ffdfdd5b-2e3b-4a94-b03c-a6e8a64d4090 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-115-360/2015                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04373-2014-7                            Procesinio sprendimo kategorija: 47.5; 79.1. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. vasario 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R.

I. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo R. I. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 164 str. 2 d. ir nubausta 202 Eur ( 700 Lt ) bauda,                                                         n u s t a t ė: R. I. 2014-11-20, apie 23.47 val, dirbdama adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, UAB „XXX" pardavė vyriÅ¡kiui du 1,0 1 talpos plastikinius butelius alkoholinio gėrimo alaus „Tauras Pilsneris" ir vienÄ 1,0 l. talpos plastikinį butelį alkoholinio gėrimo alaus „Tauras Taurusis", kurie nebuvo uždaryti gamykliniu bÅ«du, minėtas vyriÅ¡kis išėjo iÅ¡ baro, įsigytų alkoholinių gėrimų nevartojęs vietoje, kadangi R.

I. neleido asmeniui pasilikti bare. Taip R. I. pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikydama Klaipėdos m. savivaldybės administracijos iÅ¡duotoje licencijoje Nr. 67/13a nustatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir pažeidė LR ATPK 164 str. 2d.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu R. I. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 164 str. 2 d. ir nubausta 202 Eur ( 700 Lt ) bauda.Nubaustoji R. I. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde R.

I. nurodo, kad su teismo nutarimu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka ir mano, kad teismas neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai vertino bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines ir procesines teisės normas. Apeliantė mano, kad nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius teisės pažeidimo požymius, bÅ«tina įvertinti ir objektyvių ir subjektyvių požymių visumÄ . Apeliantė teigia, kad iÅ¡ alkoholiniais gėrimais prekiaujančio subjekto negali bÅ«ti reikalaujama to, kas neįmanoma, o Å«kio subjekto darbuotojas neturi teisės imtis tokių veiksmų, kurie bÅ«tų perdėm neproporcingi ir neprotingi (pvz., prievartos priemonių), tokiu bÅ«du darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimÄ neįmanomu.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė, kad ji, siekdama užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo ( toliau – AKÄ®) 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtinto draudimo laikymÄ si, ėmėsi protingų ir proporcingų priemonių įstatyme nustatytam tikslui pasiekti, mano jog tinkamai vykdydama visas pareigines instrukcijas, pardavė alkoholį ne iÅ¡sineÅ¡imui, o vartojimui vietoje, nes dviem vyriÅ¡kiams parduotus du alaus butelius atsuko ir pasiÅ«lė pirkėjui vienkartinę stiklinę alui įsipilti, tačiau pirkėjai vienkartinės stiklinės atsisakė.

Pažymėtina, jog abu alų įsigiję vyriÅ¡kiai buvo neblaivÅ«s, garsiai rėkavo, tarp jų ir kitų baro klientų kilo konfliktas, todėl siekdama iÅ¡vengti susistumdymo paprašė neblaivių asmenų iÅ¡gerti alų ir palikti barÄ , po jos praÅ¡ymo abu neblaivÅ«s vyriÅ¡kiai supykę iÅ¡ baro pasiÅ¡alino kartu su savimi pasiimdami ir atsuktus alaus butelius. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ji neturėjo galimybės nei įtakoti neblaivių pirkėjų veiksmų, nei įvertinti ar nuspėti, kad pirkėjams savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinus iÅ¡ baro gali bÅ«ti pažeisti imperatyvÅ«s Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai.

Apeliantė pažymi, jog abu vyriÅ¡kiai savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ baro nepaisydami jos žodinio įspėjimo, jog įsigytus alkoholinius gėrimus jie privalo vartoti vietoje, be to, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog iÅ¡imtinai visi baro lankytojai, tame tarpe ir su neiÅ¡gertu alumi pasiÅ¡alinę vyriÅ¡kiai buvo informuoti apie draudimÄ Ä¯sigytus alkoholinius gėrimus iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ baro patalpų ir raÅ¡tu, nes bare gerai matomose vietose įrengtas informacinis praneÅ¡imas apie AKÄ® 18 str. 3d. 13 p. nustatytÄ draudimÄ , kurio likusi dalis bare buvusių klientų laikėsi.Apeliantė skunde taip pat pažymi, jog nors AKÄ® 33 str. 1 d. numato, kad fiziniams asmenims už Å¡io įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, tačiau teismas negalėjo nežinoti, jog Å¡io įstatymo 34 str. nustato iÅ¡imtis, kuomet už Å¡io įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims.

BÅ«tent, Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. numato, kad už Å¡io įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ yra baudžiamos tik įmonės juridiniai asmenys, todėl pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ ekonominė sankcija už įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimÄ yra numatyta juridiniam asmeniui ir tokios bylos nagrinėjamos Å¡io įstatymo 35-39 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliantė nurodo, kad vadovaudamasi minėtomis įstatymo nuostatomis, administracinėn atsakomybėn už pažeidimÄ kaip fizinis asmuo buvo patraukta nepagrįstai, nes ji nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. pirmojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.Pagal teismų praktikÄ teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimÄ padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas.

Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b. l. 3-4), R. I. paaiškinimas ( b. l. 7), V. V. parodymai (b. l.

8) neabejotinai patvirtina, kad R. I. padarė jai inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. pirmojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjas G. Å . surašė R. I. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 164 str. 2 d., kadangi ji pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotoje licencijoje Nr. 67/13a numatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje ( b. l. 3). 2014m. lapkričio 21 d. paaiÅ¡kinime R.

I. nurodė, įvykio metu dirbo bare „XXX" ir pardavė vyriÅ¡kiams du butelius alaus „Tauras Pilsneris", juos atsuko, tačiau situacija bare buvo įtempta, buvo neblaivių asmenų, todėl ji liepė vyriÅ¡kiams iÅ¡eiti, kÄ pastarieji ir padarė ( b. l. 7). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „XXX" adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus(tame tarpe ir alų), taip pat nurodytas pardavimo bÅ«das – vartoti vietoje, licenzija iÅ¡duota 2013m. rugpjūčio 20 d. ji neterminuota ( b. l. 11).IÅ¡ 2014 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad viršininko įsakymu buvo tikrinama, kaip baruose laikomasi prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių. Dirbdamas kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 PK VPS tyrėju G. Š., 2014 m. lapkričio 20 d. apie 23.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda prie baro UAB "XXX" pastebėjo 3 asmenis, kur vienas iš jų iš minėto baro išsinešė tris butelius alaus.

Asmuo paaiÅ¡kino, kad alkoholinius gėrimus įsigijo minėtame bare, kurie nebuvo uždaryti gamykliniu bÅ«du. Kaip paaiÅ¡kino V. V., jog bare barmene atidarė tris alaus butelius ir įpylė į vienkartines stiklines, tačiau esančiame bare pasilikti neleido, liepė susirinkti butelius ir eiti lauk ( b. l. 5).AnalogiÅ¡kus duomenis nurodė pareigÅ«nas G. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime ( b. l. 6).PaaiÅ¡kinime V. V. parodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. apie 23.47 val. užėjo į barÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur pardavėja jam pardavė 3 butelius alaus.

Pardavėja atsuko butelius, įpylė į stiklines iÅ¡ kurių jie alų iÅ¡gėrė, kai pardavėja pasakė, kad čia pasilikti negalima ir liepė iÅ¡eiti iÅ¡sineÅ¡ant alų. Nuo atsuktų butelių kamÅ¡telius pardavėja buvo padėjusi ant prekystalio. Užsisukę alų jie iÅ¡ parduotuvės išėjo, kur sulaikė policijos pareigÅ«nai ( b. l. 8). Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimÄ prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų.

Tai blanketinė teisės norma. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Taigi, vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, jeigu alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, prekiauti alkoholiniais gėrimais galima ir nuo 22 iki 8 valandos.AiÅ¡kinant teisės normÄ , įtvirtinančiÄ atsakomybę už R. I. inkriminuoto pažeidimo padarymÄ , konstatuotina, kad joje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė turi pasireikÅ¡ti tik atitinkamų veiksmų atlikimu. Pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ tokie veiksmai pasireiÅ¡kia už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimÄ prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų.

Todėl, taikant Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , bÅ«tina nustatyti nurodytų veiksmų atlikimo faktÄ ir tai, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Å ios aplinkybės nustatytinos įrodymais jų įvertinimo bÅ«du. Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis mano, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad R. I. neva siekdama iÅ¡vengti triukÅ¡mo bare minėtiems asmenims pardavusi alkoholį liepė jiems iÅ¡eiti ir dėl to nepažeidė alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytų reikalavimų yra nepagrįsti.

Apeliacinio teismo nuomone, pardavėja, prieš parduodama alaus butelius ir juos atidarydama, tik formaliai siekė, kad alkoholį pirkėjas ir kartu buvę asmenys vartotų vietoje, t. y. bare, tačiau vėliau pardavėja pati inicijavo, jog pirkėjas ir kartu buvę asmenys iš baro pasišalintų, t. y alkoholio bare nevartotų. Nubaustosios versija, jog asmenims liepusi išeiti dėl didelio keliamo triukšmo, neįtikinama, nes tokiu atveju pardavė turi teisę kviesti policijos pareigūnus dėl viešosios rimties trikdymo.

Apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria pozicijai, jog pardavėjai negali bÅ«ti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, ir savavaliÅ¡kai iÅ¡sinešę alkoholinius gėrimus iÅ¡ baro ir jų nevartojant vietoje, pardavėjai negali bÅ«ti pripažįstami pažeidę AKÄ® 18 str. 3 d. 13 p., tačiau kaip matyti Å¡iuo atveju, pardavėja R. I. ne tik kad neįspėjo neiÅ¡sineÅ¡ti alkoholinių gėrimų, bet pati inicijavo jų vartojimÄ kitoje vietoje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytų reikalavimus ir padarė jai inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ .R.

I. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog apylinkės teismas, spręsdamas R. I. administracinės atsakomybės pagal ATPK 164 str. 2 d. klausimÄ , netinkamai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias administracinės atsakomybės už Å¡io įstatymo pažeidimus taikymo tvarkÄ . Tokia iÅ¡vada darytina sistemiÅ¡kai analizuojant Alkoholio kontrolės įstatymo 33 str., 34 str., 41 str. nuostatas. Ä®statymo 33 str. 1 d. numatyta, kad fiziniams asmenims už Å¡io įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o 34 str. (Ekonominių sankcijų už Å¡io įstatymo pažeidimus taikymas) numato ne iÅ¡imtis, kuomet atsakomybė taikoma ne fiziniams, o juridiniams asmenims, kaip tai nurodoma skundžiamame nutarime, o ekonominę atsakomybę juridiniams asmenims, kurie nėra ATPK numatyti administracinių teisės pažeidimų subjektai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 1 d. nuostatos, kurios numato, kad ekonomines sankcijas (baudas) už Å¡io įstatymo pažeidimus įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetencijÄ turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota iÅ¡duoti žemės Å«kio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.

Akivaizdu, kad įstatyme nėra numatyta galimybė tokį sprendimÄ priimti bendrosios kompetencijos apylinkių ar apygardų teismams. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 1 d. numatytų institucijų priimti nutarimai (sprendimai) skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad už Å¡io įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus administracinė atsakomybė kyla fiziniam asmeniui, Å¡iuo atveju pardavėjai R.

I..Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R. I. padarė jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjasn u t a r i a :R.

I. skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                        Savinijus Katauskas