ffd34f7e-bb35-4966-abcc-5973950cd87c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-3696-780/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02224-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2022 m. gegužės 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui, dalyvaujant pareiškėjui D.

K. (D. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. K. su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN; pataisos namai; atsakovas) direktoriaus 2019-07-25 nutarimÄ Nr. 69-1421 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-09-30 sprendimÄ Nr. 2S-4103 „Dėl D.

K. skundo iÅ¡nagrinėjimo“. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2019-07-25 nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas trisdeÅ¡imčiai parų. Nutarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019-07-24 apie 22.20 val. sÄ moningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitÄ inventorių, nevykdė teisėtų pareigÅ«nų nurodymų nusiraminti. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis Å¡ių pažeidimų nepadarė, laikėsi pataisos namuose nustatytos dienotvarkės, 22.00 val. miegojo savo lovoje.

Teigė, jog buvo pažadintas triukÅ¡mo: Å¡auksmų, smÅ«gių, trenksmų, sklindančių iÅ¡ antrojo aukÅ¡to patalpų. Per kameros durų langelį pamatęs, jog koridoriumi vaikÅ¡to pareigÅ«nai bei kaukėti kareiviai, pareiÅ¡kėjas suprato, kad kameroje bus atliekama krata, todėl apsivilko drabužius. Kameroje jis buvo su dar dviem nuteistaisiais. Apie 02.00 val. į kamerÄ Ä¯Ä—ję pareigÅ«nai liepė nuteistiesiems gultis ant grindų, vėliau nuteistieji buvo iÅ¡vesti į laukÄ . Iki to laiko į kameros vidų per durų langelį niekas nežiÅ«rėjo.

Vakare supažindinti su nutarimais dėl paskirtų nuobaudų. PareiÅ¡kėjo teigimu, nuobauda paskirta nepagrįstai, nesuteikus galimybės pasiaiÅ¡kinti ir neįrodžius, kad pareiÅ¡kėjas atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka iÅ¡nagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl paskirtos nuobaudos. PareiÅ¡kėjo nuomone, PravieniÅ¡kių PN 2019-07-25 nutarimas Nr. 69-1421 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-09-30 sprendimas Nr. 2S-4103 yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini, nes jis nepadarė tokių veiksmų, už kuriuos nubaustas.

Atsakovas PravieniÅ¡kių PN atsiliepime (b. l. 29-33) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodė, kad nuobauda buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimÄ : vieÅ¡os tvarkos pažeidimÄ , dienotvarkės nesilaikymÄ , teisėtų pareigÅ«nų nurodymų nevykdymÄ . PareiÅ¡kėjas atlieka bausmę 10 bÅ«ryje. Neramumai kilo visose 9, 10, 11 ir 12 bÅ«rių kamerose, nuteistiesiems nuraminti buvo pasitelktos fizinės prievartos priemonės. Identifikuoti, kurie nutiestieji Å¡aukė ir daužė kamerų duris, buvo neįmanoma, kadangi kameros buvo užrakintos.

Dėl Å¡io įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris Å¡iuo metu dar nėra baigtas. Skiriant nuobaudÄ , nekilo jokių objektyvių abejonių, jog pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimÄ , nevykdė teisėtų pareigÅ«nų nurodymų. PareiÅ¡kėjas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti atsisakė, todėl jo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Paskirta nuobauda buvo adekvati ir proporcinga, nėra pagrindo abejoti pareigÅ«nų suraÅ¡ytais tarnybiniais praneÅ¡imais.

Teismas k o n s t a t u o j a : Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2019-07-25 Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 69-1421 (b. l.

5) pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad 2019-07-24, nuo 22.20 val., apie 10–15 min. sÄ moningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitÄ inventorių, tuo Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, taip pat nevykdė teisėtų pareigÅ«nų nurodymų nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktÄ , ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktÄ bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintÄ PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2019-06-13 įsakymu Nr. V-362.

PareiÅ¡kėjui Å¡iÄ nuobaudÄ apskundus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-09-30 sprendimu Nr. 2S-4103 buvo paliktas galioti, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestas (b. l. 6-9). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Å io įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – Å¡io kodekso 12 straipsnyje. SpecialiÄ sias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ , nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ä®statymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir Å¡ių institucijų pareigÅ«nų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad Å¡ios įstaigos ir pareigÅ«nai gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose ginčo laikotarpiu, reglamentuojama, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu (50 p.).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ . Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. Nuteistiesiems apskundus nutarimÄ dėl nuobaudos paskyrimo, bylÄ nagrinėjančiam teismui turi bÅ«ti pateikiami iÅ¡samÅ«s įrodymai, jog Å¡ie asmenys iÅ¡ tiesų atliko teisės aktais draudžiamÄ veikÄ , be to, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti bÅ«tent nuobaudÄ skirianti institucija, o pagal bendrÄ jį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai) principÄ , visi neaiÅ¡kumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ , galioja iÅ¡ esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamÄ jÄ ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik pažeidimÄ padariusiam nuteistajam.

Nutarimas skirti vienÄ iÅ¡ BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigÅ«nas pateikia nuteistajam kaltinimÄ dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotas jam reiÅ¡kiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas.

Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ yra specialios rÅ«Å¡ies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktÄ , nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013;

LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). IÅ¡ skundžiamo PravieniÅ¡kių PN direktoriaus nutarimo matyti, kad nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta už tai, jog jis 2019-07-24, nuo 22.20 val., apie 10-15 minučių sÄ moningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitÄ inventorių. PareiÅ¡kėjas neigia padaręs nutarime nurodytÄ pažeidimÄ , nes, pasak jo, tuo metu jis miegojo savo lovoje ir buvo pažadintas iÅ¡ kitų patalpų sklindančio triukÅ¡mo, o prabudęs durų nespardė ir jokio inventoriaus neniokojo.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendime (b. l. 6-8) konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Pravieniškių PN 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-25 tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1572a (b. l.

35) ir 2019-07-24 praneÅ¡imas Nr. 46-1572b (b. l. 34) (toliau – Tarnybiniai praneÅ¡imai), vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga. IÅ¡ byloje esančių Tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad 2019-07-24 apie 22.20 val. masinis triukÅ¡mas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11-12 bÅ«rių kamerose, o po kelių akimirkų triukÅ¡mas pasigirdo ir iÅ¡ 9-10 bÅ«rio kamerų, kur buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas. Nagrinėjant bylÄ nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 10 bÅ«rio 11 patalpoje (b. l. 37), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kad bÅ«tent Å¡ioje kameroje buvęs pareiÅ¡kėjas daužė kameros duris, niokojo kitÄ inventorių bei nevykdė reikalavimų nusiraminti.

PrieÅ¡ingai, Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, jog Å¡ių aplinkybių nustatyti buvo neįmanoma, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors skundžiamame nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitÄ inventorių, tačiau atsakovas jokio akto, jokių nuotraukų ar kitokių duomenų dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylÄ nepateikė. Pažymėtina, kad nutarime pareiÅ¡kėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje (patalpoje) pareiÅ¡kėjas kalėjo, neįvardinta, kokį turtÄ tiksliai jis suniokojo.

Ginčijamame nutarime buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodyta, kokį). Pareiškėjo kaltė iš esmės grindžiama tik prielaida, kad jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus, nes triukšmas sklido iš visų kamerų, tačiau vien tik tokia prielaida, kuri nepagrįsta jokiais kitais įrodymais, savaime yra nepakankama kaltę neigiančio pareiškėjo nubaudimui, juo labiau, kad kameroje jis kalėjo ne vienas, o dar su dviem nuteistaisiais, iš kurių bet kuris galėjo atlikti skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. N. (pareigÅ«nas, surašęs tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 46-1572b) nurodė, jog masiniai neramumai prasidėjo 12 bÅ«rio kamerose kai darė 4 kameros kratÄ . TriukÅ¡mas ėmė sklisti iÅ¡ visų patalpų, girdėjosi Å¡auksmai, daužymas durų. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 10 bÅ«rio 11 patalpoje, tačiau konkrečiai jo veiksmų liudytojas nematė. Teigė, kad per durų langelį matė tik tai, kad pareiÅ¡kėjas stovėjo prie stalo, nieko nedaužė.

Negalėjo pasakyti, ar pareiÅ¡kėjas Å¡ių įvykių metu Å¡aukė kÄ nors, tačiau jis pažeidė dienotvarkę, nes buvo apsirengęs drabužiais. Liudytojas nurodė, jog tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas kaip bendro pobÅ«džio praneÅ¡imas apie įvykusius masinius neramumus. Teismo posėdžio metu liudytoja K. J.–G. (pareigÅ«nė, suraÅ¡iusi tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 46-1572a) nurodė, kad nebuvo priėjusi nei prie patalpos, kurioje kalėjo pareiÅ¡kėjas, nei įėjusi į jos vidų, todėl nematė, kÄ pareiÅ¡kėjas darė.

Tačiau iÅ¡ jo patalpos buvo girdėti triukÅ¡mas, durų trankymas. Tai girdėjo, nes ji buvo prie pareigÅ«nų posto, o pareiÅ¡kėjo patalpa buvo už 3-4 metrų. Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo ( toliau – ABTÄ®) 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.

Teismo vertinimu, minėti liudytojų parodymai ir jų suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai. Abu liudytojai paaiÅ¡kino, kad masinių neramumų metu nematė pareiÅ¡kėjo, atliekančio bÅ«tent tuos veiksmus, už kuriuos jis nubaustas. Liudytojai negalėjo įvardinti, kÄ pareiÅ¡kėjas veikė tuo metu, kai vyko masiniai neramumai. Taigi, liudytojų apklausa teisme nesuteikė jokios naujos informacijos ir nepadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius konkrečius veiksmus masinių neramumų metu atliko bÅ«tent pareiÅ¡kėjas.

Nors teismo posėdžio metu liudytojas L. N. nurodė, kad pareiÅ¡kėjÄ kameroje matė apsirengusį, o tuo metu jis turėjo miegoti, todėl pareiÅ¡kėjas pažeidė dienotvarkę, tačiau teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas ne už tai, kad vilkėjo drabužius nakties metu ir tokiais veiksmais pažeidė dienotvarkę, o už tai, kad kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitÄ inventorių, bei nevykdė teisėtų pareigÅ«nų nurodymų nusiraminti.

Todėl dienotvarkės nesilaikymas dėl kitokių veiksmų (drabužių vilkėjimo nakties metu) nėra Å¡ios bylos dalykas. Byloje buvo iÅ¡tirti ir pateikti pataisos namų koridoriuose įrengtų vaizdo kamerų įraÅ¡ai bei pareigÅ«nų neÅ¡iojamųjų vaizdo registratorių įraÅ¡ai (b. l. 141-142), tačiau jie taip pat nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimÄ skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais. Vaizdo įraÅ¡uose matomi koridoriaus vaizdai, pareigÅ«nai, atliekamų kratų vaizdai, tačiau nėra matomas kamerų vidus bÅ«tent masinių neramumų metu.

PareiÅ¡kėjo kameros Nr. 1010 vidus vaizdo įraÅ¡uose neužfiksuotas. Nors įraÅ¡uose girdėti triukÅ¡mas, durų daužymo garsai, tačiau neįmanoma identifikuoti konkrečių kamerų, iÅ¡ kurių sklido garsai, bei konkrečių Å¡iuos neramumus kėlusių asmenų, kadangi jie nėra nufilmuoti. Taigi, masinių neramumų vaizdo įraÅ¡ai patvirtina tik neramumų faktÄ , bet ne pareiÅ¡kėjo atliktus veiksmus, todėl jie nėra pareiÅ¡kėjo kaltės įrodymas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, iÅ¡tirtus įrodymus ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ dėl pažeidimo įrodinėjimo, darytina iÅ¡vada, jog skundžiamame 2019-07-25 PravieniÅ¡kių PN direktoriaus nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pažeidimo jis nepadarė. Priešingai, tarnybiniuose pranešimuose ir vaizdo įrašuose, kurie buvo pagrindinis nuobaudos skyrimo pagrindas, nenurodyti ir nesimato jokie konkretūs nuteistieji, kurie atliko neteisėtus veiksmus. Teisme apklausus tarnybinius pranešimus surašiusius liudytojus ir peržiūrėjus vaizdo įrašus pareiškėjo individualūs veiksmai nepaaiškėjo ir skundžiamame nutarime jam inkriminuoti pažeidimai nepasitvirtino.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus ir abstraktus, o nuobauda skirta nesurinkus pakankamų pareiÅ¡kėjo kaltės įrodymų, objektyviai nenustačius pareiÅ¡kėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties. Teismo vertinimu, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl nutarimu skirtos nuobaudos, objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko įrodymų pakankamumo vertinimo Å¡iuo atžvilgiu neatliko ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, todėl taip pat priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Teismas pažymi, kad įstatymo virÅ¡enybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas vieÅ¡ojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę įgyja, kai vieÅ¡ojo administravimo institucija atlieka tyrimÄ ir priima sprendimÄ , kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. VieÅ¡ojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymÄ ar atėmimÄ , pareigų atsiradimÄ ar pasikeitimÄ ), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimÄ ar pablogėjimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus).

Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimÄ , konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, vieÅ¡ojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o visos abejonės tokiais atvejais turi bÅ«ti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepaisoma pagrindinių Å¡iuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų. Pagal nutarime apibrėžtÄ kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikÅ¡miai paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nutarime nurodytÄ nusižengimÄ , byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad skundžiamuose sprendimuose nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (motyvai) ir konkretÅ«s bei pakankami įrodymai, kurie pagrįstų, kad remiantis turima medžiaga pareiÅ¡kėjui buvo pagrindas skirti drausminę nuobaudÄ , todėl laikytina, jog abu skundžiami sprendimai neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, galiojusių sprendimų priėmimo metu. Esant minėtoms aplinkybėms, nuobaudos skyrimas pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas, skundžiami aktai naikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ tenkinti. Panaikinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019-07-25 nutarimÄ 69-1421 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-09-30 sprendimÄ Nr. 2S-4103 „Dėl D. K. skundo iÅ¡nagrinėjimo“. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Ramūnas Šarka