ffd20e02-9e91-472b-bb26-13246ba29f63 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4464-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02367-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1                                                                        (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienėdalyvaujant pareiškėjui D.

P.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. P. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), po 20 Eur už kiekvienÄ kalinimo parÄ nuo 2017 m. kovo 16 d. iki kalinimo pabaigos neturtinei žalai atlyginti.

PaaiÅ¡kina, kad nuo 2017 m. kovo 16 d. yra kalinamas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis: kameros perpildytos, nėra ventiliacijos, todėl trÅ«ksta gryno oro, ant kameros sienų veisiasi pelėsiai ir grybeliai, nuo lubų krinta tinkas, lupasi dažai, veisiasi parazitai, žiemÄ bÅ«na Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, nėra karÅ¡to vandens indams plauti, staliukai maži, todėl neužtenka vietos valgyti prie stalo. Sanitariniame mazge pažeidžiamas jo privatumas, nes jis įrengtas prie pat įėjimo, o nuo likusio kameros ploto atskirtas tik sienele.

Ä® duÅ¡Ä veda tik 1 kartÄ per savaitę ir leidžia praustis tik 15 min., pasivaikščioti veda tik 1 val. per dienÄ , o į sporto salę – tik 1 kartÄ per savaitę. Dėl tokių sÄ lygų nuolat patiria didelių nepatogumų, baimę dėl galimai atsinaujinsiančios tuberkuliozės, iÅ¡gyvenimų, dvasinį diskomfortÄ , periodiÅ¡kai blogėja sveikata, pareiÅ¡kėjas yra dirglus, krinta svoris.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, kurį vėliau patikslino, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–16, 72). Taip pat praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 2,10 Eur iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ .Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvežtas 2017 m. kovo 17 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109 (plotas 7,31 m2, 2 asmenys kameroje), joje buvo iki 2017 m. kovo 19 d., 2017 m. kovo 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 198 (plotas 7,94 m2, 1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 21–balandžio 3 d. buvo toje pačioje kameroje (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 150 (plotas 7,56 m2, 2 asmenys kameroje), joje buvo iki 2017 m. gegužės 14 d. 2017 m. gegužės 15 d. iÅ¡vežtas į Å venčionių areÅ¡tinę.

Ä® LukiÅ¡kių TI-K grįžo 2017 m. gegužės 19 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123 (plotas 7,42 m2, 1 asmuo kameroje), tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 132 (plotas 7,94 m2, 1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 132 buvo iki 2015 m. gegužės 21 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 329 (plotas             7,61 m2, 1 asmuo kameroje), joje buvo iki 2017 m. gegužės 30 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 144 (plotas 7,94 m2, 2 asmenys kameroje), joje buvo iki             2017 m. birželio 18 d. 2017 m. birželio 19 d. iÅ¡vežtas į Å venčionių areÅ¡tinę.

Ä® LukiÅ¡kių TI-K grįžo 2017 m. birželio 23 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122 (plotas 7,38 m2, 1 asmuo kameroje), tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 131 (plotas 7,94 m2, 1 asmuo kameroje), joje buvo 2017 m. birželio 24–27 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. birželio 28 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 257 (plotas 34,57 m2, 4 asmenys kameroje), joje buvo 2017 m. birželio 29–liepos 5 d. (6 asmenys kameroje) ir 2017 m. liepos 6–12 d. (5 asmenys kameroje). Pažymi, kad kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 x 0,5 m (0,3 m2), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2).

Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes tam, kad būtų užtikrinta asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nėra nustatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.Kamerose langai vėdinti pritaikyti, vėdinama natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie gyvenamÄ sias kameras reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodo, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustato reikalavimų gyvenamosiose kamerose įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ . LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę iki 15 min., o tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas duÅ¡u negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (2001-07-24 sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Taip pat nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore tam skirtoje teritorijoje yra sudaryta galimybė. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jis gali bÅ«ti sutrumpintas tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiama teisė pasivaikščioti nuo 1 iki 2 val. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kino sale, taip pat dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (Å¡achmatų, Å¡aÅ¡kių, stalo teniso ir kt.) turnyrai, Å¡iltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepÅ¡inio, sunkumų kilnojimo varžybos.

Ä®staigoje įrengtoje koplyčioje vyksta religinio pobÅ«džio renginiai, aukojamos Å v. MiÅ¡ios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiÅ¡kų kolektyvų koncertai, taip pat gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K, turi parodyti iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ .Mano, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d. (skundo teismui iÅ¡siuntimo dienos) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Dėl minimalaus ploto kamerose PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros buvo perpildytos, o sanitariniame mazge buvo pažeistas jo privatumas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni nei laisvėje esantiems asmenims apribojimai (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Teismui nėra pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti.IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 7–16) pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas             2017 m. kovo 17–19 d., 2017 m. balandžio 4–gegužės 14 d., 2017 m. gegužės 23–30 d., iÅ¡ viso 52 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotÄ ) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m2).

Likusiomis dienomis (2017 m. kovo 17–liepos 10 d., iÅ¡ viso 56 dienas) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotÄ ) atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, 2017 m. gegužės 15–18 d., 2017 m. birželio 19–22 d., iÅ¡ viso 8 dienas, jis buvo iÅ¡vežtas į Å venčionių areÅ¡tinę, todėl LukiÅ¡kių TI-K nebuvo. Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, ir pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas 52 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemiančia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas su kitais nuteistaisiais buvo laikomas 104 dienas. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 19 d. praneÅ¡ime Nr. 24-4746 „Dėl D. P. skundo“ (toliau – LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imas) (b. l. 51–52) nurodyta, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m sienele, posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitų gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atsakovės atstovė atsiliepime, kurį vėliau patikslino, nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kameroje              Nr. 257 buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 10 d. Kadangi Å¡ioje kameroje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa, teisė į privatumÄ pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Kitose kamerose sanitariniame mazge įrengtos užuolaidos, todėl, teismo nuomone, toks sanitarinio mazgo įrengimas taip pat nelaikytinas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų bloginimu ir jo teisių pažeidimu.

Dėl netinkamos ventiliacijos, kamerų įrengimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, veisėsi pelėsiai ir grybeliai, nuo lubų krito tinkas, luposi dažai, veisėsi parazitai, žiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, nebuvo karÅ¡to vandens indams plauti, staliukai maži, todėl neužteko vietos valgyti prie stalo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 iki 65 proc. (16 punktas).Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Tų pačių taisyklių 14.6 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad kamerose iki 4 lovų stalo matmenys yra 0,6 x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalų dydis priklauso nuo lovų skaičiaus, jose yra suolai, kurie atitinka stalo dydį. Kameros vėdinamos per langus, jų rėmai lengvai atidaromi ir pritaikyti vėdinti. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Teismui nėra pagrindo netikėti Å¡iuo praneÅ¡imu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai                   (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 21–48), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte (b. l. 21–22) kameroje Nr. 329, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gegužės 22–30 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akte (b. l. 28–29) ir 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akte (b. l. 41–42) kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gegužės 19 d., pažeidimų taip pat nenustatyta.

Minėtos normos pažeidimų nenustatyta ir 2017 m. balandžio 3 d. patikrinimo akte (b. l. 39–40) kameroje Nr. 109, kurioje jis buvo laikomas 2017 m. kovo 17–19 d., 2017 m. kovo 24 d. patikrinimo akte (b. l.

45) kameroje          Nr. 329, kurioje buvo laikomas 2017 m. gegužės 22–30 d. Kitose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas atsiliepime nurodytais laikotarpiais, patikrinimai nebuvo atlikti. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imas bei minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus. Kadangi teisės aktuose nėra nustatyta pareiga įrengti karÅ¡to vandens tiekimÄ Ä¯ kameras, todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad kamerose staliukai per maži, todėl neužtenka vietos pavalgyti, vertintinas kritiÅ¡kai. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kamerose iki 4 lovų įrengto stalo dydis yra apie 0,6 x 0,5 m, o kamerose, kuriose daugiau nei 4 lovos, stalo dydis skiriasi atsižvelgiant į lovų skaičių, jose yra suolai, atitinkantys stalo dydį. Taigi, matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K užtikrino teisę pavalgyti prie stalo. Teismo nuomone, individualÅ«s pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, o tam tikri galimi nepatogumai yra susiję su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į įkalinimo įstaigÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos ir netinkamo kameros įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pasivaikščiojimų, sporto salės ir duÅ¡o PareiÅ¡kėjas teigia, kad duÅ¡e 15 min. 1 karto per savaitę, pasivaikščiojimo 1 val. per dienÄ ir sporto salės 1 karto per savaitę yra per mažai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io Kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

BVK 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienÄ specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas (BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas (BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nei pareiÅ¡kėjas, nei LukiÅ¡kių TI-K nenurodo, kuriai grupei pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas, todėl laikytina, kad jis buvo priskirtas paprastajai grupei. Kaip nurodė atsakovės atstovas, teisė pasivaikščioti nuo 1 iki 2 val. suteikiama atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ .

Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jis gali bÅ«ti sutrumpintas tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.Kadangi pareiÅ¡kėjas sutinka, kad turėjo galimybę pasivaikščioti 1 val. per dienÄ , atsakovės atstovas patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K vadovavosi BVK nuostatomis, buvo suteikta galimybė pasivaikščioti nuo dviejų valandų iki valandos, todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus. Teismas atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K suteikiama galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, koncertuose ir kitoje veikloje, tai gali kompensuoti, pareiÅ¡kėjo manymu, per trumpÄ pasivaikščiojimo kiemeliuose laikÄ .Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 96 punkte nustatyta, kad suaugusiems suimtiesiems sÄ lygos sportuoti ir mankÅ¡tintis sudaromos pagal galimybes. Tų pačių taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Kaip teigia pareiÅ¡kėjas, tiek galimybė sportuoti, tiek nusiprausti duÅ¡e 1 kartÄ per savaitę jam buvo užtikrinta, taigi, LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimus vykdė.

Noras sportuoti, nusiprausti dažniau ir ilgiau vertintinas kaip papildomi pareiÅ¡kėjo poreikiai, už kuriuos valstybė negali bÅ«ti atsakinga. Dėl žalos dydžio Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint LukiÅ¡kių              TI-K pareiÅ¡kėjui 52 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 52 dienas. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotÄ (3,6 m2) pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti nurodoma 20 Eur suma už kiekvienÄ kalinimo parÄ nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygomis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 520 Eur sumos priteisimas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį praneÅ¡imÄ Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vienai raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytinas 0,06 Eur mokestis.

Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 2,10 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimÄ . Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, jei įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 520 (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                   Irena Paulauskienė