ffd0b719-6b24-43cd-bb2c-1cc4c0d4a5f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-493/2011                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1;

                                                                                        24.4; 27.3.1.10; 41; 50.5; 121.18 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,atsakovo K.

J. B. atstovei S. B.,trečiojo asmens atstovui advokatui Dariui AliÅ¡auskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. (V.) L. ir trečiojo asmens 424-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir trečiojo asmens prieÅ¡ieÅ¡kinis, civilinėje byloje Nr. 2-748-578/2010 pagal ieÅ¡kovo V. (V.) L. ieÅ¡kinį atsakovams L.

M., N. J., I. S., N. P., M. V., L. Š., E. L., S. A., J. P., K. J. B., D. B., M. K., L. D., A. P., V. P., I. P., L. P., O. G., N. B., V. J., A. N., L. B., E. B., R. P. L., A. D., J. S., G. J., J. V., J. A., A. J., A. K., R. K., S. V. K., R. M., V. L., F. K., L. T., A. V. T., J. Š., A. S., K. A. D., B. H. V., J. K., P. V., I. J., I. K., M. N., M. M., R. R., S. K., M. V., S. Č., I. V., R. V., K. M., S. L., B. I. T., A. M., I. Č., R. P., B. M., I. Š., A. V., L. J., E. Š. ir Z. K. dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo (tretieji asmenys 424-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija „Putinas“ ir A.

Č.), bei pagal trečiojo asmens 424-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. (V.) L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuomos mokesčio priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų:1. L. M., E. L., M. K., O. G., R. P. L., G. A., V. L., K. A. D., I. J., S. K., S. L. ir I. Å . po 1 713,43 Lt;2.

N. J., S. A., L. D., N. B., A. D., A. J., F. K., A. V. T., I. K., M. V. ir B. I. T. po 1 652,24 Lt;3. I. S., J. P., V. J., J. S., M. N., S. Č., K. B. ir E. Š. po 1 264,68 Lt;4. N. P., K. J. B., I. P., A. N., G. J., S. V. K., J. Š., J. K., M. M., I. G., R. P. ir Z. K. po 2 131,59 Lt;5. L. Š., D. B., J. V., J. J., A. S., R. R., K. M. ir B. M. po 1 723,63 Lt;6. P. V. 861,81 Lt;7. A. P. ir V. P. solidariai 1 264,68 Lt;8. J. B. ir S. B. solidariai 1 723,63 Lt;9. L. B. ir E. B. solidariai 1 723,63 Lt;10. A. K. ir R. K. solidariai 1 264,68 Lt;11.

L. T. ir A. V. T. solidariai 1 264,68 Lt;12. S. P. ir P. P. solidariai 1 264,68Lt;13. I. V. ir R. V. solidariai 2 131,59 Lt;14. A. V. ir L. J. solidariai 1 652,24 Lt.IeÅ¡kovas nurodė, kad jis pagerino DNSB „Putinas“ bendraturčių turtines sÄ lygas savo lėšomis. Faktas, kad ieÅ¡kovas investavo į iÅ¡nuomotų patalpų rekonstravimÄ ir įrengimÄ , yra įrodytas, tai nustatyta teismo sprendimu ir ginčo dėl to nėra. Naujai įrengtomis patalpomis bendrija naudojasi, jas nuomoja ir gauna pelnÄ . Patalpų rekonstrukcija atlikta sutinkant bendrijos valdymo organui, turint leidimÄ statybai.

IeÅ¡kovo teisės buvo pažeistos 2005 metais, kada jis gavo nurodymÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo patalpų. Trečiasis asmuo DNSB „Putinas“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir patenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį:1. Pripažinti 1995 m. birželio 12 d. tarp ieÅ¡kovo ir Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 73 (toliau – GNEB Nr.73) sudarytÄ sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ DNSB „Putinas“ ieÅ¡kovo naudai 21 200 Lt atliktų įmokų;2.

Pripažinti, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir DNSB „Putinas“ atsirado 1995 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp GNEB Nr.73 ir ieškovo, pagrindu;

3. Priteisti iš ieškovo DNSB „Putinas“ naudai 121 271,04 Lt nuomos mokesčio;

4. Priteisti iš DNSB „Putinas“ ieškovo naudai 52 914 Lt daikto pagerinimo išlaidų;

5. Ä®skaityti Å¡alims priteistinas sumas ir bendrai priteisti DNSB „Putinas“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo            47 157,04 Lt. Trečiojo asmens teigimu, Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas įrengs patalpas ir jomis naudosis už nedidelį mokestį, kas bus kaip atlygis už tai, kad bendrija leido naudotis bendro naudojimo patalpų konstrukcijomis. AtitinkamÄ laikÄ naudojusis patalpomis negalima praÅ¡yti atlyginimo už atliktus darbus. Jeigu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti visas iÅ¡laidas už patalpų pagerinimÄ , tai nuomos mokestis ieÅ¡kovui turi bÅ«ti skaičiuojamas ne už tuščias patalpas, o už įrengtas.

IeÅ¡kovas pagerinimo darbų vertę skaičiavo 1997 m. kainomis, jo sÄ mata ir bendrijos pateikta iÅ¡laidų sÄ mata skiriasi. Bendrijos sÄ mata yra realesnė, jos pirmininkas matė, kaip vyko statybos darbai. IeÅ¡kovas statybos darbus vykdė Å«kio bÅ«du, nemokėjo mokesčių.IeÅ¡kovas V. L. dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio prašė taikyti senatį. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir DNSB „Putinas“ buvo sudaryta nuomos sutartis, aptarta nuomos kaina, Å¡alys jos vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti negali. Buvo sudarytos nenormalios sÄ lygos naudotis patalpomis, todėl ieÅ¡kovas nuomos sutartį nutraukė.

PrieÅ¡ieÅ¡kinys pateiktas praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovų I. S., L. Å ., E. L., I. J., I. K., M. M., R. R., S. K., M. N. ir S. V. K. atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo, tačiau tokio daikto nebuvo. Ten buvo tik patalpų konstrukcijos, kurios Registrų centre nebuvo registruotos. IeÅ¡kovas be pagrindo nutraukė nuomos sutartį.Atsakovo K.

J. B. atstovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atliko darbus neteisėtai, neturėdamas nei statybos leidimo, nei daugiabučio namo gyventojų sutikimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2001 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo patalpas.

Kitoje byloje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 24 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 19 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartimis nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ tiek teismui, kuris nebeturi teisės dar kartÄ vertinti tų pačių faktų bei teisinių santykių, konstatuotų ir įvertintų nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tiek ir bylos Å¡alims, kurios nebeturi teisės ginčyti nurodytais teismų sprendimais nustatytų faktų bei teisinių santykių.

Teismai nustatė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos santykiai, o 1995 m. birželio 12 d. sutartis įvertinta ir kaip preliminarioji sutartis, kuria buvo numatyta ateityje sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti, kad nuomos santykiai tarp ieÅ¡kovo ir DNSB „Putinas“ atsirado 1995 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu. Nors teismai konstatavo, kad bendrijos valdymo organai neturėjo teisės savo nuožiÅ«ra disponuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei tarp jų įrengtomis patalpomis, tačiau faktiÅ¡kai nuomos santykiai tarp Å¡alių buvo susiklostę, Å¡alys vykdė 1995 m. birželio 12 d. sutarties nuostatas, ieÅ¡kovas įrengė ginčo patalpose stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ ir juo naudojosi.

IÅ¡perkamosios nuomos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi patalpų bendraturčiai tokio sutikimo nedavė. Å alims nesudarius nustatytu terminu iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, prievolė sudaryti tokiÄ sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo 1995 m. birželio 12 d. sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti 1995 m. birželio 12 d. sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ .Teismas nurodė, kad pagal CK 6.501 str. 1 d., kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita.

Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Šio ginčo atveju, ieškovui buvo suteikta galimybė naudotis ne konkrečiu daiktu, o tuščiomis erdvėmis pastato cokoliniame aukšte, iš kurių ginčo patalpų bendraturčiai tuo metu jokios turtinės naudos negavo. Svarbi ginčo aplinkybė yra ta, kad patalpos buvo pertvarkytos pritaikant jas ieškovo vykdomai komercinei veiklai ir tik šiuo tikslu.

Visi ieÅ¡kovo atlikti statybos-remonto darbai sukÅ«rė naujÄ objektÄ , kuris buvo skirtas tik ieÅ¡kovo vykdomai veiklai, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas neabejotinai gavo ekonominės naudos. Nuomos santykių Å¡alys buvo numačiusios sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, vadinasi nenumatė galimybės ateityje stomatologinio-ortopedinio kabineto nuomoti kitiems asmenis ar kitaip naudoti ir gauti iÅ¡ to turtinę naudÄ . Tačiau nei 1995 m. gegužės 30 d., nei 1995 m. birželio 12 d. sutartyse nebuvo numatyta, kad už tuščių erdvių įrengimÄ ir pritaikymÄ iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo komercinei veiklai, ginčo patalpų bendraturčiams gali kilti pareiga atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtas iÅ¡laidas.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog susiklostę Å¡alių santykiai rodo, kad statybos-remonto darbai buvo atlikti siekiant pritaikyti ginčo patalpas iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo reikmėms ir naudoti jas stomatologinio-ortopedinio kabineto veiklai bei gauti už tai ekonominę naudÄ , o patalpų bendraturčiai – atsakovai, leido ieÅ¡kovui užsiimti patalpose tam tikra veikla, pritaikant jas tai konkrečiai veiklai, tačiau atsakovai nedavė leidimo ieÅ¡kovui iÅ¡sinuomotas patalpas pagerinti, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės į turėtų Å¡iam tikslui iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 178 str.).Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 121 271,04 Lt nuomos mokesčio, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡sikėlus iÅ¡ ginčo patalpų, atsakovai gali disponuoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis įrengtomis patalpomis (nuomoti, parduoti ir t.t.) bei gauti iÅ¡ to turtinę naudÄ . Todėl atmetęs ieÅ¡kinį ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas atmetė ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Teismas nurodė, jog atmetus šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei ieÅ¡kinį, negali bÅ«ti patenkinti kiti likę prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio senaties terminų, kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis atmesti kitais pagrindais. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovo V. L. atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo     2010 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Aplinkybė, kad savo lėšomis įrengtas patalpas ieÅ¡kovas naudojo profesinėje veikloje (stomatologiniam kabinetui) bei iÅ¡ to turėjo turtinę naudÄ , negali bÅ«ti pripažinta pagrįstu ieÅ¡kinio netenkinimo motyvu. Nuomos sutartis buvo sudaryta tuo tikslu, kad įrengtas patalpas ieÅ¡kovas naudos stomatologiniam kabinetui ir laboratorijai. Be to, buvo bÅ«tina įvertinti ir tai, kad įrengęs patalpas ieÅ¡kovas mokėjo 530 Lt nuomos mokestį, o tÄ mokestį, kurio dėl prasidėjusių konfliktų su bendrijos pirmininku nesumokėjo nuo 2002 m. birželio iki 2005 m. gruodžio (22 260 Lt), iÅ¡skaitė iÅ¡ reikalaujamos turto pagerinimo sumos, t.y. sumažino ieÅ¡kinio sumÄ .

Teismo iÅ¡vada dėl turtinės naudos turėjimo ne tik nepagrįsta, bet ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes ir atsakovai per trečiÄ jį asmenį iÅ¡ nuomos turėjo sutartÄ turtinę naudÄ .Teismas teisingai nustatė dvi ieÅ¡kinio tenkinimui esminę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis ir jėgomis įrengė patalpas buvusiose gyvenamojo namo ertmėse tarp laikančiųjų konstrukcijų, taip pat, kad teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę reikÅ¡mę, buvo nustatyta, jog tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens yra susiklostę patalpų nuomos teisiniai santykiai.

Teismas neteisingai Å¡ias aplinkybes kvalifikavo, t. y. padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neturi teisės į pagerinimų atlyginimÄ . Tiek 1964 m. CK 316 str., galiojęs nuomos teisinių santykių atsiradimo momentu, tiek 2000 m. CK 6.501 str. 1 d., galiojusi nuomos teisinių santykių pasibaigimo momentu, numato nuomininko teisę į turėtų iÅ¡laidų daikto pagerinimui atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita. Net sutikus su teismo iÅ¡vada, kad sutartyje nebuvo numatyta teisė į turto pagerinimo atlyginimÄ , tokiÄ teisę ieÅ¡kovas turi pagal įstatymÄ .

Kita vertus, 1995 m. birželio 12 d. sutarties 20 punkte ne tik kad numatyta ieÅ¡kovo teisė į pagerinimų atlyginimÄ , bet ir į dvigubÄ tokių pagerinimų kainÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovas turi teisę į turto pagerinimo atlyginimÄ tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal sutartį. Ankščiau priimtuose teismų sprendimuose yra konstatuota, kad GNEB Nr. 73 (jos teisių perėmėjas yra DNSB „Putinas“) visuotinis įgaliotinių susirinkimas, įvykęs 1995 m. gegužės 19 d. (protokolas Nr.

15) leido ieÅ¡kovui įrengti stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ su laboratorija ir pavedė bendrijos valdybai sudaryti atitinkamÄ nuomos sutartį (nuomos sutartis sudaryta 1995 m. birželio 12 d.). Visuotinis įgaliotinių susirinkimas, bÅ«damas aukščiausiasis bendrijos valdymo organas, įgyvendindamas namo savininkų teises turto valdyme ir naudojime, duodamas ieÅ¡kovui sutikimÄ atlikti jų turto pagerinimÄ bei sudaryti nuomos sutartį, tuo pačiu jų vardu prisiėmė ir prievolę atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidas.

Be to, patalpų įrengimo darbai buvo atliekami gana ilgÄ laikÄ , namo bendraturčiai tai matė, tačiau prieÅ¡taravimų tokių darbų atlikimui nereiÅ¡kė. Toks jų elgesys taip pat patvirtina, kad susirinkimo nutarimas leisti ieÅ¡kovui įsirengti patalpas atitiko jų tikrÄ jÄ valiÄ . Teismo nurodytas ieÅ¡kinio atmetimo motyvas – savininkų sutikimo nedavimas, yra taip pat nepagrįstas.Teismas pažeidė ir bendruosius teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, nes ieÅ¡kovas paliko atsakovams pagerintÄ , ne mažesnės kaip 124 250 Lt vertės turtÄ , kurį trečiasis asmuo Å¡iuo metu yra iÅ¡nuomojęs. Atsakovai turi ir ateityje turės papildomÄ turtinę naudÄ iÅ¡ pagerinto turto.

Galima teigti, jog atsakovai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, nes jis sukÅ«rė bendraturčiams papildomos vertės turtÄ .      Apeliaciniu skundu trečiojo asmens DNSB „Putinas“ atstovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismui pripažinus, kad faktiÅ¡kai tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos santykiai, viena Å¡ios nuomos sutarties Å¡alių – nuomotojas turi teisę reikalauti nesumokėto nuomos mokesčio.

IeÅ¡kovui faktiÅ¡kai nuomojant ir pilnai naudojantis ginčo patalpomis nuo 1998 m. sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio 31 d., kurių nuomos kaina rinkoje buvo ne mažesnė nei 12 Lt/kv. m, ieÅ¡kovas įgijo turto (nuomos paslaugų) už 121 271,04 Lt sumÄ , iÅ¡ kurių sumokėjo tik 21 200 Lt nuomos mokesčio bei atliko turto pagerinimų už 52 914 Lt, taigi liko skolingas nuomotojui 47 157,04 Lt. IeÅ¡kovo atliktų pagerinimų vertė ir sumokėto mokesčio suma yra gerokai mažesnė ir nelygiavertė gautai naudai, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atmestinas ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo.Tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡sikėlė iÅ¡ ginčo patalpų, o atsakovai gali disponuoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise prikalausančiomis patalpomis bei gauti iÅ¡ to turtinę naudÄ , nesudaro pagrindo atmesti reikalavimÄ tinkamai atsiskaityti už laikotarpį, kuriuo buvo nuomojamas turtas.

Trečiojo asmens DNSB „Putinas“ atstovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinys, yra teisėta ir pagrįsta. IeÅ¡kinys dėl iÅ¡laidų daikto pagerinimui pareikÅ¡tas daikto savininkui, tačiau minėtas iÅ¡laidas reikalaujama priteisti nuomos sutarties pagrindu. Nuomotoju, tiek faktiÅ¡kai pagal sutartį, tiek vadovaujantis savo įstatais, buvo DNSB „Putinas“, todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

Be to, CK 6.501 str. apima atvejus, kai daikto pagerinimas vyksta iÅ¡imtinai nuomininko iniciatyva (nuomotojui tik suteikiant leidimÄ ), tačiau Å¡is pagerinimas nėra aptartas nuomos sutartimi. Pagal 1995 m. birželio 12 d. sutartį visi darbai buvo aptarti Å¡ioje sutartyje, darbų atlikimas buvo viena iÅ¡ Å¡ios sutarties sÄ lygų. IÅ¡ esmės Å¡i sutartis negali bÅ«ti vertinama tik kaip nuomos sutartis, kadangi įvairios jos sÄ lygos turi daugelio skirtingų rÅ«Å¡ių sutarčių bruožų (pirkimo-pardavimo, lizingo, statybos rangos).

Be to, Å¡i sutartis turi ir pagrindinės, ir preliminariosios sutarties požymių. Daugelis Å¡ios sutarties sÄ lygų yra prieÅ¡taringos, todėl vertinti tam tikrų sutarties sÄ lygų, pvz., 20 punkto, kaip siÅ«lo ieÅ¡kovas, neįmanoma. Ankstesnių teismų sprendimais patalpų galimas atitekimas ieÅ¡kovo nuosavybėn pripažintas neteisėtu. Taigi minėta 1995 m. birželio 12 d. sutartis iÅ¡ esmės yra negaliojanti (kÄ ir prašė pripažinti trečiasis asmuo savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu), tačiau minėtais teismų sprendimais atmestus ieÅ¡kovo reikalavimus pripažinti ginčo patalpas ieÅ¡kovo nuosavybe, nebuvo iÅ¡spręstas restitucijos klausimas.

Atsiskaitymo tarp Å¡alių klausimai turi bÅ«ti sprendžiami įvertinant faktiÅ¡kai tarp Å¡alių susiklosčiusiais nuomos santykiais, kurie, prieÅ¡ingai nei mano ieÅ¡kovas, nereiÅ¡kia 1995 m. birželio 12 d. sutarties pripažinimo nuomos sutartimi. Å iuos nuomos santykius teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų balansÄ . Nurodo, kad vienintelis teisingas ginčo iÅ¡sprendimas gali bÅ«ti įvykdytas tik ieÅ¡kovo iÅ¡laidas patalpų remontui atlikti įtraukiant į bendrÄ tarp nuomotojo ir nuomininko susidariusių įsipareigojimų tiek pagal 1995 m. birželio 12 d. sutartį, tiek pagal faktinius nuomos santykius, balansÄ ir Å¡iuos įsipareigojimus tarpusavyje įskaitant.

Realus atlygis už 8 metų naudojimosi patalpomis laikotarpį gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad jis kažkÄ praranda palikdamas atsakovams pagerintÄ turtÄ , iÅ¡ kurio atsakovai ir toliau gaus naudÄ , yra atmestini. Atsakovas K. J. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimÄ . Nurodo, kad apeliantas ne pagerino, o pablogino bendrojo naudojimo objektų bÅ«klę ir keitė jų paskirtį, įrengdamas stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ savo asmeniniam naudojimui.

Apeliantas tam neturėjo nei visų butų savininkų sutikimo, nei privalomo leidimo vykdyti statybos darbus. Pažymi, kad jis jokių įsipareigojimų apeliantui neturi, niekada nedavė jokio sutikimo nei apeliantui, nei tuometiniam GNEB valdytojui, nei DNSB valdytojui tiek dėl sutarčių su apeliantu sudarymo, tiek dėl statybos leidimo įrengti ginčo patalpose stomatologinį kabinetÄ apelianto asmeniniam naudojimui. Kadangi nebuvo visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių – butų savininkų – sutikimo dėl sutarčių su apeliantu sudarymu, Å¡ios sutartys niekada ir negaliojo.

Apeliantas neturėjo teisės rekonstruoti ir nuomotis bendrojo naudojimo patalpų. Taip pat nurodo, kad ieškovo skundui taikytinas senaties terminas pagal 1964 m. CK 84 str. nuostatas. Pažymi, kad apelianto teiginys, jog GNEB Nr. 73 buvo reorganizuota į DNSB „Putinas“ neatitinka tikrovės, nes buvo ne reorganizuota, o įsteigta nauja DNSB, kuriai GNEB Nr. 73 teisės ir prievolės neperėjo. Apeliantas rekonstravo ginčo patalpas remdamasis bendrijos valdytojo neteisėtai išduotu (nes nebuvo visų butų savininkų sutikimo) leidimu vykdyti statybos darbus.

Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie ginčo patalpų rekonstravimo faktines iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo V. L. atstovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad skundas yra nemotyvuotas, t.y. jame nėra nurodomos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Be to, trečiasis asmuo, praÅ¡ydamas priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi ne tarp Å¡alių sudaryta sutartimi ir joje numatytu nuomos mokesčio dydžiu, o nuomos mokesčiu, kuris buvo mokamas nuomojant kitas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas.

Nuomos mokesčio dydis už nuomojamas ginčo patalpas buvo nustatytas teisėtai sudaryta, nenuginčyta ir nepakeista sutartimi, kuriÄ prieÅ¡ tai bylÄ nagrinėję teismai pripažino nuomos sutartimi. Nuomos mokesčio dydis gali bÅ«ti keičiamas tik Å¡alių susitarimu, jei kas kita nėra numatyta sutartyje. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta, kad nuomos mokestis galėtų bÅ«ti keičiamas vienaÅ¡aliu trečiojo asmens reikalavimu, todėl reikalavimas priteisti didesnį nuomos mokestį, negu jis buvo nustatytas sutartyje, yra nepagrįstas.

Be to, apeliantas priešieškiniu nereiškė reikalavimo pakeisti 1995 m. birželio 12 d. sutartį, numatant, jog nuomos mokestis už nuomojamas patalpas yra 12 Lt/kv. m, todėl priešieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo pagrįstai nebuvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados Kvalifikuodamas ginčo dalyvių teisinių santykių pobūdį ir turinį pirmosios instancijos teismas vadavosi kitoje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, akcentuodamas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo taisyklę (CPK 18, 279 str.).

Be to, teismas pažymėjo, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ Ä¯siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iÅ¡ naujo neįrodinėjami. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo prejudiacialumo savybė yra viena iÅ¡ teismo sprendimo privalomumo iÅ¡raiÅ¡kų, o prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Bylos Å¡alims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galiÄ (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo teisine pozicija dėl šioje byloje vertintinų aplinkybių tiesioginio ryšio su pridėtoje civilinėje byloje Nr. 244-971-02 priimtais teismų procesiniais sprendimais jau nustatytomis ginčo dalyvių tarpusavio santykių pobūdį bei turinį patvirtinančiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad kai kurias teismų sprendimais jau nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje aiškino netinkamai arba jų be pagrindo neįvertino.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su sutarties galiojimo teisiniu vertinimu Kitoje civilinėje byloje Nr. 244-971-02 priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje ( tos bylos 2 tomas, 205-209 b. l.) nurodyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija iÅ¡nuomojo V. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), cokolinį aukÅ¡tÄ ir leido jame įrengti stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ su laboratorija. DNEB Nr. 73 visuotinis įgaliotinių susirinkimas pavedė bendrijos valdybai su minėtu asmeniu sudaryti nuomos sutartį, kuri ir buvo su V.

L. pasiraÅ¡yta 1995 m. birželio 12 d. IÅ¡ bylos duomenų seka, kad DNEB Nr. 73 iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui gyvenamojo namo cokolinio aukÅ¡to pagrindines laikančiÄ sias konstrukcijas, o ieÅ¡kovas tarp jų esančioje erdvėje įrengė atitinkamas patalpas, t.y. stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ su laboratorija. Å i kitoje byloje kasacinio teismo konstatuota aplinkybė įgalina kritiÅ¡kai įvertinti trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėstomas aplinkybes, kad ieÅ¡kovÄ V.

L. ir trečiÄ jį asmenį DNSB „Putinas“ siejo tik faktiniai patalpų nuomos teisiniai santykiai, bet ne santykiai, kurie atsirado 1995 m. birželio 12 d. raÅ¡ytinės sutarties pagrindu. Trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyti teiginiai, esÄ minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodyta, kad tarp Å¡alių kilo ne santykiai iÅ¡ 1995 m. birželio 12 d. sutarties, o faktiniai neraÅ¡ytiniai nuomos santykiai, neatitinka Å¡ios kasacinio teismo nutarties turinio ir yra prieÅ¡ingi joje padarytoms iÅ¡vadoms.

Pažymėtina, kad dar vienoje civilinėje byloje Nr. 2-92-392/2006 (taip pat pridėta prie nagrinėjamos bylos) priimtoje kasacinio teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartyje (tos bylos 143-146 lapai) konstatuota, jog tarp šalių teisiniai santykiai atsirado, o kartu ir ginčas kilo 1995 m. birželio 12 d. šalių pasirašytos sutarties pagrindu. Šioje sutartyje, kurioje 424-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Putinas“ (sutartyje nurodyta „Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 73 valdyba“) įvardijama nuomotoju, o V.

L. – nuomininku, yra aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, sutarties nutraukimo pagrindai, nurodomas sutarties galiojimo terminas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės dėl šalių nuomos teisinių santykių atsiradimo pagrindo – 1995 m. birželio 12 d. sutarties, leidžia atmesti trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, kad tarp DNSB „Putinas“ ir ieškovo V. L. atsirado ir egzistavo faktiniai (nerašytiniai) nuomos teisiniai santykiai, arba kad tokie santykiai atsirado 1995 m. gegužės 30 d. sutarties pagrindu (neoriginalios sutarties kopija – 1 tomas, 150 b. l.).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo V. L. ir trečiojo asmens DNSB „Putinas“ prievolių turinys vertintinas pagal 1995 m. birželio 12 d. sutarties sÄ lygas.              Teisėjų kolegijos vertinimu, GNEB Nr. 73 ir V. L. sudaryta 1995 m. birželio 12 d. sutartis (pridėtos civilinės bylos Nr. 244-971-02, 1 tomas, 7-9 b. l.) yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo negyvenamųjų neįrengtų 106 kv. m ploto patalpų perdavimo ieÅ¡kovui naudotis nuomos teise sutartis (1964 m. CK 297-317 str.) su galimybe nuomininko lėšomis ir darbu tas patalpas rekonstruoti ir jas įrengti pritaikant nuomininko veiklai (įrengiant stomatologinį – ortopedinį kabinetÄ su laboratorija).

Tokį sutarties teisinį kvalifikavimÄ suponuoja dalies sutarties sÄ lygų turinys (pvz., 1 punkto dalis, 2, 6, 7-10 punktai, 11 punkto dalis, 12 punktas). Sutarties sÄ lygose pakankamai aiÅ¡kiai atskleistos Å¡alių prievolės, bÅ«dingos nuomos teisiniams santykiams. Kita vertus, Å¡alių 1995 m. birželio 12 d. sutartyje yra ir kitoms sutarčių rÅ«Å¡ims bÅ«dingų požymių. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais kitoje byloje Nr. 244-971-02 nustatyta, kad Å¡ia sutartimi jos Å¡alys – nuomotojas GNEB Nr. 73 valdyba ir nuomininkas V.

L. aptarė preliminarias sÄ lygas dėl nuomojamo daikto iÅ¡pirkimo ir perėjimo nuomininko nuosavybėn (dabar galiojančio CK 6.503 str. nuostatos). Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 24 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje kitoje byloje konstatuota, kad 1995 m. birželio 12 d. sutartis yra preliminarioji sutartis, kuria siekiama ateityje sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. TÄ aiÅ¡kiai patvirtina sutarties 5 punkte aptarta sÄ lyga dėl nuomotojo įsipareigojimo sudaryti su nuomininku patalpų iÅ¡perkamosios nuomos sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje pagrįstomis pripažintos žemesniųjų instancijų teismų iÅ¡vados, kad 1995 m. birželio 12 d. sutartyje buvo ir preliminariosios sutarties sÄ lygų, kuriomis Å¡alys aptarė perduoto nuomininkui naudotis turto iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymÄ ateityje. Å ioje byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu trečiasis asmuo praÅ¡o 1995 m. birželio 12 d. sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Nei GNEB Nr. 73, nei DNSB „Putinas“ negalėjo prisiimti įsipareigojimo su ieškovu V. L. sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, nes bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendroji dalinė butų savininkų nuosavybė, kuri valdoma, naudojama ir ja disponuojama tik visų jos dalyvių sutikimu. Disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (bendrojo naudojimo patalpomis) gali gyvenamojo namo savininkai (bendraturčiai), o bendrija (per valdymo organus) jį gali tik valdyti, juo naudotis, prižiūrėti ir tvarkyti (eksploatuoti) (1964 m.

CK 96 str., 122 str., 2000 m. CK 4.37 str., 4.72 str., 4.75 str., 4.82 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (redakcija, galiojusi nuo 1995-12-29 iki 2000-07-12) 4 str., 9 str. 2 d., 20 str. 1 ir 2 d., GNEB Nr. 73 įstatų 9.6 p., 15.2-15.3 p., 27.9 p., 37.2 p., GNSB „Putinas“ įstatų 4 p., 5.5 p., 15 p., 25.2 p.). Taigi nei DNSB „Putinas“, nei DNEB Nr. 73 valdymo organai neturėjo teisės savo nuožiūra disponuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei tarp jų įrengtomis patalpomis, nes tiek Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, tiek šių konkrečių bendrijų įstatai tokios teisės jiems nesuteikė.

Ä®siteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 24 d. sprendime (priimtas civilinėje byloje Nr. 244-971-02) nustatyta, kad 1995 m. birželio 12 d. sutarties sÄ lygos dėl iÅ¡nuomoto turto perdavimo ieÅ¡kovui iÅ¡sipirkti prieÅ¡tarauja nuomotojo juridinio asmens tikslams (424-osios DNSB „Putinas“ įstatų 4 p., GNEB Nr. 73 įstatų 4 p., 15.2 p., 1964 m. CK 49 str.) ir neatitinka įstatymo reikalavimų (1964 m. CK 47 str., 2000 m. CK 1.80 str.). Padaręs tokiÄ teisinę iÅ¡vadÄ teismas visgi ex officio nekonstatavo įstatymui prieÅ¡taraujančių dalies sutarties sÄ lygų kaip niekinių ir negaliojančių ir netaikė sandorio dalies negaliojimo teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, remdamasi teismų procesiniais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis apie tai, kad 1995 m. birželio 12 d. sutarties sÄ lygų dalis dėl iÅ¡nuomoto turto perdavimo nuomininkui iÅ¡sipirkimo teise neatitikimo imperatyvių įstatymo reikalavimų, Å¡iÄ sutarties sÄ lygų dalį pripažįsta niekine ir negaliojančia nuo pat sutarties sudarymo momento (1964 m. CK 47 str., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 ir 4 d., 2000 m. CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.).

Tuo pačiu teisėjų kolegija teisiÅ¡kai nepagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 12 d. sutartį (jos dalį), ir konstatuoja, jog sprendimo dalis visiÅ¡kai atmesti trečiojo asmens prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančiu sandoriu ir restitucijos taikymo, yra neteisinga. Pažymėtina, kad niekinis sandoris (jo dalis) negalioja vadovaujantis įstatymu, t.y. nepaisant to, ar yra teismo sprendimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu. 1995 m. birželio 12 d. sutartyje nustatytos sÄ lygos dėl Å¡alių ketinimų ateityje sudaryti iÅ¡nuomotų patalpų iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir jas perduoti nuomininko nuosavybėn nebuvo realizuotos (iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nebuvo sudaryta), todėl ieÅ¡kinio senatis reikalavimui dėl įstatymui prieÅ¡taraujančių (niekinių) Å¡ios sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis netaikytina.Pripažinus sandorį (jo dalį) niekiniu ir negaliojančiu, taikytinos įstatyme numatytos teisinės pasekmės (1964 m.

CK 47 str. 2 d., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d., 2000 m. CK 1.80 str. 2 d.). Vykdydamas nuomininko prievoles, numatytas 1995 m. birželio 12 d. sutarties 11 punkte, ieÅ¡kovas V. L. per laikotarpį nuo 1999 m. vasario mėn. iki 2002 m. birželio mėn. (įskaitytinai) į trečiojo asmens kasÄ atliko 40 kasmėnesinių mokėjimų įmokomis po 530 Lt, iÅ¡ viso sumokėdamas 21 200 Lt (pridėtos bylos Nr. 244-971-02 1 tomas, lapai 116-162). Vėliau iki pat iÅ¡sikėlimo iÅ¡ nuomojamų patalpų 2005 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovas jokių įmokų nebedarė. 1995 m. birželio 12 d. sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas perduoda nuomininkui 21 200 Lt kainuojančias neįrengtas 106 kv. m patalpas namo cokoliniame aukÅ¡te tarp tuščių erdvių (namÄ laikančių konstrukcijų) su teise jose įrengti stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ su laboratorija ir įsigyti jas lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) bÅ«du.

Taigi nuomotojas nuomos sutartimi perdavė nuomininkui naudotis 21 200 Lt vertės neįrengtomis patalpomis su teise jas iÅ¡sipirkti nuosavybėn bei teise jose įrengti savo veiklai reikalingas patalpas. Sutarties 11 punkto turinys dėl nuomos mokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuomininkui perduotų neįrengtų 106 kv. m patalpų vertė bÅ«tų padengiama nuomos mokesčio mokėjimais per 40 mėnesių laikotarpį (530 Lt mėnesinė įmokÄ per 40 mėnesių sudaro 21 200 Lt sumÄ ).

Sutarties 11 punkto sÄ lyga, jog mokami nuompinigiai įskaitomi į iÅ¡perkamosios nuomos mokesčio sumÄ , reiÅ¡kia tai, kad nuomininkui buvo suteikta teisė kasmėnesiniais mokėjimais po 530 Lt iÅ¡pirkti nuomos pagrindais perduoto naudotis daikto vertę. BÅ«tent perduotų naudotis patalpų vertę ir sudaro ieÅ¡kovo atliktų 40 kasmėnesinių mokėjimų suma per visÄ naudojimosi patalpomis laikotarpį. Kadangi Å¡i ieÅ¡kovo atliktų mokėjimų suma atitinka nuomotojo perduotų patalpų, kurias pagal sutarties sÄ lygas nuomininkas turėjo galimybę iÅ¡sipirkti ir įgyti jas savo nuosavybėn, vertę, tai pripažinus tokias sutarties sÄ lygas niekinėmis ir negaliojančiomis taikytina restitucija – ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ trečiojo asmens (kaip sandorio Å¡alies ir įmokų gavėjo) 21 200 Lt įmokų suma, atitinkanti naudotis perduotų patalpų vertę (patalpų grÄ Å¾inimo nuomotojui klausimas nesprendžiamas, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ patalpų iÅ¡sikėlė ir jas valdo trečiasis asmuo DNSB „Putinas“).     Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija iÅ¡ dalies tenkina prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1995 m. birželio 12 d. sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuomos teisinių santykių atsiradimo 1995 m. gegužės 30 d. sutarties pagrindu, paliekama nepakeista vadovaujantis aukščiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, kuriais palaikoma pirmosios instancijos teismo teisinė pozicija. Trečiojo asmens prieÅ¡inio ieÅ¡kinio ir jo apeliacinio skundo motyvų dėl reikalavimų, susijusių su nuomos mokesčio priteisimu, iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo dydžiu ir prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, teisinis vertinimas pateikiamas žemiau iÅ¡dėstomame Å¡ios nutarties motyvuojamosios dalies skyriuje dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su nuomos mokesčio priteisimu ir turto pagerinimo iÅ¡laidų dydžiu Pripažinimas negaliojančiomis dalies 1995 m. birželio 12 d. sutarties sÄ lygų nedaro negaliojančia kitos sutarties dalies, t.y. kitų sutarties nuostatų, kurių pagrindu Å¡alis siejo negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Sutarties dalies pripažinimas negaliojančia nedaro negaliojančiomis tų jos dalių, kuriomis buvo aptartos patalpų nuomos teisinių santykių sÄ lygos ir nuomotojo bei nuomininko prievolės, atsirandančios iÅ¡ tokių santykių.

Šioje nutartyje jau pažymėta, kad kitose civilinėse bylose priimtais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, jog tarp ieškovo V. L. ir trečiojo asmens DNSB „Putinas“ susiklostė daugiabučio namo savininkams (byloje – atsakovams) bendrosios nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo patalpų nuomos teisiniai santykiai, atsiradę 1995 m. birželio 12 d. sutarties pagrindu. Šios aplinkybės turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę, todėl iš naujo neįrodinėtinos ir šioje byloje nekvestionuotinos (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d. nuostatos).1995 m. vasario 21 d.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (toliau – DNSBĮ) 1 straipsnyje nurodyta, kad šiame įstatyme patalpomis vadinamos gyvenamosios (butai, kambariai) ir negyvenamosios (dirbtuvės, kontoros, parduotuvės, slėptuvės, sandėliai ir pan.) patalpos. Bendrojo naudojimo patalpos - tai patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Bendrojo naudojimo namo konstrukcijos – pagrindinės laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai) ir kitos konstrukcijos (stogai, bendri balkonai, lodžos).

GNEB Nr. 73 įgaliotinių 1995 m. gegužės 25 d. susirinkime (pridėta byla Nr. 244-971-02, 1 tomas, 10 b. l.) buvo priimtas nutarimas iÅ¡nuomoti V. L. patalpas namo cokoliniame aukÅ¡te, leidžiant ten įsirengti stomatologinį - ortopedinį kabinetÄ su laboratorija. Å io nutarimo pagrindu 1995 m. birželio 12 d. tarp DNEB Nr. 73 valdybos ir V. L. sudaryta gyvenamojo namo cokoliniame aukÅ¡te esančių patalpų tarp tuščių erdvių (namÄ laikančių konstrukcijų) nuomos sutartis su teise rekonstruojant patalpas įrengti stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ su laboratorija.

Sutarties 2 punkte įtvirtintas nuomotojo įsipareigojimas pateikti nuomininkui cokolinio aukÅ¡to statybos (rekonstrukcijos) projektÄ , statybos leidimÄ , sudaryti sÄ lygas nuomininkui atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus. DNSB „Putinas“ įgaliotinių 1996 m. balandžio 4 d. susirinkime (pridėta byla Nr. 244-971-02, 1 tomas, 11 b. l.) ne tik buvo pritarta ankstesniems sprendimams dėl teisės V. L. statyti namo cokoliniame aukÅ¡te stomatologinį-ortopedinį kabinetÄ , bet jis netgi paragintas tęsti patalpų rekonstrukcijos (statybos) darbus ir atidaryti minėtÄ kabinetÄ .

Faktinės aplinkybės rodo, kad 1995 m. birželio 12 d. sutartyje (sutarties 2, 6, 7, 12 punktai) numatytos nuomos sutarties Å¡alių prievolės dėl bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijos bei pritaikymo tam tikslui, kuriam jos iÅ¡nuomojamos, buvo įvykdytos: nuomotojo vardu parengtas patalpų rekonstrukcijos projektas ir gautas leidimas rekonstrukcijos darbams; nuomotojas ne tik sudarė sÄ lygas, bet ir skatino nuomininkÄ Ä¯vykdyti projekte numatytus patalpų rekonstrukcijos darbus; byloje nėra ginčijama, kad visus patalpų rekonstravimo ir jų įrengimo darbus pagal nuomos sutarties sÄ lygas nuomininkas atliko savo darbu ir lėšomis (pridėta byla Nr. 244-971-02, 1 tomas, 7-11, 162-167 b. l.).

Sudarius 1995 m. birželio 12 d. nuomos sutartį nuomininkui V. L. buvo perduoti naudotis 21 200 Lt vertės bendrojo naudojimo objektai - negyvenamosios neįrengtos cokolinio aukšto patalpos. Byloje nėra duomenų, kokia šių patalpų vertė po jų rekonstrukcijos ir įrengimo (patalpos teisiškai neįregistruotos kaip daiktinis vienetas). Teisėjų kolegija neabejoja, kad po ieškovui išnuomotų patalpų rekonstrukcijos ir įrengimo darbų, kuriuos savo darbu ir lėšomis atliko nuomininkas (ieškovas) V.

L., Å¡ių patalpų vertė iÅ¡augo. IeÅ¡kovui iÅ¡nuomoto namo bendrojo naudojimo objekto pagerinimo nuomotojo leidimu fakto iÅ¡ esmės neginčija ir trečiasis asmuo DNSB „Putinas“. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms nuomininkas įgijo teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo (1964 m. CK 316 str. 1 d., 2000 m. CK 6.501 str. 1 d.). Tokio reikalavimo pateikimas atsakovams – gyvenamojo namo patalpų savininkams - Å¡alies tinkamumo aspektu yra teisingas, nes nuomininko lėšomis buvo pagerintas daiktas, bendrosios nuosavybės teise priklausantis gyvenamojo namo bendraturčiams (byloje – atsakovams) (DNSBÄ® 20 str. 1 d).

Pagerinus tokį daiktÄ padidėjo atsakovų bendrosios nuosavybės teise valdomo turto vertė, tuo pačiu padidėjo ir jų bendroji nuosavybė. Trečiasis asmuo DNSB „Putinas“ nėra Å¡io bendrojo naudojimo turtinio objekto savininkas, jis yra namo bendraturčių įsteigtas bendrojo naudojimo patalpoms, bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms prižiÅ«rėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti. Kadangi iÅ¡nuomoto turto pagerinimu buvo padidinta namo bendraturčių bendroji nuosavybė, toks pagerinimas sukÅ«rė sÄ lygas namo bendrijai, o tuo pačiu ir bendraturčiams gauti pajamas iÅ¡ to turto panaudojimo komerciniais tikslais.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io turto savininkams atsiranda teisinė pareiga kompensuoti nuomininkui su to daikto pagerinimu susijusias bÅ«tinas iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas paneigdamas ieÅ¡kovo teisę į iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ akcentavo aplinkybę, kad tas daiktas (negyvenamosios patalpos) buvo pertvarkytas pritaikant jį ieÅ¡kovo vykdomai komercinei veiklai ir tik Å¡iuo tikslu, kad visi ieÅ¡kovo atlikti statybos-remonto darbai sukÅ«rė naujÄ objektÄ , kuris buvo skirtas tik ieÅ¡kovo vykdomai veiklai, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas gavo ekonominės naudos.

Su tokiu vertinimu negalima sutikti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotos ne jau įrengtos patalpos, kurias užtektų vien pritaikyti konkrečiai komercinei veiklai, o tik erdvė tarp namÄ laikančiųjų konstrukcijų. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pažymėta, jog ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė naudotis ne konkrečiu daiktu, o tuščiomis erdvėmis pastato cokoliniame aukÅ¡te. Tačiau teismas be pagrindo nevertino tų faktinių aplinkybių, kad nuomotojo leidimu nuomininkas savo lėšomis ir darbu rekonstravo nuomos dalykÄ , iÅ¡ esmės sukurdamas kokybiÅ¡kai naujÄ daiktÄ â€“ įrengtas negyvenamÄ sias patalpas, kurios buvo pritaikytos nuomininko veiklai.

Taigi ieÅ¡kovo darbu ir lėšomis buvo sukurtas iÅ¡ esmės naujos kokybės, didesnės vertės, ėmęs teikti ekonominę naudÄ atsakovų bendrosios nuosavybės objektas, todėl nuomininko teisė reikalauti iÅ¡ Å¡ios nuosavybės savininkų atlyginti daikto pagerinimo iÅ¡laidas laikytina teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovo turėjimas ekonominės naudos eksploatuojant iÅ¡nuomotas ir jo veiklai pritaikytas patalpas, nėra pagrindas, kuriuo paneigiama ar apribojama teisė į turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi nuostata, kad nei 1995 m. gegužės 30 d. sutartyje (neoriginalios sutarties kopija – 1 tomas, 150 b. l.), nei 1995 m. birželio 12 d. sutartyje nebuvo nenumatyta, kad už tuščių erdvių įrengimÄ ir pritaikymÄ ieÅ¡kovo komercinei veiklai ginčo patalpų bendraturčiams gali kilti pareiga atlyginti ieÅ¡kovui Å¡io patirtas iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovo teisė gauti iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ paremta įstatymu, o nė vienoje iÅ¡ paminėtų sutarčių nėra sutarta, kad tokia teise nuomininkas negalės pasinaudoti (nėra sutarta kitaip, nei leidžia įstatymas).

Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ teisinę iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nebuvo gavęs atsakovų leidimo pagerinti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , todėl Å¡is neturi teisės į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas veikė pagal sutartį su nuomotoju GNEB Nr. 73, po to - su DNSB „Putinas“, įsteigtu įgyvendinti bendrÄ sias patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu (DNSBÄ® 3 str. 1 d.

– įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2010-01-05), nuomotojo leidimas atlikti darbus, kurių dėka iÅ¡nuomotas daiktas buvo pagerintas, buvo duotas, todėl ieÅ¡kovas įgijo įstatyme numatytÄ teisę reikalauti iÅ¡ patalpų savininkų atlyginti daikto pagerinimo iÅ¡laidas. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tie teisiniai ir faktiniai pagrindai, kuriais teismas paneigė ieÅ¡kovo teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ ir kuriais remdamasis atmetė jo reikalavimÄ atsakovams, yra neteisingi.

IÅ¡ esmės sutikdamas su ieÅ¡kovo teise į iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , trečiasis asmuo prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčija praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydį. Pirminių dokumentų (darbų aktų, sutarčių, prekių įsigijimo kvitų, čekių, važtaraščių ir pan.), kurie patvirtintų ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas, nei nagrinėjamoje byloje, nei prie jos pridėtose kitose civilinėse bylose nėra. PraÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų atitinkamomis proporcijomis priteisti iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas jų dydį grindžia vieninteliu byloje pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu – statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 120V-2004 „Dėl pastate (duomenys neskelbtini), atliktų rekonstrukcijos darbų vertės nustatymo“, kuriame nurodyta, kad į cokolinio aukÅ¡to rekonstrukcijÄ investuota 124 250 Lt (1 tomas, 29-39 b. l.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡is aktas negali bÅ«ti laikomas ekspertine iÅ¡vada, tačiau gali bÅ«ti vertinamas kartu su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, kadangi iÅ¡vada dėl investicijų dydžio padaryta lokalinių sÄ matų pagrindu. Kitoje civilinėje byloje Nr. 244-971-02 pareikÅ¡tame patikslintame ieÅ¡kinyje dėl nuosavybės teisės į patalpas pripažinimo ieÅ¡kovas yra nurodęs, kad patalpų rekonstrukcijos darbus jis vykdė Å«kio bÅ«du (tos bylos 1 tomas, 113-115 b. l.). Dėl Å¡ios priežasties gali bÅ«ti atsižvelgiama tik į ieÅ¡kovo pateiktame akte nurodytas tiesiogines iÅ¡laidas, kurių dydis pagal prie akto pridėtÄ objektinę sÄ matÄ sudaro 76 141 Lt (darbo užmokestis 17 814 Lt, medžiagos 56 033 Lt ir mechanizmai 2 294 Lt).

Sudaryti tų pačių atliktų rekonstrukcijos darbų sÄ matÄ užsakė ir trečiasis asmuo DNSB „Putinas“, kuris pagal byloje pateiktus statybos techninius dokumentus buvo darbų užsakovas ir statytojas (pridėta byla Nr. 244-971-02, 1 tomas, 162-164 b. l.). Trečiojo asmens pateiktoje sÄ matoje (1 tomas, 151-164 b. l.) nurodyta, kad 105,27 kv. m patalpų rekonstrukcijos darbų sÄ matinė kaina sudaro 63 690 Lt, o tiesioginės iÅ¡laidos sudaro 51 220 Lt (12 980 Lt darbo užmokestis, 36 460 Lt medžiagos ir 1 780 Lt mechanizmai).

Pažymėtina, kad trečiasis asmuo prieÅ¡ieÅ¡kinyje laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovo teiginius dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo Å«kio bÅ«du, iÅ¡ bendros sÄ matinės kainos atimtina 3 894 Lt suma socialinio draudimo mokesčiui ir 6 882 Lt suma PVM mokesčiui, ir nurodo, jog tokiu bÅ«du realios investuotos lėšos į patalpų rekonstravimÄ ir įrengimÄ sudarytų 52 914 Lt sumÄ . TokiÄ sumÄ trečiasis asmuo pripažįsta lėšomis, atlygintinomis ieÅ¡kovui už iÅ¡nuomoto turto pagerinimÄ .

Nustatydama ieÅ¡kovui kompensuotinų iÅ¡laidų dydį teisėjų kolegija remiasi trečiojo asmens nurodyta ir jo pripažįstama suma. Kaip jau nurodyta, pagal pateiktas sÄ matas vertinamas tik tiesioginių iÅ¡laidų dydis, nes darbai buvo atliekami Å«kio bÅ«du. Byloje nėra pateikti tiesiogines iÅ¡laidas (pvz., konkretų užmokestį už darbus, apmokėjimÄ už medžiagas arba mechanizmus) patvirtinantys dokumentai. Trečiasis asmuo yra į bylÄ pateikęs iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ieÅ¡kovo teiktų teismui turėtų iÅ¡laidų sÄ raÅ¡o originalo (tokio sÄ raÅ¡o nagrinėjamoje byloje nėra), kuriame nurodyta žymiai mažesnė bendra iÅ¡laidų suma už tÄ , kuriÄ praÅ¡oma priteisti byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (2 tomas, 75-77 b. l.).

Be to, Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad atlaisvindamas patalpas ieÅ¡kovas iÅ¡sivežė kai kuriuos daiktus, iÅ¡laidos kuriems įsigyti buvo įtrauktos į patalpų remonto iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä . Pastebėtina ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovo pateiktame apžiÅ«ros akte bei statinio dalinės ekspertizės akte daromos nuorodos į tai, kad statybos montavimo darbus atliko ir stomatologinio kabineto patalpas įrengė bei lėšas į patalpų rekonstrukcijÄ investavo ne ieÅ¡kovas, o kitas asmuo (UAB „Evridenta“).

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad už iÅ¡nuomoto daikto pagerinimÄ ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti atlyginta ne didesnė kaip trečiojo asmens prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta bÅ«tinų iÅ¡laidų suma – 52 914 Lt.Trečiojo asmens prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 121 271,04 Lt nuomos mokesčio. Trečiasis asmuo nurodo, kad 1995 m. birželio 12 d. sutartyje buvo nustatytas nerealus vos 5 Lt už kv. m nuomos mokestis. Pasak trečiojo asmens, tokio dydžio nuomos mokestis galėtų bÅ«ti pateisinamas tik tokiu atveju, jeigu ieÅ¡kovas nereikalautų atlyginimo už iÅ¡nuomoto daikto pagerinimÄ .

Trečiojo asmens įsitikinimu, per visÄ nuomos santykių laikotarpį realus nuomos mokesčio dydis turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 12 Lt už kv. m. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens argumentai dėl jo nurodyto dydžio nuomos mokesčio taikymo nepagrįsti, o reikalavimas priteisti 121 271,04 Lt nuomos mokesčio – atmestinas. Å ioje nutartyje, vadovaujantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, konstatuota, kad ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį siejo negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, atsiradę 1995 m. birželio 12 d. sutarties pagrindu.

Užmokestis už nuomÄ yra esminis nuomos sutarties požymis (1964 m. CK 297 str., 2000 m. CK 6.477 str. 1 d.). 1995 m. birželio 12 d. sutarties 11 punkte nustatyta, kad prasidėjus patalpų eksploatacijai (t. y. po patalpų rekonstrukcijos ir įrengimo darbų atlikimo) nuomininkas 9 mėnesius atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, o po Å¡io laikotarpio nuomininkas kas mėnesį į nuomotojo kasÄ ar į jo sÄ skaitÄ moka 530 Lt (106x5). Taigi sutartimi buvo nustatyta konkreti fiksuota mėnesinio nuomos mokesčio suma, mokesčio dydis buvo lygus 5 Lt už vienÄ kv. m iÅ¡nuomotų patalpų.

Pastebėtina, kad tokio dydžio nuomos mokestis įraÅ¡ytas ir trečiojo asmens į bylÄ pateiktoje 1995 m. gegužės 30 d. nuomos sutartyje (neoriginalios sutarties kopija – 1 tomas, 150 b. l.). Galima bÅ«tų sutikti su trečiojo asmens teiginiu, kad toks mokestis yra lengvatinio dydžio ir galėjo bÅ«ti siejamas su tuo, kad nuomininkas savo lėšomis turėjo rekonstruoti ir įrengti nuomojamas patalpas. Nuomos sutartyje buvo aptarta konkreti nuomos mokesčio suma ir sutarties Å¡alys turėjo laikytis sulygtos sutartinės sÄ lygos dėl mokesčio dydžio.

Teisėtai sudaryta ir galiojantis sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d. nuostata). Byloje nėra duomenų, kad per visÄ faktinį nuomos teisinių santykių laikotarpį sutarties Å¡alys bÅ«tų papildomu susitarimu pakeitę nuomos mokestį ar sutarę keisti jo dydį suderintais terminais (CK 6.487 str. 5 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas (nuomininkas) sutartyje nustatyto dydžio mokestį pradėjo mokėti nuo 1999 m. vasario mėn. ir mokėjo iki 2002 m. birželio mėn. (įskaitytinai), iÅ¡ viso sumokėdamas 21 200 Lt įmokų.

Nors nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki 2005 m. pabaigos, tačiau po 2002 m. birželio mėnesio nuomininkas nuomos mokesčio nebemokėjo, tokiu bÅ«du pažeisdamas savo prievolę mokėti sutartyje nustatytu laiku ir joje nustatyto dydžio (530 Lt per mėnesį) nuompinigius (CK 6.487 str. 1 d.). Trečiojo asmens reikalavimas už visÄ faktinį nuomos teisinių santykių laikÄ (nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d.) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 121 271,04 Lt nuomos mokesčio, jį skaičiuojant po 12 Lt už 1 kv. m dydžiu, yra nepagrįstas, todėl atmesdamas šį prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas nusprendė teisingai.              Kaip jau minėta, vykdydamas prievoles pagal 1995 m. birželio 12 d. sutartį ieÅ¡kovas V.

L. per laikotarpį nuo 1999 m. vasario mėn. iki 2002 m. birželio mėn. (įskaitytinai) atliko 40 kasmėnesinių mokėjimų į trečiojo asmens kasÄ Ä¯mokomis po 530 Lt, iÅ¡ viso sumokėdamas 21 200 Lt. Vėliau iki iÅ¡sikėlimo iÅ¡ nuomojamų patalpų 2005 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovas jokių įmokų nuomotojui nebeatliko. Å ioje nutartyje taip pat jau pažymėta, kad pagal 1995 m. birželio 12 d. sutarties 11 punkto sÄ lygas nuomotojo perduoto nuomininkui daikto (neįrengtų patalpų) vertė buvo padengiama nuomos mokesčio mokėjimais per 40 mėnesių laikotarpį (530 Lt mėnesinė įmoka per 40 mėnesių sudaro 21 200 Lt sumÄ , lygiÄ perduotų patalpų vertei).

Tai reiÅ¡kia, kad nuomininkui buvo suteikta teisė kasmėnesiniais 530 Lt dydžio mokėjimais iÅ¡pirkti nuomos sutartimi perduoto naudotis daikto vertę. Å ia teismo nutartimi 1995 m. birželio 12 d. sutarties sÄ lygos, susijusios su Å¡alių susitarimu sudaryti nuomininkui perduoto daikto iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir nuomininko teise įgyti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ savo nuosavybėn, pripažintos negaliojančiomis, o nuomininko pagal sutartį sumokėta 21 200 Lt suma, kuri lygi jam perduoto daikto vertei, priteista grÄ Å¾inti jÄ sumokėjusiam nuomininkui (ieÅ¡kovui).

Susidarius tokiai teisinei situacijai laikytina, kad per visÄ faktinį nuomos mokesčio laikotarpį ieÅ¡kovas naudojosi iÅ¡nuomotu daiktu be užmokesčio. Pridėtoje civilinėje byloje Nr. 244-971-02 yra 1998 m. vasario 13 d. patalpų apžiÅ«ros aktas Nr. 101-112 (bylos 1 tomas, 164 b. l.) kuriuo konstatuota, kad visi nurodyti rekonstrukcijos darbai atlikti be nukrypimų nuo suderinto projekto ir patalpos tinkamos priimti eksploatuoti. Minėtoje byloje esančiame ieÅ¡kovo V. L. patikslintame ieÅ¡kinyje (tos bylos 1 tomas, 113-115 b. l.) teigiama, kad dar 1997 m. gruodžio mėnesį V.

L. norėjo priduoti patalpas eksploatacijai ir tuo tikslu buvo suraÅ¡ytas aktas dėl individualaus statinio priėmimo naudoti. Å iÄ aplinkybę patvirtina kartu su tuo ieÅ¡kiniu pateiktas dalinai užpildytas aktas dėl individualaus statinio priėmimo naudoti (tos bylos 1 tomas, 167 b. l.). Å ios aplinkybės įgalina sutikti su trečiojo asmens teigimu, kad ieÅ¡kovas iÅ¡nuomotu daiktu faktiÅ¡kai pradėjo naudoti nuo 1998 m. sausio mėn. ir naudojosi iki 2006 m. (pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-92-392/2006 yra DNSB „Putinas“ 2005 m. gruodžio 29 d. pareiÅ¡kimas teismui, kuriame nurodoma, kad V.

L. iÅ¡ negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikėlė – b. l. 157). Pradėdamas mokėti įmokas į nuomotojo kasÄ nuo 1999 m. vasario mėnesio, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pasinaudojo mokesčio mokėjimo lengvata, numatyta 1995 m. birželio 12 d. sutarties 11 punkte, pagal kurį, pradėjus patalpas eksploatuoti nuomininkas 9 mėnesius atleidžiamas nuo nuomos mokėjimo. 1999 m. vasario mėn. pradėjęs mokėti po 530 Lt dydžio įmokas, ieÅ¡kovas iki 2002 m. birželio mėnesio padengė jam perduotų patalpų vertę.

Po to ieÅ¡kovas patalpomis faktiÅ¡kai naudojosi iki iÅ¡sikėlimo iÅ¡ jų 2005 m. gruodžio mėnesį, už nuomÄ nemokėdamas. Priteisus ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 21 200 Lt jam perduotų patalpų vertės įmokas, konstatuotina, kad per visÄ laikotarpį nuo rekonstruotų ir ieÅ¡kovo reikmėms įrengtų patalpų eksploatavimo pradžios iki iÅ¡sikėlimo iÅ¡ jų (patalpų palaisvinimo) momento, ieÅ¡kovas naudojosi jomis neatlygintinai, t.y. be užmokesčio už nuoma. Pagal 1995 m. birželio 12 d. sutartyje nustatytÄ mokestinių įmokų dydį (530 Lt per mėnesį) skaičiuotina, kad per laikotarpį nuo 1998 m. sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai) susidarytų bendra 50 880 Lt nuomos mokesčio suma.

Å iuo atveju 1995 m. birželio 12 d. sutarties 11 punkte numatyta nuomininkui lengvata dėl atleidimo 9 mėnesiams nuo nuomos mokesčio mokėjimo netaikytina, nes ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidas. Ji netaikytina taip pat ir dėl to, kad ieÅ¡kovui priteisiama grÄ Å¾inti jo sumokėta suma, lygi iÅ¡nuomoto daikto vertei. Darytina iÅ¡vada, kad per visÄ nuomos teisnių santykių laikotarpį ieÅ¡kovas turėjo sumokėti nuomotojui DNSB „Putinas“ 50 880 Lt nuomos mokesčio.

Tokia suma artima tai sumai, kuri Å¡ia nutartimi nustatyta kaip kompensacija ieÅ¡kovui už iÅ¡nuomoto daikto pagerinimÄ (52 914 Lt). Skirtumas tarp sumos, kuriÄ ieÅ¡kovas turi teisę gauti kaip kompensacijÄ už iÅ¡nuomoto daikto pagerinimÄ , ir sumos, kuriÄ jis turėtų sumokėti kaip užmokestį pagal nuomos sutartį, bendroje tarpusavio piniginių prievolių suminėje apimtyje yra nežymus (52 911 Lt ir 50 880 Lt). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nustatant ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų atsakovams ir trečiojo asmens reiÅ¡kiamų ieÅ¡kovui piniginių reikalavimų suminį balansÄ nurodytas skirtumas nevertintinas dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, ir sprendžia, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti piniginiai reikalavimai atsakovams ir trečiojo asmens pareikÅ¡ti piniginiai reikalavimai ieÅ¡kovui turi prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių prievolių pobÅ«dį, kurių suminis dydis beveik sutampa.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Å iais principais privalu vadovautis teismui sprendžiant visus klausimus, iÅ¡kylančius civilinio proceso tvarka nagrinėjant teisminius ginčus (CK 1.5 str. 3-4 d., CPK 3 str. 1 d. nuostatos). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kadangi byloje tenkintinų prieÅ¡prieÅ¡inio pobÅ«džio materialinių teisinių reikalavimų dydžiai iÅ¡ esmės sutampa, todėl yra teisinga ir sÄ Å¾ininga teigti, jog tokiu atveju iÅ¡nyksta ieÅ¡kovo teisė reikalauti iÅ¡nuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo ir iÅ¡nyksta trečiojo asmens teisė reikalauti užmokesčio už nuomÄ .

Remdamasi tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir atmesta dalis trečiojo asmens prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimų, paliktinos nepakeistos.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakyta pozicija dėl byloje pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties taikymu. Teisėjų kolegija taip pat iÅ¡ esmės nepasisako ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio senaties klausimu, kadangi ieÅ¡kinys ir dalis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų yra atmesti kitais teisiniais pagrindais, o dėl patenkintos prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimų dalies, kaip jau buvo pažymėta Å¡ioje nutartyje, ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisyklės netaikytinos.             Įvertinusi ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (pagal jų pobÅ«dį ir turinį) patenkinimo ir atmetimo balansÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .          Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies tik dėl prieÅ¡iniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to neturtinio reikalavimo, apeliantų turėtos žyminio mokesčio už paduotus skundus iÅ¡laidos jiems neatlyginamos (CPK 93 str. 3 d.).

Trečiojo asmens atstovas pateikė 2 500 Lt mokėjimo dokumentus už Å¡io bylos dalyvio atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Kadangi trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, jam atlygintina dalis advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Ä®vertinus patenkintų ir atmestų procesinių bei materialiųjų reikalavimų proporcijas, teisingu ir sÄ Å¾iningu laikytinas 1 000 Lt dydžio teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų trečiajam asmeniui atlyginimas (CPK 98 str. 1 ir 3 d.).             IÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis priteisiamos į valstybės biudžetÄ dokumentų įteikimo (siuntimo) apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidos pagal byloje esančiÄ pažymÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:              Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimÄ .Panaikinti sprendimo dalį, kuria visiÅ¡kai atmestas 424-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ prieÅ¡ieÅ¡kinis. Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ . 424-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 12 d. sutarties, sudarytos tarp Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 73 (teisių ir pareigų perėmėjas 424-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija „Putinas“) ir V. (V.) L., dalį dėl sutarties Å¡alių įsipareigojimų sudaryti patalpų iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir su tuo susijusių prievolių (teisių ir pareigų) nustatymo (1995 m. birželio 12 d. sutarties 1 punkto dalis dėl teisės įsigyti patalpas iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du, 5 punktas, 11 punkto antra ir trečia pastraipos, 14 punkto dalis dėl nuorodos apie patalpų iÅ¡perkamosios nuomos sutarties nepasiraÅ¡ymÄ , 15 punktas, 16 punktas, 17 punktas, 18 punktas, 19 punkto dalis dėl nuorodos apie iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymÄ ).

Taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ 424 –osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ (kodas 124786445) V. (V.) L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 200 Lt (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) įmokų.Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti trečiajam asmeniui 424-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Putinas“ (kodas 124786445) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. (V.) L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ 424-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ (kodas 124786445) ir iÅ¡ ieÅ¡kovo V. (V.) L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 42 Lt dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidoms atlyginti.

   Teisėjai                                                                                                                       Gintaras Pečiulis                                                                                    Vigintas Višinskis                                                                                     Egidijus Žironas