2015-10-12 Nr. AB-20117-3-61-3-01197-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1387-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01197-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 28

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E.N. AGRO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E.N. AGRO“ skundą atsakovams Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „E.N. AGRO“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 24 d. sprendimų Nr. 17R-3491 ir Nr. 17R-3498 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl pareiškėjo patirtų avansinio mokėjimo išlaidų nekompensavimo; 2) įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją priimti sprendimus kompensuoti pareiškėjo patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 96 800,00 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. liepos 22 d. kreipėsi į Komisiją su prašymais dėl išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, kompensavimo. Skundžiamais Sprendimais Komisija nekompensavo patirtų išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartį dėl saulės elektrinių įrengimo, kompensavo tik Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtas valstybines rinkliavas už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) išduotus veiklos elektros energijos sektoriuje leidimus, t. y. 200 litų.

Pareiškėjas paaiškino, kad su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. liepos 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120718/3 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) įsipareigojo įrengti 1.1 punkte nurodytas saulės elektrines bei gauti leidimus elektros energijos gamybai. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 3 d. gavo leidimus plėtrai Nr. LP-4581 ir LP-4580. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Sutarties 4.3 punktą 2012 m. gruodžio 17 d. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ už saulės elektrinių įrengimą sumokėjo avansą, kuris pagal šalių žodinį susitarimą yra 48 400,00 Lt už kiekvieną saulės elektrinę.

Tačiau 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, todėl pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų. Pareiškėjas kreipėsi į UAB “Informacinių technologijų pasaulis“ siekdamas taikiu derybų būdu išspręsti Sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso susigrąžinimo klausimą.

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atsisakė grąžinti sumokėtą avansinį mokėjimą. Sutarties šalys 2013 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą, kuriuo nusprendė, jog UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) negrąžina pareiškėjui jo sumokėto avanso, nes pareiškėjui atsisakius Sutarties pardavėjas patyrė nuostolių. Mainais į taikų Sutarties nutraukimo pasekmių sprendimo būdą pardavėjas įsipareigojo bendradarbiauti ir teikti konsultacinę pagalbą dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytas susitarimas patvirtina, kad pareiškėjo sumokėtas avansinis mokėjimas nėra ir nebus grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjo nuomone, yra visos sąlygos, kad jo patirtos išlaidos turi būti pripažintos kompensuotinomis – jis turi leidimus plėtrai, taip pat nesikreipė su prašymu dėl leidimų plėtrai galiojimo pratęsimo, patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės elektrinės projekto plėtojimu, išlaidos neviršija 45 proc. visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir jos nėra grąžintos. Pareiškėjas teigė, kad Komisijai pateikė visus išlaidų patyrimą ir apmokėjimą įrodančius dokumentus.

Atsakovo Komisijos atstovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad pareiškėjo susitarimas negrąžinti avansinio mokėjimo galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jei UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pareiškėjui būtų pagrindęs, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Avansų negrąžinimas nesant motyvuoto pagrindo vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtintos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovo nuomone, Komisija skundžiamus sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „E.N. AGRO“ skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėjas (pirkėjas) ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) 2012 m. liepos 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120718/3, kurios pagrindu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo įrengti 1.1 punkte nurodytas saulės elektrines ir iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gauti leidimus gamybai. Sutarties 4.3 punktu pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 40 proc. nuo kiekvienos pradėtos statyti saulės elektrinės kainos per 10 dienų nuo įrangos užsakymo dienos. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012 m. gruodžio 3 d. išdavė pareiškėjui Leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-4581 ir LP-4580. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 96 800 Lt (po 48 400 Lt už kiekvieną elektrinės įrangą) avansą. Paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl Sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso susigrąžinimo. Pardavėjas atsisakė grąžinti avansą. Sutarties šalys 2013 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad UAB“ Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) negrąžina pareiškėjui jo sumokėto avanso, nes pareiškėjui atsisakius Sutarties pardavėjas patyrė nuostolių. Mainais į taikų Sutarties nutraukimo pasekmių sprendimo būdą pardavėjas įsipareigojo bendradarbiauti ir teikti konsultacinę pagalbą dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Pareiškėjas 2013 m. liepos 22 d. su prašymais kreipėsi į Komisiją dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, iš kurių 200 Lt sudarė sumokėtos valstybės rinkliavos (du kartus po 100 Lt) už Ministerijos išduotus veiklos elektros energijos sektoriuje leidimus ir 96 800 Lt (du kartus po 48 400 Lt) sudarė sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal Sutartį. Pareiškėjas nurodytas 96 800 Lt išlaidas (sumokėtą ir negrąžintą avansą) grindė 2012 m. liepos 18 d. Sutartimi, 2012 m. gruodžio 13 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais valstybinės rinkliavos sumokėjimą.

Komisija 2014 m. sausio 24 d. sprendimais Nr. 17R-3491 ir Nr. 17R-3497 nutarė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas – kompensavo 200 Lt (du kartus po 100 Lt) išlaidų sumą, patirtą dėl sumokėtos valstybės rinkliavos už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotus veiklos elektros energijos sektoriuje leidimus, o 96 800 Lt išlaidų sumos – pareiškėjo avansinių mokėjimų – nekompensavo.

Teismas analizavo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo tvarkos aprašo (toliau –ir Aprašas) 4 punkto nuostatas. Teismas pabrėžė, kad kaip matyti iš Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 13 d. rašto, atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 26 punktu, suteikė pareiškėjui galimybę teikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo prašymuose nurodytas išlaidas, susijusias su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal rangos sutartis, t. y. duomenis, ar buvo įsigyta elektrinių įranga, papildomus dokumentus pagal Aprašo 5.4.2 punktą dėl nuvertėjimo įvertinimo. Inspekcija paaiškino, kad pagal Aprašo 10.2 punktą. turi būti pateiktos nepriklausomo turto vertintojo turto vertės ataskaitos. Taip pat Komisija prašė pateikti įrodymus, kad sumokėtas avansas grąžintas nebuvo, paaiškinimus dėl elektrinių gautų leidimų skaičiaus, kadangi pagal Sutartį įsipareigota įrengti 10 elektrinių, o prašymai kompensuoti išlaidas pateikti dėl 2 elektrinių, taip pat paaiškinimus dėl Sutarties 4.3 punkte numatytos avanso sumos.

Pareiškėjas Komisijai 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie prašymų kompensuoti išlaidas, nurodydamas, kad saulės elektrinių įrangos jis neįgijo, jokie avansiniai mokėjimai sugrąžinti nebuvo. Tai patvirtinti pateikė Sutarties šalių 2013 m. kovo 1 d. susitarimą, kurio 2.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas sumokėto avansinio mokėjimo negrąžins. Dėl leidimų plėtrai paaiškino, kad pagal Sutartį buvo sutarta dėl 10 saulės elektrinių įrengimo, o buvo gauti 11 leidimų. Keturi leidimai apskritai liko neatsiimti. Pareiškėjas nutarė įrengti tik dvi elektrines. Dėl avanso sumos pagal Sutarties 4.3 punktą paaiškino, kad susitarė su pardavėju žodžiu, jog už vieną saulės elektrinę bus sumokėta iš anksto po 48 400 Lt, o likusią sumą – kai įranga bus pristatyta.

Sutarties 4.3 punktu pareiškėjas įsipareigojo pardavėjui sumokėti 40 proc. nuo kiekvienos pradėtos statyti saulės elektrinės kainos per 10 dienų nuo įrangos užsakymo dienos, tačiau pagal žodinį šalių susitarimą sumokėta kita suma – 48 400 Lt už kiekvieną elektrinę. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovas, PVM sąskaita faktūra Nr. 051671 dėl avansinio mokėjimo pagal Sutartį Nr. 120718/3 išrašyta 2013 m. sausio 31 d., jau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. kai tapo žinoma, jog saulės šviesos elektrinių projektų plėtojimas yra stabdomas ir nebus remiamas valstybės.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žinodamas Sutarties sąlygas ir būdamas susipažinęs su Aprašo nuostatomis, savo valia inicijuodamas Sutarties nutraukimą, žinojo dėl Sutarties nutraukimo jo iniciatyva galimai kilsiančias pasekmes. Nepaisant to, atsiradus galimybei kompensuoti su saulės elektrinių projektų plėtojimu patirtas išlaidas, pareiškėjas nesiderėjo su pardavėju dėl avansinių mokėjimų, sumokėtų pagal Sutartį, grąžinimo, neišsiaiškino, ar pardavėjas patyrė realių išlaidų, susijusių su saulės elektrinės įrangos įsigijimu, o gavęs informaciją iš pardavėjo, kad jis atsisako avansinius mokėjimus grąžinti, pasirinko lengviausią būdą, 2013 m. kovo 1 d. su pardavėju pasirašė susitarimą, kurio 2.1 punkte sutarta, kad pardavėjas negrąžina pirkėjui jo sumokėto avanso už saulės elektrinę. Susitarimo 3 punkte nustatyta, kad pirkėjas ir pardavėjas susitaria esamo teisinio reglamentavimo nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl šių išlaidų ir kitų nuostolių kompensavimo, o esant reikalui nuostolių atlyginimo reikalauti teismine tvarka <...> ir kad pardavėjas iš pirkėjo už papildomai teikiamas paslaugas jokio užmokesčio nereikalauja ir nereikalaus. Teismas vertino, jog šis susitarimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ buvo patyręs realių nuostolių, tiesiogiai susijusių su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtojimui, yra nepakankamas ir nepagrindžia, jog pareiškėjas realiai siekė susigrąžinti pagal Sutartį sumokėtus avansinius mokėjimus. Pardavėjui atsisakius grąžinti avansus, pareiškėjas nesiderėjo, neskundė jų atsisakymo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų gindamas savo teises. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas nesielgė taip, kaip būtų elgęsis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjęsis, kad šios išlaidos pagal Įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Dėl tos priežasties, nesant pateiktų įrodymų, patvirtinančių UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ išlaidas vykdant Sutartį, pareiškėjo ketinimus susigrąžinti sumokėtą avansą, darytina išvada, kad skundžiamų sprendimų dalys dėl išlaidų, susijusių su avansiniais mokėjimais pagal Sutartį, nekompensavimo yra pagrįstos.

Teismas darė išvadą, kad skundžiami Sprendimai yra teisėti, todėl jų panaikinti ir priteisti pareiškėjui patirtas avansinių mokėjimų ir valstybinės rinkliavos už Leidimų plėtrai išdavimą išlaidas, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas UAB „E.N. AGRO“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimų Nr. 17R-3491 ir 17R-3498 tenkinti, panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimų Nr. 17R-3491 ir 17R-3498 dalis dėl pareiškėjo patirtų avansinio mokėjimo išlaidų nekompensavimo, priteisti iš atsakovo 96 800,00 Lt turėtų išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Įgyvendinimo įstatymas nustatė teisę, o Aprašas detalizavo jos įgyvendinimo tvarką nustatydamas (be galimybės siaurinti Įgyvendinimo įstatyme nustatytų teisių apimtį) baigtinį sąrašą sąlygų, kurioms esant išlaidos privalo būti pripažintos kompensuotinomis. Aprašas nustatė Komisijai labai ribotą kompetenciją: teisę nustatyti minėtų kompensavimo sąlygų egzistavimo aplinkybes, teisę reikalauti minėtas sąlygas įrodančių dokumentų, teisę priimti vienokį ar kitokį sprendimą, atitinkantį nustatytų išlaidų kompensuotinumo sąlygų visumą.

Aprašas nesuteikė teisės nei Komisijai, nei teismui rinkti, juo labiau vertinti įrodymus, patvirtinančius UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ patirtas išlaidas (nuostolius) vykdant Sutartį ar pastangas susigrąžinant pagal Sutartį apmokėta avansą. Be to, tiek Komisijos, tiek teismo motyvai reikalauti įrodyti pastangas siekiant susigrąžinti patirtas išlaidas, yra nepagrįsti teisės normomis. Apskritai, tokia pareiga dėti pastangas susigrąžinti patirtas išlaidas pareiškėjui nėra nustatyta. Tiek Įgyvendinimo įstatymas, tiek Aprašas yra skirti patirtų išlaidų kompensavimo klausimams sureguliuoti dėl tų asmenų, kurie buvo saulės elektrinių projektų vystytojais, o ne rangovais, konsultantais, pardavėjais ir kitais išlaidas gavusiais asmenimis.

Visiškai nepagrįstas tiek Komisijos, tiek teismo motyvas, jog pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus apie tai, jog pareiškėjo saulės elektrinę turėjęs pastatyti rangovas – UAB „Informacinių technologijų pasaulis” realiai patyrė iš pareiškėjo gauto avanso dydžio išlaidas. Teismas nurodydamas, kad „byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog UAB „Informacinių technologijų pasaulis” buvo patyręs realių nuostolių tiesiogiai susijusių su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtojimui” sprendė klausimus, išeinančius už bylos nagrinėjimo ribų.

Pareiškėjas neprašė kompensuoti rangovo patirtų nuostolių. CK 1.5 straipsnyje nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai taikytini tik sutartiniuose santykiuose ir administracinių teisinių santykių kontekste įgyvendinant asmeniui suteiktas objektines teises jie netaikomi. Visi teismo argumentai ir motyvai apie avansą, kaip apie nuostolį ir atvirkščiai, yra išeinantys už bylos nagrinėjimo ribų, nes jie yra aktualūs tik sprendžiant ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių. Kol byloje nenustatyta, jog Sutartis ar jos sąlygos yra negaliojančios, priešingos išvados ir apeliacijos dėl to neturi jokio teisinio pagrindo.

Aprašo 6 punkte aiškiai nurodyta, jog Komisijai suteikiama teisė vertinti tų išlaidų pagrįstumą, kurių dydis viršija Aprašo 2 priede nustatytus maksimalius dydžius. Pareiškėjo sumokėtas avansas neviršija Aprašo 2 priede nustatyto maksimalaus dydžio, yra sumokėtas ir negrąžintas remiantis Sutartimi (Aprašo 5.4.3. punktas). Šias sąlygas patvirtinantys dokumentai yra pateikti Komisijai ir teismui (Aprašo 4 punktas). Teismas nenurodė nei vieno teisės norma pagrįsto motyvo, kuris patvirtintų jo sprendimo teisėtumą.

2. Komisijos ir teismo pozicija, kad teisingais, protingais ir sąžiningais laikytini tik tie pareiškėjo veiksmai, kuriais patirtas išlaidas siekiama atgauti visomis kitomis teisinėmis priemonėmis, nei tomis, kurios numatytos Įgyvendinimo įstatyme ir jį lydinčiuose teisės aktuose, visiškai nepagrįsta. Šie teismo motyvai nėra objektyvūs ir yra šališki, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepagrįstai pareiškėjui nustatė tokias apdairumo standartą turinčias atitikti prievoles, kurios minėtame teisinio reguliavimo pakeitimų bei bylos aplinkybių kontekste nėra pagrįstos. Sutarties sudarymo metu pareiškėjui nebuvo žinoma apie planuojamą pakeisti teisinį reguliavimą. Nors Pakeitimo ir Įgyvendinimo įstatymo pirminiai projektai teisės aktų projektų registre užregistruoti 2013 m. sausio 7 d., tai nereiškė pareigos pareiškėjui visų pirma apie juos žinoti, visų antra, manyti, jog jie bus priimti tokie, kokie yra registruoti. Teismas neatsižvelgė į tuos pareiškėjo veiksmus, kurie laikytini tokiais, kuriais kuriama padėtis, užkertanti kelią UAB „Informacinių technologijų pasaulis” nuostolių atsiradimui. Pareiškėjo veiksmai, kurie galimai būtų užkirtę kelią UAB „Informacinių technologijų pasaulis” nuostolių atsiradimui, susiję su Sutarties sudarymu, Sutarties vykdymu, Sutarties nutraukimu. Nei Sutartis nei atskiros jos nuostatos nėra pripažintos negaliojančiomis. Tik nustačius, kad Sutartis ar jos dalis negalioja, būtų galima teigti, jog negaliojančios Sutarties ar jos sąlygų laikymasis yra nepagrįstas. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Sutartį pareiškėjas privalėjo su pardavėju nutraukti anksčiau, nei įsigaliojo Pakeitimo ir Įgyvendinimo įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str.).

Atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai atstovaujanti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentais iš esmės tapačiais argumentams nurodytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atsisakymo 2014 m. sausio 24 d. sprendimais Nr. 17R-3491 ir Nr. 17R-3498 kompensuoti dalį pareiškėjo prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra.

Komisija Sprendimais be kita ko atsisakė kompensuoti dalį pareiškėjo 2013 liepos 22 d. prašymuose nurodytų išlaidų, patirtų sumokant avansinius mokėjimus, kadangi jos nepagrįstos.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžtina, jog sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/14).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir mano, jog Komisija viršijo savo kompetenciją vertindama pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Kaip minėta, prašymus dėl išlaidų kompensavimo nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.

Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo, reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.

Pareiškėjas prieštarauja Komisijos išvadai, kad jo kaip avansas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120718/3 sumokėtos sumos nepripažintinos kompensuotinomis išlaidomis.

Teisėjų kolegija sutinka su aplinkybe, jog nurodytos išlaidos apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., taigi atitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijų.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog tarp pareiškėjo (pirkėjo) ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 120718/3 sudaryta 2012 m. liepos 18 d. Sutarties 3.1 punkte nurodyta ir 3.1.1 – 3.1.3.1 punktuose detalizuota 10 saulės energijos elektrinių, kurias Sutartimi pardavėjas įsipareigojo įrengti, kaina. Sutarties 6.5 punkte nurodyta, jog pardavėjui nutraukus sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, avansiniai mokėjimai, nurodyti šios sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose, negrąžinami. Sutarties punkte 4.1 nurodyta, jog 3.1.5 punkte nurodyta suma mokama per 5 dienas nuo kiekvieno šlaitinio stogo konstrukcijos projekto užbaigimo dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog aptariamoje Sutartyje nėra 3.1.5 punkto. Sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, kad saulės elektrinės, kurios statybos procesas yra pradėtas, apmokėjimas atliekamas per 4 kartus: pirmas apmokėjimas 40% nuo kiekvienos pradėtos statyti saulės elektrinės kainos mokamas per 10 dienų nuo įrangos užsakymo dienos (4.3 punktas). Antras apmokėjimas 20% nuo statyto pradėtos saulės elektrinės kainos mokamas per 5 dienas po įrangos pristatymo (4.4 punktas); trečias apmokėjimas 15% nuo statyti pradėtos saulės elektrinės kainos mokamas per 5 dienas po įrangos pristatymo (4.5 punktas), paskutinis apmokėjimas 25% mokamas per 10 dienų nuo saulės elektrinių pridavimo, elektros energijos pirkimo/pardavimo sutarties pasirašymo su LESTO ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos (4.6 punktas). Pabrėžtina, jog Sutarties 4.9 punkte nurodyta, jog apmokėjimo sąlygos gali būti keičiamos atskiru raštišku Sutarties šalių susitarimu. Sutarties 6.6 punkte taip pat įtvirtinta, jog pardavėjui nutraukus sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, avansiniai mokėjimai, nurodyti šios sutarties 4.4 ir 4.5 punktuose, negrąžinami, tačiau pateikiama pirkėjui saulės elektrinės įrangos ar darbų už pervestą avansinį mokėjimą.

Pareiškėjo teigimu, jis su pardavėju žodiniu sutarimu sutarė, jog pirkėjas už dvi saulės energijos elektrines pardavėjui sumokės po 48 400 Lt už kiekvieną elektrinę. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. gruodžio 13 d. išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 121213/2 dviem avansiniams mokėjimams už įrangą pagal Sutartį po 40 000 Lt be PVM, viso bendrai 96 800 Lt sumai su PVM. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 17 d. atliko mokėjimą nurodytai sumai.

2013 m. kovo 1 d. susitarime dėl sutarčių nutraukimo nurodyta, jog šalys (be kita ko – pirkėjas UAB „E.N. AGRO“ ir pardavėjas UAB „Informacinių technologijų pasaulis“) sutartį iš dalies įvykdė – pirkėjas sumokėjo avansą. Taip pat nurodoma, jog šalys 2013 m. kovo 1 d. nutraukia Sutartį ir susitaria, jog pardavėjas negrąžina pirkėjui jo sumokėtų avansų už saulės šviesos energijos elektrines.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šias nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes: nors mokėjimų už elektrinių įrengimą sąlygos detaliai išdėstytos Sutartyje, kurioje įtvirtinta, jog šios sąlygos gali būti keičiamos raštišku susitarimu, pareiškėjas nurodo, jog dėl kitokios nei nustatyta Sutartyje kaip avansinis mokėjimas mokėtinos sumos buvo susitarta pirkėjo ir pardavėjo žodiniu susitarimu; Sutartyje, kaip minėta, nustatyta, jog pirmas mokėjimas atliekamas per 10 dienų nuo įrangos užsakymo dienos; byloje nėra duomenų, ar pardavėjas ir kada užsakė reikiamą įrangą, tačiau pirkėjas avansinius mokėjimus sumokėjo; nors 2013 m. kovo 1 d. susitarime dėl sutarčių nutraukimo nurodyta, jog šalys sutartį iš dalies įvykdė, tačiau nėra nurodyta, kokiais veiksmais sutartį iš dalies įvykdė pardavėjas, paminėta tik kad pirkėjas sumokėjo avansą.

Taigi, viena vertus pareiškėjas tvirtina, jog jis turėjo pareigą pagal Sutartį mokėti avansinius mokėjimus, tačiau kita vertus pats pripažįsta, jog Sutarties sąlygas keitė žodiniu susitarimu. Nepaisant to, kad 2013 m. kovo 1 d. susitarime dėl sutarčių nutraukimo nėra nurodyta bei byloje nėra duomenų, kaip pardavėjas iš dalies įvykdė Sutartį, pirkėjas sutiko palikti pardavėjui visą kaip avansinį mokėjimą sumokėta sumą.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina, jog kaip teisingai nustatė Komisija ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis visų įmanomų priemonių, kad sumažinti išlaidas, patiriamas dėl Sutarties nutraukimo – derėjęsis su pardavėju dėl negrąžintinos avanso sumos dydžio, ar dėl jos, ar bent jos dalies, grąžinimo darbais ar įranga.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis neprivalo įrodinėti savo pastangų susigrąžinti patirtas išlaidas teisėjų kolegija akcentuoja, kad kaip nurodyta anksčiau, kompensuojamos tik tos patirtos išlaidos, kurios pripažįstamos pagrįstomis. Minėta, jog Komisija kompetentinga vertinti išlaidų pagrįstumą. Taigi, reikalavimas pagrįsti išlaidas nelaikytinas pertekline prievole. Akivaizdu, jog asmuo prašantis su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo yra suinteresuotas tokių išlaidų atlyginimu, taigi ir tinkamu jų pagrindimu.

Pripažintina, jog pareiškėjas atliko mokėjimą UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, t. y. patyrė išlaidas, tačiau pareiškėjas nepagrindė sumokėtos sumos dydžio ir aplinkybės, jog būtent tuo metu, t. y. nesant duomenų apie įrangos užsakymą, jis privalėjo sumokėti avansą. Pareiškėjo teiginiai dėl žodinio susitarimo neatitinka Sutarties, kuria pats pareiškėjas grindžia savo patirtas išlaidas, sąlygų. Taip pat pareiškėjas nepagrindė, kad būtent tokio dydžio išlaidos galiausiai susidarė ir buvo neišvengiamos. Kaip minėta, pareiškėjas sutarė su pardavėju palikti jam visą avansinį mokėjimą, nepaisant to, jog nėra duomenų apie pardavėjo atliktus darbus, jų apimtį. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į 2013 m. kovo 1 d. susitarimą dėl sutarčių nutraukimo, kuriame nurodyta, jog pirkėjas ir pardavėjas dės bendras pastangas, kad iš valstybės būtų išieškomi visi su dėl pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu ir teisėtų lūkesčių pažeidimu susiję pirkėjo nuostoliai. Pardavėjas taip pat įsipareigojo bendradarbiauti su pirkėju teikiant rekomendacija, pasiūlymus, reikalingą dokumentaciją, susijusią su pirkėjo pretenzijų atitinkamoms institucijoms pateikimu. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pardavėją dėl šio įsipareigojimo vykdymo, taigi, pareiškėjas, turėdamas galimybę pateikti pardavėjo turimus duomenis Komisijai, ar vėliau teismui, ypač atsižvelgiant į tai, jog Komisija pareiškėjo prašymo netenkino būtent dėl išlaidų nepagrįstumo, šia galimybe nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija, įvertindama anksčiau išdėstytus motyvus daro išvadą, jog Komisija teisingai, savo kompetencijos ribose, sprendė, kad išlaidos, patirtos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinio mokėjimų, nagrinėjamu atveju nekompensuotinos kaip nepagrįstos.

Komisija Sprendimuose atsisakydama kompensuoti dalį pareiškėjo prašomų kompensuoti išlaidų nurodė teisinį pagrindą, išsamiai išdėstė Komisijos poziciją pagrindžiančias aplinkybes, taigi priėmė motyvuotus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje viešojo administravimo aktui keliamus reikalavimus atitinkančius Sprendimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą sprendimą, kuris nenaikintinas.

Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą ir netenkinus skundo reikalavimų pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E.N. AGRO“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė