ffcf3e8d-ca8a-4d81-abc2-61585f590708 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-264-890/2020 Proceso Nr. 1-01-1-48830-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Eglė ŽakevičiÅ«tė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) metalo pjovėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent jis 2019 m. lapkričio 6 d., apie 8.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vienÄ kartÄ sudavė iÅ¡ kaktos į galvos sritį savo sugyventinės dukrai S. B., taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad gyvena su sugyventine A. B., kartu gyvena ir trys A. vaikai iÅ¡ ankstesnės santuokos, t. y. S., A. ir J.. Su A. jie turi bendrÄ vaikÄ D.. Su S. jo santykiai visada buvo geri, su ja sutardavo, jokių konfliktų nebÅ«davo. Tik paskutiniu metu ji pradėjo atsikalbinėti. 2019 m. lapkričio 16 d. ryte jis atsikėlė ir ėjo į tualetÄ . Vaikai tuo metu dar buvo savo kambaryje ir konflikto nematė. Eidamas pamatė S. virtuvėje, todėl sustojo ir nutarė jai pasakyti dėl vakar vakaro.

IÅ¡ vakaro S. buvo gimtadienyje ir grįžo apie 23.00 val. Jai grįžus jis įtarė, kad ji iÅ¡gėrusi, nes jos akys jam pasirodė apkvaitusios. Be to dar negrįžusi ji prašė likti nakvoti pas draugę, bet mama jai neleido. Jai grįžus po gimtadienio, tÄ vakarÄ , jis nutarė su ja nesikalbėti ir nieko nesakyti, nes pats buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs alaus. Bet pamatęs jÄ kitos dienos ryte jis nuėjo į virtuvę ir sustojo tarpdurį. Jis gražiai, ramiu balsu pradėjo klausinėti S. apie vakar vakarÄ , kaip ten buvo, ar ji buvo iÅ¡gėrusi.

Ji atsakė, kad jis iÅ¡sigalvoja ir sakė jam iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, norėjo užtrenkti duris. Tuo metu S. viena ranka jį stÅ«mė nuo durų, o kita ranka stÅ«mė duris, kad uždaryti jas. Jis nenorėdamas, kad ji uždarytų duris pasilenkė į priekį, kad suimti už durų rankenos, ir tuo metu susitrenkė su ja galvomis. Durys atsidaro į virtuvės vidų. A. tuo metu buvo kambaryje, ruošėsi į darbÄ . Kai jie su S. susitrenkė galvomis, ji suÅ¡aukė, tikriausiai nuo skausmo, nes jis pataikė jai kažkur į kaktos sritį.

Kraujo tuo metu nepastebėjo. Kai S. suÅ¡aukė iÅ¡ kambario atbėgo A., pradėjo Å¡aukti ant jo, ginti dukrÄ . Tada jis nuėjo į kambarį rengtis, nes iÅ¡girdo, kad buvo iÅ¡kviesta policija, todėl apsirengė ir išėjo iÅ¡ namų. Nuėjo pas draugÄ ir namo grįžo tik 2019 m, lapkričio 18 d. ryte, apie 09.00 val. Grįžęs pasikalbėjo su S., jos atsiprašė ir A. atsiprašė, jie susitaikė. PrieÅ¡ S. niekada ankščiau nebuvo smurtavęs, konfliktai bÅ«davo tik su jos mama A., tačiau dėl Å¡ių įvykių jis bausmę yra jau atlikęs. Å io įvykio metu tai gavosi netyčia, jis nenorėjo sužaloti S..

IÅ¡ karto jos neatsiprašė, nes tuo metu abu buvo įpykę ir nenorėjo dar labiau provokuoti ir stiprinti įvykusį konfliktÄ , todėl ir pasiÅ¡alino, kad apsiraminti abiem. Labai gailisi, kad įvyko Å¡is konfliktas, kad sukėlė S. fizinį skausmÄ (1 t., b.l. 107-108). Papildomos apklausos metu patikslindamas savo duotus parodymus A. R. parodė, kad dėl ankščiau jam pareikÅ¡to įtarimo jis prisipažįsta visiÅ¡kai. Pirmos apklausos metu jis bijojo prisipažinti, kad įvykusio konflikto su S. metu tyčia sudavė jai iÅ¡ kaktos į galvos sritį.

Kodėl taip pasielgė negali paaiÅ¡kinti, galimai todėl, kad ji neigė viskÄ ir atsikalbinėjo, tai iÅ¡vedė jį iÅ¡ kantrybės, jis nesusilaikė ir sudavė. Tuo metu buvo supykęs ant jos. Å iuo metu savo kaltės neneigia, pripažįsta, kad sudavė jai, dėl to labai gailisi. Jis S. ir savo sugyventinės atsiprašė, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu. Jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad šį ikiteisminį tyrimÄ galima užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su tuo, praÅ¡o esant galimybei jam skirti laisvės apribojimÄ , nes jis dirba Klaipėdoje ir nenori prarasti darbo (1 t., b.l.113).

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis. Nukentėjusioji S. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Mama su A. kartu gyvena 11 metų. Bute jie gyvena Å¡eÅ¡iese, t.y. mama su sugyventiniu, du broliai ir sesuo. Å eÅ¡tadienį ryte apie 09.10 val. ji tvarkėsi virtuvėje, mama tuo metu ruošėsi į darbÄ . Ä® virtuvę atėjo patėvis A.

R., jis buvo iÅ¡gėręs, ji tai suprato iÅ¡ jo elgesio. Atėjęs į virtuvę jis padėjo ant jos Å¡aukti, priekaiÅ¡tavo, kad ji tranko durimis. Ji pasakė, kad durų netranko. Ä®taria, jog patėvis galėjo supykti dėl to, kad ji iÅ¡vakarėse buvo draugės gimtadienyje, nes patėvis klausinėjo ar ji gėrė. Jis pradėjo ant jos Å¡aukti, o po to priėjęs sudavė jai iÅ¡ galvos į galvÄ vienÄ kartÄ , pataikė į tarpuakį. Dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ . Šį skausmÄ galėtų įvertinti 7 balais iÅ¡ deÅ¡imties.

Tuo metu kai patėvis trenkė, mamos virtuvėje nebuvo. Bet netrukus mama atėjo į virtuvę ir pradėjo Å¡aukti ant patėvio, sakė „kÄ tu darai“. Kiek atsimena, po to kai patėvis jai sudavė, jį atstÅ«mė patėvį nuo savęs rankomis. Patėvis pradėjo su mama žodžiu konfliktuoti, konfliktuodami jie išėjo iÅ¡ virtuvės į koridorių ir koridoriuje mama paÅ¡aukė broliui, kad Å¡is kviestų policijÄ . Patėvis iÅ¡girdęs, kad brolis iÅ¡kvietė policijÄ pabėgo iÅ¡ namų.

Atvykę policijos pareigÅ«nai jÄ apklausė. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti ir medikai, kurie jÄ apžiÅ«rėjo. Su mama ji buvo nuvykusi apžiÅ«rai pas medicinos ekspertus, kurie apžiÅ«rėjo ir užfiksavo jai padarytus sužalojimus. Grįžęs patėvis atsiprašė jos ir mamos, bet apie patį įvykį ir kodėl jis taip pasielgė nieko neaiÅ¡kino. Tai buvo pirmas kartas, kai patėvis prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ . Iki Å¡iol jis nei žodžiu su ja nekonfliktavo, nei naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ .

Kadangi tai buvo pirmas kartas, ji pasiruoÅ¡usi savo patėviui atleisti ir su juo susitaikyti (1 t., b.l 50-51). Papildomos apklausos metu S. B. patikslino, kad kai į virtuvę atėjo patėvis ji tuo metu pasilenkusi rinko Å¡iukÅ¡les. Patėvis įėjęs į virtuvę pradėjo Å¡aukti, kad ji neva trenkė kažkokias duris, dar kažkÄ Å¡aukė, murmėjo. IÅ¡ jo elgesio ir to kaip jis atėjo į virtuvę ji suprato, kad patėvis buvo piktas. Tada ji atsistojo prieÅ¡ais jį. Kuo daugiau jis priekaiÅ¡tavo jai, tuo arčiau jis artinosi link jos.

Priartėjęs prie jos patėvis trenkė jai iÅ¡ kaktos. Ji mano, kad Å¡is veiksmas buvo padarytas tyčia, nes jam nebuvo kur lenktis, ar kÄ daryti. Ji patėvio nelenkė ir nestÅ«mė iki to. PastÅ«mė jį tik po smÅ«gio sudavimo, tiesiog atstÅ«mė jį nuo savęs. Kai patėvis jai trenkė ji tuo metu stovėjo virtuvėje. Virtuvės durys buvo atidarytos, niekas jų nei darė, nei laikė, nes ji tuo meta pasilenkusi rinko Å¡iukÅ¡les. SmÅ«gio sudavimo metu patėvis buvo įėjęs į virtuvę.

Mamos įvykio metu virtuvėje nebuvo, ji ruošėsi į darbÄ ir galėjo bÅ«ti koridoriuje. Patėvis jos neguodė, nieko nesakė, neatsipraÅ¡inėjo. Ar ji trenkimo metu kažkÄ sakė patėviui nepamena, ar bandė patėvį varyti iÅ¡ virtuvės prieÅ¡ įvykį neatsimena, o po trenkimo tikrai nieko jam nesakė. Patikslina, kad iÅ¡ vakaro grįžusi iÅ¡ draugės gimtadienio, jÄ namo įleido brolis. Pats patėvis jai nepriekaiÅ¡tavo, bet iÅ¡ savo kambario ji girdėjo, kaip patėvis priekaiÅ¡tavo mamai (1 t., b.l. 68-69).

Liudytoja A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. ryte ji ruošėsi į darbÄ . Dukra tuo metu buvo virtuvėje. Besirengdama iÅ¡girdo kaip virtuvėje jos sugyventinis A. R. pradėjo priekaiÅ¡tauti dukrai S., kad ji vakar vėlai grįžo namo. Jis klausinėjo kada ji grįžo, ar gėrė. Po to iÅ¡girdo, kad dukra suÅ¡uko, todėl atėjo į virtuvę. Sugyventinis tuo metu stovėjo virtuvėje, arčiau durų ir žodžiu konfliktavo su S.. Pamatė kaip S. koja ir ranka atstÅ«mė sugyventinį, sakydama „ko tu čia man aiÅ¡kini, eik iÅ¡siblaivyk“.

S. buvo apsiverkusi. A. R. pakeltu tonu kalbėjo su S., jis stovėjo labai arti dukros, todėl ji norėdama iÅ¡vengti tolimesnio jų konflikto pradėjo sugyventinį traukti suėmus už pečių į koridorių, sakydama jam, kad nusiramintų. Tuo metu jis bandė dar ir jai smogti, tačiau ji iÅ¡sisuko ir A. R. jai nepataikė, Å¡aukė ant jos necenzÅ«riniais žodžiais, todėl ji sÅ«nui pasakė kviesti policijÄ . Vėliau dukra pasakė jai, kad sugyventinis virtuvėje smogė jai kakta į jos kaktÄ , dėl ko ji ir apsiverkė.

Pastebėjo, kad dukrai sumuÅ¡imo vieta buvo paraudusi. Kai sÅ«nus iÅ¡kvietė policijÄ , sugyventinis iÅ¡girdo tai ir išėjo iÅ¡ namų. Å io įvykio metu ji pati nenukentėjo, tačiau labai iÅ¡sigando dėl dukros, nes taip A. R. elgėsi pirmÄ kartÄ . Po Å¡io įvykio sugyventinis atsiprašė tiek dukros, tiek jos dėl savo tokio elgesio, jie susitaikė, dukra jam atleido (1 t., b.l. 27). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas A.

B., gi. (duomenys neskelbtini). pareiÅ¡kimas, apie tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d., apie 8.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), trenkė vienÄ kartÄ jos dukrai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kaktos į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b.l. 21). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2239/2019 (3) nurodyta, kad apžiÅ«rėjus S. B., iÅ¡orinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas, jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį muÅ¡imo faktÄ (1 t., b.l. 77). IÅ¡ 2019-11-27 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti du kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ policijos pareigÅ«nų Body kameros, kuriame užfiksuota moteris, kuri atidarius buto duris, pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad sugyventinis užpuolė jos dukrÄ , o ji tada puolė dukrÄ ginti. Dabar sugyventinis pabėgo, nes ji sÅ«nui pasakė kviesti policijÄ .

Moteris apie įvykį paaiÅ¡kino, kad dukra virtuvėje rinko Å¡iukÅ¡les, o sugyventinis atėjo ir iÅ¡ galvos dėjo jai, pataikė į nosį. Dukra stovi Å¡alia ir patvirtina, kad jai skaudėjo <...> (1 t., b.l. 78-79). IÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – sugyventinės dukrai S. B.. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba, nors anksčiau teistas, tačiau teistumas kaltinamajam iÅ¡nykęs. Kaltinamasis anksčiau taip pat buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu prieÅ¡ asmenis.

Å ių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , kartu paskiriant įpareigojimÄ â€“ bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi yra visos sÄ lygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Siekdamas sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika padaryta Å¡eimos nariui, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, teismas skiria A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustato devynių mėnesių terminÄ Å¡iam įpareigojimui įvykdyti. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturios kompaktinės plokÅ¡telės, saugomos voke prie bylos virÅ¡elio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a : A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A.

R. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminÄ Å¡iam įpareigojimui įvykdyti. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturias kompaktines plokÅ¡teles, saugomas voke prie bylos virÅ¡elio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento nuoraÅ¡o gavimo jis turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Eglė Žakevičiūtė