2018-04-19 Nr. AB-8095-3-61-3-01420-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3688-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.1; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) direktoriaus pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 7 d. konkurso (toliau – ir Konkursas) rezultatų protokolą (toliau – ir Protokolas); 2) įpareigoti atsakovą centrinio valstybinio viešojo administravimo subjektą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija) organizuoti konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Protokolas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir Ministras) 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3P-171 patvirtintų NŽT direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) IV skyriaus 6.2 ir 6.7 punktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 63 ir 65 punktų reikalavimus.

3. Pareiškėjas teiginį, kad Protokolas priimtas šiurkščiai pažeidus procedūrinius reikalavimus, grindė tuo, kad: 1) Komisijos nariai nesilaikė Aprašo 63 punkto reikalavimų vertinti pretendentus Konkurso metu, o ne jam pasibaigus, t. y. pretendentus turėjo įvertinti po jų pokalbio su jais iki kito pretendento pokalbio ir tik po Konkurso; pagal Aprašo 65 punktą balų skaičiavimą turėjo teisę stebėti visi pretendentai. Nagrinėjamu atveju Komisija sukvietė esančius pretendentus kartu su mažamečiais vaikais ir vertino juos jau po Konkurso, laukiant pretendentams priešais juos; 2) Komisijos pirmininkas S. J., pažeisdamas Aprašo 63 punkto reikalavimus individualiai įvertinti kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir tik po to užpildyti Konkurso individualaus vertinimo lentelę, Komisijos posėdžio metu išėjus pretendentui viešai reiškė savo vertinimą; 3) Komisijos darbe gali dalyvauti tik Apraše nurodyti subjektai, o šiuo atveju Komisijos darbe dalyvavo Ministerijos valstybės tarnautoja, kuri atliko Komisijos narių funkciją – susumavo pretendentams skirtus balus ir padalijo iš dalyvaujančių Komisijos narių skaičiaus ir galbūt įrašė į Protokolo Konkurso vertinimo suvestinės lentelę duomenis apie pretendento gautus balus ir užimamą vietą, taip pat Konkurso metu vertinimo procedūroje dalyvavo mažamečiai vaikai.

4. Pareiškėjo teigimu, Protokolas yra nepagrįstas ir neteisėtas taip pat ir dėl tos aplinkybės, kad jį priimdama Komisija pažeidė teisėtą lūkestį, kad ji, atrinkdama pretendentus, laikysis Pareigybės aprašymo IV skyriaus 6.2 ir 6.7 punktų keliamų reikalavimų (atitinkamai reikalavimai turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį; mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu). Minėti reikalavimai nėra formalūs ir užtikrina tinkamą Tarnybos direktoriui pavestų pareigų atlikimą. Komisija privalėjo atrinkti tik tuos pretendentus, kurie turėjo 3 metų vadovavimo juridiniam asmeniui patirtį, o ne vadovavimo savarankiško teisnumo neturinčiam struktūriniam padaliniui patirtį. Konkurse pirmą ir antrą vietas užėmę pretendentai tokios patirties neturėjo, todėl Komisija negalėjo jų pripažinti tinkamais pretendentais ir vertinti Konkurse. Vertindama, ar pretendentai moka dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, Komisija turėjo įsitikinti, ar yra pretendento atitiktį šiam reikalavimui patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktą tarptautinį ECDL sertifikatą dėl kompiuterinių žinių turėjimo lygio ir iš pretendentų nepareikalauta pateikti jokių kitų dokumentų apie atitiktį minėtam reikalavimui.

5. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Ministerija paaiškino, kad Protokolas pagrįstas ir teisėtas, o Konkurso procedūros atliktos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Konkurso į valstybės tarnautojo pareigas komisijos nariai, susipažindami su pretendentų pateiktais gyvenimo aprašymo duomenimis, informacijos apie jų arba jiems artimų asmenų priklausymą kuriai nors politinei partijai neturi. Pareiškėjo nurodomos sąsajos tarp D. M. paskelbimo Konkurso nugalėtoja ir atleistos buvusios NŽT direktorės D. G. bei buvusio NŽT patarėjo G. J. F. nepagrįstos teisiniais argumentais ir yra prielaidų pobūdžio. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė V. B., siekdama išvengti galimo interesų konflikto ir įsakymu skirdama Konkurso laimėtoją D. M. eiti Tarnybos direktorės pareigas, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama pateikti rekomendaciją dėl sprendimų, priimamų šio asmens atžvilgiu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nurodė, kad aplinkybės, jog ministrė su D. M. tėvais buvo ar yra susijusi darbo ar politinėmis pažiūromis, nėra pakankamas pagrindas kilti interesų konfliktui, kadangi pagal Aprašo nuostatas Komisijos nariai pretendentų tinkamumą vertina individualiai, o pretendento balą sudaro visų Komisijos narių balų vidurkis. Stebėtojo teisėmis Konkurse dalyvavęs visuomeninės organizacijos atstovas L. D. pareiškėjui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią paneigė Konkurso eigą fiksavęs skaitmeninis vaizdo ir garso įrašas. Komisijos posėdžio metu jokių Komisijos pirmininko S. J. neigiamo, t. y. ironiško, negatyvaus komentaro pareiškėjo atžvilgiu pasakyta nebuvo, taip pat nebuvo išsakytas Komisijos pirmininko teiginys dėl pareiškėjo vertinimo mažesniais balais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisijos pirmininkui S. J. buvo žinoma apie D. M. galimas sąsajas su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministre. Vieno iš pretendentų vaikų dalyvavimas Konkurso rezultatų skaičiavime ir paskelbiant Konkurso rezultatus neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Konkurso rezultatams ir yra prielaidų pobūdžio. Ministerija, vykdydama Konkursą, laikėsi visų VTĮ ir Apraše nustatytų reikalavimų.

7. Atsakovas pabrėžė, kad pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, visi į pokalbį pakviesti ir Konkurse dalyvavę pretendentai pagal pateiktus dokumentus atitiko Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika). Metodikos reikalavimų nesilaikymas nepagrįstai apribotų asmenų teises dalyvauti konkurse NŽT direktoriaus pareigoms eiti. 3 metų vadovavimo patirties specialusis reikalavimas vertintinas remiantis bendrine lingvistine prasme ir teisės doktrinos nuostatomis – kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą. Pretendento atitiktis Pareigybės aprašymo 6.7 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu vertinama pagal tokio asmens gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją. Tik tuomet, jeigu pagal gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją nėra aišku apie pretendento atitikimą kuriam nors pareigybės aprašymo nustatytam reikalavimui, pagal Aprašo 28 punktą per Valstybės tarnybos informacinę sistemą prašoma pateikti dokumentą, įrodantį atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Reikalavimas pretendentams pateikti dokumentus, įrodančius mokėjimą dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, būtų papildoma ir nereikalinga administracinė našta pretendentams.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. D. K. paaiškino, kad pagal Konkurso rezultatus jam buvo skirta antroji vieta. Konkursą laimėjusiai D. M. atsisakius eiti NŽT direktoriaus pareigas, šios pareigos buvo pasiūlytos jam. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Konkurso neteisėtumą lėmė Komisijos narių užduodamų klausimų pobūdis, nurodė, kad Apraše nėra nurodyti konkretūs Konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Nagrinėjamu atveju Valstybės tarnybos departamentas, įvertinęs Konkurso atitiktį teisės aktų reikalavimams, jokių pažeidimų nenustatė, o tai sudaro pagrindą teigti, kad visiems Konkurso pretendentams buvo užduodami iš esmės tie patys klausimai, todėl pareiškėjas negalėjo atsidurti blogesnėje padėtyje negu kiti pretendentai. Byloje nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš nurodytų Komisijos narių buvo kurio nors iš pretendentų sutuoktinis ar artimas giminaitis arba susijęs su kuriuo nors iš pretendentų svainystės ryšiais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Komisijos nariai dėl kokių nors kitokių aplinkybių galėjo būti šališki ir suinteresuoti Konkurso rezultatais. Byloje nėra ir įrodymų, pagrindžiančių stebėtojo subjektyviąją nuomonę apie pretendentų vertinimą. L. D. po Konkurso išsakyti teiginiai, nepateikus oficialių pastabų Protokole, yra nereikšmingi. Tik esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti Konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais, o vieno iš pretendentų vaikų dalyvavimas balų skaičiavime nelaikytinas pažeidimu.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Konkurso Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti, kurio rezultatai įforminti Protokole, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigė, kad vykdant Konkursą buvo pažeisti Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, VTĮ 3 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 51, 63 ir 65 punktų reikalavimai.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas byloje ginčijo Komisijos veiksmus vykdant Konkursą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjo ginčijamą Konkursą Tarnybos direktoriaus pareigoms užimti organizavo Ministerija, o jį vykdė ir Konkurso rezultatus įforminantį Protokolą parengė Ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu „Dėl konkurso komisijos“ Nr. 3P-46 sudaryta Komisija.

13. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo atsakovu nurodytas Ministras yra juridinio asmens statuso neturintis subjektas, kuris nėra tiesiogiai atsakingas už konkurso NŽT direktoriaus pareigoms užimti organizavimą ir vykdymą, todėl negali dalyvauti byloje kaip atsakovas. Ministras vadovauja Ministerijai ir veikia šios Ministerijos vardu, o ne kaip vienasmenė valdymo institucija. Teismas pabrėžė, kad nors teisės aktai suteikia įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka Ministrui priimti Tarnybos direktorių, tačiau jam nesuteikia teisės savarankiškai spręsti asmens priėmimo eiti Tarnybos direktoriaus pareigas klausimo, nes šiuo atveju Ministras yra saistomas Komisijos sprendimo, t. y. Konkurso rezultatų, įformintų Protokole. Nagrinėjamu atveju Konkursą į NŽT direktoriaus pareigas organizavo Ministerija, todėl būtent ši institucija, kaip centrinis viešojo administravimo subjektas, turėjo būti įvardyta atsakovu byloje. Teismas 2016 m. lapkričio 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu išaiškino pareiškėjui proceso šalies pakeitimo teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas nurodė, kad jis pats yra teisininkas, proceso šalies pakeitimo teisines pasekmes žino ir atsakovu byloje prašė laikyti Ministrą.

14. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui ir pareiškėjas nesutiko su teismo pasiūlymu įtraukti į bylą tinkamą atsakovą, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodė, kad jam kelis kartus kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjos V. P. šališkumo. Teisėjos šališkumas pasireiškė tuo, kad teisėja vilkino skundo priėmimo klausimą; netinkamai taikė trūkumo šalinimo institutą; netinkamai skaičiavo procesinius terminus; nepagrįstai neleido susipažinti su byloje esančiais įrodymais ir pažeidė rungimosi principą, kai neleido teismo posėdyje reikalavimus pagrįsti teisės normomis.

17. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo ginčijamą Konkursą organizavo Ministerija. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teismo posėdyje pasisakė dėl jam kylančios abejonės, ar Ministerija buvo paskirta Konkurso organizatore. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jam pateikus klausimą atsakovo atstovui, kokiu administraciniu aktu Ministerija buvo įgaliota būti Konkurso organizatore, atsakovo atstovas to negalėjo nurodyti. Pareiškėjo įsitikinimu, tai dar vienas tiesioginis teisėjos šališkumo įrodymas, nes teisėja iš anksto padarė išvadą, kad organizatorius yra Ministerija ir neleido pareiškėjui teismo posėdyje pasisakyti dėl šio subjekto galimai neteisėto veikimo (nurodant teisės normas).

18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, pažeidė jo teisę į teisingą teismo procesą ir rungimosi principą, nes neleido susipažinti su atsakovo pateiktais įrodymais (Konkurso garso ir vaizdo įrašu). Šį nesutikimą teisėja motyvavo asmens duomenų apsauga, nors su tais pačiais įrašais atsakovo atstovui buvo leista susipažinti.

19. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl liudininko L. D. parodymų. Liudytojas paliudijo aplinkybę, kad Konkurso Komisijos pirmininkas S. J. po pareiškėjo išėjimo iš Komisijos posėdžio salės viešai išsakė neigiamą požiūrį į pareiškėją, kaip pretendentą, leisdamas suprasti, kad pareiškėjas netinkamas šioms pareigoms ir jis jį vertins mažesniais balais. Tokiu būdu buvo daroma tiesioginė įtaka narių nuomonės objektyvumui. Kadangi teismas uždraudė pareiškėjui susipažinti su vaizdo bei garso įrašu, darytu Komisijos darbo metu, teismas visapusiškai neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų ir tuo pažeidė bylų nagrinėjimo betarpiškumo principą.

20. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas privalėjo atrinkti tik tuos pretendentus, kurie turėjo 3 metų vadovavimo juridiniam asmeniui patirtį, o ne asmenis, kurie turėjo patirtį vadovaujant struktūriniams padaliniams, kurie neturėjo savarankiško teisnumo, ir kurių vadovai, išskyrus ataskaitų rengimą, kitų funkcijų nevykdė. Pareiškėjo žiniomis, pretendentai, kurie Konkurse užėmė pirmą ir antrą vietas, tokios patirties neturėjo, todėl Komisija negalėjo pripažinti juos tinkamais pretendentais ir vertinti Konkurse. Komisija taip pat turėjo įsitikinti, ar yra gebėjimą dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu patvirtinantys dokumentai. Valstybės tarnautojai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą tarptautinį ECDL sertifikatą dėl kompiuterinių žinių turėjimo lygio ir jokių kitų dokumentų iš pretendentų nereikalavo. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl tokių įstatymo pažeidimų, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylų nagrinėjimo principus.

21. Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui. Tokia išvada prieštarauja VTĮ 10 straipsnio 2 daliai ir 8 daliai, kuriose aiškiai numatyta, kad asmuo, kuris priima į įstaigos vadovo pareigas, organizuoja konkursą. Šiuo atveju tokiu asmeniu yra Ministras. Komisija buvo kolegiali institucija, kuri buvo įsteigta tam tikram laikui ir, jai nustojus veikti, teises ir pareigas perėmė subjektas, organizavęs Konkursą, t. y. Ministras. Komisijos nariais buvo ne tik Ministerijos valstybės tarnautojai, bet ir šiai Ministerijai nepavaldžių valstybės institucijų valstybės tarnautojas bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl atsakovu šioje byloje Ministerija negalėjo būti.

22. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovas pažymėjo, kad, teismui išsprendus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nagrinėjamo ginčo dalykas liko Protokolo panaikinimas ir įpareigojimas Ministrui organizuoti konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas iš naujo.

24. Ministerija nurodė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teisėja V. P. elgėsi šališkai. Teisėjos šališkumo klausimas buvo išspręstas, kai pareiškėjas du kartus pareiškė jai nušalinimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė I. K. 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimis pareiškėjo prašymų dėl teisėjos V. P. nušalinimų netenkino. Pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, jog teismo sprendimas buvo priimtas dėl teisėjos neigiamo nusiteikimo ar šališkumo kurios nors šalies atžvilgiu.

25. Ministerija pabrėžė, kad konkursų į valstybės tarnautojo pareigas vykdymo metu, darant vaizdo ir garso įrašus, fiksuojami asmenų duomenys patenka į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, o pagal Aprašo 76 punkto nuostatas negali būti viešinami, todėl teismo sprendimas Konkurso Komisijos 2016 m. balandžio 7 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašus pripažinti nevieša bylos medžiaga yra teisėtas ir pagrįstas.

IV. 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo kad šiuo atveju Ministras, įgyvendindamas jo kompetencijai priklausančias funkcijas, sudarė Komisiją konkursui į NŽT direktoriaus pareigas vykdyti. Ministras taip pat yra asmuo, priimantis į pareigas NŽT direktorių. Tačiau vien dėl šių funkcijų atlikimo (Konkurso Komisijos sudarymo bei daugiausiai balų surinkusio ir konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (į NŽT direktoriaus pareigas) laimėjusio pretendento priėmimo į pareigas) nėra pagrindo vertinti, kad būtent Ministras kilus tarnybiniam ginčui yra materialiojo teisinio santykio šalis, turinti pareigą atsakyti dėl Konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusio pretendento galimo teisių pažeidimo, t. y. dėl pareiškėjo nagrinėjamu atveju reiškiamo skundo.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad darbdavys pagal VTĮ 2 straipsnio 14 dalį apibrėžiamas kaip valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Įvertinęs tai, bei atsižvelgdamas į aplinkybę, jog Tarnybos steigėjo funkcijas, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija, kuri yra valstybės institucija, atsakinga dėl Tarnybos direktoriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo, teismas sprendė, kad Ministerija laikytina NŽT direktoriaus darbdaviu. Taigi tarnybiniai teisiniai santykiai susiklosto tarp NŽT direktoriaus ir Ministerijos. Dėl to pareiškėjo keliamo ginčo atveju materialinio teisinio santykio šalys yra pareiškėjas – pretendentas į NŽT direktoriaus pareigas, dalyvavęs Konkurse, – ir Ministerija – darbdavys. Ministras aptariamu atveju nelaikytinas savarankišką teisinį (procesinį) subjektiškumą turinčiu viešojo administravimo subjektu, kompetentingu atsakyti dėl konkurso į įstaigos prie Ministerijos vadovo pareigas organizavimo bei pretendentų, dalyvaujančių konkurse, teisių užtikrinimo. Todėl vien tai, kad pagal VTĮ 10 straipsnio 8 ir 2 dalyse išdėstytą teisinį reguliavimą NŽT direktorių į pareigas priima Ministras ir Ministras yra nurodytas kaip asmuo, organizuojantis konkursą į įstaigos vadovo (NŽT direktoriaus) pareigas, nesudaro pagrindo vertinti, jog būtent į pareigas valstybės tarnautoją priimantis asmuo (šiuo atveju – Ministras) kilus tarnybiniam ginčui laikytinas materialiojo teisinio santykio šalimi, kuri turėtų būti kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą.

29. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui administraciniame teisme keliant tarnybinį ginčą dėl konkurso į NŽT direktoriaus pareigas (šiuo atveju – Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo organizuoti konkursą į NŽT direktoriaus pareigas iš naujo) tinkamu atsakovu, t. y. materialiojo teisinio santykio šalimi, kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareikštą reikalavimą, laikytina Ministerija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju tinkamu atsakovu dėl byloje pareikšto pareiškėjo reikalavimo laikytina Ministerija.

30. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuomet pareiškėjo prašymu tinkamą atsakovą byloje pakeitus į netinkamą, pareiškėjo skundas atmetamas, o byla nėra išnagrinėjama iš esmės, nelaikytinas atitinkančiu teismo sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnis, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja netinkamos ginčo šalies pakeitimą, t. y. reguliuoja tuos atvejus, kuomet skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas netinkamam atsakovui. Iš ABTĮ 53 straipsnio matyti, kad teismas atitinkamų veiksmų turi imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog skundas (prašymas, pareiškimas) pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal skundą atsakyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į bylą jau buvo įtraukęs tinkamą atsakovą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ABTĮ 53 straipsnyje įtvirtinta, jog, pareiškėjui nesutikus pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama iš esmės ir bylos esmė nebuvo atskleista. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad antrojo atsakovo įtraukimas į bylą nėra galimas, nors šiuo atveju Ministro, kaip Ministerijos valdymo organo, teisinis suinteresuotumas gali būti realizuojamas vien tik per Ministerijos, kaip atsakovo, dalyvavimą byloje.

31. Byloje susiklosčius išskirtinėms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nebuvo tinkamai įgyvendinama, dėl to galutinės instancijos teismui patvirtinus, jog dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų tinkamu atsakovu laikytina Ministerija, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės bei bylos esmė būtų atskleista, taip pat pareiškėjo teisė į teisminę gynybą būtų užtikrinta.

V. 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

33. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad D. K. Ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 3P-77 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir D. K. atleidimo iš pareigų“ atleistas iš Tarnybos direktoriaus pareigų. D. K. šį įsakymą ginčija teisme administracinėje byloje Nr. eI-473-208/2018, tačiau ši byla dar neišnagrinėta. 2017 m. lapkričio 16 d. įvyko konkursas į Tarnybos direktoriaus pareigas ir konkurso laimėtoju pripažintas L. Č. Jis vadovauja Tarnybai nuo 2017 m. gruodžio 13 d.

34. Kadangi jau įvykęs kitas konkursas į Tarnybos direktoriaus pareigas, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent 2017 m. lapkričio 16 d. konkursas, kuriame jis taip pat dalyvavo. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių aplinkybių, kad ginčijamo Konkurso rezultatai šiuo metu jam sukelia teisines pasekmes. Net ir panaikinus ginčijamo Konkurso rezultatus, pareiškėjo teisės nebūtų apgintos, kadangi į šias pareigas jau buvo organizuotas kitas konkursas, kurį laimėjęs asmuo vadovauja Tarnybai.

35. Pareiškėjas teismui nepateikė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad ginčijamo Konkurso rezultatai šiuo metu turėtų įtakos jo teisėms ar pareigoms. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teismui teikė patikslintą skundą, kuriame siekė ginčyti ir 2017 m. lapkričio 16 d. vykusio konkurso rezultatus. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kadangi jis keitė ne tik skundo dalyką, bet ir jo pagrindą. Ginčijamas Konkursas ir 2017 m. lapkričio 16 d. vykęs konkursas tarpusavyje nėra susiję. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti 2017 m. lapkričio 16 d. vykusio konkurso rezultatus.

36. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia skundžiamo Konkurso rezultatai, t. y. pareiškėjo materialinės teisės, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, nepažeistos, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

VI. 37. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

38. Pareiškėjas pažymi, kad teismui buvo pateikęs prašymą, kad ginčą perduotų nagrinėti bendros kompetencijos teismui arba spręstu ginčo teismingumą kreipiantis į Specialiąją teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti. Nurodo, kad kilus ginčui su atsakovu jis buvo privatus asmuo, neturintis valstybės tarnautojo statuso, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 3 dalį tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Ši faktinė aplinkybė lemia ginčo pobūdį ir jo turinį. Todėl administraciniam teismui šis ginčas nėra teismingas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikinamas, o byla perduota pagal kompetenciją bendrosios kompetencijos teismui.

39. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į tinkamą teismo procesą ir rungimosi principą, kadangi neleido susipažinti su Konkurso garso ir vaizdo įrašais, motyvuodamas asmens duomenų apsauga, nors su tais pačiais įrašais atsakovo atstovui buvo leista susipažinti. Teismas laikėsi pozicijos, kad Aprašo 76 ir 86 punktai bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis draudžia viešinti asmens duomenis, o pateikti vaizdo ir garso įrašai gali tiesiogiai ar netiesiogiai atskleisti tokius Konkurso dalyvių duomenimis kaip asmens kodą, vieną arba kelis asmeninius būdingus fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymius. Pareiškėjas pažymi, kad minimo Aprašo 76 punkte nustatytas reguliavimas niekaip nesusijęs su Konkurso garso ir vaizdo įrašu, o 86 punkto Apraše iš viso nėra. Todėl teismas ginčą išnagrinėjo neobjektyviai ir šalikai.

40. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nepasisakė dėl liudininko L. D. parodymų apie tai, kad Konkurso Komisijos pirmininkas S. J. po pareiškėjo išėjimo iš Komisijos posėdžio salės viešai išsakė neigiamą požiūrį apie pareiškėją, kaip pretendentą, tokiu būdu darė tiesioginę įtaką Konkurso Komisijos narių nuomonei. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas nepriėmė jo skundo papildymo dėl reikalavimo panaikinti pretendentų į Tarnybos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. konkurso rezultatų protokolą. Pabrėžia, kad Konkurso laimėtoja D. M. minėtame naujame konkurse nesurinko net reikiamo balų skaičiaus ir net surinko mažiau balų už pareiškėją. Tai įrodo, kad Konkurso Komisijos sprendimas buvo šališkas ir neobjektyvus.

41. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl visų jo skundo argumentų ir bylos įrodymų. Atsakovas nesilaikė Pareigybės aprašymo IV skyriaus 6.2 ir 6.7 punktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Ministerija pažeidė jo teisę į sąžiningą konkursą, kadangi neužtikrino, jog Konkurse dalyvautų tik pretendentai, atitinkantys specialiuosius reikalavimus. Atsakovas privalėjo atrinkti tik tuos pretendentus, kurie turėjo 3 metų vadovavimo juridiniam asmeniui patirtį, o ne struktūriniams padaliniams. Pareiškėjo žiniomis, pretendentai, kurie Konkurse užėmė pirma ir antrą vietas tokios patirties neturėjo, todėl Komisija negalėjo pripažinti juos tinkamais pretendentais ir vertinti Konkurse. Pareiškėjas pabrėžia, kad valstybės tarnautojai atsisakė priimti jo pateiktą tarptautinį ECDL sertifikatą apie kompiuterinių žinių turėjimo lygį ir jokių kitų dokumentų iš pretendentų nereikalavo, nors buvo nustatytas reikalavimas mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu.

42. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43. Ministerija nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl ginčo neperdavimo bendrosios kompetencijos teismui laikytini subjektyviais ir neįrodytais. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skundą gali būti atsisakoma priimti, jei byla nepriskirta tam teismui, t. y. skundo priėmimo metu yra įvertinama, ar skundas paduotas tinkamam teismui.

44. Ministerija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas prašymas leisti susipažinti visa apimtimi su Konkurso metu darytu garso ir vaizdo įrašu buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog iš Konkurso Komisijos 2016 m. balandžio 7 d. posėdžio vaizdo ir garso įrašų turinio matyti, kad juose yra duomenų, kuriuose yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Atsižvelgiant į tai, minėto teismo nutartimi Konkurso Komisijos 2016 m. balandžio 7 d, posėdžio vaizdo ir garso įrašai pripažinti nevieša bylos medžiaga, o Ministerija įpareigota teismui pateikti vaizdo ir garso įrašus tokiu būdu, kad juose būtų tik pareiškėjo pokalbio su Komisijos nariais garso ir vaizdo įrašai. Pareiškėjas taip pat klaidingai tvirtina, jog teismas neteisingai nurodė Aprašo 86 punktą, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodė 82 punktą.

45. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir konstatavo, jog Konkurso Komisijos Protokolas nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, kadangi, net ir panaikinus ginčijamo Konkurso rezultatus, pareiškėjo teisės nebūtų apgintos. Būtent naujo konkurso į Tarnybos direktoriaus pareigas rezultatai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas dalyvavo ir minėtame konkurse, įvykusiame 2017 m. lapkričio 16 d. Ministerijos nuomone, teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes ir priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 46. Byloje kilęs ginčas dėl konkurso į valstybės tarnautojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus - pareigas procedūros teisėtumo. Antrasis pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Ministeriją organizuoti konkursą į Tarnybos direktoriaus pareigas iš naujo – yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo.

47. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 7 d. Ministerijoje vyko konkursas karjeros valstybės tarnautojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigoms užimti – pokalbis su pretendentais žodžiu, kurį sudarė pretendentų prisistatymas ir atsakymai į komisijos narių užduodamus klausimus. Konkurse dalyvavo septyni pretendentai, jį laimėjo D. M., surinkusi 7,25 balo, antrąją vietą užėmė D. K. – surinkęs 7 balus, tuo tarpu pareiškėjas liko trečias, gavęs bendrą 6,12 balų įvertinimą. Vėliau D. M. atsisakė užimti pareigas, todėl jos buvo pasiūlytos D. K., ir jam sutikus, jis nuo 2016 m. birželio 30 d. buvo paskirtas Tarnybos direktoriumi. Žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 3P-77 D. K. buvo atleistas iš Tarnybos direktoriaus pareigų. 2017 m. lapkričio 16 d. įvyko naujas konkursas į Tarnybos direktoriaus pareigas, kurį, be kitų pretendentų, dalyvaujant ir pareiškėjui laimėjo L. Č. Šiuo metu jis ir eina Tarnybos direktoriaus pareigas nuo 2017 m. gruodžio 13 d.

48. Pareiškėjas, manydamas, kad kiti pretendentai į pareigas buvo proteguojami komisijos narių, teigė esant pažeistą jo teisę lygiomis galimybėmis stoti į valstybės tarnybą. Be to, jo manymu, Konkursas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – iki Konkurso nebuvo patikrintas pretendentų atitikimas specialiesiems reikalavimams, nurodytiems pareigybės, įkurią rengtas Konkursas, aprašyme, pretendentams pateikiami klausimai buvo nekorektiškai suformuluoti, Konkurso metu dalyvavo vieno iš pretendentų mažamečiai vaikai, kurie galėjo daryti emocinę įtaką komisijos nariams, pretendentai buvo vertinami jau po Konkurso.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pažymėjęs, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent 2017 m. lapkričio 16 d. įvykęs naujas konkursas į Tarnybos direktoriaus pareigas, kuriame jis taip pat dalyvavo. Net ir panaikinus ginčijamo Konkurso rezultatus, pareiškėjo teisės nebūtų apgintos, kadangi į šias pareigas jau buvo organizuotas kitas konkursas, kurį laimėjęs asmuo vadovauja Tarnybai. Teismas pripažino, kad pareiškėjo materialinės teisės, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, nepažeistos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Konkurso procedūros teisėtumu.

50. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pirminiame skunde išsakytus argumentus, papildomai nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepasisakė dėl bylos esmės, neatsakė į skunde išdėstytus argumentus, nepagrįstai nesprendė ginčo teismingumo klausimo.

51. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų abejonių ginčo teismingumo aspektu. Pareiškėjas kelia ginčą dėl valstybės tarnautojo statuso įgijimo, t. y. ginčą priėmimo į valstybės tarnybą srityje. ABTĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas savo prigimtimi laikytinas tarnybiniu, nepaisant to, kad pareiškėjas iki šiol nėra valstybės tarnautojas. Tokią išvadą patvirtina ir gausi administracinių teismų praktika ginčuose dėl priėmimo į valstybės tarnybą. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, pripažintinas nepagrįstu.

52. Prieš nagrinėdama ir vertindama kitus bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės ir baigties, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus).

53. Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

54. Konkursų į valstybės tarnybą teisinės pasekmės dalyvavusiems pretendentams yra dvejopos – laimėjęs konkursą pilietis įgyja teisę užimti pareigas valstybės tarnyboje, likusieji pretendentai tokios teisės neįgyja, tačiau nustatyta tvarka turi teisę ginčyti konkurso rezultatus. Atsižvelgus į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad teismui pripažinus piliečio konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimą, būtų konstatuota ir šio pažeidimo įtaka piliečio materialinių teisių apimčiai, pilietis įgytų teisę reikalauti naujai organizuoti konkursą į valstybės tarnybą, arba, susiklosčius tam tikroms faktinėms aplinkybėms, siekti žalos atlyginimo už valstybės institucijų ar pareigūnų atliktus neteisėtus veiksmus konkurso į valstybės tarnybą metu..

55. Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju susiklosčius specifinėms faktinėms aplinkybėms, t.y. dėl su šiuo ginču nesusijusių priežasčių atleidus valstybės tarnautoją, į kurio užimtas pareigas pretendavo pareiškėjas, ir 2017 m. atsakovui paskelbus naują konkursą šioms pareigoms užimti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antrąjį pareiškėjo reikalavimą. Atsakovas realiai šį reikalavimą, nors ir dėl kitų priežasčių, yra įvykdęs. Pareiškėjas naujai paskelbtame konkurse taip pat dalyvavo. 2017 m. lapkričio 16 d. įvykusio konkurso užimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas rezultatai nėra užginčyti teisme nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl įpareigoti atsakovą organizuoti dar vieną konkursą nėra pagrindo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta, teisėta, todėl paliekama nepakeista.

56. Tam, kad įsitikinti, ar piliečio konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo konkrečiu atveju, skelbiant, organizuojant ir vykdant konkursą nebuvo, teismas privalo išnagrinėti bylą iš esmės, ištirti byloje surinktą įrodymų visumą ir pasisakyti dėl pareiškėjo iškeltų abejonių teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, apsiribodamas konstatavimu, kad į tas pačias pareigas valstybės tarnyboje buvo paskelbtas naujas konkursas, pareiškėjas jame dalyvavo, jo rezultatų neapskundė, todėl jo reikalavimų patenkinimas jam pasekmių nesukels.

57. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta, o skundžiamas teismo sprendimas, kiek jis susijęs su Konkurso rezultatų vertinimu, nelaikytinas atitinkančiu teismo sprendimui Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

58. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo pakankamai aktyvus, rinko ir tyrė reikalingus bylai teisingai išnagrinėti įrodymus, išklausė ginčo šalis, tačiau teismo sprendime dėl šių surinktų faktinių duomenų nepasisakė ir jų teisiškai neįvertino.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais ir tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-966-858/2017)

60. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų atskleista bylos esmė, bei teisiškai įvertinti byloje surinkti faktiniai duomenys, susiję su Konkurso procedūros teisėtumu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas L. R. reikalavimas panaikinti Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą ir šį pareiškėjo reikalavimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius