ffd3ec71-2783-4dca-b325-7b2db388eb52 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-380-340/2019 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00054-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16.;3.3.1.18.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

M. ir D. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. M. ir D. M. ieÅ¡kinį atsakovui D. J. dėl žalos, atsiradusios nupirkus automobilį su nuslėptais trÅ«kumais, atlyginimo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. M. ir D. M. (toliau – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo D.

J. (toliau – atsakovas) 2 552 Eur žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovė A. M. iš atsakovo 2017 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo transporto priemonę CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Pradėjus eksploatuoti transporto priemonę paaiškėjo, kad ji buvo parduoda nuslėpus esminius transporto priemonės trūkumus, kurie nebuvo nurodyti pirkimo pardavimo sutartyje. Autotransporto serviso UAB „Merseda“ darbuotojai, 2017 m. rugsėjo 22 d. įvertinę transporto priemonės būklę, nustatė šiuos trūkumus:

1) transporto priemonėje bėga auÅ¡inimo skystis pro autonominę automobilio Å¡ildymo sistemÄ ;

2) susidėvėjęs alkūninis velenas, tarpinių sutrūkinėjimas, poveržlių trūkumas balansyre;

3) tepalo didelis klampumas. Å ių nustatytų trÅ«kumų remontas buvo įvertintas 1 240 Eur. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas tyčia nuslėpė esminį transporto priemonės trÅ«kumÄ â€“ variklio gedimÄ (susidėvėjimÄ ), kuris buvo nuslėptas pripylus į transporto priemonę tepalų priedų, dėl ko transporto priemonės pirkimo metu nebuvo įmanoma net teoriÅ¡kai suprasti ar identifikuoti galimÄ variklio trÅ«kumÄ , kuris pasireiÅ¡kė tepalo lemputės signalizavimu.

3. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 4 d. iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ dėl nustatytų transporto priemonės trÅ«kumų bei pareikalavo grÄ Å¾inti už transporto priemonę sumokėtus pinigus arba atlyginti patirtus nuostolius bei iÅ¡laidas teisinei pagalbai. Atsakovas su pretenzija nesutiko. IeÅ¡kovai, siekdami saugiai ir tinkamai naudotis nusipirkta transporto priemone, privalėjo pakeisti automobilio variklį kitu, nes negęstanti tepalo slėgio lemputė signalizavo apie tai, kad variklis apskritai gali sugesti nebepataisomai ir eksploatuoti tokiÄ transporto priemonę bÅ«tų pavojinga.

Pirmajame automobilių servise UAB „Merseda“ buvo skaičiuojamas tik apatinės variklio dalies remontas. Pasitarus su kitais specialistais ir įvertinus tai, kad kapitalinis viso variklio remontas virÅ¡ytų transporto priemonės kainÄ , buvo nuspręsta keisti variklį kitu – naudotu, kuris turi mažesnę pravažiavimo ridÄ . Naudoto variklio kaina 800 Eur, variklio pakeitimo darbai ir privalomosios keisti dalys – 1 452 Eur.

4. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad pardavėjas nuslėpė esminius perkamos transporto priemonės trÅ«kumus – variklio defektus, pasireiÅ¡kiančius tinkamo tepalo trÅ«kumu (naudojant kitas medžiagas tikslu sutirÅ¡tinti tepalÄ ), auÅ¡inimo skysčio praleidimu, slėgio nebuvimu ir pan. Žinant Å¡iuos trÅ«kumus ieÅ¡kovai nebÅ«tų pirkę Å¡ios konkrečios transporto priemonės, tačiau nusipirkę su tyčia paslėptais defektais buvo priversti keisti nupirktos transporto priemonės variklį, dėl ko patyrė nuostolius, kuriuos praÅ¡o jiems atlyginti (CK 6.327 straipsnio 1 - 4 dalys, 6.333 straipsnio 1 dalis).

5. IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ (2 552 Eur) sudaro jų tiesioginės iÅ¡laidos, patirtos taisant atsakovo nuslėptÄ transporto priemonės trÅ«kumÄ (įsigyjant variklį, jį keičiant). Taip pat ieÅ¡kovai patyrė ir iÅ¡laidas teisinei pagalbai, kurias taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

6. Atsakovas D. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

7. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad transporto priemonės pirkimo metu ieÅ¡kovams buvo pasiÅ«lyta patikrinti transporto priemonės techninę bÅ«klę pasirinktame autoservise, nes pardavimo metu jos amžius virÅ¡ijo 10 metų, o rida buvo 369 090 km. IeÅ¡kovai jiems pasiÅ«lyta galimybe nepasinaudojo, skubino transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai įvykdė prievoles, kurios jam yra nustatytos sudarant naudotos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį – transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje pažymėjo visus privalomus nurodyti transporto priemonės trÅ«kumus.

8. Atsakovo teigimu, visi ieškovų nustatyti transporto priemonės trūkumai yra normalios automobilio eksploatacijos pasekmė. Ieškovų pateiktame 2017 m. rugsėjo 22 d. defektacijos lape faktiškai nurodyti trūkumai atitinka susidėvėjimo požymius (autonominės šildymo sistemos vamzdeliai pažeisti korozijos, alkūninio veleno indėklų susidevėjimas, balansiro tarpinių sutrūkinėjimas). Šiame akte nėra nurodytas nei vienas trūkumas, kuris būtų gamyklinis defektas ar netipinis gedimas. Ieškinio argumentai dėl galimo tepalo klampumo taip pat nepagrįsti, nes nepateikti duomenys, koks tepalas buvo naudotas įsigytoje transporto priemonėje, kiek nustatytas tepalo klampumas buvo neįprastas, kaip jis buvo pamatuotas (procentais ar kartais).

9. Atsakovo manymu, vertinant ieÅ¡kovų įrodymus, kuriais grindžiamas jų ieÅ¡kinio reikalavimas, bÅ«tina atkreipti dėmesį į pateiktų įrodymų patikimumÄ . Kaip matyti iÅ¡ jau minėto UAB „Merseda“ 2017 m. rugsėjo 22 d. defektacijos akto, įmonė trÅ«kumus nustatė nuėmusi karterį. Defektacija buvo atlikta praėjus vienuolikai dienų po automobilio eksploatavimo. 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta, kad (praėjus dar beveik trims mėnesiams) atliekant transporto priemonės apžiÅ«rÄ jau kitoje įmonėje vėl buvo nuimtas transporto priemonės karteris ir jame rasta daug metalo drožlių, kurių nebuvo rasta 2017 m. rugsėjo 22 d. apžiÅ«ros metu.

Taip pat nesuprantamas ieÅ¡kovų veiksmų nuoseklumas, kai jie 2017 m. rugsėjo 11 d. įsigiję transporto priemonę, jÄ 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikia remontuoti UAB „Merseda“ (Å¡i įmonė suremontuoja transporto priemonę), 2017 m. spalio 4 d. pateikia pretenzijÄ atsakovui ir nurodo, kad be atliktų transporto priemonės darbų yra bÅ«tina atlikti papildomus remonto darbus, kurių vertė 1 240 Eur. Be to, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų, 2017 m. lapkričio 24 d. ieÅ¡kovai įsigyja variklį už 800 Eur, o vėliau 2017 m. gruodžio 15 d. suremontuoja automobilį UAB „Kraisleriukas“ už 1 452 Eur.

Išlaidos variklio įsigijimui ženkliai viršija išlaidas variklio pakeitimui (500 Eur) ir išlaidas transporto priemonės remontui (952 Eur). Tai įrodo, kad ieškovų veiksmai nenuoseklūs bei prieštarauja jų nurodytiems teiginiams, kad variklio pakeitimas buvo ekonomiškai naudingesnis, nei jo remontas.

10. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis nėra profesionalus automobiliais prekiaujantis asmuo, parduotÄ transporto priemonę naudojo savo asmeninėms reikmėms, visas jam žinomus trÅ«kumus įvardino pirkimo pardavimo sutartyje, sudarė pirkėjams sÄ lygas apžiÅ«rėti perkamÄ transporto priemonę ir patikrinti jÄ jų pasirinktame autoservise. Tiek pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir vėliau transporto priemonė buvo tinkama naudoti pagal savo paskirtį ir buvo naudojama. Pirkėjai, įsigydami naudotÄ , senesnę nei 10 metų transport priemonę, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi naudojant automobilį mechanizmai natÅ«raliai dėvisi.

Ieškovams tenka ir atsakomybė už tai, kad įsigydami senesnį nei 10 metų automobilį, nesiėmė jokių priemonių jo būklei nustatyti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad ieškovė A. M. ir atsakovas D. J. 2017 m. rugsėjo 11 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas už 3 400 Eur pardavė ieškovei 2007 m. laidos automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rida įsigijimo dienai buvo 369 090 km. Ieškovė pirko transporto priemonę kartu su sutuoktiniu D. M. už bendras šeimos lėšas, todėl sutuoktinis šio byloje įtrauktas bendraieškovu. Atsakovas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje patvirtino, kad transporto priemonė turi tam tikrus defektus ir juos išvardino, t. y.

įbrėžimai ant automobilio kapoto, riekia keisti atraminius guolius ir variklio pagalvę. Å alys susitarė, kad jokia garantija transporto priemonei nebus taikoma. IeÅ¡kovų teigimu, po kelių dienų važiuojant įsigyta transporto priemone užsidegė tepalo lemputė, todėl siekiant nustatyti to priežastį jie kreipėsi į UAB „Merseda“, kuri nustatė visÄ eilę transporto priemonės gedimų. 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „Merseda“ defektacijos lape nurodyta, kad yra auÅ¡inimo skysčio pratekėjimas, kylant darbinei variklio temperatÅ«rai tepalo slėgis mažėja, todėl užsidega tepalo lemputė, o to priežastis yra alkÅ«ninio veleno įdėklų susidėvėjimas, balansiro tarpinių sutrÅ«kinėjimas ir poveržlių trÅ«kumas.

Defektacijos lape taip pat nurodyta, kad nuėmus karterį įtarimų kėlė padidėjęs tepalo klampumas, galimai buvo naudotas tepalų priedas, tirÅ¡tinantis tepalÄ , dėl ko padidėja slėgis ir variklis dirba tolygiau. Defektacijos lape taip pat nurodyta, kad tik patikrinus variklio vidų buvo galima identifikuoti minėtus trÅ«kumus, o apžiÅ«rint iÅ¡oriÅ¡kai jų nustatyti neįmanoma. IeÅ¡kovai 2017 m. spalio 4 d. pretenzija kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudami atlyginti daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas 1 240 Eur bei 300,08 Eur serviso darbų kaÅ¡tų arba grÄ Å¾inti pirkėjai sumokėtus 3 400 Eur ir kompensuoti 300,08 Eur serviso darbų kaÅ¡tų.

13. Teismas konstatavo, kad pagal Å¡iÄ Å¡alių sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį pirkėjai, nusipirkę transporto priemonę, įgijo teises naudotis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo bÅ«dais. Pažymėjo, kad specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktÄ , teisių gynimo bÅ«du, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Å ie pirkėjo teisių gynimo bÅ«dai gali bÅ«ti derinami ir su nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Byloje bÅ«tina įvertinti, ar įsigytas daiktas atitinka standartÄ , kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto apraÅ¡ymÄ , kainÄ ir kitus reikÅ¡mingus faktorius.

14. Teismas, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, nustatė, kad ieÅ¡kovai patys pasirinko transporto priemonę ir pardavėjÄ , ieÅ¡kovas pats su draugu, nusimanančiu automobiliuose, asmeniÅ¡kai sutikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę bÅ«klę ir statusÄ , komplektiÅ¡kumÄ , funkcionalumÄ , trÅ«kumų buvimÄ ar nebuvimÄ , ridÄ , dokumentų tinkamumÄ , atitiktį ieÅ¡kovų poreikiams, taip pat iÅ¡bandė automobilį kelyje ir jokių trÅ«kumų nepastebėjo, taip pat nepasinaudojo galimybe transporto priemonę papildomai patikrinti pasirinktame automobilių servise, nors tokiÄ galimybę realiai turėjo, o atsakovas nurodė, kad siÅ«lė tokia galimybe pasinaudoti.

15. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog į sutartÄ automobilio apžiÅ«ros ir pardavimo vietÄ pardavėjas (atsakovas) atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieÅ¡kovas apžiÅ«rėjo ir iÅ¡bandė, ir kuriuo, sudarius pirkimo pardavimo sutartį, iÅ¡važiavo, rodo, jog pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkcijÄ atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo.

16. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad ieškinyje nurodyti įsigytos transporto priemonės trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.

17. Teismas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovai įsigijo deÅ¡imties metų senumo automobilį, kuriam buvo atlikta techninė apžiÅ«ra, kad automobilio rida buvo 369 090 km, ieÅ¡kovai po jo įsigijimo automobilį eksploatavo, jokių automobilio trÅ«kumų nepastebėjo iki tol, kol po keleto dienų užsidegė tepalo lemputė, taip pat įvertinęs ieÅ¡kovų pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. KR 0000227 duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodyta PVM sÄ skaita faktÅ«ra neįrodo, jog ieÅ¡kovų nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jiems naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.

18. Vadovaudamasis CK 6.328 straipsnio nuostata, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovams įsigyjant eksploatuotÄ automobilį, jie negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natÅ«raliai dėvisi, todėl ieÅ¡kovai turėjo patys įvertinti automobilio techninę bÅ«klę, konsultuotis su reikiamÄ informacijÄ galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi ir pirkdami senesnį kaip deÅ¡imties metų automobilį su labai didele rida (369 090 km), savo rizika jo nepatikrino autoservise.

19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė pirkta iÅ¡ atsakovo, kuris nėra profesionalus pardavėjas, atsakovas pardavė savo keturis metus eksploatuotÄ automobilį. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas bÅ«tų slėpęs automobilio trÅ«kumus ir bÅ«tų elgęsis nesÄ Å¾iningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovų argumentus, kad atsakovas turėjo žinoti apie variklio defektÄ , nes naudojo tepalo priedÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vien UAB „Merseda“ autoservise dirbančio liudytojo T. S. parodymų, kad pirÅ¡tais patikrinus automobilio tepalÄ matėsi padidėjęs jo klampumas ir tai greičiausia dėl įpilto tepalo priedo, kuris gerina variklio darbÄ , nes padidina tepalo slėgį, nepakanka iÅ¡vadai dėl netinkamo tepalo.

21. Teismas sprendė, kad faktÄ , jog atsakovas galėjo nežinoti apie galimÄ variklio gedimÄ arba jis atsirado vėliau iÅ¡ dalies patvirtina ir UAB „Merseda“ defektacijos lapas, kuriame nurodyta, kad tik iÅ¡ardžius ir patikrinus variklio vidų buvo galima identifikuoti minėtus trÅ«kumus, o apžiÅ«rint iÅ¡oriÅ¡kai jų nustatyti neįmanoma.

22. Teismas konstatavo, kad byloje taip pat nėra duomenų, kada variklio gedimas atsirado, ar buvo bÅ«tina keisti transporto priemonės variklį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai nepagrindė bÅ«tinumo keisti automobilio variklį bei nepateikė įrodymų, jog sumokėjo už naujÄ variklį. UAB „Merseda“ defektacijos lape nurodyta, kad defektacijos lape nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinimas preliminariai kainuos 1 240 Eur, t. y. bÅ«tų pakeičiamas alkÅ«ninis velenas, įdėklai ir tepalo siurblys.

Tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių ieÅ¡kovai pasirinko brangesnį variantÄ ir pakeitė visÄ variklį, kurio pakeitimas su kitais darbais kainavo 2 252 Eur. Be to, į Å¡iÄ kainÄ yra įtrauktas ir variklio pagalvės keitimas, nors pagalvės gedimas buvo nurodytas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje ir ieÅ¡kovai pirko automobilį su Å¡iuo gedimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 23. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti prie bylos naujus įrodymus, bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

24. IeÅ¡kovų apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.333 ir 6.334 straipnių nuostatas. Spręsdamas klausimÄ dėl transporto priemonės bÅ«klės (kokybės), pernelyg sureikÅ¡mino transporto priemonės amžių ir ridÄ , kuri transporto priemonės pirkimo metu buvo nemaža, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog tokio senumo automobilyje esantys ir galintys atsirasti gedimai yra sÄ lygoti bÅ«tent transporto priemonės amžiaus ir ridos. 24.2.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pažymėjo, kad pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rėję parduotÄ transporto priemonę – jog laiku buvo keičiama variklio alyva, filtrai ir pan. 24.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino autoserviso UAB „Merseda“ defektacijos akto duomenis, taip pat ten dirbančio liudytojo T.

S. parodymus, patvirtinančius, jog transporto priemonės tepalo klampumas buvo padidėjęs. Kadangi ieÅ¡kovai neturi specialių žinių tam, kad galėtų nustatyti transporto priemonės tepalo tirÅ¡tumo lygį, todėl apeliacinės instancijos teismui bus pateiktas automobilio variklio alyvos tyrimas. 24.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas galėjo nežinoti apie galimÄ variklio gedimÄ . Atsakovas tyčia nuslėpė variklio priedo naudojimo faktÄ . 24.5. Pirmosios instancijos teismas negalėjo subjektyviai vertinti automobilio variklio priedo naudojimo pasekmių transporto priemonės bÅ«klei bei turėjo remtis kvalifikuoto meistro (liudytojo) T.

S. parodymais, nes šis asmuo matė patį variklį, jo gedimus, tepalo būklę. 24.6. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-178-372/2017, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas atvejis, kai vilkiko esminiai trūkumai buvo pastebėti tik jį pradėjus naudoti ir atlikus variklio išardymo darbus.

25. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ turi įrodyti pirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovams atiteko pareiga įrodyti, kad įsigytos transporto priemonės trÅ«kumai buvo esminiai, dėl kurių negalima buvo įprastai eksploatuoti įsigytos transporto priemonės, kad atsakovas apie Å¡iuos trÅ«kumus žinojo jos pardavimo metu. 25.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovai netinkamai realizavo jiems nustatytas pareigas pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu, t.y. nepasinaudojo jiems suteikta galimybe patikrinti įsigyjamÄ , senesnę nei deÅ¡imties metų transporto priemonę pasirinktame autoservise, todėl turi prisiimti tokių savo veiksmų rizikÄ . 25.3.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonės trÅ«kumų, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus (2017 m. rugsėjo 22 d. UAB “Merseda” defektacijos aktÄ , iÅ¡vadas, UAB “Kraisleriukas” PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. KR 0000227 duomenis, UAB „Merseda“ autoservise dirbančio liudytojo T. S. parodymus) bei pagrįstai sprendė, jog atsakovas galėjo ir nežinoti apie galimÄ variklio gedimÄ , kuris buvo nustatytas tik iÅ¡ardžius ir patikrinus variklio vidų. 25.4.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl transporto priemonės variklio tepalo klampumo, priedų naudojimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 26. Apeliacinis skundas atmetamas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

29. Ieškovai kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo pateikė naujus įrodymus – alyvos bandymų protokolus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir vertinti apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Ieškovų teigimu, naujais įrodymais jie įrodinėja aplinkybes dėl transporto priemonės variklio alyvos klampumo.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omi prijungti prie bylos nauji įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, jų pateikimo bÅ«tinybė neiÅ¡kilo vėliau, t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, pateikti bandymų protokolai nėra pakankamai informatyvÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, nėra pateikti įrodymai, kad bandymus atlikusi ekspertė turi atitinkamÄ kvalifikacijÄ nurodyto pobÅ«džio tyrimų atlikimui. Bandymų protokoluose nėra nurodyti duomenys, kokios konkrečios transporto priemonės variklio alyva buvo tiriama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir priėmus naujus įrodymus, vien bandymų protokolai nepatvirtintų aplinkybių, kad ginčo transporto priemonės variklio alyva buvo maiÅ¡oma su atitinkamu priedu, kad nustatytas alyvos klampumas galėjo turėti tiesioginę įtakÄ ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonės trÅ«kumų atsiradimui iki ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktų naujų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys buvo atstovaujamos advokatų, sprendžia, kad ieškovų prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos netenkinamas.

32. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Toks praÅ¡ymas grindžiamas argumentais, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovai viename iÅ¡ teismo posėdžių dalyvavo be atstovo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti teise užduoti klausimus atsakovui.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų praÅ¡ymÄ , konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai raÅ¡ytinių ir kitų įrodymų, ieÅ¡kovams buvo suteikta galimybė duoti žodinius paaiÅ¡kinimus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovai turėjo galimybę apeliaciniame skunde pateikti visus argumentus, susijusius su atsakovo paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teisme, todėl nenustačius jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju, laiko, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų praÅ¡ymo ir bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 30 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje patys ieÅ¡kovai sutiko bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, neteikė teismui praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti, atlikti atsakovo apklausÄ dalyvaujant jų atstovui, todėl vien deklaratyvus pareiÅ¡kimas, kad jų teisė užduoti klausimus atsakovui buvo pažeista, nesudaro pagrindo nuo bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos.

35. Dėl apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai kelia klausimÄ dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių pažeidimo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡ios bylos Å¡alims bei nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovams tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog ieÅ¡kinyje nurodyti trÅ«kumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės perdavimo.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ ir įrodymų vertinimÄ . Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje, parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Ä®statyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu bÅ«tent ieÅ¡kovai turėjo įrodyti, kad transporto priemonės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovas nuslėpė nuo jų tuo metu jau buvusius esminius daikto trÅ«kumus, dėl kurių buvo apsunkintas transporto priemonės naudojimas pagal įprastinę paskirtį bei patirtos papildomos iÅ¡laidos, kurias praÅ¡oma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, kad perdavė pirkėjui (ieÅ¡kovei) tinkamos kokybės daiktÄ , įstatymų nustatyta tvarka atskleidė pirkimo pardavimo sutartyje reikalaujamus transporto priemonės trÅ«kumus.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo transporto priemonė pirkimo – pardavimo metu atitiko techninius reikalavimus, jos techninė apžiÅ«ra galiojo. Iki transporto priemonės pardavimo automobilio rida buvo 369 090 km, automobilis buvo deÅ¡imties metų senumo. Ä® sutartÄ automobilio apžiÅ«ros ir pardavimo vietÄ pardavėjas (atsakovas) atvyko parduodamu automobiliu, kurį ieÅ¡kovas apžiÅ«rėjo ir iÅ¡bandė, ir kuriuo, sudarius pirkimo pardavimo sutartį, iÅ¡važiavo. Atsakovas pirkimo pardavimo sutartyje nurodė privalomus duomenis apie parduodamÄ transporto priemonę ir jos trÅ«kumus, t. y. kad transporto priemonė turi tam tikrus defektus – įbrėžimus ant automobilio kapoto, riekia keisti atraminius guolius ir variklio pagalvę.

Å alys susitarė, kad jokia garantija automobiliui nėra taikoma. IeÅ¡kovai neginčija fakto, kad transporto priemonės pirkimo metu atsakovas jiems pasiÅ«lė apžiÅ«rėti perkamÄ transporto priemonę pasirinktame autoservise, tačiau jie tokia galimybe nepasinaudojo, patys su draugu, nusimanančiu automobiliuose, asmeniÅ¡kai sutikrino transporto priemonės fizinę bÅ«klę, komplektiÅ¡kumÄ , funkcionalumÄ , trÅ«kumų buvimÄ ar nebuvimÄ , ridÄ , iÅ¡bandė automobilį kelyje ir jokių trÅ«kumų nepastebėjo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovų įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkcijÄ atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

38. Nors pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliantų nerÅ«pestingas elgesys (siÅ«lymo detaliai patikrinti perkamÄ automobilį kokiame nors automobilių servise atsisakymas) reikÅ¡mingas sprendžiant parduoto daikto trÅ«kumų įrodymo faktÄ . Teisėjų kolegija vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, kaip pirkėjai, turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotÄ deÅ¡imties metų senumo automobilį su 369 090 km rida iÅ¡ neprofesionalaus pardavėjo, ir bÅ«ti atidesni bei rÅ«pestingesni (CK 6.328 straipsnio 1 dalis).

Neabejotina, kad dalis ieÅ¡kinyje nurodytų trÅ«kumų, jeigu tokie transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu bÅ«tų buvę, autoservise galėjo bÅ«ti nustatyti apžiÅ«rėjus ir patikrinus automobilio variklį. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai, atsisakydami apžiÅ«rėti gan senÄ automobilį pasirinktame autoservise, prisiėmė rizikÄ dėl perkamo automobilio kokybės ir, tuo pačiu, dėl galimybės įrodyti, kad Å¡ie trÅ«kumai buvo automobilio pirkimo metu.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu. Priešingai, remiantis atsakovo ir jo sutuoktinės paaiškinimais, kurių ieškovai neginčija, ieškovei parduota transporto priemonė iki pirkimo pardavimo sandorio sudarymo buvo naudojama atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, šiuo automobiliu keturis metus važinėjo atsakovo sutuoktinė, transporto priemonė buvo prižiūrima, tepalo lemputė niekada nedegė, automobilis buvo senas ir daug pravažiavęs, todėl sutuoktiniai nusprendė jį parduoti ir nusipirkti naujesnį. Taigi tarp šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis neatitinka vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties požymių ir tokių sutarčių ypatumus įtvirtinančios CK nuostatos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikytinos.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai neįrodė fakto, kad iki transporto priemonės pardavimo atsakovas naudojo variklio tepalo priedÄ , kurį naudojant siekė nuslėpti variklio defektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei 2017 m. rugsėjo 22 d. UAB „Mersida“ defektacijos lapas, kuriame pateiktas komentaras (nuomonė) dėl galimo variklio tepalo klampumo, nei UAB „Kraisleriukas“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurioje nurodyta pastaba, jog nuėmus tepalo karterį buvo pastebėta daug variklio metalo drožlių, nei liudytojo T.

S. paaiškinimai dėl galimo variklio tepalo naudojimo, nepatvirtina paties fakto, kad pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu transporto priemonė turėjo nuslėptus defektus, susijusius su variklio technine būkle, kurie buvo atsiradę iki daikto pardavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai neprašė skirti ekspertizės automobilio variklio gedimo priežasčiai nustatyti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog variklio keitimo darbai buvo būtini tolimesniam transporto priemonės tinkamam eksploatavimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas pardavė kokybiÅ¡kÄ automobilį, atitinkantį įprastus tokiems automobiliams keliamus kokybinius reikalavimus, kuris galėjo bÅ«ti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir kurios kokybė byloje nėra paneigta jokiais kitais leidžiamais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybės, kad ieÅ¡kovams buvo sudarytos sÄ lygos apžiÅ«rėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo bei tai, kad pardavimo dienÄ automobilis iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti eksploatuojamas, gedimai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovams jau eksploatuojant įsigytÄ transporto priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovų nurodyti gedimai atsirado iki ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trÅ«kumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieÅ¡kovus bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus (CPK 178 straipsnis).

42. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir ar neteisėtÄ sprendimÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo atmetami ir Å¡iuo pagrindu, kaip nepagrįsti.

43. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-178-372/2017, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Atitinkamai, nagrinėdama bylÄ teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nes kasacinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o Å¡ie privalomi visiems teismams.

Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantų nurodytoje Å iaulių apygardos teismo nutartyje nagrinėtos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, lyginant jas su nagrinėjama byla, nėra tapačios ar esmingai panaÅ¡ios, todėl bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡io teismo nutartimi vadovautis.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

45. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus region apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ .

46. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

48. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantų jo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė teismui bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai situacijai, klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nesprendžiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Loreta Bujokaitė JÅ«ra Marija Strumskienė Tatjana Žukauskienė