ffcc8560-ec53-4be9-8fee-562b7266bd7b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2262-343/2016                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03534-2015-8                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.3; 2.3.2.9.1;      (S)                                                                                                                                     2.5.37; 3.3.1.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-613-301/2016 pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovui P. S., trečiajam asmeniui R. A. dėl iÅ¡keldinimo ir pagal atsakovo P. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje teismo prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo su garažu, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, atsakovas yra buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

Kaip dukrų tėvui, neturinčiam kur gyventi, leidusi atsakovui apsigyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name su garažu. Su atsakovu bendro Å«kio nevedė, tarp jų buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Pagal tarpusavio susitarimÄ komunalinius mokesčius turėjo mokėti per pusę, tačiau atsakovas niekada nemokėjo mokesčių, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jÄ užgauliojo, jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ . Be to, atsakovas savavaliÅ¡kai užėmė ir naudojasi ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu pastatu-pirtimi.

Todėl teismo prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teisė priklausančių pastatų kaip gyvenantį be teisinio pagrindo ir trukdantį ieÅ¡kovei naudotis savo nuosavybe. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytÄ . PareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe:

1) žemės sklypÄ ir jame esančius gyvenamÄ jį namÄ su garažu, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2 ) žemės sklypÄ ir jame esančius kiemo rÅ«sį ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini).;

3) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

4) ½ dalį žemės sklypo ir visÄ Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini).;

5) garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini);

6) priteisti atsakovui ½ dalį viso aukščiu nurodyto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad nors santuoka tarp Å¡alių buvo nutraukta teismo sprendimu, tačiau faktiÅ¡kai Å¡alys gyvendamos kaip Å¡eima ir vesdamos bendrÄ Å«kį, bendru susitarimu, darbu bei lėšomis sukÅ«rė nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl, nors jis registruotas ieÅ¡kovės vardu, pripažintinas Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe CK 6.696 str. – 6.971 str. pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

1) pripažino ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe: gyvenamÄ jį namÄ su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatÄ -pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).; negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä (boksas) Nr.10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) pripažino atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinius) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , į ½ dalį pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į ½ dalį pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) į ½ dalį negyvenamosios patalpos-garažo (boksas) Nr.10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, fotonuotraukas, kitus raÅ¡ytinius įrodymus; darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) nutraukus santuokÄ , Å¡alys toliau nepertraukiamai gyveno drauge neįregistravusios santuokos nuo 1988 m. iki 2015 m. birželio, t. y. nepertraukiamai ilgÄ laikÄ - 26-erius metus, kartu tvarkė ūkį. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad, Å¡alims pageidaujant ir susitarus, atsakovas ieÅ¡kovei padovanotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2005 m. pradėjo statyti gyvenamÄ jį namÄ su garažu, į kurį Å¡alys persikėlė gyventi 2006 m.

Statybai atsakovas naudojo iÅ¡ automobilių remonto gaunamas pajamas ir ieÅ¡kovės sÄ skaitose buvusias lėšas, taip pat dukros I. O. jiems duotus pinigus. IeÅ¡kovė pripažino, kad pastatų projektu, statybinėmis medžiagomis iÅ¡imtinai rÅ«pinosi atsakovas, kuris pripažino pasiraÅ¡inėjęs už ieÅ¡kovę statybos dokumentus. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas savo darbinėmis pajamomis ir darbu prisidėjo prie bendros veiklos, todėl pripažino buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Sprendęs, kad gyvenamasis namas su garažu, kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), sukurti bendra Å¡alių veikla, teismas, nesant ginčo dėl lygių įnašų, pripažino atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį šių statinių CK 6.969 str. 1 d., CK 6.970 str. 2 d. pagrindu. Teismas, nustatęs, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nuosavybė ieÅ¡kovės yra įgyta 2005 03 25 dovanojimo sutarties pagrindu, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti šį žemės sklypÄ bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiojo asmens R. A. aiÅ¡kinimų nustatė, kad Å¡eimos narių poreikių tenkinimo tikslu, t. y. ketinant ateityje statyti dukrai R. namÄ , ginčo Å¡alims gyvenant drauge ir tvarkant bendrÄ Å«kį ieÅ¡kovės vardu 2007 06 08 buvo nupirktas netoliese buvęs 0,0602 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei neigiant, kad Å¡is sklypas įgytas iÅ¡ bendrų lėšų, tačiau nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių iÅ¡ kokių lėšų jis nupirktas, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Å¡alys po santuokos nutraukimo ilgÄ laikÄ nepertraukiamai gyveno drauge, kartu tvarkė Å«kį, kad atsakovas savo darbinėmis pajamomis prisidėjo prie bendros veiklos, sprendė, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas bendra Å¡alių veikla.

Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡io žemės sklypo tenkino. Teismas, bylos duomenimis nustatęs, kad ½ 0,0603 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡io žemės sklypo atmetė. Teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo darbu ir naudodamas savo bei ieÅ¡kovės lėšas, t. y. bendra Å¡alių veikla sukÅ«rė (pastatė) Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡io Å«kio pastato tenkino.Teismas nustatė, kad, ginčo Å¡alims gyvenant drauge ir kartu tvarkant Å«kį, ieÅ¡kovė savo vardu 2008 04 25 nupirko žemės sklypÄ , esantį žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini). Sklype atsakovas savo darbu pastatė kiemo rÅ«sį (baigta statyti 2012 m.), o 2013 m. pradėjo statyti ir 2014 11 21 baigė statyti pirtį, statyboms panaudodamas savo ir ieÅ¡kovės lėšas. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovas savo pajamomis ir darbu prisidėjo prie bendros veiklos, sprendė buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, todėl tenkino prieÅ¡ieÅ¡kio reikalavimus dėl žemės sklypo ir jame esančių kiemo rÅ«sio ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad garažas (boksas) Nr.10, esantis (duomenys neskelbtini) statybos bendrijos 2009 12 02 pažymos Nr. 43 pagrindu įregistruotas vieÅ¡ame registre 2009 12 28 ieÅ¡kovės vardu.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Å¡alys po santuokos nutraukimo toliau gyveno drauge ir kartu tvarkė Å«kį, kad atsakovas nuolat dirbo ir gaudavo pastovias darbines pajamas ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie bendros veiklos, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti buvus Å¡alių susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Teismas nurodė, kad jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklÄ patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, nes ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi tuomet situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti ir naudoti garaÅ¾Ä dalinės nuosavybės teise.

Dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl garažo tenkino.Tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir pripažinęs gyvenamÄ jį namÄ su garažu bei pirtį bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe lygiomis dalimis, ieÅ¡kinį dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo turto atmetė kaip nepagrįstÄ , nes savininkas negali bÅ«ti iÅ¡keldintas iÅ¡ savo nuosavybės.Nusprendęs ieÅ¡kinį atmesti, netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, o tenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (78 proc.), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. II.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimu:Teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje neteisingai pateikia trečiojo asmens R. A., liudytojų Z. B., V. K. kai kuriuos teiginius, t. y. juos pakeitė taip, kad bÅ«tų palankÅ«s priimtam sprendimui.

Teismo išvada, jog ieškovė su atsakovu nepertraukiamai gyveno drauge nuo 1998 iki                              2015 m. birželio mėn., yra nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. Ieškovė viso proceso metu teismui nuosekliai teikusi paaiškinimus, kad po skyrybų su atsakovu jokio šeimyninio gyvenimo nevedė, atsakovas draugavo su kitomis moterimis, o jam savo gyvenamojoje vietoje leidusi gyventi tik iš geranoriškumo, o ne dėl bendro susitarimo toliau gyventi kaip šeima.

Be to, ji nuosekliai nurodžiusi, kad atsakovas su ieÅ¡kove elgėsi nepagarbiai, įžeidžiančiai, nemokėjo mokesčių, nuolat vartojo alkoholį. Tuo tarpu atsakovas teismui teikė melagingus, niekuo nepagrįstus paaiÅ¡kinimus, kad po skyrybų Å¡alys gyveno kartu, kaip Å¡eima, bendrai sprendė visus reikalus, pasitikėjo viena kita. Nei vienas iÅ¡ atsakovo iniciatyva apklaustų liudytojų vienareikÅ¡miai nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių, o tik iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę arba sÄ moningai liudijo atsakovo naudai.

Liudytojas S. V. ieÅ¡kovės nepažįsta ir negali nieko žinoti apie jos gyvenimÄ , todėl duodamas parodymus reiÅ¡kė savo nuomonę ar įsivaizdavimÄ .         Liudytoja M. E. L. parodė, jog nieko nežino, kaip „bÅ«davo viduj“.          Liudytojas G. L. teismui davė visiÅ¡kai neteisingus parodymus, bÅ«damas geras                         atsakovo draugas, akivaizdžiai liudijo jo naudai, iÅ¡kreipdamas tikruosius faktus.         Liudytojo A.

K. parodymus, kad ieÅ¡kovė vienÄ kartÄ praÅ¡iusi jo pagalbos surasti susniego rogėmis ir be Å¡viesų iÅ¡važiavusį atsakovÄ ir dėl to buvusi labai susirÅ«pinusi ir          susijaudinusi, teismas nepagrįstai vertino kaip gražios Å¡eimos požymį.          IÅ¡ liudytojos V. K. liudijimo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo                       nebuvo artimų santykių.        Liudytoja D.

Å . parodė, kad žinojo apie visas kitas atsakovo moteris ir, kad ieÅ¡kovė dėl to nekeldavusi atsakovui jokių pretenzijų, nes nelaikiusi savo vyru ar sugyventiniu.         Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos Z. B. parodymų dėl Å¡alių galimo Å¡eimyninio gyvenimo. Å i liudytoja, bÅ«dama absoliučiai objektyvi, labai aiÅ¡kiai pateikė teismui tikrÄ jÄ tiesÄ nurodydama, jog „šeimos ten niekada nebuvo“. Teismas nepagrįstai bendro nepertraukiamo gyvenimo tinkamu įrodymu laikė atsakovo pateiktÄ Marijampolės apskrities virÅ¡aičio 1991 11 07 pažymÄ Nr. 1069 apie Å¡eimos sudėtį, kadangi Å¡i pažyma yra aiÅ¡kiai fiktyvi ir iÅ¡duota pagal atsakovo pateiktus duomenis, o ne tikrÄ sias faktines aplinkybes.Teismas, remdamasis atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis, nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad jose užfiksuoti Å¡alių ilgai ir nepertraukiamai trukusio gyvenimo drauge fragmentai.

Kad atsakovas dalyvavo ieÅ¡kovės motinos jubiliejaus Å¡ventėse, vėliau laidotuvėse, visiÅ¡kai nepatvirtina bendro Å¡alių gyvenimo. NatÅ«ralu, kad atsakovas vyko į dukters, ar giminaičių vestuves, dukrų senelės laidotuves, todėl dalyvavimas kai kuriuose renginiuose kartu negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirinti nei bendro gyvenimo fakto, nei tarpusavio susitarimų dėl bendro turto įsigijimo.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad abiems ginčo Å¡alims pageidaujant ir susitarus, atsakovas ieÅ¡kovei padovanotame žemės sklype 2005 m. pradėjo statyti gyvenamÄ jį namÄ su garažu, o jo statybai atsakovas naudojo savo darbines ir ieÅ¡kovės sÄ skaitose buvusias lėšas, taip pat dukros Ingos jiems duotus pinigus, kadangi jokio susitarimo dėl namo statybos nebuvo.

Atsakovui pasiÅ«lius, ieÅ¡kovė sutikusi, kad jis pastatytų namÄ , kadangi atsakovas jai buvo skolingas apie 10 000 Lt. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo pajamų iÅ¡ darbo (automobilių remonto), kadangi byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovo gautas pajamas iki 2006 metų liepos mėnesio iki kol įsidarbinimo UAB ,,Baltic Petroleum“. Namas statytas už ieÅ¡kovės asmenines lėšas ir Å¡i aplinkybė įrodyta raÅ¡ytinais įrodymais, taip pat už dukros duotus pinigus.

Tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė, o jo nurodomas iÅ¡ ,,bendrų lėšų“ faktiÅ¡kai sudaro tik ieÅ¡kovės asmeninės lėšos. Pažymi, kad Å¡alys nebuvo sugyventiniai, todėl kiekvieno jų gaunamos lėšos savaime negali bÅ«ti vertinamos kaip bendros lėšos. Teismas nepagrįstai 0,0602 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pripažino Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe, kadangi jie įgyti už ieÅ¡kovės asmenines lėšas.

Byloje nėra nustatyta, kad su atsakovu buvo tartasi dėl Å¡io turto įsigijimo, todėl argumentai, kad Å¡alys nepertraukiamai gyveno jau 17 metų nėra pakankami turtÄ ripažinti daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra nurodyta, jog, sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

Å iuo atveju, nebuvo nei bendro susitarimo, nei bendro nepertraukiamo gyvenimo 17 metų (sugyventinių statuso).Teismas nepagrįstai žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), bei jame esančius rÅ«sį ir pirtį pripažino Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe, argumentuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė konkrečių įrodymų, patvirtinančių iÅ¡ kokių lėšų nupirktas Å¡is žemės sklypas, nepateikė. Tačiau byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės sÄ skaitos Å iaulių banke 2008 04 25 iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis, kad iÅ¡ jos paimta 36 000 Lt grynais.

Å ie pinigai buvo dukters I., todėl sklypas ir buvo jai nupirktas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir atsakovas. Spręsdamas dėl Å¡io sklypo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, teismas nepagrįstai nesirėmė trečiojo asmens R. A. paaiÅ¡kinimais, neteisingai vertino ieÅ¡kovės ir Å¡alių dukters I. O. notaro patvirtintus paaiÅ¡kinimus. Teismas nepagrįstai bendrÄ ja daline nuosavybe pripažino garaÅ¾Ä , kadangi jis įgytas ieÅ¡kovės motinos praÅ¡ymu ir už jos lėšas, o atsakovas aiÅ¡kiai teismui nurodė, kad garažas jam nebuvo ir nėra reikalingas.

PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, byloje kilęs tarp Å¡alių ginčas dėl lygių dalių įnašų, todėl nepagrįstai pripažinta atsakovui nuosavybės teisė į 1/2 turto.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:Nėra pagrįsti skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, bei, įvertinęs jų visumÄ , grindė savo iÅ¡vadas.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad, Å¡alims nutraukus santuokÄ , jos ir toliau gyveno bendrai, bendrai tvarkė namų Å«kį, iÅ¡laikė vaikus ir jais rÅ«pinosi. Buvo bendros piniginės lėšos ir bendras disponavimas jomis, kadangi atsakovas žinojo ieÅ¡kovės banko kortelės PIN kodÄ , o ieÅ¡kovė žinojo atsakovo, vienas kito sÄ skaitomis Å¡alys disponavo bendrai, atsakovas gautÄ darbo užmokestį atiduodavo ieÅ¡kovei, kuris buvo leidžiamas bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, viskÄ Å¡alys darė bendrai kaip įprastinė Å¡eima.

Kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno kaip įprastinė Å¡eima teismo nustatyta pagrįstai iÅ¡ byloje esančių įrodymų – tiek iÅ¡ liudytojų parodymų, tiek iÅ¡ fotonuotraukų bei kitų raÅ¡ytinių įrodymų. Byloje taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo projektu, statybinėmis medžiagomis rÅ«pinosi bÅ«tent atsakovas, o jį pastatęs, jį įrengė Å¡eimai gyventi. IeÅ¡kovė viena savarankiÅ¡kai nesprendė nei dėl namo projekto, nei dėl statybinių medžiagų.

Pati ieÅ¡kovė, nors teisme ir neigė, kad Å¡alys bendrai tvarkė Å«kio reikalus, pripažino faktÄ , kad gyvenamasis namas, Å«kio pastatas, kiemo rÅ«sys ir pirtis pastatyti ir įrengti iÅ¡imtinai atsakovo darbu ir, jo indėlį į darbÄ Ä¯vertinusi nuo 15 000 Eur iki 20 000 Eur suma, pareiÅ¡kusi Å¡iÄ sumÄ sutinkanti sumokėti atsakovui. Gyvenant kartu bei vedant bendrÄ Å«kį bendru Å¡alių susitarimu ir buvo įgytas nekilnojamasis turtas, todėl teismas pagrįstai tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojÄ I.

O.. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės ir teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, byloje aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenustatyta.

Be to, praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ I.O. galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliantės praÅ¡ymas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir apklausti liudytojÄ netenkinamas (CPK 320 str. 1d.). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, vertino, kad Å¡alys, kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, nepertraukiamai 26 metus vykdė jungtinę veiklÄ â€“ gyveno kartu, augino vaikus, dirbo, įsigijo žėmės sklypų, statė ir remontavo pastatus.

Teismas laikė įrodytu, kad Å¡alys bendrai dėjo pastangas siekdamos įsigyti, valdyti ir naudoti turtÄ dalinės nuosavybės teise, todėl Å¡alių santykius teisiÅ¡kai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir sprendė, kad Å¡ių santykių pagrindu ginčo turtÄ Å¡alys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ginčija Å¡ias teismo iÅ¡vadas argumentuodama įrodymų ir įrodinėjimo vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įneÅ¡ti pinigai gali bÅ«ti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali bÅ«ti bendros, tarp jų – gautos iÅ¡ kartu vedamo Å«kio. Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys veda bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo gali pasireikÅ¡ti darbu bendrame Å«kyje. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad su atsakovu kartu gyveno, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tarp Å¡alių buvo Å¡eimyniniai santykiai ir bendro Å«kio vedimas, bei susitarimas įgyti turtÄ bendros dalinės nuosavybės teise argumentuodama netinkamu byloje esnčių įrodymų įvertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovas ir atsakovė nuo 2002 metų bendravo kaip pora ir palaikė artimus santykius. Iš šalių paaiškinimų, teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų parodymų, byloje esančių nuotraukų ir kitų įrodymų nustatyta, kad šalys nepetraukiamai 26 metus gyveno kaip šeima, kartu švęsdavo šeimos ir draugų šventes. Kolegijos nuomone, šalims tiek metų palaikant artimus santykius, nebūtų logiška, jeigu per šį laikotarpį tarp šalių nebūtų atsiradę jokių bendrų poreikių, interesų ir bendro gyvenimo tikslų.

Apeliantė skunde teigia, jog teisme apklausti liudytojai vienareikÅ¡miai nepatvirtino Å¡alių Å¡eimynynio gyvenimo aplinkybių, o tik sÄ moningai liudijo atsakovo naudai. Tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi, prieÅ¡ingai nei teiga apeliantė, nei vienam iÅ¡ apklaustų liudytojų nebuvo kilusios abejonės, kad Å¡alys gyvena kaip Å¡eima (liudytojas R. P., ieÅ¡kovės sesers sutuoktinis, tik neseniai sužinojo, kad Å¡alys iÅ¡sisiskyrę; liudytoja D. Å . nurodžiusi, kad tik prieÅ¡ 12 metų sužinojusi, jog Å¡alių santuoka nutraukta, tačiau patvirtino, Å¡alys toliau gyveno viename bute; aplinkybes, kad Å¡alys gyveno kaip Å¡eima, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi buitimi, atsakovas dirbo vyriÅ¡kus darbus, rÅ«pinosi statybomis nurodė ir liudytojai A.

J., G. L., N. E. L., A. K., V. K., S. V.). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų ginčui spręsti byloje esančių įrodymų – Å¡alių paaiÅ¡kinimų, apklaustų liudytojų parodymų, raÅ¡ytinių įrodymų, ir, įvertinęs jų visumÄ , sprendė, kad nekilnojamasis turtas, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovei priklausantis asmeninės nuosavybės teise, įgyti Å¡alims gyvenant kartu bei siekiant tenkinti jų bendrus poreikius. Ä®vertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo sudarę susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslu, bei jų vertinimu.Apeliantė skunde teigia, kad teismas, tiek pripažindamas tarp Å¡alių buvus faktinius Å¡eimos santykius, bendro Å«kio vedimÄ ; tiek pripažindamas Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe žemės sklypÄ ir jame esančius rÅ«sį ir pirtį, (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nesirėmė trečiojo asmens R.

A. parodymais, kuri nurodžiusi, kad žemės sklypas buvo pirktas dukrai I. už jos pačios lėšas. Kolegijos vertinimu, Å¡is argumentas nepagrįstas, kadangi Å¡io asmens paaiÅ¡kinimai teismo įvertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir negali bÅ«ti lemiamais įrodymais teismui priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės.Apeliantė skunde teigia, kad teismo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje trečiojo asmens R. A., liudytojų Z. B., V. K. kai kurie teiginiai pateikti juos pakeičiant taip, kad bÅ«tų palankÅ«s priimtam sprendimui.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡klausęs Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinumus teismo posėdžių garso įraÅ¡uose, neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais, nes jie nepagrįsti (CPK 176 str. 185 str.). Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 1/2 turto. Pagal įstatymÄ preziumuojama, jog partnerių įnaÅ¡ai į bendrÄ veiklÄ yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (CK 6.970 str. 2 d.). Todėl ieÅ¡kovė, siekdama paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , turėjo įrodyti, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai (ginčo Å¡alys) buvo susitarę dėl kitokių bendrosios dalinės nuosavybės, įgytos veikiant Å¡ios sutarties pagrindu, dalių.

Nagrinėjamoje atveju CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ teismas taikė nustatęs, kad dėl konkrečių dalių jungtinės veiklos sutarties Å¡alys nebuvo susitarusios, todėl ieÅ¡kovei tik teigiant, kad ji nesutinkanti su nustatytomis turto dalimis, ir neteikinat įrodymų, teismo pagrįstai spręsta, kad Å¡alys siekė sukurti bendrÄ turtÄ lygiomis dalimis, o jų įnaÅ¡ai lygÅ«s (CK 6.970 str.), t. y. po 1/2 dalį.Kalbant apie skundo argumentÄ dėl liudytojos I. O. pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo tinkamumo pažymėtina, kad teismas, vertindamas I.

O. raÅ¡tu pateiktus paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad jie duoti ne notaro akivaizdoje, t. y. neatitinkantys CPK 192 straispnio 8 dalies reikalavimų, jai neiÅ¡aiÅ¡kintos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė už priesaikos sulaužymÄ ir kitų liudytojo pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , ji nėra prisiekusi. Todėl teismas turėjo pagrindÄ I. O. raÅ¡tynius paaiÅ¡kinimas (t.1, b. l.150) nevertinti kaip liudytojo raÅ¡tu pateiktus parodymus. Kita vertus, CPK normos nenumato galimybės liudytojui duoti parodymus raÅ¡tu (CPK 191 str.).

Kiti apeliantės skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino fotonuotraukas, Marijampolės apskrities virÅ¡aičio 1991 11 07 pažymÄ Nr. 1069 apie Å¡eimos sudėtį, kadangi Å¡i pažyma yra aiÅ¡kiai fiktyvi ir iÅ¡duota pagal atsakovo pateiktus duomenis, o ne tikrÄ sias faktines aplinkybes, vertintini taip pat nepagrįstais (CPK 185 str.). CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodymų vertinimas pagal šį straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , įsitikinęs, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina Å¡alių susitarimÄ vykdyti jungtinę veiklÄ sukuriant ginčo turtÄ . Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo pastatai jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo sukurti kaip bendroji dalinė ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, iÅ¡analizavusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių santykius vertindamas jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė tinkamai taikydamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovui nepriteistinos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nėra pateikti iÅ¡laidas ir jų dydžius patvirtinatys įrodymai (CPK 98 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                           Gintautas Koriaginas                                                                                                         Algimantas Kukalis                                                                                 RÅ«ta Palubinskaitė     Â