ffeac6be-b2c5-42ef-aaa6-2dfe62677cc1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2KT-81/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 94.4 (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Vilniaus

apygardos teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo Henricho Jaglinskio 2010 m. rugpjūčio

13 d. nutartimi (bylos Nr. 2-7193-345/2010), kuria Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui perduotas spręsti ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas, n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi perdavė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus apygardos teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimų pripažinimo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingÄ atlyginimÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienu iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovas A. B. ieÅ¡kinyje nurodo Vilniaus apygardos teismÄ , sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas spręsti ieÅ¡kinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimÄ .

Ieškinį atsisakytina perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo perduoto ieÅ¡kinio ir jo priedų matyti, jog ieÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl jo teisės į teisingÄ civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ pažeidimo, diskriminacijos vykdymo ir dvigubų teisingumo standartų taikymo, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1800-262/2010, o taip pat dėl 151 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtÄ CK nuostatÄ , 2 punktÄ atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų (CK 6.272 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieÅ¡kinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigÅ«no veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigÅ«nas turėtų bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieÅ¡kovui žalÄ , nukreiptų į teisėjÄ ar kitÄ teismo pareigÅ«nÄ savo regresinį reikalavimÄ , esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.). Å ių iÅ¡vadų pagrindu konstatuotina, jog teisėjas ar teismas, kai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas, ir tik priklausomai nuo ieÅ¡kinio

pagrindo, esant teisėjų ar kitų teismo pareigÅ«nų įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis,

nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, galimybei, bylos perdavimas kitam teismui CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu būtų galimas, jei ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant nuÅ¡alinimo klausimÄ , pripažįstama, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teismo teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumÄ , nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodydamas teisėjÄ arba teismÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindÄ jų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kinį, privalo tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kinio elementus (dalykÄ ir pagrindÄ ), iÅ¡spręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimÄ , o tik po to spręsti klausimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. balandžio 20 d. nutartys bylose 2KT-28/2010, 2KT-29/2010 ir 2KT-31/2010).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovo A.

B. ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinyje atsakovu nurodyto Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais, matyti, jog ieÅ¡kinys yra grindžiamas Vilniaus apygardos teismo procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010, pažeidusiais jo teisę į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas tyčiniais civilinę

bylÄ Nr. 2-1800-262/2010 nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos O. Gasiulytės ar kitų teisėjų bei teismo darbuotojų veiksmais.

Todėl Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, ieÅ¡kinyje atsakovu esant įtrauktam Vilniaus apygardos teismui, nepagrįstai formaliai, neiÅ¡sprendęs ieÅ¡kinio priėmimo klausimo ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kinio pagrindÄ

sudarančių aplinkybių bei dalyvaujančių byloje asmenų statuso, perdavė Lietuvos apeliacinio teismo

pirmininkui ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti ieÅ¡kinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu klausimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi suformuluotas praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo atmestinas.

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrÄ ja ir ketvirtÄ ja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas n u t a r i a:

Atsisakyti perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus apygardos teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimų pripažinimo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingÄ atlyginimÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010.

IeÅ¡kinį kartu su priedais grÄ Å¾inti Vilniaus apygardos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

Teismo pirmininkas                                                                   Egidijus

Žironas