Legislator Case Law & Legislation
ffe3a5d3-2990-4bdf-88db-0f692c7a36e8 AI generated

Court dismissed prisoner's claim for non-material damages due to lack of proven unlawful official acts.

Case Number ffe3a5d3-2990-4bdf-88db-0f692c7a36e8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for 1 million Litas in non-material damages against the state, represented by the open colony. The plaintiff argued that the administration refused to provide document copies, forcing him to pay out of pocket and hindering his legal appeals. The court found no evidence of unlawful official acts or omissions by the administration, noting that the plaintiff failed to prove the causal link between the alleged refusal and the claimed damages.

Legislator headnote

AI generated

Administrative Procedure Code Art. 57; Civil Code Art. 6.250; Correctional Institutions Act Art. 27: Non-material damages are compensable only when caused by unlawful official acts or omissions, which were not established in this case.

Keywords

AI generated
non-material damages unofficial acts correctional institutions administrative liability causal link official omissions prisoner rights

Cited Legislation

AI generated
Administrative Procedure Code Art. 57
Civil Code Art. 6.250
Correctional Institutions Act Art. 27
Law on State Guaranteed Legal Aid

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-111-554/2010.

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00472-2009-8.

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 3 d.

Kaunas

         Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

         sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

         dalyvaujant  pareiškėjui  - V. K.,

         atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, įgaliotam atstovui Silvestrui Vainai,

         vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir

Â

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos, 1000000 (milijonÄ ) Lt neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunduose (b.l. 4, 21-22) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje pareiÅ¡kėjas neturi darbo, taip pat negauna pajamų. PravieniÅ¡kių 2 PN-AK administracija jam neatlygintinai nedaro praÅ¡omų dokumentų kopijų, todėl už dokumentų kopijas pareiÅ¡kėjas priverstas mokėti iÅ¡ savo asmeninių lėšų, kadangi negali procesiÅ¡kai teisingai pateikti skundų teismui. Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisako iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ arba neatlygintinai pateikti praÅ¡omų dokumentų kopijas, taip pat nenurodo atsisakymo priežasčių. Už 2009 metų liepos mėnesį atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti paÅ¡alpÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo asmeninė sÄ skaitoje buvo pinigų, tačiau dokumentų kopijas atsisakė padaryti ir nurodė, jog pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje nėra pinigų. Å iais veiksmais atsakovas užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjui apskųsti pareigÅ«nų veiksmus įstatymo nustatyta tvarka ir dėl to jam atsirado dvasinė skriauda bei buvo padaryta 1000000 Lt neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad atsakovas jam siÅ«lė darbÄ , tačiau nieko nepaaiÅ¡kino apie darbo sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėjas nesutiko dirbti.  Â

Atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, įgaliotas atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 26-29) nurodė, taip pat jo įgaliotas atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad BVK 11 str. numato teisę pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti raÅ¡ytinę informacijÄ , kreiptis su pasiÅ«lymais, skundais ir t.t. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad atsakovas privalo padaryti praÅ¡omų dokumentų kopijas, jeigu pareiÅ¡kėjas yra mokus. Kopijos yra rengiamos LR Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Tvarka, taip pat remiantis PravieniÅ¡kių 2 PN-AK Direktoriaus 2009-03-03 įsakymu Nr. 1-45 patvirtintu ApraÅ¡u. PravieniÅ¡kių 2 PN-AK administracija, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo mokumÄ , jam nuolat teikia praÅ¡omų dokumentų kopijas. Kai pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje nebÅ«davo lėšų, kopijos jam nebuvo daromos. BVK 100 str. 7 p. numato, kad paÅ¡to iÅ¡laidas privalo apmokėti pats pareiÅ¡kėjas. Atsakovas bei atsakovo įgaliotas atstovas taip pat nurodė, kad socialinės paÅ¡alpos mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja LR Vyriausybės 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas ApraÅ¡as. Kitos rūšies piniginių iÅ¡mokų mokėjimÄ reglamentuoja PravieniÅ¡kių 2 PN-AK direktoriaus 2009-05-18 įsakymu Nr. 1-74 patvirtinta Tvarka. PareiÅ¡kėjui minėtos piniginės iÅ¡mokos nebuvo skirtos, kadangi pareiÅ¡kėjo statusas neatitiko nei ApraÅ¡o, nei Tvarkos nuostatų. PareiÅ¡kėjas sÄ skaitoje turėjo pinigų, taip pat turėjo galiojančių drausminių nuobaudų. IÅ¡ to seka, kad PravieniÅ¡kių 2 PN-AK administracija veikė pagal galiojančius teisės aktus, pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, todėl nėra pagrindo atsirasti neturtinei žalai. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio.      Â

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių 2 PN-AK (b.l. 30-32). 2009-06-15 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – 12 mėnesių perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę, taip pat 2009-02-02 perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, o 2009-08-17 vėl perkeltas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesiams (b.l. 33-34). 2009-06-01 pareiÅ¡kėjas savo asmeninėje sÄ skaitoje 242,84 Lt ir per mėnesį iÅ¡leido 237 Lt.

Per 2009 metų liepos mėnesį pareiÅ¡kėjas iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos iÅ¡leido 171,22 Lt ir likutis 2009-08-01 buvo 34,37 Lt (b.l. 42-45, 80, 81). Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2009-07-20 praÅ¡ymÄ dėl darbo suteikimo, atsakovas nurodė, kad suteikti darbo pareiÅ¡kėjui negali, nes pareiÅ¡kėjas turėtų dirbti atskirai nuo kitų nuteistųjų dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos (b.l. 35). Kalėjimų departamentas taip pat patvirtino tokio sprendimo pagrįstumÄ (b.l. 8-9). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas taip pat pripažino aplinkybę, jog, kitu atveju, darbas jam buvo pasiÅ«lytas, tačiau jis atsisakė dirbti dėl pasiÅ«lymo nekonkretumo bei neatitinkančio jo kvalifikacijÄ ir sveikatos bÅ«klę (b.l. 64). 2009 liepos mėnesį pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ dėl piniginių iÅ¡mokų skyrimo.

PareiÅ¡kėjui buvo oficialiai raÅ¡tu atsakyta, kad iÅ¡moka nebus skiriama, kadangi pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę ir per mėnesį iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos iÅ¡leido 213 Lt (b.l. 8-9, 11, 12, 36, 41). 2009 metų birželio - liepos mėnesiais pareiÅ¡kėjas 6 kartus (b.l. 77-79, 102) kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu padaryti dokumentų kopijas, pasižadėdamas kopijas apmokėti iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos. Dalis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu buvo patenkinta, kita dalis nepatenkinta ir raÅ¡tu atsakyta, jog kopijos nebus rengiamos, kadangi einamuoju momentu pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje lėšų nebuvo (b.l. 8-9, 13, 14, 15, 37, 38, 39, 40).

Teismui pateikti duomenys patvirtina aplinkybes (jas iÅ¡ esmės pripažįsta ir pats pareiÅ¡kėjas), kad PravieniÅ¡kių 2 PN-AK atsisakymų bei Kalėjimų departamento raÅ¡to (sprendimo) ABTÄ® bei BVK nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas teismui neskundė, o iÅ¡ karto pateikė skundÄ teismui dėl 1000000 Lt neturtinės žalos priteisimo.    Â

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ atlyginti 1000000 Lt dydžio neturtinę žalÄ kildina iÅ¡, jo manymu, neteisėtų PravieniÅ¡kių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pareigÅ«nų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo suteiktas darbas pareiÅ¡kėjui priimtinomis sÄ lygomis, nebuvo padarytos dokumentų kopijos bei neskirta piniginė iÅ¡moka.

         BVK 11 str., 100 str. numato teisę pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti raÅ¡ytinę informacijÄ , kreiptis su pasiÅ«lymais, skundais ir t.t., tačiau taip pat nustato jam ir pareigÄ asmeniÅ¡kai susimokėti už paÅ¡to iÅ¡laidas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad atsakovas privalo padaryti praÅ¡omų dokumentų kopijas, jeigu tuo metu pareiÅ¡kėjas yra mokus. Kopijos rengiamos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Tvarka, taip pat remiantis PravieniÅ¡kių 2 PN-AK Direktoriaus 2009-03-03 įsakymu Nr. 1-45 patvirtintu ApraÅ¡u. Å is teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės įtvirtina imperatyvÄ , kad praÅ¡omų dokumentų kopijos rengiamos, jei nuteistasis asmeninėje sÄ skaitoje turi lėšų ir, tuo pačiu, jis privalo sumokėti už paruoÅ¡tų dokumentų kopijas. Teisės aktai numato pareiÅ¡kėjui galimybę gauti 2 rūšių iÅ¡mokas: paÅ¡alpÄ ir piniginę iÅ¡mokÄ . LRV 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas ApraÅ¡as (ApraÅ¡o 7 p., 7.1 p.) numato galimybę (teisę) PravieniÅ¡kių 2 PN-AK direktoriui skirti iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpÄ , jei pareiÅ¡kėjas už einamÄ mėnesį neturi pinigų arba sÄ skaitoje yra mažiau negu 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio suma. Kitos rūšies iÅ¡mokos - piniginės iÅ¡mokos mokėjimÄ reglamentuoja BVK 173 str. 7 d., Kalėjimų departamento prie LR

TM Direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Taisyklės ir Pravieniškių 2 PN-AK direktoriaus 2009-05-18

įsakymu Nr. 1-74 patvirtinta Tvarka. Taisyklių 4.1 p. – 44.4 p. ir Tvarkos 3.1 p. – 3.3 p. nustato atvejus, kada paminėtos piniginės iÅ¡mokos neskiriamos. IÅ¡ nurodytų materialinės teisės normų analizės matyti, kad nuteistųjų teisė į jose nurodytas piniginę iÅ¡mokÄ bei paÅ¡alpÄ nėra absoliuti, o yra sÄ lygojama atitinkamų nustatytų kriterijų buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalÅ«s aptariamų iÅ¡mokos ir paÅ¡alpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti piniginę iÅ¡mokÄ ir paÅ¡alpÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str. LVAT 2010-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-130/2010 ir kt.).

Ä®vertinęs paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismui pateiktų įrodymų visetÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių 2 PN-AK direktorius pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui skirti piniginę iÅ¡mokÄ (ABTÄ® 57 str.). Birželio mėnesio pradžiai pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje buvo 242,84 Lt, o nuo liepos vidurio – 200 Lt ir praktiÅ¡kai visas sumas jis sistemingai iÅ¡leisdavo. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, vieno mėnesio pradžioje sÄ skaitoje turėjo didesnę negi 0,3 MGL pinigų sumÄ .

Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad dėl paÅ¡alpos (kitos rūšies iÅ¡mokos) paskyrimo pareiÅ¡kėjas į administracijÄ aplamai nesikreipė (b.l. 36, 41). Be to, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, jo teisinę padėtį tuo metu reglamentavo BVK 145 str. 2 d., todėl darbo objektyviai nebuvo galimybės pasiÅ«lyti, be to, pareiÅ¡kėjas pripažįsta aplinkybę, jog jis ir pats dėl jam vienam suprantamų motyvų atsisakė kitu atveju pasiÅ«lyto darbo. Atsižvelgiant į dokumentų kopijavimo teisinį reglamentavimÄ , piniginių lėšų pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje judėjimÄ , jo pateiktų praÅ¡ymų dėl kopijų darymo skaičių bei datÄ , taip pat padarytų kopijų atvejus bei jų skaičių, teismas konstatuoja, kad administracija iÅ¡ esmės nepažeidė dokumentų kopijų darymÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjui sÄ skaitoje turint pinigų, dokumentų kopijos visÄ laikÄ buvo padaromos, atskirais atvejais jos buvo padaromos ir avansu. Å ios aplinkybės be byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinamos ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Abejoti Å¡iais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų visetas sudaro logiÅ¡kai nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atskirais atvejais pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl kopijų darymÄ , nes bylos duomenys patvirtina, jog tuo momentu jo asmeninėje sÄ skaitoje pinigų nebuvo.

PareiÅ¡kėjas sistemingai pirkdavo parduotuvėje prekes, jo asmeninė sÄ skaita nebuvo papildoma reguliariai ir tuo pačiu metu. Be to, pateikus praÅ¡ymÄ dėl kopijų pateikimo, buvo bÅ«tina gauti rezoliucijÄ , patikrinti asmeninę sÄ skaitÄ , o tam buvo reikalingas laikas. PareiÅ¡kėjas taip pat nuolat buvo etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių, Vilniaus LukiÅ¡kių TI-kalėjimÄ . Ä® Å¡ias įtaigas pareiÅ¡kėjas sistemingai buvo etapuojamas iÅ¡ esmės jo iniciatyva (dėl jo pateiktų skundų nagrinėjimo, kurių nagrinėjime jis pareiÅ¡kė norÄ dalyvauti).

Atitinkamai vyksta ir jo asmeninių pinigų judėjimas tarp minėtų įstaigų, kuris taip pat užtrunka tam tikrÄ laiko tarpÄ .

Teismas taip pat konstatuoja, kad, remiantis ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sÄ lygos, bÅ«tinos atsirasti atsakomybei už žalÄ , padarytÄ valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis Å¡io straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra bÅ«tina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad Å¡i valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų

- neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, bÅ«tent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebÅ«tina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – PravieniÅ¡kių 2 PN- AK neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sÄ lyga, kad neturtinės žalos atlyginimÄ numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 str. nustato, kad žalÄ , kuriÄ eidamas tarnybines pareigas pareigÅ«nas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, bylos įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstÄ ir neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu administracijos darbuotojai veikė tai, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTÄ® 57 str.), o vieÅ¡ojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta. Remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais bei iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovai nepadarė jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotÄ 1000 000 Lt neturtinę žalÄ , nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta.

Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokiÄ pareigÄ nustato jam.

         PareiÅ¡kėjas skunde teismo taip pat praÅ¡o suteikti jam nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teismas Å¡io reikalavimo nelaiko savarankiÅ¡ku skundo reikalavimu. ABTÄ® normos numato, kad toks reikalavimas negali bÅ«ti nukreipiamas tiesiogiai teismui, nes tokiu bÅ«du negali bÅ«ti apginta pareiÅ¡kėjo manymu pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normos, kurios numato antrinės teisinės pagalbos gavimo (suteikimo) tvarkÄ . Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į InstitucijÄ , kurios kompetencijoje yra minėto klausimo sprendimas. Teismo posėdžio, kuris vyksta remiantis ABTÄ®, o ne BPK normomis, metu pareiÅ¡kėjas Å¡io reikalavimo nekėlė iÅ¡ viso (neprašė užtikrinti įgalioto atstovo dalyvavimo).  Â

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., teismas n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo

V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Â

           Teisėjas                                                                                           Â

Algis Markevičius

                                Â