemia teisės atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procedÅ«rinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminÄ , kuris yra procesinis, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisijÄ , nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo nutraukta 2018 m. liepos 13 d. (el. b. t.

I, psl. 13), o, sutarties nutraukimo dienÄ ieÅ¡kovei su atsakove neatsiskaičius, atsakovė dėl pažeistų teisių į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 17 d. (el. b. t. I, psl. 49-50), taigi, esant tęstiniam M. B. teisių pažeidimui, procedÅ«rinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ nebuvo praleistas. Kartu pabrėžtina, kad procedÅ«rinio termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ skaičiavimas ir jo taikymas yra iÅ¡imtinė darbo ginčų komisijos kompetencija, Å¡is procedÅ«rinis terminas neturi teisinės reikÅ¡mės darbo ginčo Å¡alims inicijuojant ginÄÄ teisme, todėl teismas dėl Å¡io termino skaičiavimo ir taikymo (netaikymo), sprendžiant ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, plačiau nepasisako.

IeÅ¡kinio kontekste taip pat pabrėžtina, kad pagal DK 15 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ . DK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡io kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

Todėl, teismo vertinimu, darbdavys praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį gali tuo atveju, jei darbuotojas praÅ¡o priteisti su darbo užmokesčiu susijusias iÅ¡mokas daugiau nei už trejus metus, skaičiuojant nuo kreipimosi į darbo ginÄÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ dienos. M. B. praÅ¡ant priteisti su darbo užmokesčiu susijusias iÅ¡mokas už 2018 m. balandžio-liepos mėn., nėra pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. Dėl neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažinti atsakovei priteistinas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas grindžia ir tuo, kad dalį Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytų iÅ¡ieÅ¡koti sumų ieÅ¡kovė atsakovei yra sumokėjusi.

Kaip minėta, Å¡alių darbo sutartis nutraukta nuo 2018 m. liepos 13 d. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė su atsakove iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei išmokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

Todėl teismas nustatydamas atsakovei priteistinų su darbo santykiais susijusių išmokų dydį remsis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, atsakovei už 2018 m. balandžio mėn. iš viso priskaičiuota 550,41 Eur (493,96 Eur + 56,45 Eur) su darbo santykiais susijusių pajamų; už 2018 m. gegužės mėn. – 683,36 Eur pajamų; už 2018 m. birželio mėn. – 664,41 Eur pajamų; už 2018 m. liepos mėn. (liepos 1-13 d.) – 627,50 Eur (el. b. t.

I, psl. 54). Ieškovės pateiktuose atsakovės atlyginimo žiniaraščiuose (el. b. t. I, psl. 37-40) atsakovei iš viso priskaičiuota 550,41 Eur už 2018 m. balandžio mėn. (493,96 Eur etatinio atlyginimo ir 56,45 Eur darbdavio mokamos ligos pašalpos); 719,20 Eur – už gegužės mėn.; 628,57 Eur – už 2018 m. birželio mėn.; 627,50 Eur – už 2018 m. liepos mėn. Ieškovei raštu paaiškinus (el. b. t. I, psl. 123), kad atsakovei priskaičiuotų sumų skirtumai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir atsakovės atlyginimo žiniaraščiuose 2018 m. gegužės-birželio mėn. susidarė dėl atsakovės atostogų išsidėsčiusių per minėtus du mėnesius, taip pat įvertinus tai, kad bendra atsakovei paskaičiuotų išmokų suma per šiuos du mėnesius nesiskiria (683,36 Eur + 664,41 Eur = 719,20 Eur + 628,57 Eur), teismas konstatuoja, kad atsakovei už 2018 m. balandžio-liepos mėn. priskaičiuotinos su darbo santykiais susijusios išmokos yra įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo ir dėl to, kad ieÅ¡kovė atsakovei (pati ar per kitÄ asmenį) 2018 m. birželio 5 d. pavedimu pervedė 159,48 Eur, 2018 m. rugsėjo 17 d. pavedimu – 50 Eur (el. b. t. I, psl. 25, 26, 59, 113). IÅ¡ Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad, priimant sprendimÄ , į Å¡ias iÅ¡mokas nebuvo atsižvelgta, nes minėti žiniaraščiai komisijai nebuvo pateikti. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, jog ieÅ¡kovė jai 2019 m. kovo 1 d. pervedė dar 200 Eur (el. b. t.

I, psl. 125). Tarp šalių nesant ginčo, šios atsakovei faktiškai išmokėtos sumos išskaičiuotinos iš atsakovei priteistinų su darbo santykiais susijusių išmokų. Iš atsakovės atlyginimo žiniaraščio (el. b. t. I, psl.

37) matyti, kad 50 Eur suma (skiltis „iÅ¡mokėta mėn. bėgyje“ 2018 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tyje) yra įtraukta apskaitant atsakovei iÅ¡mokėtinas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas už 2018 m. balandžio mėn. Atsakovė nenurodė ir jos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e (el. b. t. I, psl.

57) neužfiksuota, kad 2018 m. balandžio mėn. jai būtų išmokėta 50 Eur, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad taip apskaityti 2018 m. rugsėjo 17 d. pavedimu atsakovei pervesti 50 Eur. Iš atsakovės atlyginimo žiniaraščio (el. b. t. I, psl.

38) matyti, kad 159,48 Eur (skiltis „avansas“ 2018 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraštyje) yra įtraukta apskaitant atsakovei išmokėtinas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2018 m. gegužės mėn. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje būtina išskaičiuoti iš atsakovei su darbo santykiais priskaičiuotų išmokų jai faktiškai išmokėtas pinigines lėšas, taip pat atsakovei su tuo sutikus ir neginčijant atlyginimo žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų, teismas, priteisdamas atsakovei mokėtinas sumas, remsis atlyginimo žiniaraščiais (ir juose nurodytomis atsakovei faktiškai išmokėtinomis sumomis) ir nurodys šias sumas atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas.

Be to, kaip minėta, kad ieškovė atsakovei 2019 m. kovo 1 d. pervedė dar 200 Eur, todėl atsakovei už 2018 m. balandžio mėn. mokėtina suma (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) atitinkamai mažintina. Taigi atsakovei iš ieškovės priteistina 196,02 Eur (atskaičius mokesčius) (396,02 Eur – 200 Eur) už 2018 m. balandžio mėn., 407,79 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. gegužės mėn., 496,94 Eur už 2018 m. birželio mėn., 504,28 Eur už 2018 m. liepos mėn. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovė 2018 m. balandžio mėn. įsigijo produkcijos už 13,21 Eur, o 2018 m. gegužės mėn. – už 6,05 Eur (el. b. t.

I, psl. 41, 42). Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad už Å¡iÄ produkcijÄ atsiskaičiusi nėra, taip pat nurodė, kad pagal Å¡alių susitarimÄ už gautÄ produkcijÄ buvo daromi iÅ¡skaitymai iÅ¡ atlyginimo. Nustačius, kad Å¡alys turi vienarÅ«Å¡ius piniginius reikalavimus viena kitai ir atsakovei neprieÅ¡taraujant, taikytinas įskaitymas (CK 6.130 straipsnis) ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 176,76 Eur (196,02 – 13,21 – 6,05) neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų už 2018 m. balandžio mėn. Kiti procesiniai klausimai Pažymėtina, kad, ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies dėl to, kad ieÅ¡kovė atsiskaitė su ieÅ¡kove bylos nagrinėjimo metu, taip pat dėl to, kad atitinkamų duomenų nepateikė darbo ginčų komisijai, atsižvelgiant į tai, teismas, nukrypsta nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminio mokesčio ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės nepriteisia (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad šalys duomenų apie savo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos neskirstomos. Pažymėtina, kad, ieškovė 2019 m. balandžio 10 d., taigi pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teismui būnant pasitarimų kambaryje, pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau pasibaigęs, taip pat tai, kad pateiktame dokumente užfiksuoti duomenys yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, teismas šiuos įrodymus atsisako priimti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 293 straipsniais, teismas nusprendžia: Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-664-1030/2019 dalį dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. DGKS-4986 dalį dėl darbo užmokesčio sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už 2018 m. balandžio mėn. 176,76 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už 2018 m. gegužės mėn. 407,79 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už 2018 m. birželio mėn. 496,94 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 iki 13 d. 504,28 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų.

Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovės M. B. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 613,91 Eur (šešių šimtų trylikos eurų 91 euro centų) – priteisimo vykdyti skubiai. Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ 2019 m. balandžio 10 d. pateiktus rašytinius įrodymus. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė