Legislator Case Law & Legislation
A-146-166-13 AI generated

A-146-166-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-146-166-13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-146-166-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įsakymo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. Nr. A520-1742/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00688-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai B. G., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

atsakovo atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. G. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės (toliau – ir Kontrolė) 2011 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-67 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“, kuriuo priimtas sprendimas panaikinti nuo 2011 m. kovo 1 d. B. G. – 6-ojo audito departamento vyriausiajai valstybinei auditorei – turimą trečią kvalifikacinę klasę.

Pareiškėja nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vadovas R. S. įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą. Savo vertinimus tiesioginis vadovas išdėstė 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje. R. S. pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę bei rekomendavo kelti kvalifikaciją profesinių įgūdžių, audito procedūrų atlikimo ir bendravimo srityje. Pareiškėjos vertinimu, tiesioginis vadovas apie pareiškėją susidarė klaidingą nuomonę, o 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje B. G. tarnybinė veikla pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus apibūdinta neobjektyviai ir netiksliai.

Pareiškėjos tarnybinę veiklą apibūdinant produktyvumo kriterijumi tiesioginis vadovas apibūdino patenkinamai bei nurodė, kad B. G. pagal pareigybės charakteristiką turėtų vadovauti audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją peržiūrą, kad būtų užtikrinta reikiama audito kokybė, tačiau tai jai nebuvo pavesta ir to ji nedarė. Veiklos auditas „Mokestinių nepriemokų administravimas“, kuriame dalyvavo B. G. buvo sisteminis, jos indėlis, produktyvumas į šį auditą kaip vyriausiosios valstybinės auditorės nebuvo reikšmingas. Tačiau toks apibūdinimas nėra tinkamas, vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą produktyvumo kriterijumi. Šiuo kriterijumi galėtų būti vertinami pasiekti veiklos rezultatai ir jų atitiktis struktūrinio padalinio ar įstaigos nustatytiems tikslams, tačiau pareiškėjai nebuvo pavesta vadovauti jokiai audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją peržiūrą ir užtikrinti reikiamą audito kokybę. Tiesioginis vadovas pareiškėjos vadovavimo gebėjimus vertino nepagrįstai. Patenkinamai įvertinama veikla, kuri tiesioginio vadovo apskritai nebuvo pavesta ir vykdyta. Vykdant auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“ pavedimas dalyvauti šiame audite buvo duotas ne nuo audito pradžios, o dar jam nepasibaigus, buvo duotas pavedimas kitam auditui. Iš viso auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“ pareiškėja vykdė 3 mėnesius, tuo tarpu šio audito trukmė buvo 10 mėnesių (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d.). Pareiškėjai 2010 m. liepos 14 d. po ligos sugrįžus į darbą, buvo pavesta prisidėti prie audito „Mokestinių nepriemokų administravimas“ atlikimo ir žodžiu paprašyta išanalizuoti temą „Sodros priverstinio išieškojimo sąnaudų palyginimas su VMI išieškojimo sąnaudomis, sąnaudų kitimo tendencijos“. Analizuojant šią temą, pareiškėja pasiūlė temą praplėsti vertinimo kriterijum „Mokestinių nepriemokų, perduotų AB Turto bankas, ir perduotų išieškojimui per antstolių kontoras, sąnaudų palyginimas“. Audito pabaigoje sutiko papildomai išnagrinėti klausimą „Didėjančio minimalaus mokestinės nepriemokos, kurią ekonomiškai naudinga išieškoti, dydžio paskaičiavimo metodikos vertinimas“, kuris pagal planą buvo skirtas kitai auditorei.

Tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinę veiklą apibūdindamas produktyvumo kriterijumi taip pat nurodė, kad B. G. minėto audito metu be priežiūros ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti auditui reikiamą informaciją ir tinkamai formuluoti vertinimus bei išvadas. Ne visi darbo dokumentai buvo parengiami laiku ir kokybiškai ir skelbiami „TeamMate“ informacinėje sistemoje. Tokios išvados nepagristos jokiomis aplinkybėmis ar įrodymais. Priešingai, atliekant auditus visą informaciją, reikalingą priskirtai temai nagrinėti, rinko pati, analizavo surinktą informaciją ir be kitų pagalbos priėjo prie galutinių išvadų. Visi dokumentai buvo parengti kokybiškai. Audito planas buvo patvirtintas vėliau, nei turėjo būti parengti paskutiniai dokumentai (planas patvirtintas 2010 m. rugsėjo 1 d., paskutinė dokumentų parengimo data 2010 m. rugpjūčio 31 d.). Planas per tą laiką, kiek pareiškėja vykdė šį auditą, buvo keičiamas ne vieną kartą, klausimai tarp auditorių taip pat keičiami. Toks darbas apsunkina audito atlikimą.

2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje taip pat pažymima, kad pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Patvirtintina, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas 2010 m. gruodžio 7 d. raštas Nr.10-S-21121, kuriuo buvo prašoma ištirti, ar B. G. nepadarė tarnybinio nusižengimo. Tačiau rašte išdėstytos aplinkybės niekaip nebuvo susijusios su tiesiogine pareiškėjos tarnybine veikla. Tiesioginiam vadovui vertinant B. G. tarnybinę veiklą minėtame rašte išdėstytos aplinkybės dar nebuvo ištirtos ir įvertintos.

Pareiškėjos tarnybinę veiklą kokybės kriterijumi tiesioginis vadovas apibūdino patenkinamai bei nurodė, kad audito metu reikėjo dalį faktų, įrodymų, vertinimų bei parengtų atskirų ataskaitos dalių projektų tikslinti, ne visos užduotys buvo atliktos laiku ir kokybiškai, grupės vadovė bei vyresn. specialistė (teisininkė) turėjo papildomai įsitikinti faktų pagrįstumu. Pareiškėja nurodė, kad tokios išvados nėra pagrįstos jokiomis aplinkybėmis ar įrodymais. Priešingai, visi darbai buvo atliekami kokybiškai, faktų ir įrodymų tikslinti nereikėjo. Parengtų ataskaitų viena ar kita dalis gali būti tikslinama atsižvelgiant į pateiktus naujus įrodymus tiek pagal Valstybės kontrolės auditorių, tiek pagal subjektų pateiktas pastabas, tačiau tai negali būti vertinama kaip atlikto darbo ar veiklos kokybės trūkumas. Tokio pobūdžio tikslinimai yra atliekamo audito procedūros dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies nuostatomis, 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veikos kasmetinio vertinimo išvados buvo perduotos Kontrolės tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – ir Komisija) vertinti. Komisija 2011 m. vasario 22 d. posėdyje vertino tiesioginio vadovo patenkinamai įvertintos pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2010 metus. Šias aplinkybes patvirtina 2011 m. vasario 22 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. VP-7, 2011 m. vasario 22 d. išvada Nr. 72. Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Pareiškėjos teigimu, Komisija, vertindama jos tarnybinę veiklą, buvo šališka ir įvertinimą atliko netinkamai.

Nurodė, kad Taisyklių 18 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir kitus veiksmus. 2011 m. vasario 22 d. posėdyje Komisija vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą, tačiau iš posėdžio protokolo Nr. VP-7 matyti, kad tai darė netinkamai. Komisijos posėdis prasidėjo 9 val., o baigėsi 10 val., didžiąją šio laiko dalį buvo klausomasi pareiškėjos paaiškinimų ir argumentų, dėl kurių ji nesutinka su tiesioginio vadovo įvertinimu. Tačiau pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas apsiribojo tik jos išklausymu, Komisija netikrino išdėstytų aplinkybių, neanalizavo darbo rezultatų kokybės bei savalaikiškumo požiūriu. Komisija neišklausė drauge su pareiškėja dirbančių asmenų nuomonės. Komisija visiškai nevertino valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo, neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais paremtas tiesioginio vadovo patenkinamas vertinimas, kuo grindžiami pareiškėjos tarnybinės veiklos produktyvumą ir kokybę apibūdinantys teiginiai. Komisija patikėjo R. S. teiginiais ir jų teisingumo bei pagrįstumo netikrino, nepaisant pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių, pastebėjimų ir prašymų.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą šios kategorijos bylose, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A2-750/2006, 2007 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-230/2007, 2008 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A565-l727/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybinės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-750/2006; 2008 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A565-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-646/2009 ir kt).

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje – įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kasmet vertina jo tiesioginis vadovas, o 8 dalyje nurodyta, kad, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina patenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija. Kadangi pareiškėjos tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino patenkinamai ir 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvadoje Nr. TV-174 pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę, pareiškėjos veiklą turėjo vertinti Komisija.

Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę (Taisyklių 1 priedas). Taisyklės numato, kad karjeros valstybės tarnautojų tarnybinė veikla turi būti vertinama pagal tris kriterijus: produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę. Pagal Taisyklių 10 punkto nuostatas tiesioginis vadovas pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados formą (Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų, įrašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją.

B. G. Kontrolėje nuo 2007 m. vasario 1 d. dirba 6-ojo audito departamento vyriausiąja valstybine auditore. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintą 6-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus pareigybės aprašymą pareiškėjos pareigybės paskirtis – atlikti veiklos auditą pagal Valstybinio audito reikalavimus, vadovauti auditorių grupei ir konsultuoti auditorius veiklos audito klausimais. Pareigybės aprašymo 5 dalyje nustatyti atitinkami specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui: būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, strateginį planavimą, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu; valstybės, komercinių ir tarnybos paslapčių saugojimo tvarka, išmanyti INTOSAI ir tarptautinius audito standartus, Valstybinio audito reikalavimus, Valstybės kontrolės veiklą, valstybės ir savivaldybių turto ir piniginių fondų valdymą, naudojimą, valstybės skolą, valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą, įstaigų veiklą ir atskaitomybę reguliuojančius teikės aktus, dokumentų rengimo taisykles; sugebėti planuoti ir organizuoti audito grupės darbą; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; turėti gerus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ir kt. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.

Iš Komisijai pateiktos 6-ojo audito departamento direktoriaus R. S. surašytos 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvados Nr. TV-174 matyti, kad pareiškėjos 2010 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai. Pareiškėja buvo įvertinta pagal visus tris tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, t. y. valstybės tarnautojo produktyvumą, kompetenciją bei veiklos kokybę, kaip reikalauja Taisyklių 2 priedas. Tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal produktyvumo vertinimo kriterijus, nurodė, kad pareiškėja vertinamuoju laikotarpiu dalyvavo darbo grupėje, kuri atliko Mokestinių nepriemokų administravimo auditą, tačiau jos, kaip vyriausiosios valstybinės auditorės, indėlis į šį auditą ir produktyvumas nebuvo reikšmingas, o audito metu be priežiūros ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti auditui reikiamą informaciją, tinkamai formuoti vertinimus bei išvadas, ne visi darbo dokumentai buvo parengiami laiku, kokybiškai ir skelbiami Valstybės kontrolės informacinėje sistemoje („TeamMate“). Išvadoje nurodyta, kad pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, pareiškėja turi reikiamas žinias, tačiau savo, kaip vyriausiosios valstybinės auditorės, įgūdžius ir žinias nepilnai panaudoja audito tikslui pasiekti ir pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms vykdyti. Veiklos kokybę R. S. įvertino patenkinamai, nes audito metu reikėjo tikslinti dalį faktų, įrodymų, vertinimų ir parengtų atskirų ataskaitos dalių projektų. Vertinimo išvadoje pažymima, kad ne visos užduotys buvo atliekamos laiku ir kokybiškai, grupės vadovė ir teisininkė turėjo papildomai įsitikinti faktų pagrįstumu.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-20 sudaryta valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2011 m. vasario 22 d. B. G. tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius šį Komisijos siūlymą įgyvendino priimdamas 2011 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-67 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. K-70 redakcija).

Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 punktas); 2) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 punktas); 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai) (18.3 punktas); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 punktas). Komisija, nagrinėdama B. G. tarnybinę veiklą, vertino pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (Taisyklių 19 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas, t. y. pirmasis vertinimo procedūros etapas (Taisyklių 18.1 punktas) susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 punktas). Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Komisija, siekdama įsitikinti tiesioginio vadovo vertinimo objektyvumu bei patikrinti 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvadoje Nr. TV-174 nurodytus duomenis, į vertinimo komisijos posėdį, kuris vyko 2011 m. vasario 22 d., pakvietė ir apklausė B. G. tiesioginį vadovą R. S., kuriam pasiūlė išsamiau apibūdinti pareiškėjos gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikė jam kitų klausimų, susijusių su B. G. kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. R. S. patvirtino ir pagrindė 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvadoje išvardytas aplinkybes. Tiesioginio vadovo vertinimo išvada nėra privaloma Komisijai, todėl ir vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo siūlymas neturi įtakos išvados pagrįstumui. Be to, R. S. išvadoje pagrįstai nurodė, kad pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nes šis tyrimas susijęs su B. G. tarnybine veikla 2010 metais.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu yra patvirtintas Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo, mokymo ir karjeros valdymo sistemos aprašas (toliau – ir Sistemos aprašas), kuriame nustatyti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo principai, procedūros ir kriterijai, vertinimo rezultatų panaudojimas dirbančiųjų mokymui ir karjeros valdymui. Pagal Sistemos aprašo 2 priedą buvo atliktas pareiškėjos kompetencijos vertinimas, kuris yra kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo dalis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius R. S. 2010 m. gruodžio 15 d. surašė Kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės (karjeros valstybės tarnautojos, pareigybės lygis – A, kategorija – 14, kvalifikacinė klasė – III) B. G. kasmetinio vertinimo išvadą, kurioje 2010 m. pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir siūloma tobulinti kvalifikaciją. Išvadoje rekomenduojama kelti kvalifikaciją profesinių įgūdžių, audito procedūrų atlikimo ir bendravimo srityse. Komisija 2011 m. vasario 22 d. surašė išvadą Nr. 72, kurioje B. G. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. 2011 m. vasario 23 d. tarnybiniu raštu pareiškėja kreipėsi į kontrolierę nurodydama, kad nesutinka su Komisijos vertinimo išvadomis, todėl prašo turimos trečios kvalifikacinės klasės nenaikinti bei perkelti į kitą departamentą. Kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K-67 1 B. G. nuo 2011 m. kovo 1 d. panaikinta turima trečia kvalifikacinė klasė, o 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. K-70 buvo pakeistas 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K-67 1 punktas ir nurodyta, kad B. G. nuo 2011 m. kovo 1 d. panaikinta turima trečia kvalifikacinė klasė ir nurodoma tobulinti kvalifikaciją.

Teismas, vertindamas 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo ir Komisijos 2011 m. vasario 22 d. tarnybinio vertinimo išvadą, rėmėsi administracinių teismų praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti teismo vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo, kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas, dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143– 46/2009 ir kt.).

Spręsdamas pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, teismas vertino 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo ir Komisijos 2011 m. vasario 22 d. tarnybinio vertinimo išvadų, kurios yra skundžiamo 2011 m. vasario 28 d. įsakymo sudėtinėmis dalimis, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Vertino, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. Įstaigų vadovų, karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos kasmetinį ir neeilinį vertinimą ir kvalifikacinių klasių jiems suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės.

Pagal Taisyklių 18 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai), vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo, o 21 punkte nurodyta, jog vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.

Teismas nustatė, kad vadovaudamasis Taisyklių 10 punktu B. G. tiesioginis vadovas R. S. įvertino jos tarnybinę veiklą pagal kiekvieną iš nustatytų vertinimo kriterijų – produktyvumą, kompetenciją, veiklos kokybę. Pareiškėjos produktyvumas ir veiklos kokybė įvertinti patenkinamai, kompetencija – gerai. Taigi, pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai atsižvelgus į produktyvumo ir veiklos kokybės vertinamuosius kriterijus. Apibūdinant B. G. tarnybinę veiklą pagal produktyvumo kriterijų 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje pažymėta, kad pareiškėja dalyvavo darbo grupėje, kuri atliko Mokestinių nepriemokų administravimo auditą. Nurodoma, kad B. G. pagal pareigybės charakteristiką turėtų vadovauti audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją peržiūrą, kad užtikrintų reikiamą audito kokybę, tačiau tai jai nebuvo pavesta ir to ji nedarė. Auditas „Mokesčių nepriemokų administravimas“, kuriame dalyvavo pareiškėja, buvo sisteminis, jos indėlis, produktyvumas į šį auditą, kaip vyriausiosios auditorės, nebuvo reikšmingas. B. G. minėto audito metu be priežiūros ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti reikiamą informaciją, formuluoti vertinimus bei išvadas. Ne visi darbo dokumentai, skelbiami informacinėje sistemoje „TeamMate“, buvo parengti laiku ir kokybiškai. Pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Apibūdinant B. G. tarnybinę veiklą pagal veiklos kokybės kriterijų 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje nurodoma, kad veiklos kokybė atliekant Mokestinių nepriemokų administravimo auditą buvo nepatenkinama, nes audito metu reikėjo dalį faktų, įrodymų, vertinimų bei parengtų atskirų ataskaitos dalių projektų tikslinti. Ne visos užduotys buvo atliekamos laiku ir kokybiškai, grupės vadovė bei teisininkė turėjo papildomai įsitikinti faktų pagrįstumu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje pareiškėjos tarnybinė veikla pagal produktyvumo ir veiklos kokybės vertinimo kriterijus pagrįstai įvertinta patenkinamai. Atsižvelgus į tai, kad tarnybinė veikla gerai buvo įvertinta tik pagal kompetencijos kriterijų, bendras tarnybinis veiklos įvertinimas patenkinamai taip pat yra pagrįstas.

Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 22 d. Komisijos posėdyje buvo nutarta nevertinti aplinkybių, susijusių su pradėtu tarnybiniu patikrinimu, kurį inicijavo Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas. Pareiškėjos tiesioginis vadovas R. S. patvirtino, kad pareiškėjos tarnybinio patikrinimo pradėjimas taip pat neturėjo įtakos pareiškėjos kvalifikacijos vertinimui. Atsižvelgęs į tai, kad vertindamas B. G. tarnybinę veiklą pagal produktyvumo kriterijų, tiesioginis vadovas (ir Komisija) tarnybinės veiklos apibūdinime aplinkybių, susijusių su pareiškėjos atžvilgiu pradėtu tarnybiniu patikrinimu, nevertino, teismas sprendė, kad šių aplinkybių nurodymas 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje yra perteklinis. Kadangi į minėtas aplinkybes vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą nebuvo atsižvelgta, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skunde teismui nurodyti motyvai, susiję su atliekamu tyrimu, sprendžiant ginčą teisiškai nereikšmingi, ir teismas jų nevertino.

Teismas pastebėjo, kad 2010 m. gruodžio 15 d. išvadoje pateiktame tarnybinės veiklos apibūdinime pagal produktyvumo kriterijų nurodoma, kad B. G. nebuvo pavesta vadovauti audito grupei, nors pagal pareigybės charakteristiką ji turėtų planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detalią peržiūrą, užtikrinančią audito kokybę. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė, t. y. tarnybinio vertinimo išvadoje darbų, kurie pareiškėjai nebuvo pavedami, nurodymas, nutarus, jog jų pareiškėja galimai nesugebėsianti atlikti, negali būti pripažįstama neigiamai apibūdinanti jos tarnybinės veiklos produktyvumą. Be to, atkreipė dėmesį, kad Komisijos 2011 m. vasario 22 d. posėdyje paaiškinimus pateikęs B. G. tiesioginis vadovas R. S. patvirtino, kad B. G. indėlis į Mokestinių nepriemokų administravimo auditą buvo nedidelis. Pareiškėjai buvo pavesta nagrinėti tik vieną klausimą, jos parengti dokumentai buvo tikslinami kelis kartus, atliktuose apskaičiavimuose rasta matematinių klaidų. Pareiškėja savo veiksmų su grupės vadove nederino, į Mokesčių inspekciją kreipėsi informacijos, nesusijusios su nagrinėjamais klausimais. Projektas pabaigtas rengti 2010 m. rugsėjo 27 d., tačiau į informacinę sistemą įkeltas tik 2010 m. spalio 7 d.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu R. S. taip pat paaiškino, kad grupės vadovė ne kartą nurodė, kad pareiškėja netinkamai atlieka užduotis. Vykdomame projekte (Mokestinių nepriemokų administravimo auditas) pareiškėjos darbo vertinti negalėjo, nes nebuvo tinkamai atliktas. Projektas susideda iš 33 lapų, iš kurių tik vienas buvo parašytas pareiškėjos. Ne visi dokumentai buvo parengti laiku ir kokybiškai (pvz., dokumentas „Kiek valstybei kainuoja skola?“). Audito grupės vadovė K. V. teismo posėdyje paaiškino, kad B. G. atliekamą darbą vykdant Mokestinių nepriemokų administravimo auditą reikėjo papildomai tikrinti, rinkti ir tikslinti informaciją, pagrindžiant ar paneigiant faktus, nurodytus ataskaitoje. Pareiškėjos surinkta informacija buvo interpretuojama neteisingai, B. G. ne visada laiku atlikdavo pavestas užduotis, vėlavimo priežasčių nenurodydavo, su kitais grupės nariais dalydavosi ne visa gauta informacija. Į vertinimo posėdį buvo kviečiamas tiesioginis vadovas, kuris savo paaiškinimais bei pateiktais dokumentais pagrindė pareiškėjos įvertinimą. Komisijos nariai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos tarnybinės veiklos produktyvumu, kompetencija ir veiklos kokybe. Tiesioginis vadovas, atsakydamas į pateiktus klausimus dėl pareiškėjos vėlavimo atlikti jai pavestas užduotis, pateikė Komisijai išrašus iš įstaigos informacinės sistemos. Taip pat buvo parodytos grupės vadovės B. G. teiktų pastabų kopijos, kompetencijos vertinimo dokumentas. Auditas, kurį atliekant dalyvavo B. G., buvo sudėtingas, tačiau jos paruoštų dokumentų apimtis nebuvo didelė.

Teismas nustatė, kad pirminis Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimo audito planas buvo parengtas ir pateiktas valstybės kontrolierei tvirtinti 2010 m. birželio 30 d. kartu su Mokestinių nepriemokų administravimo išankstinio tyrimo ataskaita. Vėliau Mokestinių nepriemokų administravimo audito planas buvo koreguojamas ir 2010 m. rugsėjo 1 d. Kontrolės 6–ojo audito departamento direktorius patvirtino naują audito planą. Pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. patikslintą audito planą paruoštų dokumentų peržiūra buvo numatyta 2010 m. rugsėjo 6 d., tačiau iš teismui pateikto informacinės sistemos „TeamMate“ išrašo teismas nustatė, kad pareiškėjos ruoštas dokumentas „Kiek valstybei kainuoja skola?“ visiškai paruoštas buvo tik 2010 m. spalio 7 d. Nors B. G. nurodė, kad ruošti dokumentai negalėjo būti pateikti laiku, nes audituojami subjektai vėlavo pateikti reikiamą informaciją, teismas atkreipė dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu audito grupės vadovė K. V. paaiškino, kad pareiškėja dokumentų parengimo vėlavimo priežasčių neįvardijo. Pareiškėjos motyvus, kuriais bandoma ruošiamų audito dokumentų vėlavimą pateisinti tuo, kad ir kiti grupės nariai ataskaitas teikė vėluodami, teismas atmetė, nes kitų asmenų netinkamas pareigų atlikimas ar veikos vertinimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Iš audito „Mokestinių nepriemokų administravimas“ vertinimo ataskaitos projekto teismas nustatė, kad šios ataskaitos dalis „Kiek kainuoja išieškoti mokestines skolas“, kuri buvo rengiama B. G., yra nedidelės apimties, su pastabomis ir taisymais. Teismas konstatavo, kad minėti įrodymai patvirtina, jog B. G. tiesioginis vadovas R. S. pagrįstai 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinio vertinimo išvadoje pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal produktyvumo ir veiklos kokybės vertinimo kriterijus įvertino patenkinamai.

Teismas nustatė, kad Komisija, ištyrusi B. G. tarnybinės veiklos vertinimą, apklausė tiesioginį vadovą R. S., ištyrė jo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius tiek 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadas, tiek pareiškėjos atliktų darbų trūkumus, tiek pavestų užduočių įvykdymo vėlavimo priežastis. Komisijos išvados yra pagrįstos ir byloje esančiais įrodymais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisijos 2011 m. vasario 22 d. išvada, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, yra pagrįsta objektyviais duomenimis.

Teismas, įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies nuostatą, pripažinęs, kad B. G. tarnybinė veikla patenkinamai įvertinta pagrįstai, Komisijos 2011 m. vasario 22 d. išvadoje pateiktą siūlymą panaikinti pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismas, įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies nuostatą, pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė jokių argumentų bei motyvų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad priimant skundžiamą įsakymą Komisijos 2011 m. vasario 22 d. išvada įgyvendinta netinkamai.

III. Pareiškėja B. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Apeliantės veiklą pagal produktyvumo kriterijų įvertindamas patenkinamai bei 2010 m. gruodžio 15 d. išvadoje nurodydamas, kad apeliantei nebuvo pavesta vadovauti jokiai audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą vykdyti detaliąją peržiūrą ir užtikrinti reikiamą audito kokybę, tiesioginis vadovas įvertino tokią apeliantės veiklą, kuri apeliantei tiesioginio vadovo iš viso nebuvo pavesta ir kuri nebuvo jos vykdyta. Teismas, konstatuodamas, kad ši aplinkybė, t. y. darbų, kurie apeliantei nebuvo pavedami, nurodymas, tvirtinant, jog jų apeliantė galimai nesugebėsianti atlikti, negali būti pripažįstama neigiamai apibūdinanti jos tarnybinės veiklos produktyvumą, pripažino iš dalies 2010 m. gruodžio 15 d. išvadą nepagrįsta.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės produktyvumą vykdant auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“, neįvertino aplinkybės, kad pavedimas dalyvauti šiame audite apeliantei buvo duotas ne nuo audito pradžios 2010 m. vasario 1 d., tačiau tik 2010 m. liepos mėnesį. Be to, dar nepasibaigus auditui „Mokestinių nepriemokų administravimas“, apeliantei buvo duotas pavedimas kitam auditui. Iš viso auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“ apeliantė vykdė tik 3 mėnesius, tuo tarpu šio audito trukmė buvo 10 mėnesių (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d. ).

3. Apeliantės tarnybinės veiklos vertinimas nėra pagrįstas jokiomis aplinkybėmis ar įrodymais, o jų pagrįstumas sprendime iš esmės grindžiamas tik paties R. S. ir jam tiesiogiai pavaldžios liudytojos K. V. parodymais teisme. Pažymi, kad nors liudytojas A. D. teisme minėjo, kad R. S. pateikė išrašus iš įstaigos informacinės sistemos, apeliantei teiktų pastabų kopijas, kitus dokumentus, sprendime tokie dokumentai neanalizuojami ir neaptariami, jais nesiremiama motyvuojant teismo išvadą atmesti ieškinį.

4. Priešingai, nei nurodoma 2010 m. gruodžio 15 d. išvadoje, atliekant auditus, visą informaciją, reikalingą temoms nagrinėti, apeliantė rinko pati, analizavo surinktą informaciją ir be kitų pagalbos priėjo prie galutinių išvadų. Visi dokumentai buvo parengti kokybiškai. Audito planas buvo patvirtintas vėliau, nei turėjo būti parengti paskutiniai dokumentai (planas patvirtintas 2010 m. rugsėjo 1 d., nors paskutinė dokumentų parengimo data nustatyta 2010 m. rugpjūčio 31 d. be to, audito planas per tą laiką, per kurį apeliantė vykdė šį auditą, buvo keičiamas ne vieną kartą, klausimai tarp auditorių taip pat buvo keičiami). Tokia atsakovo darbo organizavimo dinamika neabejotinai apsunkino audito atlikimą.

5. Nesutinka su teismo išvada atmesti argumentą, kad kiti audito „Mokestinių nepriemokų administravimas“ grupės nariai ataskaitas teikė vėluodami. Šiuo atveju reikšminga, kad apeliantė turėjo išanalizuoti kitų asmenų pateiktus duomenis ir pateikti tam tikras apibendrinančias išvadas. Nesant pradinių duomenų, objektyviai negalima jų analizė ir išvados. Ta aplinkybė, kad ir kiti audito „Mokestinių nepriemokų administravimas“ grupės nariai ataskaitas teikė vėluodami, taip pat patvirtina, kad buvo susidurta su objektyviais sunkumais.

6. Sprendime nurodoma, kad apeliantės ruošta ataskaitos dalis „Kiek kainuoja išieškoti mokestines skolas“ yra nedidelės apimties, su pastabomis ir taisymais, tačiau teismas neįvertino to, kad tai tik audito „Mokestinių nepriemokų administravimas“ ataskaitos fragmentas, o apeliantės surinkti ir apibendrinti duomenys buvo panaudoti ir kitose audito ataskaitos dalyse. Teismas neatsižvelgė ir į tokią reikšmingą aplinkybę, kad pagal audito atlikimo tvarką grupės nariai savo ataskaitų dalis elektroniniu paštu siunčia grupės vadovei, kuri gautą medžiagą sudėlioja kaip galutinės ataskaitos projektą Atsakovas teismui pateikė kopiją ataskaitos projekto, kuriame buvo įtraukta tik dalis apeliantės rengtos medžiagos, nors ji buvo pateikusi visą medžiagą. Grupės vadovė K. V. nesuspėjo apdoroti ir įtraukti į ataskaitos projektą visos medžiagos, o tai atsakovo pateikiama ir teismo kvalifikuojama kaip apeliantės darbo trūkumas.

7. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad galutinėje 2010 m. lapkričio 11 d. audito ataskaitoje Nr. VA-P-60-1-20 „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ apeliantės ruošta dalis sudaro 8 puslapius. Be to, svarbu ir tai, kad ne vien apimtis lemia darbo kokybę, kadangi sudėtingais atvejais tam, kad galima būtų padaryti darbą, kurio tekstinė išraiška yra palyginti nedidelė, reikia atlikti didelį darbą. Teismo akcentuojama aplinkybė, kad aptariama apeliantės ataskaitos projekto dalis yra su pastabomis ir taisymais, yra visiškai nereikšminga ginčo išsprendimo prasme, kadangi tai ataskaitos projektas, kuris ne vieną kartą taisomas, papildomas ir kitaip koreguojamas. Jeigu teismas būtų vertinęs visą audito ataskaitos projektą, būtų nustatęs, kad pastabų ir taisymų gausu ir kitose projekto dalyse, kurias ruošė kiti auditoriai. Pažymėtina, kad liudytojas R. S. teisme pats pripažino, kad ir jo rengtus dokumentų projektus taiso ir teikia pastabas tiek Valstybės kontrolierė, tiek jos pavaduotojai ar kiti aukštesni pareigūnai.

8. Aplinkybė, kad 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje pažymėta, jog „pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ patvirtina apeliantės tiesioginio viršininko R. S. neobjektyvumą, kadangi siekdamas pagrįsti savo nepagrįstą 2010 m. gruodžio 15 d. išvadą apeliantės viršininkas nurodė ir su apeliantės dalykinėmis savybėmis nesusijusias aplinkybes. Kaip jau aptarta ankščiau (pasisakant dėl darbų, kurie apeliantei net nebuvo pavedami), tai ne vienintelis dalykas 2010 m. gruodžio 15 d. išvadoje, kuris ir pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pertekliniu ar nepagrįstu.

9. Teismas sprendime išsamiau nemotyvavo, kodėl daroma tokia išvada apie 2010 m. gruodžio 15 d. išvados pagrįstumą.

10. Komisijos išvada nėra pagrįsta. Komisija visiškai nevertino apeliantės tiesioginio vadovo atlikto apeliantės tarnybinės veiklos įvertinimo. Komisija neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais paremtas tiesioginio vadovo patenkinamas vertinimas, kuo grindžiami apeliantės tarnybinės veiklos produktyvumą ir veiklos kokybę apibūdinantys teiginiai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kontrolė, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo savo sprendimą byloje esančiais įrodymais. Remiantis ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, apeliantės teikiama įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N261-2335/2009). Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai bei teisingai jas visas ištyrė. Be to, šio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, tinkamai taikytos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos.

Dėl 2010 m. gruodžio 15 d. tiesioginio vadovo kasmetinio vertinimo išvados Nr. TV-174 pateikia argumentus, analogiškus pateiktiesiems atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Vertina, kad tiesioginio vadovo išvada padaryta pagrįstai ir remiantis objektyviais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino. Tarnybinė pareiškėjos veikla 2010 metais pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus apibūdinta objektyviai ir tiksliai, visi argumentai pagrįsti įrodymais (rašytiniais dokumentais). Surašant išvadą vadovautasi Taisyklių 1 priedu, kuriame pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę yra pateiktos rekomendacijos kiekvieno vertinimo rodiklio (labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai) turiniui. Patenkinamai rekomenduojama vertinti tuo atveju, kai pastebimi valstybės tarnautojo profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir / arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos. Išvada surašyta laikantis minėtų kriterijų.

Dėl veiklos produktyvumo pažymi, kad B. G. dalyvavo pačiame svarbiausiame audito etape, kai renkami audito įrodymai ir rengiama audito ataskaita. Būtent šiuo etapu labiausiai išryškėja auditoriaus produktyvumas, yra matomi jo profesiniai įgūdžiai. Iš teismui pateiktos Mokestinių nepriemokų administravimo audito ataskaitos dalies „Kiek kainuoja išieškoti mokestines skolas“ matyti, kad B. G. indėlis į šį auditą, jos, kaip vyriausiosios valstybinės auditorės, kuriai keliami aukščiausi reikalavimai, produktyvumas nebuvo reikšmingas, o audito metu be priežiūros ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti auditui reikiamą informaciją, tinkamai formuoti vertinimus ir išvadas, be to, ne visi darbo dokumentai buvo parengiami laiku ir kokybiškai bei įkeliami į Valstybės kontrolės informacinę sistemą („TeamMate“).

Atsakovo vertinimu, apeliantė klaidina teismą teigdama, kad 2010 m. lapkričio 11 d. audito ataskaitos Nr. VA-P-60-1-20 „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ 3 ir 4 skyriai, kurių apimtis 8 puslapiai, yra jos ruošti. Akcentuoja, kad tik pirminį šių skyrių projektą bandė parengti B. G., tačiau didžiąją dalį darbo (teikė pastabas, kėlė hipotezes, darė išvadas ir t. t.) atliko tiesioginis vadovas R. S. ir audito grupės vadovė K. V., kurių iniciatyva buvo pakeistas (praplėstas) 4 skyriaus (pirminis pavadinimas „Kiek kainuoja išieškoti skolas“) pavadinimas. Būtent rašant šią audito ataskaitą ir paaiškėjo, kad B. G. trūksta profesinių įgūdžių, nes ji pati savarankiškai nesugebėjo padaryti išvadų, organizuoti audito darbo (vėlavo atlikti užduotis). B. G. apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad ne ji viena vėlavo atlikti darbus, tačiau ir kiti audito grupės nariai vėlavo, yra nepagrįstas, nes tokių duomenų nėra. Kiti audito grupės nariai tam tikrų ataskaitos dalių projektus teikė laiku, o kitų objektyvių sunkumų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo, nes jų negali įvardyti (todėl jų nenurodo apeliaciniame skunde) net pati apeliantė. Pažymi, kad teismo posėdyje tiesioginis vadovas R. S. ir audito grupės vadovė K. V. patvirtino, kad užduotys (audito metu), kurios buvo suformuluotos B. G., dažnai buvo įvykdomos ne laiku ir nepakankamai kokybiškai. Tai, kad buvo vėluojama atlikti užduotis, neneigiama ir apeliaciniame skunde. O tai, kad užduotys atliktos nepakankamai kokybiškai, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas įvertino. Vertina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą ir jį pagrindė byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos B. G. – valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojos 6-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės B. G. tarnybinę veiklą už 2010 metus, 2011 m. vasario 22 d. surašė išvadą Nr. 72, kuria B.

G. tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (t. 1, b. l. 11). Pareiškėjos B. G. tarnybinę veiklą patenkinamai įvertino ir pareiškėjos tiesioginis vadovas R. S. 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje (t. 1, b. l. 7–8). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K-67 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ buvo panaikinta nuo 2011 m. kovo 1 d.

B. G. – 6-ojo audito departamento vyriausiajai valstybinei auditorei – turima trečia kvalifikacinė klasė ir nurodyta tobulinti kvalifikaciją (t. 1, b. l. 15, 37). Pareiškėja B. G. skundu ginčijo 2011 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-67, nurodydama, kad tiek tiesioginis vadovas, tiek Komisija nepagrįstai, neobjektyviai ir netiksliai įvertino jos tarnybinę veiklą patenkinamai pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus. Taip pat skundas buvo grindžiamas ir tuo, kad Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 18 punkto reikalavimus, nes Komisija apsiribojo tik pareiškėjos išklausymu, netikrino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, neanalizavo pareiškėjos darbo rezultatų kokybės ir savalaikiškumo požiūriu.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, nes įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, jog Komisijos išvada, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir byloje esančiais įrodymais, ir todėl pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas įsakymas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nevisapusiškai ištyrė ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti (ABTĮ 81 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 86 straipsnis).

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje (bylai aktuali 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) nustatytos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, kurios iš esmės atkartotos bei detaliau sureglamentuotos Taisyklėse. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalis), kuris tarnybinę veiklą gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai (Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjos tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino nepatenkinamai ir vertinimo išvadoje pateikė siūlymą panaikinti pareiškėjos turimą kvalifikacinę klasę ir rekomendavo kelti kvalifikaciją profesinių įgūdžių, audito procedūrų atlikimo ir bendravimo srityse (2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvada), pareiškėjos veiklą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalį turėjo vertinti vertinimo komisija. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:

1) panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, - tik tobulinti jo kvalifikaciją;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, sutikdamas su komisijos pateiktu siūlymu, neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų.

Vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) bei jų atitinkama argumentacija tuo pačiu laikytini paties administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių nuostatas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos) kompetencija, nes yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės (Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 29 dalis, Taisyklių 1 priedas).

Šiais Taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų vertinimo komisijos padarytų išvadų (įgyvendintų atitinkamu administraciniu sprendimu) pagrįstumo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3431/2011; kt.). Taisyklių 18 punkte buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą; vertinimo komisijos išvados surašymą.

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Taisyklių 19 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 punktas). Pažymėtina, jog tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-726/2010; kt.).

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo panaikinti kvalifikacinę klasę, priimto pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, bet ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vyko pagal minėtas Taisyklių nuostatas.

Pareiškėja dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti, išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista Taisyklėse nustatyta procedūra. Pagal bylos duomenis Komisija pripažino pagrįsta pareiškėjos tiesioginio vadovo R. S. atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Liudytojas A. D., kuris buvo Komisijos pirmininkas, apklaustas liudytoju, parodė, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas tiek žodžiu, tiek atsineštais dokumentais įtikino, kad pareiškėjos vertinimas yra pagrįstas (t. 1, b. l. 180).

Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu pripažinta, jog tiek pareiškėjos tiesioginis vadovas, tiek Komisija pagrįstai pareiškėjos tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino patenkinamai pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir nenustatė aplinkybių, susijusių su tuo, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją ir ar pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją 2010 metais pagrįstai įvertinti patenkinamai pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus. 2010 m. gruodžio 15 d. galiojęs Taisyklių 1 priedas numatė, kad patenkinamai vertinama tuo atveju, kai pastebimi valstybės tarnautojo profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir / arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos.

Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2010 metus, buvo vertinama tik pareiškėjos veikla darbo grupėje, kuri atliko Mokestinių nepriemokų administravimo auditą. Nagrinėjamoje byloje visiškai nebuvo nagrinėjamos ir nustatinėjamos aplinkybės, ar bendrame 2010 metų tarnybinės veiklos kontekste pareiškėjos tiesioginio vadovo nurodyti pareiškėjos darbo trūkumai, atliekant minėtą auditą, savo pobūdžiu yra tokio masto, kad pareiškėjos tarnybinė veikla 2010 metais turėjo būti įvertinta nepatenkinamai, ar vertinant visą pareiškėjos veiklą nurodyti darbo trūkumai yra akivaizdžiai proporcingi nurodytam įvertinimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos ginčijamoje išvadoje tarnybinė veikla apibūdinama pagal tris kriterijus: produktyvumas, kompetencija, veiklos kokybė. Kaip jau buvo nurodyta, vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2010 metus, buvo vertinama pareiškėjos veikla darbo grupėje, kuri atliko Mokestinių nepriemokų administravimo auditą. Pagal bylos duomenis auditą „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ atliko auditoriai T. S., A. M., B. G. ir K. V., kuri buvo audito grupės vadovė (t. 2, b. l. 3-25). Ataskaita parengta 2010 m. lapkričio 11 d.

Pareiškėja pateikė audito „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ plano, kuris buvo patvirtintas 2010 m. rugsėjo 1 d., kopiją (t. 1, b. l. 90-95). Iš šio plano kopijos matyti, kad į auditą pareiškėja įtraukta nuo 2010 m. liepos 12 d. Pareiškėjai buvo pavesta: mokestinių nepriemokų, perduotų AB Turto bankui ir perduotų išieškoti per antstolių kontoras, sąnaudų palyginimas, nurodyta - informacijos šaltiniai: VMI, SODROS pateikiama informacija; procedūros: skaičiavimas, analitinės; metodai: palyginamoji analizė; darbo pradžia – 2010 m. liepos 12 d., pabaiga – 2010 m. liepos 23 d. (t. 1, b. l. 92).

Taip pat buvo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. vertinimo kriterijai: „Kokybinis kriterijus. Didėjančių minimalaus mokestinės nepriemokos, kurią ekonomiškai naudinga išieškoti, dydžio paskaičiavimo metodikos vertinimas. Kiekybinis kriterijus: santykis visos nepriemokos ir nepriemokos dalies, kurios ekonomiškai išieškoti nenaudinga.“ Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. vertinimo kriterijai: „SODROS priverstinio išieškojimo sąnaudų palyginimas su VMI išniekojimo sąnaudomis, sąnaudų kitimo tendencijos“, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. vertinimo kriterijai:

„Minimalios, mokestinės nepriemokos sumos, kuriai tikslinga taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus, nustatymas“ (t. 1, b. l. 94). Iš plano matyti, pareiškėjai ir kitiems vykdytojams audito ataskaitos projekto rengimas ir derinimas su departamento vadovybe numatytas 2010 m. rugsėjo 20 d., o audito ataskaitos projekto tikslinimas atsižvelgiant į gautas Veiklos auditų išorinės priežiūros komisijos nuomones ir siūlymus – 2010 m. spalio 18 d. (t. 1, b. l. 85). Atsakovas pateikė audito plano, kuriame nenurodyta jo patvirtinimo data, kopiją (t. 1, b. l. 197-169).

Iš šio plano matyti, kad pareiškėjai paskirti klausimai: Ar beviltiška mokestine nepriemoka pripažįstama tokia nepriemoka, kuri atitinka nustatytus beviltiškos mokestinės nepriemokos kriterijus (darbo laikotarpis nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2010 m. liepos 30 d.; Ar tinkama beviltiškų mokestinių nepriemokų prevencija (darbo laikotarpis nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d.). Iš plano matyti, kad pareiškėjai ir kitiems vykdytojams audito ataskaitos projekto rengimas ir derinimas su departamento vadovybe numatytas 2010 m. rugsėjo 20 d., o audito ataskaitos projekto tikslinimas atsižvelgiant į gautas Veiklos auditų išorinės priežiūros komisijos nuomones ir siūlymus – 2010 m. spalio 18 d.

Byloje buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėja paruošė ataskaitos dalį „Kiek kainuoja išieškoti mokestines skolas“ (pirmasis skaitymas) (t. 2, b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis „TeamMate“ sistemos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjos ruoštas dokumentas „Kiek valstybei kainuoja skola?“ visiškai buvo paruoštas tik 2010 m. spalio 7 d., nors pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. patikslintą audito planą paruoštų dokumentų peržiūra buvo numatyta 2010 m. rugsėjo 6 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ataskaitos dalis „Kiek kainuoja išieškoti mokestines skolas“, kurią rengė pareiškėja yra nedidelės apimties, su pastabomis ir taisymais.

Nagrinėjamoje byloje liudytoju buvo apklaustas pareiškėjos tiesioginis vadovas R. S., kuris parodė, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. planas buvo patikslintas, dokumentai grupės vadovei turėjo būti pateikti iki 2010 m. rugsėjo 1 d., o jam – iki 2010 m. rugsėjo 6 d. Liudytojas parodė, kad pareiškėjos veiklą vertino, atsižvelgęs į grupės vadovės nusiskundimus (t. 1, b. l. 179). Liudytoja apklausta grupės vadovė K. V., parodė, kad dirbo grupė auditorių, ji buvo nepatenkinta pareiškėjos darbu, nes jos atliktą darbą reikėjo tikrinti, papildomai rinkti informaciją, ją tikslinti paskutinio ataskaitos rengimo etapo metu, rašant ataskaitą iškilo klausimų, reikėjo tikslinti informaciją, dokumentai buvo interpretuojami kitaip, nei kad turėjo būti, reikėjo surinkti papildomą informaciją tam, kad būtų pagrįsti ar paneigti tie faktai, kurie buvo nurodyti ataskaitoje (t. 1, b. l. 179). 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėja pagal pareigybės charakteristiką turėtų vadovauti audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją peržiūrą, kad užtikrintų reikiamą audito kokybę, tačiau tai jai nebuvo pavesta ir to ji nedarė.

Veiklos auditas „Mokesčių nepriemokų administravimas“, kuriame dalyvavo pareiškėja, buvo sisteminis, jos indėlis, produktyvumas į šį auditą, kaip vyriausiosios auditorės, nebuvo reikšmingas. B. G. minėto audito metu be priežiūros ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti reikiamą informaciją, tinkamai formuluoti vertinimus bei išvadas. Ne visi darbo dokumentai buvo parengti laiku ir kokybiškai, skelbiami informacinėje sistemoje „TeamMate“. Pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Išvadoje buvo nurodyta, kad produktyvumas kaip vyriausiosios valstybinės auditorės, atsižvelgiant į atitinkamos kompetencija, kaip darbo atlikimas ir bendravimas vertinamas patenkinamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vertinant pareiškėjos kvalifikaciją nebuvo vertinamas pagal Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-349 patvirtinto Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo, mokymo ir karjeros valdymo sistemos aprašo 1 priedo matyti, kad produktyvumas vertinimas atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiklos kryptį, darbo atlikimą ir bendradarbiavimą apibūdinančių kompetencijų vertinimą, apibūdinami valstybės tarnautojo pasiekti veiklos rezultatai, jų atitiktis Valstybės kontrolės ar struktūrinio padalinio nustatytiems tikslams (planams);

įvairaus apibrėžtumo, kompleksiškumo ir sudėtingumo užduočių vykdymas. Sistemos aprašo 3.1 punktas numato, kad veiklos kryptis - apibūdina žinias ir gebėjimus, reikalingus sėkmingai planuoti ir tobulinti Valstybės kontrolės veiklą, 3.2 punktas numato, kad darbo atlikimas - apibūdina gebėjimus, reikalingus kokybiškai organizuoti ir atlikti savo darbą, valdyti ir pateikti informaciją; 3.3 punktas numato, kad bendradarbiavimas - apibūdina gebėjimus ir asmenines savybes, reikalingas bendradarbiaujant su kitais asmenimis bei atstovaujant institucijai. 2010 m. gruodžio 15 d. vertinimo išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjos veiklos kokybė atliekant Mokestinių nepriemokų administravimo auditą buvo nepatenkinama, nes audito metu reikėjo dalį faktų, įrodymų, vertinimų bei parengtų atskirų ataskaitos dalių projektų tikslinti.

Ne visos užduotys buvo atliekamos laiku ir kokybiškai, grupės vadovė bei vyresn. specialistė (teisininkė) turėjo papildomai įsitikinti faktų pagrįstumu. Nurodoma, kad veiklos kokybė, atsižvelgiant į asmeninį efektyvumą apibūdinančias kompetencijas vertinama patenkinamai. Iš Sistemos aprašo 1 priedo matyti, kad veiklos kokybė vertinama atsižvelgiant į valstybės tarnautojo vadovavimo gebėjimus (taikoma vadovams) ir asmeninį efektyvumą apibūdinančių kompetencijų įvertinimą, apibūdinami valstybės tarnautojo veiklos rezultatai, atsižvelgiant į kiekybės ir kokybės santykį, bei pavestų užduočių įvykdymas laiku ir tinkamai.

Sistemos aprašo 3.6 punktas numato, kad asmeninis efektyvumas – apibūdina tam tikrus su darbuotojo asmeninėmis savybėmis susijusius motyvus ir gebėjimus, reikalingus veiklai tobulinti. Taigi šioje nagrinėjamoje byloje turėjo būti pateikti konkretūs įrodymai, kuriuose esantys faktiniai duomenys patvirtintų pirmiau nurodytą pareiškėjos veiklos vertinimą, o pirmosios instancijos teismas įvertinti šiuos įrodymus ir nustatyti, ar pagrįstai pareiškėjos žinios ir gebėjimai, asmenines savybės, reikalingos bendradarbiaujant su kitais asmenimis bei atstovaujant institucijai, veiklai tobulinti, pagrįstai įvertintos patenkinamai.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos produktyvumas ir veiklos kokybė 2010 metais buvo vertinami atsižvelgiant tik į pareiškėjos dalyvavimą darbo grupėje, kuri atliko Mokestinių nepriemokų administravimo auditą. Pareiškėjos pareigybės aprašymo 7 punkte nurodytos funkcijos, kurias pareiškėja turi vykdyti. Iš šių funkcijų matyti, kad pareiškėja ne tik atlieka auditą pagal Valstybinio audito reikalavimus, siekdama įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes (7.1 punktas); vykdyti nenuolatinio pobūdžio departamento direktoriaus, o atlikdama auditą – vykdyti audito grupės vadovo, jei yra audito grupės narys, pavedimus ir nurodymus, kad būtų pasiekti Valstybės kontrolės strateginiai tikslai, įgyvendinti departamentui keliami uždaviniai, o pavestas auditas būtų atliktas tinkamai (7.13 punktas), bet ir kitas funkcijas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo R. S. parodymais, nustatė, kad grupės vadovė ne kartą nurodė, jog pareiškėja netinkamai atlieka užduotis, vykdomame projekte („Mokestinių nepriemokų administravimo auditas“) pareiškėjos darbo vertinti negalėjo, nes nebuvo tinkamai atliktas, projektas susideda iš 33 lapų, iš kurių tik vienas buvo parašytas pareiškėjos, ne visi dokumentai buvo parengti laiku ir kokybiškai (pvz., dokumentas „Kiek valstybei kainuoja skola?“). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2010 m. rugsėjo 1 d. patikslintą audito planą paruoštų dokumentų peržiūra buvo numatyta 2010 m. rugsėjo 6 d., tačiau iš teismui pateikto informacinės sistemos „TeamMate“ išrašo matyti, kad pareiškėjos ruoštas dokumentas „Kiek valstybei kainuoja skola ?“ visiškai paruoštas buvo tik 2010 m. spalio 7 d. (t. 1, b. l. 170).

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kada pareiškėjai buvo nurodyta paruošti tokį konkretų dokumentą, ar tai, kad buvo keičiamas audito planas, nebuvo apsunkintas pareiškėjos darbas, kaip tai nurodo pareiškėja. Nagrinėjamoje byloje turi būti išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėja nurodo, dėl kokių priežasčių ji vėlavo pateikti ataskaitą, nustatyta, kokios pasekmės atsirado dėl šio vėlavimo ir kaip jos yra susijusios su pareiškėjos tarnybine veikla 2010 metais.

Tam, kad būtų įvertinti pareiškėjos produktyvumas ir veiklos kokybė, atliekant minėtą auditą, nagrinėjamoje byloje turi būti išsiaiškintos konkrečios aplinkybės, susijusios su grupės vadovės K. V. nurodytais duomenimis, t. y. su tuo, kad B. G. atliekamą darbą vykdant Mokestinių nepriemokų administravimo auditą reikėjo papildomai tikrinti, rinkti ir tikslinti informaciją, pagrindžiant ar paneigiant faktus, nurodytus ataskaitoje, pareiškėjos surinkta informacija buvo interpretuojama neteisingai, su kitais grupės nariais dalydavosi ne visa gauta informacija.

Nagrinėjamoje byloje nėra konkrečiai nurodyta, kokią informaciją, kurią pagal nurodymą turėjo surinkti ir įvertinti pareiškėja, reikėjo rinkti papildomai, reikėjo tikslinti ir vertinti. Atsakovui turėjo būti pasiūlyta konkrečiai nurodyti tas aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus tam, kad būtų galima nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos veikla, vykdant minėtą auditą. Pareiškėjos veiklos trūkumai, kuriais remiantis yra įvertintas pareiškėjos veiklos produktyvumas ir veiklos kokybė, turi būti įvardyti konkrečiais faktais ir pagrįsti objektyviais įrodymais, kad išvados rengimo metu egzistavo atsakovo nurodomi faktai, nes tik tokiu būdu bus galima išvadą patikrinti ir įvertinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nenagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos B. G. tarnybine veikla 2010 metais ir atsakovo atliktu jos veiklos vertinimu, t. y. neišnagrinėjo svarbiausių teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, nustatyti proceso pažeidimai, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimamas naujas naujas sprendimas (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė