2021-04-28 Nr. AB-9339-3-62-3-01537-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-452-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01537-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2 000 Eur neturtinei ir 190 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK lengvosios grupės sąlygomis ir turėjo teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų. 2018 m. liepos 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 20.35 val. neplaninės kratos metu pareiškėjo lovoje rastas maišelis su amfetamino milteliais. Dėl to nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui buvo paskirtas griežtesnis kalinimo režimas (pareiškėjas perkeltas į kitą būrį), o Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 66-969 iš jo atimta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų. Nors Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nenustačius, jog amfetamino milteliai priklausė jam, tačiau pareiškėjas ir toliau nepagrįstai buvo laikomas griežtesnėmis kalinimo sąlygomis, iš jo buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą dėl draudimo išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų.

2.2. Per laikotarpį, kuomet pareiškėjas buvo laikomas sugriežtinto režimo sąlygomis, jis gyveno su žemos moralės asmenimis ir patyrė emocinius išgyvenimus, pažeminimą, nervinę įtampą, prarado galimybę užsidirbti pinigų, jautėsi nuolat užgauliojamas ir žeminamas pareigūnų, taip pat pergyveno dėl skundo nagrinėjimo procedūros.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjui buvo pritaikytas režimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, kurie su juo elgėsi netinkamai.

3.2. Nors skunde teigiama, kad buvo suvaržytos pareiškėjo bendravimo galimybės su asmenimis, su kuriais iki tol gyveno kartu, tačiau pareiškėjas šių asmenų nekonkretizavo. Pareiškėjas nenurodė, kada, kokiais klinikiniais požymiais pasireiškė jo nurodyti sveikatos sutrikimai, nenurodė, kad kreipėsi medicininės pagalbos ir kokie konkretūs sveikatos sutrikimai jam buvo diagnozuoti. Pravieniškių PN-AK administracija neturi duomenų apie tai, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata.

3.3. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 66-969 ir Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 2S-4012, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 66-969, buvo panaikinti ne dėl absoliutaus jų nepagrįstumo ir neteisėtumo, tačiau dėl to, kad nebuvo teismo pripažinti objektyviai pagrįstais ir tinkamai motyvuotais. Pareiškėjo skundo abstraktūs ir nekonkretizuoti teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 nepripažino, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 66-969 yra neteisėtas, o tik nustatė, kad sprendimas objektyviai nepagrįstas bei tinkamai nemotyvuotas. Kalėjimų departamentas minėtoje administracinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl jo veiksmai nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių.

4.2. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl jo prašymas priteisti turtinę žalą dėl išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019, negali būti tenkinamas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir nepagrindė teiginių objektyviais duomenimis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BVK 154 straipsnio 1 dalies, 155 straipsnio 1–3 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 281, 289 punktų nuostatas, pažymėjo, kad teisės išvykti be sargybos arba be palydos nuteistiesiems atėmimas siejamas su nustatytu pataisos įstaigos režimo reikalavimų arba elgesio taisyklių pažeidimu.

7. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 66-969 „Dėl teisės atėmimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“, šios teisės atėmimas iš pareiškėjo siejamas su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00122-18 dėl jo lovoje rasto maišelio su amfetamino milteliais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas nenustačius, kad amfetamino milteliai priklauso pareiškėjui, teismas vertino, jog Pravieniškių PN-AK direktorius nepagrįstai 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 66-969 atimti teisę pareiškėjui išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų. Be to, Pravieniškių PN-AK nepagrįstai netenkino pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. prašymo grąžinti jam teisę išvykti be sargybos arba be palydos ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nutraukus, o Kalėjimų departamentas atitinkamai nepagrįstai paliko galioti Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 66-969 „Dėl teisės atėmimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“.

8. Teismas vertino, kad nors Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas (toliau – ir atsakovo atstovai) nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 66-969 ir Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 2S-4012 panaikinti tik dėl to, kad priimant minėtus sprendimus nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos sprendimų motyvavimo pareigos ir nustatytų procedūrų, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovų sprendimai – atimti teisę pareiškėjui išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, buvo teisėti iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 66-969 dėl teisės pareiškėjui išvykti be sargybos arba be palydos atėmimo buvo priimtas vadovaujantis BVK 1 priedo 6 punktu, nors šis BVK priedas neteko galios nuo 2016 m. balandžio 1 d., taip pat BVK 112 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taigi, minėtame nutarime iš esmės nėra atskleista, kokiu pagrindu iš pareiškėjo buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos.

9. Teismas nustatė, kad atėmus teisę pareiškėjui išvykti be sargybos arba be palydos, jo kalinimo sąlygos buvo pasunkintos. Tačiau pareiškėjas, neturtinę žalą kildindamas iš netinkamų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (pareigūnai jį žemino, užgauliojo), nenurodė ir nedetalizavo konkrečių pažeidimų, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai, kokiomis aplinkybėmis su juo elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų (personalo) elgesio ar nuteistųjų suskirstymo į būrius pagal jų moralės lygį (pareiškėjas nurodo, kad 4 būryje laikomi žemos moralės asmenys), o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio, 4 būrio nuteistųjų žemos moralės atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas nurodė, kad perkėlus jį į kitą būrį, nutrūko jo ryšiai su asmenimis, su kuriais iki tol gyveno kartu, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo ir nekonkretizavo. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų siekę kaip nors išskirti pareiškėją iš kitų nuteistųjų ar kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas dėl atimtos teisės išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų ir iš to kilusių suvaržymų, galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei ši teisė iš jo nebūtų atimta.

12. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs konstatuoto pažeidimo pobūdį ir trukmę, įvertinęs pareiškėjo patirtus suvaržymus dėl jo atžvilgiu gana ilgą laikotarpį taikyto nepagrįsto draudimo išvykti už pataisos namų teritorijos ribų, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl konstatuotų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų teismas įvertino 1 000 Eur suma.

13. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytą 190 Eur turinę žalą sudaro išlaidos advokatui už atstovavimą teisme ir žyminis mokestis, kas iš esmės yra bylinėjimosi išlaidos kitoje administracinėje byloje, kurios atlyginamos ABTĮ 40, 41 straipsniuose nustatyta tvarka.

III. 14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Teismas padarė esminių proceso taisyklių pažeidimų vertinant įrodymus ir jais nustatant faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimą, teisės išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo ir netekimo tvarką, civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, neturtinės žalos konstatavimo ir jos įvertinimo bei kompensavimo tvarką. Šie pažeidimai yra esminiai, kadangi sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

14.2. Teismas, aiškindamas BVK 154 straipsnio 1 dalies, 155 straipsnio 1 ir 3 dalių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 281, 289 punktų normas, nepagrįstai jas susiaurino, taikydamas tik kalbinį teisės aiškinimo metodą, neatsižvelgęs į kitas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normas. Pagal BVK 154 straipsnio 1 dalį teisės išvykti be sargybos suteikimas siejamas su privalomos sąlygos buvimu – jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. BVK 155 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, neturinti jokių išimčių ar kitokių sąlygų. Pagal BVK teisės išvykti be sargybos apribojimas siejamas ne vien tik su nustatytu pataisos įstaigos režimo reikalavimų arba elgesio taisyklių pažeidimu (kaip siaurai aiškino teismas skundžiamame sprendime), bet ir su darbo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones sąlygų pasikeitimu, t. y. su privalomosios sąlygos išnykimu. Pirmosios instancijos teismas į šias imperatyvias įstatymų nuostatas neatsižvelgė.

14.3. Per ginčo laikotarpį keitėsi šiam ginčui aktualios BVK 154 ir 155 straipsnių redakcijos, pakeitimai įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 6 d. Pakeitimais aiškiau ir konkrečiau suformuluotos ir atribotos privalomosios sąlygos, kurioms esant teisė išvykti be sargybos gali būti suteikiama. Atitinkamai aiškiau reglamentuotas ir teisės išvykti be sargybos praradimas. Pakeitimais taip pat padaryti ir struktūriniai atskirų normų išdėstymai, perskirstant jas tarp BVK 154 ir 155 straipsnių ir jų atskirų dalių. Todėl teismas, konstatuodamas pareiškėjo teisės trunkamąjį pažeidimą, privalėjo atsižvelgti į materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ginčo santykį, pakeitimus ir atitinkamai tą santykį kvalifikuoti pagal naująjį įstatymą. Teismas šios pareigos neįvykdė ir ginčo santykius nuo 2019 m. liepos 6 d. kvalifikavo pagal negaliojantį įstatymą.

14.4. Teismo sprendime paminėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktų normos yra procedūrinės, o ne materialiosios, kadangi nustato tik sprendimo dėl teisės suteikimo / panaikinimo priėmimo, įforminimo tvarką, o ne teisės suteikimo / panaikinimo pagrindus ir sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas už pataisos įstaigos ribų nebuvo išleistas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, turėjo vadovautis ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 137, 285, 286, 287.3, 288, 288.1–288.2 punktais. Sistemiškai aiškinant šias Taisyklių normas galima daryti išvadą, kad jos visiškai atitinka BVK nustatytą teisinį reglamentavimą – teisės išvykti be sargybos suteikimas, apribojimas ar panaikinimas siejamas su vienos iš privalomųjų sąlygų buvimu ir išnykimu, t. y. su poreikio išvykti be palydos už pataisos namų teritorijos ribų dėl jų individualios darbinės, kūrybinės ar kitokios veiklos ar socialinės reabilitacijos priemonės, kurioje jie dalyvauja, pobūdžio, buvimu.

14.5. Per visą ginčo laikotarpį nuo 2018 metų rugsėjo 20 d. (pareiškėjo perkėlimas iš atvirosios kolonijos bendrabučio į įstaigos saugomą teritoriją dėl įgyto įtariamojo statuso baudžiamojoje byloje) iki 2019 metų rugsėjo 25 d. (pareiškėjo paleidimas iš įstaigos atlikus bausmę) pareiškėjas neturėjo poreikio išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos namų teritorijos ribų dėl jo darbo, individualios darbinės, kūrybinės ar kitokios veiklos ar socialinės reabilitacijos priemonių, kuriose jis dalyvavo. Nesant tokios privalomosios sąlygos, numatytos BVK 154 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas neturėjo teisės išvykti, o pataisos namai neturėjo teisės jo išleisti be sargybos ar be palydos už pataisos namų teritorijos ribų.

14.6. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje nustatinėjant materialiosios teisės normų – būtent BVK 154 straipsnio 1 ir 4 dalies normų – taikymo bei su jų taikymu susijusias reikšmingas aplinkybes. Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 66-969 ir Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 2S-4012 pagrįstumą ir teisėtumą materialiosios teisės taikymo aspektu šioje byloje teismas privalėjo atlikti ex officio (teismas savo iniciatyva), ne vien remtis abstrakčiu faktu, kad teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 jie buvo panaikinti.

14.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas, susipažinęs su Pravieniškių PN-AK apeliaciniu skundu ir įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 135 straipsniu suteiktą teisę, pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, o teismas tinkamai neįvertino bylos įrodymo viseto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo atstovų Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento neteisėtų sprendimų (veiksmų), kuriais iš pareiškėjo buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų, atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; ir kt.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento veiksmų teisėtumą pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 15 būryje ir jam Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 66-81 darbo pobūdžiu buvo suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų nuo 8 val. iki 17 val. (I t., b. l. 32). 2018 m. birželio 30 d. apie 20.35 val. neplaninės kratos metu 3-jo sektoriaus 15 būrio 8-je brigadoje pareiškėjo lovoje buvo rastas maišelis su amfetamino milteliais. Atsižvelgiant į tai, Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. liepos 2 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00122-18.

Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo perkeltas iš 3-jo sektoriaus 15 būrio 8 brigados į 3-jo sektoriaus 4 būrio 4 patalpą (I t., b. l. 33–34). Iš Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistės 2018 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 63-2758 matyti, kad pareiškėjo perkėlimas į kitą būrį susijęs su pradėtu ikiteisminiu tyrimu (I t., b. l. 109). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas negavus duomenų, kad jam priklauso rasti amfetamino milteliai (I t., b. l. 166).

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 66-969 „Dėl teisės atėmimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“, atsižvelgiant į pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00122-18, vadovaujantis BVK 112 straipsnio 4 dalimi ir BVK 1 priedo 6 punktu, nutarta pareiškėjui atimti teisę vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (I t., b. l. 14). Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas Nutarimą panaikinti, tačiau Kalėjimų departamentas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 2S-4012 „Dėl R.

P. skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pareiškėjas prarado administracijos pasitikėjimą (I t., b. l. 43). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 66-969 „Dėl teisės atėmimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-4012 „Dėl R.

P. skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigojo Pravieniškių PN-AK iš naujo spręsti klausimą dėl teisės (suteikimo / panaikinimo) pareiškėjui išvykti be sargybos arba be palydos (I t., b. l. 6–13). Pravieniškių PN-AK su teismo sprendimu sutiko, jo apeliacine tvarka neskundė ir nelaukdamas sprendimo įsiteisėjimo dienos 2019 m. liepos 5 d. Drausmės komisijoje iš naujo svarstė pareiškėjo prašymą dėl teisės suteikimo išvykti be sargybos. Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 66-850 „Dėl teisės suteikimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ nutarta pareiškėjui darbo pobūdžiu suteikti teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (I t., b. l. 113, II t., b. l. 1–3).

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad šią administracinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo vadovautis Bausmių vykdymo kodekso redakcija, galiojusia nuo 2019 m. liepos 6 d., nes, atsakovo atstovo nuomone, naujoje Bausmių vykdymo kodekso redakcijoje aiškiau ir konkrečiau suformuluotos ir atribotos privalomosios sąlygos, kurioms esant gali būti suteikiama teisė išvykti be sargybos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikoma ginčo dėl panaikintos teisės išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų kilimo metu galiojusi Bausmių vykdymo kodekso redakcija, nes pareiškėjas žalos atlyginimą sieja su nepagrįstais atsakovo atstovų priimtais sprendimais, kuriais iš jo buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų.

24. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 neturi prejudicinės reikšmės nustatinėjant su BVK 154 straipsnio 1 ir 4 dalies taikymu susijusias reikšmingas aplinkybes. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimas šiai nagrinėjamai bylai prejudiciškai reikšmingas tuo aspektu, jog juo (teismo sprendimu) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 66-969 „Dėl teisės atėmimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 2S-4012 „Dėl R. P. skundo išnagrinėjimo“, kuriais iš pareiškėjo buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, buvo panaikinti kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjui teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų buvo atimta dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto jo atžvilgiu, kuris Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas nesant pareiškėjo veiksmuose nusikalstamų veiksmų. Teismas taip pat vertino, kad ginčijamame Nutarime nėra motyvuotai ir išsamiai nurodyta, kokias taisykles ar tvarką pagal BVK 155 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d., t. y. kai pareiškėjui buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos) dispoziciją pareiškėjas pažeidė, todėl tariamas pasitikėjimo praradimas, kuris tiesiogiai sietinas su nepagrįstu asmens apkaltinimu, negali būti priskiriamas nei vienai iš 155 straipsnyje apibrėžtų formų.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas, apeliacinį skundą grįsdamas BVK 154 straipsnio 1 ir 4 dalių, 155 straipsnio 4 dalies normų taikymo aiškinimu ir šiuo aspektu kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą (žr. nutarties 14.2, 14.4, 14.6 p.), siekia įrodyti, kad teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų iš pareiškėjo buvo atimta tuo pagrindu, kad pasikeitė jo darbas, t. y. išnyko privaloma sąlyga.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. 66-969 „Dėl teisės atėmimo nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ nurodyta, jog teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų iš pareiškėjo atimama vadovaujantis BVK 155 straipsnio 3 dalimi (nuteistajam, kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos). Pats Nutarimas, kaip jau buvo konstatuota Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendime, motyvuotas tuo, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 2S-4012 buvo grindžiamas argumentais, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pareiškėjas prarado administracijos pasitikėjimą. Taigi nei Pravieniškių PN-AK Nutarimas, nei Kalėjimų departamento Sprendimas nebuvo grindžiami BVK 155 straipsnio 4 dalyje nurodytu teisės išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų panaikinimo pagrindu.

27. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iš darbo buvo atleistas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymo pagrindu taip pat dėl to, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą pareiškėjas buvo pervestas į kitą būrį (I t., b. l. 109, II t., b. l. 15). Iš Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui būnant 3-ojo sektoriaus 4-ame ir 20-tame būriuose, t. y. po jo perkėlimo į kitą būrį pradėjus ikiteisminį tyrimą, teisė gyventi už įstaigos teritorijos ribų jam nebuvo suteikta, nes tai nebuvo susiję su jo bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžiu ar dalyvavimu įgyvendinant reabilitacijos priemones. Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cechas, kuriame pareiškėjas dirbo nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. liepos 12 d., yra 3-ojo sektoriaus saugomos teritorijos ribose; socialinės reabilitacijos priemonės taip pat buvo vykdomos 3-ojo sektoriaus teritorijoje; pareiškėjas nesimokė bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigose (II t., b. l. 1–3). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų vėl buvo suteikta Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 66-850 dėl darbo pobūdžio. Tačiau pagal Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenims pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y. iki paleidimo iš pataisos namų, Pravieniškių PN-AK nebedirbo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginius, kad teisės išvykti be sargybos suteikimas siejamas tik su privalomos sąlygos buvimu – jeigu to reikia dėl bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, kadangi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog Pravieniškių PN-AK įstatymo suteikta diskrecijos teise suteikti ar panaikinti teisę išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų naudojasi pakankamai plačiai.

28. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutarimu, o Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo atėmė pareiškėjo teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų, nutarimą motyvuodamas pradėtu ikiteisminiu tyrimu, Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK Nutarimo, 2018 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Pravieniškių PN-AK Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3136-402/2019 panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus, yra pagrindas pripažinti neteisėtus Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento veiksmus dėl priimtų nepagrįstų administracinių sprendimų.

29. Iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus Saugumo valdymo pareigūno 2019 m. gruodžio 16 d. pažymos „Dėl režimo sąlygų“ matyti, kad nuteistieji, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, skirtingai nei nuteistieji laisvės atėmimo bausmę atliekantys pataisos namuose, yra apgyvendinti už pataisos įstaigos ribų, jiems leidžiama įsigyti ir turėti kitų Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nenurodytų daiktų, kurie sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerinti jų sveikatą ir gerovę, tame tarpe ir mobiliojo ryšio priemonių (II t., b. l. 21). Taigi Pravieniškių PN-AK Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo pagrindu nepagrįstai atėmus pareiškėjo teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pareiškėjo gyvenimo sąlygos buvo pasunkintos, dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas dėl atimtos teisės išvykti be sargybos arba palydos už pataisos namų teritorijos ribų ir iš to kilusių suvaržymų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei ši teisė iš pareiškėjo nebūtų atimta, t. y. jis patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

30. Pareiškėjui žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę nepagrįstų Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento administracinių sprendimų, todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų (nepagrįstų sprendimų) ir pareiškėjo patirtos žalos buvimą.

31. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99).

32. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

33. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė teiginiais, kad: Pravieniškių PN-AK pareigūnai jį žemino ir užgauliojo; jis buvo laikomas su žemos moralės asmenimis; perkėlus jį į kitą būrį, nutrūko jo ryšiai su asmenimis, su kuriais iki tol gyveno kartu; jis buvo laikomas griežtesnio režimo sąlygomis; nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija; pareiškėjas neteko geriau apmokamo darbo; patyrė emocinį išgyvenimą, nervinę įtampą, jautėsi dvasiškai ir morališkai sužlugdytas, tapo irzlus, nervingas, sumažėjo bendravimo galimybės.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių dėl žeminančio pareigūnų elgesio, laikymo su žemos moralės asmenimis, socialinės reabilitacijos plano nevykdymo, nutrūkusių ryšių su kitais asmenimis, sveikatos ir emocinės būklės pablogėjimo. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų ir pareiškėjas neįrodė, kad jo darbas, kurį jis dirbo perkeltas į 3-ojo sektoriaus 4-ą ir 20-ą būrius, buvo mažiau apmokamas nei darbas, kurį jis dirbo būdamas 3-ojo sektoriaus 15-ame būryje. Taigi šių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir jo patirtai žalai.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. liepos 15 d. iš pareiškėjo buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad dėl nepagrįstai priimtų Pravieniškių PN-AK Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo pareiškėjo gyvenimo sąlygos buvo pasunkintos, mano, jog, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovo atstovas, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į tai, jog teisės išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų atėmimo laikotarpis nebuvo toks ilgas, kad galėtų pareiškėjui sukelti kančias, kad byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų išgyvenimų pareiškėjui kilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ir adekvatus padarytam pažeidimui.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sumažinant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui R. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė