ffd4519b-77d0-4099-9957-4e9d30f7df2b · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-282-287/2021 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00769-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 22 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. B. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Teismas nustatė: Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«muose gautas pareiÅ¡kėjo E. B. pareiÅ¡kimas ir patikslinti pareiÅ¡kimai, kuriais jis praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad jo tėvas E. B. priėmė palikimÄ po savo močiutės M. K. mirties, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti bei, kad jis priėmė palikimÄ po savo tėvo E. B. mirties, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kime ir patikslintuose pareiÅ¡kimuose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo prosenelė M.

K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo dukrÄ M. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo senelė M. B. turėjo du sÅ«nÅ«s: jo tėvÄ E. B. ir A. J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. J. B. turi sÅ«nų S. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris įtrauktas į Å¡iÄ bylÄ suinteresuotu asmeniu. Po M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos name liko gyventi jo tėvas E. B., taip faktiÅ¡kai priimdamas likusį palikimÄ po savo močiutės M.

K. mirties. Po E. B. mirties tame pačiame name liko gyventi pareiÅ¡kėjas, taip faktiÅ¡kai priimdamas palikimÄ po savo tėvo E. B. mirties. PareiÅ¡kėjas M. K. vardu, savo lėšomis padarė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ ir įregistravo gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo S. B. pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir gali paaiÅ¡kinti, kad po M. K. mirties jos name liko gyventi E. B.. Mirus E. B. tame pačiame name liko gyventi jo sÅ«nus E. B.. Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, ir nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos M.

K. palikimo perėjimÄ valstybei. Pažymėjo, kad valstybės įmonė Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. K. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. B. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. Prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis) Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjo prosenelė M.

K. mirė (duomenys neskelbtini), taigi palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).

Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iÅ¡ kurių yra kilęs ginčas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012) Taigi ginčo teisiniams santykiams iÅ¡ esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ .

Paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai yra, turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimÄ , o tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du, jis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis) Bylos duomenimis, M. K. testamento nepaliko, todėl jos palikimas galėjo bÅ«ti priimtas pagal įstatymÄ .

CK 569 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 573 straipsnio 1 dalis (tuo metu galiojusi redakcija) numatė, kad paveldint pagal įstatymÄ , įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (1 punktas), taip pat antrosios eilės – <...> mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iÅ¡ tėvo pusės, tiek ir iÅ¡ motinos pusės (2 punktas).

Å io straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad antrosios eilės įpėdiniai Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuomet, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei Å¡ie nepriėmė palikimo. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymÄ . 1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007) Å iuo nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas siekia įrodyti, kad po jo prosenelės M. K. mirties palikimÄ priėmė jo tėvas E. B., mirusiosios vaikaitis, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. IÅ¡ prie pareiÅ¡kimo pridėtų duomenų matyti, kad M. K. turėjo dukterį M.

K. (B.) gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). M. B. turėjo du sÅ«nus pareiÅ¡kėjo tėvÄ E. B., gimusį (duomenys neskelbtini). ir A. J. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Å iuo nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad M. K. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini), palikimÄ , likusį po jos mirties, turėjo teisę priimti jos vaikaičiai E. B. ir A. J. B., nes jos pirmos eilės įpėdinė – duktė M. B. buvo mirusi. (1964 m. CK 573 straipsnio 3 dalis) Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012) Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu.

Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiÅ¡kai neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirÅ«pino turtu ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.) PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jo tėvas E. B. po jo senelės M.

K. mirties liko gyventi senelei priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). Šiuos jo teiginius patvirtina byloje esantys įrodymai: Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Rozalimo seniūnijos 2015 m. spalio 23 d. raštas Nr. S-300, kuriame nurodyta, kad 1970 m. E. (I.) B. atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir yra nurodytas, kaip šeimos galva. Kad E. B. yra šeimos galva bei gyvena (duomenys neskelbtini) patvirtina ir 1986-1988 m. bei 1991-1995 m. namų ūkio knygos. Be to, iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Rozalimo seniūnijos 2020 m. birželio 1 d. pažymos matyti, kad pareiškėjo tėvas E. B. minėtame name gyveno iki pat savo mirties.

Kad E. B. po M. K. mirties liko gyventi jai priklausiusiame name patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. B.. IÅ¡ Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro liudijimo matyti, kad po M. K. mirties niekas iÅ¡ jos įpėdinių į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ likusį po M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007) Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013) Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.) Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015) Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad jis po tėvo E. B. mirties priėmė likusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodo, kad po tėvo mirties iki Å¡iol jis gyvena ir rÅ«pinasi gyvenamuoju namu, moka namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, darė remontus, savo lėšomis padarė Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylÄ ir įregistravo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais savo prosenelės M. K. vardu. IÅ¡ Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro informacijos matyti, kad po E. B. mirties niekas iÅ¡ jo įpėdinių į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

RaÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡skyrus tai, kad dabartiniu momentu jis moka mokesčius už elektros energijÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė, tačiau jo teiginius, kad po tėvo mirties jis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas patvirtina suinteresuotas asmuo S. B., kuris nurodė, kad E. B. po tėvo mirties liko gyventi Å¡iame name. Teismas neturi pagrindo Å¡io suinteresuoto asmens teiginiais netikėti, tuo labiau, kad aktyvius pareiÅ¡kėjo veiksmus minėto turto atžvilgiu, liudija ir tai, jog jis po tėvo mirties savo lėšomis padarė Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylÄ .

Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais po tėvo E. B. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo E. B. pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas E. B. po jo senelės M. K. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, bei kad pareiÅ¡kėjas po tėvo E. B. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimui. (CPK 448 straipsnio 1 dalis) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), po savo senelės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo tėvo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus. Teisėja Rima Razumienė