ffcd1faf-a17d-4382-91ee-bfd2bf9c4bf4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-179-624/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiÅ¡kėjui G. K., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas G. K. teismui 2008-01-16 pateiktame praÅ¡yme prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas 2010-08-16 teismui pateikė patikslintÄ skundÄ (toliau – ir skundas), kuriame teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-12-13 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-8288-19/2007 nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VGTPT, Tarnyba) 2007-05-14 sprendimas Nr. SD-(1.15.)-92-07 yra netinkamos formos ir turinio, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Tarnyba 2007-05-14 sprendimu Nr. SD-(1.15.)-92-07 vykdė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡te Nr. (1.23.)-7R-4158 nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl advokatų A. R. ir A. S. atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskutinėmis procesinių veiksmų atlikimo dienomis, kadangi pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d. 4 p. antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kontroliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

PareiÅ¡kėjo 2005-11-28 skundo nagrinėjimas (sprendimo Nr. S-83-(A(G)-126) Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir VAAGK) vyko nesilaikant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo. Tarnyba neužtikrino pareiÅ¡kėjui antrinės teisinės pagalbos teikimÄ VAAGK, o sau į pagalbÄ , nagrinėjant skundÄ , pasitelkė advokatÄ A. R. - pirmÄ jį advokatÄ skyrė, kuris neturėjo įgaliojimų teikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinės teisės srityje ir kuris nusiÅ¡alino nuo susitikimo su pareiÅ¡kėju Tarnybos suderintu laiku, kuris atsisakė teikti teisinę pagalbÄ paskutinę skundo padavimo termino dienÄ , t. y. advokatas A.

R. pagal sutartį su Tarnyba neturėjo teisės teikti antrinės teisinės pagalbos administracinės teisės srityje. Tarnyba žlugdė, trukdė tinkamos teisinės pagalbos suteikimÄ apskundžiant 2005-10-26 Tarnybos sprendimÄ , kadangi paskyrė jam nekompetentingÄ advokatÄ administracinėje byloje skundui VAAGK nagrinėti. IÅ¡ antrojo advokato A. S. Tarnyba nereikalavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus teikti teisinę pagalbÄ . Tarnyba, nagrinėdama jo 2007-03-27 skundÄ , nagrinėjo savo pačios veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Taip buvo pažeistas vieÅ¡ojo administravimo principas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. draudžia persiųsti skundÄ nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigÅ«nui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai draudžiami. Vilniaus VGTPT, paskyrusi advokatÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ , nesidomi tolimesne paskyrimo eiga. Ji iÅ¡dalina advokatams paskyrimus teikti antrinę teisinę pagalbÄ ir iÅ¡leidžia valstybės lėšas advokatui, o ar paskirtas advokatas turi gebėjimų tinkamai jÄ suteikti, ar galės suteikti jÄ tinkamai dėl didelio darbo krÅ«vio, ar bus apginti atstovaujamo asmens teisėti interesai, Tarnybai nerÅ«pi.

Bet kokius advokato veiksmus Tarnyba interpretuoja kaip teisinės pagalbos teikimÄ . Iki Å¡iol nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytų antrinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimo taisyklių. Mano, kad Tarnyba neracionaliai paskirsto valstybės lėšas. Atsižvelgiant į advokatams paskirtų bylų kiekį, bylų įvairovę, į konkretaus asmens dalykinius sugebėjimus, akivaizdu, kad iÅ¡ jo nėra galimybės tikėtis kokybiÅ¡kos pagalbos.

Taigi, teisinės pagalbos teikimas tik imituojamas. Tarnyba pirmiausiai turi bÅ«ti suinteresuota, kad lėšos, skirtos antrinei teisinei pagalbai teikti, butų naudojamos racionaliai, o advokatai teiktų tinkamÄ pagalbÄ . Taip pat nurodo, kad Sutartyje yra numatyta (2.2., 2.2.3. p.), kad advokatas turi pareigÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ laikantis advokatų profesinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, o 3.2. p. numatyta Tarnybos kompetencija kontroliuoti, kaip advokatas laikosi Sutarties 2.2. p. nustatytų pareigų.

Taigi, Å¡ių klausimų nagrinėjimas patenka į Tarnybos kompetencijÄ . Taip pat nurodo, kad įsiteisėjusiame VAAGK 2007-07-27 sprendime Nr. S-120-(A(G)-135) nustatyta, kad Tarnyba, gavusi Teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡tÄ Nr. (1.23.)-7R-4158 turėjo atsisakyti jį nagrinėti iÅ¡ esmės ir apie tai informuoti Teisingumo ministerijÄ bei pareiÅ¡kėjÄ . Tik po to, kai 2005-12-30 buvo priimtas sprendimas Nr. 20 paskirti advokatÄ AlfonsÄ Å½ekevičių teikti pagalbÄ pareiÅ¡kėjui apskundžiant VAAGK 2005-12-13 sprendimÄ ir atstovaujant pareiÅ¡kėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant skundÄ teismo posėdžiuose, užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ .

Taigi, dėl Tarnybos kaltės jam nebuvo užtikrinta teisinė pagalba nagrinėjant ginÄÄ administracinių ginčų komisijoje. PrieÅ¡ingu atveju ginčas galėjo bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręstas pačioje Komisijoje ir galėjo bÅ«ti greičiau užbaigtas jo nagrinėjimas, o nesitęsti du metus. Toks ilgas Å¡io ginčo nagrinėjimas savo ruožtu įtakojo pagrindinės (civilinės) bylos, kurioje prašė teisinės pagalbos (kito advokato Algaudo KirÅ¡os pakeitimo), nagrinėjimÄ be teisinės pagalbos ir pralaimėjimÄ joje (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-962-141/08).

Tarnyba uoliai siekia užtikrinti sprendimo priėmimo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , kai praÅ¡oma pagalbos skundžiant jos pačios sprendimÄ - asmenų praÅ¡ymus perduoda spręsti kitai tarnybai. Tačiau tokiu principu Tarnyba nesivadovavo, kai bÅ«dama skundžiama, gavo ministerijos pavedimÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ savo kompetencijos ribose (dalyje dėl advokatų veiksmų įvertinimo). VAAGK 2005-12-13 sprendimo Nr. S-83-(A(G)-126) įžanginėje dalyje nurodytas liudytoju dalyvavęs advokatas A. R., pakviestas Tarnybos, t. y. institucija, turinti kontroliuoti advokatus savo kompetencijos ribose, vietoje pagalbos pareiÅ¡kėjui suteikimo, prieÅ¡ jį dalyvavo ginčo nagrinėjime, pasitelkiant advokatÄ , kuris atsisakė teikti jam antrinę teisinę pagalbÄ .

IÅ¡ advokato A. R. 2005-11-28, advokato A. S. 2005-12-12 iÅ¡vadų matyti, kad advokatai atsisakė teikti jam pagalbÄ tuo pagrindu, kuriuo remiantis įstatymas neleidžia atsisakyti teikti pagalbÄ - anot advokatų, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra jokio teisės pažeidimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2007-09-06 sprendime Nr. A2-715/2007 (VAAT adm. byloje Nr. 1-776-19/2006) nustatė, kad buvo pažeistos jo teisės (panaikinti VAAGK ir pirmos instancijos teismo sprendimai).

Taigi, Tarnyba susidÅ«rė su akivaizdžiu minėtų advokatų savo pareigų nevykdymo faktu, tačiau į tai nereagavo, nors kaip valstybės įgaliotas subjektas, privalėjo tai daryti. PareiÅ¡kėjui apskundus Tarnybos neveikimÄ , ji neteko kompetencijos nagrinėti jo skundÄ dalyje dėl jos ir jos paskirų advokatų veiksmų, nežiÅ«rint į ministerijos pavedimÄ tai atlikti ir pagal bendrÄ taisyklę, tokio skundo nagrinėjimÄ privalėjo perduoti kitam kompetentingam subjektui, kÄ patvirtina ir pati Tarnyba savo 2008-10-17 atsiliepime Nr. (1.17)-SD-2442-08 (adm. byla Nr. I-4463/2008).

Tarnyba, kaip kompetentingas subjektas, matė advokatų neteisėtus veiksmus, tačiau nesiėmė priemonių jų Å¡alinimui, kol jos veiksmai nebuvo skundžiami, o apskundus - neperdavė skundo nagrinėti pagal kompetencijÄ Advokatų tarybai, t. y. savo 2007-05-14 sprendimÄ Nr. SD-(1.15.)-92-07 Tarnyba priėmė kaip žinomai neteisėtÄ , norint pakenkti pareiÅ¡kėjo teisei gauti Tarnybos paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimÄ . Tarnybos 2007-12-14 sprendime Nr. SD-(1.15.)-398-07, priimtame po teismo 2007-12-03 sprendimo byloje Nr. I-8288-19/2007 įsiteisėjimo, nėra užuominos apie klausimÄ , kurį ministerija 2007-04-24 raÅ¡te Nr. (1.23.)-7R-4158 pavedė Tarnybai spręsti - iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2007-03-27 skundÄ tik dalyje dėl advokatų A.

R. ir A. S. veiksmų. Skundo grÄ Å¾inimÄ ministerijai Tarnyba grindžia tik tuo, kad jai nepriklauso vertinti teismo ir administracinių ginčų komisijų veiksmų. Tuo tarpu tiek iÅ¡ ministerijos pavedimo Tarnybai, iÅ¡ Tarnybos 2007-07-12 Nr. SD-(1.16.)-174-07 paaiÅ¡kinimų administracinių ginčų komisijai, iÅ¡ VAAT 2007-12-03 sprendimo Nr. I-8288-19/2007 matyti, jog Tarnyba mato, kad pareiÅ¡kėjo 2007-03-27 skundas ministerijai buvo dalyje ir dėl Tarnybos ir jos advokatų veiksmų, o ministerija pavedė jai nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ tik dalyje dėl advokatų veiksmų.

Tai, kad, kaip nustatė teismas, Tarnyba pasirinko netinkamÄ formÄ savo sprendimui įforminti - neatsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo iÅ¡ esmės, yra viena iÅ¡ eilės Tarnybos pasirinktų priemonių, kurios pagalba ji imitavo klausimo sprendimÄ iÅ¡ esmės, tikslu užkirsti pareiÅ¡kėjui įgyvendinti teisę į Tarnybos paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimÄ (į kokybiÅ¡kÄ ir efektyviÄ teisinę pagalbÄ ). Kai buvo sprendžiamas skundas, VAAT adm. bylos Nr. 1-776-19/2006 nagrinėjimas dar nebuvo pasibaigęs ir Tarnybai tinkamai įvykdžius savo pareigas, advokatų A.

R. ir A. S. veiksmai bÅ«tų laiku įvertinti kompetentingo subjekto iki VAAT adm. bylos Nr. 1-776-19/2006 nagrinėjimo užbaigimo – 2007-09-06. Taigi, Tarnyba neteisėtais savo veiksmais negrįžtamai sužlugdė pareiÅ¡kėjui galimybę gauti naujus įrodymus - minėtų advokatų veiklos įvertinimÄ ir pateikti VAAT adm. byloje Nr. 1-776-19/2006. Tarnyba taip pat tais veiksmais atėmė pareiÅ¡kėjui galimybę pareikÅ¡ti pretenzijas minėtiems advokatams. Tarnybos 2008-10-17 atsiliepime Nr. (1.17)-SD-2442-08 Tarnyba nurodo, kad neturėtų bÅ«ti diferencijuojama advokato teikiamų paslaugų kokybė ir jos vertinimas priklausomai nuo to, ar Å¡ios paslaugos yra finansuojamos iÅ¡ valstybės biudžeto, ar iÅ¡ asmeninių kliento lėšų.

Tačiau Tarnyba sistemingai dangsto jos pasirinktų advokatų netinkamus veiksmus ir toliau tęsia, anot jos, racionalų lėšų teisinei pagalbai naudojimÄ . AnalogiÅ¡kai Tarnyba dangsto ir advokato A. KirÅ¡os netinkamus veiksmus. Kaip matyti iÅ¡ LVAT 2007-09-06 sprendimo Nr. A2-715/2007, advokato A. KirÅ¡os veiklos kokybės įvertinimui ji taikė įstatymui prieÅ¡taraujančiÄ teisingumo ministro nustatytÄ tvarkÄ Tarnybos advokatų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Tarnyba 2008-10-17 atsiliepime Nr. (1.17)-SD-2442-08 pripažino, kad toks advokato veiklos kokybės vertinimas buvo vienintelis atvejis.

Tarnyba, kartu su advokatu A. KirÅ¡a, grasindama iÅ¡reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo advokatui mokėtinus pinigus, 2005-10-26 sprendimu Nr. 12 reikalavo pareiÅ¡kėjo kreiptis į subjektÄ , nekompetentingÄ spręsti jo atvejį. Dėl Tarnybos neteisėto sprendimo, jo klaidinimo ir apgaudinėjimo, kliudymo gauti paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimÄ , advokatų netinkamų veiksmų dangstymo ir protegavimo, valstybės lėšų, skirtų teisinei pagalbai mokėjimo Å¡iems advokatams, jis patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , moralinį nepasitenkinimÄ dėl gerai moralei prieÅ¡taraujančių Tarnybos veiksmų, pasijuto institucijos pažemintas, apgautas, patyriau nepatogumus, veltui eikvojo laikÄ , patyrė neigiamas teisines pasekmes kitose susijusiose bylose, žymiai pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas.

Pagal LR CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (b. l. 67-71).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėto Vilniaus VGTPT sprendimo, kuris teismo buvo panaikintas, tai pat ir kitų tarnybos neteisėtų veiksmų, kuriuos ji atliko jau po sprendimo priėmimo.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti žalÄ pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, t. y. ar Tarnyba neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Nagrinėjamu atveju Tarnybos veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas įrodinėja vadovaudamasis VAAT iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. 1-8288-19/2007 medžiaga.

Pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje VAAT, priimdamas 2007-12-03 sprendimÄ , konstatavo, kad Tarnybos 2007-05-14 raÅ¡tas Nr. SD-(1.15.)-92-07, kuriuo Tarnyba atsakė į G. K. LR teisingumo ministerijai 2007-03-27 pateiktÄ ir Tarnybai persiųstÄ nagrinėti skundÄ , yra netinkamo turtinio bei formos, todėl jis yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Minėtame sprendime VAAT nustatė, kad 2007-03-27 LR teisingumo ministerijai pateiktame skunde G. K. skundėsi Lietuvos teismų vykdomu teisingumu ir nesutiko su VAAT, o taip pat ir VAAGK veiksmais ir priimtais sprendimais.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir kiti teisės aktai nesuteikia Tarnybai teisės vertinti teisėjų veiksmų ir jų vykdomÄ teisingumÄ , o taip pat ir administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų teisėtumÄ , todėl, VAAT nuomone, Tarnyba gavusi iÅ¡ Teisingumo ministerijos jai persiųstÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ , turėjo atsisakyti jį nagrinėti iÅ¡ esmės ir apie tai informuoti Teisingumo ministerijÄ bei pareiÅ¡kėjÄ (LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.).

G. K. 2007-03-27 skundas dalyje dėl pačios Tarnybos veiksmų, VAAT teigimu, taip pat negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas, kadangi nagrinėdama tokį skundÄ Tarnyba turėtų patikrinti savo pačios veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o tai pažeistų LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas, numatančias, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. VAAT 2007-12-03 sprendime nustatė, kad Tarnyba, gavusi jai persiustÄ G.

K. 2007-03-27 skundÄ iÅ¡ esmės jo nenagrinėjo, t. y. netyrė skunde nurodytų faktų pagrįstumo ir nustatytų aplinkybių pagrindu nepriėmė atitinkamo sprendimo, o tik nurodė teisės normas ir jų pagrindu paaiÅ¡kino, kad Tarnyba konkrečių su administracinės bylos nagrinėjimu susijusių aplinkybių, nurodymų pareiÅ¡kėjo skunde negali vertinti, nes tai yra ne jos kompetencijoje. Atsižvelgdamas į tai, VAAT padarė iÅ¡vada, kad nors Tarnyba teisingai nurodė, kad negali vertinti 2007-03-27 pareiÅ¡kėjo skunde pateiktu aplinkybių, tačiau pasirinko netinkamÄ formÄ savo sprendimo įforminimui - 2007-05-14 raÅ¡tu neatsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo iÅ¡ esmės, pateikdama bendro pobÅ«džio nuostatas dėl jai persiųsto skundo vertinimo.

Toks Tarnybos sprendimas dėl netinkamas formos ir turinio negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taigi, VAAT 2007-12-03 sprendimu iÅ¡ esmės konstatavo, kad dėl LR teisingumo ministerijos persiųsto pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo, Tarnyba turėjo pasisakyti atsisakydama tokį skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Pažymėjo, kad bÅ«tent tai Tarnyba ir padarė vykdydama VAAT 2007-12-03 sprendimÄ ir priimdama 2007-12-14 raÅ¡tÄ Nr. SD-(1.15.)-398-07, kuriuo atsisakė G. K. 2007-03-27 skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Mano, kad nagrinėjamu atveju anksčiau cituotame VAAT sprendime nurodyti Tarnybos neteisėti veiksmai neturėtų bÅ«ti pagrindu priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi akivaizdu, kad Tarnybos įvykdyti pažeidimai yra formalÅ«s, procedÅ«riniai ir neesminiai, negalėję turėti įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms bei interesams.

Kaip matyti iÅ¡ VAAT 2007-12-03 sprendimo, Tarnybos 2007-05-14 raÅ¡te buvo teisingai iÅ¡dėstytos faktinės bei teisinės nagrinėjamos situacijos aplinkybės, tačiau neteisingai pasirinktas raÅ¡to įforminimas. VAAT 2007-12-03 sprendimas patvirtina, kad Tarnybos 2007-05-14 raÅ¡te iÅ¡ esmės trÅ«ko vienintelio teiginio, jog Tarnyba atsisako pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, nors VAAT 2007-12-03 sprendime ir pripažino, kad Tarnyba G. K. 2007-03-27 skundo iÅ¡ esmės nenagrinėjo. Tai, kad VAAT konstatavo Tarnybos 2007-05-14 raÅ¡tÄ Nr. SD-(1.15.)-92-07 esant netinkamos formos, tačiau savo esme (t. y. jame iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma), teisingÄ ir pagristÄ , patvirtina, jog Å¡is raÅ¡tas G.

K. negalėjo sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių, Å¡iuo atveju suteikiančių teisę pareiÅ¡kėjui reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimo. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad vertinant institucijos veiksmų teisėtumÄ yra reikÅ¡minga, ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis, ar nebuvo pažeisti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo numatyti vieÅ¡ojo administravimo principai. Tik Å¡ių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla atitinka LR CK 6.271 str. 4 d.

įtvirtintÄ atsakomybės sÄ lygÄ . Toks vertinimas turi bÅ«ti siejamas su tuo, ar paÅ¡alinus procedÅ«rinį pažeidimÄ sprendimas galėjo bÅ«ti kitoks, jei nebÅ«tų įvykdytas minėtos procedÅ«ros pažeidimas. LVAT nuomone, administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina vertinti LR CK 6.271 str. 4 d. sÄ lygÄ atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas.

Ne kiekvienu atveju vieÅ¡ojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, panaikindamas sprendimÄ , gali bÅ«ti pripažinta neveikimu prieÅ¡taraujančiu Ä®statymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala (LVAT 2008-01-25 nutartis adm. byla Nr. A-261-116/2008). Pažymėjo, kad priimdama 2007-05-14 raÅ¡tÄ Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, Å¡is raÅ¡tas buvo panaikintas ne dėl jo prieÅ¡taravimo teisės aktui, o dėl to, kad jis buvo netinkamai įformintas.

Priimant minėtÄ raÅ¡tÄ buvo padarytas procedÅ«rinis pažeidimas, kuris buvo pakankamas teismui, kad panaikinti ginčijamÄ raÅ¡tÄ , tačiau Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas neturėtų bÅ«ti laikomas pakankamu administravimo subjekto veiksmus pripažįstant neteisėtais ir jų pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , kad priimant minėtÄ raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala. PaÅ¡alinus šį procedÅ«rinį pažeidimÄ , galutinis pareiÅ¡kėjo 2007-03-27 skundo nagrinėjimo rezultatas nepasikeitė.

Laiko, kad G. K. atžvilgiu nebuvo atlikti tokie neteisėti veiksmai, kurie galėtų sukelti jam tam tikrÄ moralinę skriaudÄ . Be to, abejotina, ar dėl Tarnybos 2007-05-14 raÅ¡to panaikinimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti 1000 Lt neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Tarnybai nepriėmus 2007-05-14 raÅ¡to Nr. SD-(1.15.)-92-07, skundas bÅ«tų perduotas kompetentingai institucijai ir pareiÅ¡kėjas bÅ«tų turėjęs galimybę remtis naujomis aplinkybėmis VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-776-19/2006 yra nepagrįstas.

Å is argumentas grindžiamas prielaidomis, o tai neįrodo pareiÅ¡kėjo realiai patirtos žalos fakto. Kitaip tariant, toks pareiÅ¡kėjo žalos traktavimas negali bÅ«ti prilyginamas tiesioginiams nuostoliams, t. y. realioms pasekmėms, atspindinčioms tam tikrÄ moralinę skriaudÄ , kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti pinigais. Vadovaujantis LR CK nuostatomis, civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Pagal LVAT praktikÄ , Å¡ia nuostata vadovaujamasi ir kai praÅ¡oma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ ar atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais veiksmais vykdant teisingumÄ . Pabrėžtina, kad turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (LVAT 2010-01-25 nutartis adm. byloje Nr. A662-166/2010).

Taigi, nagrinėjamu atveju siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, G. K. privalo įrodyti teismui, jog jis realiai pajautė tam tikrÄ skriaudÄ , ir kad tokia žala buvo patirta dėl konkrečių Tarnybos veiksmų. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių jo patirtÄ neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų, o tai patvirtina, kad G. K. Å¡iuo atveju teisme pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra formalus ir akivaizdžiai nepagristas.Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, neturtinės žalos dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ .

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ faktorių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tokios pozicijos laikomasi ir LAT praktikoje (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Nagrinėjamu atveju Tarnyba pripažino savo pažeidimÄ , ji nedelsdama įvykdė VAAT 2007-12-03 sprendimÄ , priimdama 2007-12-14 raÅ¡tÄ Nr. SD-(1.15.)-398-07, kuriuo atsisakė G.

K. 2007-03-27 skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Tarnybos nuomone, toks Tarnybos įvykdyto procedÅ«rinio teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti laikomas G. K. pažeistų teisių apgynimu.G. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės reikalaujamÄ priteisti neturtinę žalÄ taip pat grindžia advokatų A. R. ir A. S. netinkamai ir nekokybiÅ¡kai suteikta antrine teisine pagalba. Pažymėjo, kad Tarnyba neturi kompetencijos vertinti antrinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų veiklos kokybės. Å i funkcija pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas priskirta Lietuvos advokatÅ«rai.

Todėl, jeigu G. K. manė, kad jam antrinę teisinę pagalbÄ teikę advokatai netinkamai ar nekokybiÅ¡kai atliko savo pareigas, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę su skundu kreiptis į Lietuvos advokatÅ«rÄ . Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba taip pat neatsako už antrinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų veiksmais pareiÅ¡kėjui padarytÄ Å¾alÄ . LR advokatÅ«ros įstatymo 3 str. 1 d. yra aiÅ¡kiai apibrėžta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. To paties LR advokatÅ«ros įstatymo 5 str. 1 p. yra įtvirtinti pagrindiniai advokatų veiklos principai: advokatų veiklos laisvė ir nepriklausomumas.

Tarnyba negali ir neturi teisės daryti poveikio ar įtakoti advokatų veiklos konkrečiose bylose, kadangi, Tarnyba pagal antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis, sudarytas su advokatais, yra įsipareigojusi užtikrinti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbÄ , profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumÄ . Taigi, Tarnyba neturi teisės daryti poveikio advokato veiklai jam teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , duoti valdingus įpareigojimus, nes tuo bÅ«du bÅ«tų pažeisti advokatų veiklos laisvės nepriklausomumo ir atstovaujamo asmens suteiktos informacijos konfidencialumo principai.

Taigi, už antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę ir už suteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes yra atsakingas advokatas, tačiau, jokiu bÅ«du ne Tarnyba, atstovaujanti Valstybę. Antrinę teisinę pagalbÄ nuolat teikiantys advokatai yra ne Tarnybos karjeros valstybės tarnautojai ir ne Tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, o Lietuvos advokatÅ«ros dalyviai. Mano, tarp pareiÅ¡kėjo, pagal įstatymÄ turinčio teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , advokato ir Valstybės susiklosto triÅ¡aliai teisiniai santykiai.

Valstybė, atstovaujama Tarnybos, sudaro sutartis su advokatais, atrenka asmenis, kuriems priklauso antrinė teisinė pagalba, paskiria jiems advokatÄ ir advokatams apmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . IÅ¡ esmės Valstybė perka teisines paslaugas iÅ¡ advokato ne savo, bet asmens, atitinkančio Ä®statyme nustatytus kriterijus, naudai. Tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė už advokatų A. R. ir A. S., G. K. nuomone, netinkamai suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , kadangi advokatai nėra pavaldÅ«s Tarnybai.

Tarnyba gali kontroliuoti advokatų veiklÄ tik su jais sudarytų sutarčių ribose. Tuo tarpu advokatų civilinę atsakomybę, vykdant advokatų veiklÄ , už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja LR advokatÅ«ros įstatymo 20 str. ir LR CK nuostatos. Laiko, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neatliko G. K. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ neturtinę žalÄ , o pareiÅ¡kėjas atitinkamos žalos padarymo fakto neįrodė, todėl nėra sÄ lygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei už Tarnybos neteisėtus veiksmus atsirasti (b. l. 92-95).Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.Skundas netenkinamas.Kaip nustatyta pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, pareiÅ¡kėjas G.

K. 2007-03-27 pateikė skundÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui dėl Lietuvos teismų vykdomo teisingumo ir Lietuvos teismų sistemos, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos veiksmų ir priimto sprendimo bei Vilniaus VGTPT ir valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų veiksmų (b. l. 14-20). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007-04-24 raÅ¡tu Nr. (1.23.)-7R-4158 pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ dalyje dėl Tarnybos paskirtų advokatų A. R. ir A. S. atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskutinėmis procesinių veiksmų atlikimo dienomis, dėl ko, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis negalėjo tinkamai apginti savo teisių, persiuntė Vilniaus VGTPT ir įpareigojo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ Å¡ioje dalyje (b. l. 13).

Vilniaus VGTPT, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , 2007-05-14 raÅ¡tu Nr. SD-(1.15.)-92-07 apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ G. K. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ (b. l. 21-23).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus VGTPT 2007-05-14 raÅ¡tu Nr. SD-(1.15.)-92-07, pateikė skundÄ Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri 2007-07-27 sprendimu Nr. S-120-(A(G)-135) G. K. skundÄ tenkino ir įpareigojo Vilniaus VGTPT pakartotinai iÅ¡nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡tÄ Nr. (1.23.)-7R-4158 (b. l. 114-115).

Vilniaus VGTPT, nesutikdama su Vilniaus administracinių ginčų komisijos 2007-07-27 sprendimu Nr. S-120-(A(G)-135), pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007-12-03 sprendimu Vilniaus VGTPT skundÄ atmetė (b. l. 25-28, adm. byla Nr. I-8288-19/2007, b. l. 83-86). Vilniaus VGTPT, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ , pakartotinai iÅ¡nagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡tÄ Nr. (1.23)-7R-4158 nusprendė atsisakyti nagrinėti iÅ¡ esmės G.

K. 2007-03-27 skundÄ , persiųstÄ Tarnybai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡tu Nr. (1.23)-7R-4158 (b. l. 29-31).Kadangi pareiÅ¡kėjas G. K. tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtais Vilniaus VGTPT veiksmais, t. y. neteisėtai priėmus sprendimÄ , įformintÄ 2007-05-14 raÅ¡tu Nr. SD-(1.15.)-92-07, kuris Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos buvo panaikintas, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti, ar dėl Vilniaus VGTPT 2007-05-14 sprendimo, kuris Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimu buvo panaikintas ir Vilniaus VGTPT įpareigota per 5 darbo dienas pakartotinai iÅ¡nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡tÄ Nr. (1.23.)-7R-4158, atsirado pareiÅ¡kėjo G.

K. nurodyta neturtinė žala.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (LR CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (LR CK 6.249 str.). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. LR CK 6.271 str. 3 d. numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Vilniaus VGTPT 2007-05-14 rašte Nr. SD-(1.15.)-92-07 nurodė, kad ji neturi teisės vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų veiksmų ir vykdomo teisingumo, taip pat Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad negali priversti advokato teikti antrinę teisinę pagalbÄ konkrečiam pareiÅ¡kėjui, jeigu advokato nuomone, antrinė teisinė pagalba neteiktina (b. l. 21-23). Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ dėl Vilniaus VGTPT 2007-05-14 raÅ¡to Nr. SD-(1.15.)-92-07, 2007-07-27 sprendime Nr. S-120-(A(G)-135) nurodė, kad Vilniaus VGTPT, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo 2007-03-27 skundÄ , nagrinėjo savo pačios veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tuo pažeisdama vieÅ¡ojo administravimo principÄ .

Taip pat nurodė, kad Vilniaus VGTPT, gavusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡tÄ , turėjo atsisakyti jį nagrinėti iÅ¡ esmės ir apie tai informuoti Teisingumo ministerijÄ bei pareiÅ¡kėjÄ , kaip tai numato Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. ir įpareigojo Vilniaus VGTPT per 5 darbo dienas pakartotinai iÅ¡nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡tÄ Nr. (1.23.)-7R-4158 (adm. byla Nr. I-8288-19/2007, b. l. 6-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2007-12-03 sprendime administracinėje byloje Nr. I-8288-19/2007, nagrinėdamas Vilniaus VGTPT skundÄ dėl VAAGK 2007-07-27 sprendimo Nr. SD-(1.15.)-92-07 nurodė, kad Vilniaus VGTPT įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia teisės vertinti teisėjų veiksmus ir jų vykdomÄ teisingumÄ , administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų teisėtumÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl Å¡ių reikalavimų negali bÅ«ti priskiriamas Tarnybos kompetencijai.

Dalyje dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų Tarnybos veiksmų pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimas taip pat nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai, kadangi nagrinėdama tokį skundÄ Tarnyba turėtų patikrinti savo pačios veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Konstatavo, kad Tarnyba, gavusi iÅ¡ Teisingumo ministerijos jai persiųstÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ , turėjo atsisakyti jį nagrinėti iÅ¡ esmės ir apie tai informuoti teisingumo ministerijÄ ir pareiÅ¡kėjÄ . Teismas sprendime taip pat nurodė, kad Vilniaus VGTPT raÅ¡te teisingai nurodė, kad ji negali vertinti 2007-03-27 pareiÅ¡kėjo skunde pateiktų aplinkybių, tačiau pasirinko netinkamÄ formÄ savo sprendimo įforminimui – 2007-05-14 raÅ¡tu neatsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo iÅ¡ esmės, pateikdama bendro pobÅ«džio nuostatas dėl jai persiųsto skundo vertinimo.

Tokį Tarnybos sprendimÄ dėl netinkamos formos ir turinio laikė neteisėtu ir nepagrįstu (VAAT adm. byla Nr. I-8288-19/2007, b. l. 83-86). Å is teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad Vilniaus VGTPT sprendimas, įformintas 2007-05-14 raÅ¡tu Nr. SD-(1.15.)-92-07, buvo iÅ¡ esmės neteisėtas: Tarnybos sprendimas buvo ydingas procedÅ«ros prasme, t. y. netinkamos formos ir turinio. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus VGTPT 2007-05-14 raÅ¡to Nr. SD-(1.15.)-92-07 ir kaip atsiliepime nurodo atsakovė, Å¡iame raÅ¡te faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės buvo iÅ¡dėstytos teisingai, tačiau pasirinkta netinkama sprendimo forma.

Padarytas procedÅ«rinis pažeidimas buvo pakankamas pagrindas VAAGK panaikinti Vilniaus VGTPT 2007-05-14 sprendimÄ , tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad dėl tokio pobÅ«džio pažeidimo pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti padaryta jo nurodyta neturtinė žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008 nurodė, kad vertinant institucijos veiksmų teisėtumÄ yra taip pat reikÅ¡minga ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis ar nebuvo pažeisti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo numatyti vieÅ¡ojo administravimo principai.

Tik Å¡ių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla atitinka, numatytÄ LR CK 6.271 str. 4 d. atsakomybės sÄ lygÄ . Toks vertinimas turi bÅ«ti siejamas su tuo ar paÅ¡alinus procedÅ«rinį pažeidimÄ sprendimas galėjo bÅ«ti kitoks, jei nebÅ«tų įvykdytas minėtos procedÅ«ros pažeidimas. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus VGTPT 2007-12-14 raÅ¡to Nr. SD-(1.15.)-398-07, Vilniaus VGTPT, vykdydama VAAGK 2007-07-27 sprendimÄ bei Vilniaus apygardos teismo 2007-12-03 sprendimÄ , kuriuo buvo paliktas galioti VAAGK sprendimas, nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiÅ¡kėjo G.

K. 2007-03-27 skundÄ , kuris jai buvo persiųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raÅ¡tu Nr. (1.23)-7R-4158. Taigi, paÅ¡alinus procedÅ«rinį pažeidimÄ , Vilniaus VGTPT sprendimo rezultatas, nagrinėjant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstÄ G. K. skundÄ , iÅ¡ esmės liko toks pats.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008 nurodė, administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sÄ lygÄ atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju vieÅ¡ojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas panaikindamas sprendimÄ , gali bÅ«ti pripažinta neveikimu prieÅ¡taraujančiu įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala. Å iuo atveju Vilniaus VGTPT padarytas procedÅ«rinis pažeidimas, t. y. netinkamas sprendimo įforminimas, negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu administravimo subjekto veiksmus laikyti neteisėtais, atitinkamai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas, grįsdamas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimÄ , nurodė, kad jis dėl Vilniaus VGTPT neteisėto sprendimo, jo klaidinimo ir apgaudinėjimo, kliudymo gauti paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimÄ , advokatų netinkamų veiksmų dangstymo ir protegavimo, valstybės lėšų, skirtų teisinei pagalbai mokėjimo Å¡iems advokatams, patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , moralinį nepasitenkinimÄ dėl gerai moralei prieÅ¡taraujančių Tarnybos veiksmų, pasijuto institucijos pažemintas, apgautas, patyrė nepatogumus, veltui eikvojo laikÄ , patyrė neigiamas teisines pasekmes kitose sietinose bylose, žymiai pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas.

PareiÅ¡kėjo teismui pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÅ¡Ä® Centro poliklinikos asmens sveikatos istorijos patvirtina jį su įvairiais nusiskundimais pasikreipus 2008-06-15, 2008-06-26, 2008-09-15, 2008-10-14 (b. l. 116-123), t. y. žymiai vėliau nei atlikti Vilniaus VGTPT veiksmai, su kuriais pareiÅ¡kėjas sieja jam padarytos neturtinės žalos atsiradimÄ , todėl Å¡ie įrodymai nepatvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl jo dėl Vilniaus VGTPT neteisėtų veiksmų patirto streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos ir kt.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                               ArÅ«nas Dirvonas                                   Â