ffc085f4-e810-468f-b89d-6d7eef3baebb · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Konstantino Gurino ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,vertėjaujant Elvyrai Klipčiuvienei,dalyvaujant apelianto (ieÅ¡kovo) Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Agnei Å ataitei,apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Litovskij kurjer“ vadovui Valerijui Tretjakovui (Valerij Tretjakov) ir atstovei advokatei Ramunei Dulevičienei,ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Litovskij kurjer“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litovskij kurjer“ dėl įsiskolinimo už negyvenamųjų patalpų nuomÄ priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Litvoskij kurjer“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡sinuomotų patalpų rekonstrukcijos iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Litovskij kurjer“ 508 848,57 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 542 179,23 Lt delspinigių ir procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 1997 m. lapkričio 24 d. su atsakovu sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu iÅ¡nuomojo atsakovui 439,84 kv. m. dydžio negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtinti). Nuomos santykiai tęsėsi nuo 1997 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. birželio 15 d., kai atsakovas bylos nagrinėjimo metu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei patalpas.

Ieškovė 2004 m. lapkričio 18 d. į nuomos mokestį įskaitė 150 822,04 Lt išlaidų, kurias atsakovas patyrė rekonstruodamas išsinuomotas patalpas. Po įskaitymo atsakovas sumokėjo tik 8 945,90 Lt nuomos mokesčio ir toliau šios pareigos nevykdė. Dėl šios priežasties susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas.Atsakovas UAB „Litovskij kurjer“ prašė priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 624 900 Lt patalpų rekonstrukcijos išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad 1998 m. kovo 31 d. nuomos sutartis dėl būtinų rekonstrukcijos ir remonto darbų buvo papildyta.

Sutarta, kad rekonstrukcijos iÅ¡laidos bus įskaitytos į mokėtinÄ nuomos mokestį. Nors Å¡ių darbų atlikimo terminas buvo numatytas iki 1998 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl objektyvių priežasčių rekonstrukcija užtruko iki 2002 m. pabaigos. 2003 m. vasario 4 d. buvo pasiraÅ¡ytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Vykstant rekonstrukcijos darbams atsakovas negalėjo naudotis iÅ¡sinuomotomis patalpomis. Å iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas sÄ skaitų už nuomÄ neiÅ¡raÅ¡inėjo, o pirmoji sÄ skaita atgaline data buvo iÅ¡raÅ¡yta 2004 m.

Dėl rekonstrukcijos išlaidų įskaitymo ieškovas pareikalavo kreiptis į UAB „Statybos ekspertų biuras“ atlikti išlaidų ekspertizę. Šios bendrovės 2002 m. kovo 12 d. ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovas rekonstrukcijos darbų, skaičiuojant juos 1998 m. sausio 1 d. kainomis, atliko už 393 400 Lt. Ieškovas nepagrįstai pripažino tik 150 822,04 Lt dydžio rekonstrukcijos išlaidas, todėl likusi dalis – 242 577,96 Lt – turėtų būtų priteista iš ieškovo.

Atsižvelgdamas į bylos metu VšĮ „Statybos projektavimo bei sisteminimo centras“ atliktos ekspertizės išvadas, atsakovas nurodė, kad, apskaičiuojant išsinuomotų patalpų rekonstrukcijas išlaidas, turi būti remiamasi 2003 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta išlaidų suma – 624 900 Lt. Būtent tokia suma turėtų būti priteista iš ieškovo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 505 021,33 Lt skolos už patalpų nuomÄ , 52 488,67 Lt delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo 262 443,37 Lt sumos. IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui teismas priteisė 242 577,96 Lt patalpų rekonstrukcijos iÅ¡laidoms atlyginti. Kitus Å¡alių reikalavimus teismas atmetė.Teismas nurodė, kad nuomos sutartį ieÅ¡kovas pasirašė 1998 m. sausio 28 d., tačiau patalpos atsakovui perduotos naudotis 1997 m. lapkričio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu, todėl laikytina, jog nuomos santykiai tarp Å¡alių faktiÅ¡kai prasidėjo 1997 m. lapkričio 24 d.

Nuomos terminas buvo nustatytas iki 2002 m. gruodžio 1 d., tačiau, jam pasibaigus, faktiniai patalpų nuomos santykiai nenutrÅ«ko, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota. Nors atsakovas teigė, kad 2008 m. gruodžio 1 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , jog nuo 2008 m. gruodžio 1 d. nutraukia nuomos sutartį, ir nurodė, kad patalpos visiÅ¡kai atlaisvintos ir paliktos geros bÅ«klės, o ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes pasiraÅ¡yti patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ 2008 m. gruodžio mėn., tačiau patalpų neperėmė ir sutarties nenutraukė, byloje nėra duomenų, jog Å¡is praneÅ¡imas ieÅ¡kovui buvo įteiktas ir pastarasis buvo informuota apie patalpų atlaisvinimÄ . 2009 m. birželio 15 d.

Å¡alys pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriuo atsakovas iÅ¡sinuomotas patalpas perdavė ieÅ¡kovui. Jokių pastabų dėl patalpų atlaisvinimo datos atsakovas Å¡iame akte nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad nuomos santykiai tarp Å¡alių faktiÅ¡kai tęsėsi nuo 1997 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 15 d.Teismas, įvertinęs po rekonstrukcijos sumažėjusį patalpų plotÄ , taip pat tai, kad už kai kuriuos laikotarpius ieÅ¡kovas nepagrįstai į nuomos mokestį įtraukė pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), nurodė, jog nuomos mokestis už visÄ nuomos sutarties galiojimo laikotarpį sudaro 664 789,27 Lt.

Atsakovas sumokėjo 8 945,90 Lt nuomos mokesčio, taip pat ieÅ¡kovas į jį įskaitė 150 822,04 Lt dydžio rekonstrukcijas iÅ¡laidas, todėl atsakovo skola už patalpų nuomÄ sudaro 505 021,33 Lt, kuri ir priteistina ieÅ¡kovui. Teismas nurodė, kad Å¡alys, 1998 m. kovo 31 d. papildydamos nuomos sutartį, nesusitarė, kad nuomos mokestis rekonstrukcijos metu nebus skaičiuojamas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog rekonstrukcijos metu atsakovas buvo iÅ¡sikėlęs iÅ¡ patalpų.

Šalys tik susitarė, kad rekonstrukcijai panaudotos lėšos bus užskaitytos į patalpų nuomos mokestį. Tokiu būdu sutarta, kad nuomos mokestis bus mokamas, tačiau išlaidos patalpų rekonstrukcijai bus įskaitytos į nuomos mokestį. Esant tokioms aplinkybės, atsakovo argumentai dėl neteisėto nuomos mokesčio skaičiavimo už patalpų rekonstrukcijos laikotarpį laikytini nepagrįstais ir nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodoma Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1997 m. gegužės 22 d.

įsakymu Nr. 153/45 patvirtinta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos kainos skaičiavimo tvarka, pagal kuriÄ kapitalinio remonto metu iÅ¡ nuomojamų patalpų iÅ¡sikėlęs nuomininkas nuomos mokesčio nemoka. Teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡nuomotos patalpos nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra PVM mokėtoja, o Ekonomikos departamentas yra jos struktÅ«rinis padalinys. Nuomos mokestis ir PVM yra mokamas į savivaldybės biudžetÄ , o Ekonomikos departamentas tik iÅ¡raÅ¡inėjo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, todėl nuo 1998 m. kovo 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d.

PVM paskaičiuotas teisėtai. Tačiau už 1997 m. gruodžio mėn. bei 1998 m. sausio-vasario mėn. ieÅ¡kovas neturėjo teisės skaičiuoti PVM, kadangi ieÅ¡kovas Å¡io mokesčio mokėtoju buvo įregistruotas tik 1998 m. kovo 21 d. Teismas nustatė, kad kai kurias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ieÅ¡kovas neteisėtai iÅ¡raÅ¡inėjo atgaline data, tačiau sprendė, jog nuomos sutartyje nustatyta pareiga mokėti nuomos mokestį egzistuoja nepriklausomai nuo to, sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta ar ne. Nuomos sutarties nuostatos nesieja nuomos mokesčio mokėjimo su ieÅ¡kovo sÄ skaitų pateikimu atsakovui.

Dėl Å¡ių priežasčių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymas atgaline data negali niekaip įtakoti atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį.Teismas, spręsdamas patalpų rekonstrukcijos iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , nurodė, kad teismo paskirtos ir VÅ¡Ä® „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra nekonkreti, joje nurodytos net trys galimos patalpų rekonstravimo darbų kainos, kurios viena nuo kitos labai skiriasi, taip pat nedetalizuota, kaip ir kokiu bÅ«du, kokiais dokumentais vadovaujantis apskaičiuotos 722 700 Lt ir 590 205 Lt sumos, nepaaiÅ¡kinta, kodėl rekomenduojama faktiÅ¡ka patalpų rekonstravimo darbų kaina laikyti nurodytÄ 2003 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte.

Teismo posėdyje ekspertas paaiÅ¡kino, kad detaliai paskaičiuoti patalpų rekonstrukcijos darbų kainos nebuvo galimybės, trÅ«ko dokumentų, dalis darbų buvo atlikta Å«kio bÅ«du, dalis darbų buvo paslėpti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad dėl Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados patikimumo kyla abejonių, ji paremta iÅ¡ esmės hipotetiniais spėjimais, todėl teismas ja nesivadovavo. Kadangi patalpų rekonstrukcijos kainÄ atsakovas nurodė vadovaudamasis UAB „Statybos ekspertų biuras“ atliktos ekonominės finansinės ekspertizės iÅ¡vada, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ padidino tik gavęs VÅ¡Ä® „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ ekspertizės aktÄ , teismas konstatavo, kad patalpų rekonstrukcijos darbų vertė yra objektyviai nustatyta UAB „Statybos ekspertų biuras“ ir sudaro 393 400 Lt.

Teismo nuomone, atsakovas tinkamai įvykdė nuomos sutarties reikalavimus – pristatė ieškovui visus sutartyje nurodytus dokumentus, todėl ieškovas nepagrįstai reikalavo pateikti visas išlaidas pagrindžiančius buhalterinius dokumentus. Atsakovas dalį rekonstrukcijos darbų atliko ūkio būdu, dalį statybinių medžiagų įsigijo barteriniais mainais, ko nedraudžia jokie teisės aktai, todėl akivaizdu, jog dalies išlaidų pagrįsti buhalteriniais dokumentais neįmanoma. Ieškovui įskaičius į nuomos mokestį 150 822,04 Lt rekonstrukcijos išlaidų, iš ieškovo atsakovui priteistina likusi išlaidų dalis – 242 577,96 Lt.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra detalaus delspinigių paskaičiavimo už visÄ nuomos sutarties laikotarpį, be to, delspinigiai turi bÅ«ti skaičiuojami nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, iÅ¡ jos atėmus atsakovo patalpų rekonstrukcijai panaudotas lėšas. Tokiu bÅ«du delspinigiai skaičiuotini nuo 262 443,37 Lt sumos. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais, mažinti, ir ieÅ¡kovui priteistini 52 488,67 Lt dydžio delspinigiai, kurie sudaro 20 procentų atsakovo ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai mokėtinos 262 443,37 Lt dydžio nuomos mokesčio sumos.

IeÅ¡kovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo 262 443,37 Lt sumos. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas ieÅ¡kovui priteistinus delspinigius ir procesines palÅ«kanas nepagrįstai skaičiavo ne nuo ieÅ¡kovei priteisto nuomos mokesčio – 505 021,33 Lt, o nuo atsakovo ieÅ¡kovui mokėtinos sumos – 262 443,37 Lt.

2. Teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nes vadovavosi UAB „Statybų ekspertų biuras“ atlikta ekonomine finansine ekspertize. Pagal teismų praktikÄ ekspertizės rezultatai turi atitikti ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Kadangi ekspertizė atlikta nesivadovaujant buhalterinės apskaitos dokumentais, ji nėra leistinas įrodymas. Atsakovas pats pripažįsta, kad netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ . Be to, į ekspertizėje nurodomas darbų kainas įtrauktos ir socialinio draudimo iÅ¡laidos, nors dalis darbų atlikta Å«kio bÅ«du. Byloje nėra pateikta nei PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, nei jų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų. Kadangi patalpų remontas buvo atliktas barteriniu bÅ«du, atsakovas dėl remonto nepatyrė jokių iÅ¡laidų.

3. Teismas nevertino, ar atsakovas buvo suderinęs su ieÅ¡kovu ir gavęs iÅ¡ jo visų remonto darbų leidimus, taip pat netyrė, kuriais darbais patalpos iÅ¡ tiesų buvo pagerintos, o kuriais tik pritaikytos atsakovo veiklai.4. Teismas nepagrįstai atliko tik dalinį Å¡alių prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . Å iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovui priteistos sumos turėjo bÅ«ti atimtos atsakovui priteistos sumos. Atsakovo turimo turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, todėl toks teismo sprendimas pažeidžia ieÅ¡kovo teises.

Atsakovas UAB „Litovskij kurjer“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas panaudojo tinkamÄ delspinigių ir procesinių palÅ«kanų skaičiavimo bÅ«dÄ . UAB „Statybų ekspertų biuras“ ekspertizės iÅ¡vadas, kaip investicijos arba panaudotų lėšų įrodymÄ , Å¡alys pačios pasirinko ginčo sutartyje, todėl Å¡ios iÅ¡vados yra leistinas įrodymas. Argumentai dėl statybos darbų nesuderinimo yra nepagrįsti. Vadovaujantis ieÅ¡kovo logika, teismas turėtų atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus vien dėl to, kad ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimui asmuo neturi pakankamai turto.

Apeliantas (atsakovas) UAB „Litovskij kurjer“ praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ sumažinti ieÅ¡kovei priteistÄ nuomÄ mokestį ir delspinigius bei padidinti jam priteistÄ rekonstrukcijos iÅ¡laidų sumÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei 188 754,67 Lt nuomos mokesčio:1.1. Nuomos mokestis už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. birželio 15 d. laikotarpį negalėjo bÅ«ti skaičiuojamas. Atsakovas 2008 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei apie ginčo sutarties nutraukimÄ ir patalpų atlaisvinimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai delsė perimti patalpas.

IeÅ¡kovė neginčijo, kad Å¡io raÅ¡to negavo, tačiau teigė, jog dėl didelio darbo krÅ«vio tik po pusės metų sugebėjo organizuoti patalpų perėmimÄ . Tuo tarpu teismas sprendė, kad nėra įrodymų, kad minimas raÅ¡tas bÅ«tų įteiktas ieÅ¡kovei. Å iÄ aplinkybę paneigia su apeliaciniu skundu pateikiama iÅ¡ ieÅ¡kovės gauto atsakovo raÅ¡to, įregistruoto 2008 m. gruodžio 22 d., kopija. Dėl Å¡ių priežasčių nuomos mokestis turi bÅ«ti mažinamas 24 499,53 Lt suma. 1.2.

Nuomos mokestis už patalpų rekonstrukcijos laikotarpį negalėjo bÅ«ti skaičiuojamas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog rekonstrukcijos metu patalpos nebuvo naudojamos. Iki rekonstruotų patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti atsakovas savo veiklÄ vykdė visai kitoje vietoje. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atsakovas patalpomis naudojosi rekonstrukcijos metu. Byloje nėra įrodymų, kad Å¡alys susitarė dėl rekonstrukcijos iÅ¡laidų užskaitymo į nuomos mokestį, skaičiuojant nuomos mokestį net ir už tÄ laikotarpį, kai patalpų dėl rekonstrukcijos nebuvo įmanoma naudoti pagal paskirtį.

Kadangi Å¡alys neaptarė, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas ir už rekonstrukcijos laikotarpį, atsiradusiÄ spragÄ turėjo užpildyti teismas. Teismas neįvertino, kad nuomos sutartis yra atlygintina – jei nuomotojas perkėlė nuomininkui pareigÄ daryti kapitalinį remontÄ , tai rekonstrukcijas iÅ¡laidas galima įskaityti tik už realiai suteiktÄ nuomos paslaugÄ . Nesant ginčo, kad patalpoms buvo bÅ«tinas remontas ir rekonstrukcija, teismas nepagrįstai 1997 m. lapkričio 24 d. priėmimo-perdavimo aktÄ pripažino įrodymu, pagal kurį nuomos pradžia laikytinas 1997 m. gruodžio mėn. 1.3.

PVM už nuomos mokestį 2002 m. negalėjo bÅ«ti skaičiuojamas, nes PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iÅ¡rašęs asmuo tais metais nebuvo Å¡io mokesčio mokėtoju. Todėl nuomos mokestis turi bÅ«ti mažinamas 9 661,56 Lt suma.

2. Teismas nepagrįstai atmetė jo paskirtos ir VÅ¡Ä® „Statybos projektavimo bei sisteminimo centras“ atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, pagal kurias faktiÅ¡kÄ atliktų darbų kainÄ â€“ 624 900 Lt – parodo 2003 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. IeÅ¡kovė niekada neginčijo Å¡iame akte nurodytos rekonstrukcijos vertės, pati dalyvavo komisijos sudėtyje. Tuo tarpu UAB „Statybų ekspertų biuras“ nurodyta 393 400 Lt dydžio rekonstrukcijos vertė nustatyta pagal 1998 m. sausio 1 d.

įkainius, nors statybos darbai dėl užsitęsusio rekonstrukcijos projekto derinimo su kompetentingomis institucijomis užsitęsė iki 2000 m. Todėl teismo paskirti ekspertai pagrįstai konstatavo, kad taikant artimiausius rekonstrukcijos pradžiai – 1999 m. rudeniui – mažiausius negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos įkainius, jos vertė galėjo bÅ«ti nuo 590 000 Lt iki 722 000 Lt. Darydami Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ekspertai rėmėsi norminiais dokumentais, todėl negalima teigti, kad ji yra hipotetinio pobÅ«džio.

Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai nepripažino 231 500 Lt sumos rekonstrukcijos išlaidomis.

3. Teismas priteisė nepagrįstai didelę delspinigių sumÄ , taip pat neiÅ¡nagrinėjo atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius. Teismo pritaikytos 20 procentų dydžio netesybos nuo 262 443,37 Lt sumos sudaro 0,11 procentų delspinigių per dienÄ normÄ , kuri yra akivaizdžiai per didelė. Delspinigių norma turėtų bÅ«ti sumažinta iki 0,02 procentų ir, pritaikius ieÅ¡kinio senatį, priteistini delspinigiai siektų 9 579,18 Lt. IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:1. Atsakovo pateiktas 2008 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tas neįrodo faktinio patalpų grÄ Å¾inimo, jis negali bÅ«ti prilygintas ginčo sutartyje numatytam patalpų perdavimo-priėmimo aktui. Pareiga perduoti iÅ¡sinuomotos patalpas tenka atsakovui. Patalpos perduotos tik 2009 m. birželio 15 d. aktu, kurį pasirašė ir atsakovo vadovas. Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas delsė priimti patalpas.

2. Atsakovas, pažeisdamas bendradarbiavimo pareigÄ , ieÅ¡kovo neinformavo, kad ketina nesinaudoti ar nesinaudoja patalpomis, todėl reikalavimai dėl esÄ nepagrįstai rekonstrukcijos metu skaičiuoto nuomos mokesčiai turi bÅ«ti atmesti. Atsakovas nepagrįstai remiasi Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos kainos skaičiavimo tvarka, nes ji yra rekomendacinio pobÅ«džio, taip pat netaikytina tais atvejais, kai ieÅ¡kovas nuomoja nuosavybės teise turimÄ turtÄ . Å alys nedviprasmiÅ¡kai susitarė, kad remonto iÅ¡laidos bus įskaitytos į nuomos mokestį, o jokių papildomų susitarimų dėl nuomos mokesčio neskaičiavimo remonto metu nebuvo.

Atsakovas pats 2002 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl lėšų, įvestuotų į patalpų rekonstrukcijÄ , įskaitymo į nuomos mokestį, taip pat nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl ieÅ¡kovo 2004 m. lapkričio 18 d. atlikto įskaitymo. Nuomos sutartis numatė, kad bÅ«tent atsakovas atlieka patalpų remontÄ , o sutarties papildymas nustatė, jog remontas turi bÅ«ti atliktas iki 1998 m. gruodžio 31 d. Å ios pareigos atsakovas neįvykdė, nes pats nurodė, kad darbai užsitęsė iki 2000 m.

3. Atsakovas pareigÄ mokėti nuomos mokestį nepagrįstai sieja su PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymu, nes to nenumato nei įstatymas, nei ginčo sutartis. IÅ¡nuomotų patalpų savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o jos biudžeto buhalterinės apskaitos tvarkymÄ organizuoja savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija yra PVM mokėtoja, todėl jos struktÅ«rinis padalinys – Ekonomikos departamentas – pagrįstai iÅ¡raÅ¡inėjo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras.4. Nustatant iÅ¡laidų rekonstrukcijai dydį, vadovautis atsakovo nurodomu 2003 m. vasario 4 d. statinio pripažinimo aktu negalima, nes jame nurodoma suma nepagrindžia realiai turėtų iÅ¡laidų.

Aktu yra vertinamas statinio atitikimas projektui, o ne investuotos lėšos. Realių iÅ¡laidų dydžio atsakovas neįrodė.5. IeÅ¡kovo praÅ¡omų delspinigių dydis pagrįstas Å¡alių sutartimi, taip pat teismų praktika. Atsakovo įsiskolinimas yra didelis, jis visÄ sutarties laikÄ vengė vykdyti savo pareigas, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė itin didelių nuostolių. Dėl Å¡ių priežasčių delspinigiai neturėtų bÅ«ti mažinami. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinę bylÄ neperžengdama faktinio ir teisinio apeliacinių skundų pagrindo (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl termino, už kurį skaičiuotinas nuomos mokestisAtsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo 1997 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 15 d. Atsakovo teigimu, nuomos mokestis turėtų būti paskaičiuotas už 2003 m. vasario 4 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Ginčo patalpos atsakovui buvo perduotos 1997 m. lapkričio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu (T. 1, b. l. 8). 1998 m. kovo 31 d.

Å¡alys sudarė nuomos sutarties pakeitimÄ (T. 1, b. l. 9), kuriame numatyta, kad patalpoms reikalinga rekonstrukcija, o rekonstrukcijai panaudotos lėšos bus užskaitytos į nuomos mokestį (15, 16 p.). Nuomos sutartyje nėra aiÅ¡kiai aptarta, ar patalpų rekonstrukcijos metu nuomos mokestis bus skaičiuojamas ar ne, todėl abi Å¡alys pareigÄ mokėti nuomÄ aptariamu metu aiÅ¡kina sau palankia linkme. Atsakovo teigimu, jis iki rekonstruotų patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti 2003 m. vasario 4 d. (T. 2, b. l. 170-173) patalpomis nesinaudojo, todėl nuomos mokestis iki Å¡ios datos negali bÅ«ti skaičiuojamas.

Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu sutinka iš dalies.Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nuomos sutarties sudarymo metu išnuomojamos patalpos savivaldybei priklausė patikėjimo teise (T. 1, b. l. 11, 146; T. 4, b. l. 69), todėl šalių santykius reglamentavo ne tik sutartis, bet ir privalomo pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 448 patvirtintos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei panaudos taisyklės (1 p.) bei jau minėta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos kainos skaičiavimo tvarka (1 p.).

Pagal Å¡ios tvarkos 17 punktÄ rekonstravimo ar remonto metu, iÅ¡sikėlęs iÅ¡ nuomojamų patalpų, nuomos mokesčio nuomininkas nemoka. Kolegija, įvertinusi, kad ginčo patalpos buvo iÅ¡nuomotos atsakovo leidybinei veiklai (redakcijai įkurti) (nuomos sutarties 1 p.), taip pat patalpose atliktų kai kurių darbų pobÅ«dį (elektros instaliacijos, santechnikos, komunikacijos tinklų įrengimas) (T. 1, b. l. 162), pripažįsta kad dėl remonto ginčo patalpomis nebuvo galima naudoti. Atitinkama atsakovo pozicija buvo visuomet nuosekli (T. 1, b. l. 147-150, 173-175;

T. 2, b. l. 187-191). Tai leidžia taikyti aptartÄ Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos kainos skaičiavimo tvarkos 17 punkto normÄ . Nepaisant to, negalima sutikti su atsakovu, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio iki pat patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti 2003 m. vasario 4 d. Visų pirma bÅ«tina pažymėti, kad Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos kainos skaičiavimo tvarka teisę nemokėti nuomos sieja su rekonstrukcijos ar remonto laikotarpiu, o ne su rekonstruoto ar suremontuoto statinio pripažinimu tinkamu naudoti.

Antra, nagrinėjamu atveju patalpų pripažinimas tinkamomis naudoti truko daug ilgiau nei pats remontas (T. 1, b. l. 154-158, 173-177). Trečia, pats atsakovas nėra nuoseklus ir nurodo skirtingus laikotarpius, kada vyko remontas ir nebuvo galima naudotis patalpomis. Pavyzdžiui, atsiliepime teigiama, patalpomis nebuvo galima naudotis 13 mėn. skaičiuojant nuo 1998 m. kovo 31 d. (T. 1, b. l. 142). Prašyme skirti ekspertizę atsakovas nurodė, kad patalpų remontas truko nuo 1998 m. liepos mėn. iki 1999 m. rugsėjo mėn. (T. 3, b. l. 12-13). 2003 m. kovo 2 d. rašte ieškovui atsakovas teigė, kad iki 1998 m. liepos 24 d. rekonstravo dalį patalpų (102,47 m2) ir jomis pradėjo naudotis savo veiklai vykdyti, likusi dalis patalpų (337,37 m2) buvo rekonstruota 2000 m. (T. 1, b. l. 173-175).

Tuo tarpu 2003 m. gruodžio 23 d. raÅ¡te atsakovas jau nurodo, kad visų patalpų remonto darbai faktiÅ¡kai buvo pabaigti 1999 m. pavasarį, o trÅ«kumai buvo Å¡alinami iki rudens (T. 2, b. l. 187-191). Aplinkybę, kad patalpų remontas truko 1998-1999 m. iÅ¡ esmės patvirtina ir didžioji dalis byloje esančių su remontu susijusių dokumentų (T. 4, b. l. 1-67, 84-88, 102, 118-199). Tai, kad privalomi leidimai statybos darbams buvo iÅ¡duoti vėliau nei pradėta atlikti darbus (T. 5, b. l. 8-7), neturi įtakos nustatant faktinį patalpų remonto laikotarpį.Kolegijos vertinimu, nenuosekli ir prieÅ¡taringa atsakovo pozicija dėl patalpų remonto ir negalėjimo jomis naudotis termino leidžia kalbėti apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ siekiant suklaidinti proceso dalyvius apie bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

Teisė negina nesÄ Å¾iningo asmens (CK 1.137 str. 2-5 d.), todėl kolegija, nustatydama, kada atsakovas įgijo galimybę naudotis iÅ¡sinuomotomis patalpomis, remiasi atsakovo raÅ¡tuose nurodytais jam nepalankiausiais terminais. Tokiu bÅ«du pripažintina, kad atsakovas 102,47 m2 dydžio patalpų dalimis galėjo naudotis nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d., o likusia patalpų dalimi – 337,37 m2 – nuo 1999 m. balandžio 1 d. Atitinkamai nuo Å¡ių datų skaičiuotinas nuomos mokestis.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomos mokestis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas iki 2009 m. birželio 15 d., kuomet patalpos priėmimo-perdavimo aktu buvo grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui (T. 5, b. l. 94).

Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka. IeÅ¡kovė byloje buvo pareiÅ¡kusi ir reikalavimÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau, grÄ Å¾inus patalpas, jo atsisakė (T. 5, b. l. 96-97). Taigi abi Å¡alys bylos nagrinėjimo metu žinojo, kad nuomos santykiai anksčiau ar vėliau nutrÅ«ks ir iÅ¡ esmės neketino jų tęsti. Esant tokiom aplinkybėm, kolegijos vertinimu, įstatyme numatytas trijų mėnesių įspėjimo terminas dėl neterminuota tapusios nuomos sutarties nutraukimo netaikytinas (CK 6.480 str.).

Atsakovo raÅ¡tÄ apie sutarties nutraukimÄ bei patalpų atlaisvinimÄ ieÅ¡kovas gavo 2008 m. gruodžio 22 d. (T. 5, b. l. 190), tačiau patalpas priėmė tik po pusmečio. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės taip ir nesugebėjo pagrįsti tokio neprotingo delsimo ir nebendradarbiavimo (CK 6.200 str. 1, 2 d.), todėl turėtų bÅ«ti nustatytas naujas terminas, iki kurio skaičiuotina nuoma. Tokiu terminu, kolegijos nuomone, bÅ«tų pagrįsta laikyti 2009 m. vasario 1 d., nes jis yra pakankamas ginčo patalpoms perimti. Pats atsakovas, teigdamas, kad raÅ¡tas apie sutarties nutraukimÄ ir patalpų atlaisvinimÄ buvo suraÅ¡ytas 2008 m. gruodžio 1 d., vieno mėnesio terminÄ laikė protingu patalpų perdavimui-priėmimui.

Dėl nuomos mokesčio dydžioAtsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad už nuomÄ 2002 m. buvo pagrįstai skaičiuojamas PVM. Atsakovo teigimu, sÄ skaitas (T. 2, b. l. 91-126) iÅ¡rašęs asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyrius – nuo 2002 m. sausio 1 d. nebuvo PVM mokėtoju (T. 2, b. l. 147), todėl tokios teisės neturėjo. Kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka.Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas; savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.).

Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kuriÄ sudaro struktÅ«riniai padaliniai, į struktÅ«rinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniÅ«nijos (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d.). Savivaldybės administracija, be kita ko, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, iÅ¡laidų ir kitų piniginių iÅ¡teklių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymÄ ir naudojimÄ (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.).

Ginčo patalpos ieÅ¡kovo nuosavybe tapo 1999 m. birželio 11 d. (T. 1, b. l. 11). SÄ skaitas už patalpų nuomÄ iÅ¡raÅ¡inėjo minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«rinis padalinys, kuris 2002 m. sausio 1 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokėtojų registro. Kitas vertus, PVM mokėtoju nuo pat 1998 m. kovo 1 d. tebėra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (T. 2, b. l. 147), todėl PVM už nuomÄ 2002 m. skaičiuotas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM po 2003 m. sausio 1 d. nebeskaičiuotas ne dėl to, kad subjektas neteko PVM mokėtojo statuso, o todėl, kad nuomos sutarties objektas tapo neapmokestinamas Å¡iuo mokesčiu (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad iÅ¡ viso per nustatytÄ terminÄ atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui 572 547,43 Lt dydžio nuomos mokestį. Å i suma apskaičiuota tokiu bÅ«du:1) už laikotarpį nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. balandžio 1 d. nuoma siekia 9 837,12 Lt (102,47 m2, 12 Lt už 1 m2);2) už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d., kai buvo nustotas taikyti PVM, nuoma siekia 237 513,60 Lt (439,84 m2, 12 Lt už 1 m2);3) už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. vasario 5 d., kai 2003 m. vasario 4 d. patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akte konstatuota, kad patalpų plotas sumažėjo iki 438 m2, nuoma siekia 5 111,94 Lt (439,84 m2, 4 472,95 Lt už 1 mėn.);4) už laikotarpį nuo 2003 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 1 d. nuoma siekia 320 084,77 Lt (438 m2, 4 472,95 Lt už 1 mėn.).Atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 8 945,90 Lt nuomos mokesčio (T. 1, b. l. 16), taip pat ieÅ¡kovas įskaitė į nuomos mokestį 150 822,04 Lt atsakovo turėtų patalpų remonto iÅ¡laidų (T. 1, b. l. 12), todėl atsakovo skola ieÅ¡kovui siekia 412 779,49 Lt.

Dėl patalpų remontui panaudotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestįGinčas tarp Å¡alių kilo ir dėl atsakovo patalpų remontui panaudotų lėšų, įskaitytinų į nuomos mokestį, dydžio. IeÅ¡kovo teigimu, į nuomÄ galėjo bÅ«ti įskaityta tik 150 822,04 Lt suma, tuo tarpu atsakovas mano, kad turėjo bÅ«ti įskaityta 624 900 Lt suma, nustatyta VÅ¡Ä® „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ atliktos ekspertizės metu.Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyvių byloje esančių įrodymu iÅ¡tyrimu; teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas (CPK 218 str.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo nesivadovauta VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ pateiktos ekspertizės išvada (T. 5, b. l. 8-13). Iš tiesų, ekspertizės aktas yra itin trumpas, nedetalus ir iš esmės nemotyvuotas. Nors akte nurodoma, kad remonto darbai faktiškai buvo atlikti 2000-2003 m., tačiau jau konstatuota, kad darbai buvo vykdomi 1998-1999 m. Ieškovas ginčijo ir UAB „Statybos ekspertų biuras“ ekspertizės išvadas (T. 1, b. l. 158-172), todėl apeliacinėje instancijoje buvo paskirta dar viena ekspertizė.

JÄ atlikęs ekspertas V. B. Elenbergas pateikė iÅ¡vadas, kad: ginčo patalpose buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kurių vertė 1998 m. kainomis siekia 129 953 Lt, o 2000 m. kainomis – 140 714 Lt; iÅ¡liekamosios darbų vertės nėra, prastai atliktais statybos darbais patalpos nebuvo pagerintos; dalis medžiagų buvo įsigyjama žymiai padidintomis kainomis, atlikti darbai nesutampa nei su perduotų medžiagų kiekiais, nei su patalpų dydžiu, o dalis nuraÅ¡ytų medžiagų ir įrankių nesusiję su patalpų remontu.Nors atsakovas ir ginčijo pastarosios ekspertizės iÅ¡vadas, tačiau kolegija su atsakovo argumentais nesutinka.

Ekspertizės iÅ¡vados yra detaliai motyvuotos, pagrįstos skaičiavimais, logiÅ¡kos ir todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti. Atsižvelgiant į eksperto nustatytÄ atliktų darbų vertę, kuri yra mažesnė nei buvo ieÅ¡kovo įskaityta į nuomos mokestį, eksperto pastebėjimai dėl darbų pobÅ«džio (remonto ar rekonstrukcijos darbai) neturi esminės reikÅ¡mės. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ekspertas buvo Å¡aliÅ¡kas ar prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs atsakovo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadas, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas pagrįstai į atsakovo mokėtina nuomÄ Ä¯skaitė tik 150 822,04 Lt sumÄ , todėl tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nėra pagrindo. Dėl delspinigių dydžio už nesumokėtÄ nuomos mokestį ir procesinių palÅ«kanųNuomos sutartyje numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai per dienÄ už pavėluotÄ nuomos mokesčio mokėjimÄ (8 p.). IeÅ¡kovas prašė priteisti 542 179,23 Lt dydžio delspinigius, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepateikė detalaus ir aiÅ¡kaus jo skaičiavimo.

Savo ruožtu atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui ir delspinigius skaičiuoti tik už 6 mėn. (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), taip pat juos sumažinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties taikymo apskritai nepasisakė (CPK 265 str.).Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visų pirma prašoma priteisti delspinigių suma turėtų būti skaičiuojama už 180 dienų nuo visos 412 779,49 Lt sumos (CK 1.127 str. 5 d.). Tokiu būdu delspinigių suma siekia 148 600,62 Lt.

Tačiau net ir tokia suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga, nepagrįsta jokiais ieÅ¡kovo nuostoliais, todėl, kolegijos įsitikinimu, bÅ«tų pagrįsta jÄ sumažinti iki 40 000 Lt (CK 6.73 str. 2 d.). Tokia suma nustatyta įvertinant ir ilgai trukusį atsakovo vengimÄ vykdyti savo įsipareigojimus. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 452 779,49 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2006 m. vasario 13 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatydamas terminÄ , už kurį ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nuomos mokesčio, netaikydamas ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui priteisti delspinigius, iÅ¡ dalies priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), kuris, atsižvelgiant ir į naujos ekspertizės iÅ¡vadas, keistinas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 6 750 Lt dydžio iÅ¡laidas už ekspertizės atlikimÄ (T. 6, b. l. 75, 91), taip pat bÅ«tų turėjęs mokėti 12 408 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 83 str. 1 d. 10 p.).

Laikytina, kad buvo patenkinta 30 procentų ieÅ¡kovo skundo reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 2 025 Lt iÅ¡laidoms atlyginti, o valstybei iÅ¡ atsakovo – 3 722 Lt ieÅ¡kovo mokėtino žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2, 3 d., 96 str. 2 d.). Atsakovas už savo apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio (T. 5, b. l. 189), o kita mokesčio dalis – 7 612 Lt – buvo atidėta iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (T. 5, b. l. 79). Atsakovas taip pat patyrė 2 250 Lt dydžio iÅ¡laidas už ekspertizės atlikimÄ (T. 6, b. l. 79).

Laikytina, kad buvo patenkinta 10 procentų atsakovo skundo reikalavimų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 325 Lt iÅ¡laidoms atlyginti, o iÅ¡ atsakovo valstybei – 6 851 Lt už atsakovo skundÄ mokėtino žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1-3 d., 96 str. 1 d.). Pakeitus sprendimÄ , pakeistinas Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 str. 5 d.). IeÅ¡kovas patyrė 359,12 Lt dydžio iÅ¡laidas, susijusias su nutarčių taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vykdymu (T. 5, b. l. 126-129).

Ieškovas taip pat būtų turėjęs mokėti 14 510 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p.). Laikytina, kad buvo patenkinti 43 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 154 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o valstybei iš atsakovo – 6 239 Lt ieškovo mokėtino žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Atsakovo priešieškinis atmestas visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 9 749 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (T. 2, b. l. 176-177;

T. 5, b. l. 60). Valstybei iÅ¡ atsakovo taip pat priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis – 27 Lt (CPK 92, 96 str.).Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (įskaičius prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 854 Lt. Tuo tarpu valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 26 588 Lt.Ekspertui už atliktÄ ekspertizę sumokėtina iÅ¡ Å¡alių avansų, įmokėtų į apeliacinės instancijos teismo specialiÄ ja sÄ skaitÄ (CPK 91 str. 1, 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimÄ pakeisti.IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litovskij kurjer“ 412 779,49 Lt (keturis Å¡imtus dvylika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis litus ir 49 ct) nuomos mokesčio, 40 000 Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) delspinigių ir 1 854 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus ) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, iÅ¡ viso 454 633,49 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus ir 49 ct), taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 452 779,49 Lt (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių litų ir 49 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2006 m. vasario 13 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litovskij kurjer“ 26 588 Lt (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sÄ skaitos iÅ¡mokėti ekspertui Vytautui Bronislovui Elenbergui 9 000 Lt (devynis tÅ«kstančius litų) už atliktÄ ekspertizę.

TeisėjaiAlgirdas Gailiūnas Konstantinas Gurinas Vigintas Višinskis