ffdaaacf-442c-43a2-a8a9-e3ab9599ebc7 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1(duomenys neskelbtini)1-223/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00704-2015-2Nr.2-08-3-02456-2014-7Procesinio sprendimo kategorija:44.1.; 44.2.;44.2.4.1; (S) 44.2.4.2;44.5.2. ; 44.5.2.1.; 44.5.2.12.;44.8.;99.4.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.4; PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant ieškovams D. L., A. L., jų atstovui advokato padėjėjui A.

G.,atsakovės atstovui advokatui R. M.,duodančios iÅ¡vadÄ institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovams Kęstučiui Chrapačui, R. U.,duodančios iÅ¡vadÄ institucijos VÄ® Registrų centras atstovams A. N., D. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal ieÅ¡kovų D. L. ir A. L. ieÅ¡kinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui B. J., duodančioms iÅ¡vadÄ institucijoms Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriui, VÄ® Registrų centras Panevėžio filialui ir atsakovės A.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir n u s t a t ė:                  IeÅ¡kovai ir jų atstovas patikslintÄ Â ieÅ¡kinį ( b.l..141 tomas 1) palaiko pilnai ir praÅ¡o pripažinti D. L. ir A. L. priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. ribas su A. K. priklausančiais žemės sklypais kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)ir Nr.(duomenys neskelbtini)pagal UAB žemės sklypo kadastrinių matavimo byloje atliktus geodezinius matavimus ir nustatytas koordinates 1,2,3,4,5,6 ženklintas 2013-11-11.

Su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovai visais įmanomais bÅ«dais stengėsi vilkinti bylÄ , nevykdė teismo įpareigojimų. Atsakovė nuosavybės teise turi ir kitų, besiribojančių su ginčo žemės sklypais, sklypų, kurie yra tik preliminariai iÅ¡matuoti, todėl juose galėtų bÅ«ti ir žemės virÅ¡plotis. Vietos apžiÅ«ros metu buvo aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovės žemės sklype jokio kelio nėra ir nebuvo. Pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , jis „uždengia“ ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir teismo posėdžio metu nurodytais papildomais argumentais .          Ieškinyje nurodė, kad prašo pripažinti jiems priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 43063 kv. m. ploto, esančio adr. (duomenys neskelbtini), savivaldybėje, ribas  su  atsakovei A. K. priklausančiais  žemės  sklypais,  kadastrinis  Nr.  (duomenys neskelbtini) ir  kadastrinis  Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adr. (duomenys neskelbtini), savivaldybėje, pagal  atliktus  UAB „MATIKA“ Žemės  sklypo  kadastrinių  matavimo  byloje  atliktus geodezinius matavimus.

Ieškovams jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 43063 kv. m. ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės sklypais: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis N r. (duomenys neskelbtini), esančiais adr. (duomenys neskelbtini), savivaldybėje. 2013-67-10 A. L. sudarė sutartį su UAB MATIKA, kurios pagrindu buvo užsakyti ir atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai.2013-12-19 buvo gauta A.

K. pretenzija del kadastrinių matavimų, kurioje A. K. pareiÅ¡kė, jog nesutinka su atliktais matavimais ir atsisako pasiraÅ¡yti ant sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto. Nurodė, kad iÅ¡samius nesutikimo motyvus pateiks artimiausiu metu. Taigi, UAB MATIKA priėmė A. K. atžvilgiu individualų teisės aktÄ , kuris A. K. sukÅ«rė atitinkamas teisines pasekmes - atsisakyta tikslinti žemės sklypo ribas, tačiau A. K. Å¡io sprendimo neskundė ir jis yra galiojantis. UAB MATIKA laikėsi visų įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" nuostatų, dėl ko atlikti geodeziniai matavimai žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 43063 kv. m. ploto, esančio adr. (duomenys neskelbtini). savivaldybėje, yra teisėti bei pagrįsti.       Atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka , praÅ¡o jį atmesti ir praÅ¡o tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Savo reikalavimus palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsiliepime nurodytais motyvais. Pakartotinai praÅ¡o sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki kol bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme dėl įpareigojimo įregistruoti keliÄ , nes patenkinus skundÄ administraciniame teisme bus pagrindo peržiÅ«rėti sprendimÄ Å¡ioje byloje.          Atsakovė pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti jai priklausančio 12791 m2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas su D.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A. R. 2014 m. gruodžio 17 d. kadastrinius matavimus, kurie ieškovams ir jai priklausančių besiribojančių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini)ir skaičiumi 4 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini); nustatyti jai priklausančio 20100 m2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus padalinto į tris atskirus sklypus, ribas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinisNr.(duomenys neskelbtini),pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A.

R. 2014 m. gruodžio" 17 d. kadastrinius matavimus, kur jai priklausančio 402 m2 sklypo ir ieškovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba pažymėta skaičiumi 1 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini)ir skaičiumi 6 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini); nustatyti jai priklausančio 20100 m2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus padalinto į tris atskirus sklypus, ribas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal  atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A.

R. 2014 m. spalio 2 d. kadastrinius matavimus, kur jai priklausančio  19057 m2 sklypo ir ieškovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba pažymėta skaičiumi 4 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini)ir skaičiumi 5 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini); priteisti jai solidariai iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 2,0100 ha ploto ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 1,2800 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini).

Šių žemės sklypų kadastro duomenys nustatyti 2003-03-07 ir 2003-06-05, matavimai atlikti laikantis sudarytų sklypo abrisų Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės žemės sklypai ribojasi pietinėje pusėje su ieškovų žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 4,4100 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), o iš priešingos šiaurinės pusės ribojasi su natūraliu riboženkliu - 4 m. pločio valstybiniu keliu. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atliko kadastrinius matavimus sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančių su Atsakovams priklausančiu žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti matavimai laikomi tiksliais.

Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu buvo pažymėtos iÅ¡orinės sklypų ribos. Sklypų ribos pažymėtos pagal iÅ¡likusius riboženklius ir pagal reljefo sÄ lygas, griežtai laikantis abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų planais. IeÅ¡kovai buvo pakviesti atvykti į žymėjimo darbus, tačiau su sklypų paženklinimo aktu nesutiko. Po to, dar kartÄ Â jie buvo kviečiami pakartotinai atvykti į ženklinimo, matavimo atlikimo procedÅ«ras, tačiau Atsakovai su sklypų ribomis nesutiko.

A. K. priklausantis žemės_sklypas Nr.(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) turintis 2,0100 ha ploto, 2014 m. I0 mėn. 02d. ir 2014 m. 12 mėn. 17d. atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas į tris atskirus sklypus, nes juos kerta 4 m. pločio valstybinės reikšmės kelias ir melioracijos griovio pralaida. Žemės sklypai yra padalinti į: 19057 kv.m.; 634 kv.m., 402 kv. m. plotų sklypus. Bendras sklypo plotas po padalinimo sumažėjo.

Du iÅ¡ Å¡ių sklypų, turinčių 402 kv m.. ir 19057 kv.m. ploto ribojasi su ieÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu, dėl ko Å¡ių dviejų žemės sklypų, turinčių 402 kv.m. ir 19057 kv.m. ploto, iÅ¡orinės žemės sklypo ribos ir turėtų bÅ«ti nustatytos teismo. Jai priklausančio žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo. Žemės sklypų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos patikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriui, kuris pateikė iÅ¡vadÄ , kad kadastrinių duomenų bylų patikrinti negali, nes yra iÅ¡kelta byla susijusi su Å¡iais nekilnojamaisiais daiktais. 2006 m. birželio 9 d. privačios žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ji įsigijo iÅ¡ R.

G. 1.2800 ha ploto žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kuris ir ribojasi iÅ¡ pietinės pusės su ieÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu. Prie Å¡ios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuris buvo parengtas VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo dar 2003 m. liepos mėn. Žemės sklypo planas 2003-09-12 buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriumi.

Å iame žemės sklypo plane aiÅ¡kiai nurodytos vieno iÅ¡ sklypų, besiribojančių su ieÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu kraÅ¡tinių ilgiai, t.y. 1-2 kraÅ¡tinės, einančios palei keliÄ , ilgis yra 68 m, kaip ir 3-4 kraÅ¡tinės, einančios palei ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . Tuo tarpu kraÅ¡tinių 2-3 ir 4-1, einančių nuo natÅ«ralaus riboženklio — kelio link ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ilgis yra po 191 m. Pažymėtina, kad Å¡ias kraÅ¡tines ji ir siekia palikti ir iÅ¡saugoti savo atliktais naujais kadastriniais matavimais.

Žemės sklypo planas buvo ne tik suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriumi, bet ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Å is žemės sklypo planas visiÅ¡kai atitinka kitÄ raÅ¡ytinį dokumentÄ â€” sklypo abrisÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodyti tokie pat žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgiai, t.y. 1-2 ir 3-4 kraÅ¡tinių ilgiai yra 68 m, o kraÅ¡tinių 2-3 ir 4-1, einančių nuo natÅ«ralaus riboženklio - kelio link ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ilgis yra po 191 m.

Kaip ir nurodyta žemės sklypo plane žemės sklypo ribos atitinka MiežiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintame Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2003-03-06 įsakymu Nr. ž-834 suprojektuotas ribas. Sklypo abrisÄ Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,28 ha parengė 2003-06-05 VŽI Panevėžio fil. vyr. inžinierė D. R.. PlanÄ parengė 2003-07-09 VÄ® Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio fil. inžinierė D. R., 2003-07-10 patvirtino grupės vadovė V.

K.. Žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2003-03-06 įsakymu Nr. ž -834 suprojektuotas ribas ir žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį savo parašu 2003-09-12 patvirtino Panevėžio raj. žemėtvarkos sk. vedėjas. 2003-10-13 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registro centro Panevėžio fil.

Šiuo žemės sklypo planu yra patvirtintos vieno iš jai priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovams priklausančiu žemės sklypu ribos ir sklypo kraštinių ilgiai. Šio dokumento turinys nėra prieštaraujantis kitiems dokumentams ar paneigtas kitais įrodymais. Ji savo ūkinėje veikloje faktiškai naudojasi tokiu žemės sklypu, tokiomis ribomis, kurios yra patvirtintos šiame žemės sklypo plane. Nurodė, kad žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 2,0100 ha ploto (išdalinto į tris žemės sklypus) ribos yra patvirtintos sklypo abrisu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytos žemės sklypo plane.

Žemės sklypo planas buvo parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo dar 2003 m. kovo mėn. Žemės sklypo planas buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriumi. Šiame žemės sklypo plane aiškiai nurodytos kito iš jai priklausančių sklypų, besiribojančių su ieškovams priklausančiu žemės sklypu kraštinių ilgiai, t.y. 2-3 kraštinės, einančios palei natūralų riboženklį- melioracijos griovį - ilgis yra 192 m.

KraÅ¡tinės 1-2, einančios palei kitÄ natÅ«ralų riboženklį - keliÄ - ilgis yra 104 m, kaip ir kraÅ¡tinės 3-4, einančios palei ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . Å ias kraÅ¡tines ji ir siekia palikti ir iÅ¡saugoti atliktais kadastriniais matavimais. Å is žemės sklypo planas buvo ne tik suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriumi, bet ir patvirtintas 2003- 07-10 VÄ® Registrų centro Panevėžio filialo spaudu, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Å is žemės sklypo planas visiÅ¡kai atitinka kitÄ raÅ¡ytinį dokumentÄ - sklypo abrisÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodyti tokie pat žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgiai, t.y. 2-3 kraÅ¡tinės, einančios palei natÅ«ralų riboženklį- melioracijos griovį- ilgis yra 192 m. KraÅ¡tinės 1-2, einančios palei kitÄ natÅ«ralų riboženklį - keliÄ - ilgis yra 104 m, kaip ir kraÅ¡tinės 3-4, einančios palei ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . Kaip ir nurodyta žemės sklypo plane žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintame Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2001 m. 12 mėn. 11 d.

įsakymu Nr. 3261Ž suprojektuotas ribas. Sklypo abrisÄ Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,01 ha parengė 2003-03-07 VŽI Panevėžio fil. vyr. inžinierė D. R.. PlanÄ parengė 2003-03-18 d. VÄ® Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio fil. inžinierė D. R., 2003-03-21patvirtino grupės vadovė V. K.. Kaip minėta, žemės sklypo ribos atitinka MiežiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2001-12-11 d.

įsakymu Nr. 3261Ž suprojektuotas ribas ir kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį savo parašu 2003-06-13 patvirtino Panevėžio raj. žemėtvarkos sk. vedėjo pavaduotoja. 200-07-10 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registro centro Panevėžio fil. Šiuo žemės sklypo planu yra patvirtintos vieno iš jai priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovams priklausančiu žemės sklypu ribos ir sklypo kraštinių ilgiai.

Å io dokumento turinys nėra prieÅ¡taraujantis kitiems dokumentams ar paneigtas kitais įrodymais. Ji faktiÅ¡kai žemės Å«kio veikloje naudojasi tokiu žemės sklypu, tokiomis ribomis, kurios yra patvirtintos Å¡iame žemės sklypo plane.IÅ¡ Å¡iaurinės pusės jai priklausantys žemės sklypai ribojasi su 4 m pločiu valstybiniu keliu, kuris sudaro galimybę privažiuoti kitiems savininkams prie kitų žemės sklypų ir miÅ¡kų. Nurodė, jog ieÅ¡kovai nesutinka su jos atliktais žemės sklypų kadastriniais matavimais, nes siekia savo žemės sklypo ribÄ perkelti į jai priklausančius žemės sklypus        Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovai neteisingai matininkui UAB „Matika nurodė iÅ¡orines sklypo ribas, kurios turi sutapti su jos iÅ¡orinėmis sklypo ribomis.

Matininkas paruošė neteisingus geodezinius planus, todėl atsakovė nesutiko, kad pagal paruoÅ¡tus neteisingus geodezinius matavimus bÅ«tų pažymėtos ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo iÅ¡orinės ribos. IeÅ¡kovai pradėjo darbus netinkamai, tarsi žemės sklypai bÅ«tų formuojami iÅ¡ naujo. Tačiau žemės sklypai yra suformuoti, sklypo ribos, skiriančios jos ir ieÅ¡kovų žemės sklypus yra pakankamai aiÅ¡kios. Å ias sklypo ribas, kurios yra susiformavusios istoriÅ¡kai, pagal faktinį naudojimÄ , Å¡alims yra žinomos.

IeÅ¡kovams ji patarė, kad pradžioje suderintų iÅ¡orines žemės sklypo ribas ir tik po to pagal jau suderintas sklypo ribas, atliktų geodezinius matavimus. Ji yra privatizavusi žemės sklypus, juos naudoja, o ieÅ¡kovams atlikus permatavimus, žymiai sumažėja jos sklypo plotas, su kuo ji negali sutikti. Nustačius sklypo ribas pagal ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , ji norėdama turėti privatizuotÄ Å¾emės plotÄ , turėtų užimti kaimynų žemės sklypus. IeÅ¡kovų atliekami kadastriniai matavimai sujaukia visÄ nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ , prieÅ¡tarauja esamoms žemės sklypų riboms.

Tretysis asmuo B. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos, praÅ¡ymų ir atsiliepimo negauta.Valstybinės įmonės Registrų centras Panevėžio filialo atstovai su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka , ieÅ¡kininius reikalavimus palaiko. Pateikė 2014-01-10 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo plano iÅ¡ankstinės patikros, kurioje nurodė, kad atlikus žemės sklypo plano ((duomenys neskelbtini), sav., sklypo plotas 43063 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ankstinę patikrÄ , nustatyti netikslumai: pateiktas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76 p., 32.1.1.4 punkto reikalavimų (turi bÅ«ti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų paraÅ¡ai ir pasiraÅ¡ymo datos.

Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jau buvo pateikę išvadas dėl ginčo esmės ir pilnai palaiko ieškovų D.ir A. L. ieškinį, nes pagal pateiktus A. K. kadastrinius matavimus negalėtų kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribų, nes atsakovės sklypas kerta ieškovų žemės sklypo ribas išvadoje nurodytuose taškuose.        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai su priešieškiniu nesutinka, ieškinį laiko esant pagrįstu.

Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų   savininkų   dokumentus   neatitinka faktinio naudojimo, tai papratai reiÅ¡kia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas - mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba neaiÅ¡ki, o jos nustatymas-nuosavybės teisės į žemės sklypÄ patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančiosios linijos nustatymÄ . Žemės  sklypų ribos  iÅ¡dėstymas  gali bÅ«ti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisės į žemės sklypÄ patvirtinančiuose dokumentuose, tai atitinka tiek CK 4.45 str. reikalavimus, tiek nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jeigu sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos nustatoma, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Pagal CK 4.45 str. straipsnį, jo aiÅ¡kinimÄ ir pirmiau nurodytÄ jo taikymo praktikÄ faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

Nustatant žemės sklypus skiriančiÄ ribÄ vieno savininko ar naudotojo naudojama žemės sklypo dalis yra priskiriama prie gretimo sklypo. Jeigu dėl to ankščiau naudojusio asmens nuosavybės ar žemėnaudos teisę nustatančiais dokumentais nustatytas žemės sklypo dydis nepažeidžiamas, tai toks perskirstymas gali reikÅ¡ti žemės sklypo pervirÅ¡io perdavimÄ likviduojant gretimo žemės sklypo ploto trÅ«kumÄ ir žemės sklypų ribos nustatymÄ , o ne žemės sklypo dalies paėmimÄ .

Dalyvaujantys šioje byloje tiek ieškovai tiek ir atsakovė yra susipažinę su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei besiribojančių žemės sklypų abrisais ir kada atlikti žemės sklypų paženklinimai vietovėje. Pagal paženklinimo datas A. L. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklintas 1994-05-10, o A. K. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklintas 2003-03-07, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) - 2003-06-05.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) abrise aiÅ¡kiai nurodyta, kad rytinė žemės sklypo riba (riboženklis 5 pagal nepatvirtintus kadastrinius matavimus) prasideda už (duomenys neskelbtini) m nuo esamos pralaidos. Å i pralaida yra A. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje kraÅ¡tinėje. Atsižvelgus į susidariusiÄ situacijÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyriuje buvo pasiÅ«lyta atlikti kadastrinius matavimus pagal abrisus, kas atsispindi pateiktoje teismui medžiagoje.

Mano, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas teisinga ir laikantis abrise nurodytų atstumų. Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida Å¡ioje situacijoje nėra virÅ¡ijama ar neleistina. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pagal atsakovės A. K. pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ yra keičiama sklypo konfigÅ«racija. Atsakovės žemės sklypuose kelio niekada nebuvo ir nėra. Tai, kad žemėtvarkos projektuose yra pažymėtas kažkoks kelias, dar nereiÅ¡kia, kad jis ateityje bus įrengtas, gali jo ir iÅ¡vis nebÅ«ti.

Nuosavybė į žemę yra atkuriama pagal senų planų medžiagÄ . Jau yra atlikti kadastriniai trečiojo asmens B. J. sklypo matavimai, kuris remiasi tvirtais situacijos elementais: grioviu, o B. J. sklypo ribos suderintos su D.ir A. L. sklypo ribomis. Jei bÅ«tų patvirtintas A. K. sklypo planas, tai sumažėtų ieÅ¡kovų ir B. J. žemės sklypų plotas. T.y. B. J. sklypas iÅ¡ 8,22 ha sumažėtų iki 7,5893 ha, skirtumas- 0,63 ha. IeÅ¡kovams sklypas nuo 4,41 ha sumažėtų iki 4,3063 ha, skirtumas- 0,1037 ha.         IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai.

Priešieškinis atmestinas.        Byloje nustatyta, kad  ieškovams D. L. ir A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4,4100 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l.. 9-10 tomas 1), kuris buvo įgytas pagal 2008 m. vasario 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.908. Iš Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ( b.l.12-27 tomas 1) matyti, kad atlikus 2013-11-11 ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyti jų kadastriniai duomenys, t.y. nustatytos sklypo koordinatės, sklypas paženklintas riboženkliais, o bendras sklypo plotas- 43063 kv.m.

Iš sklypo abrisų Nr.(duomenys neskelbtini) , Nr.(duomenys neskelbtini) ( atsakovės A. K. sklypų ,b.l. 96-97 tomas 1) matyti, kad juose yra įbraižytas tarp riboženklių 4-2 einantis 4 m pločio kelias , tarp riboženklių 2-3 kelias ir griovys bei pralaida. Iš žemės sklypo plotų ( b.l.,99 tomas 1). matyti, kad atsakovė A. K. sutiko su sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) ir ribomis ir žemės sklypo plotu, kurios buvo paženklintos 2003-03-07. Iš žemės sklypo plano , abriso Nr.7( b.l.101-103 tomas 1) matyti, kad B.

J. ( kuris ribojasi su D.ir A. L.) žemės sklypu ribos yra geodeziškai pamatuotos ir įregistruotos kadastro žemėlapyje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( b.l. 126-127 tomas 1) matyti, kad A. K. nuosavybės teise priklauso 2,0100 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini) , įgytas 2003-06-18 apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu, 1,2800 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini) , įgytas 2006-06-09 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu.

IÅ¡ A. K. žemės sklypų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) abrisų ( b.l. 128-129 tomas 1) matyti, kad A. K. su sklypų ribomis ir žymėjimu sutiko. IÅ¡ matininko A. R. sudarytos schemos ( b.l.139, 164 tomas 1) matyti, kad atlikus naujus matavimus pagal A. K. užsakymÄ jos žemės sklypo ribos „persidengia“ su ieÅ¡kovų žemės sklypo ribomis ir aiÅ¡kiai matyti keičiama sklypų konfigÅ«racija. Å i situacija matoma ir iÅ¡ pateiktų ortofoto nuotraukų ( b.l. 165, 191 tomas 1).

IÅ¡ Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2015-01-28 raÅ¡to Nr.(2.7)-IP-10 ( b.l. 1(duomenys neskelbtini) tomas 1, b.l. 10 tomas 2) matyti, kad 1,28 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini)( sklypo plane Nr.(duomenys neskelbtini)) ir 2,01 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini) ( sklypo plane Nr.(duomenys neskelbtini)) 2014 metais deklaravo ir dirbo Å«kininkas V. K., o iki to A. K.. IÅ¡ fotonuotraukų ( b.l. 183-190 tomas 1) matyti, kad jose užfiksuotos provėžos dirvoje, greičiausiai paliktos sunkiasvorės technikos.

IÅ¡ atsakovės A. K. žemės sklypo ribų planų naujai geodeziÅ¡kai pamatuotų  ( b.l. 19 -24 tomas 2) matyti, kad prie sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) įbraižytas 4 m. pločio kelias, o pamatavus sklypo plotas- 19057 kv. m. IÅ¡Â Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų, sklypų abrisų , matyti, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus atsakovės A. K. žemės sklypų ribos nustatytos, „iÅ¡metus“ iÅ¡ sklypų ribų 4 m. pločio keliÄ ( b.l.. 43-51, 62,69-83,116-118 tomas 2).

Iš  Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-05-27 rašto Nr.(1.4)-S-106 ir schemos ( b.l. 6 -7tomas 3)matyti, kad jame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas ir žemės nuosavybės planuose pažymėtas 4 m. pločio kitas kaimiškos vietovės kelias, kurio danga yra paprasta lauko žemė, bet jei ateityje atsiras gyvenamos sodybos, tai kelio danga gali būti gerinama. Iš 2012-2013 metų Ortofoto ( b.l. 22-23 tomas 3 ) matyti, kad ginčo žemės sklypuose akivaizdžių kelio pėdsakų nematyti.

Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemų ( b.l. 31-100 , 137 tomas 3), kad ginčo kelias kaip vietinės reikšmės kelias nėra įregistruotas. IŠVĮ Registrų centras Išvados dėl atsakovės A. K. naujai atliktų kadastrinių matavimų išanskstinės patikros ( b.l. 133-134,135-136 tomas 3) matyti, kad žemės sklypo kad.

Nr.(duomenys neskelbtini), plotas 12 791 kv. m., žemės sklypo, plotas 19 057 kv. m., riba kerta gretimo jau pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sklypo kad. Nr.(duomenys neskelbtini) ribas.          Civiliniame procese galiojantis rungtyniÅ¡kumo principas lemia, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi( CPK 12 ir 178 str.). Å alims įvykdžius savo procesinę įrodinėjimo pareigÄ , teismas imasi vertinti byloje surinktus įrodymus pagal CPK 65 str. įstatymų leidėjo įtvirtinto laisvo įrodymų vertinimo principÄ , pagal kurį bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes .                     Kadangi Å¡ioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tai ieÅ¡kovai ir atsakovė privalėjo įrodyti jų pateiktų atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytų žemės sklypų planų atitikimÄ norminiams aktams, taip pat aplinkybes jog atlikti kadastriniai matavimai nepažeidžia kitų asmenų, t.y. gretimų žemės sklypų savininkų interesų.                    Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.

įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiÅ¡kia savininko, kaip subjektinių teisių į turtÄ turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Å iÄ valstybės pareigÄ suponuoja Konstitucijos 23 str. 2 d. nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai.

Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas savo teises, nėra absoliučiai laisvas. Konstitucijos 28 str. įtvirtinta individo ir kitų žmonių teisių ir laisvių pusiausvyra, nustatant, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų.

Teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į Å¡alių turimuose dokumentuose esančiÄ informacijÄ apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.). Taigi, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kuriÄ teismas įgyvendina atsižvelgdamas į CK 4.45 str.

įtvirtintų kriterijų visetÄ . Be to, nagrinėjamos bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.

Å¡iame kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta, kad Å¡iame kadastre įraÅ¡ytų duomenų pakeitimo tvarkÄ ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nuostatų 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 21 p. įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu.              Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 4,4100 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Atsakovė nuosavybės teise įgijo 1,2800 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini) ir 2,0100 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) , kurie taip pat buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus. Å alys eilę metų įsigytais sklypais naudojosi, tačiau atlikus naujus kadastrinius matavimus, tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas dėl iÅ¡orinių žemės sklypų ribų, kadangi ginčo Å¡alys įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones.            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau neturi bÅ«ti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas).

Jei Å¡is plotas kistų, turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį ar kitÄ Â Å¾emės sklypo nuosavybės įgijimo pagrindÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.                Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų, jų atstovo, atsakovės atstovų procesinių dokumentų ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, vienas iÅ¡ esminių atsakovės argumentas dėl ko turėtų bÅ«ti patvirtinti jos iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai , yra tai, kad jos nuosavybės teise valdomuose ginčo žemės sklypuose yra kelias, kuris yra užfiksuotas žemėtvarkos projektuose ir yra „įmatuotas „ į jos žemės sklypus taip nepagrįstai sumažinant faktinį žemės sklypų plotÄ ir tuo yra pažeidžiami jos interesai.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų ( abrisų, nuosavybės atstatymo dokumentų, žemės sklypų planų ( ant kurių dalies yra ir atsakovės paraÅ¡as) nėra atžymos apie kelias nėra įvardytas ar kitaip iÅ¡skirtas, nėra nurodyta, kad per sklypÄ eina (ar yra suprojektuotas) kelias, taip pat nėra nurodyta, kad esančio ar suprojektuoto kelio užimama žemė iÅ¡imama iÅ¡ bendro sklypo ploto ir kad iÅ¡imama žemė nėra įskaičiuojama į sklypo kainÄ . Pvz. grafoje „ Sklype taikomos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos“ yra tik atžyma apie melioracines sistemas ir vandens telkinio pakrantę, bet ne apie keliÄ .

IÅ¡Â pateiktos teismo apžiÅ«rai Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančio 2003-06-18 Sprendimo matyti, kad jame taip pat nėra jokių atžymų apie tai, kad žemės nuosavybė atkuriama su kokias nors apribojimais, nors minėto sprendimo 3 grafa tokioms atžymoms ir yra skirta. Ta pati informacija atsispindi ir VÄ® Registrų centras iÅ¡rašų matyti, kad atkuriant nuosavybės teises taip pat nebuvo nurodyta, kad per sklypÄ eina ar yra suprojektuotas kelias, kad juo užimta žemė iÅ¡imama iÅ¡ sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ploto, nes yra privaloma nurodyti atitinkamame žemės sklype esančias įsiterpusias ir kitiems asmenims (įskaitant ir valstybei) priklausančias žemėnaudas, ginčo žemės sklypų plotai nurodyti be kelio ploto.

Taigi, atkuriant nuosavybės teises į atsakovės ginčo žemės sklypus juos nebuvo fiksuojamas kelias kaip valstybinės žemės plotas. Atsakovė nenurodė ir konkrečių duomenų apie keliÄ , t. y. kokį žemės plotÄ jis užima, koks yra jo ilgis ir plotis, kurioje konkrečiai vietoje ir kokios koordinatės yra ginčo kelio. Vien tai, kad žemėtvarkos projektuose yra fiksuojamas ( projektuojamas) kelias dar nereiÅ¡kia, kad šis projektas bus įgyvendintas ir kelias bus įrengtas.

Kaip jau minėta, nuosavybės teisių atkÅ«rimo atsakovei metu kelias nebuvo įteisintas, o buvo numatytas teritorijų planavimo dokumente tik kaip projektuojamas kelias. Toks kelias buvo numatytas žemės sklypo abrise ir žemės sklypo plane, nors skirtingo laikotarpio fotonuotraukose kelio ( kaip provėžos) pėdsakai tai matyti, tai faktiÅ¡kai nematyti, o tai iÅ¡ esmės rodo, kad kelias ( ar pravažiavimas) nėra tikslioje vietoje, o realiai „klaidžioja“ , nukrypdamas tai į vienÄ , tai į kitÄ pusę, tikėtina priklausomai nuo to kaip jį pravažinėja žemės Å«kio technika..

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo abrisas nėra dokumentas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo momentu teisiÅ¡kai egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, jis nėra sklypo formavimÄ ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, o yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Ä®teisintas kelias gali bÅ«ti tik atlikus kelio kadastrinius matavimus, nustačius koordinates ir nustatytus kadastro duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre.

Kad vietinės reikÅ¡mės kelias su visomis kelio susidedamosiomis dalimis bÅ«tų įrengtas, bÅ«tinas kelio statybos (įrengimo) projektas bei kelio įrengimo statybos darbai. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad minėti darbai yra atlikti. Be to, LR Kelių įstatymas nustato, kad kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui. Minėto įstatymo 2 str. nustatė, kad „KeliÄ sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Kelio kompleksÄ sudaro kelias, kelių tiesimo ir priežiÅ«ros įmonių pastatai, statiniai ir įrenginiai, transporto aptarnavimo statiniai ir įrenginiai, avarinio ryÅ¡io linijos, želdiniai ir Å¡ių objektų užimta žemė, taip pat sanitarinės apsaugos zonos žemė“ .

Taip pat minėto įstatymo 3 str. nustatė kelių klasifikavimÄ pagal jų reikÅ¡mę ,t.y. nustatyta, kad keliai skirstomi į ,“ valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės kelius, kurie atitinkamai skirstomi į magistralinius, kraÅ¡to ir rajoninius kelius. Pagal minėto įstatyminio akto kelių apibÅ«dinimÄ Â Â rajoniniais vadinami keliai, jungiantys kraÅ¡to kelius, miestus, kaimus, kitus objektus, bet nepriskirti kraÅ¡to keliams, o vietinės reikÅ¡mės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui.

Pagal LR Kelių įstatymo 7 str. 4 d. vietinės reikÅ¡mės kelius registruoja bei jų sÄ raÅ¡us tvirtina savivaldybės. IÅ¡ Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad toks kelias , kurį nurodo atsakovė, nėra priimtas į savivaldybės balansÄ ir nėra įregistruotas Kelių registre. IÅ esmės Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė, nes ji su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , kur kelia reikalavimÄ Panevėžio rajono savivaldybei pripažinti keliÄ vietinės reikÅ¡mės keliu ir įtraukti į savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡us.

Pažymėtina, kad vietos apžiūros metu taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovės žemės sklype yra kelias kaip inžinerinis statinys. Atsakovės nurodytoje vietoje tik matyti gilios kelio provėžos, likusios po sunkiasvorės ( galimai žemės ūkio technikos) pravažiavimo, nei specialios dangos ( grunto), nei griovių ar kelkraščių nėra, o provėžos matyti ir kitose dirvos vietose. Taigi, konstatuotina, kad byloje nebuvo įrodytas ginčo kelio nei de jure nei de facto egzistavimas. O todėl nėra pagrindo ploto, kurį apimtų kelias, jei jo faktas būtų nustatytas, „išminusuoti“ iš atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto ir nėra pagrindo šiuo argumentu remtis „patraukiant“ naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu atsakovės žemės sklypo ribas į ieškovų žemės sklypo pusę.

Beje, atkreiptinas dėmesys, kad ir atsakovė yra deklaravusi kaip dirbamÄ visÄ Â jai priklausančio žemės sklypo plotÄ (( b.l. 1(duomenys neskelbtini) tomas 1, b.l. 10 tomas 2) 1,28 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini) ir 2,01 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), kelio ploto neminusuodama iÅ¡ bendro sklypo ploto. O tai leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pilna apimtimi naudojasi visu jai priklausančiu žemės sklypu.              CK 4.45 str., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymÄ , 1 d.

įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. PirmÄ jÄ aplinkybę –kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Vis dėlto pagal CK 4.45 str., jo aiÅ¡kinimÄ ir taikymo praktikÄ faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

Pagal CK 4.45 str. ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas).Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita.

Gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina visiems ginčo gretimiems sklypams .             Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ginčo Å¡alys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus (CK 1.5 str. 1 d.).

CK 4.37 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje .               Taigi, pirmiausia sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti, todėl, turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo, kad Å¡alims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti jau minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse ir apskričių virÅ¡ininko sprendimuose ir įsakymuose.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai nuosavybės teise įgijo  4,4100 ha ploto žemės sklypÄ , atsakovė-3,2900 ha ( per du sklypus).               Taigi, įvertinus atsakovės pateiktų naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytų žemės sklypo planų duomenis, atliktÄ Å¾emės sklypų planų iÅ¡ankstinę patikrÄ ( b.l. 133-134,135-136 , 159, tomas 3 ) , abrisus , ortofoto nutraukas pirmiausia darytina iÅ¡vada, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus yra  aiÅ¡kiai yra keičiama sklypų konfigÅ«racija, t.y. pietinė atsakovės sklypo riba „persidengia“ su ieÅ¡kovų žemės sklypo Å¡iaurine riba, 11,32 m., 23, 27 m. ir 31,47 m., pietinę ribÄ persukant ilgėjimo prasme nuo vakarinės pusės į rytinę pusę.

Ieškovų žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su trečiojo asmens B. J. žemės sklypu, kuris jau yra geodeziškai pamatuotas ir jo ribos yra suderintos su ieškovų žemės sklypo ribomis ir įregistruotos kadastro žemėlapyje. Pagal naujai atliktus atsakovės A. K. sklypų matavimus, jos sklypai „pasislenka“ pietine kryptimi į ieškovų D.ir A. L. žemės sklypo pusę, į trečiojo asmens B. J. sklypo pusę, kuris , kaip jau yra minėta, yra geodeziškai pamatuotas, jo ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje ir jų keisti negalima.

Taigi, susiklosto situacija, kai atsakovės sklypas „uždengia“ dalį ieÅ¡kovų sklypo, o ieÅ¡kovų sklypas privalo iÅ¡laikyti ribas su B. J. žemės sklypo įregistruotomis ribomis. Kas liečia Å¡iaurinę atsakovės žemės sklypų ribÄ , tai, atsakovės teigimu, Å¡iaurinė sklypo riba sutampa su keliu, todėl taip pat negali bÅ«ti keičiama. Tačiau, kaip jau minėta, byloje laikytina įrodyta, kad tokio inžinerinio objekto kaip kelias atsakovės nurodytoje vietoje nėra, todėl derinti atsakovės sklypo ribÄ su nesančiu keliu nėra pagrindo.

Be to, bylos duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais, duodančių iÅ¡vadÄ institucijų atstovų paaiÅ¡kinimais, yra nustatyta, kad Å¡iaurinėje atsakovės žemės sklypų pusėje už taip vadinamojo „kelio“ yra kiti žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kuriems kadastriniai matavimai nėra atlikti. Taigi, Å¡ių sklypų tikslus plotas taip pat nėra žinomas, yra tikimybė, kad juose gali bÅ«ti ir virÅ¡plotis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede.

Kaip matyti, ieÅ¡kovams nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo plotas buvo 4,41 ha, po atliktų kadastrinių matavimų, sklypo plotas sumažėjo iki 4,3063 ha, t.y. 0,1037 ha. Å i paklaida nėra didesnė nei Nuostatų 1 lentelėje numatytos žemės sklypo ploto paklaidos ribos. Tačiau, jei bÅ«tų patenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir įregistruotos jos atliktų kadastrinių matavimų ribos, tai ieÅ¡kovų žemės sklypas sumažėtų virÅ¡ydamas leistinÄ paklaidÄ , o atsakovės žemės sklypo plotas iÅ¡lieka leistinose ribose.

Tokiu bÅ«du, bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės, nes jiems naudojimui liktų mažesnis žemės sklypas (virÅ¡ijantis paklaidÄ ) nei buvo įsigytas. Be abejo, tokia situacija pažeistų teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, nepagrįstai iÅ¡keltų atsakovės interesus virÅ¡ ieÅ¡kovų interesų, žemės sklypų savininkų teisės bÅ«tų suvaržytos neproporcingai, t.y. atsakovė naudotųsi žemės sklypu, kurio plotas mažėja paklaidos ribose, o ieÅ¡kovų žemės sklypo plotas sumažėtų plotu, kuris virÅ¡ija galimÄ paklaidÄ .

Taigi, būtų pažeista ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyra, faktiškai būtų apgintos tik atsakovės teisės, nepagrįstai ignoruojant ieškovų teisėtus interesus ir lūkesčius.Taigi, dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas , todėl tenkintinas pilnai. Priešieškinis atmestinas. Ieškinį patenkinus pilnai , iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovų ir valstybės naudai ( CPK 80 str., 88 str., 92-93, 96 98 str.).]        Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismasn u s p r e n d ž i a :

         Ieškinį tenkinti pilnai. Priešieškinį atmesti.          Nustatyti ieškovams D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adr. (duomenys neskelbtini) , ribas su A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiais žemės sklypais kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), pagal atliktus UAB „Matika“ žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje atliktus geodezinius matavimus ir nustatytas koordinates 1;2;3;4;5;6, paženklintas 2013 m. lapkričio 11 d.         Priteisti iš atsakovės A.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovų D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 21 EUR žyminio mokesčio ir po 289,62 EUR advokato atstovavimo iÅ¡laidų.         Priteisti iÅ¡ atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,15 EUR iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini)000, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).         Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Birutė Mėlinauskienė