ffd5d9a5-3033-4598-a7d4-b60d044b79b0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-4594-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00313-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos 41; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), AuÅ¡relės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relio „Rietavas“ atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, atsakovės biudžetinės įstaigos Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos atstovei Ievai Kraujinaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S.S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relio „Rietavas“ skundÄ dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relis „Rietavas“ praÅ¡o panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 28 d. Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos įvertinimo aktÄ Nr. 1 (toliau – ir Aktas). Skunde nurodo, jog Komisija, dalyvaujant žemės sklypo savininkui ir pareiÅ¡kėjo atstovams 2019 m. vasario 27 d. apžiÅ«rėjo vietoje medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės Å«kio pasėliams (rapsų laukas, bendras 6,91 ha plotas, pažeidimas nustatytas 6,91 ha plote, sunaikinta 86,8 procentų arba 6,0 ha), adresu (duomenys neskelbtini).

Šios apžiūros metu buvo nustatyta, kad padaryta žala žemės ūkio pasėliams, t.y. stirnos, briedžiai ir elniai ištrypė ir nuskabė žieminių rapsų daigus; pažeidimai matomi visame plote; bendru sutarimu nuspręsta, kad sunaikinta 86,8 proc. pasėlių, kuriuos būtina atkurti. Ši apžiūra įforminta 2019 m. vasario 27 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad rapsų laukas (žemės ūkio pasėliai) nebuvo saugomas jokiomis prevencinėmis priemonėmis.

Medžioklės plotų naudotojo atstovas sutiko, jog žemės Å«kio pasėliams žalÄ padarė stirnos, taurieji elniai, briedžiai. Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos 2019 m. vasario 28 d. Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos įvertinimo akte Nr. 1 padaryta žala įvertinta 876 Eur. PareiÅ¡kėjo teigimu, žala žemės Å«kio pasėliams padaryta 2019 m. vasario mėnesį, kada žalÄ padariusius kanopinius žvėris buvo draudžiama medžioti, todėl pareiÅ¡kėjas nėra atsakingas ir neturi pareigos Å¡ios žalos atlyginti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Komisija nevertino aplinkybės, ar žemės Å«kio pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus ir ar jų savininkas vykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones. Nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie ginčo žemės sklype pasėtas žieminius rapsus, todėl nežinojo, kad juos bÅ«tina saugoti. PareiÅ¡kėjo vertinimu, žemės sklypo (pasėlių) savininkas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir savo veiksmais prisidėjo ir faktiÅ¡kai nulėmė žalos atsiradimÄ ir jos padidėjimÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu išėstytų argumentų pagrindu. Atsakovės Komisijos atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad atsakovė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigiama, kad Komisija, dalyvaujant žemės sklypo savininkui S.S., Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relio „Rietavas“ vadovui R.G. ir atstovui P.L., 2019 m. vasario 27 d. apžiÅ«rėjo tauriųjų elnių, briedžių ir stirnų padarytÄ Å¾alÄ (daigų nugraužimas, nuskabymas ir iÅ¡trypimas) žieminių rapsų lauke (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Deklaruojamas žieminių rapsų lauko plotas – 6,91 ha. Nustatyta, kad visiškai sunaikintas 6,0 ha pasėlių plotas. Apžiūra įforminta 2019 m. vasario 27 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktu Nr. 1, kuris nėra nuginčytas. Įvertinus tai, kad žemės ūkio pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus atsižvelgiant į tai, kad šalys su faktu, kad žala buvo padaryta medžiojamųjų gyvūnų, sutiko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi buvo apskaičiuota ir įvertinta laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala.

Teigiama, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 “Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miško apskaičiavimo metodiko patvirtinimo” (toliau – Metodika) 12 punktas numato, kad žemės ūkio pasėlių savininkai, auginantys juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype turi juos saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.

Nagrinėjamu atveju žemės ūkio pasėlių plotas – 6,91 ha, taigi žemės sklypo savininkas neprivalėjo vykdyti pasėlių apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių. Teigiama, jog šalia žieminių rapsų lauko (duomenys neskelbtini) sklypo ir miško ribos įrengti du medžiotojų bokšteliai patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad žemės sklypas yra apsėtas ir turėjo žinoti, kad jį būtina saugoti. Teigiama, jog medžiotojų būrelis “Rietavas” užsiima laukinių gyvūnų medžiokle.

Nurodomi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Å iaulių valdybos TelÅ¡ių aplinkos apsaugos inspekcijos pateikti duomenys: sumedžioti 3 briedžiai iÅ¡ gautų 3 licencijų, – 5 taurieji elniai iÅ¡ gautų 8 licencijų, – 20 stirnų iÅ¡ gautos 21 licencijos. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis teigiama, jog medžiotojai neįvykdė suplanuotų limitų. Manoma, kad pateikti skaičiavimai patvirtina, kad medžiotojų bÅ«relis “Rietavas” užsiima aukščiau nurodytų laukinių gyvÅ«nų medžiokle, todėl yra atsakingas už jų daromÄ Å¾alÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ginčo žemės sklype žieminius rapsus pasėjo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Teigė, jog 2018 m. spalio mėn. jis pastebėjo, kad pasėtos kultÅ«ros yra apniokotos laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų, tačiau dėl to, kad padarytos žalos mastas buvo nežymus, praÅ¡ymo seniÅ«nijai nerašė.

Pažymėjo, kad tik 2019 m. vasario mėn. jis pastebėjo, kad žieminių rapsų kultūros yra suniokotos visiškai. Paaiškino, kad žemės ūkio psėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus, tačiau pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonės nebuvo vykdomos. Teisėjų kolegija, k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rietavo savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 28 d.

Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos įvertinimo akto Nr. 1 dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos miÅ¡ko supamiems žemės Å«kio pasėliams žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įvertinta 876 Eur, teisėtumo. PareiÅ¡kėjas Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relis „Rietavas“ yra medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, naudotojas. Nustatyta, kad po to, kai trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Medingėnų seniÅ«nijÄ dėl žemės Å«kio pasėliams žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo, Komisija, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S.S., medžioklės plotų vieneto naudotojo Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relio „Rietavas“ atstovams R.G., P.L., 2019 m. vasario 27 d. surašė Madžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apžiÅ«ros aktÄ Nr. 1, o 2019 m. vasario 28 d.

– Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos įvertinimo aktÄ Nr. 1, kuriuo žemės Å«kio pasėliams padaryta žala buvo įvertinta 876 Eur. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, miÅ¡kuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarkÄ , taip pat atsakingų subjektų ratÄ , reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ketvirtasis skirsnis. Å iame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y.

žalos, padarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės Å«kio pasėlių, miÅ¡ko ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės iÅ¡raiÅ¡kos apskaičiavimÄ bei pasėlių, miÅ¡kų apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės Å«kio pasėlių, miÅ¡kų savininkas, detalizuoja 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodika (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) (toliau – Metodika).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai <...>, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Medžioklės įstatymo 18 straispnio 3 dalies 1 punkte pažymėta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės Å«kio pasėlių, miÅ¡ko ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas Å¡iais atvejais, kai žalos žemės Å«kio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta iÅ¡tisus metus.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ nedelsdami privalo praneÅ¡ti atitinkamai seniÅ«nijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo iÅ¡siųsdami raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. SeniÅ«nijos seniÅ«nas, gavęs praneÅ¡imÄ apie padarytÄ Å¾alÄ , privalo tÄ pačiÄ dienÄ praneÅ¡ti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl žalos pobÅ«džio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti sumokėtos per vienÄ mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Å alis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimÄ apskųsti teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, jog Komisijos sprendime turi bÅ«ti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Å¡is vieÅ¡ojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimÄ Å¡alinančių iÅ¡imčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalÄ turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimÄ pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginÄÄ dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų, turi aiÅ¡kiai suvokti žalos atsiradimo pagrindÄ bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindÄ , kuriuo įpareigojama atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta įpareigojančio pobÅ«džio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimÄ nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡skyrus seniÅ«no praneÅ¡imÄ apie padarytÄ Å¾alÄ . VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vieÅ¡ojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis vieÅ¡ojo administravimo subjektai. Kaip vienas iÅ¡ tokių principų nurodytas objektyvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Vadinasi tam, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo, Nuostolių skaičiavimo komisijos veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiÅ«ros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų bÅ«ti informuojami (pageidautina ir kviečiami dalyvauti) tam tikrų medžioklės plotų naudotojai, t. y.

Nuostolių skaičiavimo komisijos priimamas sprendimas turėtų bÅ«ti pagrįstas visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu, iÅ¡tyrimu bei įvertinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010). Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio kaip Å¡ioje byloje tiriamos vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ros specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotojams, naudotojams suponuoja ne tik teisę, bet ir pareigÄ veikti itin rÅ«pestingai ir atidžiai, o tai reiÅ¡kia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiÅ«rose, reikÅ¡ti pastabas, teikti praÅ¡ymus ir t. t.

Kai laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotojas nesiima visų bÅ«tinų priemonių įgyvendinti savo teisių vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų atlikimo metu, bÅ«tent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi, įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTÄ® 56 straipsnio 1, 2 dalys) lemia pareiÅ¡kėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Pažymėtina ir tai, kad formalus (nežymus) pažeidimas pats savaime nepaneigia administravimo procedÅ«ros teisėtumo, kol neįrodyta, kad toks pažeidimas lėmė individualių administracinių aktų nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relis „Rietavas“ apskaičiuoto žalos paskaičiavimo neginčija, tačiau mano, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta, ar nėra žalos atlyginimÄ Å¡alinančių iÅ¡imčių. Ä®vertinus ginčijamo Akto turinį matyti, kad jame yra nurodytas ginčo pasėlio bendras ir pakenktas plotai, pakenkimo procentas, intensyvumas, įvardinti žalÄ padarę medžiojamieji žvėrys, pažymėta, jog ginčo žemės Å«kio pasėliai nebuvo saugomi jokiomis prevencinėmis priemonėmis, nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu kokiu teisiniu pagrindu atliktas žalos paskaičiavimas bei nurodytas apskaičiuotos žemės Å«kio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Akto turinys patvirtina, jog ginčo žemės Å«kio pasėlių apžiÅ«ros metu dalyvavo pareiÅ¡kėjo atstovai, tačiau jokių pastabų nepateikė. PareiÅ¡kėjas teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. su praÅ¡ymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo į Medingėnų seniÅ«nijÄ kreipėsi 2019 m. vasario 22 d., tačiau tokį praÅ¡ymÄ privalėjo pateikti dar 2018 m. spalio mėnesį, kada pastebėjo žemės Å«kio pasėliams daromÄ Å¾alÄ . Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. patvirtino, jog žemės Å«kio pasėliams daromÄ Å¾alÄ jis pastebėjo dar 2018 m. spalio mėnesį, tačiau dėl to, kad jos mastas buvo nežymus, į Medingėnų seniÅ«nijÄ dėl padarytos žalos įvertinimo ir jos dydžio nustatymo nesikreipė.

Kadangi byloje nėra duomenų, jog 2018 m. spalio mėnesį ginčo žemės Å«kio pasėliams buvo padaryta tokio pobÅ«džio ir dydžio žala, dėl kurios trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Medingėnų seniÅ«nijÄ , nėra pagrindo vertinti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. sÄ moningai ir tyčia prisidėjo prie žalos padidėjimo bei akivaizdžiai uždelsė praneÅ¡ti apie medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, nustatanti sÄ lygÄ Å¾alos atlyginimui- jeigu žemės Å«kio pasėlių savininkas vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones, įsakmiai nurodo, jog tokios apaugos priemonės turi bÅ«ti patvirtintos Metodikoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikoje imperatyviai įtvirtintas tik vienas reikalavimas pasėlių apsaugai- t.y. Metodikos 12 punkte nustatytas reikalavimas pasėlių, auginamų iki 3 ha žemės sklype, apsaugai, kuris ginčo atveju nėra taikytinas (ginčo atveju pasėlių plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, virÅ¡ija 3 ha ribÄ ). Skundo argumentas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. neinformavo pareiÅ¡kėjo Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relis „Rietavas“ apie žemės Å«kio pasėlių buvimÄ ginčo žemės sklype, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, nes ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta tokio pobÅ«džio pareiga žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams.

Nors Akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju matyti, jog paminėta aplinkybė nesutrukdė pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka komisijos sprendimÄ apskųsti teismui. Kadangi pareiÅ¡kėjo Rietavo miesto medžiotojų bÅ«relis „Rietavas“ argumentai apie žalos atlyginimÄ Å¡alinančių iÅ¡imčių ginčo atveju buvimÄ , dėl kurių dėl kurių Aktas turėtų bÅ«ti panaikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, laikytini nepagrįstais, nesant pagrindo konstatuoti, kad Aktas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikos II dalyje „Žemės Å«kio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiavimas“ bei Metodikos 1 priede keliamų reikalavimų (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014), skundas netenkintinas.

Skundo atmetimo atveju pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jo praÅ¡ymas iÅ¡ Komisijos priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė Aušrelė Mažrimienė