ffcc86de-e71a-4017-b954-c0e4baab4ae5 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-42-265/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01526-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V.

G. ir T. U. bei atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. G. ir T. U. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai ieÅ¡kovei V. G. iÅ¡ atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Tarnyba), bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos 5 430 Eur turtinės ir ne mažesnį kaip 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti ieÅ¡kovui T.

U. solidariai iÅ¡ atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos ne mažiau kaip 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų 5 proc. palÅ«kanų nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovė V. G. (tuo metu – T.) buvo įtariama, o vėliau baudžiamojoje byloje kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo mažametį sÅ«nų T. U.. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 4 d. nutarimu įtariamajai V. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir nesilankyti, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su sÅ«numi T.

U.. Ši kardomoji priemonė Kauno apylinkes teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo pakeista: panaikintas draudimas nesilankyti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bei kitų teisės aktų normas, baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovę pradėtas nepagrįstai, ikiteisminiame tyrime neužtikrintos mažamečio vaiko – nukentėjusiuoju pripažinto T.

U. – įstatymų garantuojamos teisės, dėl ko buvo padarytas neigiamas poveikis vaiko sveikatai. IeÅ¡kovės įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo bei prokuratÅ«ros atsakingi pareigÅ«nai įvykdė neteisėtus veiksmus – nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo bei vykdė prieÅ¡ ieÅ¡kovę baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pritaikė neteisėtas kardomÄ sias priemones, kurių pagrindu ilgam laikotarpiui ji buvo visiÅ¡kai atskirta nuo savo sÅ«naus. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų panaudojusi fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sÅ«nų, ikiteisminis tyrimas negalėjo bÅ«ti pradėtas arba pradėtas turėjo bÅ«ti nedelsiant nutrauktas nesurinkus objektyvių duomenų apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, o buvo vilkinamas: ikiteisminio tyrimo trukmė buvo ilgesnė nei maksimali; per šį laikotarpį jokie bÅ«tini procesiniai veiksmai nebuvo atliekami; nepaskirta vaiko psichiatrine ekspertizė, nebuvo sprendžiami ieÅ¡kovės praÅ¡ymai dėl kardomųjų priemonių panaikinimo, ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir kiti. Ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai veikė aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, aplaidžiai ir nerÅ«pestingai.

3. IeÅ¡kovės neturtinę žalÄ sudaro dėl nepagrįsto ir neteisėto baudžiamojo persekiojimo patirti dideli neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija bei pažeminimas, o didžiausiÄ neigiamÄ poveikį – psichinę traumÄ sukėlė dėl neteisėtų kardomųjų priemonių taikymo ilgiau nei pusmetį trukęs priverstinis visiÅ¡kas ieÅ¡kovės atskyrimas nuo nepilnamečio sÅ«naus bei vienerius metus trukęs laikotarpis, kuomet negalėjo gyventi su sÅ«numi ir juo rÅ«pintis. Iki Å¡iol yra iÅ¡likę liekamieji reiÅ¡kiniai, t. y. baimė, nerimas, nepasitikėjimas valstybės pareigÅ«nais. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 60 000 Eur. Turtinę žalÄ sudaro 5 430 Eur turėtos iÅ¡laidos teisinės pagalbos paslaugoms, suteiktoms tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

4. IeÅ¡kovui T. U. neturtinė žala buvo padaryta dėl valstybės pareigÅ«nų – ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės – neteisėto veikimo bei neveikimo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuoti faktai, kad vaiko T. U. teisės, garantuojamos BPK bei kitų teisės aktų, ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos metu, nebuvo užtikrintos: mažametis nukentėjusysis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ; apklausa policijos įstaigoje buvo vykdoma netinkamai, neiÅ¡aiÅ¡kinant vaikui jo teisių bei jų neužtikrinant; jis buvo skatinamas duoti parodymus, iÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo buvo tikimasi ir jis buvo raginamas patvirtinti, jog jo motina prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ ;

L. K., kuri buvo paskirta T. U. atstove ir kuri turėjo užtikrinti vaiko teisių apsaugÄ jo apklausos metu, elgėsi pasyviai ir nepasirÅ«pino, kad vaikas savo teisėmis realiai galėtų pasinaudoti; vaikui buvo reikalinga didesnė pagalba, vaiko adaptacija prie pasikeitusios aplinkos bei atsiskyrimo nuo motinos buvo apsunkinta ir galėjo padaryti neigiamÄ poveikį jo sveikatos bÅ«klei. Perdavus sÅ«nų laikinos globėjos priežiÅ«rai, iÅ¡ atsakingų už vaiko teisių įgyvendinimÄ institucijų nebuvo sulaukta jokios pagalbos, nepasidomėta jo gyvenimo sÄ lygomis, toks netinkamas atsakingų valstybės tarnautojų neveikimas galėjo turėti įtakos tam, kad atsirado ekspertizės akte minimos neigiamos pasekmės ieÅ¡kovo sveikatai.

Visas baudžiamasis procesas nepilnamečiam vaikui sistemingai darė žalÄ jo psichinei sveikatai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte Nr. 103MS-244/2018 konstatuota, kad vaiko psichinei sveikatai padaryta žala prilygintina nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir, ieÅ¡kovų vertinimu, tokios pasekmės kilo dėl neteisėtų teisėsaugos pareigÅ«nų bei vaiko teisių apsaugos specialistės veiksmų. IeÅ¡kovų įsitikinimu, T. U., atsižvelgiant į jo amžiaus tarpsnį, sveikatos bÅ«klę, tai, kad jis buvo auginamas tik motinos V.

G., buvo padaryta 90 000 Eur neturtine žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas sprendimo rezoliucinėje dalyje) ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta:

1) priteisti ieÅ¡kovui T. U. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. rugsėjo 16 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 2) ieÅ¡kovei V. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos priteisti 3 430 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. rugsėjo 16 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta.

6. Teismas nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teises ir pareigas, todėl įvykus reformai bÅ«tent ji yra atsakinga Å¡ioje byloje už institucijų, kurioms valstybė buvo pavedusi atstovauti vaiko interesams, atliktus veiksmus, ir kuriai centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemÄ Å¡iuo metu valstybė pavedė vykdyti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ .

7. Teismas, įvertinęs, kad T. U. 2017 m. rugsėjo 26 d. į apklausÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariate buvo atvežtas paėmus vaikÄ iÅ¡ mokyklos, pamokų metu, pripažino, kad tai galėjo padaryti neigiamÄ poveikį vaiko psichinei sveikatai, sukelti vaikui didelį iÅ¡gÄ stį. Ä®vertinęs abiejų institucijų elgesį skubos tvarka surengtoje vaiko apklausoje teismas nustatė, kad nebuvo užtikrinta ieÅ¡kovo teisė bÅ«ti apklaustam ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Taip pat padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas netinkamo atstovo – L. K., kuri neužtikrino ieÅ¡kovo teisių ikiteisminio tyrimo metu. Ä®vertinęs, tai, kad mažametis T. U. buvo apklausiamas tyrėjos kabinete, o ne specialiame vaiko apklausos kambaryje, bÅ«dÄ , kaip buvo vykdoma mažamečio nukentėjusiojo apklausa, tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bei vaiko teisių apsaugos specialistai turėjo užtikrinti nepilnamečiam vaikui atstovÄ pagal įgaliojimÄ , tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė, atlikusi apklausÄ , prokuroras, to neatliko, teismas konstatavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek ir vaiko teisių apsaugos specialistai neužtikrino tinkamos nepilnamečio vaiko apklausos, jo procesinių teisių, taip pažeisdami jo teises ir teisėtus interesus BPK 53–55 ir 184–186 straipsnių prasme, ir toks jų elgesys – neveikimas - pripažintas neteisėtas veiksmais.

Ä®vertinęs, kad vaikas pirmÄ kartÄ globėjos namuose buvo aplankytas tik po pusės metų, taip pat domėjimosi vaiku aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaiko teisių apsaugos specialistai skyrė nepakankamai dėmesio globotiniui ir tokiais veiksmais bei neveikimu vaiko teisių apsaugos pareigÅ«nai pažeidė poįstatyminius teisės aktus bei bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

8. Teismas vertino, kad vien faktas, jog ieÅ¡kovė buvo iÅ¡teisinta, pats savaime nereiÅ¡kia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir prokuroras neturėjo pagrindo perduoti bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui. Pripažinęs, kad ir pati ieÅ¡kovė nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigÅ«nais, taip pat įvertinęs tai, kad ikiteisminis tyrimas užtruko tik 8 dienomis ilgiau, nei numato įstatymas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė pačios ieÅ¡kovės, buvusios įtariamosios, veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bÅ«tinumas surinkti papildomus tyrimui reikÅ¡mingus duomenis, todėl nenustatė pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas pareigÅ«nų, ir pripažinti, jog buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės. Pripažinta, kad ieÅ¡kovei kardomoji priemonė buvo skirta pagrįstai, o tai, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino dalį kardomosios priemonės – paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ , kai byla jau buvo perduota teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kardomoji priemonė buvo paskirta neteisėtai.

Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, vykdydami ikiteisminį tyrimÄ , neatliko neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti neturinės žalos atlyginimo, nurodė, kad atmetus ieÅ¡kovės argumentus dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįsto pradėjimo, jo vilkinimo ir kardomosios priemonės skyrimo, ir konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo institucijos neatliko neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, todėl nenustačius neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų, nėra teisinio pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti ir atlyginti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovui praÅ¡omos priteisti neturinės žalos atlyginimo teismas įvertino duomenis apie ieÅ¡kovo T. U. sveikatos bÅ«klę kaip padarytÄ Å¾alÄ , ir pripažino, kad ieÅ¡kovas dėl prieÅ¡ jį atliktų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, jo atskyrimo nuo motinos, patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, kurie neabejotinai turėjo įtakos ir jo sveikatos bÅ«klei, emocinei bÅ«klei, gyvenimo bei mokymosi kokybei, tačiau teismas taip pat įvertino, kad nepilnametis vaikas jau nuo vaikystės turėjo tam tikrų (duomenys neskelbtini) sutrikimų.

Teismas pripažino, kad teisine prasme yra priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo ir vaiko teisių apsaugos institucijų pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų bei neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių ieškovui, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė ypatingai sunkių ieškovo sveikatai pasekmių. Be to, teismas vertino, kad negalima pripažinti, jog išimtinai ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu atlikti neteisėti institucijų veiksmai buvo lemiamas ir vienintelis veiksnys, dėl kurio jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ikiteisminio tyrimo metu patirtus iÅ¡gyvenimus, neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio trukmę, veiksnius, kurie sukėlė jam nesunkų sveikatos sužalojimÄ , įrodymus dėl ieÅ¡kovo psichologinės ir emocinės sveikatos bÅ«klės, jo fizinės ir psichinės raidos ypatumus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais pripažino, kad yra pagrindas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

10. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisintosios turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas, pripažino ieÅ¡kovės teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų iÅ¡laidų, kaip turtinės žalos, atlyginimÄ . Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovė buvo atstovauta advokato, jam sumokėta 5 430 Eur.

IÅ¡ Å¡ios sumos ieÅ¡kovė 3 000 Eur sumokėjo už procesinių dokumentų parengimÄ . Nustatyta, kad pateiktas praÅ¡ymas dėl kardomosios priemonės buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies, o kiti praÅ¡ymai ir reikalavimai nespręstini. Teismas vertino, kad Å¡i iÅ¡laidų dalis yra nepagrįstai didelė ir jos nebuvo bÅ«tinos, nes net ieÅ¡kovei neteikus Å¡ių praÅ¡ymų teismas, rengdamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimui, bÅ«tų patikrinęs, ar nėra kliūčių nagrinėti bylÄ , taip pat ir kardomųjų priemonių galiojimo klausimÄ , dėl to 3 000 Eur sumÄ sumažino iki 1 000 Eur.

Likusios 2 430 Eur dydžio iÅ¡laidos pripažintos pagrįstomis, realiomis baudžiamojo proceso metu turėtomis iÅ¡laidomis. Teismas pripažino tiesioginį priežastinį ryšį tarp iÅ¡laidų ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 3 430 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V. G. ir T. U. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos pakeisti – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai; sprendimo dalį dėl neturtinės žalos panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, arba ieÅ¡kovų V.

G. ir T. U. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 11.1. IeÅ¡kovų nuomone, teismas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai neįvertino bylose surinktų įrodymų visumos, nesivadovavo prejudiciniais faktais, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas ir įrodymų vertinimo taisyklės. IeÅ¡kovės įsitikinimu, baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ jÄ buvo pradėtas nepagrįstai ir galėjo bÅ«ti net nepradėtas, jeigu atsakovė, o konkrečiau – ikiteisminio tyrimo subjektai, bÅ«tų nepažeidę bendrosios rÅ«pestingumo pareigos, taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų trukęs tiek ilgai, kiek truko, o vaikas nebÅ«tų atskirtas nuo motinos.

Teismas apsiribojo vien situacijos patikrinimu BPK numatytais pagrindais ir nevertino Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-572-548/2019 konstatuotų aplinkybių. 11.2. Teismo išvados prieštaringos, nes dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, ir pripažinta, kad ieškovei turtinė žala yra priteistina, tuo tarpu dėl neturtinės žalos ieškovės reikalavimas buvo atmestas, teismo nuomone, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė padarė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ ieÅ¡kovams, jos atlyginimas turėjo bÅ«ti priteistas. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo atliktu ieÅ¡kovės veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir kardomosios priemonės dalies panaikinimo pagrindo vertinimu. Teigia, kad ieÅ¡kovė ne atsisakė bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo subjektais, o aktyviai naudojosi BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis. NelogiÅ¡ka, kad teismas atlyginti dalį ieÅ¡kovui padarytos žalos priteisė 3 000 Eur, tačiau dėl tų pačių ikiteisminio tyrimo veiksmų vertino, kad ieÅ¡kovei žala nepadaryta. 11.3.

Dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovė teigia, kad teismas privalėjo įvertinti ne tik paties ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto teisėtumÄ , kardomųjų priemonių paskyrimo faktÄ , tačiau ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu byloje nustatytus faktus, bei kokios pasekmės atsakovų veiksmais buvo sukeltos. Å iuo atveju ieÅ¡kovai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų bei netinkamos ikiteisminio tyrimo kontrolės visas procesas bendrai užsitęsė ilgiau nei dvejus metus, iÅ¡ kurių vienerius metus ieÅ¡kovė negalėjo gyventi su savo sÅ«numi bei juo rÅ«pintis, ieÅ¡kovė patyrė turtinę bei neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ sudaro dėl nepagrįsto ir neteisėto baudžiamojo persekiojimo patirti dideli neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija bei pažeminimas. IeÅ¡kovės nuomone, jai turėtų bÅ«ti priteisiama ne mažesnė kaip 60 000 Eur kompensacija. Teismas iÅ¡ esmės nenustatinėjo ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio, nevertino atsakovų turtinės padėties ir kitų kriterijų, ieÅ¡kovės vertinimu, teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo Å¡ios bylos dalies. 11.4.

Ieškovai nesutinka su teismo išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo T. U. dydžio ir teigia, kad teismas nenustatinėjo ir nevertino kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotų kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, siekė sumenkinti ieškovui padarytų sužalojimų pasekmes. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad pasekmės atsirado ne dėl atsakovų veiksmų: netinkamai vykdyto ikiteisminio tyrimo, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, taikytų procesinių prievartos priemonių ir t. t.

Pateikti duomenys patvirtina faktÄ , kad vaiko sveikatos bÅ«klė pablogėjo, jis yra nuolatos gydomas. IeÅ¡kovų vertinimu, teismo nustatytas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neprotingas, nesÄ Å¾iningas ir nemotyvuotas, teismas iÅ¡ esmės nevertino atsakovų veiksmais sukeltų pasekmių, atsakovų turtinės padėties ir kitų aplinkybių, iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo bylos dalies. 11.5. IeÅ¡kovės nuomone, turtinės žalos atlyginimo suma sumažinta nepagrįstai ir neteisėtai. Visi veiksmai, kuriuos atliko ieÅ¡kovė pasitelkusi atstovÄ , buvo bÅ«tini, reikalingi ir patenkinti teismo.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras savo funkcijų tinkamai nevykdė, t. y. turėjo duomenis apie T. U. sveikatos būklę, tačiau ekspertizės neskyrė. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės.

12. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 12.1. Teigia, kad policija bei Jonavos rajono savivaldybės administracija, 2017 m. rugsėjo 26 d. paimdami vaikÄ pirmoje dienos pusėje, veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. SituacijÄ bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo apklausiamas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi ir specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais institucijų veiksmus, nustačius galimÄ smurtÄ artimoje aplinkoje.

Teismo iÅ¡vada dėl mažamečio apklausos organizavimo pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ mažesnio poveikio mažamečiui grįsta prielaida ir negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti neteisėtus valstybės institucijų veiksmus. Sprendime nurodyti argumentai negalėjo bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu teisės ir pareigos T. U. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos. Teismas, pripažinęs, kad mažamečio apklausa buvo vykdoma netinkamai, vertindamas vaiko apklausos taktikÄ , neįvertino mažamečio reakcijos ir elgesio.

Visos apklausos metu mažametis jautėsi laisvai, nebuvo matyti jaudulio ar pasidavimo apklausoje dalyvavusių specialistų neigiamai įtakai, jis nebuvo gÄ sdinamas, todėl negalima pripažinti, kad pasirinkta apklausos taktika sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes ieÅ¡kovui, kėlė didesnį nei įprastÄ jaudulį. 12.2. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl T. U. atsiradusios neturtinės žalos priežastinio ryÅ¡io su netinkamu atstovavimu baudžiamajame procese ir kitais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais.

Nurodo, kad teismas nepagrindė konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų ryÅ¡io su atsiradusia neturtine žala, neįvertino, ar visi bÅ«tent T. U. atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai galėjo prisidėti prie mažamečiui kilusių padarinių, ar jie nulėmė esminę iÅ¡gyvenimų priežastį – atskyrimÄ nuo motinos. Vertina, kad nėra pagrindo pripažinti priežastinį ryšį tarp T. U. apklausos, kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių – jaudulio, dėl atskyrimo nuo motinos ir iÅ¡ to kilusių sveikatos pakitimų. 12.3.

Vertina, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priteisdamas 3 430 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi teismas nenustatė jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokurorų neteisėtų veiksmų V. G. atžvilgiu, o vienintelis pagrindas priteisti turtinę žalÄ buvo aplinkybė, jog ieÅ¡kovė buvo iÅ¡teisinta. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir vėlesnio jos iÅ¡teisinimo nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį.

Å iuo atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi aktualia procesine teisės norma – BPK 106 straipsniu, vadovaujantis kuriuo iÅ¡laidos gynybai nėra atlyginamos. 12.4. Nurodo, kad procesinės palÅ«kanos buvo priteistos nepagrįstai, kadangi Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovai toliau patirtų žalÄ iki pat teismo sprendimo įvykdymo, todėl tokių palÅ«kanų priteisimas neatitinka jų paskirties. Be to, procesinių palÅ«kanų priteisimas tokioje byloje nulemtų bÅ«tinybę asignavimų valdytojui pirmenybės tvarka vykdyti kai kuriuos sprendimus, pažeidžiant kitų asmenų teisę į operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ .

13. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 13.1. Teismas skundžiamame sprendime nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovės V. G. atžvilgiu, todėl neturėjo pagrindo priteisti ieÅ¡kovei turtinės žalos, patirtos baudžiamajame procese, atlyginimÄ . 13.2.

Nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, solidariai priteisti neturtinę žalÄ T. U. ir procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ . Nurodo, kad pažeidimai, kuriuos iÅ¡skyrė teismas skundžiamame sprendime, yra susiję su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų įvykdytais veiksmais. 13.3. Baudžiamoji byla dėl ieÅ¡kovės buvo nutraukta ne dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar prokuroro neteisėtų tyrimo veiksmų atlikimo, o nesurinkus pakankamai įrodymų asmens kaltei pagrįsti, t. y. teismui kitaip įvertinus surinktus įrodymus, negu juos vertino prokuroras.

Kadangi prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo, ir tai yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl atsakovės valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atmesti.

14. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimai ir priteistos ieÅ¡kovams turtinės ir neturinės žalos atlyginimo sumos bei procesinės palÅ«kanos iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ir dėl Å¡ių dalių priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo T.

U. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir atmesti ieÅ¡kovės V. G. reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos; likusiÄ sprendimo dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 14.1. Teismas padarė nepagrįstÄ , nereglamentuotÄ teisės aktais iÅ¡vadÄ , kad nuo 2018 m. liepos 1 d. savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklÄ perėmus Tarnybai, ji taip pat iÅ¡ savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perėmė visas teises ir pareigas vykdant vaiko teisių apsaugÄ savivaldybių teritorijose, civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese.

Teismas netinkamai vertino, aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A1-119 „Dėl valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros patvirtinimo“ nuostatas. 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, kurios pagrindu savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija perduota Tarnybai. Iki 2018 m. liepos 1 d. diskrecijos teisę spręsti dėl vaiko teisių užtikrinimo būdo turėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Tuo metu galioję įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai nesuteikė įgaliojimų Tarnybai kontroliuoti ir vertinti nepavaldaus jai vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų ir/ar neveikimo, taip pat jo priimtų sprendimų. Tarnyba tik nuo 2018 m. liepos 1 d. yra centrinė valstybės vaiko teisių apsaugos institucija ir neturi jokio teisinio pagrindo prisiimti galimÄ teisinę atsakomybę už iki Å¡io laikotarpio atliktus veiksmus ar buvusius savivaldybių administracijų struktÅ«rinių padalinių (Vaiko teisių apsaugos skyrių) priimtus sprendimus.

Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimas, kuriuo iÅ¡ esmės įvyko vaiko teisų apsaugos sistemos pertvarka, yra unikalus ir negali bÅ«ti vertinamas kaip procesinių teisų perėmimas iÅ¡ savivaldybių administracijų. Teismas nepagrįstai vertino ir taikė Å¡iuo metu galiojančiÄ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio l dalies 11 punkto nuostatÄ bei įsakymo dėl Tarnybos struktÅ«ros patvirtinimo nuostatas, Å¡ie teisės aktai Tarnybos teisių perėmimo iÅ¡ savivaldybių administracijų nereglamentuoja. 14.2.

Teismas vertino aplinkybes iki 2018 m. liepos 1 d., tačiau priimdamas sprendimo dalį, kuria priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ Tarnybos ir kitų atsakovų neturtinės žalos atlyginimÄ , nepriteisė iÅ¡ Jonavos savivaldybės administracijos, kuri tuo metu buvo atsakinga už vaiko teisių apsaugÄ ir realiai dalyvavo veiksmuose, dėl kurių priteistas žalos atlyginimas, ir to nepagrindė bei neargumentavo. Teismas nepagrindė, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga Tarnybai ar jos teritoriniams skyriams konkrečiai nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai.

Nurodo, kad visi Tarnybos veiksmai buvo nukreipti į laikinosios globos tikslÄ â€“ vaiko grÄ Å¾inimÄ Ä¯ Å¡eimÄ ir Å¡is tikslas bÅ«tent Tarnybos buvo realizuotas. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nenurodo, jog žala ieÅ¡kovei ar vaikui atsirado iÅ¡ kurių nors Tarnybos ar jos teritorinio skyriaus veiksmų/neveikimo laikotarpiu nuo 2018 m liepos 1 d. iki vaiko grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė kildina ir grindžia galimai jai ir nepilnamečiam vaikui padarytÄ Å¾alÄ tuo laikotarpiu, kai sprendimus priėmė ar netinkamai, ar nepakankamai veikė savivaldybės administracijų struktÅ«riniuose padaliniuose buvę Vaiko teisių apsaugos skyriai (iki 2018 m. liepos 1 d.), t. y. ne iÅ¡ Tarnybos ar jos teritorinio skyriaus veiksmų. 14.3.

Dėl priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos nurodo, kad vaikas jau nuo ankstyvos vaikystės turėjo tam tikrų sveikatos problemų/sutrikimų, todėl jie niekaip negali bÅ«ti siejami kaip tiesioginė žala vaikui dėl Tarnybos veiksmų/neveikimo. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo (medicininio dokumento), kad atsirado turtinė ar neturtinė žala vaikui bÅ«tent dėl Tarnybos priimto sprendimo, veiksmų/neveikimo. 14.4. Vertina, kad teismas, priteisdamas 3 430 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , pažeidė kasacinio teismo suformuluotÄ praktikÄ dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo.

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad Tarnybos skyriaus KaiÅ¡iadorių rajone specialistas dalyvavo baudžiamajame procese, tačiau nėra nurodyta nė vieno Tarnybos ar jos teritorinio skyriaus sprendimo ar neteisėto veiksmo/neveikimo, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis dėl Tarnybos yra nepagrįsta. Teismas nepagrindė Tarnybos ar (ir) jos teritorinių skyrių specialistų neteisėtų veiksmų/neveikimo, taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovų patirtos žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl Tarnybai negali kilti prievolė atlyginti ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ .

15. IeÅ¡kovai atsiliepimu praÅ¡o atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus; ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti. Dėl atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros skundo nurodo, kad nesutiktina su argumentais, jog teismas nėra konstatavęs, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiÅ¡kė prokurorų neteisėti veiksmai.

Prokurorai nesiėmė aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintos visų ikiteisminio tyrimo subjektų teisės, dėl ko buvo pažeista bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai ir atlikti neteisėti veiksmai. Dėl atsakovės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundo nurodo, kad kategoriÅ¡kai nesutinka su skunde dėstomais argumentais ir pritaria teismo iÅ¡vadoms dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktų neteisėtų veiksmų, netinkamai organizuotos nepilnamečio apklausos; taip pat nesutinka su argumentais, kad teismas negalėjo priteisti ieÅ¡kovei turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palÅ«kanų.

Dėl atsakovės atstovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundo nurodo, kad, ieškovų įsitikinimu, šiai apeliantei perėmus ne tik identiškas teises ir pareigas, kurios anksčiau buvo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus kompetencijoje, bet perėmus šių įstaigų buvusius darbuotojus, nėra abejonių, kad Tarnyba buvo ir yra tinkamas atsakovas byloje.

IeÅ¡kovai taip pat sutinka su teismo iÅ¡vada, kad Tarnyba, įvykus reformai, yra atsakinga Å¡ioje byloje už institucijų, kurioms valstybė buvo pavedusi atstovauti vaiko interesams, atliktus veiksmus. Pažymi, kad Klaipėdos rajone veikiantis skyrius ieÅ¡kovÄ T. U. (globojamÄ vaikÄ ) aplankė ir surašė vaiko aplankymo aktÄ tik 2018 m. rugpjūčio 20 d., po to, kai 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kovo laikinosios globos panaikinimo. Akcentuoja, kad ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimus kildino bÅ«tent iÅ¡ neteisėtų veiksmų baudžiamojo proceso metu atlikimo, t. y. kad Tarnybos darbuotojai buvo pasyvÅ«s baudžiamojo proceso metu, neužtikrino ieÅ¡kovo T.

U. teisių ir teisėtų interesų, o intensyvesnės pagalbos pradėjo sulaukti tik po ieškovės prašymo. Ieškovų vertinimu, Tarnybos argumentai, kad teismas nenustatė konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų, nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Teigia, kad ieÅ¡kovų argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepagrįstumo grindžiami prielaidomis. Laikosi pozicijos, kad nenustačius neteisėtų teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmų, tačiau priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nėra pagrindo patirtas advokato iÅ¡laidas laikyti turtine žala ir jas priteisti. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, kardomosios priemonės paskyrimo ir atskyrimo nuo motinos 2017 m. rugsėjo 26 d. pagrindas buvo teismo iÅ¡samiai įvertintas.

Naudojimasis teise turėti gynėjÄ ir neduoti parodymų prieÅ¡ save nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovės prisidėjimo prie ikiteisminio tyrimo trukmės. Vertina, kad kardomoji priemonė buvo paskirta teisėtai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-572-548/2019 iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais remiasi ieÅ¡kovai, nėra prejudiciniai faktai. Detalios T. U. apklausos ar kitos aplinkybės, leidusios baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui abejoti surinktų įrodymų patikimumu, nebuvo įrodinėjimo baudžiamojoje byloje dalyku.

Laikosi pozicijos, kad nenustačius neteisėtų ikiteisminio teisėsaugos ir vaiko teises ginančių institucijų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, nėra bÅ«tinųjų CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sÄ lygų. Nesutinka su ieÅ¡kovų argumentais dėl neturtinės žalos T. U. priteisimo, reikalavimas atsakovės atstovams pateikti įrodymus, paneigiančius medicininius duomenis, pažeistų įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę.

17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ palaiko nurodytame skunde iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Sutinka su skunde iÅ¡dėstytais argumentais dėl ieÅ¡kovei priteistos turtinės žalos, taip pat argumentu, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai priteisti.

18. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į atsakovės atstovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apeliacinį skundÄ nurodo, kad palaiko Å¡ios apeliantės praÅ¡ymus panaikinti teismo sprendimo dalis ir atmesti ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos Tarnybos, tačiau nesutinka su reikalavimu, kuriuo praÅ¡oma dalį teismo sprendimo palikti nepakeistÄ . KlausimÄ dėl tinkamo atstovo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra ir dėl su tuo susijusių skundo argumentų nepasisako.

19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti; su atsakovės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniu skundu sutinka jame nurodytais argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti; su atsakovės atstovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų dalimi dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo sutinka, dėl skundo dalies dėl Tarnybos, kaip Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisių ir pareigų perėmėjos, atsakomybės nepasisako, palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas laikantis galiojančių BPK bei kitų teisės aktų normų, jis vykdytas ir kardomoji priemonė paskirta teisėtai ir pagrįstai. Sprendime teismas išsamiai įvertino ikiteisminio tyrimo trukmei turėjusias reikšmės aplinkybes. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmais, atliktais dėl T. U., buvo siekiama nustatyti faktines įvykių aplinkybes, siekiant apsaugoti mažametį nuo galimai patiriamo smurto pačioje artimiausioje aplinkoje. Laikosi pozicijos, kad medicininės išvados dėl T.

U. sveikatos problemų nėra kilusios dėl iÅ¡gyvenimų, patirtų atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tokios iÅ¡vados nepadarė ir medicinos ekspertai. Taip pat nurodo, kad teismas nenustatė neteisėtų ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų ir/ar vaiko teises ginančių institucijų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo sÄ lygų. Vertina, kad ieÅ¡kovės baudžiamajame procese patirtos iÅ¡laidos gynybai neturi bÅ«ti atlyginamos.

20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, atsiliepime sutinka su atsakovės atstovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliaciniais skundais, praÅ¡o juos tenkinti, ir nesutinka su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu bei praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nenurodo ir nepagrindžia, kad turtinė ar (ir) neturtinė žala ieÅ¡kovei ar ieÅ¡kovui atsirado ar kilo bÅ«tent dėl kurių nors Tarnybos ar jos teritorinio skyriaus veiksmų/neveikimo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko grÄ Å¾inimo motinai. Pažymi, kad dėl teisinio reguliavimo Tarnyba ar jos teritorinis skyriai negali prisiimti atsakomybės už Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus/neveikimÄ .

21. Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliantė sutinka su teismo sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, jog visas teises ir pareigas vykdant vaiko teisių apsaugÄ savivaldybių teritorijose, civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese iÅ¡ savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pažymi, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija nebedisponuoja jokia informacija, neturi jokių duomenų dėl mažamečio T.

U., Å¡ia informacija disponuoja iÅ¡imtinai Tarnyba. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

23. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės 24. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate vykdyta ieÅ¡kovo T. U., gim. (duomenys neskelbtini), apklausa. ApklausÄ vykdė tyrėja A. J. dalyvaujant Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. K., kuri dalyvavo kaip valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, bei psichologei K. V.. 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. vaiko perdavimo aktu T. U. perduotas (duomenys neskelbtini) V. R.. 2017 m. spalio 4 d. V. G. (tuo metu – T.) buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir ji buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo mažametį sunų T. U.. Ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I.

G. nutarimu įtariamajai V. T. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant jÄ nepasiÅ¡alinti iÅ¡ nurodytos gyvenamosios vietos, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su sÅ«numi T. U., gyvenančiu nurodytu adresu. 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2518 „Dėl laikinosios globos (rÅ«pybos) nustatymo T. U.“ ieÅ¡kovui T. U. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta ieÅ¡kovės motina V.

R..

25. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1‑1898‑548/2018 nutarta kardomÄ jÄ priemonę kaltinamajai V. T. pakeisti: panaikinti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ nesilankyti nurodytu adresu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su sÅ«numi T. U.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡to Nr. 5SD-1348 duomenimis, 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikus vaiko laikinosios globos peržiÅ«rÄ nuspręsta vaikÄ T.

U. grÄ Å¾inti motinai ir nurodyta nuo 2018 m. spalio 1 d. nutraukti T. U. laikinÄ jÄ globÄ . Kauno apylinkes teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑572‑548/2019 kaltinamoji V. T. iÅ¡teisinta dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuosprendyje konstatuota, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetÄ vertinant BPK kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad V.

T. atliko neteisėtus veiksmus mažamečio nukentėjusiojo T. U. atžvilgiu ir yra kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo; nesurinkus neginčytinų kaltinamosios V. T. kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos kaltinamosios naudai, todėl kaltinamoji V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį išteisintina kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. 2018 m. gruodžio 6 d. – 2019 m. sausio 17 d.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-244/2018 įvertinta, kad visumos faktorių poveikis T. U. psichikos būklei vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl ginčo esmės 26. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, ieškovų kildinamos iš ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų bei vaiko teisių apsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies.

Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ir ieÅ¡kovai, ir atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinių skundų ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai).

27. CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Remiantis CK 6.272 straipsnio 3 dalimi, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo neteisėtų veiksmų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑347‑687/2018 45 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

28. Civilinės atsakomybės taikymas galimas tik nustačius visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, patirtÄ Å¾alÄ , neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį bei kaltę – iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktÄ ).

IeÅ¡kovai, reikalaujantys atlyginti žalÄ CK 6.272 straipsnio pagrindu, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jie neatleidžiami nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 38 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi, ieÅ¡kovams tenka procesinė pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir priežastinį jų ryšį (CPK 12, 178 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui 29. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovui T. U. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujantys Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apeliaciniuose skunduose nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Nurodytuose atsakovės atstovų apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei Lietuvos Respublikai taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovai V. G. ir T. U. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieÅ¡kovui priteisto žalos atlyginimo dydžiu ir teigia, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas turėjo bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai.

30. Vertinant atsakovės atstovų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir visapusiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovo apklausos ir jo apžiÅ«ros organizavimo aplinkybes, duomenis apie vaiko procesinių teisių užtikrinimÄ ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡tyrusi bylos duomenis, įvertinusi jų visumÄ , taip pat įvertinusi byloje pareikÅ¡tų atsakovės atstovų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo prieÅ¡ingam vertinimui, nei iÅ¡dėstytas skundžiamame teismo sprendime dėl ieÅ¡kovo T. U. atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pasisako dėl esminių atsakovės atstovų apeliacinių skundų motyvų.

31. Apeliaciniame skunde atsakovę atstovaujantis Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl jų neteisėtumo. Å iame apeliaciniame skunde teigiama, kad policija bei Jonavos rajono savivaldybės administracija, 2017 m. rugsėjo 26 d. paimdami T. U. pirmoje dienos pusėje, veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, atsižvelgdami į susiklosčiusiÄ situacijÄ , siekdami operatyviai atlikti bÅ«tinus veiksmus.

Vertinat apeliantės argumentus, net ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. I-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 18 d.) 4 punkto nuostatÄ dėl draudimo nepilnamečio apklausÄ atlikti buvimo mokymo ar ugdymo įstaigoje laiku vertinant kartu su apeliantės akcentuojamomis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 56 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d.

įsakymu Nr. 56 patvirtintų Vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 10 d.) 8 punkto nuostatomis dėl galimybės kylant realiai grėsmei paimti vaikÄ , pažymėtina konkrečiu atveju buvusi vaiko paėmimo aplinkybių visuma, t. y. kad vaikas buvo paimtas iÅ¡ mokyklos, jam saugios aplinkos, ieÅ¡kovo T. U. apklausa buvo vykdoma nuo 9.30 val. iki 10.30 val., t. y. ugdymo proceso metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai ne vienintelis mažamečio vaiko apklausos organizavimo ir procesinių teisių pažeidimas.

32. Teisėjų kolegija, vertindama kitus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo argumentus dėl mažamečio T. U. apklausos organizavimo, reikÅ¡minga aplinkybe pripažįsta ir tai, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas T. U. nebuvo tinkamai atstovautas jo apklausos metu – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. K. neveikė pakankamai rÅ«pestingai ir nepasirÅ«pino gauti informacijÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klę ((duomenys neskelbtini) ir kitus sveikatos sutrikimus), kad galėtų įspėti apie galimÄ papildomos vaiko teisių apsaugos poreikį, apklausos metu buvo pasyvi ir nepasirÅ«pino, kad vaikas realiai galėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, o įgaliotas atstovas vaikui nebuvo paskirtas (BPK 55 straipsnio 4 dalis). Å ių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų atsakovės atstovai apeliaciniuose skunduose neginčija.

33. Vertinant atsakovės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo argumentus dėl apklausos organizavimo pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bÅ«tinybės pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 186 straipsnio 1 dalimi nepilnametį liudytojÄ ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas, arba BPK 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

Kaip nurodyta anksčiau, mažametis vaikas nebuvo tinkamai atstovautas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė aktyviai neužtikrino ieÅ¡kovo teisių ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ L. K. parodymų baudžiamojoje byloje matyti, kad ji nežinojo apie galimybę inicijuoti vaiko apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Be to, nors Å¡iame apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaida, kad toks apklausos organizavimas bÅ«tų sukėlęs mažiau traumuojantį poveikį mažamečiui, tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų nustatyta, kad be Å¡io argumento, jog nepilnametis nukentėjusysis bÅ«tų apklaustas specialiai pritaikytame nepilnamečių apklausos kambaryje, taip pat nurodyti motyvai, jog tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinta rekomendacija, kad nepilnametis liudytojas bÅ«tų apklausiamas tik vienÄ kartÄ .

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant, ar buvo tinkamai užtikrintas procesinių teisių iÅ¡aiÅ¡kinimas mažamečiam T. U.. Nors apeliantė pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-572-548/2019 keliamos abejonės dėl apklausos patikimumo ir teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo nelaikytinos prejudiciniu faktu, kadangi detalios vaiko apklausos aplinkybės nebuvo įrodinėjimo baudžiamojoje byloje dalyku, tačiau iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad darydamas iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas nurodytu nuosprendžiu tiesiogiai nesirėmė, atliko civilinėje byloje esančių įrodymų visumos vertinimÄ (CPK 177, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad Rekomendacijų 6 punktas numatė, jog jaunesniam nei Å¡eÅ¡iolikos metų nukentėjusiajam, liudytojui jam suprantama kalba iÅ¡aiÅ¡kinama teisė neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius ir pareiga sakyti tik tiesÄ . Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė byloje esantį raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2017 m. rugsėjo 26 d. Teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimo liudytojui (nukentėjusiajam) protokolÄ , pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kartu įvertino tai, jog apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡e neužfiksuotas procesinių teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo momentas, be to, duomenis, kad nurodytas teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas L.

K. buvo pateiktas ne prieÅ¡ apklausÄ , o po mažamečio T. U. apklausos. Procesinių teisių iÅ¡aiÅ¡kinimas mažamečiam vaikui nebuvo filmuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliacinio skundo argumentas, jog vaizdo įraÅ¡e dėl teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimo užfiksuotas mažamečio vaiko atsakymas, kad jis jas suprato, įvertinus visumÄ anksčiau nurodytų duomenų apie mažamečio T. U. apklausos aplinkybes, nepaÅ¡alina abejonių tiek dėl teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo, tiek dėl Å¡ios pareigos atlikimo tinkamai mažamečiui vaikui suprantamu bÅ«du, iÅ¡aiÅ¡kinant ir teisę neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narius (BPK 81, 82 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino mažamečio vaiko reakcijos ir elgesio, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl netinkamo apklausos vykdymo bÅ«do, užduotų klausimų pobÅ«džio, tinkamos mažamečio vaiko apklausos neužtikrinimo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai neužtikrino tinkamos vaiko apklausos, mažamečio vaiko procesinių teisių.

35. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra akcentuoja, kad byloje laikėsi pozicijos, jog nebuvo konstatuoti prokuroro neteisėti veiksmai ar klaidos baudžiamajame procese, o baudžiamajame procese teismo nustatyti pažeidimai nebuvo padaryti prokuroro veiksmais. Å iame apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad prokuroras nedalyvavo atliktoje T. U. apklausoje, jos teisėtumÄ ir leistinumÄ baudžiamųjų įstatymų aspektu galėjo įvertinti tik retrospektyviai.

Vertinant Å¡iuos argumentus pažymėtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, be kita ko, nustatyta ir konstatuota, jog mažamečiam vaikui nebuvo paskirtas įgaliotas atstovas, ir po apklausos, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , atstovas pagal įgaliojimÄ vis dar nebuvo paskirtas, kaip tai numatė įstatymas, vaikui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės. Å ių iÅ¡vadų atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra neginčija. Atsižvelgiant į tai, taip pat aplinkybę, kad prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui ar jo daliai, matyti, kad nebuvo užtikrinta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų kontrolė (BPK 2 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), dėl to pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamu atveju yra atsakingi tiek Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tiek ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.

36. Atsakovės atstovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Å¡ios atsakovės atstovės atsakomybės ribas. Å iame apeliaciniame skunde motyvuojama, kad teismas padarė nepagrįstÄ , nereglamentuotÄ teisės aktais iÅ¡vadÄ , jog nuo 2018 m. liepos 1 d. savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklÄ perėmus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, ji taip pat iÅ¡ savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perėmė visas teises ir pareigas, vykdant vaiko teisių apsaugÄ savivaldybių teritorijose, civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese.

Apeliacinį skundÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba grindžia argumentais, kad ji tik nuo 2018 m. liepos 1 d. yra centrinė valstybės vaiko teisių apsaugos institucija ir už veiksmus ar savivaldybių administracijų struktÅ«rinių padalinių (Vaiko teisių apsaugos skyrių) priimtus sprendimus, buvusius iki Å¡io laikotarpio, neturi jokio teisinio pagrindo prisiimti galimÄ teisinę atsakomybę.

37. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Nr. I-1234 ir jis iÅ¡dėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. Be to, minėto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 2 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimÄ ir įgyvendinimÄ , 3 dalimi nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2018 m. birželio 30 d. organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų, kurias atlieka savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, perdavimÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir priima su tuo susijusius teisės aktus.

Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politikÄ savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politikÄ vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktÅ«rinius padalinius užtikrina visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situacijÄ , inicijuoja atvejo nagrinėjimÄ , priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų.

Taigi, įstatymų leidėjui pertvarkius vaiko teisių apsaugos sistemÄ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu iÅ¡ esmės visos funkcijos, teisės ir pareigos, vykdant vaiko teisių apsaugÄ savivaldybių teritorijose, iÅ¡ savivaldybių administracijų perduotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

38. Vertinant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl Tarnybos teisių bei pareigų civilinėje byloje perėmimo apimties nepagrįsta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esančiame 2018 m. liepos 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raÅ¡te Nr. S-4171 miestų/rajonų savivaldybių administracijoms, praÅ¡ant pateikti turimÄ informacijÄ apie neįvykusį procesinių teisių ir pareigų perėmimÄ nurodytose bylose, be kita ko, nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi nuo 2018 m. liepos 1 d. dėl struktÅ«rinių pertvarkymų Tarnyba tapo centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija; remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. A1-119 „Dėl valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktÅ«ros patvirtinimo“ TarnybÄ sudaro 12 teritorinių skyrių (10 pagal apskritis ir 2 pagal didžiuosius miestus), o savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai tapo Tarnybos teritoriniais padaliniais savivaldybėse; taip pat pažymima, kad centralizavus vaiko teisių apaugos sistemÄ Tarnyba taip pat perėmė savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių procesines teises bei pareigas civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese, kuriame Skyriai dalyvauja atitinkamai ieÅ¡kovo, atsakovo, trečiojo asmens, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos, vaiko atstovo pagal įstatymÄ procesiniu statusu.

Å iuo aspektu akcentuotina, kad procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus nurodyto raÅ¡to turinį ir jame iÅ¡reikÅ¡tÄ Tarnybos pozicijÄ , tai, kad įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perėmė savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas vykdant valstybinę vaiko teisių apsaugÄ , savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai tapo Tarnybos teritoriniais padaliniais savivaldybėse, taip pat byloje esančius duomenis apie centralizavus vaiko teisių apaugos sistemÄ Tarnybos atliktÄ tęsiamų ir neužbaigtų bylų, sudarytų vykdant vaiko teisių apsaugos funkcijų įgyvendinimÄ , perėmimÄ iÅ¡ veikusių Vaiko teisių apsaugos skyrių, byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių materialinių subjektinių teisių perėmimas bÅ«tų negalimas, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra atsakinga Å¡ioje byloje už institucijų, kurioms valstybė buvo pavedusi atstovauti vaiko interesams, atliktus veiksmus.

39. Apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iÅ¡ esmės teigia, kad nėra atsakinga už iki 2018 m. liepos 1 d. savivaldybių administracijų struktÅ«rinių padalinių (Vaiko teisių apsaugos skyrių) veiksmus/neveikimÄ ar priimtus sprendimus. Padarius anksčiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ dėl savivaldybių administracijų struktÅ«rinių padalinių funkcijų, jų teisių ir pareigų besitęsiančiuose procesuose, vykdant vaiko teisių apsaugos funkcijų įgyvendinimÄ , perėmimo, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų vaiko teisių apaugos institucijos pareigÅ«nų veiksmų/neveikimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pažymi, kad po vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos Tarnyba vykdė nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vaiko globos organizavimo nuostatų 51 punkto reikalavimus ir Tarnybos skyrius Klaipėdos rajone 2018 m. rugpjūčio 20 d. aplankė globojamÄ vaikÄ T.

U. bei surašė globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo aktÄ , ir akcentuoja, kad po 2018 m. liepos 1 d. veikė aktyviai. Tačiau apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad iki tol, vaiko laikinÄ jÄ globÄ nustačius 2017 m. spalio 11 d., pirminis vaiko aplankymas globėjos namuose buvo atliktas tik 2018 m. balandžio 19 d., t. y. nesilaikant tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 40 punkto reikalavimų dėl vieno mėnesio termino nuo vaiko laikinosios globos nustatymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis apie vaiko teisių apsaugos specialistų dėl ieÅ¡kovo atliktus veiksmus organizuojant vaiko apklausÄ ir po vaiko laikinosios globos nustatymo, įvertinusi tai, kad savarankiÅ¡kų nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko teisių apaugos specialistų veiksmų vertinimu apeliaciniame skunde Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepateikė, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo vaiko teisių apsaugos specialistų neteisėtus veiksmus savo neveikimu neužtikrinus tinkamos vaiko teisių apsaugos vaiko apklausos organizavimo metu, taip pat pagrįstai pripažino, kad vaiko teisių apsaugos specialistai skyrė nepakankamai dėmesio globotiniui ir tokiais veiksmais bei neveikimu pažeidė poįstatyminį teisės aktÄ ir bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

40. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta dėl atsakovės atstovų apeliacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tiek vaiko teisių apsaugos institucijos pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės dėl ieÅ¡kovo reikalavimų taikymo sÄ lygÄ .

41. Atsakovę atstovaujantis Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrindė konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų ryÅ¡io su atsiradusia neturtine žala, nevertino, ar jie nulėmė esminę iÅ¡gyvenimų priežastį – atskyrimÄ nuo motinos. Atsakovės atstovo nuomone, T. U. apklausa, nors ir vykdoma nedalyvaujant tinkamam atstovui, nepadėjusiam pasinaudoti jo procesinėmis teisėmis, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, neturtinės žalos atsiradimo priežastimi.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kaip nustatyta anksčiau, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tiek vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai, kurie pripažinti neteisėtais veiksmais deliktinės civilinės atsakomybės taikymo prasme, pasireiÅ¡kė ne vienu, bet net keliais pažeidimo, veikimo ar neveikimo atvejais (tarp jų nustatytas ir netinkamas mažamečio vaiko apklausos vykdymo bÅ«das ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nurodytų įvykių metu ieÅ¡kovas buvo mažametis vaikas, taip pat duomenis apie vaiko anksčiau turėtus (duomenys neskelbtini) sutrikimus ir ypatumus, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog anksčiau nustatyti atsakovės atstovų neteisėti veiksmai turėjo neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovui, sukėlė neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, kurie neabejotinai turėjo įtakos ir jo emocinės sveikatos bÅ«klei, gyvenimo bei mokymosi kokybei.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pagrįstai buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos ir teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovui neturtinės žalos atlyginimÄ .

42. Apeliacine tvarka apskųstu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė 3 000 Eur ieÅ¡kovui priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės nesutiko, kad yra teisinis pagrindas priteisti žalos atlyginimÄ , atskirai nesutikimo argumentų dėl žalos dydžio nenurodė.

IeÅ¡kovai V. G. ir T. U. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos atlyginimo dydžiu, laikosi pozicijos, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas turėjo bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovui priteistas 90 000 Eur žalos atlyginimas. IeÅ¡kovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino reikÅ¡mingų kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, netinkamai įvertino ekspertizės akte nurodytus duomenis dėl vaiko psichikos bÅ«klę paveikusių faktorių, taip pat nepateikė motyvų, kodėl iÅ¡ gerÄ turtinę padėtį turinčios atsakovės ieÅ¡kovui priteista tik tokia suma.

43. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia teismas, t. y. į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio teismas sprendžia įvertindamas ir individualias konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Sprendžiant šį klausimÄ svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų taikymas, taip pat atsakovo turtinės padėties (valstybės ekonominės padėties) vertinimas nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra numatyti ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, dėl to ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde akcentuojamas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl nurodytų kriterijų taikymo, kuriuo, apeliantų nuomone, priimant skundžiamÄ sprendimÄ remtasi nepagrįstai, kaip neatitinkančiu teismų praktikoje suformuoto precedento taisyklių, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikÅ¡mės.

44. IÅ¡ 2018 m. gruodžio 6 d. – 2019 m. sausio 17 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-244/2018 duomenų nustatyta, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. T. U. diagnozuotas (duomenys neskelbtini); Å¡is sutrikimas apsunkino T. U. adaptacijÄ ir mokymosi procesus. Ekspertizės metu jam nustatyti (duomenys neskelbtini) vaikystėje, susiję su įtariamosios V. T. veiksmais: nevienkartiniu fiziniu smurtu (remiantis medicinine dokumentacija ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) ir daromo poveikio, stengiantis pateisinti įtariamÄ jÄ , dar labiau trikdantys kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ .

Nurodyta, kad jo psichikos bÅ«klę paveikė visų Å¡ių faktorių visuma ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; taip pat jam nustatoma diagnozė: (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodyta, kad dabartinė vaiko bÅ«sena atskleidžia jam daromÄ poveikį, jis yra baimingas, nerimastingas dėl galimų byloje nagrinėjamų įvykių pasekmių – dėl Å¡ios situacijos yra daroma žala jo asmenybės formavimuisi, adaptyvumui, sudaro sÄ lygas elgesio problemoms gilėti. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad vaiko supratimas apie su juo atliekamų procesinių veiksmų pobÅ«dį yra nepilnas, pavirÅ¡utiniÅ¡kas.

45. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ekspertizės akte ekspertai nurodė, jog įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , tačiau, ieÅ¡kovų teigimu, ekspertai neturėjo teisės nustatinėti faktų, yra ar nėra padaryta nusikalstama veika, nes tai nepriskirta ekspertų kompetencijai; dėl ieÅ¡kovės priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Vertinant Å¡iuos ieÅ¡kovų argumentus matyti, kad ekspertizės akte pažymima, jog teiginys dėl nevienkartinio fizinio smurto daromas remiantis medicininiais dokumentais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantų akcentuojamas teiginys, kurį darant ekspertizės akte remtasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra tik vienas iÅ¡ ekspertizės akte nurodytų veiksnių. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad vaiko psichikos bÅ«klę paveikė kelių faktorių visuma ir tai vertinta, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

46. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pakenkimo vaiko sveikatai pobÅ«dį ir laipsnį, atsižvelgė į tai, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat įvertinta tai, kad sveikatos sutrikdymas nustatytas kaip nulemtas ne vieno konkretaus veiksnio, bet per tam tikrÄ laikotarpį buvusių veiksnių visumos. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien tik ekspertizės akto Nr. 103MS-244/2018 duomenimis.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos duomenis apie užfiksuotÄ ieÅ¡kovo T. U. sveikatos bÅ«klę, raidos ypatumus. Kartu buvo įvertinti ne tik laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. gauti duomenys, tačiau ir iki 2017 m. rugsėjo 26 d. vykusios apklausos bei ikiteisminio tyrimo pradžios užfiksuoti duomenys apie vaiko sveikatos bÅ«klę. Ekspertizės akte Nr. 103MS-244/2018 pažymėta, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. T.

U. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), apsunkinęs ieÅ¡kovo adaptacijÄ ir mokymosi procesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus apie Vaiko teisių apsaugos skyriui 2014 m. kovo 4 d. ieÅ¡kovo ugdymo įstaigos pateiktus duomenis apie vaiko elgesį, patiriamus sunkumus, (duomenys neskelbtini) nustatymÄ , taikytÄ gydymÄ bei 2014 m. kovo 18 d. vaiko sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pateiktus duomenis, jog vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini).

47. Nenustatyta pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų veiksmais sukeltų pasekmių, atsakovų turtinės padėties ir kitų aplinkybių, duomenų. Kadangi neturtinė žala patiriama individualiai, dėl to kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir visumÄ klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų kriterijų.

Pažymėtina ir tai, kad deliktinės civilinės atsakomybės taikymo prasme byloje netesėtais veiksmais buvo pripažinti ne visi ieškovų ieškinyje nurodyti valstybės institucijų pareigūnų veiksmai. Akcentuotina ir tai, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir valstybės institucijų pareigūnų konkrečių anksčiau nustatytų neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu tiesioginio poveikio trukmę. Atsižvelgusi į anksčiau nustatytus faktinius duomenis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog neteisėti valstybės institucijų pareigūnų veiksmai, atlikti ieškovo atžvilgiu, buvo esminis, lemiantis ir vienintelis veiksnys, dėl kurio ieškovui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino konkrečios bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir pagrįstai nustatė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui T. U. dydį. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei 48. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų.

49. Siekiant nustatyti, ar atsakovei kyla prievolė atlyginti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , turi bÅ«ti nustatomos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų – neteisėti veiksmai. IeÅ¡kiniu įrodinėta, kad ikiteisminio tyrimo bei prokuratÅ«ros atsakingi pareigÅ«nai įvykdė neteisėtus veiksmus – nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo bei vykdė prieÅ¡ ieÅ¡kovę baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pritaikė neteisėtas kardomÄ sias priemones, kurių pagrindu V. G. ilgÄ laikÄ buvo atskirta nuo savo mažamečio sÅ«naus T. U., dėl to ieÅ¡kovei buvo padaryta turtine? ir neturtine? žala.

50. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ jÄ buvo pradėtas nepagrįstai ir jis galėjo bÅ«ti net nepradėtas. Vertinant ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados iÅ¡ esmės neatitinka iÅ¡vadų, nurodytų Kauno apylinkes teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-572-548/2019, akcentuotina, kad baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje.

Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. CPK 182 straipsnio 3 punktas numato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , yra konstatavęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑554/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016).

51. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl jai nesuteiktos galimybės apklausti sÅ«nų baudžiamojoje byloje, Kauno apylinkes teismo 2019 m. gruodžio 31 d. priimtame nuosprendyje buvo vertintos sprendžiant dėl T. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo ir sprendžiant klausimÄ dėl jų pripažinimo įrodymais. Apeliantės akcentuojama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada dėl nustatytų vaiko kÅ«no sužalojimų baudžiamojoje byloje vertintina tuo aspektu, ar ji yra pakankamas įrodymas baudžiamojoje byloje daryti neginčytinas iÅ¡vadas, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Apeliantės nurodomos pačios ikiteisminio tyrimo vykdymo aplinkybės baudžiamojoje byloje nebuvo įrodinėjimo baudžiamojoje byloje dalykas. Minėtame nuosprendyje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar buvus aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas.

52. Nagrinėjant ir vertinant faktinius duomenis Å¡ioje civilinėje byloje nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tu iÅ¡ ugdymo įstaigų buvo gauta informacijos apie galimus smurto prieÅ¡ mažametį ieÅ¡kovÄ atvejus. Apeliantės argumentai, kad suteikus jai teisę dalyvauti atliktoje T. U. apklausoje ieÅ¡kovės baudžiamasis persekiojimas galėjo bÅ«ti visai nepradėtas arba pradėtas ir nedelsiant nutrauktas, grindžiami prielaidomis.

Vertinant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus pripažintina, kad esamų duomenų nebuvo pagrindo pripažinti akivaizdžiai neteisingais ir siekiant patikrinti įtarimÄ , įvertinti gautus duomenis buvo bÅ«tina pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. vaikÄ apžiÅ«rėjus teismo medicinos ekspertui buvo konstatuoti sužalojimai. Nors apeliantė akcentuoja, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto iÅ¡vadoje pažymima, kad vaikas galėjo susižaloti pats, tačiau iÅ¡ nurodytos iÅ¡vados formuluotės matyti, kad „neatmetama galimybė, jog vaikas taip galėjo susižaloti ir pats“, tad nurodyta galimybė nepatvirtina sužalojimų kilmės. IÅ¡ 2017 m. spalio 4 d. praneÅ¡imo apie įtarimÄ matyti, kad įtarimai buvo pareikÅ¡ti ne dėl vieno atvejo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, buvus pakankamai duomenų, jog prieÅ¡ mažametį galėjo bÅ«ti padaryta nusikalstama veika ir pagrindo įtarti ieÅ¡kovę galimai jÄ padarius. Vien tai, kad ieÅ¡kovė baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje ir nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo.

53. Vertinant ieÅ¡kovės argumentus, kad nebuvo iÅ¡tirta, kokiu pagrindu vaikas buvo atskirtas nuo motinos nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 4 d. pažymėtina, kad tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaikÄ iÅ¡ tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rÅ«pintis) CK nustatyta tvarka.

RaÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius po vaiko apklausos dėl galimai patirto/patiriamo smurto prieÅ¡ mažametį, po ekspertų apžiÅ«ros 2017 m. rugsėjo 26 d. vaiko perdavimo aktu T. U. perdavė (duomenys neskelbtini) V. R.; Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡to Nr. 6B‑14-1728 duomenimis, visa Å¡iame skyriuje esanti informacija apie T. U. iÅ¡siųsta į Klaipėdos rajono vaiko teisių apsaugos skyrių dėl laikinosios globos nustatymo mažamečiam vaikui.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AD1-2518 nustatyta T. U. laikinoji globa nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., jo globėja paskirta (duomenys neskelbtini) V. R.. Kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad klausimas dėl vaiko perdavimo globoti buvo spręstas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

54. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad kardomoji priemonė buvo taikyta kaip poveikio priemonė prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o jos tikslas buvo atskirti vaikÄ nuo motinos, atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. 2017 m. spalio 4 d. ieÅ¡kovei, kaip įtariamajai, paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsipareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, be to, nesilankyti, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su sÅ«numi T. U.. Nustatyta, kad nurodytos kardomosios priemonės taikymo pagrįstumas ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintas kelis kartus – 2017 m. spalio 24 d. nutarimu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorė atmetė ieÅ¡kovės skundÄ ; 2017 m. lapkričio 3 d.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Å . nutarimu ieÅ¡kovės skundas dėl 2017 m. spalio 24 d. nutarimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas atsižvelgiant į įtarimų pobÅ«dį ir pažymint, be kita ko, kad dėmesys telkiamas į nukentėjusiojo T. U. apsaugojimÄ nuo tiesioginio ar netiesioginio fizinio ar psichologinio smurto; dėl minėto nutarimo pateiktas ieÅ¡kovės skundas atmestas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi, pažymint, kad minėta kardomÄ jÄ priemone, be kita ko, siekiama apsaugoti galimai smurtÄ patyrusį mažametį vaikÄ nuo pakartotinio smurto, galimos įtakos ir neigiamo poveikio.

Taigi kardomosios priemonės taikymo tikslingumas buvo vertintas atsižvelgiant į įtarimų pobūdį. Vien aplinkybė, kad kardomoji priemonė buvo pakeista (panaikintinas įpareigojimas nesilankyti nurodytu adresu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi T. U.) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nepatvirtina jos taikymo nepagrįstumo ikiteisminio tyrimo pradžioje.

55. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad procesas bendrai užsitęsė ilgiau nei dvejus metus, ieÅ¡kovės nuomone, tai rodo, kad baudžiamasis V. G. persekiojimas buvo nepagrįstai ilgas. IeÅ¡kovė nesutinka, jog atsisakė bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo subjektais, ir teigia, kad aktyviai naudojosi jai BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytomis procesinėmis teisėmis (pvz., turėti gynėjÄ , tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kt.). Vertinant Å¡iuos argumentus, tai pat ieÅ¡kovės argumentus, kad ji nebuvo apklausta iÅ¡ karto 2017 m. rugsėjo 26 d., pažymėtina, kad 2017 m. spalio 4 d. ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus įtarimus, ji atsisakė duoti parodymus iki susiras gynėjÄ , tačiau ieÅ¡kovė gynėjÄ susirado ir parodymus davė tik po pusės metų – 2018 m. balandžio 4 d.

Bylos duomenimis, per šį laikÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko aktyvius veiksmus: su ieÅ¡kove bandė susisiekti telefonu 2017 m. gruodžio 27 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 3 d., tačiau susisiekti nepavyko; 2018 m. sausio 4 d. telefonu atsiliepęs kitas asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovė yra Å¡alia, bet telefonu nebendraus ir į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ atvyks tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ kvietimÄ ; ieÅ¡kovei 2018 m. sausio 4 d. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas Å¡aukimas atvykti į apklausÄ 2018 m. sausio 5 d.; 2018 m. kovo 23 d. prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo, kuriame nurodė, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė, kadangi buvo renkami įtariamosios kaltę patvirtinantys ar paneigiantys duomenys; 2018 m. kovo 28 d. su ieÅ¡kove kelis kartus bandyta susisiekti telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu dėl atvykimo į apklausÄ , elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovė atsakė, kad į apklausÄ atvyks tik tuomet, jei gaus Å¡aukimÄ raÅ¡tu; 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡siųstas Å¡aukimas atskiru pavedimu paÅ¡tu, tačiau ieÅ¡kovė namuose nerasta.

IeÅ¡kovei 2018 m. balandžio 4 d. davus parodymus ikiteisminis tyrimas tÄ pačiÄ dienÄ buvo baigtas. Ä®vertinus nurodytus duomenis matyti, kad pačios ieÅ¡kovės konkretus elgesys turėjo įtakos proceso trukmei, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog procesas užsitęsė dėl ieÅ¡kovės vengimo bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais.

56. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, įvertinusi ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, vykdydami ikiteisminį tyrimÄ neatliko neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Nustačius, kad nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nėra civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų visumos, dėl to ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo nustatomas ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis, nevertinta atsakovės turtinės padėtis ir kiti kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuoti kriterijai neturi teisinės reikÅ¡mės klausimo iÅ¡sprendimui ir nesudaro pagrindo perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei turtinės žalos atlyginimÄ 57. Skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta ieÅ¡kovei V. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, priteisti 3 430 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o Å¡iÄ teismo sprendimo dalį pakeisti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 5 430 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, motyvuojant argumentais, kad visi veiksmai, dėl kurių susidarė nurodytos iÅ¡laidos, buvo bÅ«tini ir reikalingi, o teismas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ nepagrįstai sumažino.

Apeliaciniais skundais atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujantys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba su Å¡ia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir praÅ¡o jÄ panaikinti, iÅ¡ esmės motyvuojant argumentais, kad nebuvo nustatyta valstybės institucijų, ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos teritorinio skyriaus sprendimo neteisėtų veiksmų, dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti V.

G. turtinės žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡laidų baudžiamajame procese.

58. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisintos ieÅ¡kovės V. G. turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad patyrė 5 430 Eur iÅ¡laidas teisinės pagalbos paslaugoms, suteiktoms tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, apmokėti.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai iÅ¡teisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso iÅ¡laidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu valstybei, pažeidusiai pozityviÄ sias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms iÅ¡laidoms atsirasti.

Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobÅ«džio turtinę žalÄ gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir praÅ¡omos priteisti žalos ryÅ¡ys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai nepakankamai rÅ«pestingai ir atsakingai organizavo baudžiamÄ jį procesÄ ir taip pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tai, jog jam pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , taip pat atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į Å¡io baudžiamojo proceso metu turėtų iÅ¡laidų, kaip turtinės žalos, atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑375/2011).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.

60. Viena vertus, atsakovės atstovų apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad nurodytoje kasacinio teismo praktikoje valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobÅ«džio turtinę žalÄ ir iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, be kita ko, siejamas su aplinkybe, kad teismas konstatuoja ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms iÅ¡laidoms atsirasti. Tai atitinka CK 6.272 straipsnio reglamentavimÄ dėl neteisėtų veiksmų, kaip sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ikiteisminį tyrimÄ atlikusių ir kitų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu nenustatyta. Kita vertus, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nurodyta kasacinio teismo praktika nesiremtina.

61. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl 5 430 Eur sumos priteisimo sieja su baudžiamojoje byloje patirtomis iÅ¡laidomis teisinėms paslaugoms ir aplinkybe, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡teisinta priimant iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ). Civilinio proceso teisės normos nenustato ieÅ¡kovui pareigos nurodyti ieÅ¡kinyje jo teisinį pagrindÄ .

Jei ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, nes teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vadovaujantis CPK 265 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimÄ teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas.

Taigi įstatymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, nustato teismas.

62. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, be kita ko, pripažinta, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagristos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi specialioji advokato darbo apmokėjimÄ baudžiamajame procese reglamentuojanti nuostata pripažinta iÅ¡ dalies prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo Å¡iuo aspektu nėra nustatęs, todėl vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (Konstitucijos 6 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 6 dalis, CPK 3 straipsnis).

63. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokias faktines aplinkybes, jog ieÅ¡kovė buvo iÅ¡teisinta nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat į tai, kad priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisintosios turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismui baudžiamojoje byloje nuosprendžiu konstatavus, jog ieÅ¡kovė yra iÅ¡teisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrindas pripažinti jos teisę į baudžiamajame procese advokatui sumokėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo inicijavimo aplinkybes, vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimÄ baudžiamajame procese, ieÅ¡kovės iÅ¡teisinimo pagrindus, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu nurodytų iÅ¡laidų atlyginimas pagrįstai priteistas ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, dėl to su tuo susiję Å¡ios institucijos apeliacinio skundo argumentai atmestini. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padaryta esminė iÅ¡vada, jog nagrinėjamu konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ ir atsakovės prievolė tokias iÅ¡laidas padengti yra iÅ¡ esmės teisinga ir teisiÅ¡kai pagrįsta (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CK 6.2 straipsnis).

64. Vertindama ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamu sprendimu priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo sumažinti ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai sumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ vertinti ieÅ¡kovės baudžiamojoje byloje patirtas atstovavimo iÅ¡laidas kaip pernelyg didelį ir nepagrįstÄ iÅ¡laidavimÄ , kad bÅ«tų pagrindas jas mažinti.

IeÅ¡kovės pasinaudojimas teise teikti argumentuotÄ praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir kitus praÅ¡ymus nelaikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos priteista 3 430 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma keistina, priteistÄ sumÄ padidinant iki 5 430 Eur. Dėl procesinių palÅ«kanų 65. Skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta ieÅ¡kovui T.

U. ir ieÅ¡kovei V. G. nuo teismo priteistų sumų priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. rugsėjo 16 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovės atstovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apeliaciniuose skunduose su Å¡ia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir praÅ¡o jÄ panaikinti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra apeliaciniame skunde savarankiÅ¡kų nesutikimo argumentų nenurodė.

66. Pirma, vertinant atsakovės atstovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad su Å¡ia teismo sprendimo dalimi iÅ¡ esmės nesutinkama tais pačiais argumentais, dėl kurių anksčiau pasisakyta Å¡ioje nutartyje, t. y. kad Tarnyba negali bÅ«ti atsakinga už jai nepavaldžių subjektų veiksmus/neveikimÄ ir (ar) priimtus sprendimus laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ir anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytais motyvais atmetus Å¡ios atsakovės atstovės nurodytus argumentus dėl Tarnybos atsakomybės ribų, taip pat kaip nepagrįsti atmestini ir Å¡io apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

67. Antra, vertinant atsakovės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo argumentus, kad procesinių palÅ«kanų priteisimas Å¡ioje byloje neatitinka jų paskirties, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovai toliau patirtų žalÄ iki pat teismo sprendimo įvykdymo, bei procesinių palÅ«kanų priteisimas dėl teismo sprendimo pobÅ«džio nulemtų bÅ«tinybę asignavimų valdytojui pirmenybės tvarka vykdyti kai kuriuos sprendimus, pažymėtina, kad pareiga mokėti Å¡ias procesines palÅ«kanas atsiranda iÅ¡ įstatymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti procesines palÅ«kanas, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bylos procesinės baigties 68. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ ir įvertinusi įrodymų byloje visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktinius duomenis, nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų ir teisėtai bei pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui T.

U. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos. Taip pat pripažintina, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovei.

69. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai ir teisingai pripažino ieÅ¡kovei V. G. teisę į baudžiamajame procese turėtų advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ , ir atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, prievolę Å¡ias iÅ¡laidas padengti, tačiau nepagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas sumažino. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, kurio rezoliucinėje dalyje raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi, keistinas – ieÅ¡kovei priteista baudžiamajame procese turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo suma padidintina nuo 3 430 Eur iki 5 430 Eur ir perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti apeliaciniai skundai atmestini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Ä®statymas numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

71. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai patyrė 2 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias iÅ¡laidas, jas pripažino pagrįstomis. Atsakovės atstovai pirmosios instancijos teisme nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ apeliacine tvarka pagal Å¡alių pateiktus apeliacinius skundus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro 5,42 procento. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos priteista 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme suma didintina iki 146,34 Eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

72. Atsakovės atstovai nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl to jų paskirstymo klausimas nespręstinas. IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į ginčytas sumas, pripažintina, kad tenkinta 1,34 procentų apeliacinėje instancijoje reikÅ¡tų reikalavimų. IeÅ¡kovai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius 600 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ . Atsižvelgiant į tenkintÄ ieÅ¡kovų apeliacinio skundo dalį, ieÅ¡kovei V.

G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, priteisinta 8,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ pakeisti. Padidinti ieÅ¡kovei V.

G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteistÄ 3 430 Eur iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ iki 5 430 Eur sumos, taip pat padidinti priteistÄ Â 108 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 146,34 Eur sumos. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei V. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 8,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aušra Maškevičienė Alvydas Žerlauskas