2017-02-22 Nr. AB-4292-3-61-3-00536-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-18-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00536-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 59.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. vasario 2 d. teismui pateikė skundą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos D. D. skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. birželio 9 d.) atitiko teisės aktų reikalavimus. Šia nutartimi teismas taip pat netenkino Lukiškių TI-K prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikiami ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

II. Pareiškėja D. D. 2016 m. gruodžio 16 d. pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ir prašydama visiškai patenkinti jos skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nepateikė prašymo atnaujinti šį praleistą terminą.

III. Pareiškėja D. D. 2017 m. sausio 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėja paaiškina, kad ji pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2016 m. lapkričio 17 d., pasirašytinai. Pareiškėja teigia maniusi, kad teismo sprendimas gali būti apskųstas per 1 mėnesį nuo gavimo „į rankas“ dienos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 17 d. Pareiškėja kartu nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį gavusi 2017 m. sausio 9 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. D. apeliaciniu skundu siekė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatavęs, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą.

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti jos apeliacinį skundą.

Byla nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta po 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1-3 d.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA502-69/2014, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-438/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo pateikė 2016 m. gruodžio 16 d. (žyma ant voko, b. l. 85). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai 2017 m. sausio 3 d. nutartyje nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti šiuo atveju baigėsi 2016 m. gruodžio 7 d., konstatuotina, jog pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-26/2010, 2017 m sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-14-624/2017). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-624/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA624-70/2014, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-101-624/2015). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėja, siekdama efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo nedelsiant imtis veiksmų ginčijamam teismo sprendimui panaikinti. Vertinant pareiškėjos veiksmus siekiant panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl šios priežasties jos galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra atitinkamai suvaržytos. Be to, pareiškėja savo procesinę teisę apskųsti priimtą jos netenkinantį teismo sprendimą galėjo tinkamai įgyvendinti tik gavusi teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinusi.

Pareiškėja prašyme atnaujinti terminą teigė maniusi, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo „į rankas“ dienos, todėl šis terminas sueis 2016 m. gruodžio 17 d. Teisėjų kolegija su šia pozicija nesutinka, kadangi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje ir pareiškėjai įteikto skundžiamo 2016 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 1 mėnesio termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra skundžiamo sprendimo paskelbimo diena. Pareiškėja apeliaciniame skunde (b. l. 81-84) teigė 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu girdėjusi, kad teismo sprendimas bus paskelbtas (būtent šį terminą pavartojo pati pareiškėja) 2016 m. lapkričio 7 d., jai nedalyvaujant, todėl prašyme atnaujinti terminą pateikti pareiškėjos argumentai, kad ji nesuprato, nuo kurios dienos skaičiuojamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, laikytini neįrodytais.

Pareiškėja prašyme atnaujinti terminą teigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą gavusi 2016 m. lapkričio 17 d. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada ji gavo šį teismo sprendimą. Akcentuotina, jog net ir preziumuojant, kad minėtas teismo sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas jos nurodytą dieną – 2016 m. lapkričio 17 d., pareiškėja turėjo 20 dienų apeliaciniam skundui parengti ir pateikti. Pareiškėja neteigė, kad šis laikotarpis nebuvo pakankamas apeliaciniam skundui parengti arba kad rengimo metu ji susidūrė su kokiomis nors kliūtimis. Be to, pareiškėja prašymą (b. l. 75) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti jos skundo kopiją, kaip būtiną apeliaciniam skundui parengti, pateikė tik 2016 m. gruodžio 15 d. (žyma ant voko, b. l. 76), t. y. jau po termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos ir likus 2 dienoms iki jos nurodyto termino pabaigos. Teismui nepateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėja savalaikiai pradėjo rengti apeliacinį skundą, o ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi siekdama apginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytus faktus, sprendžia, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi gindama savo teises, o terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimui apskųsti praleido dėl savo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo padavimo terminą atmesti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė