Legislator Case Law & Legislation
ffed362c-3f36-4402-86d8-8cc035bc5c84 AI generated

Court acquits defendant of negligence for victim's own actions causing injury in backyard.

Case Number ffed362c-3f36-4402-86d8-8cc035bc5c84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court overturned the first-instance conviction, acquitting the defendant of negligence for causing the victim's injury. The court found that the defendant could not have foreseen the victim stepping back into a dangerous zone and falling on the boards. Consequently, the court ruled the defendant's actions lacked the requisite intent or negligence for criminal liability under the Criminal Code.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 329 str. 1 p. – If a person commits an act without foreseeing or being able to foresee the consequences, and those consequences are caused by the victim's own actions, the act is considered a casus and the person cannot be held criminally liable.

Keywords

AI generated
criminal negligence casus fortuitous victim's own fault foreseeability of consequences acquittal on appeal unforeseeable event criminal liability

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 329 str. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 115 str. 3 d. 2 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 326 str. 4 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Klavdija Kruminienė

Pranešėja Klavdija Kruminienė                                  Baudžiamoji byla

Nr. 1A-251-64/2010

Teisėja Vilma Raščiuvienė                                         Proceso

Nr. 1-35-3-00016-2009-0

Sprendimo procesinė kategorija: 1.1.3.3.; 1.2.4.7.; 2.1.2.11.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.14.; 2.4.6.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 24 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant nuteistajam A. Å .,

gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskiui, nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai J.

J. ir jos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010

m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, kuriÄ jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis

ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš A. Š. J. J. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1400 Lt

atstovavimo išlaidų.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

               A. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 24 d. apie 18 val. gyvenamojo

namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo J. J., o bÅ«tent: sugriebęs jÄ už Å¡onų gyvenamojo namo viduje,

iÅ¡nešęs į kiemÄ , pastatydamas ant žemės, pastÅ«mė jÄ , ko pasekoje ji pargriuvo ir, atsitrenkusi į lentas, sudėtas prie gyvenamojo namo sienos, nesunkiai susižalojo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Å . praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai. Nurodo, kad jo kaltė neįrodyta. teigia, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos nagrinėjimo darytina neabejotina iÅ¡vada, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes atmetė jo ir gynėjo visus praÅ¡ymus (pvz. iÅ¡kviesti į bylos nagrinėjimÄ ir apklausti ekspertÄ , apklausti liudytoju A. G., kurį J.

J. kaltino analogiÅ¡kai jos sumuÅ¡imu), teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiosios J. J. duotų parodymų ir jo parodymų apie nukentėjusiosios iÅ¡neÅ¡imo iÅ¡ gyvenamojo namo aplinkybių. Nukentėjusioji davė teismui parodymus, kad ji buvo iÅ¡neÅ¡ta į laukÄ jÄ paėmus už pažastų iÅ¡ nugaros pusės ir iÅ¡neÅ¡us buvo numesta ant lentų. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokie sužalojimai galėjo atsirasti pagal nukentėjusiosios parodymus ir kokie sužalojimai galėjo atsirasti pagal jo duotus parodymus. Teismas nevertino ir nepaneigė bei nenurodė dėl kokių priežasčių neanalizavo konkrečiai jo ir byloje apklaustų liudytojų parodymų dėl nukentėjusiosios susižalojimo aplinkybių. Prie bylos prijungtoje medžiagoje, kurioje nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas BPK 3 str. 1 d. 1 p., kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. J. davė parodymus, jog jis jai krÅ«tinės lÄ stos srityje sužalojimų nepadarė. Pastebi, kad su Å¡iuo nutarimu nukentėjusioji sutiko, jo neskundė. Taip pat teigia, kad teismas nesivadovavo specialisto J.A.Kerežio duotais parodymais, jog sužalojimai krÅ«tinės srityje galėjo atsirasti ir nuo smÅ«gio Å¡uns letenomis. Teismas nuosprendyje nurodo, kad nukentėjusioji susimušė galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , blauzdas, Å¡launis, sėdmenis, nubrozdintas kelis, kad dėl to tariamai nukentėjusi buvo pastumta kaltinamojo. Byloje nukentėjusioji davė parodymus, jog ji kėlėsi ir griuvo kelis kartus pati, tačiau teismo nėra nustatyta, kurie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajai keliantis ir griÅ«nant. Teismas nuosprendyje nurodo, kad liudytoja M. Å . matė susistumdymÄ , tačiau nenurodo su kuo. Byloje M. Å . parodymai duoti, kad Å¡uo puolė ir lietė nukentėjusiÄ jÄ . Nuosprendyje nurodoma, kad liudytoja B. T. paliudijo, kad nukentėjusiÄ jÄ pas Å idlauskus kažkas stÅ«mė, tačiau tai negali bÅ«ti įrodymu, nes nenurodytas subjektas tai padaręs. Taip pat nurodo, kad byloje 2010-03-24 nukentėjusioji pateikė pareiÅ¡kimÄ pripažinti byloje jį kaltu pagal BK 140 str.

1 d., teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, nors nukentėjusiosios teismas Å¡iuo klausimu net nepasiteiravo, kuri savo skundÄ palaiko, apsiribojo nukentėjusiosios advokatės nuomone, t.y. realiai netyrė 2010-03-24 pareiÅ¡kimo. Paminėtos aplinkybės ir motyvai leidžia jam daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nepilnai iÅ¡tirtos aplinkybės, netenkinus jo praÅ¡ymų, kurių pagrindu jis teikė teismui įrodymus, buvo pažeistos jo, kaip kaltinamojo teisės į teisingÄ teismÄ . Dėl Å¡ių motyvų mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusioji ir privati kaltintoja ir jos atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 329 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje

surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. Å . kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str.

3 d. numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo kaltė negali bÅ«ti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. Pastebėtina, kad visos byloje esančios, apylinkės teismo nustatytos abejonės buvo vertinamos ne kaltinto asmens – A. Å ., o nukentėjusiosios J. J. naudai.

Ä®vertinus byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad 2008-08-23 A. Å . jo tėvų gyvenamojo namo kieme Å¡iam iÅ¡neÅ¡us J. J. iÅ¡ namų, ko pasekoje, ji nugriuvusi ant lentų ir nesunkiai susižalojusi, kad pagal byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ J. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. Å . pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , ko pasekoje, griÅ«dama nukentėjusioji susižalojo.

Teisėjų kolegija nesutinka su

apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais buvo grindžiama nuteistojo A. Š. kaltė. Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo A. Š. bei jo motinos A. Š. parodymus,

nepagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nukentėjusiosios J.

J. bei liudytojų B. T., M. Š. bei nukentėjusiosios sūnaus A. J. parodymais. Kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios parodymai kelia tam tikrų abejonių dėl jų teisingumo ir patikimumo. Kaip pati nukentėjusioji teigė, ji pas Š. nuėjo susinervinusi dėl blogai atliktų stogo darbų, buvo susijaudinusi, reikalavo vykti

pas jÄ Ä¯ namus ir sutvarkyti stogÄ . Pirmosios instancijos teisme J. J. teigė, kad A. Å . jÄ tyčia metė į

prie sienos sudėtas lentas, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . nukentėjusiosios nestÅ«mė, kaip pirmosios instancijos

teismas nustatė, bet tyčia siekė sužaloti nukentėjusiÄ jÄ ir ne tik suprato savo veiksmų pavojingumÄ , bet ir siekė padarinių. Taigi, pagal nukentėjusiosios tvirtinimÄ , kad kaltinamasis jÄ tyčia metė ant lentų, bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . veikė tiesiogine tyčia, o ne dėl neatsargumo.

Analizuojant nukentėjusiosios parodymus kaip įrodymų Å¡altinį, matyti, kad nukentėjusioji patvirtino, jog į Å . namÄ pateko pralindusi pro sustatytus kieme automobilius ir Å¡unį, kuris jai, einant prie pat sienos ir sudėtų lentų, jos nepasiekė.

Nukentėjusioji bylos tyrimo metu buvo apklausiama ir davė paaiÅ¡kinimus daug kartų, tačiau kaskart skirtingai nurodydavo esmines aplinkybes. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad A. Å . jÄ sugriebęs rankomis už Å¡onų trenkė į lentas, skausmo nejutusi, buvo iÅ¡sigandusi ir sutrikusi (b.b. Nr. 81-2-47-08, b.l. 21-23, 26-27), tačiau 2009-02-27 posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad jÄ ne tik trenkė į lentas, bet ir daužė, iÅ¡metė iÅ¡ kiemo (b.b. Nr. 1-35-3-00016-2009, b.l. 21-23, t. 1), o 2009-05-21 posėdžio metu duodama parodymus jau teigė, kad jÄ ant lentų kaltinamasis trenkė ne vienÄ kartÄ (b.b. Nr. 1-35-3-00016-2009, b.l. 76-83, t. 1). To paties posėdžio metu nukentėjusioji teigė, jog

neprisimena kiek kartų kėlėsi. Nors nukentėjusioji tvirtino, kad A. Š. jai nesudavė smūgių kumščiais, jos nespardė, tačiau

nurodė, kad jÄ sumušė tyčia (b.l. 76-83, t. 1). Posėdžių metu nukentėjusioji teigė, kad jÄ kaltinamasis, paėmęs ne už Å¡onų, o už pažastų iÅ¡ nugaros trenkė ant lentų. Byloje nustatyta, kad lentos sudėtos prie namo sienos kairėje pusėje, esančioje išėjus pro duris į laukÄ , taip pat nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti nubrozdinimai sėdmenų deÅ¡inėje ir deÅ¡inio kelio sÄ naryje ir tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . nustatytomis aplinkybėmis negalėjo paėmęs iÅ¡ nugaros, tik iÅ¡nešęs pro duris į laukÄ , kaip nurodo nukentėjusioji, tyčia mesti ar pastumti jÄ ant lentų, nes tokiomis aplinkybėmis jai bÅ«tų sužalota kairė kÅ«no puse. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir nukentėjusiosios sužalojimai galėjo atsirasti tik tokiu atveju, kai kaltinamasis iÅ¡nešęs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ laukÄ pats apsisuktų taip, kad lentos tiek kaltinamajam, tiek ir nukentėjusiajai bÅ«tų po deÅ¡ine ranka. Tačiau tokių duomenų byloje nėra ir nebuvo nustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų pilnai išėjęs iÅ¡ namo ir kieme dar neÅ¡inas nukentėjusiÄ ja bÅ«tų apsisukęs taip, kad nukentėjusiajai nukritus ant lentų, ji susižalotų deÅ¡inį Å¡onÄ . Taigi, atsižvelgus į visus nukentėjusiosios duotus parodymus ir paaiÅ¡kinimus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jos parodymai skiriasi esminėse aplinkybėse ir todėl kelia abejonių.

Nors atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , fotonuotraukose neužfiksuoti automobiliai, kurie įvykio metu stovėjo kieme, tačiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo fotonuotraukų matyti palikti automobilio pėdsakai, kurie patvirtina, kad praėjimas į Å . namÄ esant sustatytiems automobiliams tikrai bÅ«tų siauras (b.b. Nr. 81-2-47-08, b.l. 17-20). Å i aplinkybė patvirtina liudytojos M. Å . ir kaltinamojo parodymus, jog jis vienas iÅ¡lydėjo nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ kiemo ir verčia

abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, kad jÄ už parankių iÅ¡vedė kaltinamasis ir jo motina.

Be to, apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad liudytojų B.

T. ir M. Å . parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl jos sužalojimo. Pastebėtina, kad liudytoja B. T. paties įvykio nematė, jai nukentėjusioji pasakė, kad pas Å idlauskus jÄ stÅ«mė. Taigi, Å¡i liudytoja nieko neparodė apie įvykio aplinkybes ir tik iÅ¡ pačios nukentėjusiosios žodžių atpasakojo, kad nukentėjusiÄ jÄ pas Å idlauskus kažkas

stūmė, tačiau liudytoja nežino kas stūmė. Taip pat nežino, kokius sužalojimus J. J. padarė, nes ji nematė ant nukentėjusiosios jokių

sužalojimo žymių, nematė, ar jos rÅ«bai buvo Å¡varÅ«s (b.b. Nr. 1-35-3-00016-2009, b.l. 31-37, t. 2, b.l. 76-83, t. 1). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. T. parodė, jog nukentėjusioji jai sakiusi, kad jÄ stÅ«mė Å . (B.b. Nr. 81-2-47-08, b.l. 55-56). Taigi, įvertinus Å¡ios liudytojos duotus visus parodymus akivaizdu, kad pati nukentėjusioji konkrečiai neįvardino kuris Å . jos atžvilgiu ir kokius konkrečius veiksmus atliko, kadangi stÅ«mimas gali bÅ«ti atliktas įvairiais veiksmais – pvz. tyčia stumiant ar dėl neatsargumo pastÅ«mus ir pan. Aptariant liudytojos M. T. parodymus, matyti, kad Å¡i liudytoja nematė įvykio, nežino kas konkrečiai įvyko pas Å ., todėl jos parodymais remtis kaltinant A. Å . nėra teisinio pagrindo.

 Liudytoja M. Å . patvirtino mačiusi, kad A. Å . buvo apglėbęs moteriÅ¡kę ir kad ant jų abiejų puolė Å¡uo, po ko matė abiejų asmenų virtimÄ , be to, liudytoja parodė girdėjusi garsiai kalbant, o A. Å . sakant „nelaužyk gėlių“ (b.b. Nr. 1-35-3-00016-2009, b.l. 104-110, t. 1, b.l. 31-37, t. 2). Atsakydama į jai posėdžio metu užduodamus klausimus liudytoja paaiÅ¡kino, jog matė, kad Å¡uo puolė ir A. Å . su moterimi griuvo tarp sienos ir durų, ji suprato, kad A. Å . puolė gelbėti moterį nuo Å¡uns. Taip pat liudytoja parodė, kad ji matė kaip nukentėjusioji J. J. dėjo vienÄ Å¾ingsnį atgal, kad tada matė puolant Å¡unį. Mano, kad tada Å¡uo juos

palietė (b.b. Nr. 1-35-3-00016-2009, b.l. 31-37, t. 2). Iš liudytojos M. Š. parodymų seka, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis abu

griuvo tada, kai Å¡uo puolė ant nukentėjusiosios, o kaltinamojo apkabinimÄ moteris

suprato kaip jos gelbėjimÄ nuo Å¡uns. Taigi, negalima teigti, kad liudytojos M. Å . parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog

jÄ kaltinamasis sužalojo. PrieÅ¡ingai, Å¡ios liudytojos parodymai patvirtina A. Å . parodymus, jog jam iÅ¡kėlus nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ namo į

kiemÄ , J. J. Å¡aukė, mosikavo rankoje turėtų skėčiu, įsikibo už kabojusios ant jo kaklo grandinėlės, todėl ginant Å¡eimininkÄ , Å¡uo

Å¡oko link J. J., letenomis atsitrenkė į jÄ , o J. J. neiÅ¡laikė pusiausviros, krito ant sudėtų prie namo

sienos lentų ir patraukė link savęs ir jį, todėl jis suklupo prieÅ¡ais jÄ . Bandydama stotis J. J. vėl griuvo, todėl supratęs, kad ji savarankiÅ¡kai neatsistos, A. Å . pakėlė jÄ ir liepė iÅ¡eiti iÅ¡ jų namų.

Liudytojas A. J. paties įvykio nematė, tik patvirtino tai, kÄ jam pasakojo jo motina J.

J. dėl jos patirto sužalojimo. Taigi, Å¡io liudytojo parodymai gali patvirtinti tik faktÄ , kad nukentėjusioji patyrė sužalojimÄ , tačiau nepatvirtina, kad tÄ sužalojimÄ dėl neatsargumo padarė bÅ«tent kaltinamasis A. Å ..

Atsižvelgiant į Å¡ių liudytojų parodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad liudytojų B. T., M. Å . ir A. J. parodymai patvirtina nukentėjusiosios J. J. parodymus, jog bÅ«tent A. Å . jÄ sužalojo.

Apylinkės teismas nesirėmė liudytojos

A. Å . parodymais, juos atmetė kaip neobjektyvius ir Å¡aliÅ¡kus, ir laikė kaip mėginimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nors Å¡i liudytoja yra kaltinamojo A. Å . motina, kas leistų manyti, kad ji siekia padėti sÅ«nui, tačiau Å¡i liudytoja parodė, kad nukentėjusioji, atėjusi į svetimus namus, elgėsi kaip Å¡eimininkė, nepakluso Å . reikalavimui iÅ¡eiti. Taip pat liudytoja A. Å . parodė, kad sÅ«nus pakėlęs

nukentėjusiÄ jÄ už pažastų iÅ¡nešė per durų slenkstį į laukÄ , pastatė ant žemės,

ir kai šuo puolė ant nukentėjusiosios, o jai traukiantis, J.

J. pargriuvo ant prie namo sienos sudėtų lentų (b.b. Nr. 81-2-47-08, b.l. 52-54). Aplinkybes, jog nukentėjusioji virto pastumta ne A. Å ., o Å¡uns, liudytoja A. Å . patvirtino apklausta teismo posėdžiuose (b.b. Nr. 1-35-3-00016-2009, b.l. 104-110, t. 1, b.l. 31-37, t. 2). Liudytoja A. Å . taip pat parodė, jog nuo Å¡uns smÅ«gio tiek nukentėjusioji, tiek jos sÅ«nus sviro ant lentų, kadangi abu buvo susikabinę, ir nukentėjusioji traukėsi atbula tempdama ir jos sÅ«nų. Mano, kad nukentėjusioji neiÅ¡laikė pusiausvyros, kai žengusi žingsnį atgal jÄ pasiekė per grandinės ilgį Å¡uo, kuris puolė ant jos. Be to, byloje užfiksuota, kad A. Å . nukentėjusiajai

sakė nedaužyti gėlių vazonų. Kad taip buvo pasakyta, patvirtino liudytoja M. Š., kuri teismo posėdžio metu patvirtino girdėjusi A. Š. sakant „nelaužyk gėlių“. Taigi, sugretinus liudytojos M. Š. parodymus, jog ji matė puolant šunį, virstant tiek A. Š. ir moterį, bei A. Š. sakant

„nelaužyk gėlių“, su liudytojos A. Å . duotais parodymai, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių liudytojų parodymai vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl liudytojos A. Å . parodymų negalima vertinti Å¡aliÅ¡kai, kaip siekį padėti sÅ«nui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

A. Š. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad jis nukentėjusiosios nemetė ant lentų tyčia, kad ji nugriuvo pastumta šuns.

A. Å . parodė, kad jis nukentėjusiÄ jÄ paėmęs iÅ¡ priekio už pažastų iÅ¡nešė per slenkstį į laukÄ , pastatė ant žemės, kai pastaroji pasakė, jog „širdį spaudžia“, o nukentėjusiajai žengus žingsnį atgal bei užsimojus deÅ¡inėje rankoje laikytu skėčiu kaltinamajam, kaire ranka įsikibus į kaltinamojo grandinėlę, Å¡uo puolė ant nukentėjusiosios iÅ¡ Å¡ono, po ko tiek jis, tiek ir nukentėjusioji griuvo. GriÅ«damas jis bandė prilaikyti nukentėjusiÄ jÄ , tačiau kai nukentėjusioji paleido jo grandinėlę, ji atsitrenkė į lentas, o

bandydama atsikelti, dar griuvo, todėl matydamas tokiÄ situacijÄ , A. Å . jÄ pakėlė ir iÅ¡lydėjo iÅ¡ kiemo, saugodamas, kad Å¡uo

nepultų (b.b. Nr. 81-2-47-08, b.l. 58-59, b.b. Nr. 1-35-3-00016-2009, b.l. 21-23, 76-83, t. 1, b.l. 5-8, 31-37, t. 2). Taip pat A. Å . kategoriÅ¡kai tvirtino nukentėjusiajai nesudavęs nei vieno tyčinio smÅ«gio. Be to, savo parodymus A. Å . patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei ne vienÄ kartÄ apie įvykio aplinkybes apklausiamas teisme. Taigi, vertinant kaltinamojo A. Å . parodymus, kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų Å¡altinį, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s.

Byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados patvirtina tik aplinkybę dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, tačiau neįrodo kaltinamojo A. Å . kaltės. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1344/08(04) nurodyta, kad galvos ir krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, kraujosruvos blauzdose, abiejuose Å¡launyse, sėdmenų deÅ¡inėje,

nubrozdinimas deÅ¡iniame kelio sÄ naryje davė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad J. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl

krūtinės sumušimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.b. Nr. 81-2-47-08, b.l. 31-33). Specialisto išvadoje Nr. PG 102-1344/08(04) nurodyta, kad J. J. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo ne

mažiau 1 smÅ«ginio kontakto į deÅ¡inę blauzdÄ , 1 – į kairę blauzdÄ , 7 – į kairę

Å¡launį, 4 – į deÅ¡inę Å¡launį, 2 – į deÅ¡inę sėdmenų pusę ir 1 – į krÅ«tinės lÄ stÄ ,

Å¡ių sužalojimų visuma griuviminei traumai nebÅ«dinga, nes sužalojimai lokalizuoti skirtinguose kÅ«no pavirÅ¡iuose (b.l. 39). O specialisto iÅ¡vadoje Nr. PG 129-1344/08(04) nurodyta, kad krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas galėjo gautis nukentėjusiajai J. J. griÅ«nant ant užduotyje nurodytos lentų krÅ«vos, sužalojimai pagal savo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį galėjo gautis tiek tiesioginio smÅ«gio poveikyje, tiek griÅ«nant ir krÅ«tinės lÄ sta kontaktuojant su kietais bukais daiktais poveikyje; krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas ir kiti sužalojimai J. J. kÅ«ne padaryti vienu metu (b.l. 43). IÅ¡ Å¡ių specialistų iÅ¡vadų matyti, kad nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumÄ lėmė krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, padarytas vieno smÅ«ginio kontakto poveikyje, t.y. nuo tiesioginio smÅ«gio ar griÅ«nant ir krÅ«tinės lÄ sta kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas A.J.Kerežis parodė, kad krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, kaip ir galvos sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti netyčiniai, galėjo bÅ«ti padaryti asmeniui krentant. Bylos tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino, jog A. Å . jai nesudavė nei vieno smÅ«gio, taip pat ir į krÅ«tinę. Specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad „skausminga krÅ«tinės deÅ¡inėje, ties vidurio pažastine linija, vidurinėje dalyje, iÅ¡orinių sužalojimo žymių nėra“. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padarytas jai griÅ«nant ant lentų po Å¡uns pastÅ«mimo, nes visais iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad A. Å ., kaip parodė pati nukentėjusioji, nesudavė jai nei vieno smÅ«gio, jos nestÅ«mė nei tyčia, nei dėl neatsargumo.

Ä®vertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, kitÄ byloje surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , juos sugretinus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta abejonė, jog nukentėjusioji griuvo ant lentų pastumta Å¡uns. Aptartų liudytojų parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, jog bÅ«tent A. Å . jÄ sužalojo ir byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus. Pagal BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais, be to, esant abejonėms, jos vertinamos kaltinamo asmens naudai.

Taigi, remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje esamų įrodymų visuma nepatvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota nugriuvus ant lentų, kai jÄ pastÅ«mė A. Å ..

Lietuvos Respublikos BK 139 str.

1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų. Å is straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai bÅ«tent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir kad Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali bÅ«ti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčiÄ galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ , bet turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad Å¡iuo atveju tokių padarinių bus iÅ¡vengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esÄ s lengvabÅ«diÅ¡kas. Nusikalstamo nerÅ«pestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali bÅ«ti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu bÅ«tų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal buvusiÄ situacijÄ privalėjo ir galėjo tai numatyti. Nenumatymas, kad gali atsirasti padariniai, apibÅ«dina intelektualųjį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Jis pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo daro veikÄ , neatsižvelgdamas į visuotinai priimtinas atsargaus elgesio taisykles ar specialius reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis A. Å . galėjo ar turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų – nukentėjusiosios paėmimo už pažastų ir iÅ¡neÅ¡imo į laukÄ - gali bÅ«ti nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, nes pagal buvusiÄ situacijÄ jis negalėjo numatyti, kad nukentėjusioji žengs žingsnį atgal, taip patekdama į Å¡uns pasiekiamÄ zonÄ , kad jÄ Å¡uo galės pasiekti puldamas, o ji iÅ¡sigandusi ir praradusi pusiausvyrÄ bei pastumta Å¡uns, grius ant prie namo sienos sudėtų lentų. Pagal teismų praktikÄ , jeigu asmuo padarė veikÄ , nenumatydamas bei

negalėdamas ar neturėdamas numatyti padarinių, šių konkrečių atveju pačios nukentėjusiosios veiksmų, tokia veika

laikoma kazusu (įvykiu) ir asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas ir turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK

329 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. J. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas. Dėl to iÅ¡ A. Å . nepriteistinos ir J. J. patirtos atstovavimo iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p, n u s p r e n d ė:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. Å . iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. J. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Klavdija Kruminienė

Teisėjai                                                                                                          Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                      Virginija

Žindulienė