ffe0c9b4-5a9f-4698-9891-e25dc6561a07 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas PTeikimas Nr. TS-53-961/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo M. Č. (M. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-127 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Teismas n u s t a t ė : 2021 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 641 straipsnį, nuteistas galutine 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Å iÄ bausmę BK 63 straipsnio 2, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 29 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 2 metai 2 mėnesiai 6 dienos. 1/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-127 nuteistajam M. Č. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Nutarime nurodoma, jog M. Č. terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ .

Kaltę pripažino visiškai. Jo nusikaltimams būdingas smurto panaudojimo modelis, taip pat nusikalsta būdamas alkoholio apsvaigimo būsenoje. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika. Anksčiau teistas aštuonis kartus. Teismo pripažintas recidyvistu. Bausmės atlikimo metu M. Č. nedirba. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) siekia įgyti santechniko specialybę. Pokalbio metu nurodo, kad ši specialybė jo nedomina, tačiau jis baigs mokslus, tai nepakenks. Teigia, kad galėtų dirbti, tačiau nedirbs nei valgykloje, nes ten smirda, nei plaus tualetus.

Sutiktų dirbti nežeminančius jo orumo darbus. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, kad dėl Å¡eimos padarys bet kÄ , tačiau kol nėra reikalo, nedirbs tokių darbų. Geriau pasiskolins pinigų iÅ¡ draugų ir vėliau juos grÄ Å¾ins. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikiamos informacijos matyti, kad M. Č. dažniausiai dirbdavo, darbinio nestabilumo laikotarpiu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo istorija nuoseklumu nepasižymi, nuteistasis dažnai keisdavo darbo vietas, siekdamas geresnių darbo sÄ lygų ar geresnio užmokesčio.

BÅ«damas struktÅ«ruotoje aplinkoje ieÅ¡ko savo nedarbÄ pateisinančių priežasčių, deklaruoja iÅ¡rankų darbo pobÅ«džiui požiÅ«rį. Problemų, susijusių su mokyklos lankymu, neiÅ¡reiÅ¡kė. Pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Vertinimo metu nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sÄ sajos, darbinė veikla tam tikrais laikotarpiais buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei.

M. Č. bÅ«dinga smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio istorija. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse, programose, orientuotose į alkoholio vartojimo prevencijÄ ir įpročių valdymÄ , tačiau nesutiko dalyvauti ilgalaikės reabilitacijos programoje. Bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. StruktÅ«ruotoje aplinkoje linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, su pataisos įstaigoje nustatyta tvarka taikstosi, drausminėmis ar administracinėmis nuobaudomis nebaustas.

Tačiau neseniai patyrė sunkumų, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, pakartotinai įvykdė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , nevykdė nustatytų draudimų. Nuteistasis pokalbių metu deklaruoja visuotinai priimtinas vertybes, moralines nuostatas, tačiau jo elgesys netolimoje praeityje nesuponuoja prielaidų, jog buvo linkęs jų laikytis. 2022 m. vasario 10 d. atliktų įvertinimų duomenimis, nuteistojo M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio rizika (Å¡iuo metu) – aukÅ¡ta.

StruktÅ«ruotoje aplinkoje yra stebimas nuoseklus ir disciplinuotas M. Č. elgesys. Nuteistasis patvirtino savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei įsidarbinimo galimybes paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Pastaruoju metu nuteistasis demonstruoja tam tikro laipsnio teigiamas iniciatyvas siekdamas valdyti su jo nusikalstamumu siejamų poreikių (iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu) raiÅ¡kÄ , visgi kriminogeniniai poreikiai, siejami su ryÅ¡ių, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės mÄ stymo ir elgesio, nuostatų sritimis, dar nėra visapusiÅ¡kai koreguojami tikslinių bei tęstinių intervencinių priemonių pagalba.

Svarbiu aspektu siekiant valdyti su nusikalstamu bei smurtiniu elgesiu susijusius poreikius iÅ¡lieka priemonių vykdymo tęstinumas, nuoseklus motyvacijos asmeniniams pokyčiams skatinimas bei palaikymas. M. Č. nėra baigęs smurto prevencijos programos, nes jam netinka programos vedančiojo pozicija, neįžvelgia alkoholio vartojimo įtakos problemų atsiradime, nors įvertinimo metu gautais duomenimis, nustatytos akivaizdžios piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusikalstamumo sÄ sajos. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų svarbiu aspektu iÅ¡lieka intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas alkoholio vartojimo įpročių valdymo srityje, blaivybės palaikymas.

Nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesÄ bei siekti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kÅ«rimo iÅ¡lieka ambivalentiÅ¡ka. Vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Remdamasi Å¡ių aplinkybių visuma Komisija apsisprendė netaikyti lygtinio paleidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis M. Č. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimÄ Nr. 58-127 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo.

Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija, skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė, tuo pažeisdama Lygtinio paleidimo Komisijos Nuostatų 36.6 punkto, tarnybos Statuto 27 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio reikalavimus, Teismų įstatymo 33 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išdėstytas doktrinines nuostatas ir precedentus.

Skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nei vienos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tai nėra jos kompetencijoje (Konstitucijos 109 straipsnis), arba Komisija mano, kad pataisos namai pareiÅ¡kėjo elgesiui daro neigiamÄ Ä¯takÄ . Komisijos sprendimas yra akivaizdžiai negatyvus precedentas, todėl negali bÅ«ti toleruojamas ir privalo bÅ«ti panaikintas, nes priimtas daugiau vadovaujantis psichologiniais, o ne teisiniais motyvais.

Komisija nukrypo į deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius, o ne vadovavosi teisiniais motyvais. Komisija vadovaujasi pareiÅ¡kėjo praeitimi ir nenori matyti jo elgesio pasikeitimų. Komisija savo nutarime dėsto ir remiasi ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis. Daro nepagrįstas iÅ¡vadas. Priimdama šį nutarimÄ Komisija nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec(2003)22 iÅ¡dėstytais principais, taikytinais praktikoje dėl lygtinio paleidimo. Rekomendacijos dalyvauti siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose yra visiÅ¡kai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu.

Akcentuotina, kad pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Akcentuoja, jog lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.

Tuo tarpu Komisija savo sprendimÄ pateikė visiÅ¡kai be jokių argumentų. Pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Jis tik atlikinės bausmę kitomis sÄ lygomis. Skirdamas griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingÄ nubaudimÄ , bet ir galimybę resocializuotis bei grįžti į visuomenę. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymÄ . PraÅ¡o remtis Lietuvos teismų praktikos ir EŽTT precedentais, vardijamais skunde. Remdamasis iÅ¡dėstytu praÅ¡o panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .

Prokuroras atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Nuteistojo M. Č. skundas netenkintinas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo, jei jie yra nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis M. Č., įvertinus aptartÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ , yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. VienÄ trečdalį bausmės jis atliko 2022 m. balandžio 15 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. M. Č. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Tačiau teismas, vertindamas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes apie nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo asmenybės charakteristikas, nemato akivaizdžios pažangos nuteistajam mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ir kurioms esant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Komisijos sprendimas nemotyvuotas. Ginčijamame nutarime iÅ¡ tiesų nėra iÅ¡vardinta faktines aplinkybes apibendrinančių teiginių, tačiau vardijamų aplinkybių pobÅ«dis iÅ¡ esmės ir be jų apibendrinimo pakankamai aiÅ¡kiai rodo, kodėl Komisija vienbalsiai priėmė neigiamÄ verdiktÄ .

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis bausmę atlieka už sunkų, smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ â€“ sunkų kito asmens sužalojimÄ . Nusikaltimas buvo itin brutalus. Nors nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys Å¡ios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mÄ stymas, vertybinės nuostatos, požiÅ«ris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors M. Č. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo požiÅ«ris į nusikaltimÄ tebestokoja brandumo. Nuteistojo teiginiai, jog tokioje pačioje situacijoje antrÄ kartÄ jis darytų tÄ patį, nerodo nei nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl padaryto nusikaltimo, nei nuostatų nebenusikalsti ateityje. Praeities teistumai, Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad nuteistasis iki įkalinimo nesaikingai vartojo alkoholį, bÅ«damas nuo jo apsvaigęs yra linkęs į agresyvų elgesį, jo nusikaltimams bÅ«dingas smurto panaudojimo modelis, beveik visi nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, o nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika.

Tačiau nepaisant to, jog nusikalstamÄ pareiÅ¡kėjo elgesį didele dalimi lėmė alkoholio vartojimas, o bÅ«damas laisvėje jis akivaizdžiai susidÅ«rė su sunkumais valdyti alkoholio vartojimo įpročius, įkalinimo įstaigoje jis nerodo didelio noro spręsti Å¡iÄ problemÄ . Sutiko dalyvauti tik trumpalaikėse tikslinėse priemonėse ir programose, orientuotose į alkoholio vartojimo įpročių valdymÄ , atsisakė dalyvavimo ilgalaikės reabilitacijos programoje, lengvabÅ«diÅ¡kai teigdamas, kad ateityje pats sugebės suvaldyti potraukį alkoholiui.

Akivaizdžios piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusikalstamo elgesio sÄ sajos bei atmestinas pareiÅ¡kėjo požiÅ«ris į jas leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog laisvėje Å¡i problema kartosis, o stebima pareiÅ¡kėjo socialinio atsakingumo stoka neleidžia tikėtis alkoholio vartojimo įpročių valdymo tęstinumo. Panašų požiÅ«rį nuteistasis demonstravo ir Smurtinio elgesio keitimo programos atžvilgiu. Nutraukė dalyvavimÄ programoje, teigdamas, kad užsiėmimų tematika ir vedančiojo pozicija jo lÅ«kesčių nepateisino.

Tuo tarpu socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, kad praeities teistumai rodo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes, stebimas menkas atsparumas frustruojančiam aplinkos poveikiui ar situacijoms, jautriai sureaguoja į situacijas, prieÅ¡ingas jo lÅ«kesčiams, jis stokojo įgÅ«džių suvaldyti nepasitenkinimÄ ir buvo agresyvus kitų asmenų atžvilgiu. Stebimos smurtinį elgesį palaikančios nuostatos, kiekvienam žinomam smurtiniam veiksmui jis turi subjektyvius paaiÅ¡kinimus.

Su M. Č. nusikalstamu elgesiu yra siejami nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumai, apimantys impulsyvias, agresyvias reakcijas į aplinkÄ , nepakankamas gebėjimas atpažinti bei spręsti problemas, pasekmių neįvertinimas, empatijos stoka. Todėl jam ypač rekomenduojamos tikslinės intervencinės priemonės, orientuotos į motyvacijos asmeniniam pokyčiui stiprinimÄ , socialinių kompetencijų formavimÄ , vertybinių bei moralinių principų korekcijÄ , empatijos skatinimÄ /lavinimÄ . PareiÅ¡kėjui nustatyta aukÅ¡ta smurtinio elgesio pasireiÅ¡kimo ateityje rizika, kuri mažėtų tik aktyviau įsitraukus į smurtinio elgesio rizikos valdymÄ orientuotas intervencines priemones, koreguojant jo nuostatų ir požiÅ«rio į smurtinį elgesį kryptis.

NerimÄ kelia ir jo iÅ¡rankus požiÅ«ris į darbÄ , kurį jis atlikti pataisos namuose gana kategoriÅ¡kai atsisako, motyvuodamas, kad nedirbs jokio darbo, žeminančio jo orumÄ , o tokiu laiko patalpų tvarkymÄ , darbÄ virtuvėje. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iÅ¡skirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi taisyklių ir režimo reikalavimų, per visÄ bausmės laikotarpį jis nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir nė karto neskatintas, kas taip pat nerodo nuoÅ¡irdžios motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesÄ .

Nors socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad M. Č. deklaruoja nepritarimÄ kriminalinės subkultÅ«ros nuostatoms, tačiau selektyvus požiÅ«ris į pataisos namuose galimus atlikti darbus vis tik rodo Å¡iokias tokias nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje.

Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kuriÄ iÅ¡ esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mÄ stymÄ , vertybines nuostatas bÅ«tų buvusios įtikinamos. Nors įkalinimo bausmę M. Č. atlieka tik antrÄ kartÄ , tačiau 2015-2019 metų laikotarpiu jis buvo teisiamas Lietuvoje ir užsienyje net aÅ¡tuonis kartus. Veika, už kuriÄ atlieka bausmę, padaryta kitos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo bÅ«dÄ ir vertybines nuostatas, jo atsparumÄ neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikÅ¡mingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvÄ .

M. Č. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo bÅ«dÄ . Tai sudaro pagrindÄ nuteistojo manymÄ , jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti atsargiai. Vertinant M. Č. bÅ«simo elgesio perspektyvÄ , teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklÅ«s teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis bÅ«damas laisvėje vėl lengvabÅ«diÅ¡kai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistÄ jį, jo elgesį, mÄ stymÄ ir kitų apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir Å¡iuo metu dar nėra galimybės nuteistÄ jį taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. PareiÅ¡kėjas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje ne kartÄ buvo taikytas lygtinis paleidimas ir daugiau kartų teistiems ar daugiau režimo reikalavimų pažeidimų padariusiems asmenims, tačiau pažymėtina, tokie sprendimai nereiÅ¡kia, kad lygtinis paleidimas taikytas individualiai neįvertinus nuteistojo asmenybės, jo pažangos ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, taipogi nereiÅ¡kia, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, kad lygtinis paleidimas laikomas norma, o ne iÅ¡imtimi.

Norma yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimas, ir tik nustačius visumÄ formaliųjų ir materialiųjų įstatymo numatytų kriterijų gali bÅ«ti taikoma iÅ¡imtis – lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (ioparol)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimÄ visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimÄ Ä¯ visuomenę sÄ lygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumÄ .

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio. Pritartina skundo teiginiams apie lygtinio paleidimo tikslus, neiÅ¡vengiamÄ lygtinio paleidimo politikos liberalizavimÄ ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, bendro pobÅ«džio valstybės politika, užsibrėžti tikslai ir planai, siekiai nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančiais teisės aktais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

Be to, teismo požiÅ«riu, M. Č. elgesio, mÄ stymo, nepakankamų motyvacijos ir įsitraukimo į resocializacijos procesÄ kontekste jo neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus vos trečdalį bausmės Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sunkų nusikaltimÄ padaręs asmuo atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lygtinio paleidimo taikymas Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingÄ nuteistojo požiÅ«rį dėl per Å¡velnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, neigiamas Komisijos sprendimas buvo vieningas, o Å¡i aplinkybė taipogi svarbi vertinant lygtinio paleidimo pagrindų buvimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 58-127, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam M.

Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis, n u t a r i a: nuteistojo M. Č. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-127 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė