Legislator Case Law & Legislation
ffe40202-c2ef-4dd6-b611-d405d31983b5 AI generated

Court dismisses mother's request to reunite children with her due to lack of emotional bond and unsuitable living conditions.

Case Number ffe40202-c2ef-4dd6-b611-d405d31983b5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Kauno apylinkės teismas rejected the mother's petition to annul the separation of her three children and return them to her custody. The court found that the children had lived with foster parents for over six years, forming a strong emotional bond, while the mother's home lacked the necessary resources and safety. Consequently, the court ruled that returning the children would cause severe psychological trauma and violate their best interests.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 270, 279 straipsniai, 307 straipsnio 1 dalis, 408 ir 443 straipsniai: When children have established a strong emotional bond with foster parents and the biological parent cannot provide a suitable environment, the court must prioritize the children's best interests and dismiss reunification requests to prevent psychological trauma.

Keywords

AI generated
best interests of the child separation from mother foster care placement psychological trauma emotional bond custody annulment family reunification

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 408 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-2722-527/2020 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01520-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.8; 2.3.9.2.3; 3.2.3.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. Ž. ir jos atstovui advokato padėjėjui E. B., suinteresuotiems asmenims R. P. ir A. P. bei jų atstovui advokato padėjėjui V. B., A. Ž., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A.

B. ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Jonavos rajono socialinių paslaugų centro atstovei Ž. T., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. Ž. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo su motina (suinteresuoti asmenys: A. Ž., P. B., R. P. ir A. P.; iÅ¡vada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius)).

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kimu, patikslintu 2019 m. spalio 14 d., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atskyrimÄ nuo pareiÅ¡kėjos, atleisti globėjus ir turto administratorius R. P. ir A. P. nuo vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), globėjų ir turto administratoriaus pareigų.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2013 m. gruodžio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2544-814/2013 buvo nuspręsta atskirti pareiÅ¡kėjos vaikus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim(duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pareiÅ¡kėjos, kaip motinos, nustatant jiems nuolatinę globÄ ir globėju paskiriant Jonavos rajono vaikų globos namus. Minėtu sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikams, kurie buvo atskirti ir nuo tėvo (buvusio pareiÅ¡kėjos sutuoktinio) A.

Ž.. Å iuo metu vaikų globėjais yra paskirti R. ir A. P.. Teismas, nuspręsdamas atskirti vaikus nuo pareiÅ¡kėjos, konstatavo, kad dėl savo ligos, socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo, nedarbo pareiÅ¡kėja negali tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikais, negali patenkinti jų pagrindinių poreikių (maitinimo, sveikatos priežiÅ«ros, užtikrinti vaikų ugdymosi proceso, saugios aplinkos), kad vaikai iÅ¡augtų visavertėmis, iÅ¡silavinusiomis ir doromis asmenybėmis. Ankstesnį pareiÅ¡kėjos gyvenimÄ neigiamai įtakojo jos buvęs sutuoktinis A.

Ž.. kuris nevengdavo panaudoti fizinį smurtÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, kas pareiÅ¡kėjÄ labai gniuždė. Kadangi santykiai nesusiklostė nuo 2016 m. vasario mėnesio, pareiÅ¡kėja su buvusiu sutuoktiniu gyvena atskirai. Nuo 2017 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėja dirba (duomenys neskelbtini) siuvėja, darbe neturi jokių drausminių nuobaudų, kÄ patvirtina darbdavio charakteristikos. PareiÅ¡kėjos pajamas sudaro darbo užmokestis ir gaunama neįgalumo pensija. Dirbdama ir gaudama pajamas pareiÅ¡kėja gali tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, jų maitinimu, sveikatos priežiÅ«ra, ugdymu ir sudaryti jiems saugias gyvenimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėja nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka, Å¡iuo metu gyvena kartu su sugyventiniu P. B. jam nuosavybės teise priklausančiame bute, su juo sutaria gerai, jis sutinka, kad jo bute kartu gyventų ir vaikai. Vienas iÅ¡ faktorių, turėjusių įtakos sprendžiant vaikų atskyrimo nuo pareiÅ¡kėjos klausimÄ , buvo pareiÅ¡kėjos liga, kuriÄ teismas vertino kaip vienÄ iÅ¡ objektyvių aplinkybių priimant sprendimÄ atskirti vaikus nuo pareiÅ¡kėjos. Anksčiau pareiÅ¡kėjai buvo diagnozuota ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), kurios kodas (duomenys neskelbtini), ir buvo konstatuota, kad Å¡i liga patenka į 2011 m. liepos 17 d.

Sveikatos apsaugos įstatymu patvirtintÄ ligų sÄ raÅ¡o, kuriomis sergant asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju, 3 punktÄ . Å iuo metu pareiÅ¡kėjai diagnozuojamas (duomenys neskelbtini), sergant (duomenys neskelbtini), kurių kodai (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2019 m. spalio 8 d. VšĮ Å venčionių rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodoma, kad palyginus su 2011–2014 metų periodu, pareiÅ¡kėjai yra konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl to neskiriamas psichiatrinis gydymas. 2019 m. spalio 8 d.

VšĮ Å venčionių rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Å venčionių padalinio medicininiame pažymėjime nurodoma, kad pareiÅ¡kėja serga (duomenys neskelbtini), reguliariai dėl Å¡ios ligos vartoja vaistus, priepuoliai nesikartoja, stebima teigiama ligos dinamika. Å ie susirgimai nepatenka į sÄ raÅ¡Ä ligų, dėl kurių pareiÅ¡kėja negali pati rÅ«pintis savo vaikais. PareiÅ¡kėja santykiai su vaikais geri ir Å¡ilti, ji juos lanko nuolatos, kiek leidžia globėjai. Teismas 2019 m. spalio 14 d. rezoliucija pareiÅ¡kimÄ priėmė ir nustatė 14 dienų terminÄ atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡vadai pateikti.

Procesiniai dokumentai iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai įteikti 2019 m. spalio 16 d., o suinteresuotiems asmenims A. P., E. Ž. ir R. P. įteikti 2019 m. spalio 18 d. 2019 m. spalio 29 d. teisme gauti suinteresuotų asmenų A. P., R. P. ir E. Ž. atsiliepimai, kuriuose suinteresuoti asmenys iÅ¡reiÅ¡kia nesutikimÄ su pareikÅ¡tais reikalavimais. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo nepateikė. 2019 m. lapkričio 7 d. teisme registruota iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos vaikai jos atstovams nurodė norintys ir toliau gyventi globėjų (rÅ«pintojų) P. Å¡eimoje, kurs jiems sudarytos visos tinkamos sÄ lygas ir saugi aplinka, o pas savo mamÄ gyventi nenorintys.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punktas nurodo, jog vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Skyrius Å¡iuo metu neturi objektyvių duomenų, jog vaikų iÅ¡sakyta nuomonė prieÅ¡tarautųjų teisėtiems interesams. Jokių praneÅ¡imų apie tai, jog globėjai netinkamai užtikrina globojamų vaikų interesus, negauta, iÅ¡skyrus 2019 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡ Kauno apskrities Jonavos r. vyriausiojo policijos komisariato gautÄ praneÅ¡imas, jog nepilnametė E. Ž. atsisako gyventi kartu su globėjais, kurie per daug jÄ kontroliuoja, globėjas vartoja jos ir kitų globojamų vaikų atžvilgiu fizinį smurtÄ . 2019 m. rugsėjo 20 d.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centre įvyko vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ra, jos metu E. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ grįžti pas savo globėjus, nurodė, jog iÅ¡eiti iÅ¡ globėjų jÄ paskatino pilnametė sesuo D., pasak jos, D. skatinama ji sakiusi netiesÄ dėl gyvenimo sÄ lygų globėjų Å¡eimoje. E. nurodė, jog globėjai ja rÅ«pinasi, myli, nenaudoja nei fizinio, nei psichologinio smurto. Ä®vertintus tai, jog globėjai pareigas atlieka tinkamai, nuolat bendradarbiauja su Centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, namuose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams augti ir ugdytis, globėjų Å¡eimoje yra patenkinti vaiko fiziniai ir emociniai poreikiai, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei iÅ¡reikÅ¡tÄ E. norÄ , ji grÄ Å¾inta į globėjų Å¡eimÄ . 2019 m. rugsėjo 28 d.

Skyriaus specialistė aplankę globojamus Ž. nustatė, kad vaikams sudarytos saugios ir pakankamai geros gyvenimo sÄ lygos. Vaikai nurodė norintys gyventi kartu su savo globėjais, pas tėvus grįžti nenorėtų. Ä® Skyrių pokalbiui atvykę 2019 m. lapkričio 5 d. globėjai nurodė, jog pareiÅ¡kėja su jais nebendrauja, retai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ susitikti su vaikais (2018 m. susitikdavo maždaug 1 kartÄ Ä¯ du mėnesius, 2019 m. įvyko turbÅ«t du susitikimai). Susitikimai vykdavo kavinėje, trukdavo apie 1 val., jų metu ieÅ¡kovė mažai kalbėdavosi su vaikais.

NorÄ susitikti su vaikais pareiÅ¡kėja iÅ¡reikÅ¡davo likus kelioms dienoms iki jos pageidaujamo laiko. Vaikai patys nepraÅ¡o susitikti su mama. Globėjų teigimu, jie neriboja ir netrukdo vaikų bendravimo su jų tėvais. IeÅ¡kovė vaikais pradėjo domėtis pradėjus maždaug metams po to, kai jie tapo vaikų globėjais. R. ir A. P. teigimu, vaikai juos vadina tėčiu ir mama, nors jie yra paaiÅ¡kinę vaikams, jog jų tėvai yra L. ir A. Ž., kuriuos vaikai dabar vadina mama L. ir tėčiu A..

E. ir E. yra nurodę, jog nenori grįžti gyventi pas savo tėvus, E. kartais pasako, jog gal ir iÅ¡eitų gyventi pas savo mamÄ , tačiau tai daranti tada, kai jai kas nors neleidžiama, taip bandant manipuliuoti. Nedalyvaujant globėjams, Skyriuje iÅ¡klausyta vaikų nuomonė. B. nurodė, jog jam patinka gyventi globėjų Å¡eimoje, kur jis daug ko iÅ¡moko, pvz., pjauti žoliapjove žolę, kartu su globėju daro iÅ¡ medžio lėktuvų ir sraigtasparnių modelius, taip pat mokosi gaminti valgyti, jam tai patinka.

Jam labai patinka gyvūnai, jų daug yra pas globėjus. B. teigimu, su globėjais, savo seserimis bei kitais kartu gyvenančiais asmenimis jis sutaria gerai, jo niekas neskriaudžia. B. nurodė, kad kartais susitinka su mama ir tėčiu, susitikimuose taip pat dalyvauja seserys E. ir E.. Grįžti gyventi pas savo tėvus jis nenorėtų, jis beveik nepažįsta savo mamos, su ja kartu gyveno jau seniai, iš vaikystės prisimena tik tiek, kad mama jį yra mušusi, jis yra įpratęs gyventi kartu su globėjais.

E. nurodė, kad gyvenanti globėjų Å¡eimoje jai gerai sekasi, ji gerai su visais sutarianti. E. teigimu, ji turinti daug draugų, turi draugų kaime bei mokykloje. Pas globėjus E. labai patinka, jog čia daug gyvÅ«nų, jai ypač patinka viÅ¡tos ir katė. Gyvendama pas globėjus E. iÅ¡mokusi plaukti. Jei E. padaranti kÄ nors ne taip, globėjai pasikalba ir paaiÅ¡kina, kaip reiktų elgtis, E. teigimu, jos niekas neskriaudžia. E. nurodė su mama kartais susitinkanti, susitikimai su mama patinka, kai susitinka, iÅ¡geria kartu arbatos, tačiau grįžti gyventi pas savo tėvus ji nenorėtų, ji norėtų gyventi kartu su globėjais, nes su jais gerai sutaria ir yra įpratusi su jais gyventi.

E. Ž. nurodė, jog jai gerai sekasi, mokosi (duomenys neskelbtini), jos mokymosi vidurkis yra 6 balai ir ji dėsianti pastangų, kad bÅ«tų aukÅ¡tesnis. E. patinka žaisti futbolÄ , bet futbolo bÅ«relio ji nelanko, nes mano, kad tai gali sutrukdyti jos mokslams. E. teigimu, jos santykiai su globėjais bei kitais kartu gyvenančiais asmenimis yra Å¡ilti, jos niekas neskriaudžia. IÅ¡ globėjų buvo išėjusi, nes jÄ skatino taip pasielgti pilnametė sesuo D.. E. nuomone, iÅ¡eidama iÅ¡ globėjų ji elgėsi netinkamai.

Su mama ji kartais susitinkanti, susitikusi kartais supranta, jog neturi apie kÄ su ja kalbėti, yra atpratusi nuo mamos. E. mano, jog jei bÅ«tų grÄ Å¾inta mamai, mama nesugebėtų ja tinkamai pasirÅ«pinti, mama jai leistų daryti viskÄ , kÄ ji norinti, nebÅ«tų kontrolės, todėl E. galimai pradėtų vesti netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , galimai nebeskirtų dėmesio mokslui. E. nurodė pas globėjus turinti savo pareigas, mano, kad tai yra gerai ir jog jai to reikia. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globėjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tėvais.

E. nenorėtų grįžti pas savo mamÄ , nori toliau gyventi globėjų Å¡eimoje, dėl to ji tvirtai apsisprendusi. PareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vaikai paskambina jai ir praÅ¡o pasiimti juos namo. BÅ«na, kad globėjai neduoda kalbėtis telefonu, atveža į pasimatymÄ tik dvi dukras, o sÅ«nus, atseit, nusibaudęs. Ji su vaikais pirmÄ kartÄ susitiko iÅ¡ karto po apgyvendinimo pas P.. Pirmas susitikimas, kurio prašė dukra D., įvyko žiemÄ , ,,IKI“ parduotuvės kavinėje, truko 10–20 minučių.

Dukros jÄ atpažino, apkabino ir pasisveikino. Kitas susitikimas buvo prie Svajos esančiame bare/kavinėje. Tada P. jai pasakė, kad jeigu norės vaikus pasiimti pas save gyventi, tai tik per teismÄ , todėl po susitikimo ji pradėjo tvarkyti dokumentus. Vaikai nuo jos buvo atskirti, nes vyras jÄ muÅ¡davo, ji užstodavo vaikus, dėl ko muÅ¡davo ir jÄ , nes namuose buvo vartojamas alkoholis. Ji sirgo (duomenys neskelbtini) vaistus (duomenys neskelbtini) vartoja ir dabar, tik mažesniu kiekiu (2 kartus dienoje). Tai yra vienintelis jos vartojamas vaistas.

Be (duomenys neskelbtini) daugiau jokiomis ligomis ji nėra sirgusi. Vyras be pagrindo kviesdavo jai greitÄ jÄ pagalbÄ , motyvuodamas, kad jai „protas susisuko“, meluodamas, kad ji nori pasikarti, ir jÄ be pagrindo iÅ¡veždavo į (duomenys neskelbtini). Tai, kad be (duomenys neskelbtini) daugiau jokia liga ji neserga, patvirtina 2019 metų spalio 8 d. medicinos pažyma. Psichologinio tyrimo iÅ¡vadoje raÅ¡oma apie jos pasveikimÄ , kad priepuoliai sumažėjo. Dabar psichozių nėra, nes ji nesilanko pas daktarus.

Jai (pareiÅ¡kėjai) buvo nustatyti tik psichikos sutrikimai. Organinės asmenybės sutrikimu ji neserga, apie tokiÄ ligÄ ji nežino. Paskutinė pažyma patvirtina, kad ji gali auginti vaikus. Su vaikais ji nekalbėjo apie tai, ar jie nori su ja gyventi, tačiau Å¡ia tema kalbėjo vyresnė dukra. Sutvarkius dokumentus į teismÄ , kitÄ dienÄ jai skambino (duomenys neskelbtini) metų dukra E. ir prašė greičiau juos visus paimti. Ji atsakė, kad aÅ¡tuntÄ valandÄ vakaro ji negali atvažiuoti, nes maÅ¡inos neturi, o autobusai nebevažiuoja.

D. jai buvo sakiusi iÅ¡kviesti TV pagalbÄ arba Sroves visoms Å¡itoms nesÄ monėms iÅ¡vieÅ¡inti. Paskambinusi E. jai sakė, kad buvo muÅ¡tynės, dėl ko jÄ buvo iÅ¡vežę į vaikų namus. Ji nežino, kodėl E. sugrįžo pas globėjus. Vyresnė dukra D. su E. po Å¡io įvykio daugiau nebekalba. Trečiadienį sugrįžusi iÅ¡ vaikų namų E. jai pati paskambino ir pasiÅ«lė susitikti, tačiau globėjų maÅ¡ina sugedo. E. jai paskambino, kad juodvi nesipyktų. Å eÅ¡tadienį apie 11 valandÄ skambino E. ir prašė susitikti, tik prašė niekam nesakyti, nes susitiks paslapčia, kad nežinotų globėjai, tačiau 2 valandÄ E. paskambino ir pasakė, kad negali susitikti.

Ä® (duomenys neskelbtini) vaikai su globėjais niekada nebuvo atvykę. Maži vaikai iÅ¡ pradžių, po trečio susitikimo, sakę, kad nori su ja gyventi, dabar nebesako. MaÅ¡inos ji neturi. Jei vaikai atvažiuotų pas jÄ gyventi, į mokyklÄ važinėja autobusiukas. Ji mano, kad B. eina į pirmÄ klasę. Ji nėra buvusi jo mokykloje, nėra kalbėjusi su jo mokytoja, nežino, kaip jam sekasi mokslai. B. (duomenys neskelbtini), jis gimęs (duomenys neskelbtini) dienÄ . Ji žino, kad kai buvo susitikę jis buvo pirmokas.

Susitikimas, kurio metu jis sakė, kad yra pirmokas, vyko senokai. Paskutinį kartÄ susitikus jis sakė, kad jam sekasi gerai, mokytojai juo nesiskundžia. E. (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini), eina į (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus pavadinimo ji nežino. B. taip pat mokinasi (duomenys neskelbtini). Vyriausioji E. mokinasi (duomenys neskelbtini). Jai (pareiÅ¡kėjai) galima tik 4 valandas per dienÄ dirbti. Ji uždirba (duomenys neskelbtini), invalidumo gauna (duomenys neskelbtini), per mėnesį viso nuskaičiuoja 80 Eur vaikų iÅ¡laikymui.

Kai vaikai atvažiuos pas jÄ gyventi, ji vaikams skirs daugiau pinigų. Dabar ji tik tiek skiria, nes tiek paskaičiavo direktorius. Be to, ji nenori svetimiems žmonėms duoti pinigų, nes nežino, kur jie padeda. Jei vaikai grįžtų pas jÄ , ji ryte vaikus nuvestų į (duomenys neskelbtini). Ji nesidomėjo, ar toje mokykloje yra laisvų vietų. Jeigu B. yra pirmokas, ji vestų jį į pirmÄ klasę, jeigu vyresnis – į vyresnę. Apie tai, į kokiÄ klasę vesti sÅ«nų, ji pasiklaustų direktoriaus, be to, pereinant į kitÄ mokyklÄ , dokumentuose bÅ«tų nurodyta, į kuriÄ klasę reikia eiti.

E. nurodė, kad ji jos nekontroliuotų, nes skiriantis su vyru ji neleido vyrui smurtu auklėti, sakydama, kad leis jiems viskÄ daryti. Kontrolė pasižymi neatsikalbinėjimu prieÅ¡ tėvus, keiksmažodžių ir alkoholio nevartojimu. Tai ji draustų, užtikrintų vaiko motyvacijÄ lankyti mokyklÄ , žiÅ«rint į atsikalbinėjimo priežastis, stengtųsi įkalbinėti eiti į mokyklÄ . Jos sugyventinis turi dviejų kambarių butÄ bendrabučio tipo. Penkiese galėtų gyventi iÅ¡ kaimynės nusipirkus vieno kambario butÄ ir jį prijungus.

Sugyventinis, su kuriuo gyvena kartu keturis metus ir galvoja susituokti pasibaigus teismams, turi pinigų nusipirkti tÄ butÄ . Jis labai nori gyventi su jos vaikais. Jo sÅ«nui 20 metų, jis yra (duomenys neskelbtini) ir gyvena kartu. Sugyventinis turi ir miÅ¡kÄ , ir namÄ su žeme, kuriuos iÅ¡nuomojo savo broliui. SugrÄ Å¾inus vaikus jie visi keltųsi gyventi į namÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io kaimo į mokyklÄ važinėja autobusas. Suinteresuotas asmuo P. B. 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nori pareiÅ¡kėjai padėti susigrÄ Å¾inti vaikus, kuriuos visus yra matęs, kai vienÄ kartÄ buvo susitikę.

Vaikai tame susitikime daugiau su mama bendravo. Gyvenant santuokoje su pirma žmona jis augino nuo (duomenys neskelbtini) jos dukterį. Jo sÅ«nus yra (duomenys neskelbtini). Visas butas 55 kv. m. Atvažiavus vaikams reikėtų kažkÄ galvoti, nes pirmiausia teismas turi nuspręsti grÄ Å¾inti vaikus. Jis neturi pakankamai pinigų, kad nusipirktų naujÄ bÅ«stÄ . Nuosavybės teise po tėvų mirties jam priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo ir 1/4 dalis 6 hektarų miÅ¡ko. Å eÅ¡iems nepilnai užtektų vietos apsigyventi name.

NuoÅ¡irdžiai norėtų, kad vaikai atvažiuotų pas jį gyventi. Jo nuomone, svarbiausia yra vaikų nuomonė. GretimÄ vieno kambario butÄ , apytiksliai kainuojantį 2 000 Eur, bÅ«tų įmanoma nupirkti. To buto savininkė nesiÅ«lė pirkti butÄ , tačiau kalbos buvo. Jis nėra teistas, o administracine tvarka baustas, buvo susimušęs. Savo sÅ«nų jis augino pats, jam nebuvo nustatyta globa. SÅ«nus veiksnus, baigęs (duomenys neskelbtini), pats sugeba pasirÅ«pinti savimi, anksčiau norėjo iÅ¡sikelti, tačiau jis jo nepaleido gyventi atskirai, tačiau dabar turi draugę ir galėtų gyventi ir atskirai.

Suinteresuotas asmuo A. P. nurodė nenorintis, kad vaikai iÅ¡vyktų iÅ¡ jų namų. B. mokosi (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini), jo sutrikimai, nustatyti psichiatrų Vilniaus raidos centre, yra (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡ių sutrikimų jis vartoja psichotropinius vaistus ir profilaktiÅ¡kai lankosi pas psichiatrus. Juos apmoko, kaip elgtis su tokiu vaiku. Mokykloje kas dienÄ jis kontaktuodavo su mokytoja. Jeigu dabar Å¡iam vaikui bÅ«tų pakeistos gyvenimo sÄ lygos, keisis ir jo elgesys. Å iuo metu yra pastebimas elgesio pasikeitimas į geresnę pusę, jo nebekviečia kiekvienÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ .

E. jokie sutrikimai nenustatyti, ji elgiasi gerai, pakeisti gyvenamosios vietos nenori. B. irgi nenori kitur gyventi. Kiekvienas vaikas buvo apklaustas Vaiko teisių ir Centro specialistų. Su E. iki Å¡ių įvykių jie gyveno puikiai, tai buvo jo geriausias vaikas, santykiai su kuria buvo Å¡ilti. E. Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo pradžios ji pradėjo grįžti į namus nervuota, dažnėjo isterijos. Paskui paaiÅ¡kėjo, kad ji pradėjo palaikyti ryÅ¡ius su savo sese. Buvo vienas įvykis, kai ji iÅ¡kvietė policijÄ , kai jis buvo su savo mikroautobusu iÅ¡vykęs jos, išėjusios su jų namuose gyvenančia globojama trimete mergaite, ieÅ¡koti, nes ji neatsiliepė telefonu.

Pas juos iÅ¡ viso gyvena septyni globojami vaikai. Jas sutikęs grįžtančias jis papriekaiÅ¡tavo dėl negalėjimo susisiekti, o E. pradėjo bėgti nuo jo link namų. VisÄ Å¡Ä¯ įvykį matė mikroautobuse sėdėjęs L. S., kuriam yra (duomenys neskelbtini). Po Å¡io įvykio atvyko E. su policijos pareigÅ«nais, reiÅ¡kusiais jam kaltinimus dėl to, kad jis E. tampė už plaukų. KitÄ rytÄ , apie 8 valandÄ , E. jam paskambino ir paprašė pasiimti jÄ namo. Å iam praÅ¡ymui buvo surengtas posėdis, kurio metu dalyvavo visų tarnybų atstovai, jis su žmona ir pati E..

Sugrįžus namo E. paaiÅ¡kino, kad buvo sesės įtaka. BÅ«na tokių situacijų, kai ji neatsako už savo žodžius. Su E. jis važinėja pas psichologÄ , tačiau jokių sutrikimų nenustatyta. Jai taikoma (duomenys neskelbtini). E. yra be galo impulsyvi, ji sunkiai valdosi. Psichologė E. mokina savitvardos. Å iuo įvykiu buvo susidomėjusi žiniasklaida, TV3 televizija. 19 dienÄ E. grįžta atgal namo ir 20 dienÄ Ä¯vyksta negražus (grubus) pokalbis su mama. Per visÄ tÄ E. elgesys pasikeitė, ji pradėjo manipuliuoti, atsikalbinėti, nesutikdama sako, kad iÅ¡važiuos pas mamÄ .

Geriausiais bÅ«das dėl vaikų – Å¡io teismo proceso užbaigimas kuo greičiau. Å ioje situacijoje mažieji B. ir E. pradėjo geriau elgtis. E. elgesys tiek pagerėjo, kad nebereikia tikrinti jos pamokų, o iÅ¡ mokytojos yra reiÅ¡kiami pagyrimai E. mokslu. Jeigu E. norės kartu gyventi su mama, jis neprieÅ¡taraus. Jis mano, kad geriau tokiu atvejų bÅ«tų vaikų atskyrimas, jauniausius paliekant gyventi su globėjais. E. nesiruoÅ¡ia važiuoti gyventi pas mamÄ . Ji ruoÅ¡iasi važiuoti gyventi pas vyresnę sesę.

Vaikų mama tiesiogiai jiems, globėjams, nė karto neskambino ir nesiteiravo apie vaikų pasiekimus. Susitikimai visÄ laikÄ buvo derinami su trečiaisiais asmenimis. Susitikimai visÄ laikÄ bÅ«na planuojami spontaniÅ¡kai. Per visÄ vaikų gyvenimo laikÄ buvo atsisakyta susitikti tik du kartus. PrieÅ¡ tai jis dirbo vairavimo instruktoriumi, tačiau pradėjus daugėti vaikų jis ėmė dirbti iÅ¡ namų. Jie su žmona turi didelį Å¡iltnamį, kurio pagamintÄ produkcijÄ iÅ¡leidžia į rinkÄ ir gautus pinigus skiria vaikų atostogoms.

Kadangi vaikai labiau klauso jo, o ne žmonos, jis liko namuose. Jis negali pasakyti, kad E. padėjimas Å¡iltnamyje yra darbas, nes pagalba užima dvi minutes. Ūkyje E. pagalba susideda paimant dvi Å¡ieno kitkas ir padedant tvarte už septynių metrų. Tokiu bÅ«du vaikai pratinami prie atsakomybės. E. bÅ«na impulsyvi, iÅ¡sako savo nuomonę, o paskui prieina, atsipraÅ¡o, pasako, kad nežino, dėl ko taip pasakė, ir pabučiuoja į žandÄ . Ramioje bÅ«senoje ji viskÄ padaro. E. pareigos yra surinkti viÅ¡tų kiauÅ¡inius, paduoti grÅ«dų, sutvarkyti kambarį, iÅ¡lyginti savo rÅ«bus, atlikti namų darbus.

VasarÄ Ä¯ jos pareigas papildomai įeina laistymas, o B. dvi ,,leikas“ turėjo iÅ¡lieti. Ravėjimo darbai Å¡iltnamyje gali bÅ«ti vienÄ arba du kartus per sezonÄ . Dirba visi, ne tik jie. Tokiu darbu vaikai yra pranaÅ¡esni už savo bendraamžius. Suinteresuotas asmuo R. P. paaiÅ¡kino nenorinti, kad vaikai grįžtų pas mamÄ , nebent patys vaikai to praÅ¡ys. Å iuo atveju vaikų nuomonė yra svarbiausia. Mama vaikais pradėjo domėtis tik tada, kai vaikai buvo atiduoti jų globai. Pasimatymai bÅ«na labai reti.

Ji dirba pardavėja (duomenys neskelbtini), ankščiau buvo namuose, nes globojo maÅ¾Ä vaikÄ , kuris suėjus trims metams yra atiduotas į darželį. IÅ¡ septynių globojamų vaikų E. yra vyriausia. Nuo rugsėjo mėnesio E. pastoviai nervuota, jai kažkas negero nutiko. 18 dienÄ E. iÅ¡kvietė policijÄ , praėjus savaitei po apsilankymo pas psichologÄ . Visa tai buvo suplanuota arba sesers, arba mamos. Kadangi E. yra (duomenys neskelbtini), jai mažas dirgiklis ir ji „sprogsta“. E. gali daug ko priÅ¡nekėti, kai atsiranda toks dirgiklis.

Ji ir Vaikų namuose taip elgdavosi, jei kas nors būdavo negerai. Teismas k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.179 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Ši priemonė yra laikina, nes gali būti panaikinama, jei išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo atskirtas nuo tėvų.

Vaikų atskyrimo nuo tėvų panaikinimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas tik fakto, jog iÅ¡nyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvo, nustatymu. Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å iuo principu vadovaujantis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatytos vaikų ir tėvų atskyrimo sÄ lygos, o taip pat ir nuostata dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ , teismo nuomone, reikalinga nustatyti, ar iÅ¡nyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo motinos, kas bÅ«tų pagrindas panaikinti vaikų atskyrimÄ nuo jos, ir ar atskyrimo nuo motinos panaikinimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. Nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2544-814/2013 atskyrė D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), D.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų motinos L. Ž. ir tėvo A. Ž.. D. ir D. Å¡iuo metu yra pilnametės. Å iame teismo sprendime nurodyta: ,,Atsakovei L. Ž. nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji nedirba, nuo 17 metų, jai nustatytas II grupės invalidumas dėl (duomenys neskelbtini). Paskutinių metų bėgyje atsakovė turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, nuolat kas kelis mėnesius gydoma stacionare (duomenys neskelbtini), diagnozė - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovei patartina pastoviai lankytis pas psichiatrÄ ir naudoti paskirtus medikamentus (byloje surinktais duomenimis, atsakovė ne visada tinkamai vartoja jai skirtus vaistus, atsakovo A.

Ž. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu – „valgo kaip saulėgrÄ Å¾as“ (I t., b. l. 71)). Taip pat VšĮ Jonavos PSPC duomenimis buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). A. Ž. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, atsakovas oficialiai nedirba, diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)duomenimis nustatytas I grupės invalidumas po 1992 m. patirtos sunkios galvos traumos, liekamųjų reiÅ¡kinių, 2011 kovo mėn. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismas nesutinka su atsakovų atstovo advokato L.

M. teiginiu, kad nė vieno iÅ¡ atsakovų susirgimai nepatenka į 2011-07-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 386 ligų sÄ raÅ¡Ä , dėl kurių jie negalėtų vykdyti savo kaip tėvų pareigų. PrieÅ¡ingai, atsakovei L. Ž. diagnozuota ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) ir Å¡i liga patenka į 2011-07-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintÄ ligų sÄ raÅ¡o, kuriomis sergant asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju), 3 punktÄ ((duomenys neskelbtini)) (vieÅ¡ai prieinama informacija, http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/ministro_isakymai?id=24381).

Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų įstatymo nėra tiesiogiai siejamas su liga, jis siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių tėvai negali gyventi kartu su vaikais, o liga tik viena iÅ¡ galimų objektyvių aplinkybių. Ä®statymas netgi apskritai nenumato tokių objektyvių aplinkybių baigtinio sÄ raÅ¡o, vadinasi, teismui suteikta prerogatyva objektyvias aplinkybes konstatuoti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes - atsakovų ligos, socialinių įgūdžių trūkumas, nedarbas (atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad jis dirba), problemos dėl dukrų mokymosi, elgesio, jų nenakvojimo namuose, darytina išvada, kad atsakovai dėl savo ligų ir socialinių įgūdžių trūkumo (t. y., ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių) negali tinkamai pasirūpinti vaikais, negali patenkinti jų pagrindinių poreikių (maitinimo, sveikatos priežiūros, užtikrinti vaikų ugdymosi proceso, saugios aplinkos), kad vaikai išaugtų visavertėmis, išsilavinusiomis ir doromis asmenybėmis.

Teismo posėdžio metu D. Ž., D. Ž. bei E. Ž. (kiti vaikai dėl savo amžiaus nuomonės iÅ¡reikÅ¡ti negali) nurodė, jog nori gyventi kartu su tėvais (nors E. Ž. raÅ¡tu prieÅ¡ tai buvo iÅ¡dėsčiosi prieÅ¡ingÄ nuomonę). Teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiÅ«ras, nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (CPK 380 str. 1 d., CK 3.183 str. 2 d., 3 d.). Tačiau iÅ¡analizavus surinktus įrodymus byloje, įvertinus D.

Ž. parodymus teismo posėdžio metu, kad gyventi su tėvais patogiau, nei globos namuose, nes namie gali daryti kÄ nori, kada nori iÅ¡eiti ir grįžti, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is vaikų noras nėra pakankamas, kad nepilnamečiai vaikai galėtų gyventi su tėvais, kadangi gyvenimas su tėvais prieÅ¡tarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nenustačius atsakovų kaltės, teismas konstatuoja, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad vaikai su atsakovais gyventi negali, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirti D.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų tėvo A. Ž. ir motinos L. Ž. (CK 3.179 str.).“ Taip pat nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2688-527/2016 pakeitė nepilnamečių vaikų E., B. ir E. Ž. nuolatinį globėjÄ , juo paskiriant R. P. ir A. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Dėl pas globėjus R.

P. ir A. P. vaikams sudarytų sÄ lygų ir dėl vaikų noro likti gyventi su globėjais Kaip nustatyta iÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Skyrius) 2019 m. lapkričio 7 d. IÅ¡vados, Skyriaus specialistams lankant R. ir A. P. Å¡eimoje globojamus minėtus vaikus bÅ«davo nustatoma, kad globėjai vaikams suteikia visas tinkamas sÄ lygas, vaikams sudaryta saugi aplinka. Asmenų praneÅ¡imų apie tai, jog R. ir A.

P. netinkamai užtikrina globojamų (rÅ«pinamų) vaikų interesus, negauta, iÅ¡skyrus 2019 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡ Kauno apskrities Jonavos r. vyriausiojo policijos komisariato gautÄ praneÅ¡imas, jog nepilnametė E. Ž. atsisako gyventi kartu su globėjais. E. nurodė, jog globėjai per daug jÄ kontroliuoja, teigė, jog globėjas A. P. vartoja jos ir kitų globojamų vaikų atžvilgiu fizinį smurtÄ . A. ir R. P. neigė smurto vartojimÄ , nurodė, jog kontroliuoja globotinės E. grįžimÄ laiku namo, dėl E. elgesio kreipėsi pas psichologÄ .

E. Ž. užpildyta grėsmės vaikui lygio anketa, nustatant pirmÄ grėsmės lygį. TÄ pačiÄ dienÄ E. buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). E. Ž. nurodyta informacija, jog ji patiria fizinį smurtÄ globėjų Å¡eimoje, buvo perduota Jonavos policijos komisariatui. 2019 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centre įvyko vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ra, jos metu E. Ž. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ grįžti pas savo globėjus, nurodė, jog iÅ¡eiti iÅ¡ globėjų jÄ paskatino pilnametė sesuo D., pasak jos, D. skatinama ji sakiusi netiesÄ dėl gyvenimo sÄ lygų globėjų Å¡eimoje.

E. nurodė, jog globėjai ja rÅ«pinasi, myli, nenaudoja nei fizinio, nei psichologinio smurto. Buvo įvertinta, jog R. ir A. P. Å¡eima pareigas atlieka tinkamai, nuolat bendradarbiauja su Jonavos socialinių paslaugų centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, namuose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams augti ir ugdytis, globėjų Å¡eimoje yra patenkinti vaiko fiziniai ir emociniai poreikiai, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei iÅ¡reikÅ¡tÄ E. Ž. norÄ , E. grÄ Å¾inta į globėjų Å¡eimÄ .

Skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. IÅ¡vada taip pat patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 28 d. Skyriaus specialistei aplankius globojamus Ž. buvo nustatyta, kad vaikams pas globėjus sudarytos saugios ir pakankamai geros gyvenimo sÄ lygos. Vaikai nurodė norintys gyventi kartu su savo globėjais, pas tėvus grįžti nenorėtų. Gavus teismo įpareigojimÄ pateikti iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kimo, aiÅ¡kinantis aplinkybes, į Skyrių buvo iÅ¡kviesti R. ir A. P. bei jų globojami vaikai Ž.. Visi kviesti asmenys į Skyrių pokalbiui atvyko 2019 m. lapkričio 5 d.

R. ir A. P. nurodė, kad vaikai juos vadina tėčiu ir mama, nors jie yra paaiÅ¡kinę vaikams, jog jų tėvai yra L. ir A. Ž., kuriuos vaikai dabar vadina mama L. ir tėčiu A.. Pasak R. ir A. P., E. ir E. yra nurodę, jog nenori grįžti gyventi pas savo tėvus, E. kartais pasakanti, jog gal ir iÅ¡eitų gyventi pas savo mamÄ , tačiau tai daranti tada, kai jai kas nors neleidžiama, globėjų manymu, taip E. bandanti manipuliuoti. Nedalyvaujant globėjams R. ir A. P., Skyriuje iÅ¡klausyta nepilnamečių vaikų E., B. ir E. Ž. nuomonė.

B. nurodė, jog jam patinka gyventi globėjų šeimoje. Gyvendamas pas globėjus jis daug ko išmoko, neseniai išmoko pjauti žoliapjove žolę, taip pat kartu su globėju A. daro iš medžio lėktuvų ir sraigtasparnių modelius, taip pat mokosi gaminti valgyti, B. tai patinka. B. nurodė, jog jam labai patinka gyvūnai, jų daug yra pas globėjus. B. teigimu, su globėjais, savo seserimis bei kitais kartu gyvenančiais asmenimis jis sutariantis gerai, B. niekas neskriaudžia. B. yra įpratęs gyventi kartu su globėjais.

E. Ž. nurodė, kad gyvenanti globėjų Å¡eimoje jai gerai sekasi, ji gerai su visais sutarianti. E. teigimu, ji turinti daug draugų, turi draugų kaime bei mokykloje. Pas globėjus E. labai patinka, jog čia daug gyvÅ«nų, jai ypač patinka viÅ¡tos ir katė. Gyvendama pas globėjus E. iÅ¡mokusi plaukti. Jei E. padaranti kÄ nors ne taip, globėjai pasikalba ir paaiÅ¡kina, kaip reiktų elgtis, E. teigimu, jos niekas neskriaudžia. E. teigimu, ji norėtų gyventi kartu su savo globėjais, nes su jais gerai sutaria bei yra įpratusi su jais gyventi.

E. Ž. nurodė, jog jai gerai sekasi. Mokosi (duomenys neskelbtini), jos mokymosi vidurkis yra 6 balai, E. norėtų, jog jis bÅ«tų aukÅ¡tesnis ir teigia dėsianti tam pastangų. E. patinka žaisti futbolÄ , bet futbolo bÅ«relio ji nelanko, nes mano, kad tai gali sutrukdyti jos mokslams. E. teigimu, jos santykiai su globėjais bei kitais kartu gyvenančiais asmenimis yra Å¡ilti. Pasak E., jos niekas neskriaudžia. IÅ¡ globėjų buvo išėjusi, nes jÄ skatino taip pasielgti pilnametė sesuo D.. E. nuomone, iÅ¡eidama iÅ¡ globėjų ji elgėsi netinkamai.

E. nurodė, jog gyvendama pas globėjus ji turinti savo pareigas, mano, kad tai yra gerai ir jog jai to reikia. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globėjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tėvais. E. nori toliau gyventi globėjų Å¡eimoje, dėl to ji tvirtai apsisprendusi. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 18 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2521 (b. l. 76-91) nustatyta, kad E. Ž. telefonu (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydama, kad globėjas A. prieÅ¡ jÄ vartoja necenzÅ«rinius žodžius, fiziÅ¡kai smurtauja ir dėl to E. nori bÅ«ti apgyvendinta vaikų globos namuose.

Dėl nurodytų priežasčių vaiko teisių specialistai buvo nusprendę nustatyti pirmo lygio grėsmę, tačiau 2019 m. rugsėjo 20 d. Vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymÄ aktu Nr. 4TSB-2356 (b. l.

72) E. Ž. buvo grÄ Å¾inta atgal globėjams. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančios iÅ¡vados bei pačios E. Ž. paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, tokį klaidinantį praÅ¡ymÄ E. buvo pareiÅ¡kusi skatinama pilnametės sesers D. Ž., tuo labiau, kad tuo pačiu metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d., teisme buvo registruotas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas, kurio suraÅ¡ymo data – 2019 m. rugsėjo 2 d. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 20 d. Jonavos socialinių paslaugų centro vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros akto Nr. 54 (b. l. 68–69) matyti, kad globėjų (rÅ«pintojų) Å¡eima savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat kontaktuoja su Centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, o E. artimieji darė neigiamÄ Ä¯takÄ mergaitės priimtiems sprendimams.

IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 28 d. globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 95–97) matyti, kad globėjai tinkamai atlieka savo pareigas: globotinei E. Ž. yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, saugi aplinka. Globos paÅ¡alpa naudojama pagal paskirtį. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 23 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2560 (b. l. 101–116) nustatyta, kad grėsmė vaikams nekyla. Anketoje nurodoma, kad buvo gauta informacija apie tai, kad globėjų Å¡eimoje auganti nepilnametė atsisako grįžti į namus, kilo konfliktas, teigia, kad globėjai smurtauja prieÅ¡ jÄ bei kitus Å¡eimoje globojamus vaikus.

Anketoje taip pat nurodoma, kad iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos darbuotojams apklausus E. Ž., nustatyta, kad jokių konfliktų tarp E. Ž. ir globėjų nebuvo, E. nežino, kodėl sesė E. buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ namų, taip pat E. nurodė, kad ji su globėjais sutaria labai gerai, nesipyksta ir nenori grįžti į vaikų namus arba pas biologinius tėvus. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 28 d. globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-119) matyti, kad globėjai tinkamai atlieka savo pareigas: globotiniui B.

Ž. yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, saugi aplinka. Globos paÅ¡alpa naudojama pagal paskirtį. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 23 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2561 (b. l. 123-138) nustatyta, kad grėsmė vaikams nekyla. Anketoje nurodoma, kad buvo gauta informacija apie tai, kad globėjų Å¡eimoje auganti nepilnametė atsisako grįžti į namus, kilo konfliktas, teigia, kad globėjai smurtauja prieÅ¡ jÄ bei kitus Å¡eimoje globojamus vaikus. Anketoje taip pat nurodoma, kad iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos darbuotojams apklausus B.

Ž., nustatyta, kad jokių konfliktų tarp E. Ž. ir globėjų nebuvo, tik E. Ž. nupirkus naujÄ telefonÄ prasidėjo E. neklausymai ir jos piktumai. B. taip pat nurodė, kad nenorėtų niekada kitur gyventi. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus (Jonava) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimas patvirtina, jog prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-41948-19, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neduoda pagrindo teigti, kad A.

P. vartojo fizinį smurtÄ globotinės E. Ž. atžvilgiu. Fizinę jėgÄ naudojo tik siekiant nuraminti nukentėjusiÄ jÄ jos pykčio priepuolių metu, o ne siekiant jai sukelti fizinį skausmÄ . Nukentėjusiosios E. Ž. nurodytos įvykio aplinkybės atitinka A. P. nurodytoms aplinkybėms. E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad jai (duomenys neskelbtini), ji eina į (duomenys neskelbtini), pas globėjus P., kuriuos vadina tėčiu ir mama, atsikraustė kai jai dar nebuvo suėję (duomenys neskelbtini).

Jai sekasi gerai, kartu dar gyvena 7 vaikai ir netikra sesė. Su globėju A. ji gerai sutaria, kartu žaidžia kortomis, geria arbatÄ , padaro filmų vakarÄ , visokius darbelius su klijais. BÅ«na, kad bÅ«nant su tėčiu kartu užmiega. Su mama eina į Å¡iltnamį ir prie gėlių, kartais braÅ¡kes renka. Ji nori, kad viskas liktų taip, kaip yra. Savo globėjus (mamÄ ir tėtį) ji pažįsta gerai ir gali pasakyti, kad jie labai mėgsta gyvÅ«nėlius, vaikus, nes jie dar ir dar ir dar atsiveda vaikų.

Su kitais vaikais ji sutaria gerai. Ji gyvena viena savo atskirame kambaryje. Tie namai yra dideli, juose daug žaidimų ir daug gyvÅ«nų. Namuose ji yra atsakinga už viÅ¡tas. Be to, dar turi namų darbus daryti. Jos pažymiai įvairÅ«s. Mama su tėčiu kartais pyksta ant jos, kai tingi kambarį tvarkytis. Dabar jau nėra jokių bausmių, ankščiau bÅ«davo, kad reikėdavo daryti lizdÄ Å¡iltnamyje. Pas juos dar yra didelis baseinas. Jos brolis ir sesė gerai sutaria su tėvais, bet ji su broliu ir sese nedraugauja, nes jie miegot neleidžia.

Kai ji tik atsikraustė gyvent pas globėjus, ji labai norėjo iÅ¡mokti plaukti, o tėtis jai nupirko pripučiamÄ Äiužinį ir pats pripÅ«tė. Tada ji galėjo plaukioti kiek nori, o po to pati galėjo mokintis. Dabar ji ir plaukti moka, ir rusiÅ¡kai kalbėti moka, nes iÅ¡ televizoriaus iÅ¡moko. Ji žino, kad E. nori gyventi su tikra mama, nes jai globėjai neleidžia ilgai bÅ«ti su telefonu. E. visada bÅ«na su telefonu rankose nuo ryto iki vakaro. Jai bÅ«tų liÅ«dna, jeigu E. iÅ¡važiuotų gyventi pas tikrÄ mamÄ , nes nebÅ«tų su kuo pasipykti.

Geriausia jai bÅ«tų pas globėjus. VasarÄ jie važiuoja į turgų ir pardavinėja agurkus, pomidorus. Globėjai neprieÅ¡tarauja, kad ji bendrautų su sesėmis. Ji niekada nenorėjo pabėgti iÅ¡ namų. VienÄ sykį ji buvo iÅ¡gÄ sdinta namuose ir pabėgo pas tėtį miegoti. Jai nuperka rÅ«belių, dėl to nuvažiuoja į turgų. KartÄ norėjo, kad nupirktų jai gražiÄ suknelę, tada pasakė, kad nupirks, kai gražiai elgsis. Taip išėjo, kad ji tÄ pačiÄ dienÄ gavo tÄ suknelę.

Batus ji pati iÅ¡sirenka, tačiau drabužių ilgį globėjai iÅ¡renka. Ir rÅ«belių, ir batų užtenka – nebetelpa spintoje. Ji antri metai mokinasi (duomenys neskelbtini), kur jai patinka. Jeigu reiktų jai keisti mokyklÄ , jai bÅ«tų didelis iššūkis, reikėtų iÅ¡siskirti su klase. Ji nenorėtų pakeisti mokyklos. E. Å¡nekėjo su savo globėjais, kur ji norėtų gyventi. IÅ¡ pradžių ji sakė, kad pas globėjus, o paskui – pas mamÄ . Globėjai jos neįkalbinėjo kÄ sakyti.

B. Ž., apklaustas teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini). Jis nori likti gyventi (duomenys neskelbtini) su globėjais, su kuriais sutaria gerai. Su globėjais jie pasistatė namelį. Jie kartu su tėčiu žvejoja, keliauja. Globėjus vadina tėvais. Jo mama yra gera, ji dirba parduotuvėje ir kiekvienÄ dienÄ jiems kažko skanaus atveža. Saldumynus jie gali valgyti tik savaitgalį, nes jeigu jie prisivalgo jų, tai nuėję į mokyklÄ pradeda dÅ«kti.

Tėtis yra geras globėjas. Pačioje pradžioje kada juos atvežė pas Å¡iuos globėjus ir po to paėmė atgal į vaikų namus, jis apsiverkė, nes norėjo grįžti atgal. Tėtis toks, kad kada mama jam neleidžia žiÅ«rėti ,,multikų“, tėtis leidžia įsijungti, o jam pasakius, kad mama neleidžia, tėtis sako vis tiek junk. Jis turi savo nuosavÄ kambarį. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), jam sekasi gerai. Jei jis kažko nesuprantu iÅ¡ matematikos, tai tėtis padeda. Mama iki vakaro bÅ«na darbe ir po to bÅ«na per vėlu daryti namų darbus.

Jis žino, kad E. ir E. nori gyventi su Å¡itais globėjais. Namuose jis turi kiekvienÄ dienÄ praplauti grindis, susitvarkyti kambarį, iÅ¡plauti indus ir eiti pas avis, avims neÅ¡ioti vandenį, padėti grÅ«dų. Jam patinka Å¡iuos darbelius daryti. Kartais tėvai supyksta, kad jie papasakoja visiems to, ko nereikia. Jie pasako, kad taip daryti nereikia. Jokių balsų nebÅ«na. Su vyresnėmis seserimis bendrauja, susitikinėja su jomis baruose, restoranuose. Pas juos tik D. buvo atvykusi per gimtadienį. Su jomis daugiau norėtų susitikti.

Globėjai neprieÅ¡tarauja, kad jie bendrautų. Kai tėtis mato, kad jis pradeda iÅ¡augti iÅ¡ savo rÅ«bų, jis paskambina mamai, pasiklausia ir sekančiÄ dienÄ nuvažiuoja ir nuperka jam rÅ«belius. Jis matuoja tuos rÅ«bus ir jeigu sako, kad jam tinka, tėtis nuperka, o jeigu ne, tai ne. RÅ«belių ir batų jam užtenka. Jis turi daugiausia drabužių iÅ¡ visos Å¡eimos, 10-12 džinsų. Valgyti daro visi. Rytais jie pavalgo pusryčius ir tėtis dar duoda pietums pinigų, kad kažkÄ nusipirktų pavalgyti.

Visada užtenka maisto. Su globėjais dėl tolimesnio gyvenimo jis kalbėjo ir jie sakė palaikantys jo apsisprendimÄ gyventi arba pas mamÄ , arba pas juos. Jie neįkalbinėjo jo likti pas juos. Per Å¡ventes jis neturi laiko bÅ«ti su mama, nes pas juos bÅ«na Å¡ventės. Pagal tėtį, jeigu vienas vaikas kažkÄ gaunÄ , tai ir kiti turi kažkÄ gauti. Jis niekada nebuvo pabėgęs iÅ¡ namų. E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu jai yra (duomenys neskelbtini).

Å iandien ji čia atvyko dėl to, kad mama nori jÄ susigrÄ Å¾inti. Ji žino, kad nori bÅ«ti pas globėjus. Ankščiau ji, susipykusi su globėjais, norėjo grįžti pas mamÄ , galvojo, kad viskas bus fantastika, tačiau jos nuomonė pasikeitė, ji suprato, kad jai reikia globėjų griežtumo. Tas susipykimas buvo jos kaltė, tačiau po to viskas susitvarkė ir jie „belekaip“ gerai sutaria. Jos nuomonė dėl sugrįžimo pas mamÄ pasikeitė todėl, kad kiek ji nuo 12 metų gyvena pas globėjus, čia yra normali Å¡eima – čia susipyksta, čia susitaiko.

Globėjai jos niekaip neįkalbinėjo. Ji, kol įvykis neįvyko, gali savo nuomonę kaitalioti kas valandÄ , kol svarsto. PrieÅ¡ pirmÄ teismÄ ji buvo pasidariusi tokias „svarstykles“ ir galvojo grįžti pas mamÄ , tačiau ji mokinasi gimnazijoje, kur viskas „nutrÅ«ks“, iÅ¡ jos pradės tyčiotis. Ji visÄ laikÄ kovoja už save, jeigu jai kas nors kÄ nors padaro, ji kreipiasi į mokyklos direktorių ar pavaduotojÄ , nes mokykloje kovojama su patyčiomis. Ji tokio charakterio, kad jeigu užeina, ji tiesiog viskÄ â€žÅ¡luoja“.

Dėl charakterio jÄ vadina „ispane“. Jos globėjai žino jos charakterį, žino, iÅ¡ kur ji yra atėjusi. Kol ji buvo vaikų namuose ji auklėtojus koliojo, spardė, mušėsi. Po to ji padarė labai didelį perversmÄ savyje. Ji nesimuÅ¡a. Buvo vienas kartas, kad globėjus „pasiuntė“, tačiau po to su jais vis tiek gi reikia eiti. Pas juos yra taip, kad eini ir viskÄ padarai, jeigu ko nors nepadarai, vis tiek liepia padaryti viskÄ gerai. Å eimoje nėra jokio Å¡auksmo, jokių „razborkių“, nemėgsta „skundalių“.

Gyvena visi skirtinguose kambariuose didokame nuosavame name. Ji, tėtis, mama ir kitas brolis patys antrÄ aukÅ¡tÄ pasidarė. Ji gavo Å¡iuos žmones ir nenori jų prarasti. Savo globėjams ji jaučia Å¡eimos Å¡ilumÄ . Jeigu ji juos praras, pasibaigs jos visas gyvenimas. Ji turi tos laisvės, gali sėdėti prie „kompo“. Mokykloje L. klausia: ,,kaip pas tave gali bÅ«ti santykiai su netikra Å¡eima, su netikru tėčiu, čia gi įšaldyti santykiai“. Pas jÄ nėra jokių įšaldytų santykių.

Å alti santykiai gali bÅ«ti, jeigu tu praeini pro nepažįstamÄ asmenį. Ji kartais lankosi pas psichologÄ , žino, kad ten gali bÅ«ti atvira „dūšia“. Kartais ji „iÅ¡siÅ¡oksta“, ji gali Å¡aukti, rėkti, bet su savo rėkimu ji bando kovoti. Jeigu ji su globėjais dabar bÅ«tų susipykusi, tai ji vis tiek pas juos liktų. JÄ gali kur nori kiÅ¡ti, bet niekas neiÅ¡veÅ¡ iÅ¡ namų. Jeigu liktų pas globėjus, ji norėtų su savo tikrÄ ja mama bendrauti kaip ir bendravo. Kai ji bÅ«na su globėjais, tai jie niekad nedraudžia su niekuo bendraut.

Su tikrÄ ja mama jų bendravimas vyksta per susitikimus kavinėse ir kepyklėlėj, kurių buvo kažkur penkiolika. Buvo vienas susitikimas „Centre“ su tais telefonais. Ji labiau norėtų pas draugus eiti nakvoti nei pas mamÄ Ji turi tų draugų kaime. Jau ganėtinai ilgai iÅ¡draugauta, gyvenimo vietos nei vienas nepakeitė, dėl to ji ir nenori pas mamÄ gyventi, nes turi draugų, laisvÄ gyvenimÄ , kitus tėvus, kurie jÄ augina. Vasaros atostogas ji praleidžia namie. Jie padeda vienas kitam Å¡eimoj, turi Å¡iltnamį.

Su globėjais ji gali iÅ¡gyventi, nes jie jÄ paėmė nuo 12 metų ir pas juos namuose nėra tokio smurto. Ji matė, kaip mama „daužė“ sesę, o dabar ji mato Å¡eimÄ , Å¡ilumÄ , kurios ji nenori prarast. Dėl to ikiteisminio tyrimo įvykio paaiÅ¡kino, kad kai ji pradėjo su sese kalbėti ir pasakė, kad su globėju apsistumdėme ,,biÅ¡ki“ (nors apsistumdyta buvo draugiÅ¡kai), sesė, kurie pati nieko nematė, pamanė, kad prieÅ¡ jÄ smurtÄ naudojo. Tada (jau buvo ruduo) ji buvo išėjus su mažamečiu vaiku, išėjus pradėjo lyti, grįžinėjant ji jai paskambino ir kokias taip dvi valandas jos klausinėjo visokių nesÄ monių, į tuos klausimus ji neatsakinėjo, tiesiog patylėjo.

ŽiÅ«ri, kad jai kažkas skambina, tai galvojo, kad tėtis skambina, nes jis telefone įdiegė sekimo programÄ tam atvejui, jeigu jai bÅ«nant mieste jai kažkas atsitiktų, tai yra labai gerai. Tas įvykis įvyko „netyčiom“, jÄ â€žužvedė“ sesė, tÄ dienÄ ji buvo labai įsiutus, nes anksti atsikėlė. Kai atvažiavo tėvas ir jÄ tiesiog iÅ¡gÄ sdino, kad ji kažkÄ ne taip padarė, ji tiesiog nubėgo. Ir po to jai bebėgant jai skambino sesė, klausinėjo kas buvo ir sakė skambinti policijai.

Kadangi ji dar nebuvo atsigavusi, buvo pasiklydusi, emocinga, sesė jÄ iÅ¡balansavo, gavosi taip, kad ji pati to nesuvokdama paskambino policijai. KitÄ dienÄ atsibudusi ir po to, kai į globėjo telefonu užduotÄ klausimÄ , ar norinti grįžti, ji atsakė neigiamai, ji suprato, kad prarado Å¡eimÄ . Globėjas prieÅ¡ jÄ nesmurtaudavo. Kai ji turėjo ilgus plaukus, jis juos draugiÅ¡kai nesmarkiai patempdavo, o paskui ji jam paimdavo už galvos. Nebuvo nė karto, kad globėjas jai bÅ«tų kÄ nors padaręs skaudžiai.

Jie su globėjais daro rankdarbius, ji dar dirbo turguje. Turgus jai patiko, nes ten yra poilsis. Su žmonėmis reikia mokėti derėtis, jai patinka skaičiuoti pinigus, ji labai greitai susiskaičiuoja. Jie darbus yra susiskirstę, jeigu kažkas užtruko, tai eini ir padedi. Ji nesijaučia kažkaip verčiama dirbti, kaimas yra kaimas. Jai patinka kaime, nes ten yra gyvūnėlių – avių ir avinukų. Su sese D. ji nelabai bendrauja dėl to įvykio rugsėjo pradžioj, kai buvo iškviesta televizija.

Nors televizijÄ atseit ne sesė iÅ¡kvietė, bet jai atrodo, kad sesė, nes tÄ pirmÄ dienÄ , kai ji atsikėlė vaikus namuose, sesė jai skambino ir sakė iÅ¡eiti į laukÄ , kalbėti su televizija, dar su jais buvo H., jos buvęs vaikinas. Ji sakė, kad niekur neis, nieko nedarys, nes yra užsispyrusi. Tai buvo tuo tikslu, kad ji greičiau atsirastų pas mamÄ . Buvo toksai įvykis, kad ji su tėčiu buvo nuvažiavę pasiimti brolius iÅ¡ mokyklos, tačiau jai liepė niekur neiti ir ji keletÄ minučių laukė mokykloje, kol tėtis nuvažiavo ir parvažiavo, o į jos klausimÄ atsakė, kad buvo televizija.

Ir visÄ savaitę ji niekur pas draugus nėjo, tik į mokyklÄ ir namo. Ji tiesiog niekur nenorėjo eiti, nenorėjo, kad vėl pasikartotų tas pats. Ji iÅ¡ kaimo turi geriausiÄ draugę, kuriai ji visada iÅ¡sipasakoja, kuri jÄ iÅ¡klausiusi patarė daryti kaip pačiai geriau. PrieÅ¡ pirmÄ teismÄ lapkričio mėnesį ji su drauge kalbėjo, ji sakė, kad mama padavė į teismÄ , o draugė sakė, kad jos vis tiek bendraus. Vakar buvo toks renginys, kur buvo globėjų susitikimas ir su ja kalbėjo žmogus, ankščiau gyvenęs su globėjais.

Jis viskÄ iÅ¡pasakojo iÅ¡ dūšios ir ji suprato, kad jeigu ji iÅ¡eis, ji nieko neturės. Ji savo nuomonės nepakeis. Ji turi gyventi normalioje aplinkoje. Kai su D. kalbi, tai temos bÅ«na „razborkės“, muÅ¡tynės, ji tokia yra, su D. laisvai gali pakalbėti, ji supranta, ji gali dirbti psichologe arba socialine darbuotoja. Su E. ir B. ryÅ¡iai geri. Jeigu jai kažko iÅ¡ rÅ«bų reikia, ji sako ir kitÄ dienÄ su globėjais važiuoja ir nusiperka. Ji renkasi pati, bet žiÅ«riu ar jai tinka ir patinka.

RÅ«bų jai niekada netrÅ«ko. Po lova ne tai, kad bÅ«tų patalynė, o yra pilna rÅ«bų. Batų ji turi pakankamai, tik tuo metu ji neturėjo batų tam sezonui, todėl kitÄ dienÄ turėjo važiuoti ir pirktis batus. Visi Å¡ie aptarti įrodymai, teismo nuomone patvirtina, kad suinteresuoti asmens A. P. ir R. P. savo, kaip globėjų, pareigas atlieka tinkamai, o visų trijų vaikų nuomonė yra vienareikÅ¡miÅ¡ka – jie nori ir toliau likti gyventi su globėjais, kuriuos jie vadina tėvais, toje pačioje aplinkoje, kuriÄ jie laiko savo tikraisiais namais, kur gyventi jiems saugu, kur užtikrinami jų įvairiausi poreikiai (sveikatos, mokymosi, gyvenamo ploto, laisvalaikio praleidimas ir pan.).

Dėl vaikų bendravimo ir ryÅ¡io su biologine motina ir dėl vaikų noro bei galimybių gyventi su ja PareiÅ¡kėja savo patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, kad tarp jos ir vaikų yra susiklostę glaudÅ«s ryÅ¡iai, tačiau su tokiais pareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka vaikų globėjai, suinteresuotas asmuo (pareiÅ¡kėjos dukra) E. Ž. ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos. Skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. IÅ¡vada patvirtina, jog į Skyrių pokalbiui atvykę 2019 m. lapkričio 5 d. R. ir A. P. nurodė, kad pareiÅ¡kėja su jais nebendrauja, ji retai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ susitikti su vaikais (2018 m. susitikdavo maždaug 1 kartÄ Ä¯ du mėnesius, 2019 m.

įvyko turbÅ«t du susitikimai su vaikais). Susitikimai vykdavo kavinėje, trukdavo apie 1 val. laiko. Susitikimų metu pareiÅ¡kėja mažai kalbėdavosi su vaikais. NorÄ susitikti su vaikais ji iÅ¡reikÅ¡davo likus kelioms dienoms iki jos pageidaujamo laiko. Vaikai patys nepraÅ¡o susitikti su mama. Globėjų teigimu, jie neriboja ir netrukdo vaikų bendravimo su jų tėvais. Pasak globėjų, pareiÅ¡kėja vaikais pradėjo domėtis pradėjus maždaug metams po to, kai jie tapo vaikų globėjais. B. nurodė, kad kartais susitinka su mama ir tėčiu, susitikimuose taip pat dalyvauja seserys E. ir E..

Jis grįžti gyventi pas savo tėvus nenorėtų, nes beveik nepažįsta savo mamos, su ja kartu gyveno jau seniai, iš vaikystės prisimena, kad mama jį yra mušusi, daugiau iš savo gyvenimo su tėvais beveik nieko neprisimena, jis yra įpratęs gyventi kartu su globėjais. E. Ž. nurodė, kad su mama kartais susitinka, susitikimai su mama patinka, kai susitinka, išgeria kartu arbatos. E. teigimu, grįžti gyventi pas savo tėvus ji nenorėtų, ji norėtų gyventi kartu su savo globėjais, nes su jais gerai sutaria bei yra įpratusi su jais gyventi.

E. Ž. nurodė, jog su mama ji kartais susitinka, susitikusi kartais supranta, jog neturi apie kÄ su ja kalbėti, yra atpratusi nuo mamos. E. mano, jog jei bÅ«tų grÄ Å¾inta mamai, mama nesugebėtų ja tinkamai pasirÅ«pinti, mama jai leistų daryti viskÄ , kÄ ji norinti, nebÅ«tų kontrolės, todėl E. galimai pradėtų vesti netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , galimai nebeskirtų dėmesio mokslui. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globėjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tėvais.

E. nenorėtų grįžti pas savo mamÄ , nori toliau gyventi globėjų Å¡eimoje, dėl to ji tvirtai apsisprendusi. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) padalinio Globos centro 2019 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tas patvirtina, jog Centro specialistai, vadovaudamiesi Kauno apylinkės Teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi, sudarė tinkamas sÄ lygas L. Ž. susitikti su vaikais: E., E. ir B. Ž.. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , gruodžio 5 d. 15.30 val. buvo organizuotas vaikų ir biologinės motinos susitikimas, trukęs apie 1 valandÄ ir stebėtas Centro specialistų.

Susitikimo pradžioje E. ir E. pasakojo mamai apie bendravimÄ su bendraklasiais, kitais namuose globojamais vaikais, E. kalbėjo apie E. virtualius susiraÅ¡inėjimus su vaikinais, B. su mama bendravo mažiau, buvo nekalbus, pabuvęs su mama 30 min. teigė, kad norėtų eiti pas tėtį (globėjÄ A. P.), nes jis dažniausiai bÅ«na su tėčiu ir su juo jaučiasi saugiausiai. E., pabuvusi su mama apie 35 minutes, teigdama, kad eina į tualetÄ , išėjo, tačiau negrįžo, nes nuėjo pas globėjÄ A.

P.. Likusio susitikimo laikÄ mama bendravo su E., kuriai pasakojo apie artėjantį teismÄ , tačiau E. pokalbį palaikė iÅ¡ dalies, nes tuo metu žaidė telefonu. Viso susitikimo metu vaikų ir biologinės mamos bendravimas buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, tiek mama, tiek ir vaikai naudojosi telefonais. BendravimÄ ir pokalbius palaikydavo vaikai, mamai sunkiai sekėsi sudominti ir iÅ¡laikyti jų dėmesį rodant nuotraukas telefone. Susitikimo pabaigoje vaikai atsisveikino ramiai, nebuvo sutrikę, L. Ž. vaikams pateikė, kad su jais susitiks Å¡. m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje.

Centro specialistai, siekdami Teismui pateikti iÅ¡samesnę vertinimo medžiagÄ , pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai iki gruodžio 18 dienos susitikti su vaikais dar kartÄ , tačiau ji atsisakė (paaiÅ¡kinimo kopija pridedama). Minėti vaikai nuo 2013 m. gruodžio 13 d. yra globojami P. Å¡eimoje. Centras teikia pagalbÄ tiek vaikų globėjams (rÅ«pintojams), tiek minimiems vaikams. Pastarieji sistemingai lankosi Centro specialistų konsultacijose, vaikams, esant poreikiui, užtikrinamas psichosocialinės pagalbos teikimas.

Vaikų globėjai sistemingai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, tinkamai vykdo savo kaip globėjų pareigas. E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad tikroji mama kartais atveža dovanų (grandinėlę ir apyrankę), bet su ja ji nenori gyventi. Ji tik žino mamos vardÄ , pavardę ir kad ji yra mama. Su tikrÄ ja mama norėtų bendrauti taip, kad į svečius nuvažiuotų, pasimatytų. Nežino, kiek kartų norėtų su mama pasimatyti – daug kartų, bet daug pinigėlių tam reikėtų.

Norėtų bendrauti 2–3 kartus per savaitę, kokiÄ valandÄ . Ji žino, kad E. nori gyventi su tikra mama, nes jai globėjai neleidžia ilgai bÅ«ti su telefonu. E. visada bÅ«na su telefonu rankose nuo ryto iki vakaro. Jai bÅ«tų liÅ«dna, jeigu E. iÅ¡važiuotų gyventi pas tikrÄ mamÄ , nes nebÅ«tų su kuo pasipykti. Jai užtenka to, kiek ji dabar pažįsta savo tikrÄ mamÄ . Viena nakvynė pas tikrÄ mamÄ bÅ«tų gerai, visas savaitgalis jai bÅ«tų per daug, nes ji pasiilgtų savo namų.

VienÄ ar dvi dienas per atostogas norėtų praleisti su mama, bet ne ilgiau, nes vasarÄ pas jÄ namuose yra baseinas, kur ji norėtų maudytis. Ji nežino, ar nori nuvažiuoti pas tikrÄ mamÄ per kokias nors Å¡ventes. Tikros mamos draugÄ ji pažįsta, buvo su juo susitikusi. Jis truputį juokingas. Su juo susiraÅ¡inėjo. Ji antri metai mokinasi (duomenys neskelbtini), kur jai patinka, o jeigu reiktų jai keisti mokyklÄ , jai bÅ«tų didelis iššūkis, reikėtų iÅ¡siskirti su klase, ko ji nenorėtų.

B. Ž., apklaustas teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad jis nenori grįžti pas mamÄ gyventi. Tik per gimtadienį jam tikri tėvai kÄ nors dovanodavo. Su savo tikra mama jie bendrauja kai ji bÅ«na laisva ir papraÅ¡o susitikti, jei tai bÅ«na savaitgalis ir globėjas nuveža. Tačiau po 15 minučių jis iÅ¡eina, o po 20 minučių E. iÅ¡eina. Jie pabėgo iÅ¡ susitikimo su mama, nes jautėsi, kad yra prie svetimo žmogaus. Jam nesinori daugiau laiko praleisti su tikra mama.

Jis prisimena, kai jo tikroji mama jį į radiatorių buvo sudaužiusi. Per mėnesį kokius tris kartus norėtų su tikra mama susitikti. Su nakvyne pas mamÄ jis nenorėtų praleisti laiko, nes yra prisirišęs prie globėjų. Jeigu mama kažkÄ Ä¯domaus sugalvotų kÄ veikti per vasarÄ , tai jis sutiktų ir tėtis leistų. Jeigu bent viena sesė norėtų gyventi su tikra mama, tai teismas juos iÅ¡skirtų. Jeigu E. norėtų gyventi pas tikrÄ mamÄ , jis pritartų. Mamos naujÄ draugÄ jis matė, kai jis buvo atvykęs į vienÄ susitikimÄ .

Su tuo P., kuris yra svetimas žmogus, jis nenori bendrauti ir susipažinti. Jis nenorėtų keisti mokyklos. Su tikra mama per mėnesį bÅ«na 8–10 susitikimų. Kuomet jie susitinka su tikrÄ ja mama tėtis visÄ laikÄ jiems kažko nuperka skanaus iÅ¡ savo pinigų. Tikroji mama jiems yra padovanojus žaisliukÄ . VienÄ kartÄ jis jos buvo paprašęs nupirkti čiulpinukÄ ir jai pritrÅ«ko pinigų. Per Å¡ventes jis neturi laiko bÅ«ti su mama, nes pas juos bÅ«na Å¡ventės. Kalėdas, Kūčias ir Velykas pas tikrÄ mamÄ sutikti norėtų.

Nuvažiavus pas mamÄ norėtų palapinėje miegoti, nes tilptų mama ir kiti vaikai. Pas mamÄ namuose jis nenorėtų miegoti, nes jei mama paduos jam kažkokio maisto, kurio jis nežino, tai, aiÅ¡ku, jis nieko nevalgys. Mama dažnai saldumynų vietoj maisto prideda, saldainių. Dėl maisto jam ir nesinori nakvoti pas mamÄ , tik palapinėje. Be globėjų jis bÅ«ti nenorėtų. (duomenys neskelbtini) jis nebuvo ir tai jam yra svetimas miestas. Jeigu E. norėtų gyventi su tikrÄ ja mama, jis norėtų gyventi su E..

Nes jeigu E. kažkur eina, tai ir jis einu. Su E. jie irgi kartu eina. Tuose namuose jis jaustųsi saugus, nes juose bÅ«tų E.. Jeigu E. eitų susitikti su draugais, jis pasiklaustų, ar gali kartu su dviračiu pasivažinėti. Norėtų gyventi arba su globėjais, arba su sese. Jeigu sesė iÅ¡eitų iÅ¡ Å¡ių namų, tai jis kartu su ja, o jeigu liktų, tai tuomet grįš pas globėjus. Jeigu E. iÅ¡eitų pas tikrÄ mamÄ , o E. liktų pas globėjus, tai tuomet jis liktų pas globėjus, nes žino, kad tėtis iÅ¡ karto pasiims kitus vaikus.

Jeigu E. iÅ¡eitų pas mamÄ , tai norėtų sugrįžti pas globėjus, bet negalėtų. E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiÅ¡kino, kad žino, jog nori bÅ«ti pas globėjus. Jos mama žadėdavo jai, kai ji buvo vaikų namuose, kad jÄ pasiims, kad ji nebijotų, lauktų jos, tačiau taip ir nesulaukė jos jau du kartus. Ji su mama nesutaria. Jų bendravimas tik ,,labas“, ,,viso gero“ ir telefonas, per pasimatymus „Labas, labas. Kaip sekasi“, po kelių minučių vaikams „kiÅ¡a“ telefonÄ .

Per paskutinį pasimatymÄ ji buvo „prilipusi“ prie telefono, naršė Facebook, susiraÅ¡inėjo per Mesendžerį, nes nebuvo įdomu. Ankščiau ji, susipykusi su globėjais, norėjo grįžti pas mamÄ , galvojo, kad viskas bus fantastika, tačiau jos nuomonė pasikeitė, ji suprato, kad jai reikia globėjų griežtumo. Tas susipykimas buvo jos kaltė, tačiau po to viskas susitvarkė ir jie „belekaip“ gerai sutaria. Ji žino, kad tas P. (mamos draugo sÅ«nus), su kuriuo ji susiraÅ¡inėjo, yra geriantis, jis klausinėjo, ar ji turi vaikinÄ .

P. manė, kad jeigu ji pas mamÄ grįš, tai jie bus geri draugai. Jos nuomonė dėl sugrįžimo pas mamÄ pasikeitė todėl, kad kiek ji nuo 12 metų gyvena pas globėjus, čia yra normali Å¡eima – čia susipyksta, čia susitaiko. Jeigu ji grįš pas mamÄ ir jos susipyks, tai ji tokį „šumÄ â€œ pakels. Mama sako: ,,Tu čia grįši ir pamatysi, kaip viskas yra gerai.“ Globėjai jos niekaip neįkalbinėjo. Ji, kol įvykis neįvyko, gali savo nuomonę kaitalioti kas valandÄ , kol svarsto.

PrieÅ¡ pirmÄ teismÄ ji buvo pasidariusi tokias „svarstykles“ ir galvojo grįžti pas mamÄ , tačiau ji mokinasi gimnazijoje, kur viskas „nutrÅ«ks“, iÅ¡ jos pradės tyčiotis. Su tikrÄ ja mama jų bendravimas vyksta per susitikimus kavinėse ir kepyklėlėj, kurių buvo kažkur penkiolika. Buvo vienas susitikimas Centre su tais telefonais. Su mama susitikdavo, kai ji bÅ«na laisva, savaitgaliais pagrinde. Dažniausiai vasarÄ susitikdavo, iÅ¡skyrus kai buvo iÅ¡važiavę į užsienį.

Ji su tikrÄ ja mama nebendrauja dažniausiai. Kai ji buvo mažytė, tikroji mama jÄ buvo sugriebusi savo aÅ¡triais nagais, ant nugaros tada buvo sudrėskimai ir nuo tos vaikystės ji turi traumÄ . Ji jÄ gerbia kaip mamÄ , kad ji davė jai gyvenimÄ . Ji gerai prisimena, kai mama brolį metė į radiatorių, ir nuo tokių jos veiksmų, kai ji nepagalvodavus kÄ nors padarydavo, jai ,,užsiliko“. Su nakvyne ji pas mamÄ nelabai norėtų likti. Ji labiau norėtų eiti nakvoti pas draugus, su kuriais ganėtinai ilgai iÅ¡draugauta, gyvenimo vietos nei vienas nepakeitė, dėl to ji ir nenori pas mamÄ gyventi, nes turi draugų, laisvÄ gyvenimÄ , kitus tėvus, kurie jÄ augina.

Nelabai ji norėtų pas jÄ nakvoti savaitgaliais. Vasaros atostogas ji praleidžia namie, padeda vienas kitam Å¡eimoj, turi Å¡iltnamį. Savaitę ji tikrai neiÅ¡bÅ«tų pas mamÄ . Po savaitės jÄ Ä¯ „psichuÅ¡kę“ iÅ¡vežtų, spėtų net susimuÅ¡ti su ja, nors ji ir nesimuÅ¡a. Su globėjais ji gali iÅ¡gyventi, nes jie jÄ paėmė nuo 12 metų ir pas juos namuose nėra tokio smurto. Ji matė, kaip mama „daužė“ sesę, o dabar ji mato Å¡eimÄ , Å¡ilumÄ , kurios ji nenori prarast.

Lapkritį vienintelis dalykas, kuris jÄ veikė, buvo kita sesė, kuri jai sakė, kad jeigu ji grįš pas mamÄ , gyvens su ,,pijokėliu“, ir klausė, ar ji norinti tokio gyvenimo. Ji tokio gyvenimo matyti tiesiog nenori. Jie planavo pas mamÄ važiuoti ir apžiÅ«rėti, kaip ji gyvena. Realybėje ji norėtų nuvažiuoti ir pažiÅ«rėti kaip jie gyvena. Kiek ji žino, ten yra mažas butelis nuosavame name, 55 kvadratų, kur yra du ,,salionai“ sujungti. ApžiÅ«rėjus kaip ji gyvena, tai turėtų įtakos jos apsisprendimui gyventi ar ne su mama.

Ji nemano, kad pasikeistų jos nuomonė pamačius kaip mama gyvena. Skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių Å venčionių rajone su praÅ¡ymu patikrinti pareiÅ¡kėjos gyvenimo ir buities sÄ lygas bei pateikti turimÄ su pareiÅ¡kimu susijusiÄ informacijÄ . Pateiktame 2019 m. spalio 25 d. Å¡eimos sÄ lygų tyrimo akte Nr. 3TSD nurodoma, jog pareiÅ¡kėja apie 4 m. gyvena kartu su sugyventiniu P. B. (teisinga pavardė – B.), gim. (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso jam.

Buto plotas 55,86 kv. m, jame du kambariai, padarytas remontas. Vaikams bÅ«tų skirtas vienas kambarys, jame yra Å¡varu, tvarkinga, yra baldai. PareiÅ¡kėja savo patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, kad yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių ji buvo atskirta nuo vaikų, nes ji daugiau nevartoja alkoholio, laikosi blaivybės, dirba, charakterizuojama teigiamai ir yra pastebimas jos psichologinės sveikatos bÅ«klės gerėjimas. Å iam faktui patvirtinti pareiÅ¡kėja pateikė 2018 m. lapkričio 13 d. psichologinio tyrimo iÅ¡vadÄ (b. l.

23) ir 2019 m. lapkričio 7 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 38). Be to, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja teigė, jog atskyrimas nuo vaikų buvo taikytas tik dėl vaikų tėvo A. Ž. vartoto smurto ir alkoholizmo, ko pasekoje dėl A. Ž. melagingų praneÅ¡imų ji nepagrįstai bÅ«davo iÅ¡vežama gydytis į psichiatrinę ligoninę, tačiau pažymėtina, jog Å¡i aplinkybė dėl pareiÅ¡kėjos nepagrįsto gydymo psichiatrinėje ligoninėje nėra patvirtinta jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėja pripažįsta sirgusi epilepsija, tačiau teigia, jog Å¡iuo metu neturinti jokių su Å¡ia liga susijusių problemų, nors iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdu, jog ji tebeserga Å¡ia liga ir jog jai nuolat yra iÅ¡raÅ¡omi vaistai, ko neneigė ir pati pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime pati nurodžiusi, kad jai buvo diagnozuota ne tik epilepsija, tačiau ir organinė haliucinozė, teismo posėdyje paklausta apie šį sutrikimÄ bei ar jis tebėra ir ar netrukdys tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, ėmė teigti, jog toks sutrikimas jai niekada nebuvo nustatytas, nors tai visiÅ¡kai paneigia byloje pateikta pareiÅ¡kėjos medicininė dokumentacija.

Iš 2018 m. lapkričio 13 d. psichologinio tyrimo išvados (b. l.

23) nustatyta, kad ,,šiuo metu tyrimo duomenimis stebimas nežymus (duomenys neskelbtini). Vyrauja (duomenys neskelbtini). Atminties f-jos netolygios: (duomenys neskelbtini). Dėmesio koncentracijos sutrikimų nestebima. (duomenys neskelbtini). Apibendrinimas: (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. spalio 8 d. Medicininio pažymėjimo (b. l. 37), pasirašyto gydytojos N. Š., matyti, jog pareiškėja, į (duomenys neskelbtini) atvykusi gyventi 2016 metais, serga epilepsija, reguliariai vartoja vaistus, traukulių priepuoliai nesikartoja.

Stebima teigiama ligos dinamika“. Iš 2019 m. lapkričio 7 d. Medicinos dokumentų išrašo (b. l. 38), pasirašyto gydytojo psichiatro M. Š., matyti, jog pareiškėja serga (duomenys neskelbtini). Palyginus su 2011–2014 metų periodu, yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu psichiatrinis gydymas neskiriamas. Dirba siuvėja. Laikosi blaivybės. Nuo (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojo paskyrimu vartoja (duomenys neskelbtini). Iš viešosios (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 6 d. pažymos (2 t. b. l.

10) matyti pareiÅ¡kėja apie 13 kartų gydėsi (duomenys neskelbtini) . Paskutinioji hospitalizacija (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. pas psichikos sveikatos specialistus nesilankė(duomenys neskelbtini) pacientė pirmÄ kartÄ lankėsi 2016 m. gegužės 10 d., tada konsultacijos metu (duomenys neskelbtini) simptomų nekonstatuota. Taigi, iÅ¡ Å¡ios informacijos daroma iÅ¡vada, kad anksčiausiai 2016 m. gegužės mėn. pacientė jau nebesirgo (duomenys neskelbtini).

Kaip taisyklė, sergant (duomenys neskelbtini), sÄ lygota (duomenys neskelbtini), jeigu pacientas nuosekliai laikosi Å¡ių gydytojo rekomendacijų (laikosi visiÅ¡kos blaivybės, tvarkingai gydosi nuo neurologinės ligos – (duomenys neskelbtini), atsisako bendrauti su antisocialų gyvenimÄ gyvenančiais asmenimis), tada galimas pasveikimas nuo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, matyt dėl pacientės gyvenimo bÅ«do pokyčių, 2018 m. psichologiniame tyrime fiksuotas (duomenys neskelbtini), palyginus su girtavimo ir konfliktų su antisocialų gyvenimÄ gyvenančiais asmenimis periodu 2013 m., yra į pagerėjimo pusę.

Asmenybės brandumas, t. y. atsakomybė už savo veiksmus, yra mažiau kintanti kategorija negu emocinis stabilumas ir ypač, jei žmogus kryptingai nesiima asmenybę brandinančių priemonių, išlieka stabilus nuo paauglystės periodo iki gyvenimo pabaigos. Kita, nauja psichiatrinė diagnozė (duomenys neskelbtini) patvirtinta jau ne (duomenys neskelbtini), bet tretinio lygio psichiatrijos įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Šiam sutrikimui galioja ta pati anksčiau išdėstyta 3 punktų taisyklė - laikantis šių punktų organinio (duomenys neskelbtini) išreikštumas mažėja, t. y. sutrikimo eiga būna į pagerėjimo pusę.

Å iuo metu yra palikta bÅ«tent Å¡i, RVPL nustatyta psichiatrinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pateikta psichologo iÅ¡vada yra 2018 metų lapkričio 13 d., o duomenys apie Å¡iuo metu esančiÄ pareiÅ¡kėjos bÅ«klę nėra pateikti, nors teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje buvo konstatavęs tokio įrodymo trÅ«kumÄ , teismas, įvertinęs aptarus medicininius duomenis, bei tai, jog pareiÅ¡kėja nesugeba objektyviai ir savikritiÅ¡kai vertinti savo sveikatos stovio, neigdama akivaizdžius dalykus, neturi pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja dėl savo sveikatos bÅ«klės Å¡iuo metu ir ateityje iki vaikų pilnametystės gebės tinkamai pati pasirÅ«pinti visais trim savo vaikais, kurių pati neaugina nuo 2013 metų, kurie turi psichologinių problemų ir specialių poreikių, o svarbiausia kurie net nepageidauja keisti savo įprastos ir jiems saugios gyvenamosios vietos, draugų, mokyklos ir gyventi su motina.

Pažymėtina, jog, esant tokiai situacijai, mažiausias konfliktas su paaugliais vaikais, pareiÅ¡kėjos, turinčios (duomenys neskelbtini), psichinę bÅ«klę neabejotinai tik blogintų, o tai neiÅ¡vengiamai atsilieptų ir vaikų saugumui. Pažymėtina ir tai, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas motinÄ atskirti nuo vaikų, be kita ko buvo nustatęs ir tai, kad motina nesugeba sukurti vaikams saugių gyvenimo sÄ lygų, atkreipus dėmesį į tai, jog vienas iÅ¡ vaikų buvo pristatytas į Kauno klinikinę ligoninę apsinuodijęs motinos vaistais, kas reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėja nesugebėjo užtikrinti jai iÅ¡raÅ¡ytų vaistų saugaus laikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja ir toliau tebevartoja vaistus nuo (duomenys neskelbtini), o jai tebestebimas nežymus (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas negali konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja įrodė, jog ji Å¡iuo metu jau geba ir ateityje gebės užtikrinti saugų jai iÅ¡raÅ¡ytų vaistų laikymÄ , kas tiesiogiai susiję su saugių vaikų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų apie tai, kad ji Å¡iuo metu jau nebeturi socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo, nors teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje buvo konstatavęs ir tokio įrodymo trÅ«kumÄ .

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu gyvena kartu su savo sugyventiniu P. B. ir jo pilnamečiu neįgaliu sÅ«numi P. sugyventiniui priklausančiame dviejų kambarių bendrabučio tipo bute. PareiÅ¡kėjos teigimu teismo posėdyje, penkiese jie galėtų gyventi iÅ¡ kaimynės nusipirkus vieno kambario butÄ ir jį prijungus prie jos sugyventinio turimo buto. Sugyventinis, su kuriuo ji gyvena kartu keturis metus ir galvoja susituokti pasibaigus teismams, pareiÅ¡kėjos teigimu, turi pinigų nusipirkti tÄ butÄ , be to, jis turi ir miÅ¡kÄ , ir namÄ su žeme, kuriuos iÅ¡nuomojo savo broliui.

SugrÄ Å¾inus vaikus jie visi, pareiÅ¡kėjos teigimu, keltųsi gyventi į namÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur į mokyklÄ važinėja autobusas. Tačiau, kaip 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjos sugyventinis P. B., nuosavybės teise po tėvų mirties jam priklauso tik 1/4 dalis 6 hektarų miÅ¡ko ir 1/4 dalis gyvenamojo namo, kurioje visiems apsigyventi nepilnai užtektų vietos. Be to, jo teigimu, tik atvažiavus vaikams reikėtų ,,kažkÄ galvoti“, nes pirmiausia teismas turi nuspręsti grÄ Å¾inti vaikus.

Jis teigė neturįs pakankamai pinigų, kad nusipirktų naujÄ didesnį bÅ«stÄ , be to, nurodė, kad gretimÄ vieno kambario butÄ , apytiksliai kainuojantį 2 000 Eur, bÅ«tų įmanoma nupirkti, tačiau pripažino, kad to buto savininkė, kuri Å¡iuo metu yra iÅ¡vykusi į užsienį, nesiÅ«lė pirkti savo buto, o apie tai buvo tik kalbos. Nors jis nurodė nuoÅ¡irdžiai norintis, kad vaikai atvažiuotų pas jį gyventi, tačiau, jo teigimu, svarbiausia yra vaikų nuomonė. Esant tokiai situacijai, kad P. B. su pareiÅ¡kėja dar net nėra sudarę santuokos, kad jis, nebÅ«damas pareiÅ¡kėjos vaikų tėvu, nėra atsakingas už gyvenamojo ploto jiems suteikimÄ ir kad jis, kalbėdamas apie savo norÄ padėti motinai susigrÄ Å¾inti vaikus, pirmiausia akcentavo vaikų norÄ (kurio Å¡iuo atveju nėra), ir, be to, kol nėra jokių konkrečių įrodymų apie tai, jog pareiÅ¡kėjos vaikams atvykus gyventi pas motinÄ jiems bÅ«tų sudarytos tinkamos ir saugios gyvenamojo bÅ«sto sÄ lygos gyventi (kad prieÅ¡ingų lyčių vaikai turėtų bent po atskirÄ kambarį) ir mokytis (pareiÅ¡kėja net nežino, kokiose klasėse mokosi jos vaikai ir nepateikė jokių įrodymų apie egzistuojančiÄ galimybę jiems lankyti mokymo įstaigas (duomenys neskelbtini)), teismas neturi jokio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimo ir dėl Å¡ios priežasties, nors Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å venčionių rajone 2019 m. spalio 25 d.

Å¡eimos sÄ lygų tyrimo akte Nr. 3TSD ir nurodyta, jog 55,86 kv. m ploto bute, kuriame yra Å¡varu, tvarkinga, yra baldai, du kambariai, padarytas remontas, o vaikams bÅ«tų skirtas vienas kambarys, tuo labiau, kad neįrodyta yra ir aplinkybė, jog, vaikams atsikėlus gyventi pas motinÄ , neįgalus pareiÅ¡kėjos sugyventinio sÅ«nus iÅ¡vyktų gyventi kitur. Ta pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, jog ji susirado darbÄ , kuriame charakterizuojama teigiamai, teismo nuomone, nėra pakankama konstatuoti, jog iÅ¡nyko visos priežastys, dėl kurių pareiÅ¡kėjai buvo taikytas atskyrimas nuo jos vaikų.

Teismas pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių patikimų įrodymų apie tai, kad ji, nors ir dirbdama ne visÄ darbo dienÄ , gebės užtikrinti absoliučiÄ vaikų priežiÅ«rÄ , jų maitinimÄ , vedimÄ pas gydytojus ir psichologus, jų laisvalaikį. Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip pareiÅ¡kėja nurodė teismo posėdžio metu, jÄ nuo Naujų Metų atleidžia iÅ¡ darbo, praneÅ¡dama teisme apie Å¡iÄ aplinkybę ji pavartojo iÅ¡sireiÅ¡kimÄ â€žper jus netenku darbo“, tuo kaip ir kaltindama savo vaikus, dėl pasimatymo su kuriais jai teko keletÄ kartų vykti į JonavÄ , taip pat vaikų globėjus, neatvežusius jai vaikų į (duomenys neskelbtini), taip pat su Å¡eima dirbančius globos centro darbuotojus, suorganizavusius jos ir vaikų susitikimÄ , ir netgi teismÄ , įpareigojusį CentrÄ tokį susitikimÄ suorganizuoti, kad motinai galėtų kuo ilgiau ir kokybiÅ¡kiau pabendrauti su savo vaikais.

Teismo nuomone, yra matomas nuolatinis pareiÅ¡kėjos siekis pačiai neprisiimti atsakomybės, bet perkelti jÄ institucijoms ar kitiems asmenims, visiÅ¡kas savikritiÅ¡kumo nebuvimas. Be to, tai, jog pareiÅ¡kėja dėl dažnesnio bendravimo su savo vaikais galėtų prarasti darbÄ , taip pat reiÅ¡kia ir tai, jog pareiÅ¡kėja tokiu atveju neturėtų net minimalių lėšų vaikų iÅ¡laikymui, jų poreikių patenkinimui, tad vaikų grÄ Å¾inimas motinai akivaizdžiai pažeistų vaikų interesus ir dėl Å¡ios priežasties.

Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėja teismo posėdyje nurodė, jog ji, uždirbdama 270 Eur ir invalidumo pensijos gaudama 185 Eur, per mėnesį vaikų iÅ¡laikymui moka tik po 80 Eur, nes tiek ,,nuskaičiuoja direktorius“, tačiau, kai vaikai atvažiuos pas jÄ gyventi, ji vaikams skirs daugiau pinigų, o dabar ji nenori duoti pinigų svetimiems žmonėms, nes nežino, kur jie tuos pinigus padeda. Å i aplinkybė taip pat vertintina pareiÅ¡kėjos nenaudai, kadangi tokie pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai reiÅ¡kia arba tai, jog ji, turėdama galimybę savo vaikams mokėti daugiau pinigų iÅ¡laikymui, to nedaro sÄ moningai, t. y. elgiasi nesÄ Å¾iningai vaikų atžvilgiu, arba ji meluoja, kad, vaikams atvykus gyventi pas jÄ , turės galimybę vaikų iÅ¡laikymui skirti didesnes sumas, kas reikÅ¡tų, kad vaikai turėtų gyventi nuolatiniame nepritekliuje.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių visumos darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad jai Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai labiau svarbÅ«s yra jos turtiniai interesai, nebenorint vaikams mokėti teismo priteisto iÅ¡laikymo, kurio dalis iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ jai mokamo atlyginimo, o kita dalis kaupiasi kaip nuolat didėjantis įsiskolinimas, kurį kažkada reikės sumokėti. IÅ¡ to, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog motinos, kuri nuo 2013 m. su vaikais bendrauja tik epizodiÅ¡kai, ryÅ¡ys su vaikais yra labai silpnas (ypač su B., kurie iÅ¡ gyvenimo su mama prisimena tik blogus ir jį traumavusius dalykus), susitikusi su vaikais mama bendrauja pavirÅ¡utiniÅ¡kai, mama ir vaikai daugiau laiko praleidžia telefonuose negu bendraudami, bendravimÄ ir pokalbius palaikant vaikams, mamai nesugebant sudominti vaikų ir iÅ¡laikyti jų dėmesį, mamai beveik nesidomint vaikų emocijomis, pasiekimais ir pan.

Vaikai menkina motinos nupirktas lauktuves ir maistÄ (pavyzdžiui, saldumynus), sakydami, kad daug jų valgyti yra nesveika. Vaikų parodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad vaikai su motina susitinka ir bendrauja ne dėl to, kad jos pasiilgsta ir be jos negali gyventi, o dėl to, kad mama kartais iÅ¡reiÅ¡kia pageidavimÄ su jais susitikti, ko pasekoje jie visi nuvažiuoja į kavinę ir gauna dovanų (lauktuvių). Be to, neatmestina ir tai, kad vaikai (konkretus atvejis su E.), tikėdamiesi iÅ¡ globėjų gauti daugiau laisvių, savo noru iÅ¡vykti gyventi pas mamÄ gali ir manipuliuoti, nors patys suvokia, kad tai visiÅ¡kai neatitiktų jų interesų Vaikai teisme nurodė, kad ne tik gyventi, bet ir likti ilgiau nakvoti pas motinÄ savaitgaliais jie nenori.

Vaikai teigia mylintys mamÄ ir tėtį (kuriais jie vadina globėjus), su kuriai jiems gera, Å¡ilta ir saugu, su kuriais nori gyventi toliau. Nenustatyta, kad vaikai jaustų liÅ«desį iÅ¡siskirdami su motina. Vaikai yra iÅ¡reiÅ¡kę norÄ gyventi kartu su savo globėjais, bet ne su mama, vaikai sugeba savo nuomonę iÅ¡reikÅ¡ti bei jÄ pagrįsti. Pažymėtina, kad tokia jų nuomonė yra nuosekli, vaikai savo norÄ gyventi su globėjais skyriaus specialistams iÅ¡sakė Å¡ių metų vasarÄ , kai specialistai lankė globojamus vaikus, taip pat su jais buvo bendrauta rugsėjo mėnesį, kai buvo atvejis su E., vaikai taip pat iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su globėjais, laiko juos savo Å¡eima.

Teikiant iÅ¡vadÄ teismui Skyriuje taip pat buvo iÅ¡klausyta vaikų nuomonė dėl jų grįžimo pas mamÄ , vaikai nurodė norintys gyventi su globėjais. Teismo posėdžio metu vaikų nuomonė buvo iÅ¡klausyta dar kartÄ , vaikai vėl iÅ¡sakė norÄ gyventi kartu su globėjais bei pagal savo sugebėjimus gana iÅ¡samiai jÄ pagrindė. Teismo nuomone, savo nuomonę gyventi su globėjais Å¡iuo atveju vaikai iÅ¡reiÅ¡kė sugebėdami jÄ vertinti kritiÅ¡kai ir sugebėdami numatyti savo pasirinkimo pasekmes.

Priimant sprendimus, susijusius su vaikų interesais, į vaikų nuomonę galima neatsižvelgti tik tais atvejais, kai ji prieÅ¡tarauja vaikų interesams, tačiau duomenų, jog vaikų iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė gyventi kartu su globėjais prieÅ¡tarautųjų interesams, byloje nėra. PareiÅ¡kėja, nors pati teismo posėdžiuose teigė, jog vaikų nuomonė jai svarbiausia, teismo nuomone, nesugeba priimti savo vaikų nuomonės ir į jÄ atsižvelgti, kadangi pati iÅ¡klausiusi teismo posėdyje teismo psichologės apklaustų visų trijų vaikų norÄ gyventi su globėjais, savo reikalavimų nepakeitė (neatsisakė), nurodė eisianti iki galo, kas taip pat laikytina viena iÅ¡ priežasčių, kodėl vaikai Å¡iuo metu negali grįžti pas motinÄ , kuri privalėjo suprasti, kad Å¡is teismo procesas ir jo tęsimas kenkia vaikų psichologinei bÅ«senai, tačiau, akivaizdu, kad užsitęsusi vaikų nesaugumo bÅ«sena jai nėra svarbi.

Pažymėtina, kad vaikai turi specialių poreikių, jiems konstatuota ne po vienÄ susirgimÄ , dėl ko jiems reikalinga ne tik įprastinė priežiÅ«ra, bet ir nuolatinio dėmesio skyrimas jų sveikatai, todėl yra labai abejotina, jog pareiÅ¡kėja, kuriai stebimas emocinis nestabilumas ir asmenybės nebrandumas, sugebėtų tinkamai užtikrinti jų interesus. Teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja dar neturi galimybės skirti visiems trims savo vaikams dėmesio tiek, kad vaikų vystymasis pasivytų sveikų vaikų lygį.

Be to, konstatuotina ir tai, jog pareiÅ¡kėja iki pareiÅ¡kimo teismui pateikimo ir net bylos nagrinėjimo metu nepakankamai rÅ«pinosi tuo, kad vaikai pamažu grįžtu pas jÄ . Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjai nebuvo apribota galimybė domėtis, kaip gyvena ir auga jos vaikai, kaip jiems sekasi mokslai, kokios yra jų sveikatos problemos ir kaip su jomis tvarkomasi. Teismo nuomone, Å¡ia teise ji beveik nesinaudojo arba naudojosi netinkamai, nes ji galėjo ir privalėjo domėtis vaikų sveikata ir mokslais, kreiptis į vaikų gydytojus ir mokytojus dėl tokio pobÅ«džio informacijos, dalyvauti vaikų renginiuose ir susirinkimuose mokykloje, tačiau to nedarė.

Teismo nuomone, byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kad bÅ«tų galima spręsti, jog iÅ¡nyko visos priežastys, dėl kurių pareiÅ¡kėjai buvo taikytas atskyrimas nuo jos vaikų, dėl ko pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.. Ä®vertinus iÅ¡analizuotų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu grÄ Å¾inti vaikų jų biologinei motinai dar negalima, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad toks veiksmas visiÅ¡kai negalimas ir ateityje.

Tokiam veiksmui, teismo nuomone, reikalingas laikas, per kurį motina privalo imtis realių veiksmų, siekdama realaus savo vaikų susigrÄ Å¾inimo. Skyriaus ir Centro specialistai privalo užtikrinti galimybę pasiekti to, kad pareiÅ¡kėja kreiptųsi į psichologus, kurių pagalba Å¡ioje situacijoje aiÅ¡kiai reikalinga ne tik vaikams, bet ir pačiai motinai. Teismo nuomone, vaikų emocinis ryÅ¡ys su globėjais yra tvirtas, saugus, teigiamas, vaikai prie globėjų yra prisirišę kaip prie tikrųjų tėvų, jiems svarbi globėjų nuomonė ir jų nustatytos taisyklės, o vaikų dabartiniai santykiai su mama, nors ir nėra visiÅ¡kai nutrÅ«kę, vaikai jÄ vertina dėl to, kad ji juos pagimdė, yra nepakankami, vaikai nurodė norintis su ja bendrauti ir matytis daugiau.

Å iuo atveju privalu Å¡iuo santykius vystyti, skiriant tam daugiau dėmesio iÅ¡ abiejų pusių. Å ioje stadijoje ypatingai svarbi Skyrių pagalba motinai ir globėjams. Vaikams bÅ«tina skirti daugiau laiko kokybiÅ¡kesniems pasimatymams su motina, nes tiek kartų, kiek motina su vaikais susitinka Å¡iuo metu, aiÅ¡kiai per mažai, kad bÅ«tų sustiprintas motinos ir vaikų (ypač mažesniųjų) ryÅ¡ys. Vaikų pasimatymai su motina kol kas laikytini tik formaliais. Vaikai turi įprasti, kad jiems galima su motina bendrauti tada, kai ir jie to nori, o ne tik tada, kai globėjai atlieka formaliÄ pareigÄ nuveždami juos į pasimatymus su motina, kai ji to papraÅ¡o.

Tokio amžiaus vaikai jau suvokia, kad globėjai emociÅ¡kai prieÅ¡inasi tokiai situacijai, ir Å¡is veiksmas aiÅ¡kiai persiduoda vaikams. Å iuo atveju Centras privalo suteikti globėjams pagalbÄ , siekiant jiems paÅ¡alinti šį emocinį trukdį. Tai, kad teismo posėdyje pareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai rodė savo antipatijÄ globėjams, tai, kad ji jiems neskambina ir su jais nederina susitikimų, neklausinėja apie vaikų bÅ«klę, rodo, kad jai taip pat bÅ«tina psichologo pagalba. Tai patvirtina ir tas faktas, kad pareiÅ¡kėja teismo posėdyje apkaltino visus (Skyriaus, Centro darbuotojus, globėjus, teismÄ ) tuo, kad ji dėl Å¡itos situacijos, kai darbo dienÄ , buvo atvykusi į CentrÄ pasimatyti su vaikais, gali netekti darbo.

Tai rodo, kad pareiÅ¡kėja jaučiasi nesaugiai, mano esanti skriaudžiama, dėl susiklosčiusios situacijos kaltina visus, bet nemato tame savo pačios kaltės. Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėja pasirodė esanti labai kategoriÅ¡ka, aiÅ¡kiai pripažįstanti tik savo teisybę ir nematanti reikalo atsižvelgti į kitų nuomonę, nors iki vaikų nuomonės iÅ¡klausymo teigė, kad viskas priklausys nuo vaikų nuomonės, tačiau jÄ iÅ¡klausius ir sužinojus, kad vaikai nori likti su globėjais, apsigalvojo ir ėmė teigti, kad ,,eis iki galo“.

Kol ji nesiims realių veiksmų, pvz. nesikreips į psichologus pagalbos, nepradės domėtis savo vaikų sveikata (neiÅ¡siaiÅ¡kins, kokiomis ligomis jie serga ir koks gydymas jiems bÅ«tinas), jų maitinimosi įpročiais, jų mokslais (neiÅ¡siaiÅ¡kins, kokiose klasėse ir kokius dalykus bei pas kokius mokytojus jie mokosi, kokias užduotis jiems užduoda atlikti namuose, nepradės bendrauti su jų mokytojais ir pan.), vaikai negali bÅ«ti grÄ Å¾inami į emociÅ¡kai Å¡altÄ ir atÅ¡iauriÄ aplinkÄ .

Staigus jų perkėlimas iÅ¡ saugios ir jiems priimtinos aplinkos, kokia suteikta globėjų, teismo nuomone, bÅ«tų absoliučiai nepamatuotas ir juos traumuojantis veiksmas, kurio negali sankcionuoti teismas. Teismas neabejoja, kad Å¡ioje situacijoje vaikų grÄ Å¾inimas motinai ir tarpasmeninių ryÅ¡ių nutraukimas su globėjais vaikus paveiktų psichotraumuojančiai. Pažymėtina ir tai, jog prieÅ¡ grÄ Å¾inant vaikus motinai vaikų emocinis ryÅ¡ys taip pat turi bÅ«ti sukurtas ne tik su motina, bet ir kartu su ja gyvenančiu jos sugyventiniu, tuo labiau, kad gyvenamasis bÅ«stas, į kurį pareiÅ¡kėja nori atsivežti savo vaikus gyventi, priklauso vien tik jam asmeninės nuosavybės teise.

Å iuo gi atveju vaikai su juo matėsi tik vienÄ kartÄ ir beveik nebendravo, o, paklausti apie mamos draugÄ , kalbėjo apie jo sÅ«nų P., kas rodo visiÅ¡ko motinos sugyventinio ryÅ¡io su vaikais nebuvimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinkybes, į tai, kad vaikai jau daugiau kaip 6 metai auga atskirti nuo motinos, o globėjų P. Å¡eimoje gyvena daugiau kaip tris metus, į tai, jog tarp vaikų ir motinos nėra susiformavusio stipraus emocinio ryÅ¡io, nėra vaikų pakankamos pagarbos biologinei motinai, taip pat į teisme iÅ¡sakytÄ vaikų nuomonę, kad jie nori gyventi su globėjais, laiko, kad, esant vaikų prieÅ¡iÅ¡kam nusiteikimui gyvenimo su motina atžvilgiu, pareiÅ¡kėja nesugebės tinkamai įgyvendinti savo kaip motinos pareigų – formuoti tinkamÄ vaikų požiÅ«rį į tam tikras gyvenimo vertybes, rÅ«pintis tinkamu jų auklėjimu, jų mokymusi, o svarbiausia – sveikta, dėl ko laikytina, kad aplinkybės vaikų atskyrimui nuo motinos taikymui neiÅ¡nyko.

Teismas laiko, jog vaikų interesai, panaikinus vaikų atskyrimÄ nuo motinos ir grÄ Å¾inus vaikus motinai, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti. Todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atskirtam nuo vaikų tėvui iÅ¡saugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, iÅ¡lieka teisė bendrauti su vaikais. Toks teismo sprendimas yra reikalingas vaikų interesams užtikrinti ir nepažeis nepilnamečių vaikų teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, nes vaikų atskyrimas nuo motinos leidžia vaikams pilnaverčiai bendrauti su motina bei suteikia pagrindÄ vaikams likti gyventi įprastoje aplinkoje, kurioje vaikai jaučiasi saugÅ«s, kartu su globėjais.

Teismo nuomone, vaikų ir motinos tarpasmeninių emocinių ryÅ¡ių atkÅ«rimui rekomenduojami reguliarÅ«s nepriverstiniai susitikimai, tėvystės (globos) pareigų su globėjais dalijimasis, bÅ«tinas aktyvus dalyvavimas Å¡iame procese (kad skatintų vaikus bendrauti su motina). Pasikeitus aplinkybėms, tai yra sustiprėjus vaikų ir motinos emociniam ryÅ¡iui, pareiÅ¡kėja turi teisę dar kartÄ kreiptis į teismÄ dėl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 263, 270, 279 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 408 ir 443 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja Jolita Cirulienė