ffda0abd-7df2-4dcc-ae54-995726b7abdd · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-179-449/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00176-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.17.1.3.; 1.2.23.2.2.2.; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam R.

L., gynėjui Romualdui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d.

įstatymo Nr. XII-1674 redakcijÄ ) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė R. L. paskirta laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti automobilį ,,P“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ X apskrities VPK aikÅ¡telėje, GPS įrenginį, papildomo maitinimo įrenginį, vakuumavimo aparatÄ ,,S“, elektronines svarstykles ,,U“, elektronines svarstykles ,,S“, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,N“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), saugomus UAB Y.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 23 d. susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , dėl labai didelio kiekio, apie 2 kg narkotinių medžiagų – kokaino įgijimo ir pargabenimo į Lietuvos RespublikÄ . 1.1. Atlikdamas parengiamuosius veiksmus narkotinių medžiagų gabenimui ir siekdamas užtikrinti narkotinių medžiagų gabenimo kontrolę, 2018 m. lapkričio 23 d., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , įgijo globalaus pozicionavimo sistemÄ (GPS).

Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į V. F. R., F. prie M. miestÄ . 1.2. BÅ«damas V ir turėdamas tikslÄ kontrabandos bÅ«du į LietuvÄ atgabenti narkotines medžiagas, įgijo automobilį „P“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , (duomenys neskelbtini) priemiestyje iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , įgijo labai didelį kiekį – 1 657,606 g narkotinės medžiagos – kokaino ir Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ kartu su globalaus pozicionavimo sistema (GPS) paslėpė automobilyje „P“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį perdavė vilkiko, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, nurodydamas automobilį kartu su paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų atgabenti į Lietuvos RespublikÄ , K miestÄ . 1.3. Toliau vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ ir veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , atskiru automobiliu vyko į Lietuvos RespublikÄ ir kartu su Å¡iuo asmeniu kelionės metu kontroliavo vilkiko, gabenančio automobilį „P“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, marÅ¡rutÄ ir judėjimo laikÄ . 1.4.

Tokiu bÅ«du R. L., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir automobilyje „P“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs bei taip iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iÅ¡ L Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , X pasienio punktÄ , 2018 m. lapkričio 26 d., apie 02.00 val., neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį – 1 657,606 g narkotinės medžiagos – kokaino. Turėdamas tikslÄ platinti narkotines medžiagas, automobilyje paslėptÄ labai didelį kiekį – 1 657,606 g narkotinės medžiagos kokaino 2018 m. lapkričio 26 d. neteisėtai atgabeno nuo Lietuvos Respublikos sienos iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), kur šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė iki 2018 m. lapkričio 26 d., 23 val. 10 min., kai automobilis buvo paimtas policijos pareigÅ«nų ir atliktos kratos metu narkotinės medžiagos buvo surastos ir iÅ¡imtos.

II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir jam paskirti švelnesnę bausmę. 3.1. Nuteistasis nurodo, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei suformuotai teismų praktikai tokios kategorijos bylose, kuriose buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-4-579/2018 ir Nr. 1-39-498/2018 ir kt.).

Pasak nuteistojo, jam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, neproporcinga padarytai veikai bei nustatytoms aplinkybėms. Be to, parenkant bausmės rūšį teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo pagrindus. 3.2. Nuteistasis nurodo, kad individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo nuostatomis.

Skunde dėstomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai (2003 m. birželio 10 d. ir 2004 m. sausio 26 d.) apie konstitucinę teisę į teisingÄ teismÄ , nurodoma, kad neteisingos bausmės paskyrimas reikÅ¡tų, jog yra pažeidžiama asmens teisė į teisingÄ teismÄ , taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingÄ bausmę įtvirtina ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pagal KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstÄ tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . 3.3.

R. L. nuomone, griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę teismas parinko neįvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų aplinkybių ir jų santykio. Teismas tinkamai neįvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos aplinkybes, motyvus ir tikslus, tinkamai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į kaltės formÄ . 3.3.1. Nuteistasis R. L. nurodo, kad jis, nelaukdamas tyrimo pabaigos, nesusipažinęs su bylos medžiaga, savo iniciatyva (jo gynėjas kreipėsi į prokuroro dėl jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ) ir laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė nuoÅ¡irdžius parodymus, kurie nebuvo paneigti, bei kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį. 3..3.2.

Be to, jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis. Nuteistasis nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, planuoja kurti Å¡eimÄ . Nėra jokių duomenų, kad jis priklausytų kokiai nors asmenų grupei, susijusiai su narkotinėmis medžiagomis. R. L. pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 3.4. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – jo pagalbos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodant narkotinių medžiagų įsigijimo vietÄ , aplinkybes bei jų realizavimo vietÄ ir bÅ«dus. 3.5.

Nuteistojo nuomone, netinkamai taikydamas BK 54 ir 62 straipsnių nuostatas teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ ir tokiu bÅ«du apsunkino jo padėtį, pažeidė teisingumo principÄ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4.

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. IÅ¡ paduoto apeliacinio skundo turinio ir jame iÅ¡dėstytų praÅ¡ymų matosi, kad nuteistasis sutinka su teismo nustatytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, su jo nusikalstamų veikų kvalifikavimu, prisipažįsta kaltu ir bÅ«tent tuo grindžia praÅ¡ymÄ Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino Å¡iÄ bylÄ ir nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam R. L. paskirtų bausmių ir BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies arba 54 straipsnio 3 dalies taikymo 6. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už abi nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ ir 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcijÄ ) paskyrė R. L. abiejų Å¡ių baudžiamųjų įstatymų sankcijų žemutines ribas atitinkančias bausmes. Galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė jam paskirta apėmimo bÅ«du.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam paskirti dar švelnesnę bausmę, nors pats prašymas skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį, arba BK 54 straipsnio 3 dalį skunde neišdėstytas. Vis dėlto iš skundo turinio matosi, kad apeliantas prašo skirti jam būtent švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokius apelianto prašymus nėra pagrindo.

7. Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir neženkliai, tačiau gali keistis.

Apie tai pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę.

PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į kitÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo skiriant bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Å ioje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad Å¡ioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo.

Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas.

BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

8. IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡aiÅ¡kinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų iÅ¡imtinių aplinkybių nustatymÄ vis labiau sieja su tiek nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad bÅ«tent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

Apie tai pasisakoma ir vienoje iÅ¡ naujausių kasacinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020. Joje nurodoma, jog BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios iÅ¡imtinės aplinkybės ar kokia reikÅ¡mingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

9. Visos bausmės skyrimÄ reglamentuojančių BK normų nuostatos, o taip pat galiojanti teismų praktika skiriant bausmes sankcijų ribose ir bausmes, Å¡velnesnes negu numatyta sankcijose, plačiai dėstomos tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek nuteistojo apeliaciniame skunde, tiek ir jau buvo iÅ¡dėstytos Å¡ioje teismo nutartyje. Tačiau sutikdama su tuo, kas dėstoma R. L. apeliaciniame skunde dėl bendrųjų bausmių skyrimo nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas niekuo nepagrindžia savo teiginių, kad įstatymų reikalavimų nesilaikė jam bausmes paskyręs teismas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

10. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matosi, kad joje bausmės skyrimo R. L. motyvai iÅ¡dėstyti labai plačiai ir iÅ¡samiai, atsižvelgta į visas aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė po vienÄ R. L. atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir to konkrečiai neginčija pats apeliantas.

Jo niekuo nepagrįstas teiginys, kad nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra neteisingas ir nepagrįstas. Tuo tarpu R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors apeliantas konkretaus praÅ¡ymo pripažinti dar kokiÄ nors kitÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę skunde neiÅ¡dėstė, tačiau tarp skundo argumentų nurodoma ir apie tai.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nepripažino kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokių kaip jo pagalba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nurodant narkotinių medžiagų įgijimo vietÄ , aplinkybes, jų realizavimo vietÄ ir bÅ«dus.

11. Apeliacinio skundo argumentus dėl kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo kolegija atmeta.

12. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumÄ ir suteikia teismui galimybę Å¡velninti tokio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Kaip minėta, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013).

13. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas ypač didelę reikšmę skyrė tam, kad ikiteisminio tyrimo metu R. L. pats nutarė visiškai prisipažinti kaltu, jo paties prašymu buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kad jo parodymai padėjo nustatyti daugelį nusikalstamų veikų aplinkybių. Tačiau tokie teiginiai, kolegijos nuomone, bylos aplinkybes atitinka tik iš dalies. Nustatyta, kad įtariant padarius nusikalstamas veikas R. L. buvo sulaikytas 2018m. lapkričio 26 d., po kelių dienų jis buvo suimtas ir jo suėmimo terminai tęsiami viso tolesnio proceso metu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės dar iki R. L. sutikimo duoti parodymus buvo jau pakankamai iÅ¡samiai nustatytos kitais surinktais bylos duomenimis. PraneÅ¡imuose apie įtarimÄ R. L. buvo nurodomos tikslios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, taip pat nurodomas ir R. L. bendrininkas, kurį nuosprendyje teismas įvardijo kaip asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Tuo tarpu pats R. L., kelis kartus apklaustas įtariamuoju, Å¡ioje byloje parodymus duoti atsisakė.

Ir tik po sulaikymo praėjus 5 mėnesiams, 2019 m. balandžio 26 d. R. L. parašė prokurorui praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad prisipažįsta kaltu pilnai, nori duoti parodymus ir padėti ikiteisminiam tyrimui bei teismui (4 t., 112 b.l.). Po Å¡io praneÅ¡imo R. L. įtariamuoju buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė parodymus ir pripažino savo kaltę. Pažymėtina dar ir tai, kad nurodytas praneÅ¡imas prokurorui ir įtariamojo apklausa teisme įvyko jau po to, kai 2019 m. vasario 1 d. prokuroro nutarimu R.

L. gynėjui buvo leista susipažinti su dalimi baudžiamosios bylos dokumentų.

14. Dėl to, kas išdėstyta, kyla kai kurių abejonių ar R. L. prisipažino kaltu ir sutiko duoti parodymus tikrai savo noru, o ne dėl jo kaltę patvirtinančių kitų bylos duomenų. Nepaisant to ir nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. L. ir prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau apeliacinio skundo teiginiai, kad R. L. dar ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, yra nepagrįsti.

Apie tai, kad dar iki R. L. sutinkant duoti parodymus ikiteisminis tyrimas jau buvo surinkęs išsamius duomenis apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tas veikas padariusius asmenis, šioje nutartyje jau buvo nurodyta. Savo parodymais R. L. faktiškai tik patvirtino jau surinktus bylos duomenis. Tuo tarpu apie tai, kad R. L. teisėsaugos institucijoms atskleidė ir aplinkybes, kuriomis jis tas pačias narkotines medžiagas ketino perparduoti N, taip pat apie asmenis, kuriems ketino tas medžiagas parduoti, šioje byloje jokių duomenų nėra.

To nepatvirtina nei R. L. apklausų protokolai, nei pats jo apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad dėl visų nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apskritai galėjo bÅ«ti pripažinta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, nepaisant kai kurių abejonių, jau pripažino Å¡iÄ R. L. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Dar kartÄ pripažinti tÄ pačiÄ arba kokiÄ nors kitÄ , BK 59 straipsnio 1 dalyje nenumatytÄ aplinkybę vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra.

15. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas ne tik teisingai nustatė R. L. atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, bet atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. L. padarė sunkų ir labai sunkų baigtus tyčinius nusikaltimus. Å ioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į vienÄ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje esantį netikslumÄ .

Nuosprendžio 7 lape nurodyta, kad pagal LR SAM 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintÄ Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä , jame yra įraÅ¡ytas heroinas (12 punktas), kurio labai didelis kiekis yra 10 g medžiagos. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra akivaizdi teismo techninė klaida. Jokių duomenų apie narkotinę medžiagÄ heroinÄ Å¡ioje byloje nėra. Byloje nustatyta, ir apie tai aiÅ¡kiai nurodyta kitose nuosprendžio dalyse, kad R. L. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga kokainu ir padarė bÅ«tent kokaino kontrabandÄ .

Nustatyta, kad nuteistasis R. L. neteisėtai disponavo 1 657,606 g narkotinės medžiagos kokaino ir padarė tokio paties kiekio kokaino kontrabandÄ . Pagal nusikalstamų veikų padarymo ir Å¡iuo metu galiojančios redakcijos nurodytÄ LR SAM įsakymu patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä labai dideliu narkotinės medžiagos kokaino (cocaine) kiekiu laikoma daugiau negu 100 g Å¡ios narkotinės medžiagos. Tai reiÅ¡kia, kad kokaino, kuriuo neteisėtai disponavo R. L., kiekis nurodytÄ labai didelį kiekį virÅ¡ijo daugiau negu 16 kartų.

Dėl paminėtos vien techninės teismo nuosprendyje padarytos klaidos keisti šį nuosprendį nėra pagrindo, juo labiau, kad to nepraÅ¡oma ir apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, paminėta nuosprendžio klaida yra iÅ¡taisoma jÄ vien apraÅ¡ant Å¡ioje nutartyje. Kita vertus, paminėtos aplinkybės, narkotinės medžiagos kokaino kiekis parodo ir didesnį R. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

16. Skirdamas bausmę teismas iÅ¡samiai įvertino ir duomenis apie R. L. asmenybę. Dėl to dėstomi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes teismas atsižvelgė į visus duomenis, apibÅ«dinančius R. L. ne tik neigiamai, bet ir teigiamai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. L. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, baustas ir administracinėmis nuobaudomis, tačiau pažymėjo, kad tie teistumai jau yra iÅ¡nykę. Buvo atsižvelgta į tai, kad R. L. iki suėmimo niekur nedirbo, tačiau kaip kaltinamojo asmenybę teigiamai apibÅ«dinančia įvertino tardymo izoliatoriaus pateiktÄ R. L. charakteristikÄ .

17. Įvertinus visas aplinkybes, į kurias atsižvelgė teismas, R. L. už abu nusikaltimus paskirtos sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir jam apėmimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

18. Teisėjų kolegija sutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad skirti R. L. Å¡velnesnę negu įstatyme numatyta bausmes taip pat nėra pagrindo. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali bÅ«ti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai Å¡io straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sÄ lygų. R. L. pats savo noru neatvyko į teisėsaugos institucijas ir pats apie savo padarytus nusikaltimus nepranešė, todėl nesant Å¡ios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra.

Tačiau teismas nustatė tik vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai Å¡ioje teismo nutartyje jau buvo aptarta. Jau buvo padaryta iÅ¡vada ir dėl to, kad pripažinti kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrindo nėra. Tuo tarpu pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, Å¡ios dalies taikymas galimas, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. įstatymas numato, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių turi bÅ«ti ne mažiau kaip dvi.

Todėl, nepaisant visų kitų bylos aplinkybių, teismas neturėjo galimybės taikyti nei BK 62 straipsnio nei 1 dalies, nei 2 dalies nuostatų ir jų pagrįstai netaikė. Taigi skirti tokiÄ bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalį galima tik nustačius tam bÅ«tinas konkrečias aplinkybes, tokių aplinkybių visumos BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalių taikymui Å¡ioje byloje nenustatyta ir to neginčija pats apeliantas.

19. Tuo tarpu teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo šioje nutartyje jau buvo aptarta ir kokių nors išimtinių aplinkybių ar jų viseto, siejamų tiek su nusikalstamos veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, kolegijos nuomone, byloje nenustatyta. 20.Vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį būtina atsižvelgti į tai, kad tai buvo baigti ir iš anksto suplanuoti nusikaltimai, kuriems reikėjo pasirengti, atlikti paruošiamuosius veiksmus. Nusikaltimai padaryti kelių valstybių teritorijoje, R.

L. vaidmuo jų padaryme nebuvo antraeilis ir mažiau svarbus, narkotinių medžiagų, kuriomis buvo neteisėtai disponuojama, kiekis, kaip jau minėta, daug kartų virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ kokaino labai didelį kiekį. Visos Å¡ios aplinkybės reiÅ¡kia, kad R. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas buvo ne mažesnis, o netgi didesnis už tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų kitose bylose. Tas pats pasakytina ir apie R. L. asmenybę. Nors jo ankstesni teistumai jau iÅ¡nykę, tai reiÅ¡kia, kad jis negali bÅ«ti laikomas recidyvistu, kita vertus, tie iÅ¡nykę teistumai negali bÅ«ti vertinami kaip teigiamai charakterizuojantys R.

L.. Nors nuteistasis jauno amžiaus, duomenys apie jo asmenybę nėra tiek išimtiniai, dėl kurių bausmės, numatytos sankcijoje, paskyrimas irgi prieštarautų teisingumo principui.

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodė apie tai, kad ketina kurti Å¡eimÄ . Skunde apie tai iÅ¡samesnių duomenų nenurodžius, tai buvo padaryta bylÄ jau nagrinėjant apeliacine tvarka. Gynėjas teismui pateikė papildomus dokumentus apie tai, kad R. L. Å¡iuo metu yra nevedęs, o jo draugė M. M. yra iÅ¡situokusi, notaro patvirtintame kito asmens paliudijime nurodoma, kad nuteistasis su Å¡ia savo drauge gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Pateiktame vienos iÅ¡ A ligoninių raÅ¡te M. M. sveikinama dėl jai nustatyto nėštumo (6 t., 19-24 b.l.).

Å ie prie bylos pridėti papildomi dokumentai, apelianto ir jo gynėjo nuomone, patvirtina R. L. ketinimus sukurti Å¡eimÄ ir tai svarbu sprendžiant klausimÄ dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, nors ir tiki jau nurodytais pateiktais duomenimis, vis dėlto jų nevertina tokiais svarbiais ir turinčiais esminę reikÅ¡mę. Å ioje teismo nutartyje jau buvo nurodyta, kad buvo atsižvelgta į visas palankias R. L. aplinkybes, visos abejotinos aplinkybės jau buvo įvertintos jo naudai ir bÅ«tent todėl jam buvo paskirtos bausmės, atitinkančios sankcijų žemutines ribas.

Tuo tarpu dėl tų pačių papildomų duomenų skirti R. L. Å¡velnesnes bausmes, negu numatyta sankcijose, irgi nėra pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro todėl, kad jau aptarti papildomi duomenys nei atskirai, nei jų ir kitų bylos aplinkybių visetas negali bÅ«ti vertinamas iÅ¡imtinėmis. Tai, kad asmuo, kuriam gresia baudžiamoji atsakomybę, pareiÅ¡kia apie savo ketinimus kurti Å¡eimÄ ir auginti vaikus, yra ne iÅ¡imtinė, o pakankamai dažna aplinkybė. Teisėjų kolegija tokius R. L. ketinimus vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai dar tebėra apelianto pažadai.

Tas pats pasakytina ir dėl bÅ«simo R. L. vaiko gimimo, nes Å¡iuo metu teismui pateikta tik nekonkreti pažyma apie nuteistojo draugės nėštumÄ . Ar R. L. tikrai sukurs Å¡eimÄ ir ar rÅ«pinsis savo vaiku, galima bus įvertinti tik ateityje, kuri priklausys tik nuo paties nuteistojo elgesio. Tačiau Å¡iuo metu jau dėl aptartų aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti R. L. Å¡velnesnes rÅ«Å¡imi arba dydžiu bausmes, negu numatyta baudžiamųjų įstatymų sankcijose, nėra pagrindo.

Jokių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcijos) sankcijose nustatytų bausmių skyrimas neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta. Jų buvimo nepagrindžia ir jau aptarti apeliacinio skundo teiginiai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta