2022-05-06 Nr. AB-11505-4-39-3-00110-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2410-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00110-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Tadui Tvarijonui, Yama Mangal,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. M., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis S. M. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3539 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo, t. y. Užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodoma:

2.1. Užsienietis atvyko į Lietuvą neturėdamas asmens tapatybės dokumento, kadangi jis buvo atimtas (kelionės agento), tačiau Užsienietis Migracijos departamentui pateikė jo asmens tapatybės dokumento nuotraukas, be to, Užsienietis pateikė jo prieglobsčio prašymą patvirtinančius dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo identifikaciniai duomenys, taip pat jo (duomenys neskelbtini) ir t. t. Užsieniečio teigimu, nurodyti argumentai rodo akivaizdų jo siekį bendradarbiauti identifikuojant jo asmenį, kartu ir pagrindžiant jo prieglobsčio prašymą, o ir pats Migracijos departamentas prieglobsčio prašymo byloje nekvestionuoja Užsieniečio nurodytos tapatybės.

2.2. Neteisėtas atvykimas į Lietuvą, priešingai nei teigia Migracijos departamentas, nėra numatytas kaip aplinkybė, vertintina priimant sprendimą apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas taip pat nurodo Užsieniečio bendradarbiavimo stoką, tačiau nepagrindžia tokių teiginių jokiais objektyviais įrodymais, nurodyti faktiniai duomenys paneigia abstrakčius Migracijos departamento samprotavimus dėl bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis stokos. Migracijos departamentas nenurodė Užsieniečio pasislėpimą pagrindžiančių aplinkybių, t. y. neįrodyta, kad Užsienietis gali pasislėpti, o tai reiškia, jog nėra pagrindų riboti jo judėjimo laisvę.

2.3. Užsienietis į Lietuvą atvyko prieš daugiau nei pusę metų (2022 m. rugpjūčio 2 d.), nuo atvykimo į Lietuvą jis apgyvendinamas laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 8 mėnesius ribojant jo judėjimo laisvę. Užsienietis yra apgyvendintas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarytame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje Tarnybos Centro teritorijoje, t. y. jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Sektoriai Tarnybos Centro teritorijoje yra aptverti tvora, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Tarnybos Centre, o su advokatais susitikti galima tik gavus administracijos leidimą; jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje (sektoriuje) ir jos prieigose budinčių pareigūnų. Apgyvendinimas Tarnybos Centre, ribojant judėjimo laisvę – de facto (faktiškai; iš tikrųjų) yra sulaikymas, t. y. sulaikyti asmenys taipogi gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame yra apgyvendinti, o ne visoje Tarnybos Centro teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Vienintelis skirtumas – sulaikyti asmenys gyvena pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria.

2.4. Užsieniečiui akivaizdžiai bendradarbiaujant su Migracijos departamentu, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose nustatytos aplinkybės. Migracijos departamentas nepateikė jokių kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti Užsieniečio pasislėpimo riziką, taigi nėra pagrindo manyti, jog jis gali pasislėpti. Todėl nėra pagrindo riboti Užsieniečio teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo metu Užsieniečio atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, savo esme iš esmės tapati sulaikymui, taigi negali būti pripažįstama proporcinga priemonė – nėra proporcinga dar 6 mėnesius riboti asmens judėjimo laisves vien dėl to, kad asmuo pasiprašė prieglobsčio. Institucijoms disponuojant Užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais, yra užtikrinama ir nelegalios migracijos prevencija, o kitų pažeidimų, apgyvendinus skirtinguose Tarnybos padaliniuose, Užsienietis nėra padaręs. Todėl jam turėtų būti skirta švelnesnė, mažiau jo teises ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

2.5. Teismo posėdyje Užsienietis, jo atstovė prašė skundą tenkinti. Užsienietis papildomai paaiškino, kad sulaikymo sąlygos blogos, jam visai nepatinka pateikiamas maistas.

3. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas, jis gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22S61064, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra įsiteisėjęs. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 6 d., galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

3.2. Užsieniečio pasakojimas apie jam kylančią grėsmę jo kilmės šalyje, jei jis grįžtų į ją, yra nenuoseklus ir nedetalus, iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, kuri, nors ir nusako apie susidūrimus tarp (duomenys neskelbtini), tačiau neįrodo, kad vien dėl priklausymo vienai iš šių grupių ir santykių su kitos grupės atstovu kiltų grėsmė gyvybei. Dažniausiai išpuolius vykdo (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) gyventojų ryškią daugumą (95 proc. (duomenys neskelbtini), 5 proc. (duomenys neskelbtini)) sudaro (duomenys neskelbtini) (kuriems Užsienietis priklauso), todėl mažai tikėtina, kad jį persekiotų ir jo gyvybei grėsmę keltų vienas mažumos atstovas. (duomenys neskelbtini), šeštame pagal dydį (duomenys neskelbtini) mieste, gyvena daugiau kaip 2 mln. gyventojų, todėl iškilusią grėsmę Užsienietis galėjo lengvai sumažinti persikeldamas gyventi į kitą miesto dalį. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.

3.3. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

3.4. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Užsienietis apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis sąlygomis, jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi nėra pateikta duomenų, jog jo teisės būtų pernelyg suvaržomos.

3.5. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apibojimo, Užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

3.6. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas prašė skundo netenkinti ir papildomai paaiškino, kad Užsienietis 3 metus nelegaliai gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau nelegaliai pateko į Lietuvą, todėl jis yra linkęs pažeisti migracijos įstatymus.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu netenkino Užsieniečio skundo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu S. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės, Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neturi dokumentų. MIGRIS sistemoje Užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 6 d. Jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, jo prašymas priimtas, nuspręsta prašymą nagrinėti iš esmės (skubos tvarka). Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22S61064 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, jog jis pasislėps.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę, padarė išvadą, jog pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Teismas pažymėjo, jog itin svarbi ta aplinkybė, kad Užsienietis nelegaliai 3 metus gyveno (duomenys neskelbtini), o po to vėl nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Akivaizdu, jog toks asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymus, gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, jei nebus ribojama jo laisvė, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento Sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jam pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Teismo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

8. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Migracijos departamentas, Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo Sprendimo kontekste, Užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti ir pakeisti Sprendimo dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo, t. y. Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Užsienietis atvyko į Lietuvą neturėdamas originalaus asmens tapatybės dokumento, kadangi jis buvo atimtas (kelionės agento), tačiau Užsienietis Migracijos departamentui pateikė jo asmens tapatybės dokumento nuotraukas, be to, Užsienietis pateikė jo prieglobsčio prašymą patvirtinančius įrodymus, patvirtinančius jo nurodytą tapatybę ir pilietybę, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo identifikaciniai duomenys, (duomenys neskelbtini) ir t. t. Užsieniečio teigimu, nurodyti argumentai rodo akivaizdų jo siekį bendradarbiauti identifikuojant jo asmenį, o ir pats Migracijos departamentas prieglobsčio prašymo byloje nekvestionuoja Užsieniečio nurodytos tapatybės. Be to, Užsienietis Migracijos departamentui pateikė ir kitus jo prieglobsčio prašymą patvirtinančius įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo identifikaciniai duomenys, taip pat jo (duomenys neskelbtini) ir t. t., tai pagrindžia Užsieniečio teiginius dėl jo bendradarbiavimo su Migracijos departamentu jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tokiu būdu paneigiant teismo ir Migracijos departamento konstatuotą bendradarbiavimo stoką, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkto pagrindu.

10.2. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis tam, kad būtų išspręstas jo prašymas suteikti prieglobstį ir nustatyta jo asmens tapatybė. Užsienietis pateikė savo asmens tapatybės dokumento kopijas ir kitus jo nurodytą tapatybę patvirtinančius dokumentus, siekė gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bendravo su kompetentingų institucijų darbuotojais, nurodė prašymo suteikti prieglobstį motyvus, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius prieglobsčio prašymo teiginius, taip pat nėra pateikti duomenys apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės laikotarpiu.

10.3. Teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino pirmosios instancijos teismui, kad į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvyko legaliai (turėdamas futbolo sirgaliaus kortelę) ir liko (duomenys neskelbtini), kadangi bijojo persekiojimo (duomenys neskelbtini), t. y. negalėjo į jį grįžti. Užsienietis, vos tik atvykęs į Lietuvą, pats paskambino policijai ir pranešė apie savo atvykimą, tokiu būdu siekdamas bendradarbiauti su Lietuvos pareigūnais bei iš karto paprašė prieglobsčio. Neteisėtas atvykimas į Lietuvą nėra numatytas kaip aplinkybė, vertintina priimant sprendimą dėl apgyvendinimo, nesuteikiant asmeniui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis, būdamas Lietuvoje, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nė karto nepažeidė apgyvendinimo taisyklių, bendradarbiavo tiek su Tarnyba, tiek su Migracijos departamentu, tiek nustatant jo tapatybę, tiek ir jo prieglobsčio prašymo motyvus. Šiuo metu Užsieniečio laisvė ribojama jau daugiau nei 8 mėnesius, todėl pratęsti jo judėjimo laisvės ribojimus dar 6 mėnesiams vien dėl to, kad asmuo pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, neatitinka proporcingumo reikalavimų.

10.4. Užsienietis yra apgyvendintas Tarnybos Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarytame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje Tarnybos Centro teritorijoje, t. y. jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose, o ne Tarnybos Centro teritorijoje. Sektoriai Tarnybos Centro teritorijoje yra aptverti tvora, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Tarnybos Centre, o su advokatais susitikti galima tik gavus administracijos leidimą; jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje (sektoriuje) ir jos prieigose budinčių pareigūnų. Apgyvendinimas Tarnybos Centre, ribojant judėjimo laisvę – de facto (faktiškai; iš tikrųjų) yra sulaikymas, t. y. sulaikyti asmenys taipogi gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame yra apgyvendinti, o ne visoje Tarnybos Centro teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Vienintelis skirtumas – sulaikyti asmenys gyvena pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria.

10.5. Užsienietis šiuo metu tebėra prieglobsčio prašytojas ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Todėl nėra pagrindo riboti jo teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo metu Užsieniečio atžvilgiu taikoma priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, savo esme iš esmės tapati sulaikymui, taigi negali būti pripažįstama proporcinga priemonė – nėra proporcinga dar 6 mėnesius riboti asmens judėjimo laisves vien dėl to, kad asmuo pasiprašė prieglobsčio. Užsieniečio atžvilgiu turėtų būti skiriama švelnesnė, mažiau jo teises ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima:

11.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas, užsienietis gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Užsieniečio pasakojimas apie jam kylančią grėsmę jo kilmės šalyje, jei jis grįžtų į ją, yra nenuoseklus ir nedetalus. Taip pat jo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, kuri, nors ir nusako apie susidūrimus tarp (duomenys neskelbtini), tačiau neįrodo, jog vien dėl priklausymo vienai iš šių grupių ir santykių su kitos grupės atstovu kiltų grėsmė gyvybei. Be to, (duomenys neskelbtini) gyventojų ryškią daugumą (95 proc. (duomenys neskelbtini), 5 proc. (duomenys neskelbtini)) sudaro (duomenys neskelbtini) (kuriems priklauso Užsienietis), todėl mažai tikėtina, kad jį persekiotų ir jo gyvybei grėsmę keltų vienas mažumos atstovas. (duomenys neskelbtini), šeštame pagal dydį (duomenys neskelbtini) mieste, gyvena daugiau kaip 2 mln. gyventojų, todėl iškilusią grėsmę jis galėjo lengvai sumažinti persikeldamas gyventi į kitą miesto dalį. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, jog pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną.

11.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22S61064, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas Užsieniečio skundą tenkino, Migracijos departamento sprendimą, kuriuo Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, panaikino ir įpareigojo jo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Nr. eI3-3245-860/2022). Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 6 d., galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog Užsienietis gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl Sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

11.3. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Užsieniečio atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, jis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

11.4. Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, Užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Gautoje patikrinti apeliacine tvarka byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo dalies, kuria Užsienietis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Centre Pabradėje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundo netenkino, nurodęs, jog taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl nebus užtikrinti tokiomis priemonėmis siekiami tikslai.

14. Kaip matyti iš byloje turimos medžiagos, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Sprendimu Užsienietis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Centre Pabradėje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

17. Teismo posėdžio metu buvo patvirtinta, kad Užsienietis buvo apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61064 tenkino ir panaikino nurodytą Migracijos departamento sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taigi Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo iš principo nėra priimtas, todėl Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte, kuris Migracijos departamento ir buvo taikytas Užsieniečio atžvilgiu, nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą, padaręs išvadą, kad Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę. Remiantis bylos duomenimis, Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, asmens dokumentų kopijas (nuotraukas, kurias turėjo mobiliajame telefone) jis pateikė tik prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tačiau originalių dokumentų nepateikė, todėl Migracijos departamentas negalėjo nustatyti, ar nuotraukose fiksuoti tikri dokumentai. Užsieniečio pasakojimas, apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, buvo nenuoseklus. Kaip pagrindinę savo išvykimo iš kilmės valstybės priežastį, Užsienietis nurodė tai, kad (duomenys neskelbtini). Užsieniečio teigimu, jo (duomenys neskelbtini). Bet taip pat Užsienietis teigė, kad jo (duomenys neskelbtini). Taigi Migracijos departamentas konstatavo, jog jei Užsienietis grįžtų į savo kilmės šalį, tai mažai tikėtina, jog jam kiltų reali grėsmė iš (duomenys neskelbtini).

23. Be kita ko pažymėtina, kad Užsienietis 3 metus, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyveno (duomenys neskelbtini), kur prieglobsčio neprašė. Į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje iš (duomenys neskelbtini) (šioje šalyje prieglobsčio taip pat neprašė) pusės, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko šalyje esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o ne per pasienio kontrolės punktą, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims. Taigi, darytina išvada, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, jog yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, yra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Remiantis išdėstytais argumentais, Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms turi būti kontroliuojamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė