ffc5e8cc-b52e-4f65-9ffa-211ff09d7af9 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-988/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00118-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus VerÅ¡ekio, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant (nuotoliniu bÅ«du) prokurorei Valerijai Dėdinienei, nuteistajam N. O. ir jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Dmitrijui Fomkin), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo N. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas N. O. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 27 d. 17 val. 00 min. iki 2020 m. vasario 28 d. 13 val. 21 min. vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė N. O. skirta 98 MGL (4 900 eurų) dydžio bauda. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

N. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. lapkričio 10 d. 10.53 val. Vilniaus pasienio rinktinės LavoriÅ¡kių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus r., LavoriÅ¡kių sen., VitkiÅ¡kių k., prieigose tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1160-1161, apie 70 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1160 link valstybės sienos ženklo Nr. 1161, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus tyčia, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ eidamas pėsčiomis iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

Å iais veiksmais N. O. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 291 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. N. O. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, juos vertindamas pažeidė in dubio pro reo principÄ . 2.2.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra nustatyta, jog įvykio vietoje buvo automobilis „BMW X5”. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ prielaidÄ , nėra. Å is automobilis nebuvo niekur užfiksuotas. Tik pareigÅ«nai numanė, kad įvykio vietoje rastos sudaužytos detalės galimai buvo nuo tokios markės ir modelio automobilio (ant rastų detalių buvo tik „BMW” logotipas, nesukonkretinant jo modelio). 2.3. N. O. vertinimu, neįtikėtina, kad asmuo vairuodamas automobilį gali nusirengti kelnes, kitus drabužius, batus, juos pakeliui iÅ¡metinėti.

Kita vertus, jei N. O. pats vairavo automobilį, tai sienos kirtimas turėjo bÅ«ti iÅ¡ pradžių į Baltarusijos RespublikÄ , vėliau į Lietuvos RespublikÄ , tačiau tas ruožas yra stebimas vaizdo kameromis, o sienos kirtimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ neužfiksuotas, taigi jo nebuvo (N. O. Å¡is sienos kirtimas ir neinkriminuotas). Todėl neatsakyta į klausimÄ , kas vairavo nenustatytos markės automobilį. Teismo argumentai, susiję su nenustatyto automobilio važiavimu, drabužių metimu, yra pagrįstos prielaidomis ir nelogiÅ¡kos. 2.4.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus nuosprendyje į loginę grandinę nesujungė tokias reikÅ¡mingas aplinkybes, kad buvo rasti skirtingų dydžių batai – viena pora 46 dydžio, trečias batas – 44 dydžio, batai skirtingų gamintojų, tuo tarpu N. O. dėvi batus 45 dydžio. 2.5. Atkreipiamas dėmesys, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo nustatinėjama, ar rastų batų pėdsakai yra tokie patys kaip sienÄ kirtusio asmens paliktų batų pėdsakai (sienos kirtimo vietoje nenuimti batų pėdsakai).

Be to, nebuvo atliktas odorologinis tyrimas tikslu nustatyti, ar palikti kvapai (ypatingai ant batų, kelnių) yra N. O. kvapai. Taip pat kelnės, striukės apykaklė, striukės gaubtas irgi betarpiÅ¡kai kontaktuoja su kÅ«nu, todėl buvo tikslinga ieÅ¡koti biologinių pėdsakų, tačiau tai nebuvo padaryta. Nepaisant tiriamo nusikaltimo sunkumo, įrodymai turi bÅ«ti renkami ir vertinami griežtai vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu. 2.6. Apeliantas pastebi, kad aplinkybę, jog dingo jo skarelė, jis sužinojo iÅ¡ tyrimo, iki to laiko apie jos dingimÄ jis net nepastebėjo.

N. O. reikėjo prisiminti, kaip, kokiu bÅ«du ji dingo ir galėjo atsirasti toje vietoje, kur jÄ surado pareigÅ«nai. Tai, kad ji galėjo bÅ«ti palikta pakaitiniame automobilyje arba pavogta iÅ¡ N. O. kaimo (tėvo namų), jis papasakojo prisiminęs Å¡ias aplinkybes. Kad jų namus apvogdavo, juose buvo gaisras, yra patvirtinta raÅ¡ytiniais dokumentais. 2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tai, kad įvykio metu N. O. buvo namuose, teismo posėdžio metu patvirtino jo tėvas J. O.. PrieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, jo parodymai nekito proceso metu.

Ikiteisminio tyrimo metu tėvas buvo apklaustas 2019 m. gruodžio 4 d., ir jam nebuvo užduotas klausimas, kÄ N. O. darė ir kur buvo 2019 m. lapkričio 10 d. Buvo užduotas klausimas, kada paskutinį kartÄ jis N. O. matė, į kurį tėvas atsakė, kad maždaug prieÅ¡ savaitę (t. y. galimai 2019 m. lapkričio 27 d.).

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis N. O. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo N. O. apeliacinis skundas atmetamas 5. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuojama, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles, nuteistojo N. O. veika kvalifikuota tinkamai ir už jÄ paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga.

Dėl BK 291 straipsnio 1 dalies taikymo 6. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Baudžiamasis įstatymas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numato alternatyvias bausmes – baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

7. BK 291 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė norma, todėl teismas spręsdamas, ar nuteistasis N. O. perėjo valstybės sienÄ , vadovaujasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis dėl valstybės sienos kirtimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2009). kuri yra numatyta Å¡io įstatymo 4 straipsnyje. Å iame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad iÅ¡orės sienÄ sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte. IÅ¡orės sienÄ pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose (2 dalis). Asmenims, esantiems pasienio kontrolės punkto teritorijoje, draudžiama apvažiuoti (apeiti) pasienio kontrolės punkte esančias patikrinimų vietas ir mėginti iÅ¡vengti patikrinimų (4 dalies 1 punktas).

8. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i veika padaroma kertant sienÄ bet kuriomis priemonėmis ir bÅ«dais, neturint atitinkamo tai daryti leidžiančio dokumento, arba, nors ir turint dokumentus, bet sienÄ pereinant nenustatytoje vietoje tiek iÅ¡ Lietuvos Respublikos pusės į kitÄ valstybę, tiek iÅ¡ kitos valstybės į Lietuvos RespublikÄ . Å is nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėto sienos perėjimo momento. BK 291 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2012). Taigi nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas N. O., sudėtis yra formali – pavojingi padariniai nėra bÅ«tinasis Å¡ios veikos požymis, ji laikoma baigta nuo BK 291 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo.

9. Pagal liudytojo R. B. parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ (t. 1, b. l. 19–36), 2019 m. lapkričio 10 d. vaizdo įraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 135–140), pirmosios instancijos teismas nustatė tokiÄ Ä¯vykių sekÄ : 2019 m. lapkričio 10 d. 10 val. 53 min., tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1160 ir 1161 asmuo bėgdamas kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , įsėdo į miÅ¡ko proskynoje laukiantį automobilį „BMW X5“, kuriuo miÅ¡ko keliuku važiavo į Lietuvos Respublikos gilumÄ , važiuojant iÅ¡metė valstybės sienos kirtimo metu dėvėtus rÅ«bus, batus, įskaitant, bet neapsiribojant kaklaskare, bei apgadino automobilį.

Ä®vertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , vertindamas juos kaip visumÄ , kurie sudaro vientisÄ loginę įrodymų grandinę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad N. O. kaltinime nurodytÄ dienÄ ir vietoje tyčia, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis, tačiau apygardos teismas joms pritaria dėl žemiau nurodytų priežasčių.

10. Apeliantas N. O. argumentuoja, kad byloje nėra nustatyta, jog įvykio vietoje buvo automobilis „BMW X5”. Ant rastų detalių buvo tik „BMW” logotipas, nesukonkretinant jo modelio. 10.1. Viena vertus, apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodyta (to nebuvo kaltinime ir nėra nurodyta nuosprendyje), jog įvykio dienÄ N. O. naudojosi pakaitiniu „BMW X5“ automobiliu ir Å¡is automobilis dalyvavo N. O. kertant valstybės sienÄ . IÅ¡ nuteistojo N. O. ir liudytojo J. O. teisiamajame posėdyje duotų parodymų galima spręsti, kad N. O. automobilio neturi.

J. O. namų Å«kyje yra trys automobiliai: „Toyota Land Cruiser“, „BMW X5“ ir „Nissan“, iÅ¡ kurių N. O. paprastai naudojasi „Toyota Land Cruiser“. Taip pat N. O. tarpininkauja tarp tėvo ir serviso tais atvejais, kai reikia remontuoti tėvų automobilį. Liudytojas J. P. parodė, kad jis remontuodavo N. O. perduotus „BMW 5“ ir „Land Cruiser“, o remonto metu duodavo pakaitinį automobilį „BMW X5“, registruotÄ jo vardu, kurį vėliau pardavė. J. O. patvirtino, kad yra gavęs laikinai naudotis „BMW X5“, kai pats remontuodavosi automobilį.

Svarbu pažymėti, kad N. O. teisiamajame posėdyje parodė, jog pakaitiniu „BMW X5“ automobiliu jis naudojosi 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ar rugsėjo mėn. pusantros dienos. J. P. remontavo automobilį ir davė jam pakaitinį automobilį „BMW X5“, važinėjo, kol „Toyota Land Cruiser“ sutaisė. Å iÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo mėn. N. O. gavo baudÄ už administracinį nusižengimÄ , kadangi vairavo automobilį „BMW X5“ be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Pažymima, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp J. P. ir S. Š. (t. 1, b. l. 52–58). Taigi pakaitiniu automobiliu jis naudojosi 2019 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tačiau ne 2019 m. lapkričio mėn. 2019 m. lapkričio mėn. automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau nebepriklausė J. P.. Liudytojas J. O. parodė, kad jis leidžia važiuoti „Land Cruiser“ automobiliu sūnui, 2019 m. lapkričio mėn., atrodo, N. O. taisė automobilį ir važinėjo juo (kaip galima suprasti, „Land Cruiser“).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. P. neparodė, jog N. O. grÄ Å¾ino jam automobilį „BMW X5“ su trÅ«kstamomis detalėmis. 10.2. Kita vertus, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad iÅ¡vada, jog byloje nėra įrodyta, kad įvykio dienÄ N. O. naudojosi pakaitiniu „BMW X5“ automobiliu, nereiÅ¡kia, kad įvykio dienÄ N. O. nebuvo įvykio vietoje ir nevažiavo kitu, nenustatyto modelio, automobiliu „BMW”. Apygardos teismo vertinimu, viena iÅ¡ esminių aplinkybių Å¡ioje byloje yra trumpas laiko tarpas tarp momento, kai LavoriÅ¡kių pasienio užkardos budėtojas pastebėjo per vaizdo kamerÄ asmenį, kertantį sienÄ , ir momento, kai toje vietoje, kuri, anot liudytojo R.

B., buvo tikrinta tÄ pačiÄ dienÄ po 8 val. 20 min. Liudytojas R. B. parodė, kad tuo metu nebuvo rasta daiktų ar automobilio provėžų, ir tik po praneÅ¡imo apie sienÄ kertantį asmenį, buvo pastebėti minėti daiktai (juodos spalvos batas „S.“, 44 dydžio, kiti du juodos spalvos batai „K.“, 46 dydžio, kurie yra permirkę ir smėlėti, tamsiai žalios spalvos neperÅ¡lampamos kelnės „V.“, suvyniota Å¡alia kelio juodos spalvos palapinsiaustė, dvi juodos spalvos, pirÅ¡tuotos, medžiaginės pirÅ¡tinės, juodos spalvos medžiaginė kaklaskarė (ilgis apie 60 cm., plotis apie 20 cm), juodos spalvos kepurė „W.“, juodos spalvos automobilio posparnis, ant kurio yra įspaustas „BMW“ logotipas ir skaičiai bei raidės (duomenys neskelbtini), priekinio prieÅ¡rÅ«kinio žibinto detalės ir pats prieÅ¡rÅ«kinis žibintas, posparnio apdaila – juodos spalvos plastiko automobilio arkos-posparnio detalė, ant detalės vidinės pusės yra įspaustas „BMW“ logotipas ir skaičiai bei raidės (duomenys neskelbtini) ir automobilio padangų protektoriaus žymės, apsisukimo pėdsakai (t. 1, b. l. 19–36, 141–151, 185).

Taigi pakankamai trumpame laiko tarpe, tai yra po 8 val. 20 min., tačiau iki 10 val. 53 min., buvo rastos naujos provėžos ir daiktai, tarp kurių ir „BMW“ detalės, kas reiškia, jog prielaida, kad įvykio metu N. O. įsėdo į BMW markės automobilį yra pagrįsta.

11. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad neįtikėtina, jog asmuo, vairuodamas automobilį, gali nusirengti kelnes, kitus drabužius, batus, juos pakeliui iÅ¡metinėti. N. O. vertinimu, jei jis pats vairavo automobilį, tai sienos kirtimas turėjo bÅ«ti iÅ¡ pradžių į Baltarusijos RespublikÄ , vėliau į Lietuvos RespublikÄ , tačiau tas ruožas yra stebimas vaizdo kameromis, o sienos kirtimas iÅ¡ Lietuvos RespublikÄ Ä¯ Baltarusijos RespublikÄ neužfiksuotas, taigi jo nebuvo (N. O. Å¡is kirtimas ir neinkriminuotas).

Todėl neatsakyta į klausimÄ , kas vairavo nenustatytos markės automobilį. 11.1. Apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju nuteistojo N. O. veiksmų neteisėtumo vertinimui ir jo kaltės įrodymui neturi esminės reikÅ¡mės aplinkybė, bÅ«tent kas vairavo automobilį. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog automobilis bÅ«tų kirtęs valstybės sienÄ . Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis prie pat sienos nebuvo privažiavęs, 50 metrų nuo sienos stovėjo automobilis ir laukė pažeidėjo.

Automobiliai ten nevažiuoja, ten nėra geras kelias. IÅ¡ jaunesniojo specialisto I. B. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tarnybinis Å¡uo nebeužuodė pėdsakų už 100 m nuo valstybės sienos kirtimo vietos, ten, kur akivaizdžiai matėsi automobilio padangų protektoriaus žymės (t. 1, b. l. 14–18). Pagal Å¡iuos byloje esančius įrodymus galima pagrįstai spręsti, kad Å¡iuo automobiliu atvažiavo kiti asmenys ar asmuo, ir jie automobilyje laukė grįžtančio (ateinančio) N. O., nes mažai tikėtina, jog pats N. O. taip arti valstybės sienos bÅ«tų palikęs automobilį, o vėliau į grįžęs, nes tokiu atveju kurį laikÄ vienoje vietoje stovintis automobilis bÅ«tų pastebėtas VSAT pareigÅ«nų.

Taigi automobilį galėjo vairuoti ir ne N. O., o ir kiti galimai įvykyje dalyvavę ir automobiliu važiavę asmenys. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir aplinkybės, kada iÅ¡mėtyti daiktai ir drabužiai buvo rasti miÅ¡ko keliuko deÅ¡inėje pusėje (liudytojas R. B. parodė, kad daiktai buvo iÅ¡mesti į deÅ¡inę iÅ¡ greitai važiuojančio automobilio (t. 3, b. l. 132)), kas reiÅ¡kia, kad jie buvo iÅ¡mesti ne pro vairuotojo, o keleivio langÄ (kur greičiausiai ir įsėdo nuteistasis). Be to, pagal liudytojo R.

B. parodymus, tÄ pačiÄ dienÄ , ryte, tarp 9 val. 15 min. ir 11 val., buvo nustatyti dar du valstybės sienos pažeidimai, taigi N. O. galėjo veikti ir su kitais asmenimis.

12. Apeliantas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad buvo rasti skirtingų dydžių batai – viena pora 46 dydžio, trečias batas – 44 dydžio, batai skirtingų gamintojų, tuo tarpu N. O. dėvi 45 dydžio batus. AukÅ¡tesnysis teismas vertina, kad Å¡i aplinkybė nepaneigia galimybės, kad tokiais skirtingais daiktais, kaip ir automobiliu, buvo pasiruoÅ¡ta iÅ¡ anksto tam, kad padaryti nusikaltimÄ , arba tiesiog nusikaltimo metu N. O. dėvėjo vienu dydžiu didesnius ar mažesnius batus (apklausiamas įtariamuoju jis parodė, kad jo batų dydis yra 44–45 (t. 3, b. l. 36–39).

13. Apeliaciniame skunde pateikiami kai kurie pastebėjimai dėl tyrimo veiksmų atlikimo. 13.1. Apeliantas pastebi, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo nustatinėjama, ar rastų batų pėdsakai yra tokie patys kaip sienÄ kirtusio asmens paliktų batų pėdsakai (sienos kirtimo vietoje nenuimti batų pėdsakai). Apygardos teismas pažymi, kad įvykio vietoje galimai palikti pėdsakai objektyviai gali nebÅ«tinai atitikti rastų batų pėdsakus. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad asmens avalynės pėdsakas, esantis ant kontrolinės pėdsakų juostos, yra aplytas, kraÅ¡tai apibyrėję smėliu, į gruntÄ Ä¯sispaudęs 2–3 centimetrus (foto Nr. 3).

ApžiÅ«rint valstybės sienos pažeidimo vietÄ pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (t. 1, b. l. 19–36). 13.2. Be to, N. O. nurodo, kad nebuvo atliktas odorologinis tyrimas tikslu nustatyti, ar palikti kvapai (ypatingai ant batų, kelnių) yra N. O. kvapai. Taip pat kelnės, striukės apykaklė, striukės gaubtas irgi betarpiÅ¡kai kontaktuoja su kÅ«nu, todėl buvo tikslinga ieÅ¡koti biologinių pėdsakų, tačiau tai nebuvo padaryta. Apygardos teismas pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendraujant su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos eksperte, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriuos objektus yra tikslingiausia siųsti biologinių pėdsakų tyrimui, ekspertė paaiÅ¡kino, kad tikslingiausia biologinių pėdsakų tyrimÄ bÅ«tų atlikti nuo objektų, kurie galėjo tiesiogiai kontaktuoti su žmogaus kÅ«nu, todėl tyrimui buvo nuspręsta pateikti bÅ«tent kaklaskarę, kepurę ir pirÅ¡tines (t. 1, b. l. 185).

Apygardos teismo vertinimu, nors nebuvo atliktas odorologinis tyrimas ir kelnių, striukės apykaklės, striukės gaubto biologinių pėdsakų tyrimas, tačiau byloje esantys kiti įrodymai patvirtina, kad Å¡iuos drabužius galėjo dėvėti N. O.. Svarbu pažymėti, kad viena iÅ¡ esminių aplinkybių Å¡ioje byloje yra tai, kad Å¡ie daiktai buvo rasti iÅ¡mesti kartu su kaklaskare, o nustatyta, kad ant kaklaskarės yra N. O. biologiniai pėdsakai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio galima pastebėti, kad bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę apylinkės teismas laikė viena iÅ¡ svarbiausių argumentuojant dėl N. O. dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip ir teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu gavus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 19 d. raÅ¡tÄ dėl sutapimų DNR duomenų registre nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų vyro biologinių pėdsakų rastų ant kaklaskarės genotipas DNR duomenų registre sutapo su N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) genotipu (t. 1, b. l. 194–198).

Taigi įrodžius, kad vienas iÅ¡ drabužių, kuris buvo rastas įvykio vietoje (kaklaskarė), priklauso N. O., apygardos teismo vertinimu, nebuvo bÅ«tina nustatyti, kas dėvėjo kitus drabužius. Å ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad visi drabužiai buvo iÅ¡mesti to paties asmens, kuris ir kirto valstybės sienÄ . Nustačius, kad vienÄ iÅ¡ jų – kaklaskarę devėjo N. O. (nes tik tokiu bÅ«du galėjo likti jo biologiniai pėdsakai), ir Å¡iÄ aplinkybę sugretinus su kitomis byloje nustatytomis ir aukščiau aptartomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad apylinkės teismo iÅ¡vada dėl nuteistojo veiksmų kertant valstybės sienÄ yra pagrįsta.

14. N. O. neigdamas, kad įvykio vietoje rasta skarelė yra jo, nurodė, kad aplinkybę, jog dingo jo skarelė, jis sužinojo iÅ¡ tyrimo, jis turėjo prisiminti jos dingimo aplinkybes. Tai, kad ji galėjo bÅ«ti palikta pakaitiniame automobilyje arba pavogta iÅ¡ N. O. kaimo (tėvo namų), jis papasakojo prisiminęs Å¡ias aplinkybes. Kad jų namus apvogdavo, juose buvo gaisras, yra patvirtinta raÅ¡ytiniais dokumentais. 14.1. Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje pastebėjo, kad aiÅ¡kindamas aplinkybę apie įvykio vietoje rastÄ skarelę N. O. nebuvo nuoseklus: vienÄ kartÄ jis parodė, kad ji yra ne jo, o ant skarelės rastas jo DNR yra provokacija.

KitÄ kartÄ jau aiÅ¡kino, kad turėjo panaÅ¡iÄ skarelę, kuri galėjo bÅ«ti pamesta arba pasilikusi viename iÅ¡ servisų, kur jis remontavo automobilį. 14.2. Apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu N. O. parodymų vertinimu, N. O. nurodomas aplinkybes taip pat vertina kritiÅ¡kai. Byloje nėra duomenų, kad kaklaskarė (skarelė) buvo pavogta, pamesta, pasilikusi servise, jÄ turėjo kiti asmenys ir pan. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas J. P. nieko neparodė apie tai, jog N. O. automoblyje ar servise paliko skarelę.

O aplinkybė, kad Å¡i skarelė buvo rasta įvykio vietoje, patvirtina faktÄ , jog jÄ Ä¯vykio metu turėjo (dėvėjo) N. O.. Pažymima, kad bÅ«tent ant jos, o ne ant kitų daiktų, ir buvo rasti N. O. biologiniai pėdsakai, kas vėlgi patvirtina, jog Å¡is rÅ«bas turėjo betarpiÅ¡kai ir sÄ lyginai neilgai trukus iki įvykio kontaktuoti su nuteistojo kÅ«nu. Apskritai atrodo neįtikinama, kad pavogta ar pamesta, tuo labiau apdegusi skarelė atsidurtų įvykio vietoje bÅ«tent po neteisėto asmens valstybės sienos kirtimo, Å¡alia kitų daiktų.

15. Apeliantas paminėjo, jog tai, kad įvykio metu N. O. buvo tėvo namuose, teisiamojo posėdžio metu patvirtino jo tėvas J. O.. Jo parodymai nekito proceso metu. 15.1. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad tris kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. gegužės 13 d., N. O. aiÅ¡kino ir laikėsi versijos, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ â€“ 2019 m. lapkričio 10 d. bei 2019 m. lapkričio 9 d. jis buvo kartu su T. R. ir E. G. savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 36– 39; t. 3, b. l. 48–51; t. 3, b. l. 54–57).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu N. O.jau parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. buvo (duomenys neskelbtini), ir tai gali patvirtinti jo tėvas, kadangi buvo kartu su juo, o ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kad tÄ dienÄ buvo kaime su draugais, galėjo susipainioti datose. 15.2. Be to, skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad liudytojų parodymai, jog kaltinamasis N. O. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo įvykio vietoje, o laikÄ leido (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje, paneigti tų pačių liudytojų parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Apygardos teismas iÅ¡ baudžiamosios bylos nustatė, kad J. O. teisiamajame posėdyje abstrakčiai parodė, jog 2019 lapkričio 10 d., jei buvo iÅ¡eiginė (past. Å¡i diena buvo sekmadienis), tai gal buvo atvažiavęs su draugais papramogauti. Atvažiuoti pas tėvÄ ir atvažiuoti su draugais yra skirtumas. SÅ«nus nakvoja pas jį, kai atvažiuoja. Liudytojas T. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. jis nebuvo susitikęs su N. O.. KÄ tÄ dienÄ jis veikė, nežino. Kaime galėjo gal bÅ«ti.

Taigi iÅ¡ tokių parodymų nėra galimybės nustatyti, kad įvykio metu N. O. lankėsi pas tėvÄ ar buvo susitikęs su draugais. 15.3. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, ar bÅ«tent 2019 m. lapkričio 10 d. 10.53 val. N. O. buvo, kaip jis teigia, namuose. Nors atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (ten, kur stovi valstybės sienos ženklas Nr. 1123) yra pakankamai didelis – maps.lt duomenimis 61,3 km, o pridėjus dar 9 km iki valstybės sienos ženklo Nr. 1160 bÅ«tų 70,3 km – tam, kad bÅ«tų galima greitai nuvažiuoti ir grįžti, tačiau, kaip minėta, nėra aiÅ¡ku, kada N. O. buvo tėvų namuose, net ir po galimos nakvynės.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog N. O. 2019 m. lapkričio 10 d. 10.53 val. neteisėtai – ne per pasienio kontrolės punktÄ â€“ vienÄ kartÄ perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ eidamas iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ . Taigi tokiais savo veiksmais N. O. realizavo visus BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pabaigė. To, kad N. O. nusikalstama veika laikoma baigta, nepaneigia ir tas faktas, jog N. O. daroma veika buvo stebima Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų.

BÅ«tent nuteistasis N. O. buvo sulaikytas tuo metu, kai jis jau buvo realizavęs minėtos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. jÄ jau buvo pabaigęs. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuodamas N. O. veiksmus kaip baigtÄ , BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytÄ , nusikalstamÄ veikÄ . Dėl N. O. paskirtos bausmės 17. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir iÅ¡samiai nuosprendyje aptarė bei parinkdamas bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam N. O. paskyrė teisingÄ bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 17.1. N. O. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kuris atitinka tokių nusikalstamų veikų rÅ«Å¡inį pavojingumÄ ir yra pavojingas, nes buvo pažeista valstybės siena.

N. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pagrįstai nebuvo nustatyta. 17.2. N. O. Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 3, b. l. 61–62). Jis baustas keletÄ kartų administracine tvarka, tačiau nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su valstybės sienos ir jos apsaugos tvarkos pažeidimais (t. 3, b. l. 63-74). 17.3. Apylinkės teismas vertindamas kaltinamojo asmenybę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad N. O. tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ (t. 3, b. l. 75), yra jauno amžiaus.

18. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta N. O. paskyrus Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ .

19. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rÅ«Å¡ies bausmės minimaliu dydžiu.

20. Pažymima, jog N. O. paskirtos bausmės dydis buvo parinktas proporcingas ir teisingas, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Už BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iÅ¡ kurių ir baudos bausmę. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju už Å¡io nusikaltimo padarymÄ apylinkės teismas N. O. paskyrė 100 MGL baudos bausmę, tai yra žymiai mažesnę nei vidurkis, nes buvo atsižvelgta į nustatytas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstama veika padarinių nesukėlė.

Nors N. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiriant didesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ nusikaltimÄ . Apibendrindamas Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rÅ«Å¡is ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog N. O. paskirta baudos bausmė bei nustatytas jos dydis yra proporcingas ir jokiu bÅ«du nėra per griežtas.

21. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – N. O. kaltė padarius BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta, o jam paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo N. O. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Darius Pranka Paulius VerÅ¡ekys