Legislator Case Law & Legislation
ffda8222-5ece-452d-9527-5fa6aaee745a AI generated

ffda8222-5ece-452d-9527-5fa6aaee745a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ffda8222-5ece-452d-9527-5fa6aaee745a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., dalyvaujant ieškovui E. V. ir atstovui advokatui A. J., atsakovų R. J. ir D. J. atstovui advokatui K. K., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams R. J. ir D. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. J.,                                        n u s t a t ė :              Ieškinio reikalavimai ir argumentai Ieškovas prašo iš atsakovų R.

Legislator headnote

AI generated

ffda8222-5ece-452d-9527-5fa6aaee745a · Vilniaus apygardos teismas: ir G. B. sumÄ , kuri liko ieÅ¡kovui - tai yra iÅ¡ gautos sklypo kainos atėmus 6 punkte nurodytu pavedimu sumokėtÄ sumÄ atsakovui Rolandui ir VMI sumokėtÄ gyventojų pajamų mokestį. LikusiÄ sumÄ pirkėjams G. R. ir G. B. sumokėtų atsakovas ir mokesčių administratorius.Teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ taikyti restitucijos bÅ«dÄ , priteisiant 239 689,50 Lt pinigų sumÄ ekvivalentu eurais iÅ¡ R. J., nurodęs, kad nesprendžia ginčo dėl atsakovų tarpusavio prievolių, atsiradusių finansuojant sklypo įsigijimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                       Civilinė byla Nr. e2-2458-656/2018                                       Bylos proceso Nr. 2-55-3-02003-2017-0                                       Procesinio sprendimo kategorija:2.6.; 2.2.2. (S)                                                                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                       SPRENDIMAS                                    Lietuvos Respublikos vardu                                                      2018 m. rugpjūčio 27 d.                                                                  Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant A.

B., dalyvaujant ieškovui E. V. ir atstovui advokatui A. J., atsakovų R. J. ir D. J. atstovui advokatui K. K., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams R. J. ir D. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. J.,                                        n u s t a t ė :              Ieškinio reikalavimai ir argumentai Ieškovas prašo iš atsakovų R.

J. ir D. J. priteisti solidariai 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtėjimo.IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu R. J. susipažino maždaug nuo 2009 metų, nes Å¡alių ieÅ¡kovo mama L. V. bendravo su atsakovo tėvo V. J. sugyventine J. B., kuri vėliau tapo žmona J. J..2009 metų pradžioje atsakovas R. J. pasiÅ«lė ieÅ¡kovui uždirbti įsigijant ir vėliau perparduodant vertingÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). R. J. nurodė, kad jis irgi dalyvaus tame versle, tačiau reikalingas partneris, nes R.

J. nedisponuoja pakankama pinigų suma, jog vienas įsigytų visÄ turtÄ . Pagal jo pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovas turėjo sumokėti sklypo pardavėjui sklypo dalies įsigijimo kainÄ (tai yra 54 760 litų), o atsakovas įsipareigojo rÅ«pintis žemės sklypo perpardavimu. Kadangi tai buvo atsakovo idėja ir atsakovo žinios (įsigyti sklypÄ už santykinai maÅ¾Ä kainÄ ir parduodant už ženkliai didesnę) su atsakovu sutarė, kad ieÅ¡kovo pajamos turi sudaryti 200 tÅ«kst. litų, o visÄ virÅ¡ijančiÄ Å¡iÄ sumÄ kainÄ , gautÄ už parduotÄ ieÅ¡kovo sklypo dalį, ieÅ¡kovas sumokės atsakovui, kaip atlyginimÄ .

Taip pat ieÅ¡kovo iÅ¡laidas sudarytų ir gyventojų pajamų mokestis nuo kainų skirtumo.IeÅ¡kovas su pasiÅ«lymu sutiko, nes pasitikėjo atsakovu, kaip patyrusiu nekilnojamo turto versle, taip pat disponavo pinigų suma, kuriÄ galėjo sumokėti planuojamo įsigyti sklypo savininkui S. V.. Vykdant susitarimÄ buvo sudaryta 2009-03-27 pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notarės L. Å . atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, pagal kuriÄ S. V. pardavė ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise 40/10 dalių, o R.

J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 0,1369 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso sandorio kaina buvo 95 830 litų, o ieÅ¡kovas grynais pinigai sumokėjo pardavėjui S. V. ieÅ¡kovui tenkančiÄ dalį, lygiÄ 54 760 litų. Atsakovo nurodymu ieÅ¡kovas 2010-05-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintÄ Vilniaus m. notarės R. D., notarinio registro Nr. 2-3864, pagal kuriÄ V. V., ieÅ¡kovas ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Už žemės sklypo dalį ieÅ¡kovui buvo sumokėta 440 000 litų. IeÅ¡kovas pats derybose su sklypo pirkėjais nedalyvavau. Kadangi pagal susitarimÄ ieÅ¡kovo pajamas turėjo sudaryti 200 000 litų, likusiÄ sumÄ bankiniu pavedimu ieÅ¡kovas pervedė atsakovui. Pavedimas buvo padarytas 2010-11-02, jo paskirtyje nurodyta „p/l pirkimo pardavimo sutartį 2010 05 25“ . Pervesta ne lygiai 240 000 litų, o 239 689,50 litų, nes ieÅ¡kovas papildomai atsakovo sutikimu turėjo apie 310 litų smulkių iÅ¡laidų (iÅ¡laidos notarui ir kurui).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo ir Gyventojų pajamų mokestį, lygų 57 786 litų (440 000 - 54 760) x 15 proc).Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 (toliau - Sprendimas) nustatė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , esantį tenkino ieÅ¡kovo - Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ - patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, tame tarpe:Panaikino 2009-03-06 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymÄ Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;Panaikino 2009-03-13 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr.2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.“;

Pripažino negaliojančia             2009-03-27             pirkimo-pardavimo             sutartį, patvirtintÄ Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. S. atstovės L. G.. notarinio registro Nr. 1-1201, pagal kuriÄ S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/10 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 1369 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));

Pripažino negaliojančia2010-05-25 pirkimo-pardavimosutartį,             patvirtintÄ Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr. 2-3864, pagal kuriÄ V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); IÅ¡reikalavo 0,1369 ha kitos paskirties žemės sklypÄ Vilniaus m. sav., Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ neteisėto G.

B. ir G. R. valdymo ir gražinti jį valstybės nuosavybėn; Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2015 Taikė restitucijÄ ir priteisė: G. B. ir G. R. po 159 291,01 Eur (po 550 000 Lt), viso 318 582,02 Eur (1 100 000 Lt), kuriuos jie sumokėjo V. V., E. V. ir R. J. (su D. J.) 2010-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr. 2-3864 po 47 787,30 Eur (165 000 Lt) iÅ¡ V. V., po 63 716,40 Eur (220 000 Lt) iÅ¡ E. V. ir po 47 787,30 eur (165 000 Lt) iÅ¡ R.

J. (bei D. J.), o E. V. 15 859,59 Eur (54 760 Lt) iÅ¡ S. V., kuriuos Å¡is gavo 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. S. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201.IeÅ¡kovas nurodė, kad civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 nekilo ginčas dėl žemės sklypo gražinimo valstybei, teismo buvo praÅ¡oma įvairiais bÅ«dais taikyti restitucijÄ pinigais. IeÅ¡kovas prašė, kad ieÅ¡kovo sumokėta pinigų suma atsakovui bÅ«tų priteista iÅ¡ jo, o ieÅ¡kovas gražintų paskutiniams sklypų savininkams G.

R. ir G. B. sumÄ , kuri liko ieÅ¡kovui - tai yra iÅ¡ gautos sklypo kainos atėmus 6 punkte nurodytu pavedimu sumokėtÄ sumÄ atsakovui Rolandui ir VMI sumokėtÄ gyventojų pajamų mokestį. LikusiÄ sumÄ pirkėjams G. R. ir G. B. sumokėtų atsakovas ir mokesčių administratorius.Teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ taikyti restitucijos bÅ«dÄ , priteisiant 239 689,50 Lt pinigų sumÄ ekvivalentu eurais iÅ¡ R. J., nurodęs, kad nesprendžia ginčo dėl atsakovų tarpusavio prievolių, atsiradusių finansuojant sklypo įsigijimÄ .

Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas privalo sumokėti visÄ sumÄ , gautÄ iÅ¡ paskutinių žemės sklypo pirkėjų G. B. ir G. R. kiekvienam po 63 716,40 Eur (220 000 Lt), arba viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt), todėl ieÅ¡kovas E. V. įgijo teisę iÅ¡ atsakovų reikalauti R. J. sumokėtos 69 418,88 Eur (239 689,50 litų) sumos grÄ Å¾inimo.Teismo posėdžio, vykusio 2017-04-03 metu atsakovas R. J. duodamas parodymus neneigė gavęs 239 689,50 litų sumÄ , tačiau teigė, neva tuos pinigus (240 000 litų) ieÅ¡kovui namo statybai paskolino atsakovo tėvas V.

J., kuris tuo metu nuo teisėsaugos slapstėsi užsienyje. Atsakovas R. J. neva disponavo tokia savo tėvo V. J. pinigų suma, dėl paskolos dydžio sutarė atsakovo tėvas. Jokia sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, nes atsakovo ir mano tėvai buvo draugai.IeÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovo teiginiai nepagrįsti, ieÅ¡kovas pinigus namo statybai gavo imdamas iÅ¡ banko paskolÄ , bei gavo dovanų iÅ¡ motinos L. V., taip pat gavo didelį 5000 Lt/mėn. darbo užmokestį. IeÅ¡kovas turėjo objektyviÄ galimybę pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ ir ieÅ¡kovui nebuvo reikalinga atsakovo tėvo paskola.

Juo labiau, kad gyvenamasis namas nebuvo labai brangus, jo vidutinė rinkos vertė sudarė 458 000 Lt (132 646 Eur).IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai gavo pinigus be pagrindo. Nors pinigai buvo pervesti į R. J. banko sÄ skaitÄ , tačiau santuokoje įgytos lėšos laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsakove į bylÄ Ä¯traukta ir D. J. - R. J. sutuoktinė pinigų gavimo metu. IeÅ¡kinio teisinis pagrindas CK 6.242 str. norma numato, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

                                       Atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimų argumentai Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ieÅ¡kovas dirbo AB bankas „Hansabankas“ - todėl ieÅ¡kovÄ turėtume vertinti, kaip iÅ¡silavinusį, asmenį, kuriam turėtų bÅ«ti žinoma, kad bent kokie verslo susitarimai, tuo labiau dėl naudos iÅ¡ pelno (pajamų), ir didelės apimties investicijas į nekilnojamÄ jį turtÄ , su menkai pažįstamais asmenimis (kaip teigia pats ieÅ¡kovas) turėtų bÅ«ti bent jau raÅ¡ytiniai.Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieÅ¡kovo teiginį apie IeÅ¡kovo ir R.

J. susitarimÄ , kuris, pasak ieÅ¡kovo sudarytas 2009 m. pradžioje. IeÅ¡kovo parodymai prieÅ¡taringi, nes preliminari sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 metais. IeÅ¡kovas neįvardija, koks susitarimas - sutartis tarp IeÅ¡kovo ir R. J. buvo sudarytas: dėl atlygintinių paslaugų teikimo (CK 6.716 str.), o gal tai pasak ieÅ¡kovo buvo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (CK 6.696 str.).IeÅ¡kovas nepateikė susitarimo (R. J. sutikimo) bei dokumentų, patvirtinančių ieÅ¡kovo tariamai patirtas iÅ¡laidas, lygias 310,50 Lt, kurios buvo atskaičiuotos 2010-11-02 pervedant pinigus atsakovui.IeÅ¡kovo argumentai nepagrįsti ir verslo logika kadangi jei ieÅ¡kovas perveda R.

J. pinigus 239689,50 Lt (prisimintina, kad IeÅ¡kovas jau yra sumokėjęs Gyventojų pajamų mokestį nuo visos jo gautos, 440000 Lt, sumos), kaip jis nurodo susitarimo pagrindu, R. J. turėjo nuo Å¡ios gautos pinigų sumos (nuo kurios dalies IeÅ¡kovas jau vienÄ kartÄ sumokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį) sumokėti ir 15 proc. gyventojų pajamų mokesti, nes tai bÅ«tų jo pajamos. NeaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas mokėjo gyventojų pajamų mokestį nuo visos sumos - 440000 Lt., jei ieÅ¡kovui tenkanti pajamų dalis yra tik 200000 Lt.

Kodėl Å¡ie pinigai, esant ieÅ¡kovo įvardintam susitarimui, nebuvo pervedami tiesiai R. J..IeÅ¡kovas IeÅ¡kinyje pats nurodo: ,Å iuos veiksmus atlikau iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika“, t.y. jei jau patikėtumėme IeÅ¡kovo dėstoma istorija apie neva buvusį susitarimÄ , ieÅ¡kovas, kaip jis pats nurodo, prisiėmė ir visÄ rizikÄ , o taip pat veikė savo interesų naudai. t.y. jis save laiko verslininku. Žinoma, kad nėra jokio verslo be rizikos (CK 242 str. 3 d.).CK 6.242 str. 1 d. nurodyta:

„Be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas“. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. J., kuris yra atsakovo R. J. tėvas, atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad seniai pažįsta E. V., nes trečiojo asmens žmona J. J. palaikė draugiÅ¡kus santykius su ieÅ¡kovo motina.

Nurodė, kad kelis kartus skolino pinigus pinigus ieÅ¡kovo motinai. Paskolos sutartys nebuvo sudaromos.2007-06-29 trečiasis asmuo V. J. kartu su J. B. pardavė sklypÄ už kurį gautų pinigų dalis iÅ¡ J. B. sÄ skaitos buvo pervesta sÅ«nui atsakovui R. J.. Tuo metu ieÅ¡kovas statėsi namÄ , todėl jo praÅ¡ymu, leidus tėvui V. J., R. J. paskolino 93000 JAV dolerių ieÅ¡kovui. Paskolintus pinigus ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino pervesdamas į R. J. sÄ skaitÄ 2010-11-02 pavedimus (Pervesta 239 689,50 Lt) po to, kai buvo parduotas ieÅ¡kovui ir R.

J. priklausęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Å iuo metu ieÅ¡kovas reiÅ¡kiamu sandoriu stengiasi susimažinti finansinius nuostolius, kilusius dėl teismo panaikinto sandorio.                                        Teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo argumentai IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-936-656/2017 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., V.

V., D. J., R. J., E. V., G. B., G. R. bei S. B. teisių perėmėjai N. B. dėl aktų, sprendimo pripažinimo negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, daikto iÅ¡reikalavimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, A. Å ., notarės L. Å ., R. D. ir R. V., kurioje nustatyti prejudiciniai faktai.2017 m. gegužės 8 d. sprendimu teismas pripažino negaliojančia Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 16 d. pažymÄ Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; pripažino negaliojančia Vilniaus rajono notarų biuro notarės L.

Å . patvirtintÄ 2001 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 1-9377, kuria S. B. pardavė S. V. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto – 1397 kv. m. žemės, valdytos J. I. (duomenys neskelbtini) atstatymÄ ; panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. kovo 6 d. pažymÄ Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; panaikino 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.“; pripažino negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L.

Å . atstovės L. G. patvirtintÄ 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1201, kuria S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. ir D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 30/100 dalis 0,1369 ha sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Å . atstovės L. G. patvirtintÄ 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-13045, kuria S. V. padovanojo savo motinai V.

V. 30/100 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. patvirtintÄ 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr.2-3 864, kuria V. V., E. V. ir sutuoktiniai J. pardavė G. B. ir G. R. žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); iÅ¡reikalavo 0,1369 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ G.

B. ir G. R. valdymo ir grÄ Å¾ino jį valstybės nuosavybėn. Atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymÄ Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“. Taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ Lietuvos Respublikos atsakovams G. B. bei G. R. po 159 291,01 Eur; Lietuvos Respublikai priteisė 95 574,60 Eur iÅ¡ V. V., 127 432,80 Eur iÅ¡ E. V. ir 95 574,60 Eur iÅ¡ R. J. ir D. J..

Priteisė E. V. iÅ¡ S. V. 15 859,59 Eur; R. J. iÅ¡ S. V. 11 894,69 Eur. Taip pat priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ S. V. 4 460,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 nustatė, kad ginčo sklypas prarastas dėl padaryto nusikaltimo, todėl panaikino ginčijamus administracinius nuosavybės teisių atkÅ«rimo aktus. Atmetė atsakovo E. V. siÅ«lytÄ restitucijos bÅ«dÄ , nes byloje teismas nesprendė ginčo dėl prievolių, atsiradusių finansuojant ginčo sklypo įsigijimÄ .

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atsakovams teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo). Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalis žemės sklypo, o R. J. ir jo sutuoktinei D. J. pardavė 30/100 dalis žemės sklypo, nustatant, kad viso 0,1369 ha sklypo kaina bÅ«tų 136 900,00 Lt, neleidžia preziumuoti Å¡ių atsakovų sÄ Å¾iningumo.

Teismo vertinimu, vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje esančio sklypo (daugiabučio namo statybai), kuris yra vienoje iš brangiausių (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina negalėjo būti tik 10 000,00 Lt. Nors sklypas perparduotas prasidėjus nekilnojamojo turto krizei, tačiau G. B. ir G. R. po metų parduoto to paties sklypo vieno aro kaina siekė 80 351,00 Lt. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad atsakovų E. V., R. J. ir D.

J. sÄ Å¾iningumas neįrodytas, todėl Å¡ie atsakovai negali savo atsikirtimų grįsti sÄ Å¾iningumo aplinkybe. Teismas taikė dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra ir pinigais priteisiant sutarčių Å¡alims vienai iÅ¡ kitos sutartyse nurodytas kainas.Teismo vertinimu Å¡alių santykiai įsigyjant ir perparduodant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, reglamentuojama CK 6.969 str. Teismo vertinimu, Å¡alys kooperuodamos savo turtÄ (pingines lėšas) taip pat atsakovo organizacinį darbÄ , ryÅ¡ius bei turimas žinias apie nekilnojamojo turto rinkÄ , siekė uždirbti pelnÄ .Tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek atsakovo paaiÅ¡kinimuose nurodyta paskolos sutartis, kai paskolos suma virÅ¡ijo du tÅ«kstančius litų, turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinė (CK 6.969 str. 4 d., 6.871 str.).

Be to, 2009 – 2010 metai galiojusioje Civilinio kodekso 1.73 str. 1 d. 1 p. redakcijoje nurodyta, kad paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tÅ«kstančiai litų, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu.Ä®statymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti.

Å ių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 str. 2 ir 6 dalys).Teismo vertinimu, tiesioginai raÅ¡ytiniai įrodymai, t.y. ieÅ¡kovo 239 689,50 litų pavedimas, kuris buvo padarytas 2010-11-02, jo paskirtyje nurodyta „p/l pirkimo pardavimo sutartį 2010 05 25“ bei 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro Nr.2-3 864, patvirtina, kad labiau tikėtina ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimuose nurodyta įvykių versija, nes jÄ patvirtina minėti raÅ¡ytiniai įrodymai, ypač mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis.Liudytoja J.

J. apklausta teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo V. J. kartu su J. B. pardavė sklypÄ už kurį gautų pinigų dalis iÅ¡ J. B. sÄ skaitos buvo pervesta R. J.. Tuo metu ieÅ¡kovas statėsi namÄ , todėl jo praÅ¡ymu R. J. paskolino 93000 JAV dolerių ieÅ¡kovui. Paskolintus pinigus ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino pervesdamas į R. J. sÄ skaitÄ 2010 metais, po to, kai buvo parduotas ieÅ¡kovui ir R. J. priklausęs žemės sklypas.IeÅ¡kovo motina L. V., apklausta liudytoja, patirtino aplinkybę, kad davė pinigų sÅ«nui E. V. namo statybai.

IeÅ¡kovo argumentai, kad jis turėjo pakankamai pinigų namo statybai ir iÅ¡ kitų Å¡altinių, todėl skolintis iÅ¡ trečiojo asmens V. J. nebuvo poreikio, pagrįsti.Atsakovų aiÅ¡kinimas, kad 2010-11-02 mokėjimo nurodymas dėl 239 689,50 litų pervedimo buvo trečiojo asmens V. J. nurodymu ir sÄ skaita anksčiau suteiktos paskolos grÄ Å¾inimas, nepatvirtintas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Paskolos sutekimas įrodinėjamas tik liudytojos, kuris susijusi su atsakovu, ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais.

Be to, Å¡alys pripažįsta aplinkybę, kad įsigyjant ginčo sklypÄ sandorio sudarymÄ inicijavo atsakovas R. J., nes jis, o ne ieÅ¡kovas, turėjo informacijÄ apie galimybę pigiai nusipirkti ir perparduoti sklypÄ , o ieÅ¡kovas buvo įtrauktas tik dėl to, kad galėjo investuoti pinigus. Teismo nuomone, logiÅ¡kas ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas, kad didelę pelno dalį ieÅ¡kovas pervedė atsakovui.Be to, ieÅ¡kovas nuosekliai nuo 2011 metų civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 laikėsi pozicijos, kuri sutampa su nagrinėjamame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyta pozicija.

Nurodytoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde E. V. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sklypo savininkė, valstybė, prarado sklypÄ dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡reikalauti ginčo sklypÄ iÅ¡ esamų savininkų remiantis CK 4.96 straipsniu. E. V. sÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovas neginčijo. S. V. paaiÅ¡kino, jog jam skubiai reikėjo pinigų, todėl jis pardavė dalį žemės sklypo. Praėjus daugiau kaip metams visas žemės sklypas buvo parduotas G.

R. ir G. B.. R. J. pasiÅ«lė E. V. įsigyti sklypo dalį, kad ateityje jÄ parduoti brangiau. S. V. paliudijo, jog E. V. matė tik žemės sklypo dalies pardavimo dienÄ . Derybose su G. R. ir G. B. nedalyvavo, esmines pardavimo sÄ lygas ir kainÄ su jais suderino S. V. ir R. J..Be to, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 nustatė, jog 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 ginčo sklypo dalis; o R. J. ir jo sutuoktinei D.

J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 30/100 ginčo sklypo dalis; iÅ¡ viso 0,1369 ha sklypo už 136 900,00 Lt kainÄ . Byloje nustatyta, kad E. V. ir S. V. iki ginčijamo turto perleidimo sandorio sudarymo nebuvo pažįstami, o R. J. ir S. V. – buvo pažįstami, turėjo tarpusavio piniginių įsipareigojimų. E. V. ir R. J. ginčijamų sandorių sudarymo metu irgi vienas kitÄ pažinojo. Apeliantas E. V. paaiÅ¡kino, kad R. J. jam pasiÅ«lė įsigyti 40/100 dalis ginčo žemės sklypo, jog ateityje jį perparduoti brangiau.

Pagal E. V. ir R. J. žodinį susitarimÄ E. V. sumokėjo 54 760,00 Lt už 40/100 dalis ginčo žemės sklypo bei gyventojų pajamų mokestį, o R. J. įsipareigojo minėtÄ Å¾emės sklypÄ perparduoti brangiau. E. V. gautinos pajamos nuo perparduoto ginčo turto turėjo sudaryti 200 000,00 Lt, likusi pajamų dalis turėjo likti R. J. kaip atlyginimas už turto perpardavimÄ . Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismas civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 nurodė, kad iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad ginčo turtÄ S. V. apeliantams pardavė nedelsiant (turtas grÄ Å¾intas natÅ«ra 2009 m. kovo 13 d., perleistas 2009 m. kovo 27 d.). Ginčo turtas parduotas susitarus pažįstamiems ir turintiems tarpusavio įsipareigojimų S. V. ir R. J., taip pat R. J. įkalbėjus E. V. įsigyti ginčo turto dalį. Byloje nėra duomenų apie S. V. ir R. J. susitarimus dėl ginčo sklypo dalių kainos (tarpusavio skolų įskaitymus, tarpusavio turtinius santykius ir pan.).

E. V. ir R. J. susitarė, jog už įsigytÄ ginčo žemės sklypÄ R. J. perparduos ir pagal Å¡alių susitarimÄ gautÄ pelnÄ E. V. ir R. J. pasidalins. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog perpardavus 40/100 dalis ginčo sklypo buvo gauti 440 000,00 Lt, iÅ¡ kurių 239 689,50 Lt E. V. pervedė R. J.. IÅ¡ gautos 200 000,00 Lt sumos E. V. sumokėjo 57 000,00 Lt gyventojų pajamų mokestį. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad labiau tikėtina ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyta įvykių versija.Atsakovų atstovo prielaidos apie prieÅ¡taringÄ ieÅ¡kovo argumentacijÄ dėl pajamų mokesčio mokėjimo nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų ir argumentų.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje iÅ¡nagrinėjęs atsakovų apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017, kad ginčo turto įgijėjų sÄ Å¾iningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, kokiu bÅ«du restitucijÄ taikyti, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, jog apeliantai S. V. (pardavėjas), E. V. ir R.

J. (pirkėjai) žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo turtÄ parduoda–perka realios turto rinkos vertės neatitinkančia ir žema kaina (ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), yra vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje, 2010 m. sklypo vieno aro kaina siekė 80 351,00 Lt (2010 m. gegužės 25 d. sutarties 1.3 papunktyje nurodoma sklypo 905 000,00 Lt vertė), todėl vieno aro kaina 2009 m. negalėjo bÅ«ti tik 10 000,00 Lt). E. V. ir sutuoktiniai J. ginčo turtÄ Ä¯sigijo sÄ moningai siekdami sau neproporcingai didelės naudos.

Parduodant turtÄ už gerokai mažesnę nei rinkos kainÄ , teismų praktikoje pagrįstai pripažįstamas ne tik turtÄ pardavusio, bet ir jį nupirkusio asmens nesÄ Å¾iningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005 ir kt.). Akcentuotina ir tai, kad turto pirkėjai privalo elgtis taip pat atsakingai, apdairiai, rÅ«pestingai ir įvertinti galimas rizikas, ypatingai perkant turtÄ nedidele kaina. Å iuo atveju apeliantai E. V. ir sutuoktiniai J. nesielgė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, virÅ¡ijo normaliÄ verslo rizikÄ , nes, kaip minėta, sÄ moningai įsigijo ginčo turtÄ Â ne turto rinkos kaina, siekdami sau didelės naudos.

Todėl Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti pripažįstami sÄ Å¾iningais daikto įgijėjais. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Taigi, iÅ¡ neteisėto nuosavybės atkÅ«rimo proceso, jokie apeliantų E. V. ir R. J. teisėti lÅ«kesčiai (įsigyti turtÄ pigiai, kad parduoti brangiai) negalėjo susiformuoti.Narinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pagrįstai kaip teisiniu pagrindu remiasi CK 6.242 str.(„Nepagrįstas praturtėjimas“) normomis.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytas nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas, kad Skundžiamame sprendime net nebuvo analizuojama. Tokiomis prielaidomis įvardijama: „Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatqa tas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita).

Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taiky mo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v.

AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas,t.y., tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų nesÄ Å¾ingumas konstatuotas įsiteisėjusiame prejudiciniame teismo sprendime. Be to, pripažinus negaliojančiomis sutartis, pagal kurias Å¡alys nusipirko ir pradavė žemės sklypÄ ir Å¡alių veiklÄ perparduodant žemės sklypÄ kvalifikuojant kaip jungtinę veiklos sutartį, kuri yra taip pat negaliojanti, dėl raÅ¡ytinės formos nesilaikymo, įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, nes įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 G.

B. ir G. R. iÅ¡ E. V. priteista po 63 716,40 Eur (220 000 Lt) kiekvienam, nors 2010-11-02 mokėjimo pavedimu 239 689,50 litų sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas privalo pervesti G. B. ir G. R., ieÅ¡kovas jau pervedė atsakovams, todėl Å¡i suma vertinama kaip ieÅ¡kovo nuostoliai. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikÄ . IeÅ¡kovas sumokėjo 633 eur žyminio mokesčio bei 500 eur už advokato pagalbÄ , todėl ieÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis.                          Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,                                        n u s p r e n d ž i a:

             IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.             Priteisti ieÅ¡kovui E. V. iÅ¡ atsakovų R. J. ir D. J. solidariai 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtėjimo             Priteisti ieÅ¡kovui E. V. iÅ¡ atsakovų R. J. ir D. J. po 566,50 eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno atsakovo.             Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                  Andrius Ignotas