ffd9502e-d2ce-44fd-87d9-fdac39ab58bb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2225-413/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16792-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.5.2.1; 3.1.7.5; 3.3.1.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1144-955/2015 pagal ieÅ¡kovės G.

K. ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, trečiasis asmuo A. J., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1666-435/2007, buvo nutraukta ieÅ¡kovės G. K. ir atsakovo G. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (1 t. 10-13 b. l.).

Minėtu teismo sprendimu Å¡alių nepilnametės dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui priteista nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. kovo mėnesio – po 50 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, o nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki dukters pilnametystės – po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų. IeÅ¡kovė G. K. 2014 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ ir patikslinusi reikalavimus prašė:

1) padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai M. iki 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, ieÅ¡kovę paskiriant iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja;

2) nustatyti priverstinę hipotekÄ G. K. priklausančiam turtui – 976/1953 dalims 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad nuo iÅ¡laikymo vaikui priteisimo padidėjo jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir ugdymui, dėl ko ieÅ¡kovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo 57,92 Eur iÅ¡laikymo nepakanka vaiko bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui.

Kadangi atsakovas gera valia prie padidėjusių dukters poreikių tenkinimo neprisideda, kurį laikÄ iÅ¡laikymo iÅ¡ viso neteikė, dėl ko susidarė 789,08 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas, ieÅ¡kovės nuomone, atsirado pagrindas iki dukters pilnametystės taikyti atsakovo turtui priverstinę hipotekÄ , nes tokiu bÅ«du bus apginti nepilnametės dukters interesai ir vaikas neliks be iÅ¡laikymo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, bylos nagrinėjimo metu neprieÅ¡taravo, kad iÅ¡laikymo dydis nepilnametei dukrai Milgintai bÅ«tų padidintas iki 116 Eur per mėnesį.

Nurodė, kad dirba statybose darbų vykdytoju, tačiau gauna minimalias 300 Eur dydžio pajamas, kurių nepakaktų ieÅ¡kovės praÅ¡omam iÅ¡laikymo padidinimui, nes, nutraukus santuokÄ su ieÅ¡kove, jam 2014 m. balandžio 28 d. su trečiuoju asmeniu A. J. gimė dar viena dukra V., kurios iÅ¡laikymui atsakovas skiria 100 Eur. Todėl mano, kad abiejų dukrų iÅ¡laikymui skiriamų lėšų dydis turėtų bÅ«ti panaÅ¡us. IeÅ¡kovės reikalavimÄ dėl priverstinės hipotekos jo turtui nustatymo prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi ieÅ¡kovė neįrodė tokios priemonės taikymo bÅ«tinumo ir tam nėra teisinio pagrindo.   II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu nustatytÄ nepilnametei M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo dydį, padidindamas jį iki 144,81 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2014 m. rugsėjo 11 d.) iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirdamas įstatyminę nepilnametės dukters M. atstovę G.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ Å¡iuo sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo sumos.Nustatė 976/1953 dalims 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ) priteisto nepilnametei dukrai M. K. (po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2014 m. rugsėjo 11 d.) iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo įvykdymo užtikrinimui, hipotekos kreditoriumi paskirdamas nepilnametę M.

K., gim. (duomenys neskelbtini), pažymėdamas, kad priverstinis įkeitimas (hipoteka) nustatomas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.Ä®pareigojo ieÅ¡kovę G. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 31,28 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 28 euro centus) už hipotekos įregistravimÄ Ä¯ pasirinktÄ Centrinės hipotekos įstaigos (kodas 188692535) sÄ skaitÄ : „Swedbank“, AB, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini); arba AB SEB, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini). (Mokėjimo paskirties lauke įraÅ¡yti paskirtį „už hipotekos įregistravimÄ â€œ bei skolininko duomenis (fizinio asmens kodÄ , vardÄ ir pavardę) ir pateikti teismui apmokėjimÄ patvirtinančius duomenis.Nusprendė perduoti duomenis apie priverstinės hipotekos įregistravimÄ Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registrui, ieÅ¡kovei pateikus įrodymus, kad 31,28 Eur atlyginimas už hipotekos įregistravimÄ apmokėtas, ir skubiai informuoti VÄ® „Registrų centras“, kad civilinėje byloje Nr. 2-1144-955/2015 pareikÅ¡ti reikalavimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 976/1953 dalis 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G.

K., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisė iÅ¡ atsakovo G. K. ieÅ¡kovei G. K. 641 Eur ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 16,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinai pakeistÄ 2007 m. rugsėjo 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1666-435/2007 priteisto iÅ¡ atsakovo G. K. iÅ¡laikymo dydį M. K. nuo 57,92 Eur (200 Lt) iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis.Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1666-435/2007) buvo nutraukta ieškovės G. K. ir atsakovo G. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir mažamečiam vaikui priteistas išlaikymas – nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. kovo mėnesio po 50 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki vaiko pilnametystės – po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Priteistas iÅ¡laikymas buvo mokamas iki 2015 m. sausio 1 d., paskutinė 57,92 Eur dydžio įmoka sumokėta 2015 m. kovo 2 d., priimant teismo sprendimÄ susidarė 789,08 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas (t. 1, b. l. 10-13, 180). Teismas pažymėjo, kad Å¡alių dukrai M. iÅ¡laikymas buvo priteistas kai vaikui buvo dveji metai, todėl akivaizdu, kad nuo iÅ¡laikymo priteisimo praėjus 8 metams, su vaiko amžiumi iÅ¡augo ir jo poreikiai. Vertindamas ieÅ¡kovės pateiktÄ vaiko poreikių detalizuotÄ iÅ¡laidų lentelę (t. 1, b. l. 4-5), teismas nurodė, kad mergaitė mokosi Kauno Vyturio katalikiÅ¡koje mokykloje 3 klasėje, iÅ¡ esmės sveikatos problemų neturi, vaikas papildomai ugdomas – lanko baseinÄ ir tinklinį, treniruotės mokamos (t. 1, b. l. 22, 57, 95, 165 b. l.).

Kad vaiko poreikiai padidėję pripažino ir pats atsakovas, sutikdamas teikti dukters iÅ¡laikymui kas mėnesį po 116 Eur, dėl ko, teismo vertinimu, ginčas tarp Å¡alių vyksta tik dėl 28,81 Eur. Pabrėžęs, kad kalba eina ne apie ieÅ¡kovės vaiko poreikiams iÅ¡leidžiamÄ sumÄ , o jo poreikiams bÅ«tinÄ iÅ¡laikymo sumÄ , t. y. pinigų sumÄ , kuriÄ abiems tėvams teikiant bÅ«tų galima patenkinti protingus vaiko poreikius, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytas 144,81 Eur dydžio iÅ¡laikymo dydis iÅ¡ esmės atitinka bylos aplinkybes, yra protingas, neiÅ¡didintas ir neprieÅ¡tarauja CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytam teisiniam reguliavimui.

Pažymėjęs, kad nors galiojantis įstatymas ir nenumato minimalių bei maksimalių iÅ¡laikymo dydžių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimÄ , nes pagal kasacinio teismo praktikÄ paprastai pagrįstomis ir bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, tenkinant vaiko poreikius, pripažįstamos iÅ¡laidos, siekiančios 1 MMA (minimaliÄ mėnesinę algÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Be to, sutikdamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadomis, kad neįmanoma apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visų vaiko poreikiams reikalingų iÅ¡laidų, nes vienÄ mėnesį vaiko poreikiai gali bÅ«ti didesni, kitÄ mažesni, teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai geriau yra žinomi ieÅ¡kovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, o ne atsakovui, kuris su vaiku nebendrauja, be to, kaip nurodė teismas, ieÅ¡kovė į bÅ«tinų iÅ¡laidų lentelę neįtraukė labai daug ir kitų iÅ¡laidų, susijusių su vaiko poreikiais, pvz.: skalbimo priemonių, rankÅ¡luosčių, patalynės, baldų ir kt.

Remiantis nurodytu, atsižvelgdamas į vaiko bÅ«tinuosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę Å¡alies situacijÄ , į įstatymines nuostatas ir formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti padidintas iÅ¡laikymo dydis (144,81 Eur per mėnesį) yra pagrįstas ir atitinka augančio vaiko poreikius. Vertindamas Å¡alių galimybę teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui, teismas pažymėjo, kad nutraukiant santuokÄ Å¡alys jokio registruotino turto neturėjo, ieÅ¡kovė dirbo ir gavo darbines pajamas, atsakovas tuo metu oficialiai nedirbo ir oficialių darbinių pajamų neturėjo.

Å iuo metu ieÅ¡kovė dirba UAB „Verteksas“ 0,25 etato (1 t. b. l. 20), Å¡iltuoju sezonu užsiima vaisių bei daržovių prekyba turguje (1 t. b. l. 18-19, 169-170, 192-193), taip pat papildomai užsidirba tvarkydama namus. Å iltuoju sezonu metu ji uždirba apie 1000 Eur, Å¡altuoju metu – apie 500 Eur. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė augina iÅ¡ pirmosios santuokos dar vienÄ dukrÄ G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra neįgali, o iÅ¡laikymas jai teikiamas iÅ¡ Vaikų garantinio fondo (t. 1, b. l. 15).

Nekilnojamojo ir brangaus kilnojamojo turto ieÅ¡kovė neturi ir gyvena su vaikais jos tėvui V. N. nuosavybės teise priklausančiame bute. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad ji pagerėjo, nes atsakovas po santuokos nutraukimo pradėjo dirbti ir gauti nuolatines pajamas, įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ (dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo), turi transporto priemonę. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl pasunkėjusios turtinės padėties, kiek tai susiję su kitais kreditoriais, iÅ¡ kurių atsakovas skolinosi pinigines lėšas, ir jo pareiga iÅ¡laikyti kitÄ mažametę dukrÄ V., gim. (duomenys neskelbtini), nes atsakovo veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad jis nesistengia susirasti labiau apmokamo darbo, realizuoti turimÄ turtÄ ir taip įvykdyti prievoles kreditoriams, dėl ko sprendė, kad atsakovas galimai turi ir kitÄ (neoficialų) pajamų Å¡altinį.

Pažymėjo, kad Å¡eimos bylose įrodinėjimo tikslas yra nustatyti materialiÄ jÄ , o ne formaliÄ jÄ tiesÄ . Vaiko iÅ¡laikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas bloga turtine padėtimi ar kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dėl priverstinio turto įkeitimo (hipotekos).Teismas sprendė, kad atsakovas savo pareigÄ teikti vaikui priteistÄ iÅ¡laikymÄ vykdo nesistemingai, pats pripažino, kad per pusę metų teikė vaikui iÅ¡laikymÄ tik vienÄ kartÄ , yra susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

Å alių nepilnametė duktė yra patvirtinusi, kad atsakovo labai pasiilgsta, tačiau jis su vaiku nebendrauja, nepasveikina per Å¡ventes, nepaskambina, prieÅ¡ tris savaites pamatęs parduotuvėje net nepriėjo, nepasisveikino. Pažymėjo, kad atsakovo oficialiai gaunamos pajamos nedidelės, o jo realių pastangų gauti didesnes pajamas teismas nenustatė. Be to, atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypÄ ketino parduoti, tačiau nepavyko. Atsižvelgdamas į teisinį Å¡io klausimo reglamentavimÄ , atsakovo požiÅ«rį į savo, kaip tėvo pareigų atlikimÄ , vaiko iÅ¡laikymÄ , nesistemingÄ iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis mokėjimÄ , realias atsakovo pastangas gauti didesnes pajamas, jo turtinę padėtį, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu ir siekdamas užtikrinti iÅ¡laikymo pareigos nepilnamečiui vaikui įvykdymÄ sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovo turtui – 976/1953 dalims 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ).Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.  III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo turtui nustatytas priverstinis įkeitimas (hipoteka), ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti; kitoje dalyje (dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo) teismo sprendimÄ pakeisti ir sumažinti priteistÄ M. K. iÅ¡laikymÄ nuo 144,81 Eur iki 100 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Apeliantas pažymi, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į faktÄ , jog apeliantas (atsakovas) po santuokos nutraukimo, 2014 m. balandžio 28 d. susilaukė su trečiuoju asmeniu A.

J. dar vieno nepilnamečio vaiko – V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai tėvai turi pareigÄ rÅ«pintis keliais vaikais, iÅ¡ kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami Å¡eimoje ir kartu su vienu iÅ¡ tėvų gyvena, tai Å¡is tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigÄ iÅ¡laikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams bÅ«tų sudarytos panaÅ¡ios iÅ¡laikymo sÄ lygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009).

Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad vaikų lygybės principas reiÅ¡kia, jog visiems vaikams visais atvejais turi bÅ«ti priteisiamas vienodas iÅ¡laikymas. Pažymi, kad kitai apelianto nepilnametei dukrai V. K. jis teikia 100 Eurų iÅ¡laikymÄ pagal nepilnamečio vaiko tėvų pasiraÅ¡ytÄ ir teismui pateiktÄ tvirtinti sutartį. Kauno apylinkės teismo iÅ¡vados, kad 1 metų ir 10 metų vaiko poreikiai žymiai skiriasi nuo vyresnio vaiko poreikių yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja tiek teisiniam Å¡io klausimo reglamentavimui, tiek suformuotai teismų praktikai, nes tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas vaikų lygiateisiÅ¡kumo principas.

Kadangi byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iÅ¡ esmės nepakito, o apelianto (anot paties atsakovo) – akivaizdžiai pablogėjo, t. y. apeliantas įgijo pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ dar vienam nepilnamečiam vaikui, kad nepilnamečio vaiko M. poreikiai iÅ¡ esmės nepakito, kad įgijęs nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas kartu įgijo ir kreditorius bei papildomus finansinius įsipareigojimus, apelianto nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir padidinti skiriamÄ dukrai Milgintai iÅ¡laikymo dydį iki 148,81 Eurų.

Mano, kad nepilnametės dukters poreikiai gali bÅ«ti pilnai patenkinti teikiant jai 100 eurų iÅ¡laikymÄ , kuris atitiktų ir vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

2. Dėl turto priverstinio įkeitimo (hipotekos). Apelianto vertinimu, sisteminė CK 3.197, 4.178, 5.71 straipsnių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ teisę susiejo su socialiai reikÅ¡mingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimo procese turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), toks asmuo, praÅ¡ydamas, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turėtų įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ .

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir nenurodė hipotekos taikymo bÅ«tinumÄ lemiančių aplinkybių. Pagal teisminę praktikÄ , priverstinė hipoteka nustatoma tuo atveju, jei vaiko tėvas vengia mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ , atlieka veiksmus, kuriais perleidžia turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ar atlieka kitus veiksmus, kurie apsunkina iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ tėvo, privalančio mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui. Tuo atveju, jei privalantis iÅ¡laikyti vaikÄ tėvas pripažįsta pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, tokiu atveju pripažįstama, kad nėra bÅ«tinumo taikyti priverstinę hipotekÄ tėvo – skolininko turtui.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigė ir pripažino pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti priverstinę hipotekÄ jo turtui. Anot atsakovo, teismui pateikta antstolio pažyma patvirtina faktÄ , kad jokio įsiskolinimo, susijusio su nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymu, nėra. Be to, žemės sklypas, kuriam teismas taikė hipotekÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. G., A. G. ir apeliantui G. K., tarp paminėtų asmenų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, žemės sklypas neatidalintas, minėti asmenys dalyvaujančiais byloje asmenimis nepatraukti, dėl ko priverstinio įkeitimo (hipotekos) taikymas akivaizdžiai pažeistų trečiųjų asmenų, kuriems priklauso 977/1953 dalys žemės sklypo, teises bei teisėtus interesus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. K. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. IeÅ¡kovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl minėtos turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Todėl visiÅ¡kai pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjus beveik aÅ¡tuoneriems metams, kai ženkliai iÅ¡augo nepilnametės M. poreikiai maistui, aprangai, lavinimui ir pramogoms, kad nuo 2007 metų pasikeitus Å¡alies ekonominei padėčiai ir smarkiai pakilus mokymosi priemonių, užklasinės veiklos, maisto kainoms, teismo priteisto iÅ¡laikymo po 57,92 eurus (200 LT) kas mėnesį mokamų iÅ¡mokų nepilnamečiam vaikui neužtenka. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dukters M. poreikiai pilnai bus patenkinti, teikiant jai 100 eurų iÅ¡laikymÄ , nes bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats apeliantas sutiko mokėti dukters iÅ¡laikymui didesnį, t. y. 116 eurų iÅ¡laikymÄ , o apelianto pasvarstymai apie dukters poreikius ir jų tenkinimui reikalingÄ lėšų dydį yra niekuo nepagrįsti, nes apeliantas vengia bendrauti su savo dukra, todėl natÅ«ralu, kad tikrųjų jos poreikių ir nežino.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto turtinė padėtis nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimo priėmimo pagerėjo, jis yra įgijęs vertingo nekilnojamojo turto, automobilį, gauna nuolatines pajamas. Nors atsakovas ir teigia, kad jo materialinė padėti yra sunki, tačiau vertinant atsakovo elgesį ir byloje surinktus įrodymus akivaizdu, jog atsakovas savo tikrÄ sias pajamas ir pajamų Å¡altinius slepia. Apeliantas tik po keleto teismo įpareigojimo pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“, iÅ¡ kurių ir paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog jis yra įgijęs vertingo nekilnojamojo turto, nors iki tol aiÅ¡kino, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto.

Be to, atsakovas neįvykdė kito teismo įpareigojimo ir nepateikė duomenų apie bankuose turimas santaupas. Toks atsakovo elgesys, kai sÄ moningai nepateikiami duomenys apie visÄ turtÄ , vertintinas kaip bandymas nuslėpti savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį. Todėl akivaizdu, kad gaudamas minimalų darbo užmokestį atsakovas negalėjo įgyti minėto turto.

2. Dėl priverstinės hipotekos nustatymo. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti priverstinę hipotekÄ apelianto turtui yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Å iuo atveju teismas pagrįstai prioritetiniais pripažino nepilnamečio vaiko interesus, nes iÅ¡ atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis vengia pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ , dėl ko buvo susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas ir ko pasėkoje ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į antstolius. Å ios aplinkybės ne tik liudija, kad vaiko interesai buvo pažeidinėjami, tačiau sudaro ir pagrįstÄ manymÄ , kad atsakovas ir ateityje vengs iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ .

Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog iÅ¡laikymÄ pastarasis dukrai teikė yra nepagrįsti. Pažymi, kad atsakovas daugelį metų iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai teikė nereguliariai. Ir tik po to, kai ieÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė papildomÄ reikalavimÄ dėl priverstinės hipotekos nustatymo, atsakovo elgesys pasikeitė ir pastarasis vėl pradėjo mokėti iÅ¡laikymÄ , tačiau tai darė ne geranoriÅ¡kai, o siekdamas iÅ¡vengti priverstinės hipotekos nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis. Tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. IÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , nuostatas pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alių nepilnametė dukra M., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu sukako 10 metų, o pirmasis iÅ¡laikymas jai buvo priteistas 2007 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu, t. y. sulaukus vaikui 2 metų amžiaus.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo (su nurodyta iÅ¡vada sutiko ir atsakovas), kad mergaitės poreikių tenkinimui priteisto 200 Lt (57,92 Eur) iÅ¡laikymo nepakanka pasikeitusiems vaiko poreikiams maistui, aprangai, bÅ«stui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009, teigia, kad 2014 m. balandžio 28 d. gimus dar vienai jo dukrai V., jam atsirado pareiga iÅ¡laikyti ir teikti pagal susitarimÄ 100 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ dar vienam vaikui, dėl ko ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo padidinimas negali virÅ¡yti antrajam vaikui nustatyto jo dydžio.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, apelianto paminėta kasacinio teismo civilinė byla Nr. 3K-3-331/2009 skiriasi nuo nagrinėjamos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas teisės normas, tÄ daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste ir siejamas tik su tuo kontekstu, nes Å¡is aiÅ¡kinimas, kaip minėta, yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereguliuoja. Be to, minėtoje kasacinio teismo byloje nėra suformuluotos taisyklės, kad iÅ¡laikymo dydis visiems vaikams turi bÅ«ti vienodas. PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad įgyvendinant pareigÄ iÅ¡laikyti visus vaikus, tai turi bÅ«ti daroma derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams bÅ«tų sudarytos panaÅ¡ios iÅ¡laikymo sÄ lygos, kiek tai galima pagal aplinkybes.

Gautos vaikų iÅ¡laikymui sumos, turi bÅ«ti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Taigi, žymus vaiko poreikių ir skyrium gyvenančių vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimas sudaro pagrindÄ peržiÅ«rėti priteistÄ iÅ¡laikymo dydį ir nedraudžia nukrypti nuo lygių principo. Kita vertus, pareiÅ¡kėjui manant, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti vienodas visiems vaikams, jam nedraudžiama susitarti su trečiuoju asmeniu dėl didesnio iÅ¡laikymo kitam atsakovo mažamečiui vaikui V..Antra, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su atsakovo turtinės padėties pasikeitimu bei jo naujaisiais kreditoriais, padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant jÄ su 2007 metais, kai buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai M., iÅ¡ esmės pagerėjo.

Teisėjų kolegija, pritardama tokioms pirmosios instancijos iÅ¡vadoms, kurios pagrįstos byloje surinktų įrodymų viseto įvertinimu, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas teigia apie savo turtinės padėties pablogėjimÄ , neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįsti teisiniai argumentais (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Trečia, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus apie vienokį ar kitokį tam tikros rÅ«Å¡ies iÅ¡laidų dydį, kuris neva galėtų užtikrinti vaiko poreikius, nes atsakovas nedalyvauja savo dukters M. auklėjime, taigi ir realių jos poreikių nežino.

Todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais ir vertinti kaip atsakovo siekis kiek galima mažiau prisidėti prie dukters materialinio iÅ¡laikymo. Ketvirta, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, orientaciniu priteisino iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.).

Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) Å¡iuo metu yra 325 Eur, o iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovo padidintas iki 144,81 Eur, taigi yra mažesnis už iÅ¡laikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iÅ¡ tėvų tenkančio 162,50 Eur dydžio kriterijaus. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nurodyti vaiko poreikiai ir iÅ¡laidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, iÅ¡vardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o prieÅ¡ingai, visos iÅ¡laidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties, todėl teismo nustatytÄ (padidintÄ ) iÅ¡laikymo dydį keisti nėra pagrindo.Penkta, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas nepateikė visų jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra sutikęs teikti savo antrajai dukrai V., gim. (duomenys neskelbtini), 100 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , o teismo posėdyje sutiko, kad iÅ¡laikymas dukrai M. bÅ«tų padidintas iki 116 Eur, sprendžia, kad atsakovo tikroji finansinė padėtis yra galimai geresnė už oficialiai deklaruojamÄ padėtį, dėl ko yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas yra pajėgus mokėti dukters M. iÅ¡laikymui 144,81 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ .

Apibendrinant tai, kad nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, todėl panaikinti arba pakeisti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) LR CK 3.197 straipsnyje numatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ).

Jeigu teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdomas, tai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog asmuo, praÅ¡ydamas, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta hipoteka jo reikalavimams užtikrinti, turėtų įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ , o teismas - įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra bÅ«tina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (CPK 178, 185 straipsniai).

Sutiktina ir su kitu apelianto teiginiu, kad nagrinėjamu atveju pagrindas taikyti priverstinę hipotekÄ bÅ«tų tuomet, jei teismas nustatytų, kad atsakovas vengė mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ savo vaikui, atliko veiksmus, kuriais perleido turtÄ , į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ar atliko kitus veiksmus, kurie apsunkina iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ tėvo, privalančio mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui. Nagrinėjamo ginčo atveju nei viena iÅ¡ paminėtų aplinkybių nebuvo nustatyta, ir prieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba ir gauna pastovias darbo pajamas, iki užvedant ieÅ¡kovei Å¡iÄ bylÄ iÅ¡laikymÄ mokėjo, o iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra padengtas (t. 2, b. l. 47).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki 2015 m. sausio 1 d. (taigi ir užvedus bylÄ teisme) mokėjo 2007 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu priteistÄ 200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ , 789,08 Eur skolos susidarymo aplinkybės (t. 1, b. l. 180) nebuvo nustatytos, o ieÅ¡kovės argumentai apie nesavalaikį priteisto iÅ¡laikymo mokėjimÄ ir galimÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nebuvo patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti priverstinį turto įkeitimÄ , dėl ko apelianto reikalavimas panaikinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį laikytinas pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, taikomas iÅ¡laidų atlyginimo proporcingumo principas kaip tai numato CPK 93 straipsnio 2 dalis. Nurodytos taisyklės taikomos ir iÅ¡laidoms advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus (panaikinus sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos ir palikus nepakeistÄ sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo), spręstina, kad ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. visų jos reikalavimų. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė turėjo 641 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 600 Eur – atstovavimo iÅ¡laidos, 41 Eur – žyminis mokestis už papildomÄ reikalavimÄ dėl priverstinės hipotekos (t. 1, b. l. 25, 98, 164, 182); apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 250 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 2, b. l. 66).

Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme patirta 6,14 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 2,90 Eur teismo išlaidų, iš viso: 9,04 Eur. Atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (t. 2, b. l. 50-51), dėl ko bylinėjimosi išlaidos valstybei apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, <...>, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Tokios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. kovo 26 d. advokatų tarybos nutarimu ir 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 125 Eur tokių išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 425 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 4,52 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 3 dalis).  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėju kolegija n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 976/1953 dalių 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio atsakovui G.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priverstinio įkeitimo (hipotekos), taikyto priteisto iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai M. K. (po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2014 m. rugsėjo 11 d.) iki dukters pilnametystės) įvykdymo užtikrinimui, hipotekos kreditoriumi paskiriant nepilnametę M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir informuoti apie tai Centrinę hipotekos įstaigÄ ir VÄ® „Registrų centras“.Perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisti ieÅ¡kovei G.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,52 Eur (keturis eurus 52 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, sumokant Å¡ias iÅ¡laidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .                            Teisėjai                                                    Evaldas Burzdikas                                                                               Gintautas Koriaginas                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas