Court dismisses mother's request to reunite children with her due to lack of emotional bond and unsuitable living conditions.
Legislator summary
AI generatedThe Kauno apylinkės teismas rejected the mother's petition to annul the separation of her three children and return them to her custody. The court found that the children had lived with foster parents for over six years, forming a strong emotional bond, while the mother's home lacked the necessary resources and safety. Consequently, the court ruled that returning the children would cause severe psychological trauma and violate their best interests.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 270, 279 straipsniai, 307 straipsnio 1 dalis, 408 ir 443 straipsniai: When children have established a strong emotional bond with foster parents and the biological parent cannot provide a suitable environment, the court must prioritize the children's best interests and dismiss reunification requests to prevent psychological trauma.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. 2YT-2722-527/2020 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01520-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.8; 2.3.9.2.3; 3.2.3.8 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Jonava Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų teisÄja Jolita CirulienÄ, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai L. Ž. ir jos atstovui advokato padÄjÄjui E. B., suinteresuotiems asmenims R. P. ir A. P. bei jų atstovui advokato padÄjÄjui V. B., A. Ž., iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A.
B. ir iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos Jonavos rajono socialinių paslaugų centro atstovei Ž. T., uždarame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos L. Ž. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo su motina (suinteresuoti asmenys: A. Ž., P. B., R. P. ir A. P.; iÅ¡vada teikianti institucija â ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir â Skyrius)).
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄja 2019 m. rugsÄjo 2 d. pareiÅ¡kimu, patikslintu 2019 m. spalio 14 d., kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atskyrimÄ nuo pareiÅ¡kÄjos, atleisti globÄjus ir turto administratorius R. P. ir A. P. nuo vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), globÄjų ir turto administratoriaus pareigų.
PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad 2013 m. gruodžio 12 d. Jonavos rajono apylinkÄs teismo sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-2544-814/2013 buvo nusprÄsta atskirti pareiÅ¡kÄjos vaikus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim(duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pareiÅ¡kÄjos, kaip motinos, nustatant jiems nuolatinÄ globÄ ir globÄju paskiriant Jonavos rajono vaikų globos namus. MinÄtu sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikams, kurie buvo atskirti ir nuo tÄvo (buvusio pareiÅ¡kÄjos sutuoktinio) A.
Ž.. Å iuo metu vaikų globÄjais yra paskirti R. ir A. P.. Teismas, nusprÄsdamas atskirti vaikus nuo pareiÅ¡kÄjos, konstatavo, kad dÄl savo ligos, socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo, nedarbo pareiÅ¡kÄja negali tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikais, negali patenkinti jų pagrindinių poreikių (maitinimo, sveikatos priežiÅ«ros, užtikrinti vaikų ugdymosi proceso, saugios aplinkos), kad vaikai iÅ¡augtų visavertÄmis, iÅ¡silavinusiomis ir doromis asmenybÄmis. Ankstesnį pareiÅ¡kÄjos gyvenimÄ neigiamai įtakojo jos buvÄs sutuoktinis A.
Ž.. kuris nevengdavo panaudoti fizinį smurtÄ pareiÅ¡kÄjos atžvilgiu, kas pareiÅ¡kÄjÄ labai gniuždÄ. Kadangi santykiai nesusiklostÄ nuo 2016 m. vasario mÄnesio, pareiÅ¡kÄja su buvusiu sutuoktiniu gyvena atskirai. Nuo 2017 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kÄja dirba (duomenys neskelbtini) siuvÄja, darbe neturi jokių drausminių nuobaudų, kÄ patvirtina darbdavio charakteristikos. PareiÅ¡kÄjos pajamas sudaro darbo užmokestis ir gaunama neįgalumo pensija. Dirbdama ir gaudama pajamas pareiÅ¡kÄja gali tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, jų maitinimu, sveikatos priežiÅ«ra, ugdymu ir sudaryti jiems saugias gyvenimo sÄ lygas.
PareiÅ¡kÄja nÄra nei teista, nei bausta administracine tvarka, Å¡iuo metu gyvena kartu su sugyventiniu P. B. jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute, su juo sutaria gerai, jis sutinka, kad jo bute kartu gyventų ir vaikai. Vienas iÅ¡ faktorių, turÄjusių įtakos sprendžiant vaikų atskyrimo nuo pareiÅ¡kÄjos klausimÄ , buvo pareiÅ¡kÄjos liga, kuriÄ teismas vertino kaip vienÄ iÅ¡ objektyvių aplinkybių priimant sprendimÄ atskirti vaikus nuo pareiÅ¡kÄjos. AnksÄiau pareiÅ¡kÄjai buvo diagnozuota ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), kurios kodas (duomenys neskelbtini), ir buvo konstatuota, kad Å¡i liga patenka į 2011 m. liepos 17 d.
Sveikatos apsaugos įstatymu patvirtintÄ ligų sÄ raÅ¡o, kuriomis sergant asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globÄju, 3 punktÄ . Å iuo metu pareiÅ¡kÄjai diagnozuojamas (duomenys neskelbtini), sergant (duomenys neskelbtini), kurių kodai (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2019 m. spalio 8 d. VšĮ Å venÄionių rajono pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centro medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodoma, kad palyginus su 2011â2014 metų periodu, pareiÅ¡kÄjai yra konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dÄl to neskiriamas psichiatrinis gydymas. 2019 m. spalio 8 d.
VšĮ Å venÄionių rajono pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centro Å venÄionių padalinio medicininiame pažymÄjime nurodoma, kad pareiÅ¡kÄja serga (duomenys neskelbtini), reguliariai dÄl Å¡ios ligos vartoja vaistus, priepuoliai nesikartoja, stebima teigiama ligos dinamika. Å ie susirgimai nepatenka į sÄ raÅ¡Ä ligų, dÄl kurių pareiÅ¡kÄja negali pati rÅ«pintis savo vaikais. PareiÅ¡kÄja santykiai su vaikais geri ir Å¡ilti, ji juos lanko nuolatos, kiek leidžia globÄjai. Teismas 2019 m. spalio 14 d. rezoliucija pareiÅ¡kimÄ priÄmÄ ir nustatÄ 14 dienų terminÄ atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡vadai pateikti.
Procesiniai dokumentai iÅ¡vadÄ teikianÄiai institucijai įteikti 2019 m. spalio 16 d., o suinteresuotiems asmenims A. P., E. Ž. ir R. P. įteikti 2019 m. spalio 18 d. 2019 m. spalio 29 d. teisme gauti suinteresuotų asmenų A. P., R. P. ir E. Ž. atsiliepimai, kuriuose suinteresuoti asmenys iÅ¡reiÅ¡kia nesutikimÄ su pareikÅ¡tais reikalavimais. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo nepateikÄ. 2019 m. lapkriÄio 7 d. teisme registruota iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kÄjos vaikai jos atstovams nurodÄ norintys ir toliau gyventi globÄjų (rÅ«pintojų) P. Å¡eimoje, kurs jiems sudarytos visos tinkamos sÄ lygas ir saugi aplinka, o pas savo mamÄ gyventi nenorintys.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punktas nurodo, jog vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonÄ, įvertinus jo amžių ir brandÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Skyrius Å¡iuo metu neturi objektyvių duomenų, jog vaikų iÅ¡sakyta nuomonÄ prieÅ¡tarautųjų teisÄtiems interesams. Jokių praneÅ¡imų apie tai, jog globÄjai netinkamai užtikrina globojamų vaikų interesus, negauta, iÅ¡skyrus 2019 m. rugsÄjo 18 d. iÅ¡ Kauno apskrities Jonavos r. vyriausiojo policijos komisariato gautÄ praneÅ¡imas, jog nepilnametÄ E. Ž. atsisako gyventi kartu su globÄjais, kurie per daug jÄ kontroliuoja, globÄjas vartoja jos ir kitų globojamų vaikų atžvilgiu fizinį smurtÄ . 2019 m. rugsÄjo 20 d.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centre įvyko vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ra, jos metu E. iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ grįžti pas savo globÄjus, nurodÄ, jog iÅ¡eiti iÅ¡ globÄjų jÄ paskatino pilnametÄ sesuo D., pasak jos, D. skatinama ji sakiusi netiesÄ dÄl gyvenimo sÄ lygų globÄjų Å¡eimoje. E. nurodÄ, jog globÄjai ja rÅ«pinasi, myli, nenaudoja nei fizinio, nei psichologinio smurto. Ä®vertintus tai, jog globÄjai pareigas atlieka tinkamai, nuolat bendradarbiauja su Centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, namuose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams augti ir ugdytis, globÄjų Å¡eimoje yra patenkinti vaiko fiziniai ir emociniai poreikiai, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei iÅ¡reikÅ¡tÄ E. norÄ , ji grÄ Å¾inta į globÄjų Å¡eimÄ . 2019 m. rugsÄjo 28 d.
Skyriaus specialistÄ aplankÄ globojamus Ž. nustatÄ, kad vaikams sudarytos saugios ir pakankamai geros gyvenimo sÄ lygos. Vaikai nurodÄ norintys gyventi kartu su savo globÄjais, pas tÄvus grįžti nenorÄtų. Ä® Skyrių pokalbiui atvykÄ 2019 m. lapkriÄio 5 d. globÄjai nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄja su jais nebendrauja, retai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ susitikti su vaikais (2018 m. susitikdavo maždaug 1 kartÄ Ä¯ du mÄnesius, 2019 m. įvyko turbÅ«t du susitikimai). Susitikimai vykdavo kavinÄje, trukdavo apie 1 val., jų metu ieÅ¡kovÄ mažai kalbÄdavosi su vaikais.
NorÄ susitikti su vaikais pareiÅ¡kÄja iÅ¡reikÅ¡davo likus kelioms dienoms iki jos pageidaujamo laiko. Vaikai patys nepraÅ¡o susitikti su mama. GlobÄjų teigimu, jie neriboja ir netrukdo vaikų bendravimo su jų tÄvais. IeÅ¡kovÄ vaikais pradÄjo domÄtis pradÄjus maždaug metams po to, kai jie tapo vaikų globÄjais. R. ir A. P. teigimu, vaikai juos vadina tÄÄiu ir mama, nors jie yra paaiÅ¡kinÄ vaikams, jog jų tÄvai yra L. ir A. Ž., kuriuos vaikai dabar vadina mama L. ir tÄÄiu A..
E. ir E. yra nurodÄ, jog nenori grįžti gyventi pas savo tÄvus, E. kartais pasako, jog gal ir iÅ¡eitų gyventi pas savo mamÄ , taÄiau tai daranti tada, kai jai kas nors neleidžiama, taip bandant manipuliuoti. Nedalyvaujant globÄjams, Skyriuje iÅ¡klausyta vaikų nuomonÄ. B. nurodÄ, jog jam patinka gyventi globÄjų Å¡eimoje, kur jis daug ko iÅ¡moko, pvz., pjauti žoliapjove žolÄ, kartu su globÄju daro iÅ¡ medžio lÄktuvų ir sraigtasparnių modelius, taip pat mokosi gaminti valgyti, jam tai patinka.
Jam labai patinka gyvÅ«nai, jų daug yra pas globÄjus. B. teigimu, su globÄjais, savo seserimis bei kitais kartu gyvenanÄiais asmenimis jis sutaria gerai, jo niekas neskriaudžia. B. nurodÄ, kad kartais susitinka su mama ir tÄÄiu, susitikimuose taip pat dalyvauja seserys E. ir E.. Grįžti gyventi pas savo tÄvus jis nenorÄtų, jis beveik nepažįsta savo mamos, su ja kartu gyveno jau seniai, iÅ¡ vaikystÄs prisimena tik tiek, kad mama jį yra muÅ¡usi, jis yra įpratÄs gyventi kartu su globÄjais.
E. nurodÄ, kad gyvenanti globÄjų Å¡eimoje jai gerai sekasi, ji gerai su visais sutarianti. E. teigimu, ji turinti daug draugų, turi draugų kaime bei mokykloje. Pas globÄjus E. labai patinka, jog Äia daug gyvÅ«nų, jai ypaÄ patinka viÅ¡tos ir katÄ. Gyvendama pas globÄjus E. iÅ¡mokusi plaukti. Jei E. padaranti kÄ nors ne taip, globÄjai pasikalba ir paaiÅ¡kina, kaip reiktų elgtis, E. teigimu, jos niekas neskriaudžia. E. nurodÄ su mama kartais susitinkanti, susitikimai su mama patinka, kai susitinka, iÅ¡geria kartu arbatos, taÄiau grįžti gyventi pas savo tÄvus ji nenorÄtų, ji norÄtų gyventi kartu su globÄjais, nes su jais gerai sutaria ir yra įpratusi su jais gyventi.
E. Ž. nurodÄ, jog jai gerai sekasi, mokosi (duomenys neskelbtini), jos mokymosi vidurkis yra 6 balai ir ji dÄsianti pastangų, kad bÅ«tų aukÅ¡tesnis. E. patinka žaisti futbolÄ , bet futbolo bÅ«relio ji nelanko, nes mano, kad tai gali sutrukdyti jos mokslams. E. teigimu, jos santykiai su globÄjais bei kitais kartu gyvenanÄiais asmenimis yra Å¡ilti, jos niekas neskriaudžia. IÅ¡ globÄjų buvo iÅ¡Äjusi, nes jÄ skatino taip pasielgti pilnametÄ sesuo D.. E. nuomone, iÅ¡eidama iÅ¡ globÄjų ji elgÄsi netinkamai.
Su mama ji kartais susitinkanti, susitikusi kartais supranta, jog neturi apie kÄ su ja kalbÄti, yra atpratusi nuo mamos. E. mano, jog jei bÅ«tų grÄ Å¾inta mamai, mama nesugebÄtų ja tinkamai pasirÅ«pinti, mama jai leistų daryti viskÄ , kÄ ji norinti, nebÅ«tų kontrolÄs, todÄl E. galimai pradÄtų vesti netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , galimai nebeskirtų dÄmesio mokslui. E. nurodÄ pas globÄjus turinti savo pareigas, mano, kad tai yra gerai ir jog jai to reikia. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globÄjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tÄvais.
E. nenorÄtų grįžti pas savo mamÄ , nori toliau gyventi globÄjų Å¡eimoje, dÄl to ji tvirtai apsisprendusi. PareiÅ¡kÄja 2019 m. lapkriÄio 27 d. teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad vaikai paskambina jai ir praÅ¡o pasiimti juos namo. BÅ«na, kad globÄjai neduoda kalbÄtis telefonu, atveža į pasimatymÄ tik dvi dukras, o sÅ«nus, atseit, nusibaudÄs. Ji su vaikais pirmÄ kartÄ susitiko iÅ¡ karto po apgyvendinimo pas P.. Pirmas susitikimas, kurio praÅ¡Ä dukra D., įvyko žiemÄ , ,,IKIâ parduotuvÄs kavinÄje, truko 10â20 minuÄių.
Dukros jÄ atpažino, apkabino ir pasisveikino. Kitas susitikimas buvo prie Svajos esanÄiame bare/kavinÄje. Tada P. jai pasakÄ, kad jeigu norÄs vaikus pasiimti pas save gyventi, tai tik per teismÄ , todÄl po susitikimo ji pradÄjo tvarkyti dokumentus. Vaikai nuo jos buvo atskirti, nes vyras jÄ muÅ¡davo, ji užstodavo vaikus, dÄl ko muÅ¡davo ir jÄ , nes namuose buvo vartojamas alkoholis. Ji sirgo (duomenys neskelbtini) vaistus (duomenys neskelbtini) vartoja ir dabar, tik mažesniu kiekiu (2 kartus dienoje). Tai yra vienintelis jos vartojamas vaistas.
Be (duomenys neskelbtini) daugiau jokiomis ligomis ji nÄra sirgusi. Vyras be pagrindo kviesdavo jai greitÄ jÄ pagalbÄ , motyvuodamas, kad jai âprotas susisukoâ, meluodamas, kad ji nori pasikarti, ir jÄ be pagrindo iÅ¡veždavo į (duomenys neskelbtini). Tai, kad be (duomenys neskelbtini) daugiau jokia liga ji neserga, patvirtina 2019 metų spalio 8 d. medicinos pažyma. Psichologinio tyrimo iÅ¡vadoje raÅ¡oma apie jos pasveikimÄ , kad priepuoliai sumažÄjo. Dabar psichozių nÄra, nes ji nesilanko pas daktarus.
Jai (pareiÅ¡kÄjai) buvo nustatyti tik psichikos sutrikimai. OrganinÄs asmenybÄs sutrikimu ji neserga, apie tokiÄ ligÄ ji nežino. PaskutinÄ pažyma patvirtina, kad ji gali auginti vaikus. Su vaikais ji nekalbÄjo apie tai, ar jie nori su ja gyventi, taÄiau Å¡ia tema kalbÄjo vyresnÄ dukra. Sutvarkius dokumentus į teismÄ , kitÄ dienÄ jai skambino (duomenys neskelbtini) metų dukra E. ir praÅ¡Ä greiÄiau juos visus paimti. Ji atsakÄ, kad aÅ¡tuntÄ valandÄ vakaro ji negali atvažiuoti, nes maÅ¡inos neturi, o autobusai nebevažiuoja.
D. jai buvo sakiusi iÅ¡kviesti TV pagalbÄ arba Sroves visoms Å¡itoms nesÄ monÄms iÅ¡vieÅ¡inti. Paskambinusi E. jai sakÄ, kad buvo muÅ¡tynÄs, dÄl ko jÄ buvo iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ vaikų namus. Ji nežino, kodÄl E. sugrįžo pas globÄjus. VyresnÄ dukra D. su E. po Å¡io įvykio daugiau nebekalba. TreÄiadienį sugrįžusi iÅ¡ vaikų namų E. jai pati paskambino ir pasiÅ«lÄ susitikti, taÄiau globÄjų maÅ¡ina sugedo. E. jai paskambino, kad juodvi nesipyktų. Å eÅ¡tadienį apie 11 valandÄ skambino E. ir praÅ¡Ä susitikti, tik praÅ¡Ä niekam nesakyti, nes susitiks paslapÄia, kad nežinotų globÄjai, taÄiau 2 valandÄ E. paskambino ir pasakÄ, kad negali susitikti.
Ä® (duomenys neskelbtini) vaikai su globÄjais niekada nebuvo atvykÄ. Maži vaikai iÅ¡ pradžių, po treÄio susitikimo, sakÄ, kad nori su ja gyventi, dabar nebesako. MaÅ¡inos ji neturi. Jei vaikai atvažiuotų pas jÄ gyventi, į mokyklÄ važinÄja autobusiukas. Ji mano, kad B. eina į pirmÄ klasÄ. Ji nÄra buvusi jo mokykloje, nÄra kalbÄjusi su jo mokytoja, nežino, kaip jam sekasi mokslai. B. (duomenys neskelbtini), jis gimÄs (duomenys neskelbtini) dienÄ . Ji žino, kad kai buvo susitikÄ jis buvo pirmokas.
Susitikimas, kurio metu jis sakÄ, kad yra pirmokas, vyko senokai. Paskutinį kartÄ susitikus jis sakÄ, kad jam sekasi gerai, mokytojai juo nesiskundžia. E. (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini), eina į (duomenys neskelbtini), taÄiau tikslaus pavadinimo ji nežino. B. taip pat mokinasi (duomenys neskelbtini). Vyriausioji E. mokinasi (duomenys neskelbtini). Jai (pareiÅ¡kÄjai) galima tik 4 valandas per dienÄ dirbti. Ji uždirba (duomenys neskelbtini), invalidumo gauna (duomenys neskelbtini), per mÄnesį viso nuskaiÄiuoja 80 Eur vaikų iÅ¡laikymui.
Kai vaikai atvažiuos pas jÄ gyventi, ji vaikams skirs daugiau pinigų. Dabar ji tik tiek skiria, nes tiek paskaiÄiavo direktorius. Be to, ji nenori svetimiems žmonÄms duoti pinigų, nes nežino, kur jie padeda. Jei vaikai grįžtų pas jÄ , ji ryte vaikus nuvestų į (duomenys neskelbtini). Ji nesidomÄjo, ar toje mokykloje yra laisvų vietų. Jeigu B. yra pirmokas, ji vestų jį į pirmÄ klasÄ, jeigu vyresnis â į vyresnÄ. Apie tai, į kokiÄ klasÄ vesti sÅ«nų, ji pasiklaustų direktoriaus, be to, pereinant į kitÄ mokyklÄ , dokumentuose bÅ«tų nurodyta, į kuriÄ klasÄ reikia eiti.
E. nurodÄ, kad ji jos nekontroliuotų, nes skiriantis su vyru ji neleido vyrui smurtu auklÄti, sakydama, kad leis jiems viskÄ daryti. KontrolÄ pasižymi neatsikalbinÄjimu prieÅ¡ tÄvus, keiksmažodžių ir alkoholio nevartojimu. Tai ji draustų, užtikrintų vaiko motyvacijÄ lankyti mokyklÄ , žiÅ«rint į atsikalbinÄjimo priežastis, stengtųsi įkalbinÄti eiti į mokyklÄ . Jos sugyventinis turi dviejų kambarių butÄ bendrabuÄio tipo. Penkiese galÄtų gyventi iÅ¡ kaimynÄs nusipirkus vieno kambario butÄ ir jį prijungus.
Sugyventinis, su kuriuo gyvena kartu keturis metus ir galvoja susituokti pasibaigus teismams, turi pinigų nusipirkti tÄ butÄ . Jis labai nori gyventi su jos vaikais. Jo sÅ«nui 20 metų, jis yra (duomenys neskelbtini) ir gyvena kartu. Sugyventinis turi ir miÅ¡kÄ , ir namÄ su žeme, kuriuos iÅ¡nuomojo savo broliui. SugrÄ Å¾inus vaikus jie visi keltųsi gyventi į namÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io kaimo į mokyklÄ važinÄja autobusas. Suinteresuotas asmuo P. B. 2019 m. lapkriÄio 27 d. teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad nori pareiÅ¡kÄjai padÄti susigrÄ Å¾inti vaikus, kuriuos visus yra matÄs, kai vienÄ kartÄ buvo susitikÄ.
Vaikai tame susitikime daugiau su mama bendravo. Gyvenant santuokoje su pirma žmona jis augino nuo (duomenys neskelbtini) jos dukterį. Jo sÅ«nus yra (duomenys neskelbtini). Visas butas 55 kv. m. Atvažiavus vaikams reikÄtų kažkÄ galvoti, nes pirmiausia teismas turi nusprÄsti grÄ Å¾inti vaikus. Jis neturi pakankamai pinigų, kad nusipirktų naujÄ bÅ«stÄ . NuosavybÄs teise po tÄvų mirties jam priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo ir 1/4 dalis 6 hektarų miÅ¡ko. Å eÅ¡iems nepilnai užtektų vietos apsigyventi name.
NuoÅ¡irdžiai norÄtų, kad vaikai atvažiuotų pas jį gyventi. Jo nuomone, svarbiausia yra vaikų nuomonÄ. GretimÄ vieno kambario butÄ , apytiksliai kainuojantį 2 000 Eur, bÅ«tų įmanoma nupirkti. To buto savininkÄ nesiÅ«lÄ pirkti butÄ , taÄiau kalbos buvo. Jis nÄra teistas, o administracine tvarka baustas, buvo susimuÅ¡Äs. Savo sÅ«nų jis augino pats, jam nebuvo nustatyta globa. SÅ«nus veiksnus, baigÄs (duomenys neskelbtini), pats sugeba pasirÅ«pinti savimi, anksÄiau norÄjo iÅ¡sikelti, taÄiau jis jo nepaleido gyventi atskirai, taÄiau dabar turi draugÄ ir galÄtų gyventi ir atskirai.
Suinteresuotas asmuo A. P. nurodÄ nenorintis, kad vaikai iÅ¡vyktų iÅ¡ jų namų. B. mokosi (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini), jo sutrikimai, nustatyti psichiatrų Vilniaus raidos centre, yra (duomenys neskelbtini). DÄl Å¡ių sutrikimų jis vartoja psichotropinius vaistus ir profilaktiÅ¡kai lankosi pas psichiatrus. Juos apmoko, kaip elgtis su tokiu vaiku. Mokykloje kas dienÄ jis kontaktuodavo su mokytoja. Jeigu dabar Å¡iam vaikui bÅ«tų pakeistos gyvenimo sÄ lygos, keisis ir jo elgesys. Å iuo metu yra pastebimas elgesio pasikeitimas į geresnÄ pusÄ, jo nebekvieÄia kiekvienÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ .
E. jokie sutrikimai nenustatyti, ji elgiasi gerai, pakeisti gyvenamosios vietos nenori. B. irgi nenori kitur gyventi. Kiekvienas vaikas buvo apklaustas Vaiko teisių ir Centro specialistų. Su E. iki Å¡ių įvykių jie gyveno puikiai, tai buvo jo geriausias vaikas, santykiai su kuria buvo Å¡ilti. E. Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Nuo rugsÄjo pradžios ji pradÄjo grįžti į namus nervuota, dažnÄjo isterijos. Paskui paaiÅ¡kÄjo, kad ji pradÄjo palaikyti ryÅ¡ius su savo sese. Buvo vienas įvykis, kai ji iÅ¡kvietÄ policijÄ , kai jis buvo su savo mikroautobusu iÅ¡vykÄs jos, iÅ¡Äjusios su jų namuose gyvenanÄia globojama trimete mergaite, ieÅ¡koti, nes ji neatsiliepÄ telefonu.
Pas juos iÅ¡ viso gyvena septyni globojami vaikai. Jas sutikÄs grįžtanÄias jis papriekaiÅ¡tavo dÄl negalÄjimo susisiekti, o E. pradÄjo bÄgti nuo jo link namų. VisÄ Å¡Ä¯ įvykį matÄ mikroautobuse sÄdÄjÄs L. S., kuriam yra (duomenys neskelbtini). Po Å¡io įvykio atvyko E. su policijos pareigÅ«nais, reiÅ¡kusiais jam kaltinimus dÄl to, kad jis E. tampÄ už plaukų. KitÄ rytÄ , apie 8 valandÄ , E. jam paskambino ir papraÅ¡Ä pasiimti jÄ namo. Å iam praÅ¡ymui buvo surengtas posÄdis, kurio metu dalyvavo visų tarnybų atstovai, jis su žmona ir pati E..
Sugrįžus namo E. paaiÅ¡kino, kad buvo sesÄs įtaka. BÅ«na tokių situacijų, kai ji neatsako už savo žodžius. Su E. jis važinÄja pas psichologÄ , taÄiau jokių sutrikimų nenustatyta. Jai taikoma (duomenys neskelbtini). E. yra be galo impulsyvi, ji sunkiai valdosi. PsichologÄ E. mokina savitvardos. Å iuo įvykiu buvo susidomÄjusi žiniasklaida, TV3 televizija. 19 dienÄ E. grįžta atgal namo ir 20 dienÄ Ä¯vyksta negražus (grubus) pokalbis su mama. Per visÄ tÄ E. elgesys pasikeitÄ, ji pradÄjo manipuliuoti, atsikalbinÄti, nesutikdama sako, kad iÅ¡važiuos pas mamÄ .
Geriausiais bÅ«das dÄl vaikų â Å¡io teismo proceso užbaigimas kuo greiÄiau. Å ioje situacijoje mažieji B. ir E. pradÄjo geriau elgtis. E. elgesys tiek pagerÄjo, kad nebereikia tikrinti jos pamokų, o iÅ¡ mokytojos yra reiÅ¡kiami pagyrimai E. mokslu. Jeigu E. norÄs kartu gyventi su mama, jis neprieÅ¡taraus. Jis mano, kad geriau tokiu atvejų bÅ«tų vaikų atskyrimas, jauniausius paliekant gyventi su globÄjais. E. nesiruoÅ¡ia važiuoti gyventi pas mamÄ . Ji ruoÅ¡iasi važiuoti gyventi pas vyresnÄ sesÄ.
Vaikų mama tiesiogiai jiems, globÄjams, nÄ karto neskambino ir nesiteiravo apie vaikų pasiekimus. Susitikimai visÄ laikÄ buvo derinami su treÄiaisiais asmenimis. Susitikimai visÄ laikÄ bÅ«na planuojami spontaniÅ¡kai. Per visÄ vaikų gyvenimo laikÄ buvo atsisakyta susitikti tik du kartus. PrieÅ¡ tai jis dirbo vairavimo instruktoriumi, taÄiau pradÄjus daugÄti vaikų jis ÄmÄ dirbti iÅ¡ namų. Jie su žmona turi didelį Å¡iltnamį, kurio pagamintÄ produkcijÄ iÅ¡leidžia į rinkÄ ir gautus pinigus skiria vaikų atostogoms.
Kadangi vaikai labiau klauso jo, o ne žmonos, jis liko namuose. Jis negali pasakyti, kad E. padÄjimas Å¡iltnamyje yra darbas, nes pagalba užima dvi minutes. Ūkyje E. pagalba susideda paimant dvi Å¡ieno kitkas ir padedant tvarte už septynių metrų. Tokiu bÅ«du vaikai pratinami prie atsakomybÄs. E. bÅ«na impulsyvi, iÅ¡sako savo nuomonÄ, o paskui prieina, atsipraÅ¡o, pasako, kad nežino, dÄl ko taip pasakÄ, ir pabuÄiuoja į žandÄ . Ramioje bÅ«senoje ji viskÄ padaro. E. pareigos yra surinkti viÅ¡tų kiauÅ¡inius, paduoti grÅ«dų, sutvarkyti kambarį, iÅ¡lyginti savo rÅ«bus, atlikti namų darbus.
VasarÄ Ä¯ jos pareigas papildomai įeina laistymas, o B. dvi ,,leikasâ turÄjo iÅ¡lieti. RavÄjimo darbai Å¡iltnamyje gali bÅ«ti vienÄ arba du kartus per sezonÄ . Dirba visi, ne tik jie. Tokiu darbu vaikai yra pranaÅ¡esni už savo bendraamžius. Suinteresuotas asmuo R. P. paaiÅ¡kino nenorinti, kad vaikai grįžtų pas mamÄ , nebent patys vaikai to praÅ¡ys. Å iuo atveju vaikų nuomonÄ yra svarbiausia. Mama vaikais pradÄjo domÄtis tik tada, kai vaikai buvo atiduoti jų globai. Pasimatymai bÅ«na labai reti.
Ji dirba pardavÄja (duomenys neskelbtini), ankÅ¡Äiau buvo namuose, nes globojo maÅ¾Ä vaikÄ , kuris suÄjus trims metams yra atiduotas į darželį. IÅ¡ septynių globojamų vaikų E. yra vyriausia. Nuo rugsÄjo mÄnesio E. pastoviai nervuota, jai kažkas negero nutiko. 18 dienÄ E. iÅ¡kvietÄ policijÄ , praÄjus savaitei po apsilankymo pas psichologÄ . Visa tai buvo suplanuota arba sesers, arba mamos. Kadangi E. yra (duomenys neskelbtini), jai mažas dirgiklis ir ji âsprogstaâ. E. gali daug ko priÅ¡nekÄti, kai atsiranda toks dirgiklis.
Ji ir Vaikų namuose taip elgdavosi, jei kas nors bÅ«davo negerai. Teismas k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir â CK) 3.179 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonÄ â vaiko atskyrimas nuo tÄvų. Å i priemonÄ gali bÅ«ti taikoma nesant tÄvų kaltÄs, kai dÄl susiklosÄiusių objektyvių aplinkybių tÄvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nusprÄsti, kur turi gyventi vaikas. Å i priemonÄ yra laikina, nes gali bÅ«ti panaikinama, jei iÅ¡nyko aplinkybÄs, dÄl kurių vaikas buvo atskirtas nuo tÄvų.
Vaikų atskyrimo nuo tÄvų panaikinimas yra susijÄs su labai svarbiomis vaiko ir tÄvo tarpusavio asmeninÄmis ir turtinÄmis teisÄmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tÄvo santykius, todÄl Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas tik fakto, jog iÅ¡nyko aplinkybÄs, kurių pagrindu buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo tÄvo, nustatymu. Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ lieÄianÄių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinÄs, ar privaÄios įstaigos, užsiimanÄios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrÄžia, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisÄtus vaiko interesus. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å iuo principu vadovaujantis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatytos vaikų ir tÄvų atskyrimo sÄ lygos, o taip pat ir nuostata dÄl vaiko atskyrimo nuo tÄvo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ , teismo nuomone, reikalinga nustatyti, ar iÅ¡nyko aplinkybÄs, dÄl kurių buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo motinos, kas bÅ«tų pagrindas panaikinti vaikų atskyrimÄ nuo jos, ir ar atskyrimo nuo motinos panaikinimas nepažeis nepilnameÄių vaikų interesų. Nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkÄs teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-2544-814/2013 atskyrÄ D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), D.
Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų motinos L. Ž. ir tÄvo A. Ž.. D. ir D. Å¡iuo metu yra pilnametÄs. Å iame teismo sprendime nurodyta: ,,Atsakovei L. Ž. nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji nedirba, nuo 17 metų, jai nustatytas II grupÄs invalidumas dÄl (duomenys neskelbtini). Paskutinių metų bÄgyje atsakovÄ turÄjo psichinÄs sveikatos sutrikimų, nuolat kas kelis mÄnesius gydoma stacionare (duomenys neskelbtini), diagnozÄ - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovei patartina pastoviai lankytis pas psichiatrÄ ir naudoti paskirtus medikamentus (byloje surinktais duomenimis, atsakovÄ ne visada tinkamai vartoja jai skirtus vaistus, atsakovo A.
Ž. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu â âvalgo kaip saulÄgrÄ Å¾asâ (I t., b. l. 71)). Taip pat VšĮ Jonavos PSPC duomenimis buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). A. Ž. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, atsakovas oficialiai nedirba, diagnozÄ â (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)duomenimis nustatytas I grupÄs invalidumas po 1992 m. patirtos sunkios galvos traumos, liekamųjų reiÅ¡kinių, 2011 kovo mÄn. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismas nesutinka su atsakovų atstovo advokato L.
M. teiginiu, kad nÄ vieno iÅ¡ atsakovų susirgimai nepatenka į 2011-07-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 386 ligų sÄ raÅ¡Ä , dÄl kurių jie negalÄtų vykdyti savo kaip tÄvų pareigų. PrieÅ¡ingai, atsakovei L. Ž. diagnozuota ne tik (duomenys neskelbtini), taÄiau ir (duomenys neskelbtini) ir Å¡i liga patenka į 2011-07-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintÄ ligų sÄ raÅ¡o, kuriomis sergant asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globÄju (rÅ«pintoju), 3 punktÄ ((duomenys neskelbtini)) (vieÅ¡ai prieinama informacija, http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/ministro_isakymai?id=24381).
TaÄiau teismas taip pat atkreipia dÄmesį, kad vaikų atskyrimas nuo tÄvų įstatymo nÄra tiesiogiai siejamas su liga, jis siejamas su objektyviomis aplinkybÄmis, dÄl kurių tÄvai negali gyventi kartu su vaikais, o liga tik viena iÅ¡ galimų objektyvių aplinkybių. Ä®statymas netgi apskritai nenumato tokių objektyvių aplinkybių baigtinio sÄ raÅ¡o, vadinasi, teismui suteikta prerogatyva objektyvias aplinkybes konstatuoti kiekvienu konkreÄiu atveju iÅ¡tyrus visus byloje esanÄius įrodymus.
Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes - atsakovų ligos, socialinių įgÅ«džių trÅ«kumas, nedarbas (atsakovas nepateikÄ teismui įrodymų, pagrindžianÄių, kad jis dirba), problemos dÄl dukrų mokymosi, elgesio, jų nenakvojimo namuose, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai dÄl savo ligų ir socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo (t. y., ne dÄl savo kaltÄs, o dÄl objektyvių aplinkybių) negali tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, negali patenkinti jų pagrindinių poreikių (maitinimo, sveikatos priežiÅ«ros, užtikrinti vaikų ugdymosi proceso, saugios aplinkos), kad vaikai iÅ¡augtų visavertÄmis, iÅ¡silavinusiomis ir doromis asmenybÄmis.
Teismo posÄdžio metu D. Ž., D. Ž. bei E. Ž. (kiti vaikai dÄl savo amžiaus nuomonÄs iÅ¡reikÅ¡ti negali) nurodÄ, jog nori gyventi kartu su tÄvais (nors E. Ž. raÅ¡tu prieÅ¡ tai buvo iÅ¡dÄsÄiosi prieÅ¡ingÄ nuomonÄ). Teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko, sugebanÄio suformuluoti savo pažiÅ«ras, nuomonÄ, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (CPK 380 str. 1 d., CK 3.183 str. 2 d., 3 d.). TaÄiau iÅ¡analizavus surinktus įrodymus byloje, įvertinus D.
Ž. parodymus teismo posÄdžio metu, kad gyventi su tÄvais patogiau, nei globos namuose, nes namie gali daryti kÄ nori, kada nori iÅ¡eiti ir grįžti, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is vaikų noras nÄra pakankamas, kad nepilnameÄiai vaikai galÄtų gyventi su tÄvais, kadangi gyvenimas su tÄvais prieÅ¡tarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, nenustaÄius atsakovų kaltÄs, teismas konstatuoja, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad vaikai su atsakovais gyventi negali, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirti D.
Ž., gim. (duomenys neskelbtini), D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų tÄvo A. Ž. ir motinos L. Ž. (CK 3.179 str.).â Taip pat nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2016 m. rugsÄjo 27 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2YT-2688-527/2016 pakeitÄ nepilnameÄių vaikų E., B. ir E. Ž. nuolatinį globÄjÄ , juo paskiriant R. P. ir A. P., gyv. (duomenys neskelbtini). DÄl pas globÄjus R.
P. ir A. P. vaikams sudarytų sÄ lygų ir dÄl vaikų noro likti gyventi su globÄjais Kaip nustatyta iÅ¡ ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir â Skyrius) 2019 m. lapkriÄio 7 d. IÅ¡vados, Skyriaus specialistams lankant R. ir A. P. Å¡eimoje globojamus minÄtus vaikus bÅ«davo nustatoma, kad globÄjai vaikams suteikia visas tinkamas sÄ lygas, vaikams sudaryta saugi aplinka. Asmenų praneÅ¡imų apie tai, jog R. ir A.
P. netinkamai užtikrina globojamų (rÅ«pinamų) vaikų interesus, negauta, iÅ¡skyrus 2019 m. rugsÄjo 18 d. iÅ¡ Kauno apskrities Jonavos r. vyriausiojo policijos komisariato gautÄ praneÅ¡imas, jog nepilnametÄ E. Ž. atsisako gyventi kartu su globÄjais. E. nurodÄ, jog globÄjai per daug jÄ kontroliuoja, teigÄ, jog globÄjas A. P. vartoja jos ir kitų globojamų vaikų atžvilgiu fizinį smurtÄ . A. ir R. P. neigÄ smurto vartojimÄ , nurodÄ, jog kontroliuoja globotinÄs E. grįžimÄ laiku namo, dÄl E. elgesio kreipÄsi pas psichologÄ .
E. Ž. užpildyta grÄsmÄs vaikui lygio anketa, nustatant pirmÄ grÄsmÄs lygį. TÄ paÄiÄ dienÄ E. buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). E. Ž. nurodyta informacija, jog ji patiria fizinį smurtÄ globÄjų Å¡eimoje, buvo perduota Jonavos policijos komisariatui. 2019 m. rugsÄjo 20 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centre įvyko vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ra, jos metu E. Ž. iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ grįžti pas savo globÄjus, nurodÄ, jog iÅ¡eiti iÅ¡ globÄjų jÄ paskatino pilnametÄ sesuo D., pasak jos, D. skatinama ji sakiusi netiesÄ dÄl gyvenimo sÄ lygų globÄjų Å¡eimoje.
E. nurodÄ, jog globÄjai ja rÅ«pinasi, myli, nenaudoja nei fizinio, nei psichologinio smurto. Buvo įvertinta, jog R. ir A. P. Å¡eima pareigas atlieka tinkamai, nuolat bendradarbiauja su Jonavos socialinių paslaugų centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, namuose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams augti ir ugdytis, globÄjų Å¡eimoje yra patenkinti vaiko fiziniai ir emociniai poreikiai, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei iÅ¡reikÅ¡tÄ E. Ž. norÄ , E. grÄ Å¾inta į globÄjų Å¡eimÄ .
Skyriaus 2019 m. lapkriÄio 7 d. IÅ¡vada taip pat patvirtina, jog 2019 m. rugsÄjo 28 d. Skyriaus specialistei aplankius globojamus Ž. buvo nustatyta, kad vaikams pas globÄjus sudarytos saugios ir pakankamai geros gyvenimo sÄ lygos. Vaikai nurodÄ norintys gyventi kartu su savo globÄjais, pas tÄvus grįžti nenorÄtų. Gavus teismo įpareigojimÄ pateikti iÅ¡vadÄ dÄl pareiÅ¡kimo, aiÅ¡kinantis aplinkybes, į Skyrių buvo iÅ¡kviesti R. ir A. P. bei jų globojami vaikai Ž.. Visi kviesti asmenys į Skyrių pokalbiui atvyko 2019 m. lapkriÄio 5 d.
R. ir A. P. nurodÄ, kad vaikai juos vadina tÄÄiu ir mama, nors jie yra paaiÅ¡kinÄ vaikams, jog jų tÄvai yra L. ir A. Ž., kuriuos vaikai dabar vadina mama L. ir tÄÄiu A.. Pasak R. ir A. P., E. ir E. yra nurodÄ, jog nenori grįžti gyventi pas savo tÄvus, E. kartais pasakanti, jog gal ir iÅ¡eitų gyventi pas savo mamÄ , taÄiau tai daranti tada, kai jai kas nors neleidžiama, globÄjų manymu, taip E. bandanti manipuliuoti. Nedalyvaujant globÄjams R. ir A. P., Skyriuje iÅ¡klausyta nepilnameÄių vaikų E., B. ir E. Ž. nuomonÄ.
B. nurodÄ, jog jam patinka gyventi globÄjų Å¡eimoje. Gyvendamas pas globÄjus jis daug ko iÅ¡moko, neseniai iÅ¡moko pjauti žoliapjove žolÄ, taip pat kartu su globÄju A. daro iÅ¡ medžio lÄktuvų ir sraigtasparnių modelius, taip pat mokosi gaminti valgyti, B. tai patinka. B. nurodÄ, jog jam labai patinka gyvÅ«nai, jų daug yra pas globÄjus. B. teigimu, su globÄjais, savo seserimis bei kitais kartu gyvenanÄiais asmenimis jis sutariantis gerai, B. niekas neskriaudžia. B. yra įpratÄs gyventi kartu su globÄjais.
E. Ž. nurodÄ, kad gyvenanti globÄjų Å¡eimoje jai gerai sekasi, ji gerai su visais sutarianti. E. teigimu, ji turinti daug draugų, turi draugų kaime bei mokykloje. Pas globÄjus E. labai patinka, jog Äia daug gyvÅ«nų, jai ypaÄ patinka viÅ¡tos ir katÄ. Gyvendama pas globÄjus E. iÅ¡mokusi plaukti. Jei E. padaranti kÄ nors ne taip, globÄjai pasikalba ir paaiÅ¡kina, kaip reiktų elgtis, E. teigimu, jos niekas neskriaudžia. E. teigimu, ji norÄtų gyventi kartu su savo globÄjais, nes su jais gerai sutaria bei yra įpratusi su jais gyventi.
E. Ž. nurodÄ, jog jai gerai sekasi. Mokosi (duomenys neskelbtini), jos mokymosi vidurkis yra 6 balai, E. norÄtų, jog jis bÅ«tų aukÅ¡tesnis ir teigia dÄsianti tam pastangų. E. patinka žaisti futbolÄ , bet futbolo bÅ«relio ji nelanko, nes mano, kad tai gali sutrukdyti jos mokslams. E. teigimu, jos santykiai su globÄjais bei kitais kartu gyvenanÄiais asmenimis yra Å¡ilti. Pasak E., jos niekas neskriaudžia. IÅ¡ globÄjų buvo iÅ¡Äjusi, nes jÄ skatino taip pasielgti pilnametÄ sesuo D.. E. nuomone, iÅ¡eidama iÅ¡ globÄjų ji elgÄsi netinkamai.
E. nurodÄ, jog gyvendama pas globÄjus ji turinti savo pareigas, mano, kad tai yra gerai ir jog jai to reikia. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globÄjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tÄvais. E. nori toliau gyventi globÄjų Å¡eimoje, dÄl to ji tvirtai apsisprendusi. IÅ¡ 2019 m. rugsÄjo 18 d. GrÄsmÄs vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2521 (b. l. 76-91) nustatyta, kad E. Ž. telefonu (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipÄsi į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydama, kad globÄjas A. prieÅ¡ jÄ vartoja necenzÅ«rinius žodžius, fiziÅ¡kai smurtauja ir dÄl to E. nori bÅ«ti apgyvendinta vaikų globos namuose.
DÄl nurodytų priežasÄių vaiko teisių specialistai buvo nusprendÄ nustatyti pirmo lygio grÄsmÄ, taÄiau 2019 m. rugsÄjo 20 d. Vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymÄ aktu Nr. 4TSB-2356 (b. l.
72) E. Ž. buvo grÄ Å¾inta atgal globÄjams. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esanÄios iÅ¡vados bei paÄios E. Ž. paaiÅ¡kinimų teismo posÄdyje, tokį klaidinantį praÅ¡ymÄ E. buvo pareiÅ¡kusi skatinama pilnametÄs sesers D. Ž., tuo labiau, kad tuo paÄiu metu, t. y. 2019 m. rugsÄjo 19 d., teisme buvo registruotas pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimas, kurio suraÅ¡ymo data â 2019 m. rugsÄjo 2 d. IÅ¡ 2019 m. rugsÄjo 20 d. Jonavos socialinių paslaugų centro vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros akto Nr. 54 (b. l. 68â69) matyti, kad globÄjų (rÅ«pintojų) Å¡eima savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat kontaktuoja su Centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, o E. artimieji darÄ neigiamÄ Ä¯takÄ mergaitÄs priimtiems sprendimams.
IÅ¡ 2019 m. rugsÄjo 28 d. globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 95â97) matyti, kad globÄjai tinkamai atlieka savo pareigas: globotinei E. Ž. yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, saugi aplinka. Globos paÅ¡alpa naudojama pagal paskirtį. IÅ¡ 2019 m. rugsÄjo 23 d. grÄsmÄs vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2560 (b. l. 101â116) nustatyta, kad grÄsmÄ vaikams nekyla. Anketoje nurodoma, kad buvo gauta informacija apie tai, kad globÄjų Å¡eimoje auganti nepilnametÄ atsisako grįžti į namus, kilo konfliktas, teigia, kad globÄjai smurtauja prieÅ¡ jÄ bei kitus Å¡eimoje globojamus vaikus.
Anketoje taip pat nurodoma, kad iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos darbuotojams apklausus E. Ž., nustatyta, kad jokių konfliktų tarp E. Ž. ir globÄjų nebuvo, E. nežino, kodÄl sesÄ E. buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ namų, taip pat E. nurodÄ, kad ji su globÄjais sutaria labai gerai, nesipyksta ir nenori grįžti į vaikų namus arba pas biologinius tÄvus. IÅ¡ 2019 m. rugsÄjo 28 d. globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-119) matyti, kad globÄjai tinkamai atlieka savo pareigas: globotiniui B.
Ž. yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, saugi aplinka. Globos paÅ¡alpa naudojama pagal paskirtį. IÅ¡ 2019 m. rugsÄjo 23 d. grÄsmÄs vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2561 (b. l. 123-138) nustatyta, kad grÄsmÄ vaikams nekyla. Anketoje nurodoma, kad buvo gauta informacija apie tai, kad globÄjų Å¡eimoje auganti nepilnametÄ atsisako grįžti į namus, kilo konfliktas, teigia, kad globÄjai smurtauja prieÅ¡ jÄ bei kitus Å¡eimoje globojamus vaikus. Anketoje taip pat nurodoma, kad iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos darbuotojams apklausus B.
Ž., nustatyta, kad jokių konfliktų tarp E. Ž. ir globÄjų nebuvo, tik E. Ž. nupirkus naujÄ telefonÄ prasidÄjo E. neklausymai ir jos piktumai. B. taip pat nurodÄ, kad nenorÄtų niekada kitur gyventi. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus (Jonava) 2019 m. lapkriÄio 29 d. nutarimas patvirtina, jog prokurorÄ nutraukÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-41948-19, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neduoda pagrindo teigti, kad A.
P. vartojo fizinį smurtÄ globotinÄs E. Ž. atžvilgiu. FizinÄ jÄgÄ naudojo tik siekiant nuraminti nukentÄjusiÄ jÄ jos pykÄio priepuolių metu, o ne siekiant jai sukelti fizinį skausmÄ . NukentÄjusiosios E. Ž. nurodytos įvykio aplinkybÄs atitinka A. P. nurodytoms aplinkybÄms. E. Ž., apklausta teismo posÄdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad jai (duomenys neskelbtini), ji eina į (duomenys neskelbtini), pas globÄjus P., kuriuos vadina tÄÄiu ir mama, atsikraustÄ kai jai dar nebuvo suÄjÄ (duomenys neskelbtini).
Jai sekasi gerai, kartu dar gyvena 7 vaikai ir netikra sesÄ. Su globÄju A. ji gerai sutaria, kartu žaidžia kortomis, geria arbatÄ , padaro filmų vakarÄ , visokius darbelius su klijais. BÅ«na, kad bÅ«nant su tÄÄiu kartu užmiega. Su mama eina į Å¡iltnamį ir prie gÄlių, kartais braÅ¡kes renka. Ji nori, kad viskas liktų taip, kaip yra. Savo globÄjus (mamÄ ir tÄtį) ji pažįsta gerai ir gali pasakyti, kad jie labai mÄgsta gyvÅ«nÄlius, vaikus, nes jie dar ir dar ir dar atsiveda vaikų.
Su kitais vaikais ji sutaria gerai. Ji gyvena viena savo atskirame kambaryje. Tie namai yra dideli, juose daug žaidimų ir daug gyvÅ«nų. Namuose ji yra atsakinga už viÅ¡tas. Be to, dar turi namų darbus daryti. Jos pažymiai įvairÅ«s. Mama su tÄÄiu kartais pyksta ant jos, kai tingi kambarį tvarkytis. Dabar jau nÄra jokių bausmių, ankÅ¡Äiau bÅ«davo, kad reikÄdavo daryti lizdÄ Å¡iltnamyje. Pas juos dar yra didelis baseinas. Jos brolis ir sesÄ gerai sutaria su tÄvais, bet ji su broliu ir sese nedraugauja, nes jie miegot neleidžia.
Kai ji tik atsikraustÄ gyvent pas globÄjus, ji labai norÄjo iÅ¡mokti plaukti, o tÄtis jai nupirko pripuÄiamÄ Äiužinį ir pats pripÅ«tÄ. Tada ji galÄjo plaukioti kiek nori, o po to pati galÄjo mokintis. Dabar ji ir plaukti moka, ir rusiÅ¡kai kalbÄti moka, nes iÅ¡ televizoriaus iÅ¡moko. Ji žino, kad E. nori gyventi su tikra mama, nes jai globÄjai neleidžia ilgai bÅ«ti su telefonu. E. visada bÅ«na su telefonu rankose nuo ryto iki vakaro. Jai bÅ«tų liÅ«dna, jeigu E. iÅ¡važiuotų gyventi pas tikrÄ mamÄ , nes nebÅ«tų su kuo pasipykti.
Geriausia jai bÅ«tų pas globÄjus. VasarÄ jie važiuoja į turgų ir pardavinÄja agurkus, pomidorus. GlobÄjai neprieÅ¡tarauja, kad ji bendrautų su sesÄmis. Ji niekada nenorÄjo pabÄgti iÅ¡ namų. VienÄ sykį ji buvo iÅ¡gÄ sdinta namuose ir pabÄgo pas tÄtį miegoti. Jai nuperka rÅ«belių, dÄl to nuvažiuoja į turgų. KartÄ norÄjo, kad nupirktų jai gražiÄ suknelÄ, tada pasakÄ, kad nupirks, kai gražiai elgsis. Taip iÅ¡Äjo, kad ji tÄ paÄiÄ dienÄ gavo tÄ suknelÄ.
Batus ji pati iÅ¡sirenka, taÄiau drabužių ilgį globÄjai iÅ¡renka. Ir rÅ«belių, ir batų užtenka â nebetelpa spintoje. Ji antri metai mokinasi (duomenys neskelbtini), kur jai patinka. Jeigu reiktų jai keisti mokyklÄ , jai bÅ«tų didelis iššūkis, reikÄtų iÅ¡siskirti su klase. Ji nenorÄtų pakeisti mokyklos. E. Å¡nekÄjo su savo globÄjais, kur ji norÄtų gyventi. IÅ¡ pradžių ji sakÄ, kad pas globÄjus, o paskui â pas mamÄ . GlobÄjai jos neįkalbinÄjo kÄ sakyti.
B. Ž., apklaustas teismo posÄdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad jis gimÄs (duomenys neskelbtini). Jis nori likti gyventi (duomenys neskelbtini) su globÄjais, su kuriais sutaria gerai. Su globÄjais jie pasistatÄ namelį. Jie kartu su tÄÄiu žvejoja, keliauja. GlobÄjus vadina tÄvais. Jo mama yra gera, ji dirba parduotuvÄje ir kiekvienÄ dienÄ jiems kažko skanaus atveža. Saldumynus jie gali valgyti tik savaitgalį, nes jeigu jie prisivalgo jų, tai nuÄjÄ Ä¯ mokyklÄ pradeda dÅ«kti.
TÄtis yra geras globÄjas. PaÄioje pradžioje kada juos atveÅ¾Ä pas Å¡iuos globÄjus ir po to paÄmÄ atgal į vaikų namus, jis apsiverkÄ, nes norÄjo grįžti atgal. TÄtis toks, kad kada mama jam neleidžia žiÅ«rÄti ,,multikųâ, tÄtis leidžia įsijungti, o jam pasakius, kad mama neleidžia, tÄtis sako vis tiek junk. Jis turi savo nuosavÄ kambarį. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), jam sekasi gerai. Jei jis kažko nesuprantu iÅ¡ matematikos, tai tÄtis padeda. Mama iki vakaro bÅ«na darbe ir po to bÅ«na per vÄlu daryti namų darbus.
Jis žino, kad E. ir E. nori gyventi su Å¡itais globÄjais. Namuose jis turi kiekvienÄ dienÄ praplauti grindis, susitvarkyti kambarį, iÅ¡plauti indus ir eiti pas avis, avims neÅ¡ioti vandenį, padÄti grÅ«dų. Jam patinka Å¡iuos darbelius daryti. Kartais tÄvai supyksta, kad jie papasakoja visiems to, ko nereikia. Jie pasako, kad taip daryti nereikia. Jokių balsų nebÅ«na. Su vyresnÄmis seserimis bendrauja, susitikinÄja su jomis baruose, restoranuose. Pas juos tik D. buvo atvykusi per gimtadienį. Su jomis daugiau norÄtų susitikti.
GlobÄjai neprieÅ¡tarauja, kad jie bendrautų. Kai tÄtis mato, kad jis pradeda iÅ¡augti iÅ¡ savo rÅ«bų, jis paskambina mamai, pasiklausia ir sekanÄiÄ dienÄ nuvažiuoja ir nuperka jam rÅ«belius. Jis matuoja tuos rÅ«bus ir jeigu sako, kad jam tinka, tÄtis nuperka, o jeigu ne, tai ne. RÅ«belių ir batų jam užtenka. Jis turi daugiausia drabužių iÅ¡ visos Å¡eimos, 10-12 džinsų. Valgyti daro visi. Rytais jie pavalgo pusryÄius ir tÄtis dar duoda pietums pinigų, kad kažkÄ nusipirktų pavalgyti.
Visada užtenka maisto. Su globÄjais dÄl tolimesnio gyvenimo jis kalbÄjo ir jie sakÄ palaikantys jo apsisprendimÄ gyventi arba pas mamÄ , arba pas juos. Jie neįkalbinÄjo jo likti pas juos. Per Å¡ventes jis neturi laiko bÅ«ti su mama, nes pas juos bÅ«na Å¡ventÄs. Pagal tÄtį, jeigu vienas vaikas kažkÄ gaunÄ , tai ir kiti turi kažkÄ gauti. Jis niekada nebuvo pabÄgÄs iÅ¡ namų. E. Ž., apklausta teismo posÄdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad ji gimÄ (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu jai yra (duomenys neskelbtini).
Å iandien ji Äia atvyko dÄl to, kad mama nori jÄ susigrÄ Å¾inti. Ji žino, kad nori bÅ«ti pas globÄjus. AnkÅ¡Äiau ji, susipykusi su globÄjais, norÄjo grįžti pas mamÄ , galvojo, kad viskas bus fantastika, taÄiau jos nuomonÄ pasikeitÄ, ji suprato, kad jai reikia globÄjų griežtumo. Tas susipykimas buvo jos kaltÄ, taÄiau po to viskas susitvarkÄ ir jie âbelekaipâ gerai sutaria. Jos nuomonÄ dÄl sugrįžimo pas mamÄ pasikeitÄ todÄl, kad kiek ji nuo 12 metų gyvena pas globÄjus, Äia yra normali Å¡eima â Äia susipyksta, Äia susitaiko.
GlobÄjai jos niekaip neįkalbinÄjo. Ji, kol įvykis neįvyko, gali savo nuomonÄ kaitalioti kas valandÄ , kol svarsto. PrieÅ¡ pirmÄ teismÄ ji buvo pasidariusi tokias âsvarstyklesâ ir galvojo grįžti pas mamÄ , taÄiau ji mokinasi gimnazijoje, kur viskas ânutrÅ«ksâ, iÅ¡ jos pradÄs tyÄiotis. Ji visÄ laikÄ kovoja už save, jeigu jai kas nors kÄ nors padaro, ji kreipiasi į mokyklos direktorių ar pavaduotojÄ , nes mokykloje kovojama su patyÄiomis. Ji tokio charakterio, kad jeigu užeina, ji tiesiog viskÄ âÅ¡luojaâ.
DÄl charakterio jÄ vadina âispaneâ. Jos globÄjai žino jos charakterį, žino, iÅ¡ kur ji yra atÄjusi. Kol ji buvo vaikų namuose ji auklÄtojus koliojo, spardÄ, muÅ¡Äsi. Po to ji padarÄ labai didelį perversmÄ savyje. Ji nesimuÅ¡a. Buvo vienas kartas, kad globÄjus âpasiuntÄâ, taÄiau po to su jais vis tiek gi reikia eiti. Pas juos yra taip, kad eini ir viskÄ padarai, jeigu ko nors nepadarai, vis tiek liepia padaryti viskÄ gerai. Å eimoje nÄra jokio Å¡auksmo, jokių ârazborkiųâ, nemÄgsta âskundaliųâ.
Gyvena visi skirtinguose kambariuose didokame nuosavame name. Ji, tÄtis, mama ir kitas brolis patys antrÄ aukÅ¡tÄ pasidarÄ. Ji gavo Å¡iuos žmones ir nenori jų prarasti. Savo globÄjams ji jauÄia Å¡eimos Å¡ilumÄ . Jeigu ji juos praras, pasibaigs jos visas gyvenimas. Ji turi tos laisvÄs, gali sÄdÄti prie âkompoâ. Mokykloje L. klausia: ,,kaip pas tave gali bÅ«ti santykiai su netikra Å¡eima, su netikru tÄÄiu, Äia gi įšaldyti santykiaiâ. Pas jÄ nÄra jokių įšaldytų santykių.
Å alti santykiai gali bÅ«ti, jeigu tu praeini pro nepažįstamÄ asmenį. Ji kartais lankosi pas psichologÄ , žino, kad ten gali bÅ«ti atvira âdūšiaâ. Kartais ji âiÅ¡siÅ¡okstaâ, ji gali Å¡aukti, rÄkti, bet su savo rÄkimu ji bando kovoti. Jeigu ji su globÄjais dabar bÅ«tų susipykusi, tai ji vis tiek pas juos liktų. JÄ gali kur nori kiÅ¡ti, bet niekas neiÅ¡veÅ¡ iÅ¡ namų. Jeigu liktų pas globÄjus, ji norÄtų su savo tikrÄ ja mama bendrauti kaip ir bendravo. Kai ji bÅ«na su globÄjais, tai jie niekad nedraudžia su niekuo bendraut.
Su tikrÄ ja mama jų bendravimas vyksta per susitikimus kavinÄse ir kepyklÄlÄj, kurių buvo kažkur penkiolika. Buvo vienas susitikimas âCentreâ su tais telefonais. Ji labiau norÄtų pas draugus eiti nakvoti nei pas mamÄ Ji turi tų draugų kaime. Jau ganÄtinai ilgai iÅ¡draugauta, gyvenimo vietos nei vienas nepakeitÄ, dÄl to ji ir nenori pas mamÄ gyventi, nes turi draugų, laisvÄ gyvenimÄ , kitus tÄvus, kurie jÄ augina. Vasaros atostogas ji praleidžia namie. Jie padeda vienas kitam Å¡eimoj, turi Å¡iltnamį.
Su globÄjais ji gali iÅ¡gyventi, nes jie jÄ paÄmÄ nuo 12 metų ir pas juos namuose nÄra tokio smurto. Ji matÄ, kaip mama âdaužÄâ sesÄ, o dabar ji mato Å¡eimÄ , Å¡ilumÄ , kurios ji nenori prarast. DÄl to ikiteisminio tyrimo įvykio paaiÅ¡kino, kad kai ji pradÄjo su sese kalbÄti ir pasakÄ, kad su globÄju apsistumdÄme ,,biÅ¡kiâ (nors apsistumdyta buvo draugiÅ¡kai), sesÄ, kurie pati nieko nematÄ, pamanÄ, kad prieÅ¡ jÄ smurtÄ naudojo. Tada (jau buvo ruduo) ji buvo iÅ¡Äjus su mažameÄiu vaiku, iÅ¡Äjus pradÄjo lyti, grįžinÄjant ji jai paskambino ir kokias taip dvi valandas jos klausinÄjo visokių nesÄ monių, į tuos klausimus ji neatsakinÄjo, tiesiog patylÄjo.
ŽiÅ«ri, kad jai kažkas skambina, tai galvojo, kad tÄtis skambina, nes jis telefone įdiegÄ sekimo programÄ tam atvejui, jeigu jai bÅ«nant mieste jai kažkas atsitiktų, tai yra labai gerai. Tas įvykis įvyko ânetyÄiomâ, jÄ âužvedÄâ sesÄ, tÄ dienÄ ji buvo labai įsiutus, nes anksti atsikÄlÄ. Kai atvažiavo tÄvas ir jÄ tiesiog iÅ¡gÄ sdino, kad ji kažkÄ ne taip padarÄ, ji tiesiog nubÄgo. Ir po to jai bebÄgant jai skambino sesÄ, klausinÄjo kas buvo ir sakÄ skambinti policijai.
Kadangi ji dar nebuvo atsigavusi, buvo pasiklydusi, emocinga, sesÄ jÄ iÅ¡balansavo, gavosi taip, kad ji pati to nesuvokdama paskambino policijai. KitÄ dienÄ atsibudusi ir po to, kai į globÄjo telefonu užduotÄ klausimÄ , ar norinti grįžti, ji atsakÄ neigiamai, ji suprato, kad prarado Å¡eimÄ . GlobÄjas prieÅ¡ jÄ nesmurtaudavo. Kai ji turÄjo ilgus plaukus, jis juos draugiÅ¡kai nesmarkiai patempdavo, o paskui ji jam paimdavo už galvos. Nebuvo nÄ karto, kad globÄjas jai bÅ«tų kÄ nors padarÄs skaudžiai.
Jie su globÄjais daro rankdarbius, ji dar dirbo turguje. Turgus jai patiko, nes ten yra poilsis. Su žmonÄmis reikia mokÄti derÄtis, jai patinka skaiÄiuoti pinigus, ji labai greitai susiskaiÄiuoja. Jie darbus yra susiskirstÄ, jeigu kažkas užtruko, tai eini ir padedi. Ji nesijauÄia kažkaip verÄiama dirbti, kaimas yra kaimas. Jai patinka kaime, nes ten yra gyvÅ«nÄlių â avių ir avinukų. Su sese D. ji nelabai bendrauja dÄl to įvykio rugsÄjo pradžioj, kai buvo iÅ¡kviesta televizija.
Nors televizijÄ atseit ne sesÄ iÅ¡kvietÄ, bet jai atrodo, kad sesÄ, nes tÄ pirmÄ dienÄ , kai ji atsikÄlÄ vaikus namuose, sesÄ jai skambino ir sakÄ iÅ¡eiti į laukÄ , kalbÄti su televizija, dar su jais buvo H., jos buvÄs vaikinas. Ji sakÄ, kad niekur neis, nieko nedarys, nes yra užsispyrusi. Tai buvo tuo tikslu, kad ji greiÄiau atsirastų pas mamÄ . Buvo toksai įvykis, kad ji su tÄÄiu buvo nuvažiavÄ pasiimti brolius iÅ¡ mokyklos, taÄiau jai liepÄ niekur neiti ir ji keletÄ minuÄių laukÄ mokykloje, kol tÄtis nuvažiavo ir parvažiavo, o į jos klausimÄ atsakÄ, kad buvo televizija.
Ir visÄ savaitÄ ji niekur pas draugus nÄjo, tik į mokyklÄ ir namo. Ji tiesiog niekur nenorÄjo eiti, nenorÄjo, kad vÄl pasikartotų tas pats. Ji iÅ¡ kaimo turi geriausiÄ draugÄ, kuriai ji visada iÅ¡sipasakoja, kuri jÄ iÅ¡klausiusi patarÄ daryti kaip paÄiai geriau. PrieÅ¡ pirmÄ teismÄ lapkriÄio mÄnesį ji su drauge kalbÄjo, ji sakÄ, kad mama padavÄ Ä¯ teismÄ , o draugÄ sakÄ, kad jos vis tiek bendraus. Vakar buvo toks renginys, kur buvo globÄjų susitikimas ir su ja kalbÄjo žmogus, ankÅ¡Äiau gyvenÄs su globÄjais.
Jis viskÄ iÅ¡pasakojo iÅ¡ dūšios ir ji suprato, kad jeigu ji iÅ¡eis, ji nieko neturÄs. Ji savo nuomonÄs nepakeis. Ji turi gyventi normalioje aplinkoje. Kai su D. kalbi, tai temos bÅ«na ârazborkÄsâ, muÅ¡tynÄs, ji tokia yra, su D. laisvai gali pakalbÄti, ji supranta, ji gali dirbti psichologe arba socialine darbuotoja. Su E. ir B. ryÅ¡iai geri. Jeigu jai kažko iÅ¡ rÅ«bų reikia, ji sako ir kitÄ dienÄ su globÄjais važiuoja ir nusiperka. Ji renkasi pati, bet žiÅ«riu ar jai tinka ir patinka.
RÅ«bų jai niekada netrÅ«ko. Po lova ne tai, kad bÅ«tų patalynÄ, o yra pilna rÅ«bų. Batų ji turi pakankamai, tik tuo metu ji neturÄjo batų tam sezonui, todÄl kitÄ dienÄ turÄjo važiuoti ir pirktis batus. Visi Å¡ie aptarti įrodymai, teismo nuomone patvirtina, kad suinteresuoti asmens A. P. ir R. P. savo, kaip globÄjų, pareigas atlieka tinkamai, o visų trijų vaikų nuomonÄ yra vienareikÅ¡miÅ¡ka â jie nori ir toliau likti gyventi su globÄjais, kuriuos jie vadina tÄvais, toje paÄioje aplinkoje, kuriÄ jie laiko savo tikraisiais namais, kur gyventi jiems saugu, kur užtikrinami jų įvairiausi poreikiai (sveikatos, mokymosi, gyvenamo ploto, laisvalaikio praleidimas ir pan.).
DÄl vaikų bendravimo ir ryÅ¡io su biologine motina ir dÄl vaikų noro bei galimybių gyventi su ja PareiÅ¡kÄja savo patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, kad tarp jos ir vaikų yra susiklostÄ glaudÅ«s ryÅ¡iai, taÄiau su tokiais pareiÅ¡kÄjos argumentais nesutinka vaikų globÄjai, suinteresuotas asmuo (pareiÅ¡kÄjos dukra) E. Ž. ir iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos. Skyriaus 2019 m. lapkriÄio 7 d. IÅ¡vada patvirtina, jog į Skyrių pokalbiui atvykÄ 2019 m. lapkriÄio 5 d. R. ir A. P. nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja su jais nebendrauja, ji retai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ susitikti su vaikais (2018 m. susitikdavo maždaug 1 kartÄ Ä¯ du mÄnesius, 2019 m.
įvyko turbÅ«t du susitikimai su vaikais). Susitikimai vykdavo kavinÄje, trukdavo apie 1 val. laiko. Susitikimų metu pareiÅ¡kÄja mažai kalbÄdavosi su vaikais. NorÄ susitikti su vaikais ji iÅ¡reikÅ¡davo likus kelioms dienoms iki jos pageidaujamo laiko. Vaikai patys nepraÅ¡o susitikti su mama. GlobÄjų teigimu, jie neriboja ir netrukdo vaikų bendravimo su jų tÄvais. Pasak globÄjų, pareiÅ¡kÄja vaikais pradÄjo domÄtis pradÄjus maždaug metams po to, kai jie tapo vaikų globÄjais. B. nurodÄ, kad kartais susitinka su mama ir tÄÄiu, susitikimuose taip pat dalyvauja seserys E. ir E..
Jis grįžti gyventi pas savo tÄvus nenorÄtų, nes beveik nepažįsta savo mamos, su ja kartu gyveno jau seniai, iÅ¡ vaikystÄs prisimena, kad mama jį yra muÅ¡usi, daugiau iÅ¡ savo gyvenimo su tÄvais beveik nieko neprisimena, jis yra įpratÄs gyventi kartu su globÄjais. E. Ž. nurodÄ, kad su mama kartais susitinka, susitikimai su mama patinka, kai susitinka, iÅ¡geria kartu arbatos. E. teigimu, grįžti gyventi pas savo tÄvus ji nenorÄtų, ji norÄtų gyventi kartu su savo globÄjais, nes su jais gerai sutaria bei yra įpratusi su jais gyventi.
E. Ž. nurodÄ, jog su mama ji kartais susitinka, susitikusi kartais supranta, jog neturi apie kÄ su ja kalbÄti, yra atpratusi nuo mamos. E. mano, jog jei bÅ«tų grÄ Å¾inta mamai, mama nesugebÄtų ja tinkamai pasirÅ«pinti, mama jai leistų daryti viskÄ , kÄ ji norinti, nebÅ«tų kontrolÄs, todÄl E. galimai pradÄtų vesti netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , galimai nebeskirtų dÄmesio mokslui. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globÄjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tÄvais.
E. nenorÄtų grįžti pas savo mamÄ , nori toliau gyventi globÄjų Å¡eimoje, dÄl to ji tvirtai apsisprendusi. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (toliau â Centras) padalinio Globos centro 2019 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tas patvirtina, jog Centro specialistai, vadovaudamiesi Kauno apylinkÄs Teismo 2019 m. lapkriÄio 29 d. nutartimi, sudarÄ tinkamas sÄ lygas L. Ž. susitikti su vaikais: E., E. ir B. Ž.. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ , gruodžio 5 d. 15.30 val. buvo organizuotas vaikų ir biologinÄs motinos susitikimas, trukÄs apie 1 valandÄ ir stebÄtas Centro specialistų.
Susitikimo pradžioje E. ir E. pasakojo mamai apie bendravimÄ su bendraklasiais, kitais namuose globojamais vaikais, E. kalbÄjo apie E. virtualius susiraÅ¡inÄjimus su vaikinais, B. su mama bendravo mažiau, buvo nekalbus, pabuvÄs su mama 30 min. teigÄ, kad norÄtų eiti pas tÄtį (globÄjÄ A. P.), nes jis dažniausiai bÅ«na su tÄÄiu ir su juo jauÄiasi saugiausiai. E., pabuvusi su mama apie 35 minutes, teigdama, kad eina į tualetÄ , iÅ¡Äjo, taÄiau negrįžo, nes nuÄjo pas globÄjÄ A.
P.. Likusio susitikimo laikÄ mama bendravo su E., kuriai pasakojo apie artÄjantį teismÄ , taÄiau E. pokalbį palaikÄ iÅ¡ dalies, nes tuo metu žaidÄ telefonu. Viso susitikimo metu vaikų ir biologinÄs mamos bendravimas buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, tiek mama, tiek ir vaikai naudojosi telefonais. BendravimÄ ir pokalbius palaikydavo vaikai, mamai sunkiai sekÄsi sudominti ir iÅ¡laikyti jų dÄmesį rodant nuotraukas telefone. Susitikimo pabaigoje vaikai atsisveikino ramiai, nebuvo sutrikÄ, L. Ž. vaikams pateikÄ, kad su jais susitiks Å¡. m. gruodžio 18 d. teismo posÄdyje.
Centro specialistai, siekdami Teismui pateikti iÅ¡samesnÄ vertinimo medžiagÄ , pasiÅ«lÄ pareiÅ¡kÄjai iki gruodžio 18 dienos susitikti su vaikais dar kartÄ , taÄiau ji atsisakÄ (paaiÅ¡kinimo kopija pridedama). MinÄti vaikai nuo 2013 m. gruodžio 13 d. yra globojami P. Å¡eimoje. Centras teikia pagalbÄ tiek vaikų globÄjams (rÅ«pintojams), tiek minimiems vaikams. Pastarieji sistemingai lankosi Centro specialistų konsultacijose, vaikams, esant poreikiui, užtikrinamas psichosocialinÄs pagalbos teikimas.
Vaikų globÄjai sistemingai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, tinkamai vykdo savo kaip globÄjų pareigas. E. Ž., apklausta teismo posÄdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad tikroji mama kartais atveža dovanų (grandinÄlÄ ir apyrankÄ), bet su ja ji nenori gyventi. Ji tik žino mamos vardÄ , pavardÄ ir kad ji yra mama. Su tikrÄ ja mama norÄtų bendrauti taip, kad į sveÄius nuvažiuotų, pasimatytų. Nežino, kiek kartų norÄtų su mama pasimatyti â daug kartų, bet daug pinigÄlių tam reikÄtų.
NorÄtų bendrauti 2â3 kartus per savaitÄ, kokiÄ valandÄ . Ji žino, kad E. nori gyventi su tikra mama, nes jai globÄjai neleidžia ilgai bÅ«ti su telefonu. E. visada bÅ«na su telefonu rankose nuo ryto iki vakaro. Jai bÅ«tų liÅ«dna, jeigu E. iÅ¡važiuotų gyventi pas tikrÄ mamÄ , nes nebÅ«tų su kuo pasipykti. Jai užtenka to, kiek ji dabar pažįsta savo tikrÄ mamÄ . Viena nakvynÄ pas tikrÄ mamÄ bÅ«tų gerai, visas savaitgalis jai bÅ«tų per daug, nes ji pasiilgtų savo namų.
VienÄ ar dvi dienas per atostogas norÄtų praleisti su mama, bet ne ilgiau, nes vasarÄ pas jÄ namuose yra baseinas, kur ji norÄtų maudytis. Ji nežino, ar nori nuvažiuoti pas tikrÄ mamÄ per kokias nors Å¡ventes. Tikros mamos draugÄ ji pažįsta, buvo su juo susitikusi. Jis truputį juokingas. Su juo susiraÅ¡inÄjo. Ji antri metai mokinasi (duomenys neskelbtini), kur jai patinka, o jeigu reiktų jai keisti mokyklÄ , jai bÅ«tų didelis iššūkis, reikÄtų iÅ¡siskirti su klase, ko ji nenorÄtų.
B. Ž., apklaustas teismo posÄdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad jis nenori grįžti pas mamÄ gyventi. Tik per gimtadienį jam tikri tÄvai kÄ nors dovanodavo. Su savo tikra mama jie bendrauja kai ji bÅ«na laisva ir papraÅ¡o susitikti, jei tai bÅ«na savaitgalis ir globÄjas nuveža. TaÄiau po 15 minuÄių jis iÅ¡eina, o po 20 minuÄių E. iÅ¡eina. Jie pabÄgo iÅ¡ susitikimo su mama, nes jautÄsi, kad yra prie svetimo žmogaus. Jam nesinori daugiau laiko praleisti su tikra mama.
Jis prisimena, kai jo tikroji mama jį į radiatorių buvo sudaužiusi. Per mÄnesį kokius tris kartus norÄtų su tikra mama susitikti. Su nakvyne pas mamÄ jis nenorÄtų praleisti laiko, nes yra prisiriÅ¡Äs prie globÄjų. Jeigu mama kažkÄ Ä¯domaus sugalvotų kÄ veikti per vasarÄ , tai jis sutiktų ir tÄtis leistų. Jeigu bent viena sesÄ norÄtų gyventi su tikra mama, tai teismas juos iÅ¡skirtų. Jeigu E. norÄtų gyventi pas tikrÄ mamÄ , jis pritartų. Mamos naujÄ draugÄ jis matÄ, kai jis buvo atvykÄs į vienÄ susitikimÄ .
Su tuo P., kuris yra svetimas žmogus, jis nenori bendrauti ir susipažinti. Jis nenorÄtų keisti mokyklos. Su tikra mama per mÄnesį bÅ«na 8â10 susitikimų. Kuomet jie susitinka su tikrÄ ja mama tÄtis visÄ laikÄ jiems kažko nuperka skanaus iÅ¡ savo pinigų. Tikroji mama jiems yra padovanojus žaisliukÄ . VienÄ kartÄ jis jos buvo papraÅ¡Äs nupirkti ÄiulpinukÄ ir jai pritrÅ«ko pinigų. Per Å¡ventes jis neturi laiko bÅ«ti su mama, nes pas juos bÅ«na Å¡ventÄs. KalÄdas, KÅ«Äias ir Velykas pas tikrÄ mamÄ sutikti norÄtų.
Nuvažiavus pas mamÄ norÄtų palapinÄje miegoti, nes tilptų mama ir kiti vaikai. Pas mamÄ namuose jis nenorÄtų miegoti, nes jei mama paduos jam kažkokio maisto, kurio jis nežino, tai, aiÅ¡ku, jis nieko nevalgys. Mama dažnai saldumynų vietoj maisto prideda, saldainių. DÄl maisto jam ir nesinori nakvoti pas mamÄ , tik palapinÄje. Be globÄjų jis bÅ«ti nenorÄtų. (duomenys neskelbtini) jis nebuvo ir tai jam yra svetimas miestas. Jeigu E. norÄtų gyventi su tikrÄ ja mama, jis norÄtų gyventi su E..
Nes jeigu E. kažkur eina, tai ir jis einu. Su E. jie irgi kartu eina. Tuose namuose jis jaustųsi saugus, nes juose bÅ«tų E.. Jeigu E. eitų susitikti su draugais, jis pasiklaustų, ar gali kartu su dviraÄiu pasivažinÄti. NorÄtų gyventi arba su globÄjais, arba su sese. Jeigu sesÄ iÅ¡eitų iÅ¡ Å¡ių namų, tai jis kartu su ja, o jeigu liktų, tai tuomet grįš pas globÄjus. Jeigu E. iÅ¡eitų pas tikrÄ mamÄ , o E. liktų pas globÄjus, tai tuomet jis liktų pas globÄjus, nes žino, kad tÄtis iÅ¡ karto pasiims kitus vaikus.
Jeigu E. iÅ¡eitų pas mamÄ , tai norÄtų sugrįžti pas globÄjus, bet negalÄtų. E. Ž., apklausta teismo posÄdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad žino, jog nori bÅ«ti pas globÄjus. Jos mama žadÄdavo jai, kai ji buvo vaikų namuose, kad jÄ pasiims, kad ji nebijotų, lauktų jos, taÄiau taip ir nesulaukÄ jos jau du kartus. Ji su mama nesutaria. Jų bendravimas tik ,,labasâ, ,,viso geroâ ir telefonas, per pasimatymus âLabas, labas. Kaip sekasiâ, po kelių minuÄių vaikams âkiÅ¡aâ telefonÄ .
Per paskutinį pasimatymÄ ji buvo âprilipusiâ prie telefono, narÅ¡Ä Facebook, susiraÅ¡inÄjo per Mesendžerį, nes nebuvo įdomu. AnkÅ¡Äiau ji, susipykusi su globÄjais, norÄjo grįžti pas mamÄ , galvojo, kad viskas bus fantastika, taÄiau jos nuomonÄ pasikeitÄ, ji suprato, kad jai reikia globÄjų griežtumo. Tas susipykimas buvo jos kaltÄ, taÄiau po to viskas susitvarkÄ ir jie âbelekaipâ gerai sutaria. Ji žino, kad tas P. (mamos draugo sÅ«nus), su kuriuo ji susiraÅ¡inÄjo, yra geriantis, jis klausinÄjo, ar ji turi vaikinÄ .
P. manÄ, kad jeigu ji pas mamÄ grįš, tai jie bus geri draugai. Jos nuomonÄ dÄl sugrįžimo pas mamÄ pasikeitÄ todÄl, kad kiek ji nuo 12 metų gyvena pas globÄjus, Äia yra normali Å¡eima â Äia susipyksta, Äia susitaiko. Jeigu ji grįš pas mamÄ ir jos susipyks, tai ji tokį âÅ¡umÄ â pakels. Mama sako: ,,Tu Äia grįši ir pamatysi, kaip viskas yra gerai.â GlobÄjai jos niekaip neįkalbinÄjo. Ji, kol įvykis neįvyko, gali savo nuomonÄ kaitalioti kas valandÄ , kol svarsto.
PrieÅ¡ pirmÄ teismÄ ji buvo pasidariusi tokias âsvarstyklesâ ir galvojo grįžti pas mamÄ , taÄiau ji mokinasi gimnazijoje, kur viskas ânutrÅ«ksâ, iÅ¡ jos pradÄs tyÄiotis. Su tikrÄ ja mama jų bendravimas vyksta per susitikimus kavinÄse ir kepyklÄlÄj, kurių buvo kažkur penkiolika. Buvo vienas susitikimas Centre su tais telefonais. Su mama susitikdavo, kai ji bÅ«na laisva, savaitgaliais pagrinde. Dažniausiai vasarÄ susitikdavo, iÅ¡skyrus kai buvo iÅ¡važiavÄ Ä¯ užsienį.
Ji su tikrÄ ja mama nebendrauja dažniausiai. Kai ji buvo mažytÄ, tikroji mama jÄ buvo sugriebusi savo aÅ¡triais nagais, ant nugaros tada buvo sudrÄskimai ir nuo tos vaikystÄs ji turi traumÄ . Ji jÄ gerbia kaip mamÄ , kad ji davÄ jai gyvenimÄ . Ji gerai prisimena, kai mama brolį metÄ Ä¯ radiatorių, ir nuo tokių jos veiksmų, kai ji nepagalvodavus kÄ nors padarydavo, jai ,,užsilikoâ. Su nakvyne ji pas mamÄ nelabai norÄtų likti. Ji labiau norÄtų eiti nakvoti pas draugus, su kuriais ganÄtinai ilgai iÅ¡draugauta, gyvenimo vietos nei vienas nepakeitÄ, dÄl to ji ir nenori pas mamÄ gyventi, nes turi draugų, laisvÄ gyvenimÄ , kitus tÄvus, kurie jÄ augina.
Nelabai ji norÄtų pas jÄ nakvoti savaitgaliais. Vasaros atostogas ji praleidžia namie, padeda vienas kitam Å¡eimoj, turi Å¡iltnamį. SavaitÄ ji tikrai neiÅ¡bÅ«tų pas mamÄ . Po savaitÄs jÄ Ä¯ âpsichuÅ¡kÄâ iÅ¡vežtų, spÄtų net susimuÅ¡ti su ja, nors ji ir nesimuÅ¡a. Su globÄjais ji gali iÅ¡gyventi, nes jie jÄ paÄmÄ nuo 12 metų ir pas juos namuose nÄra tokio smurto. Ji matÄ, kaip mama âdaužÄâ sesÄ, o dabar ji mato Å¡eimÄ , Å¡ilumÄ , kurios ji nenori prarast.
Lapkritį vienintelis dalykas, kuris jÄ veikÄ, buvo kita sesÄ, kuri jai sakÄ, kad jeigu ji grįš pas mamÄ , gyvens su ,,pijokÄliuâ, ir klausÄ, ar ji norinti tokio gyvenimo. Ji tokio gyvenimo matyti tiesiog nenori. Jie planavo pas mamÄ važiuoti ir apžiÅ«rÄti, kaip ji gyvena. RealybÄje ji norÄtų nuvažiuoti ir pažiÅ«rÄti kaip jie gyvena. Kiek ji žino, ten yra mažas butelis nuosavame name, 55 kvadratų, kur yra du ,,salionaiâ sujungti. ApžiÅ«rÄjus kaip ji gyvena, tai turÄtų įtakos jos apsisprendimui gyventi ar ne su mama.
Ji nemano, kad pasikeistų jos nuomonÄ pamaÄius kaip mama gyvena. Skyrius kreipÄsi į Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių Å venÄionių rajone su praÅ¡ymu patikrinti pareiÅ¡kÄjos gyvenimo ir buities sÄ lygas bei pateikti turimÄ su pareiÅ¡kimu susijusiÄ informacijÄ . Pateiktame 2019 m. spalio 25 d. Å¡eimos sÄ lygų tyrimo akte Nr. 3TSD nurodoma, jog pareiÅ¡kÄja apie 4 m. gyvena kartu su sugyventiniu P. B. (teisinga pavardÄ â B.), gim. (duomenys neskelbtini), butas nuosavybÄs teise priklauso jam.
Buto plotas 55,86 kv. m, jame du kambariai, padarytas remontas. Vaikams bÅ«tų skirtas vienas kambarys, jame yra Å¡varu, tvarkinga, yra baldai. PareiÅ¡kÄja savo patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, kad yra pasikeitusios aplinkybÄs, dÄl kurių ji buvo atskirta nuo vaikų, nes ji daugiau nevartoja alkoholio, laikosi blaivybÄs, dirba, charakterizuojama teigiamai ir yra pastebimas jos psichologinÄs sveikatos bÅ«klÄs gerÄjimas. Å iam faktui patvirtinti pareiÅ¡kÄja pateikÄ 2018 m. lapkriÄio 13 d. psichologinio tyrimo iÅ¡vadÄ (b. l.
23) ir 2019 m. lapkriÄio 7 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 38). Be to, teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄja teigÄ, jog atskyrimas nuo vaikų buvo taikytas tik dÄl vaikų tÄvo A. Ž. vartoto smurto ir alkoholizmo, ko pasekoje dÄl A. Ž. melagingų praneÅ¡imų ji nepagrįstai bÅ«davo iÅ¡vežama gydytis į psichiatrinÄ ligoninÄ, taÄiau pažymÄtina, jog Å¡i aplinkybÄ dÄl pareiÅ¡kÄjos nepagrįsto gydymo psichiatrinÄje ligoninÄje nÄra patvirtinta jokiais įrodymais.
PareiÅ¡kÄja pripažįsta sirgusi epilepsija, taÄiau teigia, jog Å¡iuo metu neturinti jokių su Å¡ia liga susijusių problemų, nors iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdu, jog ji tebeserga Å¡ia liga ir jog jai nuolat yra iÅ¡raÅ¡omi vaistai, ko neneigÄ ir pati pareiÅ¡kÄja. PareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kime pati nurodžiusi, kad jai buvo diagnozuota ne tik epilepsija, taÄiau ir organinÄ haliucinozÄ, teismo posÄdyje paklausta apie šį sutrikimÄ bei ar jis tebÄra ir ar netrukdys tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, ÄmÄ teigti, jog toks sutrikimas jai niekada nebuvo nustatytas, nors tai visiÅ¡kai paneigia byloje pateikta pareiÅ¡kÄjos medicininÄ dokumentacija.
IÅ¡ 2018 m. lapkriÄio 13 d. psichologinio tyrimo iÅ¡vados (b. l.
23) nustatyta, kad ,,Å¡iuo metu tyrimo duomenimis stebimas nežymus (duomenys neskelbtini). Vyrauja (duomenys neskelbtini). Atminties f-jos netolygios: (duomenys neskelbtini). DÄmesio koncentracijos sutrikimų nestebima. (duomenys neskelbtini). Apibendrinimas: (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2018 m. spalio 8 d. Medicininio pažymÄjimo (b. l. 37), pasiraÅ¡yto gydytojos N. Å ., matyti, jog pareiÅ¡kÄja, į (duomenys neskelbtini) atvykusi gyventi 2016 metais, serga epilepsija, reguliariai vartoja vaistus, traukulių priepuoliai nesikartoja.
Stebima teigiama ligos dinamikaâ. IÅ¡ 2019 m. lapkriÄio 7 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o (b. l. 38), pasiraÅ¡yto gydytojo psichiatro M. Å ., matyti, jog pareiÅ¡kÄja serga (duomenys neskelbtini). Palyginus su 2011â2014 metų periodu, yra (duomenys neskelbtini). Å iuo metu psichiatrinis gydymas neskiriamas. Dirba siuvÄja. Laikosi blaivybÄs. Nuo (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gydytojo paskyrimu vartoja (duomenys neskelbtini). IÅ¡ vieÅ¡osios (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 6 d. pažymos (2 t. b. l.
10) matyti pareiÅ¡kÄja apie 13 kartų gydÄsi (duomenys neskelbtini) . Paskutinioji hospitalizacija (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. rugpjÅ«Äio mÄn. iki 2016 m. gegužÄs mÄn. pas psichikos sveikatos specialistus nesilankÄ(duomenys neskelbtini) pacientÄ pirmÄ kartÄ lankÄsi 2016 m. gegužÄs 10 d., tada konsultacijos metu (duomenys neskelbtini) simptomų nekonstatuota. Taigi, iÅ¡ Å¡ios informacijos daroma iÅ¡vada, kad anksÄiausiai 2016 m. gegužÄs mÄn. pacientÄ jau nebesirgo (duomenys neskelbtini).
Kaip taisyklÄ, sergant (duomenys neskelbtini), sÄ lygota (duomenys neskelbtini), jeigu pacientas nuosekliai laikosi Å¡ių gydytojo rekomendacijų (laikosi visiÅ¡kos blaivybÄs, tvarkingai gydosi nuo neurologinÄs ligos â (duomenys neskelbtini), atsisako bendrauti su antisocialų gyvenimÄ gyvenanÄiais asmenimis), tada galimas pasveikimas nuo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, matyt dÄl pacientÄs gyvenimo bÅ«do pokyÄių, 2018 m. psichologiniame tyrime fiksuotas (duomenys neskelbtini), palyginus su girtavimo ir konfliktų su antisocialų gyvenimÄ gyvenanÄiais asmenimis periodu 2013 m., yra į pagerÄjimo pusÄ.
AsmenybÄs brandumas, t. y. atsakomybÄ už savo veiksmus, yra mažiau kintanti kategorija negu emocinis stabilumas ir ypaÄ, jei žmogus kryptingai nesiima asmenybÄ brandinanÄių priemonių, iÅ¡lieka stabilus nuo paauglystÄs periodo iki gyvenimo pabaigos. Kita, nauja psichiatrinÄ diagnozÄ (duomenys neskelbtini) patvirtinta jau ne (duomenys neskelbtini), bet tretinio lygio psichiatrijos įstaigoje â (duomenys neskelbtini). Å iam sutrikimui galioja ta pati anksÄiau iÅ¡dÄstyta 3 punktų taisyklÄ - laikantis Å¡ių punktų organinio (duomenys neskelbtini) iÅ¡reikÅ¡tumas mažÄja, t. y. sutrikimo eiga bÅ«na į pagerÄjimo pusÄ.
Å iuo metu yra palikta bÅ«tent Å¡i, RVPL nustatyta psichiatrinÄ diagnozÄ â (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pateikta psichologo iÅ¡vada yra 2018 metų lapkriÄio 13 d., o duomenys apie Å¡iuo metu esanÄiÄ pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄ nÄra pateikti, nors teismas 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutartyje buvo konstatavÄs tokio įrodymo trÅ«kumÄ , teismas, įvertinÄs aptarus medicininius duomenis, bei tai, jog pareiÅ¡kÄja nesugeba objektyviai ir savikritiÅ¡kai vertinti savo sveikatos stovio, neigdama akivaizdžius dalykus, neturi pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kÄja dÄl savo sveikatos bÅ«klÄs Å¡iuo metu ir ateityje iki vaikų pilnametystÄs gebÄs tinkamai pati pasirÅ«pinti visais trim savo vaikais, kurių pati neaugina nuo 2013 metų, kurie turi psichologinių problemų ir specialių poreikių, o svarbiausia kurie net nepageidauja keisti savo įprastos ir jiems saugios gyvenamosios vietos, draugų, mokyklos ir gyventi su motina.
PažymÄtina, jog, esant tokiai situacijai, mažiausias konfliktas su paaugliais vaikais, pareiÅ¡kÄjos, turinÄios (duomenys neskelbtini), psichinÄ bÅ«klÄ neabejotinai tik blogintų, o tai neiÅ¡vengiamai atsilieptų ir vaikų saugumui. PažymÄtina ir tai, jog Jonavos rajono apylinkÄs teismas, nusprÄsdamas motinÄ atskirti nuo vaikų, be kita ko buvo nustatÄs ir tai, kad motina nesugeba sukurti vaikams saugių gyvenimo sÄ lygų, atkreipus dÄmesį į tai, jog vienas iÅ¡ vaikų buvo pristatytas į Kauno klinikinÄ ligoninÄ apsinuodijÄs motinos vaistais, kas reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kÄja nesugebÄjo užtikrinti jai iÅ¡raÅ¡ytų vaistų saugaus laikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄja ir toliau tebevartoja vaistus nuo (duomenys neskelbtini), o jai tebestebimas nežymus (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas negali konstatuoti, jog pareiÅ¡kÄja įrodÄ, jog ji Å¡iuo metu jau geba ir ateityje gebÄs užtikrinti saugų jai iÅ¡raÅ¡ytų vaistų laikymÄ , kas tiesiogiai susijÄ su saugių vaikų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu. PažymÄtina ir tai, jog pareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių argumentų ir įrodymų apie tai, kad ji Å¡iuo metu jau nebeturi socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo, nors teismas 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutartyje buvo konstatavÄs ir tokio įrodymo trÅ«kumÄ .
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kÄja Å¡iuo metu gyvena kartu su savo sugyventiniu P. B. ir jo pilnameÄiu neįgaliu sÅ«numi P. sugyventiniui priklausanÄiame dviejų kambarių bendrabuÄio tipo bute. PareiÅ¡kÄjos teigimu teismo posÄdyje, penkiese jie galÄtų gyventi iÅ¡ kaimynÄs nusipirkus vieno kambario butÄ ir jį prijungus prie jos sugyventinio turimo buto. Sugyventinis, su kuriuo ji gyvena kartu keturis metus ir galvoja susituokti pasibaigus teismams, pareiÅ¡kÄjos teigimu, turi pinigų nusipirkti tÄ butÄ , be to, jis turi ir miÅ¡kÄ , ir namÄ su žeme, kuriuos iÅ¡nuomojo savo broliui.
SugrÄ Å¾inus vaikus jie visi, pareiÅ¡kÄjos teigimu, keltųsi gyventi į namÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur į mokyklÄ važinÄja autobusas. TaÄiau, kaip 2019 m. lapkriÄio 27 d. teismo posÄdyje paaiÅ¡kino pareiÅ¡kÄjos sugyventinis P. B., nuosavybÄs teise po tÄvų mirties jam priklauso tik 1/4 dalis 6 hektarų miÅ¡ko ir 1/4 dalis gyvenamojo namo, kurioje visiems apsigyventi nepilnai užtektų vietos. Be to, jo teigimu, tik atvažiavus vaikams reikÄtų ,,kažkÄ galvotiâ, nes pirmiausia teismas turi nusprÄsti grÄ Å¾inti vaikus.
Jis teigÄ neturįs pakankamai pinigų, kad nusipirktų naujÄ didesnį bÅ«stÄ , be to, nurodÄ, kad gretimÄ vieno kambario butÄ , apytiksliai kainuojantį 2 000 Eur, bÅ«tų įmanoma nupirkti, taÄiau pripažino, kad to buto savininkÄ, kuri Å¡iuo metu yra iÅ¡vykusi į užsienį, nesiÅ«lÄ pirkti savo buto, o apie tai buvo tik kalbos. Nors jis nurodÄ nuoÅ¡irdžiai norintis, kad vaikai atvažiuotų pas jį gyventi, taÄiau, jo teigimu, svarbiausia yra vaikų nuomonÄ. Esant tokiai situacijai, kad P. B. su pareiÅ¡kÄja dar net nÄra sudarÄ santuokos, kad jis, nebÅ«damas pareiÅ¡kÄjos vaikų tÄvu, nÄra atsakingas už gyvenamojo ploto jiems suteikimÄ ir kad jis, kalbÄdamas apie savo norÄ padÄti motinai susigrÄ Å¾inti vaikus, pirmiausia akcentavo vaikų norÄ (kurio Å¡iuo atveju nÄra), ir, be to, kol nÄra jokių konkreÄių įrodymų apie tai, jog pareiÅ¡kÄjos vaikams atvykus gyventi pas motinÄ jiems bÅ«tų sudarytos tinkamos ir saugios gyvenamojo bÅ«sto sÄ lygos gyventi (kad prieÅ¡ingų lyÄių vaikai turÄtų bent po atskirÄ kambarį) ir mokytis (pareiÅ¡kÄja net nežino, kokiose klasÄse mokosi jos vaikai ir nepateikÄ jokių įrodymų apie egzistuojanÄiÄ galimybÄ jiems lankyti mokymo įstaigas (duomenys neskelbtini)), teismas neturi jokio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimo ir dÄl Å¡ios priežasties, nors Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å venÄionių rajone 2019 m. spalio 25 d.
Å¡eimos sÄ lygų tyrimo akte Nr. 3TSD ir nurodyta, jog 55,86 kv. m ploto bute, kuriame yra Å¡varu, tvarkinga, yra baldai, du kambariai, padarytas remontas, o vaikams bÅ«tų skirtas vienas kambarys, tuo labiau, kad neįrodyta yra ir aplinkybÄ, jog, vaikams atsikÄlus gyventi pas motinÄ , neįgalus pareiÅ¡kÄjos sugyventinio sÅ«nus iÅ¡vyktų gyventi kitur. Ta pareiÅ¡kÄjos nurodyta aplinkybÄ, jog ji susirado darbÄ , kuriame charakterizuojama teigiamai, teismo nuomone, nÄra pakankama konstatuoti, jog iÅ¡nyko visos priežastys, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjai buvo taikytas atskyrimas nuo jos vaikų.
Teismas pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių patikimų įrodymų apie tai, kad ji, nors ir dirbdama ne visÄ darbo dienÄ , gebÄs užtikrinti absoliuÄiÄ vaikų priežiÅ«rÄ , jų maitinimÄ , vedimÄ pas gydytojus ir psichologus, jų laisvalaikį. Be to, pažymÄtina ir tai, jog, kaip pareiÅ¡kÄja nurodÄ teismo posÄdžio metu, jÄ nuo Naujų Metų atleidžia iÅ¡ darbo, praneÅ¡dama teisme apie Å¡iÄ aplinkybÄ ji pavartojo iÅ¡sireiÅ¡kimÄ âper jus netenku darboâ, tuo kaip ir kaltindama savo vaikus, dÄl pasimatymo su kuriais jai teko keletÄ kartų vykti į JonavÄ , taip pat vaikų globÄjus, neatvežusius jai vaikų į (duomenys neskelbtini), taip pat su Å¡eima dirbanÄius globos centro darbuotojus, suorganizavusius jos ir vaikų susitikimÄ , ir netgi teismÄ , įpareigojusį CentrÄ tokį susitikimÄ suorganizuoti, kad motinai galÄtų kuo ilgiau ir kokybiÅ¡kiau pabendrauti su savo vaikais.
Teismo nuomone, yra matomas nuolatinis pareiÅ¡kÄjos siekis paÄiai neprisiimti atsakomybÄs, bet perkelti jÄ institucijoms ar kitiems asmenims, visiÅ¡kas savikritiÅ¡kumo nebuvimas. Be to, tai, jog pareiÅ¡kÄja dÄl dažnesnio bendravimo su savo vaikais galÄtų prarasti darbÄ , taip pat reiÅ¡kia ir tai, jog pareiÅ¡kÄja tokiu atveju neturÄtų net minimalių lÄšų vaikų iÅ¡laikymui, jų poreikių patenkinimui, tad vaikų grÄ Å¾inimas motinai akivaizdžiai pažeistų vaikų interesus ir dÄl Å¡ios priežasties.
PažymÄtina ir tai, jog pareiÅ¡kÄja teismo posÄdyje nurodÄ, jog ji, uždirbdama 270 Eur ir invalidumo pensijos gaudama 185 Eur, per mÄnesį vaikų iÅ¡laikymui moka tik po 80 Eur, nes tiek ,,nuskaiÄiuoja direktoriusâ, taÄiau, kai vaikai atvažiuos pas jÄ gyventi, ji vaikams skirs daugiau pinigų, o dabar ji nenori duoti pinigų svetimiems žmonÄms, nes nežino, kur jie tuos pinigus padeda. Å i aplinkybÄ taip pat vertintina pareiÅ¡kÄjos nenaudai, kadangi tokie pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kinimai reiÅ¡kia arba tai, jog ji, turÄdama galimybÄ savo vaikams mokÄti daugiau pinigų iÅ¡laikymui, to nedaro sÄ moningai, t. y. elgiasi nesÄ Å¾iningai vaikų atžvilgiu, arba ji meluoja, kad, vaikams atvykus gyventi pas jÄ , turÄs galimybÄ vaikų iÅ¡laikymui skirti didesnes sumas, kas reikÅ¡tų, kad vaikai turÄtų gyventi nuolatiniame nepritekliuje.
IÅ¡ nustatytų aplinkybių visumos darytina labiau tikÄtina iÅ¡vada, kad jai Å¡iuo metu pareiÅ¡kÄjai labiau svarbÅ«s yra jos turtiniai interesai, nebenorint vaikams mokÄti teismo priteisto iÅ¡laikymo, kurio dalis iÅ¡skaiÄiuojama iÅ¡ jai mokamo atlyginimo, o kita dalis kaupiasi kaip nuolat didÄjantis įsiskolinimas, kurį kažkada reikÄs sumokÄti. IÅ¡ to, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog motinos, kuri nuo 2013 m. su vaikais bendrauja tik epizodiÅ¡kai, ryÅ¡ys su vaikais yra labai silpnas (ypaÄ su B., kurie iÅ¡ gyvenimo su mama prisimena tik blogus ir jį traumavusius dalykus), susitikusi su vaikais mama bendrauja pavirÅ¡utiniÅ¡kai, mama ir vaikai daugiau laiko praleidžia telefonuose negu bendraudami, bendravimÄ ir pokalbius palaikant vaikams, mamai nesugebant sudominti vaikų ir iÅ¡laikyti jų dÄmesį, mamai beveik nesidomint vaikų emocijomis, pasiekimais ir pan.
Vaikai menkina motinos nupirktas lauktuves ir maistÄ (pavyzdžiui, saldumynus), sakydami, kad daug jų valgyti yra nesveika. Vaikų parodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad vaikai su motina susitinka ir bendrauja ne dÄl to, kad jos pasiilgsta ir be jos negali gyventi, o dÄl to, kad mama kartais iÅ¡reiÅ¡kia pageidavimÄ su jais susitikti, ko pasekoje jie visi nuvažiuoja į kavinÄ ir gauna dovanų (lauktuvių). Be to, neatmestina ir tai, kad vaikai (konkretus atvejis su E.), tikÄdamiesi iÅ¡ globÄjų gauti daugiau laisvių, savo noru iÅ¡vykti gyventi pas mamÄ gali ir manipuliuoti, nors patys suvokia, kad tai visiÅ¡kai neatitiktų jų interesų Vaikai teisme nurodÄ, kad ne tik gyventi, bet ir likti ilgiau nakvoti pas motinÄ savaitgaliais jie nenori.
Vaikai teigia mylintys mamÄ ir tÄtį (kuriais jie vadina globÄjus), su kuriai jiems gera, Å¡ilta ir saugu, su kuriais nori gyventi toliau. Nenustatyta, kad vaikai jaustų liÅ«desį iÅ¡siskirdami su motina. Vaikai yra iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ gyventi kartu su savo globÄjais, bet ne su mama, vaikai sugeba savo nuomonÄ iÅ¡reikÅ¡ti bei jÄ pagrįsti. PažymÄtina, kad tokia jų nuomonÄ yra nuosekli, vaikai savo norÄ gyventi su globÄjais skyriaus specialistams iÅ¡sakÄ Å¡ių metų vasarÄ , kai specialistai lankÄ globojamus vaikus, taip pat su jais buvo bendrauta rugsÄjo mÄnesį, kai buvo atvejis su E., vaikai taip pat iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ gyventi su globÄjais, laiko juos savo Å¡eima.
Teikiant iÅ¡vadÄ teismui Skyriuje taip pat buvo iÅ¡klausyta vaikų nuomonÄ dÄl jų grįžimo pas mamÄ , vaikai nurodÄ norintys gyventi su globÄjais. Teismo posÄdžio metu vaikų nuomonÄ buvo iÅ¡klausyta dar kartÄ , vaikai vÄl iÅ¡sakÄ norÄ gyventi kartu su globÄjais bei pagal savo sugebÄjimus gana iÅ¡samiai jÄ pagrindÄ. Teismo nuomone, savo nuomonÄ gyventi su globÄjais Å¡iuo atveju vaikai iÅ¡reiÅ¡kÄ sugebÄdami jÄ vertinti kritiÅ¡kai ir sugebÄdami numatyti savo pasirinkimo pasekmes.
Priimant sprendimus, susijusius su vaikų interesais, į vaikų nuomonÄ galima neatsižvelgti tik tais atvejais, kai ji prieÅ¡tarauja vaikų interesams, taÄiau duomenų, jog vaikų iÅ¡reikÅ¡ta nuomonÄ gyventi kartu su globÄjais prieÅ¡tarautųjų interesams, byloje nÄra. PareiÅ¡kÄja, nors pati teismo posÄdžiuose teigÄ, jog vaikų nuomonÄ jai svarbiausia, teismo nuomone, nesugeba priimti savo vaikų nuomonÄs ir į jÄ atsižvelgti, kadangi pati iÅ¡klausiusi teismo posÄdyje teismo psichologÄs apklaustų visų trijų vaikų norÄ gyventi su globÄjais, savo reikalavimų nepakeitÄ (neatsisakÄ), nurodÄ eisianti iki galo, kas taip pat laikytina viena iÅ¡ priežasÄių, kodÄl vaikai Å¡iuo metu negali grįžti pas motinÄ , kuri privalÄjo suprasti, kad Å¡is teismo procesas ir jo tÄsimas kenkia vaikų psichologinei bÅ«senai, taÄiau, akivaizdu, kad užsitÄsusi vaikų nesaugumo bÅ«sena jai nÄra svarbi.
PažymÄtina, kad vaikai turi specialių poreikių, jiems konstatuota ne po vienÄ susirgimÄ , dÄl ko jiems reikalinga ne tik įprastinÄ priežiÅ«ra, bet ir nuolatinio dÄmesio skyrimas jų sveikatai, todÄl yra labai abejotina, jog pareiÅ¡kÄja, kuriai stebimas emocinis nestabilumas ir asmenybÄs nebrandumas, sugebÄtų tinkamai užtikrinti jų interesus. Teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kÄja dar neturi galimybÄs skirti visiems trims savo vaikams dÄmesio tiek, kad vaikų vystymasis pasivytų sveikų vaikų lygį.
Be to, konstatuotina ir tai, jog pareiÅ¡kÄja iki pareiÅ¡kimo teismui pateikimo ir net bylos nagrinÄjimo metu nepakankamai rÅ«pinosi tuo, kad vaikai pamažu grįžtu pas jÄ . PažymÄtina ir tai, jog pareiÅ¡kÄjai nebuvo apribota galimybÄ domÄtis, kaip gyvena ir auga jos vaikai, kaip jiems sekasi mokslai, kokios yra jų sveikatos problemos ir kaip su jomis tvarkomasi. Teismo nuomone, Å¡ia teise ji beveik nesinaudojo arba naudojosi netinkamai, nes ji galÄjo ir privalÄjo domÄtis vaikų sveikata ir mokslais, kreiptis į vaikų gydytojus ir mokytojus dÄl tokio pobÅ«džio informacijos, dalyvauti vaikų renginiuose ir susirinkimuose mokykloje, taÄiau to nedarÄ.
Teismo nuomone, byloje nÄra pateikta pakankamai duomenų, kad bÅ«tų galima sprÄsti, jog iÅ¡nyko visos priežastys, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjai buvo taikytas atskyrimas nuo jos vaikų, dÄl ko pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.. Ä®vertinus iÅ¡analizuotų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu grÄ Å¾inti vaikų jų biologinei motinai dar negalima, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad toks veiksmas visiÅ¡kai negalimas ir ateityje.
Tokiam veiksmui, teismo nuomone, reikalingas laikas, per kurį motina privalo imtis realių veiksmų, siekdama realaus savo vaikų susigrÄ Å¾inimo. Skyriaus ir Centro specialistai privalo užtikrinti galimybÄ pasiekti to, kad pareiÅ¡kÄja kreiptųsi į psichologus, kurių pagalba Å¡ioje situacijoje aiÅ¡kiai reikalinga ne tik vaikams, bet ir paÄiai motinai. Teismo nuomone, vaikų emocinis ryÅ¡ys su globÄjais yra tvirtas, saugus, teigiamas, vaikai prie globÄjų yra prisiriÅ¡Ä kaip prie tikrųjų tÄvų, jiems svarbi globÄjų nuomonÄ ir jų nustatytos taisyklÄs, o vaikų dabartiniai santykiai su mama, nors ir nÄra visiÅ¡kai nutrÅ«kÄ, vaikai jÄ vertina dÄl to, kad ji juos pagimdÄ, yra nepakankami, vaikai nurodÄ norintis su ja bendrauti ir matytis daugiau.
Å iuo atveju privalu Å¡iuo santykius vystyti, skiriant tam daugiau dÄmesio iÅ¡ abiejų pusių. Å ioje stadijoje ypatingai svarbi Skyrių pagalba motinai ir globÄjams. Vaikams bÅ«tina skirti daugiau laiko kokybiÅ¡kesniems pasimatymams su motina, nes tiek kartų, kiek motina su vaikais susitinka Å¡iuo metu, aiÅ¡kiai per mažai, kad bÅ«tų sustiprintas motinos ir vaikų (ypaÄ mažesniųjų) ryÅ¡ys. Vaikų pasimatymai su motina kol kas laikytini tik formaliais. Vaikai turi įprasti, kad jiems galima su motina bendrauti tada, kai ir jie to nori, o ne tik tada, kai globÄjai atlieka formaliÄ pareigÄ nuveždami juos į pasimatymus su motina, kai ji to papraÅ¡o.
Tokio amžiaus vaikai jau suvokia, kad globÄjai emociÅ¡kai prieÅ¡inasi tokiai situacijai, ir Å¡is veiksmas aiÅ¡kiai persiduoda vaikams. Å iuo atveju Centras privalo suteikti globÄjams pagalbÄ , siekiant jiems paÅ¡alinti šį emocinį trukdį. Tai, kad teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄja aiÅ¡kiai rodÄ savo antipatijÄ globÄjams, tai, kad ji jiems neskambina ir su jais nederina susitikimų, neklausinÄja apie vaikų bÅ«klÄ, rodo, kad jai taip pat bÅ«tina psichologo pagalba. Tai patvirtina ir tas faktas, kad pareiÅ¡kÄja teismo posÄdyje apkaltino visus (Skyriaus, Centro darbuotojus, globÄjus, teismÄ ) tuo, kad ji dÄl Å¡itos situacijos, kai darbo dienÄ , buvo atvykusi į CentrÄ pasimatyti su vaikais, gali netekti darbo.
Tai rodo, kad pareiÅ¡kÄja jauÄiasi nesaugiai, mano esanti skriaudžiama, dÄl susiklosÄiusios situacijos kaltina visus, bet nemato tame savo paÄios kaltÄs. Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kÄja pasirodÄ esanti labai kategoriÅ¡ka, aiÅ¡kiai pripažįstanti tik savo teisybÄ ir nematanti reikalo atsižvelgti į kitų nuomonÄ, nors iki vaikų nuomonÄs iÅ¡klausymo teigÄ, kad viskas priklausys nuo vaikų nuomonÄs, taÄiau jÄ iÅ¡klausius ir sužinojus, kad vaikai nori likti su globÄjais, apsigalvojo ir ÄmÄ teigti, kad ,,eis iki galoâ.
Kol ji nesiims realių veiksmų, pvz. nesikreips į psichologus pagalbos, nepradÄs domÄtis savo vaikų sveikata (neiÅ¡siaiÅ¡kins, kokiomis ligomis jie serga ir koks gydymas jiems bÅ«tinas), jų maitinimosi įproÄiais, jų mokslais (neiÅ¡siaiÅ¡kins, kokiose klasÄse ir kokius dalykus bei pas kokius mokytojus jie mokosi, kokias užduotis jiems užduoda atlikti namuose, nepradÄs bendrauti su jų mokytojais ir pan.), vaikai negali bÅ«ti grÄ Å¾inami į emociÅ¡kai Å¡altÄ ir atÅ¡iauriÄ aplinkÄ .
Staigus jų perkÄlimas iÅ¡ saugios ir jiems priimtinos aplinkos, kokia suteikta globÄjų, teismo nuomone, bÅ«tų absoliuÄiai nepamatuotas ir juos traumuojantis veiksmas, kurio negali sankcionuoti teismas. Teismas neabejoja, kad Å¡ioje situacijoje vaikų grÄ Å¾inimas motinai ir tarpasmeninių ryÅ¡ių nutraukimas su globÄjais vaikus paveiktų psichotraumuojanÄiai. PažymÄtina ir tai, jog prieÅ¡ grÄ Å¾inant vaikus motinai vaikų emocinis ryÅ¡ys taip pat turi bÅ«ti sukurtas ne tik su motina, bet ir kartu su ja gyvenanÄiu jos sugyventiniu, tuo labiau, kad gyvenamasis bÅ«stas, į kurį pareiÅ¡kÄja nori atsivežti savo vaikus gyventi, priklauso vien tik jam asmeninÄs nuosavybÄs teise.
Å iuo gi atveju vaikai su juo matÄsi tik vienÄ kartÄ ir beveik nebendravo, o, paklausti apie mamos draugÄ , kalbÄjo apie jo sÅ«nų P., kas rodo visiÅ¡ko motinos sugyventinio ryÅ¡io su vaikais nebuvimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas nepilnameÄių vaikų gyvenimo aplinkybes, į tai, kad vaikai jau daugiau kaip 6 metai auga atskirti nuo motinos, o globÄjų P. Å¡eimoje gyvena daugiau kaip tris metus, į tai, jog tarp vaikų ir motinos nÄra susiformavusio stipraus emocinio ryÅ¡io, nÄra vaikų pakankamos pagarbos biologinei motinai, taip pat į teisme iÅ¡sakytÄ vaikų nuomonÄ, kad jie nori gyventi su globÄjais, laiko, kad, esant vaikų prieÅ¡iÅ¡kam nusiteikimui gyvenimo su motina atžvilgiu, pareiÅ¡kÄja nesugebÄs tinkamai įgyvendinti savo kaip motinos pareigų â formuoti tinkamÄ vaikų požiÅ«rį į tam tikras gyvenimo vertybes, rÅ«pintis tinkamu jų auklÄjimu, jų mokymusi, o svarbiausia â sveikta, dÄl ko laikytina, kad aplinkybÄs vaikų atskyrimui nuo motinos taikymui neiÅ¡nyko.
Teismas laiko, jog vaikų interesai, panaikinus vaikų atskyrimÄ nuo motinos ir grÄ Å¾inus vaikus motinai, bÅ«tų iÅ¡ esmÄs pažeisti. TodÄl pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atskirtam nuo vaikų tÄvui iÅ¡saugomos visos asmeninÄs ir turtinÄs teisÄs bei pareigos, pagrįstos giminyste, iÅ¡lieka teisÄ bendrauti su vaikais. Toks teismo sprendimas yra reikalingas vaikų interesams užtikrinti ir nepažeis nepilnameÄių vaikų teisÄs į Å¡eimos ryÅ¡ius, nes vaikų atskyrimas nuo motinos leidžia vaikams pilnaverÄiai bendrauti su motina bei suteikia pagrindÄ vaikams likti gyventi įprastoje aplinkoje, kurioje vaikai jauÄiasi saugÅ«s, kartu su globÄjais.
Teismo nuomone, vaikų ir motinos tarpasmeninių emocinių ryÅ¡ių atkÅ«rimui rekomenduojami reguliarÅ«s nepriverstiniai susitikimai, tÄvystÄs (globos) pareigų su globÄjais dalijimasis, bÅ«tinas aktyvus dalyvavimas Å¡iame procese (kad skatintų vaikus bendrauti su motina). Pasikeitus aplinkybÄms, tai yra sustiprÄjus vaikų ir motinos emociniam ryÅ¡iui, pareiÅ¡kÄja turi teisÄ dar kartÄ kreiptis į teismÄ dÄl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259â260 263, 270, 279 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 408 ir 443 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mus. TeisÄja Jolita CirulienÄ