2023-09-13 Nr. AB-16239-3-61-3-05797-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-381-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05797-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. E. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. E. E. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas H. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: „išspręsti skundą iš esmės; nelaikyti skundo padavimą esant praleistam terminui aukščiau išdėstytų aplinkybių, nes atsakovo nebuvo atsakoma pilnai ir išsamiai, ir terminą atnaujinti bylą nagrinėjant apklausti nuteistąjį dėl jo pozicijos nuotolinio ryšio priemonių pagalba; panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022-11-09 nutarimą Nr. NN-273 dėl nuteistojo perkėlimo į Marijampolės pataisos namus (Marijampolės kalėjimas) ir grąžinti nuteistąjį į Vilniaus kalėjimą arba, esant aplinkybių dėl nuteistojo saugumo, perkelti į Pravieniškių kalėjimą“.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

2023 m. gegužės 15 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas ir prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių, termino skundui paduoti praleidimo priežasčių. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad jis neturėjo skundžiamo dokumento vertimo į jam suprantamą kalbą, o pareiškėjo atstovui skundžiamas nutarimas nebuvo įteiktas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pats atsisakė priimti ir pasirašyti skundžiamą nutarimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas ženkliai praleido skundo padavimo terminą. Skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. lapkričio 9 d., o pareiškėjas atsisakė jį priimti ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šį faktą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, o formali teismo išvada, kad nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, prieštarauja pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms dėl kreipimosi į administracines institucijas. Pareiškėjas siekė laiku ginti savo teises, kreipėsi į institucijas, atsakingas už jo teisinę padėtį. Teismas pareiškėjo teisminę gynybą „susiaurino“ iki konkretaus dokumento pateikimo.

Be to, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nemoka lietuvių kalbos, kuria ir buvo surašytas skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. NN-273 (toliau – ir Nutarimas). Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, priimtas neseniai po to, kai pareiškėjas buvo pristatytas į pataisos įstaigą nuolatiniam bausmės atlikimui. Nutarimas pareiškėjo atstovui nebuvo įteiktas. Pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. skundas Vilniaus pataisos namams (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas) nebuvo nagrinėjamas, nes buvo surašytas ne valstybine kalba. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – be kita ko, dėl to, kad laisvės atėmimo įstaigoje nėra galimybės gauti vertėjo paslaugų. Nagrinėjamu atveju institucijos biurokratinis požiūris ir pasikeitęs teisinis reguliavimas nulėmė pareiškėjo teisių į teisminę gynybą pažeidimą. Terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, siekiant įvertinti pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintinas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, aplinkybėmis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo teismui dėl Nutarimo panaikinimo padavimo terminą, nes Nutarimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalies nuostatas galėjo būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo jo įteikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Pareiškėjas (jo atstovas) prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, adresuotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad šį terminą praleido dėl to, kad pareiškėjo atstovas laiku negavo skundžiamo Nutarimo, pareiškėjas nežino valstybinės kalbos, kuria ir buvo surašytas Nutarimas, o 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė aktualus teisinis reguliavimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, neturi pagrindo su jomis nesutikti.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiu atveju pareiškėjo galimybę savarankiškai ginti savo teises ir interesus, piktnaudžiavimo turimomis teisėmis galimybes, taip pat įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Iš pareiškėjo teismui pateiktų procesinių dokumentų (skundo ir patikslinto skundo, atskirojo skundo) matyti, kad pareiškėją, taip pat ir skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, atstovavo advokatas. Kaip nurodyta pareiškėjo skunde, Nutarimas priimtas 2022 m. lapkričio 9 d., įvykdytas – 2022 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjo atstovas 2022 m. lapkričio 9 d. aplankė pareiškėją, ir, kaip pats teigia, nežinodamas apie Nutarimo buvimą, kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių su prašymu neperkelti pareiškėjo į kitą pataisos įstaigą. Nors skunde teigiama, kad advokatas laiku negavo skundžiamo Nutarimo, tačiau taip pat nepateikė duomenų, kad siekė Nutarimą gauti laiku, norėdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Be to, skunde taip pat nurodyta, kad pareiškėjo atstovas į pataisos įstaigą (Vilniaus pataisus namus) vėliau kreipėsi tik 2023 m. sausio 16 d. (atsakyta 2023 m. sausio 25 d. raštu), dar kartą – 2023 m. vasario 24 d. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentai, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė atsakovo ar kitų institucijų veiksmai, vertintini kritiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, tiek iš prie pareiškėjo skundo pridėto skundžiamo Nutarimo matyti, kad pareiškėjui Nutarimas buvo pateiktas, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti bei pasirašyti, t. y. apie Nutarimą ir jo pagrindu atliktus veiksmus pareiškėjas žinojo nuo 2022 m. lapkričio 9 d.. Atitinkamai spręstina, kad pats pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, pasirinko konkretų elgesio modelį, savo teisių gynimo būdą ir jo realizavimą, kreipdamasis ne į administracinius teismus, o į Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020). Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, ypač tai, kad pareiškėją atstovavo advokatas, ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo (jo atstovo) argumentai, kad pareiškėjas nesuprato valstybinės kalbos, todėl ir praleido skundo padavimo terminą, vertintini kritiškai ir atmestini.

Išdėstytų aplinkybių ir argumentų kontekste vertintina, kad pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio argumentai, kad ginčo laikotarpiu pasikeitė teisinis reguliavimas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad tai apsunkino jo galimybę ginti savo galbūt pažeistas teises.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. E. E. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius