Legislator Case Law & Legislation
ffc70611-52ac-41ee-9e9a-1ffde7265e6f AI generated

Court partially allows non-material damage claim for detention in non-compliant prison conditions, awarding 150 EUR.

Case Number ffc70611-52ac-41ee-9e9a-1ffde7265e6f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's claim for 4,000 EUR in non-material damages, awarding only 150 EUR instead. The plaintiff alleged severe psychological distress and physical discomfort from overcrowding, dampness, and poor hygiene during a 15-day stay in a detention facility. The court found that while conditions did not fully meet legal standards, the plaintiff did suffer significant negative experiences, justifying a reduced but adequate compensation based on the duration and nature of the violation.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 ir 5 punktai; 132 str. 1 dalis: The court has the prerogative to determine the amount of non-material damage compensation, balancing the severity of the violation, the duration of the suffering, and the principle of fairness to award a sum that constitutes a reasonable satisfaction for the harm suffered.

Keywords

AI generated
non-material damage compensation overcrowding detention conditions administrative liability psychological distress assessment proportionality principle

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 ir 5 punktai
132 str. 1 dalis
AI generated
8a7afa83-6451-49a5-9ad0-bce69d381efa
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
bb1e2efb-6546-44b3-9e65-0b0dedd2db9a
K.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.
aa2e924e-dbb4-4a7d-9b64-7defe724f0f9
LAVL pažymėjo, jog teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, be to būtina užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių ir Suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį ir turimas lėšas, nepažeidžiant higienos normos HN 76:2010 reikalavimo.
2f215ecb-7a6b-4081-9b96-9977ae00fe6a
Administracinė byla Nr. I-4872-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-04250-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas T.
cf8ad005-7b93-4ef7-b572-fa309fcce91c
S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Administracinė byla Nr. I-486-142/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02189-2016-2                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.3.1           (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui M.

G., vieÅ¡o teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : M. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė), 4 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2013 m. birželio 13 d. jis buvo laikomas Ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, nes kamerų tipo palatose buvo kalinami kartu dar 6–8 asmenys. Kamerose buvo drėgna, sienos buvo apipelijusios, matėsi plytos, nes tinkas nuo sienų buvo nutrupėjęs. TrÅ«ko stalų, todėl buvo sudėtinga pavalgyti. Su kameroje esančiais asmenimis nuolat kildavo konfliktai. Pasak pareiÅ¡kėjo, sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, nuo jo sklido nemalonus kvapas.

IÅ¡duodami čiužiniai buvo susidėvėję. Maistas prastas, nuo jo nuolat skaudėdavo skrandį. Visa tai pareiÅ¡kėjas vertina kaip jo kankinimÄ . Pasak jo, jis nuolat patirdavo psichologinį sukrėtimÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , kančiÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti.Ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o taikyti senatį ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–26). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

PaaiÅ¡kina, kad Ligoninėje tiksli statistika, kiek konkrečioje palatoje gydoma asmenų, nevedama. Sutinka, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Pabrėžė, kad skyriuose, kuriuose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. vakaro laisvu laiku pasivaikščioti gryname ore.

Taip pat pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. PaaiÅ¡kina, kad Ligoninės palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi. Remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Visose palatose yra įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. MinkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, patalynė) yra nuolat atnaujinami ir keičiami, taip pat dezinfekuojami. Pažymi, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Taip pat pažymi, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus.

Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. PareiÅ¡kėjo skundÄ vertina kaip nepagrįstÄ , nes pareiÅ¡kėjas atsiradusiÄ Å¾alÄ grindžia tik bendrojo pobÅ«džio teiginiais. Ligoninės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Dėl senaties terminoLVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (LVAT 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).PareiÅ¡kėjas nurodo ginčo laikotarpį nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2013 m. birželio 13 d. (b. l. 1).

Ligoninė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2011 m. kovo 3 d. Vidaus ligų skyriuje, nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2011 m. lapkričio 3 d. Chirurgijos skyriuje, nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. kovo 7 d. Psichiatrijos skyriuje, nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. birželio 13 d. Vidaus ligų skyriuje (b. l. 22–23). Toks pat laikotarpis nurodytas ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje bei kalinamojo asmens įskaitos kortelėje (b. l. 27–30).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninės atsiliepimÄ gavo 2016 m. liepos 15 d. (b. l. 73). PrieÅ¡taravimų dėl Ligoninės atsiliepime nurodyto ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2013 m. birželio 13 d. PareiÅ¡kėjas dėl savo galimai pažeistų minėtu laikotarpiu teisių gynimo kreipėsi į teismÄ 2016 m. gegužės 26 d. (spaudas ant voko) (b. l. 2).Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo Ligoninėje sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamÄ teisę į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, ar kitus savo teisių pažeidimus. PareiÅ¡kėjas nei teismui pateiktame skunde, nei susipažinęs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismui nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašė jo atnaujinti.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tiems reikalavimams. Ligoninei praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį ir nustačius, kad pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiui nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Toliau byloje spręstinas pareiÅ¡kėjo galimai patirtos neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo klausimas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. birželio 13 d., todėl teismas nagrinėja skundo bei atsiliepimo argumentus dėl vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos buvimo) tik Å¡ioje dalyje.

Dėl neturtinės žalos priteisimo   Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiÅ¡kėjui.

IÅ¡ gydymo stacionare istorijos (b. l.

30) matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 30 d. buvo paguldytas į Vidaus ligų skyriaus palatÄ Nr.

29. Pagal teismui pateiktÄ planÄ matyti, kad palata Nr. 29 yra 15,45 kv. m (b. l. 31, 36). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Ligoninės iÅ¡vyko 2013 m. birželio 13 d. (b. l. 30). Ligoninė negalėjo teismui nurodyti, kiek asmenų vienu metu buvo minėtoje palatoje. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo paguldytas į Ligoninės palatÄ , kurioje buvo dar 6–8 asmenys. Atsakovė nurodė, kad palatoje Nr. 29 yra įrengtos 4 dviaukÅ¡tės lovos. Atsižvelgiant į tai, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei Ligoninė nepateikė tikslios informacijos apie palatoje Nr. 29 gydomų asmenų skaičių, laikoma, kad palatoje Nr. 29 iÅ¡ viso buvo 8 asmenys (pagal palatoje įrengtų miegamų vietų skaičių).Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktÄ Ligoninės paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra Å¡ių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos.

Å io straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir Ligoninė (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, Ligoninė pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir Ligoninei.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus Ligoninės palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Kaip minėta, palatos Nr. 29, kurioje pareiškėjas buvo kartu su 8 asmenimis, plotas 15,45 kv. m, todėl konstatuotina, kad palatoje Nr. 29 pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas nesiekė 5,1 kv. m.

Darytina iÅ¡vada, kad Ligoninė iÅ¡ viso 15 parų (vienÄ iÅ¡ jų – iÅ¡ dalies) neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimus. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad Ligoninė neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.             PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad Ligoninės palatose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai.              Higienos normos 76:2010 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad kamerų tipo patalpų, baudos izoliatorių patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Higienos normos 76:2010 2 punktas apibrėžia jos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas su ventiliacijos sistema yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 1,5 m pertvara kamerose yra įrengta (b. l. 46, 47, 51, 63). Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, todėl nuolat sklido nemalonus kvapas, be to, nepakankamai buvo užtikrintas privatumas.

Sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti nuo likusio kameros ploto tik iÅ¡ dalies, todėl darytina iÅ¡vada, kad Ligoninė neužtikrino pareiÅ¡kėjo minimalaus privatumo, jam naudojantis tualetu.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ligoninės palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. jų sienos buvo apipelijusios, matėsi nukritęs tinkas, nebuvo ventiliacijos, nuolat buvo drėgna, lovos buvo prastos bÅ«klės.Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Ligoninės administracijÄ su skundais dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų Ligoninės palatose.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ (toliau – Centras), kad Å¡is galėtų atlikti operatyvinį patikrinimÄ dėl higienos normų laikymosi. IÅ¡ teismui pateikto darbų priėmimo 2012 m. rugpjūčio 22 d. akto Nr. BD-982 matyti, kad palatoje Nr. 29 yra atliktas remontas – senų dažų nugrandymas, sienų glaistymas ir gruntavimas, lubų ir sienų dažymas, grindų dangos remontas, langų, durų, lovų ir radiatorių dažymas, taip pat sanitarinio mazgo remontas (b. l. 39).

Taigi Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė įrodė, kad palata Nr. 29 yra suremontuota ir tvarkinga. Be to, byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad minėtoje palatoje yra langai (b. l. 49, 50, 59), o tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 45, 49) matyti, kad kameroje įrengtos lovos yra metalinės. Byloje nėra duomenų, kad lovų bÅ«klė bÅ«tų netinkama naudoti jų pagal paskirtį.

Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti Ligoninės veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuotini.Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad jam išduotas čiužinys buvo nelygus ir netinkamas naudoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kalinimo įstaiga privalo aprūpinti apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis, tačiau teisės aktas nenumato, kad turi būti išduodamas naujas čiužinys (arba nauja patalynė).

Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas netinkamas naudojimui čiužinys, byloje nėra. PareiÅ¡kėjui jo gydymosi Ligoninėje metu dėl Å¡io pažeidimo nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl aprÅ«pinimo netinkamu čiužiniu laikytinas neįrodytu.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad maistas Ligoninėje buvo prastas, nuo jo skaudėdavo skrandį.Fiziologines mitybos normas atskiroms kalinamų asmenų grupėms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (pavyzdžiui, nedirbantiems vyrams yra nustatyta 2 298 kcal per parÄ norma).

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nė karto nesikreipė į atsakovės administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytÄ jo energetinę vertę. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Ligoninėje laikotarpiu bÅ«tų atlikti su tuo susiję tikrinimai, todėl padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minėtu nutarimu nustatytos energetinė vertės, nėra pakankamo pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, neteisėti atsakovės veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuoti, o pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti (abstraktaus pobÅ«džio).Remiantis tuo, kad byloje buvo konstatuoti Ligoninės neteisėti veiksmai (dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir sanitarinio mazgo neatitvėrimo nuo viso likusio palatos ploto) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį spaudimÄ ir sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ . PareiÅ¡kėjo gydymas perpildytose palatose iÅ¡ viso truko 15 parų. Vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyto reikalavimo (5,1 kv. m), tačiau vertinama ir tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas Ligoninėje pareiÅ¡kėjui sukėlė kokius nors fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobÅ«dį, konstatuotina, jog tai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Pažymėtina ir tai, kad Ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos sÄ lygas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti Ligoninės veiksmai (pareiÅ¡kėjo laikymas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiÅ¡kėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 150,00 Eur, skaičiuojant 10,00 Eur už vienÄ parÄ (15 parų x 10,00 Eur), kai pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo M.

G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                   Halina Zaikauskaitė