2020-09-22 Nr. AB-17361-3-66-3-00125-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-100-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00125-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. A.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui T. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. A. 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. Sp-188 „Dėl Šiaulių apylinkės teismo prašymo dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius M. A. neliečiamybės panaikinimo“ (toliau ir – Sprendimas).

2. Pareiškėjas tvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose yra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-736-948/2020 (pataisytina – baudžiamoji byla Nr. 1-763-948/2020), kurioje numatyta skelbti nuosprendį 2020 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjui neaišku, kodėl teismas skuba paskelbti nuosprendį, nes paskutinysis teismo posėdis įvyko tik 2020 m. rugsėjo 10 d., paprastai nuosprendžiai skelbiami praėjus mėnesiui po paskutiniojo posėdžio. Priėmus pareiškėjui nepalankų nuosprendį, būtų sugadinta jo reputacija, šis faktas būtų labai svarbus apsisprendžiant rinkėjams ir galėtų būti panaudotas agituojant prieš pareiškėją, būtų pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimo narius.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas pakartotinai pabrėžė, jog apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimas iki įvykstant Seimo rinkimams jam sukels didelę neatitaisomą žalą, todėl Komisija turėjo imtis veiksmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje paskelbimui atidėti.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškina, kad posėdyje, svarstant Šiaulių apylinkės teismo prašymą duoti sutikimą pareiškėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę (nuosprendžio paskelbimas suplanuotas 2020 m. rugsėjo 22 d.), pareiškėjas dalyvavo ir išsakė savo poziciją (nesutiko). Atsakovas, spręsdamas teisinės neliečiamybės panaikinimo kandidatams klausimus, vertina, ar procesiniai veiksmai, dėl kurių prašoma panaikinti kandidatų teisinę neliečiamybę, nėra susiję su kandidatų politine veikla ar jų dalyvavimu rinkimuose, arba ar konkrečių kardomųjų priemonių taikymu nebus siekiama trukdyti kandidatui dalyvauti politinėje kampanijoje. Atsakovo nuomone, skundo teiginiai apie pernelyg greitą baudžiamąjį procesą, tariamą žalą pareiškėjui yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas atsakovui pats nurodė, kad jo baudžiamasis persekiojimas gali būti susijęs su jo profesine (žurnalisto) veikla, bet ne su politine veikla. Be to, pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas žymiai anksčiau nei jis tapo kandidatu, nėra prašoma, esant būtinybei, leisti taikyti pareiškėjui griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo atveju atsakovui nekilo abejonių, kad Šiaulių apylinkės teismo prašymas nėra kaip nors susijęs su pareiškėjo politine veikla ar dalyvavimu rinkimuose, vykstantis baudžiamasis procesas neturėtų būti nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisės ne iš karto, o šiuo atveju nebuvo pagrindo netenkinti Šiaulių apylinkės teismo prašymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. 7. Tarptautiniu mastu teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnis garantuoja asmeniui tiek teisę rinkti, tiek teisę būti renkamam (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje M.-M. ir C. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 9267/81)). EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendime byloje N. A. prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 18705/06), be kita ko, pažymėjo, kad svarbus yra ne pats rinkimų laimėjimo atskiroje apygardoje faktas, o galimybė laisvai ir veiksmingai pasinaudoti teise į laisvus rinkimus.

8. Teisę į rinkimus pagal nacionalinę teisę laiduoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę (1 d.); teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai (2 d.). Pagrindinis valstybės įstatymas, laiduodamas asmeniui teisę būti išrinktam (renkamam), dėl šios teisės įgyvendinimo nukreipia į rinkimų įstatymus.

9. Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnis, kuriame įtvirtinta kandidatų į Seimo narius neliečiamybė, kaip viena iš įstatymo numatytų kandidatų į Seimo narius veiklos garantijų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

10. Kandidato neliečiamybė yra viena iš pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo garantijų, kurių ribojimui taikytini konstituciniai teisinės valstybės principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią bylai aktualią teisės normą, yra suformulavęs tokią taisyklę: neliečiamybės garantijos, nustatytos kandidatui į Seimo narius, netaikymas yra galimas ir leistinas, kai konkrečiu atveju Vyriausioji rinkimų komisija, įvertinusi prašymo panaikinti neliečiamybę faktinį ir teisinį pagrindą, pripažįsta, kad tai yra būtina ir pateisinama, tai daroma siekiant pagrįstų ir teisėtų tikslų, laikantis proporcingumo principo bei kitų administraciniam aktui ir jo priėmimui keliamų reikalavimų (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R11-41/2007).

11. Įvertinus ginčijamo Komisijos sprendimo priėmimą lėmusias faktines aplinkybes bei teisinį jų kvalifikavimą, konstatuotina, kad nėra teisinių argumentų, kuriais galima būtų paneigti visuomenės siekio išsamiai atskleisi nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str.), svarbą ir pateisinti šio siekio įgyvendinimo suspendavimo pagrįstumą taikant kandidatų į Seimo narius neliečiamybės teisinį institutą. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tam tikri numanomi, bet nebūtinai kilsiantys pareiškėjo nurodomi neigiami padariniai rinkimų kampanijos metu dėl Baudžiamojo proceso kodekso pagrindu atliekamų procesinių veiksmų šiuo atveju nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo.

12. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

13. Skundai dėl rinkimų įstatymų pažeidimų nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 str. 1 d. 3 p.), todėl pareiškėjui grąžinami 22,50 Eur be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 123–126 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui M. A. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys