ffd7b257-eb86-4f40-85c9-50ee2e35d7ee · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1052-779/2019 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00304-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.27. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ingos Staknienės, teisėjų Vaclovo Pauliko ir RÅ«tos Petkuvienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Magneta group“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Delamode Baltics“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Magneta group“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovo UAB „Magneta group“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Delamode Baltics“ dėl baudos priteisimo, Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „Delamode Baltics“ ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Magneta group“ priteisti 2 072,60 EUR skolÄ ; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendinio visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovas 2017-09-06, 2017-09-13, 2017-09-28, 2017-10-02 ir 2017-10-24 pateikė ieÅ¡kovei užsakymus Nr. M-141/36/17, Nr. M-145/37/17, Nr. M-158/39/17, M-102/40/17 ir Nr. M-152/43/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutais Vokietija – Lietuva, Vokietija – Lietuva, Italija – Lietuva, Belgija – Lietuva ir Italija – Lietuva. IeÅ¡kovui suteiktus atsakovui Å¡ios užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, kurių suteikimÄ patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateikti CMR važtaraščiai, ieÅ¡kovas iÅ¡rašė ir pateikė atsakovui penkias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 2 577,30 Eur sumai, kurias atsakovas apmokėjo tik iÅ¡ dalies, t. y. 2017-11-09 sumokėjo 504,70 Eur, todėl liko skolingas ieÅ¡kovui 2 072,60 Eur. IeÅ¡kovas atmetė atsakovo pretenzijas dėl reikalavimo sumokėti 2 000 Eur baudų, tačiau atsakovas toliau delsia atsikaityti su ieÅ¡kovu.

3. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, jog tarp Å¡alių susiklostė ne tik krovinių vežimo santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – ir CMR konvencija). IeÅ¡kovas teikė ne tik vežimo, bet ir krovinių ekspedijavimo paslaugas. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas laikytini ekspeditoriais, organizuojančiais krovinių pervežimÄ pagal suderintas sÄ lygas, todėl tarp Å¡alių atsakovo pateiktų užsakymų pagrindu atsirado krovinių ekspedijavimo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 824 str. 6 ir 7 d., 6.825 str.).

4. Nurodė, jog dalyje dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo buvo susitarta dėl atsakomybės už ekspedijavimo sÄ lygų nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ). IeÅ¡kovas nepagrįstai remiasi tik CMR konvencijos nuostatomis ir vengia ekspedijavimo santykiams suderintų sÄ lygų vertinimo, remdamasis tik ta užsakymų dalimi, kurioje aptarti vežėjo įsipareigojimai. Užsakymų sÄ lygos numatė ieÅ¡kovui teisę pervežti krovinį pasinaudojant trečiųjų asmenų paslaugomis, tačiau apie tai privalėjo praneÅ¡ti atsakovui (užsakovui).

Å alys užsakymais nustatė sÄ lygas, kurios nėra reguliuojamos tik CMR konvencijos nuostatomis, todėl Å¡alių sutartiniai santykiai yra dviejų ekspeditorių santykiai, o CMR konvencija nereguliuoja visų tarp Å¡alių galinčių susiklostyti teisinių santykių. Atsakovas, pateikdamas pretenzijas dėl reikalavimo sumokėti baudas, rėmėsi su ieÅ¡kovu suderintomis sÄ lygomis dėl atsakomybės už krovinio ekspedijavimÄ , bet ne CMR konvencijos nuostatomis.

5. Dublike į atsakovo atsiliepimÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad pačio atsakovo rengtuose užsakymuose nurodoma, jog pervežimai vykdomi pagal CMR konvencijos sÄ lygas, todėl nėra pagrindo abejoti, jog Å¡alys sudarė bÅ«tent krovinių vežimo užsakymus – sutartis. Nagrinėjamu atveju yra visos CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos jos taikymo sÄ lygos. CMR konvencija turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, patenkantys į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi.

Visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos normų, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 str. 1 d.). Bet kokie susitarimai dėl krovinio vežėjo didesnės nei CMR konvencijoje nustatytos atsakomybės (baudų mokėjimo) neatitinka CMR Konvencijos įtvirtintų taisyklių ir yra laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Pagal CMR konvencijos 12 straipsnį, kai vežėjas nevykdo krovinio siuntėjo instrukcijų, jis atsako už patirtus dėl to nuostolius.

Atsakovas niekada nereikalavo iš ieškovo nuostolių, todėl atsakovo, kaip krovinių siuntėjo, siekis nemokėti ieškovui už suteiktas pervežimo paslaugas, motyvuojant vienašališku sprendimu skaičiuotinomis baudomis, yra neteisėtas, nes kyla iš krovinio pervežimo sutarties nuostatos, kuri dėl minėtų priežasčių laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Tarp šalių nėra ginčo, kad visi kroviniai, ieškovės gabenti remiantis minėtais užsakymais, buvo pristatyti jų gavėjams, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo nemokėti ieškovui už jo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.

6. Triplike atsakovas nurodė, kad nėra abejojama, jog ginčo krovinių vežimams taikytina CMR konvencija ir kad jos prasme ieÅ¡kovas laikytinas vežėju. Ginčas kilo ne dėl ieÅ¡kovo, kaip krovinių vežėjo, veiksmų, o dėl jo veiksmų, netinkamai organizuojant krovinių pervežimÄ . IeÅ¡kovo, kaip krovinių pervežimo organizatoriaus, įsipareigojimai yra nustatyti ginčo užsakymuose, todėl Å¡alių santykiams organizuojant krovinių pervežimÄ , taikytinos užsakymų sÄ lygos. IeÅ¡kovo atsakomybė kildinama iÅ¡ Å¡alių sutartinių santykių, o ne iÅ¡ CMR konvencijos nuostatų. Prievolė sumokėti baudas ieÅ¡kovui atsirado dėl to, kad jis neinformavo atsakovo, jog krovinių pervežimo užsakymų įvykdymui jis pasitelkė trečiuosius asmenis. Tokios informacijos pateikimas buvo bÅ«tinas pagal ginčo užsakymų nuostatas.

7. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 000 Eur baudÄ už užsakymo Nr. M-141/36/17 netinkamÄ vykdymÄ ir 1 000 Eur baudÄ už užsakymo Nr. M-102/40/17 netinkamÄ vykdymÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad užsakyme Nr. M-141/36/17 buvo numatyta, jog vežėjas įsipareigoja vykdyti pervežimÄ savo transporto priemonėmis; tuo atveju, jeigu vežėjas užsakymo vykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis, jis turi nedelsiant apie tai informuoti užsakovÄ ir gauti jo leidimÄ ; neįvykdęs minėto įsipareigojimo, vežėjas privalo sumokėti užsakovui 1 000 Eur dydžio baudÄ .

CMR važtaraÅ¡tis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad krovinį vežė UAB „Sanara“, bet ieÅ¡kovas apie šį faktÄ informacijos nepateikė ir negavo atsakovo sutikimo. Už Å¡ios sÄ lygos pažeidimÄ atsakovas pateikė pretenzijÄ . Užsakyme Nr. M-102/40/17 numatyta, kad, pasikrovus, vežėjas kiekvienÄ rytÄ iki 09.30 val. privalo informuoti atsakingÄ vadybininkÄ apie maÅ¡inos buvimo vietÄ ; už krovinio pervežimo užsakymo sÄ lygų ir užsakovo nurodymų neįvykdymÄ vežėjas privalo sumokėti užsakovui 1 000 Eur dydžio baudÄ .

IeÅ¡kovas netinkamai vykdė įsipareigojimÄ pagal šį užsakymÄ , informacijos nepateikė, todėl atsakovas pareiÅ¡kė pretenzijÄ . IeÅ¡kovas buvo informuotas apie tai, kad baudų suma bus įskaityta į atsakovo mokėtinų ieÅ¡kovui sumas, todėl ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, t. y. ginčija atliktus įskaitymus.

8. Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui iÅ¡ anksčiau ieÅ¡kovo vykdytų pervežimų buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas tarptautiniams pervežimams vykdyti pasitelkia trečiuosius asmenis ir atsakovas niekada nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui sumokėti baudas už tai, kad krovinius gabeno kiti faktiniai vežėjai. Atsakovo nurodytos užsakymų M-141/36/17 ir Nr. M-102/40/17 sÄ lygos kvalifikuotinos kaip iÅ¡ankstinė vežimo instrukcija, pagal kuriÄ yra draudžiama be siuntėjo leidimo gabenant krovinį pakeisti transporto priemonę ar perduoti krovinį gabenti kitam vežėjui, ar teikti informacijÄ apie krovinio gabenimo eigÄ .

Nors už vežimo instrukcijos pažeidimÄ atsakovas savo rengtuose užsakymuose ir numatė ieÅ¡kovo baudinę atsakomybę, tačiau CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už vežimo instrukcijų taikymas, todėl pagal kasacinio teismo praktikÄ vežėjas gali tuo gintis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Teismas priteisė ieÅ¡kovei UAB „Delamode Baltics“ iÅ¡ atsakovės UAB „Magneta Group 2 072,60 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 647 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 6 d., rugsėjo 13 d., rugsėjo 28 d., spalio 2 d. ir spalio 24 d. pateikė ieÅ¡kovei krovinio pervežimo užsakymus Nr. M-141/36/17, Nr. M-145/37/17, Nr. M-158/39/17, M-102/40/17, Nr. M-152/43/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutais Vokietija – Lietuva, Vokietija – Lietuva, Italija – Lietuva, Belgija – Lietuva ir Italija – Lietuva. Tarp Å¡alių nebuvo ginčo, kad ieÅ¡kovė atsakovei suteikė Å¡ios užsakytas krovinių pervežimo paslaugas, t. y. pristatė krovinius. IeÅ¡kovė iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 2 577,30 Eur sumai, tačiau atsakovė 2017 m. lapkričio 9 d. sumokėjo ieÅ¡kovei tik 504,70 Eur sumÄ . Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pateikė ieÅ¡kovei dvi pretenzijas ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MGR Nr. 02061-1/17 2 000 Eur sumai (baudai).

11. Teismas konstatavo, kad šalių užsakymais buvo pasiektas aiškus ir konkretus ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl krovinių pervežimo, o ne jų ekspedijavimo. Pažymėjo, kad ieškovės, kaip krovinių vežėjo, statusas egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ji faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, t. y. pati krovinių nevežė, bet dėl tų pačių krovinių sudarė sutartis su kitais vežėjais, kurie vežė krovinius (faktiniai vežėjai) savo vardu. Nurodė, kad ginčo sutartims taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kaip ir nurodyta pačiose sutartyse.

12. Teismas rėmėsi CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos normų, laikomi negaliojančiais ir tokiais susitarimais teismas laikė į ginčo užsakymus atsakovės įtrauktas sÄ lygas dėl baudų mokėjimo už ieÅ¡kovės įsipareigojimų krovinius gabenti savo transporto priemonėmis (tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pasitelkia trečiuosius asmenis, nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir gauti jos leidimÄ ) (užsakymo Nr. M-102/40/17 atveju) ir informuoti atsakovę apie transporto priemonės buvimo vietÄ (užsakymo Nr. M-141/36/17 atveju) nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ).

13. Teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir kitais motyvais, nurodydamas, kad atsakovės reikalavimas sumokėti 2 000 Eur netesybų iÅ¡ esmės už formalius pažeidimus, negali bÅ«ti tenkinamas atsakovei neįrodinėjant realiai patirtų nuostolių, be to, praleidus 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ netesyboms taikyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. Apeliantas (atsakovas) UAB „Magneta group“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliantas nesutinka su sprendimu dėl Å¡ių argumentų: 14.1. Teismas, vertindamas ginčo sutartis (krovinių pervežimo užsakymus), nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santykiai kvalifikuojami tik kaip krovinių pervežimo, o ne miÅ¡rÅ«s. PrieÅ¡ingai, negu nurodė teismas, atsakovas susitarė su ieÅ¡kove, kad ieÅ¡kovė neturi teisės be atsakovės raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo perleisti savo pareigų, prisiimtų pagal pateiktÄ užsakymÄ . Bet tuo atveju, kai ieÅ¡kovė pareigų vykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis, atsakovė turėjo bÅ«ti informuojama ir turėjo bÅ«ti gautas atsakovės sutikimas. 14.2.

Teismas, darydamas kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos sutartys (krovinio pervežimo užsakymai) dalyje dėl baudų nustatymo negalioja, darydamas iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys net negalėjo susitarti dėl CMR Konvencijos nuostatoms prieÅ¡taraujančių sÄ lygų, visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje nustatytÄ faktÄ , kad Å¡alis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kurių sÄ lygos buvo suderintos (byloje pateikta 2016.01.27 Krovinio pervežimo užsakymas Nr. M- 024/05/16), Å¡alims aiÅ¡kios ir priimtinos.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama ginčo sutartis, patvirtino, jog pilnai sutinka su užsakymo sÄ lygomis, žinodama, jog pati krovinio negabens. 14.3. CMR konvencija nereglamentuoja visų klausimų, susijusių su tarptautiniais vežimais. Tiems klausimams, kurie nėra reglamentuojami Konvencijos, galioja sutarties laisvės principas ir tokie klausimai sprendžiami pagal nacionalinius įstatymus. 14.4. Byloje nenuginčijamai nustatyta, kad pagrindines krovinių pervežimo sutartis sudarė bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ginčo sutartys turi bÅ«ti vertinamos kaip pagalbinės sutartys, kurių sudarymas vadovaujantis civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 str. 1 d. nuostatomis nėra draudžiamas, todėl pagalbinės sutarties Å¡alys, susitardamos dėl baudų taikymo, nepažeidė įstatymo. 14.5.

IÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovė neteikė praÅ¡ymo sumažinti taikytinos baudos dydį, tik pasisakė apie netesybų neproporcingumÄ . Å iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mę turi faktas, kad Å¡alys yra lygiaverčiai privatÅ«s verslo subjektai, todėl teismo argumentas, kad Å¡ioje byloje netesybos yra neproporcingos, o, norėdama taikyti baudas, atsakovė privalėjo įrodinėti patirtų nuostolių dydį, yra nepagrįstas ir neteisėtas. 14.6. Pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nors Å¡alių santykiams vertinti taikė ne nacionalinės teisės, o CMR Konvencijos nuostatas, kurios 32 straipsnyje aiÅ¡kiai nurodomas 1 metų senaties terminas, pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasiraÅ¡ymo.

Teismo sprendime nemotyvuota teismo iÅ¡vada, kad terminas iÅ¡nagrinėtoje byloje turi bÅ«ti skaičiuojamas kitaip ir taikant civilinio kodekso nuostatas. Nesutiko su teismo iÅ¡vada, kad taikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ senaties terminÄ , jo pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2017 m. spalio 5 d., t. y. nuo momento, kai krovinys buvo perduotas ieÅ¡kovei. Teismo nurodyta data nepatvirtina, kad bÅ«tent krovinio perdavimo momentu atsakovei tapo žinoma apie jos teisių pažeidimÄ . Byloje pateiktas ieÅ¡kovės atsakymas į pretenzijÄ dėl baudų taikymo, kuris akivaizdžiai patvirtina, jog subjektyviai apie ginÄÄ dėl baudų taikymo pagrįstumo atsakovas galėjo sužinoti tik po atsakymo į pretenzijÄ gavimo momento ir reikalavimo pilnai pamokėti sÄ skaitas faktÅ«ras, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 11 d.

15. IeÅ¡kovas UAB „Delamode Baltics“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , su juo nesutiko ir prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nurodė Å¡iuo argumentus: 15.1. Pirmos instancijos teismas savo sprendime, nenukrypdamas nuo Kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytais užsakymais buvo pasiektas susitarimas dėl krovinių pervežimo, o ne jų ekspedijavimo. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovo parengtuose užsakymuose numatyta, jog ieÅ¡kovas įsipareigoja vykdyti pervežimÄ savo transporto priemonėmis, kas rodo, kad atsakovas aiÅ¡kiai suvokė ieÅ¡kovÄ kaip vežėjÄ , o ne ekspeditorių, todėl pirmos instancijos teismas pagristai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudarytoms sutartims taikytinos CMR Konvencijos nuostatos, ir kad nėra teisinio pagrindo Å¡alių sudarytas sutartis laikytis miÅ¡riomis. 15.2.

Atsakovas, ginčydamas pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir įrodinėdamas, kad ginčo Å¡alis siejo ekspedijavimo, o ne krovinių pervežimo teisiniai santykiai, nepateikia nei Kasacinio teismo, nei kitų aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikos, kuria pagrįstų savo argumentus, t. y. nepateikia nei vieno įrodymo, kodėl pirmos instancijos teismas turėjo nukrypti nuo Kasacinio teismo jau suformuotos praktikos dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo. 15.3. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl baudos priteisimo ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagrįstai konstatavo, kad kvalifikavus ginčo sutartis tarptautinio krovinio pervežimo sutartimis pagal CMR konvencijÄ , atitinkamai turi bÅ«ti sprendžiamas jų Å¡alių teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo į ginčo užsakymus įtrauktos sÄ lygos dėl baudų mokėjimo už vežėjo įsipareigojimų krovinius gabenti savo transporto priemonėmis ir informuoti atsakovÄ apie transporto priemonės buvimo vietÄ nevykdymÄ laikytini negaliojančiais. Faktinis siuntėjas neturėjo teisės taikyti apeliantui netesybų už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ , o apeliantas neturėjo pareigos jų mokėti, kadangi sutarčių nuostatos dėl netesybų už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ yra prieÅ¡taraujančios CMR konvencijai, todėl negalioja (CMR konvencijos 41 str. 1 d.). 15.4.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė senatį atsakovo reikalavimui dėl 2 000 Eur netesybų priteisimo, remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir pagrįstai konstatavo, kad remiantis Užsakymo Nr. M-102/40/17 sÄ lygomis, atsakovas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti 2017-09-11, t. y. kai krovinys buvo pristatytas gavėjui, o remiantis Užsakymo Nr. M-141/36/17 sÄ lygomis, atsakovas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti 2017-10-05 09.30 val., todėl atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl netesybų priteisimo iki 2018-04-06, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2018-05-02, todėl pagrįstai konstatuotas ieÅ¡kinio senaties praleidimas. 15.5.

Nors atsakovas ir teigia apie tariamai Å¡alių sudarytas pagalbines sutartis, tačiau byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia tokius atsakovo argumentus. Atsakovas, pasitelkdamas ieÅ¡kovÄ , kaip vežėjÄ , tarptautinių krovinių pervežimui, pateikė ieÅ¡kovui vienintelius savo parengtus užsakymus/sutartis, kuriuose nurodė krovinių pervežimo sÄ lygas, Å¡alims taikytinus teisės aktus, atsiskaitymo su ieÅ¡kovu tvarkÄ bei ginčo sÄ lygas dėl baudų mokėjimo už ieÅ¡kovo įsipareigojimų krovinius gabenti savo transporto priemonėmis ir informuoti atsakovÄ apie transporto priemonės buvimo vietÄ nevykdymÄ (netinkamÄ vykdymÄ ).

Jokių kitų sutarčių Å¡alys nesudarinėjo. Todėl atsakovo ieÅ¡kovui pateikti užsakymai dėl krovinių pervežimo nelaikytini pagalbinėmis sutartimis. 15.6. Tokio pobÅ«džio sÄ lygos, kaip įpareigojimas vežėjui krovinius gabenti savo transporto priemonėmis ar informuoti apie transporto priemonės buvimo vietÄ , kvalifikuotinos kaip iÅ¡ankstinės vežimo instrukcijos, nurodytos krovinio vežimo sutartyje. Ir nors už tokių vežimo instrukcijų pažeidimÄ atsakovas numatė baudinę ieÅ¡kovo atsakomybę, tačiau CMR Konvencijoje neįtvirtintas baudų už vežimo instrukcijų pažeidimÄ taikymas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

17. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tarptautinį krovinių vežimÄ keliais, nustatant, kokie teisiniai santykiai sieja ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ (vežimo ar ekspedijavimo), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , klausimai. Dėl sutarčių kvalifikavimo 18. Pagal 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena Å¡alis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietÄ gavėjui), o kita Å¡alis – sumokėti vežimo užmokestį.

CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl Å¡ios sutarties Å¡alys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraÅ¡tyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties Å¡alis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigodamas už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).

Siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2013; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo 2017 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovui pateiktÄ užsakymÄ Nr. M-102/40/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutu Belgija – Lietuva, 2017 m. rugsėjo 6 d. pateiktÄ užsakymÄ Nr. M-141/36/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutu Vokietija – Lietuva (vežėjas UAB “Sanara“), 2017 m. rugsėjo 13 d. pateiktÄ ieÅ¡kovui užsakymÄ Nr. M-145/37/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutu Vokietija – Lietuva, 2017 m. rugsėjo 28 d. pateiktÄ užsakymÄ Nr. M-158/39/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutu Italija – Lietuva, ir 2017 m. spalio 24 d. pateiktÄ užsakymÄ Nr. M-152/43/17 dėl krovinių pervežimo marÅ¡rutu Italija – Lietuva (vežėjas SIA Baltic Transport Group), ieÅ¡kovas atsakovui krovinio pervežimo paslaugas suteikė, kÄ patvirtina tarptautiniai krovinio dokumentai, CMR važtaraščiai.

Minėtuose krovinio pervežimo užsakymuose - sutartyse aptartos esminės krovinių pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sÄ lygos - pasikrovimo datos; ieÅ¡kovui pateikiami duomenys apie konkrečius gabenamus krovinius; sutariamas konkretus užmokestis už pervežimÄ , kuris turi bÅ«ti sumokėtas ieÅ¡kovui, kaip vežėjui; sutariama, kad vykdant sutartį bus vadovaujamasi CMR konvencija. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aukščiau nurodytais krovinių pervežimo užsakymais - sutartimis buvo pasiektas labai aiÅ¡kus ir konkretus Å¡alių susitarimas dėl krovinių pervežimo bei iÅ¡reikÅ¡ta vieninga Å¡alių valia dėl tarptautinio krovinio vežimo sutarčių sudarymo, o ne jų ekspedijavimo, todėl Å¡alių santykiams taikytina CMR konvencija.

21. Taikant CMR konvencijÄ turi bÅ«ti įvertinta tai, kad Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (iÅ¡skyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

Dėl netesybų pagrįstumo 22. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo, o bÅ«tent, 1 000 Eur baudos už užsakymo Nr. M-141/36/17 netinkamÄ vykdymÄ ir 1 000 Eur baudos už užsakymo Nr. M-102/40/17 netinkamÄ vykdymÄ . 23. 2017 m. rugsėjo 6 d. krovinio pervežimo užsakyme Nr. M-141/36/17 buvo numatyta, jog vežėjas įsipareigoja vykdyti pervežimÄ savo transporto priemonėmis, tuo atveju, jeigu vežėjas užsakymo vykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis, jis turi nedelsiant apie tai informuoti užsakovÄ ir gauti jo leidimÄ ; neįvykdęs minėto įsipareigojimo, vežėjas privalo sumokėti užsakovui 1 000 Eur dydžio baudÄ .

CMR važtaraÅ¡tis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad krovinį vežė UAB „Sanara“, kadangi ieÅ¡kovas apie šį faktÄ informacijos atsakovui nepateikė bei negavo atsakovo sutikimo, už Å¡ios sÄ lygos pažeidimÄ atsakovas pateikė pretenzijÄ . 2017 m. spalio 2 d. krovinio pervežimo užsakyme Nr. M-102/40/17 numatyta, kad pasikrovus vežėjas kiekvienÄ rytÄ iki 09.30 val. privalo informuoti atsakingÄ vadybininkÄ apie maÅ¡inos buvimo vietÄ ; už krovinio pervežimo užsakymo sÄ lygų ir užsakovo nurodymų neįvykdymÄ vežėjas privalo sumokėti užsakovui 1 000 Eur dydžio baudÄ .

IeÅ¡kovas nurodytos informacijos nepateikė, todėl atsakovas pareiÅ¡kė pretenzijÄ . Atsakovas baudų sumÄ (2000 Eur) įskaitė į atsakovo mokėtinų ieÅ¡kovui sumas.

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl nepagrįstai netenkinto atsakovo priešieškinio reikalavimo, kaip prieštaraujančius CMR konvencijos 41 straipsniui, pagal kurį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

25. Nors visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios Konvencijos, laikomi negaliojančiais, tačiau tokio susitarimo negaliojimas nesukelia kitų sutarties nuostatų negaliojimo. Taigi, sprendžiant, ar Å¡alys susitarimu dėl baudų už trečiųjų asmenų pasitelkimÄ vykdant užsakymus bei informacijos apie maÅ¡inÄ buvimo vietos nepateikimÄ , nustatė kitokiÄ , nei CMR konvencijoje vežėjui atsakomybę, pažymėtina tai, jog Å¡alys CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkto prasme susitaria dėl prievolės atlikti pervežimÄ .

Nagrinėjamu atveju Å¡alys ginčo sutartyse nustatė kitokiÄ , nei CMR konvencijoje vežėjo atsakomybę (netesybas). Tokio pobÅ«džio sÄ lygos kvalifikuotinos kaip iÅ¡ankstinė vežimo instrukcija. CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už vežimo instrukcijų pažeidimÄ taikymas, todėl pagal kasacinio teismo praktikÄ vežėjas gali tuo gintis. Å iuo atveju sutarties Å¡alių laisvės principas yra ribojamas CMR konvencijos nustatytomis ribomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog krovinio siuntėjo reikalavimas sumokėti baudÄ už trečiųjų asmenų pasitelkimÄ vykdant užsakymus bei informacijos apie maÅ¡inÄ buvimo vietos nepateikimÄ , neįrodžius, kokie realÅ«s nuostoliai buvo atsakovo dėl to patirti, yra neteisėtas, nes kyla iÅ¡ krovinio pervežimo sutarties nuostatos, kuri prieÅ¡tarauja imperatyviam CMR konvencijos reguliavimo Å¡ioje srityje.

26. Kadangi bylos Å¡alių susitarimas dėl baudų taikymo už vežimo instrukcijų pažeidimÄ pagal CMR konvencijos normas yra negalimas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neturėjo teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo bendrai 2 000 EUR dydžio baudų, o tuo pačiu ir neturėjo galiojančios bei apibrėžtos reikalavimo teisės, kuriÄ bÅ«tų galėjęs vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaityti (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) Å¡ias sumas. Atsakovui neginčijant, jog ieÅ¡kovas įvykdė savo įsipareigojimus – pervežė krovinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 2072,60 Eur skolÄ už krovinių vežimÄ .

Dėl senaties termino 27. Lietuva yra CMR konvencijos dalyvė, prisijungė prie konvencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 169p. Taip CMR konvencija tapo Lietuvos vidaus teisės sistemos sudėtine dalimi. Tai reiÅ¡kia, kad, esant kolizijai tarp nacionalinių įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privaloma vadovautis CMR konvencijos nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo, jų skaičiavimo, turi bÅ«ti taikomas CMR konvencijos 32 straipsnio, o ne CK nuostatos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį.

Dėl Å¡ių aplinkybių yra nepagrįstas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas, kad ginčo Å¡alių santykiai iÅ¡ CMR konvencijos taikymo srities perėjo į CK taikymo sritį (CK 6.130, 6.131 straipsniai).

28. IeÅ¡kinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32 straipsnis. Å ioje normoje nustatyta, kad teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl vežimų taikant Å¡iÄ konvencijÄ dėl senaties prarandama po vienerių metų. Straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma, kas senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasiraÅ¡ymo. CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raÅ¡tu pristabdo senaties termino veikimÄ (eigÄ ) iki tos dienos, kai vežėjas raÅ¡tu atmeta pretenzijÄ ir grÄ Å¾ina prie jos pridėtus dokumentus.

Taigi, senaties termino eiga gali bÅ«ti pristabdyta (sustabdyta) tik pareiÅ¡kus pretenzijÄ kitai ginčo Å¡aliai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senaties eigÄ pristabdė atsakovo 2017 m. lapkričio 9 d. pretenzijos, todėl atsakovas, 2018 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

29. Nors pirmos instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingo sprendimo.

30. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

31. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å alys įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : apelianto (atsakovo) UAB „Magneta group“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Inga Staknienė Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė