ffc3a4fa-8fb3-45e1-9f26-0ad0fee75a44 · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-586-82/2011Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00326-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 30.8; 28.15.2 (S)                                                                          UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                         S P R E N D I M A S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2011 m. birželio 22 d.                                                                      Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Eduardas Meidus raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G.

R. ir B. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymon u s t a t o : PareiÅ¡kėjos G. R. ir B. V. prašė nustatyti faktÄ , kad jos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1/3 dalį Å¡ių nekilnojamųjų daiktų (kiekviena po 1/6 dalį): 1953 m. pastatyto rastinio gyvenamojo namo 55,48 m2, 1969 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, 1969 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, 1940 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, 1940 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjos nurodė, kad, 1989 mirus jų motinai A.

J., jos su broliu K. J. lygiomis dalimis paveldėjo motinos turtÄ â€“ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), su esamais Å«kiniais pastatais. 1994-06-28 mirus broliui, pareiÅ¡kėjos toliau rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo sodybÄ , vėliau sužinojo, kad broliui priklausančiÄ turto dalį paveldėjo brolio žmona D. J. (vėlesnė pavardė – K.). Po D. K. mirties 2000-12-29 dėl jos turto paveldėjimo į notaro biurÄ niekas nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjos pradėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus valdyti kaip savo.

PareiÅ¡kėjos nurodė, kad niekas kitas į palikimÄ nepretendavo, todėl jos mano, kad nuo 2000 m. jos iki Å¡io laiko nepertraukiamai, teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir kaip savo valdę 1/3 dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijo į Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neginčija pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.PareiÅ¡kimas atmestinas.VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažyma (19 b.l.) patvirtina, kad 1/3 dalies 1953 m. pastatyto rastinio gyvenamojo namo 55,48 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1969 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1969 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1940 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1940 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos D.

J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. Ä® likusiÄ Å¡ių nekilnojamųjų daiktų dalį nuosavybės teisės po 1/3 dalį registruotos pareiÅ¡kėjų G. R. ir B. V. vardu. IÅ¡ Sodros duomenų bazės pažymos matyti, kad D. K. (gim. 1955-03-06, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios pavardė VÄ® Registrų centras pažymoje nurodyta J.) 2000-12-29 mirė.Ä®gyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimo bÅ«das. Ä®gyjant nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktÄ kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo.

Nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –LR CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Viena iÅ¡ sÄ lygų nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyti įgyjamÄ ja senatimi yra ta, kad asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22, 4.68 straipsniai).

Pagal LR CK nustatytÄ reguliavimÄ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sÄ lygų visetui. Asmuo, pageidaujantis įgyti nekilnojamÄ jį daiktÄ nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu, privalo valdyti daiktÄ teisėtai (LR CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.

Pagal LR CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktÄ teisėtai valdyti kaip savÄ . Gi iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad bÅ«tent nuosavybės teisės į 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų yra registruotos D. J. vardu, taigi pareiÅ¡kėjos neturėjo pagrindo manyti po D. J. mirties esančios Å¡ių daiktų savininkės, teisėtai užvaldžiusios ir valdančios nekilnojamuosius daiktus.Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina nesant LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų, kurios patvirtintų pareiÅ¡kėjų nekilnojamųjų daiktų valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , viseto, nes pareiÅ¡kėjos neįrodė (LR CPK 178 str.), kad bÅ«tų sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdę ne mažiau kaip 10 metų 1/3 dalį jų nurodytų nekilnojamųjų daiktų.PareiÅ¡kimas atmestinas (LR CPK 533 str.), nes pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai nepatvirtina pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų: 1953 m. pastatyto rastinio gyvenamojo namo 55,48 m2, 1969 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, 1969 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, 1940 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, 1940 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).IÅ¡ pareiÅ¡kėjų į valstybės biudžetÄ priteistina po 6,88 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d.3p, 96 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 533 straipsniais   n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 6,88 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iÅ¡ B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 6,88 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.(Ä® valstybės biudžetÄ priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įrodymÄ pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              Eduardas Meidus