2024-05-22 Nr. BB-2878-1-06-2-00104-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas

Alenas Piesliakas

atskiroji nuomonė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-495/2024

2024 m. gegužės 22 d.

Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prokuratūra su tokiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pritariu Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad apygardos teismo pirmininkas nepagrįstai nepatvirtino teisėjos N. Girnytės nusišalinimo. Manau, kad 2023 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją priimant esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nebuvo padaryta.

Kaip ne vieną kartą pabrėžta teismų praktikoje, nešališkumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nušalinimo ar nusišalinimo pagrindai yra nustatyti BPK 58 straipsnyje. Teisėja N. Girnytė nusišalino BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – proceso dalyviams motyvuotai nurodant kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Teisėjos nutartyje nurodyti pagrindai rodo, kad byloje kilo abejonių dėl teisėjos nešališkumo subjektyviuoju aspektu, o teisėjos nurodyti faktai lėmė išvadą, kad, kitų proceso dalyvių požiūriu, ji negalėjo išlikti nešališka.

Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties, teisėjai N. Girnytei pagrindas nusišalinti buvo šios aplinkybės: 1) jos asmens duomenų panaudojimas; 2) VĮ Registrų centro atsakymas, kad Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) istorijoje yra išlikusi informacija apie teisėją; 3) teisėja kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar nėra nusikalstamos veikos požymių, ir prašydama ginti viešąjį interesą, kad ji dėl savo pareigų atlikimo nepatirtų neigiamų pasekmių. Teisėja, atsižvelgdama į proceso dalyvių nepasitikėjimą ja, jų pareikštą nušalinimą arba pareikšto nušalinimo palaikymą, nusprendė, kad, toliau jai nagrinėjant bylą, gali būti sudarytos prielaidos kilti tiek proceso dalyvių, tiek visuomenės abejonėms dėl jos nešališkumo, todėl nuo bylos nagrinėjimo ji nusišalino.

Pagal BPK 59 straipsnio 4 dalį, teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas. Jeigu nusišalinimas nepatvirtinamas, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo bylą nagrinėti iš esmės. Nepatvirtindamas nusišalinimo, teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas turi pateikti argumentus dėl kiekvieno nusišalinimą pareiškusio teisėjo argumento, kuris buvo pagrindas jam nusišalinti, ir nurodyti, kodėl teisėjo nurodytos faktinės aplinkybės nelemia jo šališkumo. Teismo pirmininko motyvai turi būti labai aiškūs ir paneigiantys visus nusišalinimo argumentus.

2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė nepatvirtino teisėjos N. Girnytės nusišalinimo. Pirmininkė nurodė, kad duomenys dėl teisėjos N. Girnytės buvimo UAB „B“ valdybos nare iš JAR buvo išregistruoti. Pirmininkei buvo svarbu ir tai, kad nušalinimą pareiškę baudžiamojo proceso dalyviai nėra pateikę realiai egzistuojančių įrodymų, kurie nuginčytų pateiktus duomenis ir kartu paneigtų teisėjos nurodytas aplinkybes, jog ji jokia forma nėra išreiškusi valios būti renkama ar skiriama UAB „B“ valdybos nare. Teisėjos N. Girnytės motyvas, kad ji negali dalyvauti procese ir nusišalina siekdama išvengti neobjektyvių interpretacijų ir įtarinėjimų, yra formalus ir negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamu pagrindu patvirtinti nusišalinimą.

Manau, kad teismo pirmininkės nutartyje nurodyti motyvai nepaneigia teisėjos N. Girnytės nutartyje nurodytų pagrindų, o į kai kuriuos iš viso neatsako. Teisėjos nutarties argumentai visai nėra formalūs. Teisėja N. Girnytė nurodė, kad viena aplinkybių, lėmusių jos nusišalinimą, yra ta, kad buvo panaudoti jos asmens duomenys. Teisėjos asmens duomenų panaudojimas yra reikšmingas ne dėl formalaus jų panaudojimo registruojant teisėją kaip valdybos narę JAR ar dėl formalaus išregistravimo, ar dėl negalėjimo jų visiškai pašalinti iš JAR.

Toje situacijoje nebuvo aišku (tai nebuvo nustatyta ir ikiteisminiame tyrime), iš kur J. G. gavo teisėjos N. Girnytės asmens duomenis, todėl teisėja turėjo pagrindą susirūpinti savo asmens saugumu, kai kriminalinių nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo, kurio bylą ji nagrinėja, turi jos asmens duomenis ir be teisėjos žinios juos panaudoja. Situaciją komplikuoja tai, kad nebuvo aišku, ką jis su šiais asmens duomenimis toliau ketina daryti ir kokią įtaką tai gali padaryti teisėjai jos nagrinėjamoje byloje priimant sprendimą.

Tokį susirūpinimą pagrindžia ir kitas teisėjos motyvas – kad ji kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar nėra nusikalstamos veikos požymių, ir prašydama ginti viešąjį interesą, kad teisėja dėl savo pareigų atlikimo nepatirtų neigiamų pasekmių. Teisėja manė, kad dėl J. G. veiksmų ji gali patirti neigiamų pasekmių, ir prašė ją ginti. Šis kreipimasis buvo susijęs su ja, su jos interesu išsiaiškinti, iš kur buvo gauti jos asmens duomenys, ir tikslu patraukti asmenį (galima buvo numanyti, kad toks asmuo būtų J.

G.) baudžiamojon atsakomybėn, jeigu bus nustatyta nusikalstamos veikos požymių. Teisėja N. Girnytė, būdama profesionali teisininkė, suprato, kad po jos kreipimosi į prokuratūrą galimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl asmens, kurio bylą ji nagrinėja, o ji toje byloje įgis kokį nors statusą, kuris bus priešingas J. G.. Vėliau prokuratūra dėl šių aplinkybių pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl to teisėja turėjo dalyvauti įvairiuose veiksmuose. Be to, svarbu ir tai, kad pati teisėja deklaravo, kad ji negali nešališkai nagrinėti bylos, o teismo pirmininkės sprendimas negali pakeisti tokio jos asmeninio jausmo, todėl subjektyviojo nešališkumo aspektu proceso dalyviams išliktų pagrįstų abejonių jos nešališkumu.

Teisėja teisingai manė, kad tokioje situacijoje ne tik proceso dalyviams, bet ir pašaliniam stebėtojui gali kilti abejonių jos nešališkumu.

Pats BPK 59 straipsnio 4 dalies reguliavimas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.

Pritardamas teisėjų kolegijos išvadoms dėl dirbtinai paties J. G. sukurtos situacijos, kartu noriu pabrėžti, kad, netgi dirbtinai sukūręs situaciją ir ja pasinaudojęs reikšdamas nušalinimus teismui, asmuo turi teisę į teisingą teismą.

Teisėjas Alenas Piesliakas