ffe37ec5-d9e3-45c8-b2dd-0e1fc3b156f9 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-574/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22678-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, vertėjaujant Rimantui Skuratovič, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nuteistajam O.

H., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nuteistajam G. P., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo: O. H. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) numatytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas. G. P. pripažintas kaltu padaręs BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) numatytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis jam paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš O. H. ir G. P. solidariai A. B. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Byla dalyje dėl civilinių ieškovų M. O. ir R. O. pareikšto 1500 Eur civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nutraukta.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. O. H. ir G. P. nuteisti už tai, kad jie pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ : jie, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ anksto susitarę ir turėdami vieningÄ tyčiÄ Ä¯sibrovus į butÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 20 d. laikotarpiu nuo 8.50 val. iki 11.44 val., kartu atvyko prie buto (duomenys neskelbtini) (priklausančio A. B.), po ko O.

H. naudodamas pasirinktÄ spynos durų raktÄ , sugadindamas 10 Eur vertės spynÄ bei apgadindamas durų staktÄ , atrakino buto duris ir jie pateko į butÄ , kur pasikėsino pagrobti buvusį ir nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute nerado jiems vertingų daiktų.

2. Taip pat, O. H. ir G. P. pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ : jie, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ anksto susitarę ir turėdami vieningÄ tyčiÄ Ä¯sibrovus į butÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2022 m. birželio 21 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.50 val., kartu atvyko prie buto (duomenys neskelbtini) (priklausančio V. V.), po ko O. H., parinkęs durų spynos raktÄ , atrakino duris ir taip jie pateko į butÄ , iÅ¡ kurio paėmė bute buvusį nukentėjusiajai V. V. priklausantį turtÄ : vestuvinį žiedÄ â€“ 300 Eur vertės; auksinį žiedÄ su geltonos spalvos akute – 250 Eur vertės; auksinę 5 rublių Nikolajaus II monetÄ â€“ 400 Eur vertės; 7 vnt. 2 eurų Lietuvos progines monetas bei vienÄ 2 eurų estiÅ¡kÄ monetÄ â€“ 20 Eur bendros vertės ir 5 Eur kupiÅ«rÄ â€“ bendros 975 Eur vertės, taip pat paėmė nukentėjusiajai R.

O. priklausantį turtÄ : mėlynos spalvos moteriÅ¡kÄ piniginę – 10 Eur vertės; 5 eurų monetÄ , skirtÄ Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo 25-mečiui – 20 Eur vertės, ir nukentėjusiesiems M. O. ir R. O. priklausančius grynuosius pinigus – 1050 Eur, t. y. bendrai nukentėjusiesiems M. O. ir R. O. priklausantį 1080 Eur vertės turtÄ , ir su Å¡iais daiktais pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes po nusikalstamos veikos padarymo buvo pastebėti ir 13.05 val. sulaikyti policijos pareigÅ«nų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir, dalyje dėl byloje pateikto nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio, kurioje jis atmestas, priimti naujÄ (pakeistÄ ) sprendimÄ â€“ nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti. 3.1. Nurodo, jog su skundžiamu nuosprendžiu dalyje, kurioje atmestas jo civilinis ieÅ¡kinys, nesutinka. Mano, kad nuosprendis Å¡ioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus visų susijusių aplinkybių ir bylÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės iÅ¡sprendus neteisingai, netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai neatsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikÄ , kt., todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti panaikintas/ pakeistas, pilnai tenkinant jo pateiktÄ 3000 Eur civilinį ieÅ¡kinį. 3.2.

Skunde apeliantas cituoja nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), nurodomos faktinės aplinkybės ir teigia, jog nepaisant to, kas išdėstyta, nuosprendyje visiškai nepagrįstai pasisakyta, kad šie asmenys nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. nes bute nerado jiems vertingų daiktų. 3.3.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad aplinkybėms dėl turtinės žalos pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų – dokumentų/nuotraukų, sÄ skaitų, patvirtinančių XVII amžiaus monetų kolekcijos turėjimÄ bei durų sugadinimo/keitimo faktus. Jo niekada ir nebuvo praÅ¡yta pateikti papildomų įrodymų/duomenų dėl jo, Å¡iuo atveju, neabejotinai patirtos žalos, t. y. apgadintų durų, sugadintos spynos ir kt. 3.4. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisako apie tai, kad neva durys vis dar nėra sutvarkytos (nepateiktos jų tvarkymo sÄ skaitos ir/ar kt.), reiÅ¡kia, jog jos ir nebuvo apgadintos, tačiau su tuo taip pat visiÅ¡kai nesutinka.

Jis tikėjosi duris sutvarkyti po to, kai jam bus atlyginta su tuo susijusi žala, siekiant iÅ¡laikyti status quo, jeigu, pvz., paaiÅ¡kėtų, kad byloje yra reikalinga atlikti dėl apgadinimų ekspertizę ar pan., be to, nukentėjusysis pageidavo ir pageidauja, kad tai bÅ«tų sutvarkyta pačių kaltinamųjų, o ne nukentėjusiojo asmeninėmis lėšomis, ir apie tai aiÅ¡kiai pasisakė, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, tai pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinta, skundžiamoje dalyje priimant neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. 3.5.

Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje pažeidė BPK 20 straipsnio ir kitas nuostatas, netinkamai įvertino bylos įrodymus, savo iÅ¡vadas nuosprendyje iÅ¡ esmės grindžia vien tik kaltinamųjų asmenų duotais paaiÅ¡kinimais bei prielaidomis, teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nepareikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo jas patvirtinančių įrodymų, kÄ turėjo padaryti, ko pasėkoje byloje tinkamai nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir bylos tinkamai ir iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ nukentėjusiojo A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei jam padarytos turtinės žalos atlyginimo.

7. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ reglamentuojančio BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. BPK 307 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodomas teismo sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (1 punktas). Sisteminė Å¡ių normų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad civilinį ieÅ¡kinį baudžiamajame procese gali pareikÅ¡ti dėl nusikalstamos veikos žalÄ (turtinę ir (ar) neturtinę) patyręs asmuo, ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas Å¡iÄ Å¾alÄ nusikalstamais veiksmais padariusiam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui, o teismas, pripažinęs asmenį kaltu ir nustatęs, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, jo atlyginimÄ priteisia iÅ¡ kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažinto asmens.

8. Taigi civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ Ä¯statymas sieja su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir juo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ . Teismas nenustatė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo buto buvo pagrobtas koks nors turtas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyta, jog iÅ¡ nukentėjusiojo buto nuteistieji bÅ«tų pagrobę senovines monetas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo Å¡ias iÅ¡vadas nuosprendyje. Å ioje dalyje pažymėtina, kad nuteistiesiems nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl monetų vagystės. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, nekeitė nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tam pagrindo nėra ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka.

9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nenurodė kad iÅ¡ buto buvo pagrobta senovinių monetų kolekcija. Protokole-pareiÅ¡kime A. B. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. apie 12.00 val. iki 2022 m. birželio 22 d. apie 20.30 val. bute (duomenys neskelbtini), sugadinus, iÅ¡laužus medinių durų spynÄ , kurios vertė 10 Eur, buvo patekta į buto vidų ir pasikėsinta pavogti jame esantį turtÄ , tačiau iÅ¡varčius bute esančius daiktus iÅ¡ buto niekas nebuvo pavogta. Jam padaryta 10 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1-3).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 22 d. nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 20.30 val. sugrįžo į namus. Ä®kiÅ¡us raktÄ Ä¯ durų spynÄ ir sukant raktÄ spynos užraktas nejudėjo, o palenkus durų rankenÄ , durys atsidarė. Užėjęs į butÄ pastebėjo kambaryje iÅ¡mėtytus daiktus. ApžiÅ«rėjęs įėjimo durų spynÄ , pastebėjo, kad spyna, kurios vertė 10 Eur, yra sugadinta, sulaužyta, jam padaryta 10 Eur turtinė žala. ApžiÅ«rėjęs butÄ ir iÅ¡mėtytus daiktus, pastebėjo, kad nieko nėra paimta.

Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 72-74). 2022 m. rugpjūčio 18 d. bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur turtinės ir neturtinės žalos to, kad nusikaltimo metu buvo sulaužytos buto durys, baldai ir pavogta numizmatinė kolekcija (t. 4, b. l. 53).

10. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad buvo sulaužytos durys ir pavogtos stalčiuje gulėjusios XVII amžiaus monetos, kurios Å¡iuo metu neįkainotos. Dėl nusikaltimo patyrė 2500 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalÄ . Apylinkės teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dėl 2500 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog nurodytoms aplinkybėms dėl turtinės žalos pagrįsti A. B. nepateikė jokių įrodymų (dokumentų/nuotraukų ir pan.). Teismas tokias iÅ¡vadas motyvavo tuo, jog iÅ¡ karto po praneÅ¡imo apie įsibrovimÄ Ä¯ butÄ 2022 m. birželio 22 d. apie 20.27 val., policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , kuri buvo apžiÅ«rėta laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 22 d. 22.45 val. iki 2022 m. birželio 23 d. 00.03 val.

ApžiÅ«ros protokole konstatuota, kad buvo sugadinta durų spyna ir pažeista medinė durų stakta (1 t., b. l. 54, 60). A. B. savo 2022 m. birželio 22 d. protokole – pareiÅ¡kime (suraÅ¡ytas laikotarpiu nuo 22.39 val. iki 22.51 val.) nurodė, kad bute niekas nepavogta, tik iÅ¡laužus medinių durų spynÄ jam padaryta 10 Eur turtinė žala (1 t., b. l.). 2022 m. birželio 22 d. (laikotarpiu nuo 22.57 val. iki 23.26 val.) atlikus nukentėjusiojo A. B. apklausÄ , jis nurodė, kad apžiÅ«rėjęs butÄ ir iÅ¡vartytus daiktus, pastebėjo, kad nieko nėra paimta, tiesiog sugadinta įėjimo durų spyna, kurios vertė 10 Eur (1 t., b. l. 72-74).

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje A. B. nepateikė jokių XVII amžiaus monetų turėjimo įrodymų (dokumentų, nuotraukų ar pan.), neįvardino nei jų skaičiaus, nei įsigijimo aplinkybių, nei vertės. Tiek suraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , tiek duodamas parodymus A. B. teigė, kad jokie daiktai nebuvo pavogti, apžiÅ«rėti daiktus iki policijos pareigÅ«nų atvykimo A. B. turėjo daugiau nei dvi valandas laiko, ir, turėdamas kaip teigia neįkainuojamÄ vertybę, iÅ¡ karto nepažiÅ«rėjo tos vietos, kur tokia vertybė buvo laikoma, o pastebėjęs jos dingimÄ Ä¯ policijÄ nesikreipė.

Å i versija dėl numizmatinės kolekcijos pagrobimo atsirado tik 2022 m. rugpjūčio 18 d. (prieÅ¡ teismo posėdį), t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po įsibrovimo į butÄ . Taip pat A. B. nurodo, kad buvo sulaužytos durys, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo sugadinta spyna ir įsilaužta medinė durų staktos dalis. A. B. nepateikė jokių duomenų (sÄ skaitos), patvirtinančių, kad po įsilaužimo keitė buto duris/buto durų staktÄ .

11. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti ar iš nukentėjusiojo buto galėjo būti pagrobta monetų kolekcija, taip pat, ar nukentėjusiajam buvo padaryta žala ir kokio dydžio, byloje buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas – apklaustas nukentėjusysis, nuteistieji bei ištirti nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys – buto durų fotonuotraukos.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad padaryta turtinė žala dėl durų staktos sugadinimo – reikalinga pilnai keisti duris. Kiek šiuo metu kainuoja durys rinkos kainomis, nežino. Kada nuteistieji su juo atsiskaitys, neaišku. Prašo tenkinti 3000 Eur ieškinį. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti teismas priteisė. Prašo priteisti likusius 2500 Eur. Bute, į kurį įsilaužė nuteistieji, buvo jo protėvių monetų kolekcija. Jų vertės tiksliai nežino, kiekvienos vertė skirtinga.

Durų kainos skirtingos. Nupirkus duris, dar kainuoja darbas. PraÅ¡o 2500 Eur durų atstatymui, taip pat, sulaužytų baldų remontui. Durų keitimas kainuos 1500 Eur, jas reikia keisti. Už monetas praÅ¡o priteisti 1000 Eur. Jo namuose buvo apie 15 monetų nuo 17 amžiaus. Monetos buvo laikomos stalčiuje, didžiajame kambaryje sekcijoje. Sekcijoje buvo baras ir bare nedidelis stalčius. IÅ¡ karto po vagystės, kai tyrėjai apžiÅ«rinėjo butÄ , nepastebėjo, kad dingo monetos. Monetos buvo sekcijoje, kurios fotonuotrauka yra 1 tome, bylos lapas 65.

Kai tyrėjai leido pažiÅ«rėti, iÅ¡kart nepamatė, jog nėra monetų. Pastebėjęs, kad dingo monetos, į tyrėjÄ nesikreipė, nes gavo laiÅ¡kÄ , kad tyrimas sustabdytas, taip pat telefonu pranešė, kad nėra jokių pirÅ¡tų antspaudų, dirbo su pirÅ¡tinėmis, byla bus nutraukta, todėl galvojo, kad asmenys, įsilaužę į jo butÄ , nebus surasti. Monetų fotonuotraukų neturi. Su nuteistaisiais nederino dėl žalos atlyginimo. Teisėjas paklausė kiek patyrė materialinės žalos ir moralinės žalos.

Jis atsakė, kad moralinė žala – 500 Eur ir 2500 Eur materialinė žala. Nuteistieji pasakė, kad pripažįsta neturtinę žalÄ , o dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka. Sulaužytų durų vertę – 1500 Eur grindžia Å¡alyje galiojančiomis kainomis. Dokumentų, patvirtinančių, kad durys tiek kainuoja, neturi.

13. Taigi nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl jo patirtos žalos, nepaprašė pateikti papildomų duomenų apie patirtÄ Å¾alÄ , tačiau, iÅ¡samių ieÅ¡kiniui pagrįsti aplinkybių nukentėjusysis nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui, taip pat nepateikė reikalavimus pagrindžiančių duomenų, iÅ¡skyrus 2022 m. rugpjūčio 24 d. darytas durų fotonuotraukas, iÅ¡ kurių nėra galimybės nustatyti, jog fotonuotraukose matomi sugadinimai padaryti nusikaltimo dienÄ , t. y. 2022 m. birželio 20 d.

14. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė, jog durų nei keitė, nei jas remontavo, jokių dokumentų (sÄ matos ar kt.), patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį, neturi, durų sugadinimus vertina 1500 Eur. Tačiau, paties nukentėjusiojo viso proceso metu nurodomos aplinkybės apie durų sugadinimÄ , leidžia abejoti durų keitimo bÅ«tinumu, juo labiau, kad byloje nėra jokių minėtÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų (žalos vertinimo, sÄ matos ar kt.).

Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismui pateiktos durų fotonuotraukos, darytos 2022 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepataisomai sugadintos nukentėjusiojo buto durys, dėl ko jas būtų reikalinga keisti ir jam dėl to padaryta 1500 Eur žala. Civilinis ieškovas nepateikė žalos dėl sugadintų durų pagrindžiančių duomenų, taigi neįrodė savo reikalavimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino civilinio ieškinio šioje dalyje.

Tokie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

15. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas. t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vienÄ iÅ¡ nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-628/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų tokių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis neįrodė patirtos žalos. Turtinės žalos kriterijus konkrečiau nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Savo teiginius nukentėjusysis grindžia tik žodiniais paaiškinimais, tačiau nepateikia jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų.

16. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, apeliacinės instancijos teisme taip pat negalėjo nurodyti detalesnio monetų kolekcijos apibÅ«dinimo, nurodydamas, kad jų buvo apie 15, jos surinktos nuo 17 amžiaus ir jas vertina 1000 Eur, tačiau Å¡ių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog monetų kolekcija bute buvo ir nuteistieji jÄ pagrobė. Taigi, byloje nei jÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, nenustatytos faktinės aplinkybės, jog nuteistieji pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo buto monetų kolekcijÄ .

17. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis O. H. parodė, kad dėl 1500 Eur už duris atlyginimo nesutinka. Su 500 Eur suma sutiko pirmosios instancijos teisme, Å¡i suma buvo bendra ir turtinei, ir neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis G. P. parodė, kad nesutinka mokėti už duris 1500 Eur. Sutinka atlyginti žalÄ , kuriÄ priteisė apylinkės teismas.

18. Nors nuteistieji teigia, jog sutiko atlyginti 500 Eur sumÄ , kuri yra bendra turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir Å¡i suma taip priteista, tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu užfiksuotų parodymų Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti. Teismas sprendimÄ priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti motyvavo tuo, jog dėl nuteistųjų veiksmų, nukentėjusysis A. B. patyrė stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl nesaugumo bute todėl atsirado pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai.

Dėl jokios dalies turtinės žalos priteisimo teismas nepasisakė. Visgi, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė didesnę sumÄ , nei paprastai nustatomos bylose, kuriose bylos faktinės aplinkybės yra panaÅ¡ios į aplinkybes nagrinėjamoje byloje, tačiau nurodė, jog nukentėjusiajam buvo padaryta tik neturtinė žala ir nustatė jos dydį – 500 Eur, nepasisakydamas dėl turtinės žalos, dėl kurios pats teismas, apraÅ¡ydamas teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, sprendė, jog padaryta 10 Eur žala dėl spynos sugadinimo.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai solidariai priteistina 10 Eur turtinei žalai atlyginti.

20. Baigiamųjų kalbų metu G. P. gynėja advokatė J. T. Litvinskienė iÅ¡kėlė klausimÄ ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas nebuvo paduotas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ jam paduoti. Patikrinus minėtÄ aplinkybę, teisėjų kolegija nustatė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra praleistas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, jis paskelbtas 2022 m. rugsėjo 6 d. Kaip matyti iÅ¡ siuntos sekimo duomenų, siunta su apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės teismui iÅ¡siųsta 2022 m. rugsėjo 26 d., t .y. nepraleidus įstatymu nustatyto termino. Dėl proceso iÅ¡laidų 21. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. spalio 19 d., lapkričio 7 d., lapkričio 10 d. bei lapkričio 14 d. pateikė pažymas dėl 735 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å ioje byloje nuteistiesiems gynėjai buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, be to, nuteistieji bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu buvo suimti, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos pakeisti. Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ nuteistųjų G. P. ir O. H. solidariai 10 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti. Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Mindaugas Povilanskas