Legislator Case Law & Legislation
ffbfcbd1-f87f-4640-9b99-59e93029ed5a AI generated

Lithuanian court dismisses appeals against prison sentences for recidivists, citing lack of mitigating circumstances and prior criminal record.

Case Number ffbfcbd1-f87f-4640-9b99-59e93029ed5a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Vilnius District Court rejected the appeals filed by two defendants against their combined prison sentences. The court noted that the defendants had extensive prior criminal records, including multiple convictions for theft, which established them as socially dangerous recidivists. Consequently, the court found no grounds to reduce the penalties despite the defendants' arguments regarding family and employment issues.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (BK) 56 str.; Lietuvos Respublikos Baudžiamasis procesas (BPK) 326 str. 1 d. 1 p. – Recidivist defendants with extensive prior criminal records are not entitled to sentence reduction absent mitigating circumstances, as their dangerousness justifies the original penalty.

Keywords

AI generated
recidivism prison sentence social danger mitigating circumstances combined punishment criminal record Baudžiamasis kodeksas

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (BK) 56 str.
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis procesas (BPK) 326 str. 1 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (BK) 182 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (BK) 63 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (BK) 64 str. 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas                                                                                                                                              NuorašasPranešėja Angelė Ikasalienė                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-200/13Teisėjas Antanas Virbalas                                             Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00083-2011-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. lapkričio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų ArÅ«no Kisieliaus, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Aleksandrui Zujevui,dalyvaujant prokurorui R. I.,nuteistiesiems B. S., J. V.,jų gynėjams advokatams Anatolijui Svilai, Mansurui Muksinovui,specialistei V. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų B.

S. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendžio, kuriuo:J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 203 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 str. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo; remiantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012-11-12 nuosprendžiu paskirta, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-04 nuosprendžiu pakeista bausme ir J.

V. paskirta galutinė bausmė – 17 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, visiÅ¡kai atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012-11-12 nuosprendį;B. S. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose; į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2012-01-27. IÅ¡ J. V. ir B. S. solidariai priteista K. P. – 1000 Lt, R. A. – 900 Lt, A. L. – 900 Lt, D.

J. – 900 Lt, V. K. – 900 Lt, V. K. – 900 Lt, R. V. – 900 Lt, V. B. – 500 Lt, A. P. – 1200 Lt, A. L. – 1150 Lt, V. B. – 1200 Lt, A. L. – 900 Lt, E. P. – 900 Lt, V. M. – 900 Lt, A. Ž. – 900 Lt, V. Š. – 900 Lt, V. K. – 900 Lt, E. M. – 900 Lt, A. P. – 900 Lt, V. S. – 900 Lt, D. P. – 900 Lt, V. K. – 1000 Lt, G. V. – 1030 Lt, V. V. – 1000 Lt, A. B. – 900 Lt, N. V. – 900 Lt, R. Š. – 900 Lt, K. D. – 900 Lt, R. V. – 900 Lt, R.

L. – 1000 Lt, R. B. – 900 Lt, L. J. – 900 Lt, E. P. – 900 Lt, G. S. – 900 Lt, D. S. – 900 Lt, M. K. – 900 Lt, V. Å . – 900 Lt, J. B. – 900 Lt, T. Å . – 900Lt, G. P. – 900Lt turtinei žalai atlyginti. V. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 400 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. V. ir B. S. nuteisti už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jie, veikdami kartu bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , J.

V. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), realiai jokios veiklos nevykdys, B. S. nurodžius J. V. 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir vadovavo Å¡iam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, nuslėpti, B. S. suradus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), siekiant nusikalstamai veikai suteikti tariamÄ teisėtumo įvaizdį ir taip pat jam nurodžius priimti darbui bendrovės administratorę V.

P., po ko, pasinaudojant realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, paskelbus tikrovės neatitinkančiÄ reklamÄ internetinėje erdvėje ir spaudoje, žinodami, kad asmenys pasiÅ«lyto darbo Norvegijoje negaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), J. V. ir B. S. nurodė administratorei V. P., kuri nežinojo apie daromÄ nusikaltimÄ , pasiraÅ¡yti Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis dėl tariamo įdarbinimo Norvegijos Karalystėje bei pinigų priėmimo kvituose pasiraÅ¡yti savo ranka už gautus pinigus, pastaroji, vykdydama nurodymus: 2011-02-15 su V.

K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/01 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110201, iÅ¡ V. K. paėmė 500 litų, o likusiÄ 400 litų sumÄ V. K. 2011-02-18 pervedė mokėjimo nurodymu Nr.230905 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DnB NORD banke; 2011-02-15 su V. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/15 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110202, pagal kurį iÅ¡ V.

K. paėmė 400 litų, o likusiÄ 500 litų sumÄ V. K. 2011-02-21 įnešė į bendrovės sÄ skaitÄ pagal tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr.231233 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DnB NORD banke; 2011-02-15 su D. J. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/04 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110204, pagal kurį iÅ¡ D. J. paėmė 900 litų, 2011-02-15 su A. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/03 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110203, pagal kurį iÅ¡ A.

L. paėmė 900 litų, 2011-02-16 su N. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/06 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110205, pagal kurį iÅ¡ N. V. paėmė 900 litų, 2011-02-16 su R. Å . pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/05 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110206, pagal kurį iÅ¡ R. Å . paėmė 900 litų, 2011-02-17 su A. Ž. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/14 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110214, pagal kurį iÅ¡ A.

Ž. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su V. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/08 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110208, pagal kurį iÅ¡ V. B. paėmė 500 litų, 2011-02-17 su E. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/10 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110210, pagal kurį iÅ¡ E. P. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su G. S. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/09 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110210, pagal kurį iÅ¡ G.

S. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su V. S. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/13 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110213, pagal kurį iÅ¡ V. S. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su D. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/12 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110212, pagal kurį iÅ¡ D. P. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su A. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/07 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110207, pagal kurį iÅ¡ A.

B. paėmė 900 litų, 2011-02-18 su G. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/17 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110217, pagal kurį iÅ¡ G. V. paėmė 900 litų, 2011-02-18 su V. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/18 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110218, pagal kurį iÅ¡ V. V. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su M. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/26 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110226, pagal kurį iÅ¡ M.

K. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/26 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110235, pagal kurį iÅ¡ R. V. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/30 kurios pagrindu R. L. 2011-02-22 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DnB NORD banke pervedė 900 litų; 2011-02-21 su K. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/34 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110234, pagal kurį iÅ¡ K.

P. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su L. J. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/24 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110224, pagal kurį iÅ¡ L. J. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. Å . pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/22 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110223, pagal kurį iÅ¡ V. Å . paėmė 900 litų, 2011-02-21 su J. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/23 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110222, pagal kurį iÅ¡ J.

B. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/25 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110225, pagal kurį iÅ¡ R. B. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. Å . pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/20 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110220, pagal kurį iÅ¡ V. Å . paėmė 900 litų, 2011-02-21 su T. Å . pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/21 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110221, pagal kurį iÅ¡ T.

Å . paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/22 ir 2011-02-23 Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110237, pagal kurį iÅ¡ V. K. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. A. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/27 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110227, pagal kurį iÅ¡ R. A. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/31 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110231, pagal kurį iÅ¡ R.

V. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su A. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/19 ir 2011-02-23 Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110241, pagal kurį iÅ¡ A. L. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su E. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/20 ir 2011-02-23 Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110242, pagal kurį iÅ¡ E. P. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. M. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/33 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110233, pagal kurį iÅ¡ V.

M. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su D. S. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/31 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110232, pagal kurį iÅ¡ D. S. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/41 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110244, pagal kurį iÅ¡ A. P. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/43 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110246, pagal kurį iÅ¡ A.

L. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. M. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/42 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110245, pagal kurį iÅ¡ A. M. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/39 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110240, pagal kurį iÅ¡ A. P. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su G. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/38 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110239, pagal kurį iÅ¡ G.

P. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su V. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/37 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110238, pagal kurį iÅ¡ V. K. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su K. D. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/36 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110236, pagal kurį iÅ¡ K. D. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su E. M. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/40 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110243, pagal kurį iÅ¡ E. M. paėmė 900 litų, 2011-02-24 su V.

B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/46 ir Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 110247, pagal kurį iÅ¡ V. B. paėmė 900 litų, Å¡iuos pinigus perdavė J. V. ir B. S., tokiu bÅ«du jie kartu apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 36 500 Lt.Å iais savo veiksmais J. V. ir B. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d.J. V. nuteistas ir už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o bÅ«tent:jis, turėdamas vieningÄ nusikalstamÄ tikslÄ sukčiauti, t. y. apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), realiai jokios veiklos nevykdys, 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei 2011-01-27 paskyrė save Å¡ios įmonės direktoriumi ir vadovaudamas Å¡iam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t.y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, t.y. prisidengiant tariamu tarpininkavimu įdarbinant asmenis užsienyje paslaugų suteikimu ir neketinant to įgyvendinti, 2011-01-28 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ iÅ¡sinuomojo įmonės veiklai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 pasirašė darbo sutartį Nr. 9 su V.

P., priimdamas dirbti jÄ bendrovės administratore, 2011-01-27 Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale pateikė dokumentus bendrovės vadovybės perregistravimui, 2011-02-24 AB DnB NORD banke parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pateikė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, duomenis, tokiu bÅ«du, sudaręs sÄ lygas įmonei veikti, tikslu suklaidinti asmenis, norinčius dirbti Norvegijoje, nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 vadovavo Å¡iam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtai ir nusikalstamai veikai nuslėpti.Å iais savo veiksmais J.

V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 203 str. 2 d. Taip pat jis nuteistas už tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o bÅ«tent:jis, nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 dėl einamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. bÅ«damas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumÄ , nustatymÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-18 įsakymu Nr. V-46 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“, nustatančios, kad „metinės finansinės ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita), Å«kinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai ir kita), apskaitos registrai, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, kiti darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, čekių Å¡aknelės, saugomi 10 metų; darbo grafikai saugomi 3 metus, asmens sÄ skaitų kortelės saugomos 50 metų“, numatydamas, jog, paslėpus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bus trukdoma nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , ir to siekdamas, nusikalstamu bÅ«du, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Å iais savo veiksmais J.

V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 – 06 - 04 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti pagal BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., nurodo, kad 2011 m. vasario mėn. B. S. pasiteiravo, ar jis negalėtų savo, tai - J. V. vardu užregistruoti įmonę, kadangi pats nenorėjo prarasti kažkokių iÅ¡mokų. B. S. rodė sutartis, žadėjo, kad jokios apgaulės ar nesusipratimų nebus, kaip buvo 2010 m., kai J.

V. vardu buvo užregistruota įmonė ir jis turėjo dėl to duoti parodymus policijoje, sakė, kad jis sutvarkys visus dokumentus, o J. V. nuo sudarytos sutarties mokės po 5 procentus. J. V. turi tik 6 klasių iÅ¡silavinimÄ , todėl įforminus UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo įdarbinta sekretorė V. P., o B. S. turėjo įgaliojimÄ tvarkyti visus dokumentus, kuriuos J. V. tik pasiraÅ¡ydavo. KeletÄ kartų B. S. buvo susitikęs su klientais, kuriems reikėjo darbininkų, kalbėjo su jais apie tai.

J. V. akivaizdoje B. S. 2011-02-22 ar 2011-02-23 užsakė bilietus 3 asmenims, su kuriais buvo sudaręs darbo sutartis, tačiau 2011-02-25 jis buvo sulaikytas dėl lygtinio paleidimo sÄ lygų pažeidimo. B. S. J. V. nurodė paimti iÅ¡ V. P. raktÄ nuo kabineto, kur buvo atidarytas ofisas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir atiduoti jį B. S. sugyventinei. J. V. tai ir padarė. B. S. taip pat pasakė, kur jis namuose padėjęs pinigus, ir liepė tai perduoti jo sugyventinei. J. V. tokius nurodymus įvykdė.

Jis nežino, kur tie pinigai, kurie buvo surinkti iÅ¡ žmonių. B. S. sugyventinė nesakė, kÄ su jais darė, tačiau J. V. galvojo, kad jie bus grÄ Å¾inti. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. S. praÅ¡o priimti naujÄ nuosprendį, įvertinti bei patikrinti byloje surinktus objektyvius duomenis ir motyvus, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, esant pagrindui, grÄ Å¾inti bylÄ papildyti bei nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Minėtų iÅ¡vadų nepatvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teismo posėdyje. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo paveikti teismo iÅ¡vadas.B. S. tikina, kad atlikęs bausmę, nutarė užsiimti teisėta veikla, t. y. ne darbinti žmones, o tik teikti tarpininkavimo paslaugas – organizuoti kelionę ir susitikimÄ su Norvegijos darbdaviais. Å iam tikslui ir buvo įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. V., B. S. pažįstamas nuo vaikystės, tuo metu buvo bedarbis, todėl jis jam ir pasiÅ«lė laikinai pabÅ«ti įmonės akcininku ir direktoriumi.

Ä®monę valdė B. S. per J. V., kuriam priklausė 5 procentai įmonės pelno, iÅ¡duotus įgaliojimus. J. V. juo pasitikėjo, nors galėjo žinoti, kad jis anksčiau teistas už panaÅ¡iÄ veiklÄ , kadangi davė parodymus kaip vienos įmonės akcininkas. Pats B. S. nenorėjo užimti tokių pareigų, kadangi kovo mėnesį jo žmona turėjo gimdyti ir jis nenorėjo, kad jam bÅ«tų sumažintos socialinės paÅ¡alpos. Skiriant socialines paÅ¡alpas atsižvelgiama į turimÄ turtÄ , akcijas, gaunamas pajamas, todėl teismo iÅ¡vada, kad akcijų įsigijimas ar legalus įsidarbinimas neturi įtakos socialinių iÅ¡mokų mokėjimui, yra nepagrįstas.

Apelianto nuomone, jis nepadarė jokio nusikaltimo, įmonę registravęs J. V. vardu.Skunde pažymima, kad apylinkės teismas neįvertino, jog įmonės veikla buvo numatyta ilgalaikė. Å iÄ aplinkybę patvirtina patalpų nuomos sutartis, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat ir Å¡ios bendrovės direktorius E. B. (t. 3 b. l. 194 – 205), tai, kad buvo nupirktas 7 vietų mikroautobusas klientus vežti į oro uostÄ , sudaryta ilgalaikė geriamojo vandens tiekimo sutartis su UAB „NeptÅ«nas“, pristatytas į ofisÄ vandens tiekimo aparatas.

Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tų buvę atliekami kažkokie bendrovės uždarymo veiksmai, buvo tik planuojama uždaryti banko sÄ skaitÄ , nutarus jÄ perkelti į kitÄ bankÄ po to, kai nepagrįstai buvo nuskaičiuota dalis pinigų. NaujÄ banko sÄ skaitÄ jie planavo atidaryti vasario 25 dienÄ , tačiau tÄ dienÄ jis buvo suimtas.Kad buvo planuojama klientų kelionė į NorvegijÄ , patvirtina byloje esantis raÅ¡tas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurio matyti, kad 2011-02-24 ir 2011-02-25 buvo atliktas bilietų rezervavimas (t. 4 b. l. 167 – 175).

Sumokėti už bilietus B. S. neturėjo galimybės, kadangi 2011-02-25 jis buvo suimtas. R. V. patvirtino, kad bilietai buvo rezervuoti ir turėjo būti apmokėti per 2 dienas (t. 1 b. l. 31). Tai paneigia, kad B. S. neplanavo suteikti sutartyje numatytas paslaugas.Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino J. V. parodymus. Nors, kaip nurodyta nuosprendyje, teismas neturėjo pagrindo netikėti J. V. parodymais, tačiau jo nurodytas aplinkybes, kad jis matė, kaip B. S. bendrauja telefonu su Norvegijos darbdaviais, susitinka su asmenimis iš Norvegijos, vertino kritiškai ir nenurodė jokių priežasčių.Apylinkės teismas atmetė B.

S. praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti prokurorÄ nustatyti, kur dingo iÅ¡ įmonės ofiso visi įmonės dokumentai, baldai, segtuvai su įmonės sutartimis ir antspaudais po jo suėmimo, ir tai, nuteistojo nuomone, yra akivaizdus proceso pažeidimas, nes be dokumentų neįmanoma nustatyti įmonės veiklos. V. P., kuri buvo atsakinga už dokumentus bei antspaudÄ , patvirtino, kad segtuvai su dokumentais buvo įmonės nuomojamose patalpose (t. 3 b. l. 131 – 132, 160 – 161, 167 – 169). Segtuvus su dokumentais matė ir liudytojas E. B. (t. 3 b. l. 189 – 190).

Apeliantui neaiÅ¡ku, kodėl prokuroras ir teismas nenorėjo, kad bÅ«tų surasti bendrovės dokumentai, ir pagal kÄ buvo nustatyti įmonės planai, veikla bei įsipareigojimai. Teismas neįvertino ir byloje esančių dokumentų, o bÅ«tent paslaugų teikimo sutarties, todėl nėra aiÅ¡ku, ar ji teisėta ir ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo vykdyti savo įsipareigojimus – sumokėti netesybas, kurios numatytos sutartyje. Å is dokumentas patvirtina, kad santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klientų visgi buvo.

Dokumentas buvo parengtas kvalifikuotų teisininkų, todėl laikytina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klientų, kurie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, susiklostė civiliniai santykiai ir byla turėjo būti pirmiausia nagrinėjama civilinio proceso tvarka.Nei vienas iš klientų nenurodė, kad jam buvo teikiama melaginga, neatitinkanti tikrovės ar prieštaraujanti sutarties turiniui informacija. Nukentėjusysis R. V. parodė, kad jam vasario 28 d. turėjo paskambinti vadybininkas ir informuoti dėl kelionės, ir tik nesulaukęs skambučio nutarė, kad yra apgautas (t. 1 b. l. 31).

Apeliantas paaiÅ¡kina, kad jis negalėjo paskambinti klientui, nes buvo suimtas. Nukentėjusieji K. P., J. B. taip pat nurodė, kad jautėsi apgauti tik dėl neįvykusios kelionės (t. 1 b. l. 50, 84, 85 – 86). Nuteistasis pažymi, kad pati V. P. klaidino klientus, sakydama neteisybę – 2011-03-01 ji V. Å . telefonu pranešė, kad B. S. anuliavo užsakytus bilietus ir pasisavino pinigus, kai tuo tarpu jis net neturėjo galimybės to padaryti dėl suėmimo (t. 1 b. l. 60, 61 – 62), o J. B. nurodė kreiptis į policijÄ (t. 1 b. l. 72, 73 – 74), nors ji pati nežinojo, kad B.

S. yra suimtas.Taigi apeliantas tvirtina, kad neturėjo galimybių įvykdyti įsipareigojimų klientams, o už V. P. ar J. V. veiklÄ po jo suėmimo jis atsakyti negali.Dėl V. P. teiginio, kad B. S. jai prisistatė J. V. pavarde, nuteistasis nurodo, kad tarp jų įvyko nesusikalbėjimas. V. P. niekada neprašė jo asmens dokumento, o apeliantas jai buvo nurodęs klientams sakyti, jei paklaus, kad įmonės vadovai yra B. ar V.. IÅ¡ to V. P. padarė iÅ¡vadÄ , kad Bronislavas yra V., tačiau pažymėtina, kad V.

P. įmonėje priimdavo visas sÄ skaitas, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta apelianto pavardė (t. 4 b. l. 148 – 156). Tai, kad nuteistasis nemelavo V. P. apie savo pavardę, patvirtino ir E. B., kuris jo pavarde iÅ¡rašė pinigų priėmimo kvitÄ (t. 3 b. l. 189 – 190), kurį matė ir V. P..Apylinkės teismas, atmesdamas V. P. ieÅ¡kinį ir nustatydamas, kad tai civiline tvarka iÅ¡ieÅ¡koma nesumokėto atlyginimo dalis, patvirtino, kad yra taikomi dvigubi standartai – visų nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai pirmiausia turėjo bÅ«ti nagrinėjami civiline tvarka.Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡kraipyti liudytojo S. V. parodymai, duoti teismo posėdžio metu.

Jis teismui parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam grasino susidorojimu, jei jis neduos parodymų, kokie jai reikalingi. Pagal S. V. parodymus tyrėja asmens atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu padėjo jam 2 nuotraukas – B. S. ir J. V., o tai yra akivaizdus pažeidimas, apie kurį apylinkės teismas net neužsiminė. Atkreiptinas dėmesys, kad S. V. tokius tyrėjos veiksmus apskundė.Grasinimų iÅ¡ tyrėjos sulaukė ir pats B. S. – jam grasino, kad jis nematys savo Å¡eimos ir pan. Nuteistasis kreipėsi į prokurorÄ su praÅ¡ymu nuÅ¡alinti tyrėjÄ , tačiau toks praÅ¡ymas buvo atmestas.

PirmÄ kartÄ duodamas parodymus apeliantas bijojo dėl sutuoktinės, kuri iššvaistė dalį įmonės pinigų, kol jis buvo suimtas, todėl parodė, kad J. V. pasisavino pinigus. Vėliau Å¡iÄ aplinkybę apeliantas paneigė.Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė ir į tas aplinkybes, kad jis turi 2 mažamečius vaikus, kuriuos privalo iÅ¡laikyti, kad yra vedęs, kad iki nuteisimo nuo 2004 m. iki 2010 m. dirbo pagal individualios veiklos pažymÄ , mokėjo mokesčius. Jo Å¡eimos materialinė padėtis yra sunki.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – skundus atmesti.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas. Nuteistųjų J. V. ir B. S. apeliaciniai skundai atmetami. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistųjų J. V. ir B. S. kaltės, padarius BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Nors nuteistieji J. V. ir B. S. neigia padarę BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das bei mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , nes ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį J.

V. ir B. S. atžvilgiu.Nuteistieji J. V. ir B. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė teisėtÄ veiklÄ , tačiau B. S. sulaikymas 2011-02-25 sustabdė tokios veiklos vykdymÄ ir jis neteko galimybės įvykdyti įsipareigojimų pagal sutartis. Kolegijos manymu, Å¡ie skundų argumentai prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nepaneigia jų kaltės dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.

SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar teisės į turtÄ , negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jų perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–454/2012).          Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti kaltininko suklaidinamas įvairiais bÅ«dais.

Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ . Viena apgaulės formų - piktnaudžiavimas pasitikėjimu. IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad labiausiai paplitęs apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu bÅ«das yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančios informacijos, pavyzdžiui, kad jis užsiima tam tikrų paslaugų teikimu (įdarbinimu užsienyje ar pan.) arba verčiasi atitinkamu verslu, siÅ«lant partnerystę ar praÅ¡ant paskolos verslui plėtoti ir pan.

          Šioje byloje piktnaudžiaujant pasitikėjimu nukentėjusieji buvo suklaidinti dėl kaltininkų ketinimų vykdyti sutartis, t. y. suteikti paslaugas – tarpininkavimo įdarbinant užsienyje. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turto piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia.

Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t.y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ .

Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra apgaulė dėl kaltininko ketinimų. Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sÄ lygos nevykdomos, sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo. Tam, kad veikÄ , pasireiÅ¡kusiÄ susitarimo ar sutarties sÄ lygų nevykdymu, bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo. Nepakanka ir paties ketinimo nemokėti už daiktÄ , jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka.Apgaulė gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais.

Dažnai apgaulė yra lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę. Tačiau apgaulė gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ . Esant pirkimo – pardavimo sutarčiai, apgaulė gali pasireikÅ¡ti tuo, kad kaltininkas, jau sudarydamas sutartį, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitÄ sutarties Å¡alį įtikinėja prieÅ¡ingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sÄ lygų vykdymÄ ar kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus.

Toks asmens savo ketinimų nutylėjimas ir sutarties sÄ lygų vykdymÄ imituojantys veiksmai yra kitos sutarties Å¡alies apgaulė.Be to, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 str. svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju bÅ«tų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-462/2013).Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t.y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento.

Nagrinėjamu atveju kaltininkų tyčia apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ susiformavo jau tuo tikslu įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“.Byloje nustatyta, kad B. S. iniciatyva, kurios neneigia ir pats nuteistasis, J. V. 2011-01-26 įsigijo bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4 b. l. 4 – 5). Ä®monei buvo suteiktas realiai veiklÄ vykdančios įmonės įvaizdis: 2011-01-28 iÅ¡sinuomotos patalpos (t. 3 b. l. 194 – 205), ant durų pakabinta iÅ¡kaba su įmonės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino nukentėjusieji E. P., V.

K., A. M., K. D., liudytojas E. B. ir kt.), pateikti spaudoje skelbimai, kuriuose reklamuojamos įmonės teikiamos paslaugos – tarpininkavimas įdarbinant užsienyje, Norvegijos Karalystėje (t. 4 b. l. 148 – 156; t. 5 b. l. 36 – 50), taip pat įdarbinta administratorė – V. P. (kaip matyti iš jos parodymų (t. 3 b. l. 131 – 132, 160 – 161, 167 – 169; t. 9 b. l. 35 – 39), ji pradėjo dirbti nuo 2011-02-09, darbo sutartis pasirašyta 2011-02-14 (t. 3 b. l. 157 – 158)), kuriai pateikti Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutarčių blankai (t. 3 b. l 153 – 156), taip pat vizitinės kortelės, kurias ji dalino klientams.

Ä®monėje viskuo rÅ«pinosi pats B. S.: įkalbino J. V. tapti įmonės direktoriumi, kuris tik pasiraÅ¡ydavo reikiamus dokumentus, derino įmonės pirkimo sÄ lygas (kad derybose aktyvesnis buvo B. S., liudytojas S. V. patvirtino ir apeliacinius skundus nagrinėjančiam teismui posėdžio metu), iÅ¡sinuomojo patalpas, įdarbino administratorę, kuriai duodavo nurodymus (pateikė skelbimų fabulÄ , davė vizitines korteles, pinigų priėmimo kvitus, nurodė laikraščių, į kuriuos siųsti skelbimus, pavadinimus, sumÄ , kuriÄ reikia imti iÅ¡ klientų, ir kt.), apmokėdavo sÄ skaitas, ateidavo pasiimti klientų suneÅ¡tų pinigų, kai kuriuose dokumentuose pasiraÅ¡ydavo ir pats, prisidengdamas vadybininko pareigomis, nors tokios oficialiai jam nebuvo suteiktos.Per trumpÄ laikotarpį (nuo 2011-02-15 iki 2011-02-24) buvo pasiraÅ¡yta 41 Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis, iÅ¡ klientų surinkta iÅ¡ viso 36500 Lt (imant avansus iki 900 Lt ).

Pagal nukentėjusiosios V. P. parodymus, jai B. S. nurodė pageidaujantis, kad avansai bÅ«tų mokami grynais pinigais, nenorėjo, kad bÅ«tų pervedami į banko sÄ skaitÄ . Nors 3 klientai avansus pervedė į įmonės sÄ skaitÄ banke, tačiau minėti pinigai buvo greitai iÅ¡imti, taip pat pati sÄ skaita 2011-02-24 uždaryta (t. 4 b. l. 131 – 139, 142 – 147). KiekvienÄ dienÄ B. S. telefonu klausdavo V. P., kiek sutarčių buvo pasiraÅ¡yta, kiek pinigų surinkta, žadėdavo vakare ateiti pasiimti pinigų.

V. P. pinigus ir pasiraÅ¡ytas sutartis padėdavo į stalčių, o kitÄ dienÄ nei sutarčių, nei pinigų nebÅ«davo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (t. 4 b. l. 168 – 175), 2011-02-24 ir 2011-02-25 internetu buvo užsakomi 27 bilietai skrydžiui Palanga - Haugesundas, tačiau užsakymas anuliuotas, nesant apmokėjimo. 2011-02-25 antroje dienos pusėje V. P., susitikusi su J. V., kurį ji tada pamatė pirmÄ kartÄ , jam jo praÅ¡ymu (nurodant neaiÅ¡kiÄ priežastį) padavė raktus nuo įmonės ofiso, o po savaitgalio V.

P. atėjusi į darbÄ Ä¯ ofisÄ nebepateko, tiek su J. V., tiek su B. S. jai susisiekti nepavyko. Tai, kad nuo įmonės ofiso dingo iÅ¡kaba su įmonės pavadinimu, 2011-02-28 pastebėjo ir patalpų nuomotojo atstovas liudytojas E. B., kuris tÄ dienÄ Ä¯Ä—jęs į patalpas rado tuščiÄ kabinetÄ (t. 3 b. l. 98; t. 10 b. l. 61 – 83).Taigi B. S. ir J. V., veikdami kartu, apgaule, t. y. sukurdami teisėtai veikiančios įmonės įvaizdį, iÅ¡ nukentėjusiųjų, kuriems pasiraÅ¡yta sutartimi įmonė įsipareigojo suteikti tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas, per administratorę V.

P. surinko pinigų sumas, tačiau įsipareigojimų pagal minėtas sutartis neįvykdė ir neketino vykdyti, pinigų nukentėjusiesiems negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Nuteistojo B. S. teigimu, jis nesiekė apgauti nukentėjusiųjų – jei jis nebÅ«tų suimtas, bÅ«tų įvykdęs visus įsipareigojimus, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ nuteistieji turėjo tyčiÄ sukčiauti.Aplinkybė, kad B. S., nors ir rÅ«pinosi visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais, tačiau neturėjo tam teisinio pagrindo, apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama tuo, kad jis nenorėjo užimti pareigų įmonėje dėl socialinių iÅ¡mokų dydžio sumažėjimo.

Apygardos teismas šį skundo argumentÄ vertina kritiÅ¡kai. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad B. S., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, įmonę užregistravo J. V. vardu. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 183 str. 1 d. numatyta, kad tėvystės paÅ¡alpa yra skaičiuojama nuo paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, todėl, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, įmonės įgijimas ar turėjimas savo vardu paÅ¡alpos dydžio įtakoti negali, juolab, kad įmonės pelnas nėra prilyginamas asmens uždarbiui.

IÅ¡vadÄ dėl B. S. siekio tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės patvirtina ir tai, kad jis anksčiau jau ne kartÄ teistas už sukčiavimÄ (t. 7 b. l. 34 – 39) ir kai kurios nusikalstamos veikos atliktos panaudojant tÄ patį mechanizmÄ â€“ per įmonę, kuriai fiktyviai vadovauja kitas asmuo, tačiau viskuo rÅ«pinasi pats B. S., neva teikiančiÄ Ä¯darbinimo Norvegijoje tarpininkavimo paslaugas, sudarius sutartis su klientais, surenkami pinigai kaip avansai, žinant, kad jokios paslaugos nebus suteiktos (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-784/2010, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-968-270/2013).

Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad įmonės direktoriaus pareigas suteikęs J. V. B. S. siekė ne tik išvengti baudžiamosios atsakomybės ateityje, tačiau ir galimai nuslėpti savo kriminalinę praeitį nuo klientų, užtikrinant, kad jiems nebūtų pagrindo abejoti įmonės patikimumu. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis klientų, pateikiant skelbimus laikraščiuose, buvo ieškoma visos Lietuvos mastu (Anykščiuose (t. 5 b. l. 27 – 30), Pakruojo rajone (t. 1 b. l. 26 – 27), Šilutėje (t. 5 b. l. 36 – 50), Kupiškyje (nukentėjusiųjų V.

M., A. L. parodymai, t. 2 b. l. 77, 53), Šakiuose (nukentėjusiojo V. Š. parodymai, t. 1 b. l. 61 – 62), Pasvalyje (nukentėjusiųjų G. V., R. A. parodymai, t. 3 b. l. 82 – 85; t. 1 b. l. 112 – 113), Panevėžio rajone (nukentėjusiųjų E. P., R. L. parodymai, t. 2 b. l. 93 – 94; t. 1 b. l.

41) ir kt., kas tik patvirtina, kad buvo ieÅ¡koma asmenų, kuriems nežinomi B. S. apgaulės metodai.Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas J. V., kuris, kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde, buvo tik iÅ¡davęs įgaliojimÄ B. S., paneigia nuteistųjų argumentus, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos nebuvo suteiktos tik dėl to, kad B. S. 2011-02-25 buvo suimtas. J. V., bÅ«damas įmonės direktoriumi, turėjo galimybę toliau vykdyti įmonės veiklÄ , tačiau vietoje to jis įvykdė B.

S. nurodymus paimti iÅ¡ V. P. raktÄ nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabineto, iÅ¡ kurio per kelias dienas (t. y. nuo 2011-02-25 iki 2011-02-28) dingo visi įmonės dokumentai, kompiuteris ir kiti daiktai. Byloje nėra duomenų, kad J. V. bÅ«tų rÅ«pinęsis įmonės tolimesne veikla ar suteikęs klientams kokiÄ nors informacijÄ . Atvirkščiai, pagal bylos duomenis V. P. po to, kai negalėjo patekti į įmonės nuomojamas patalpas, bandė susitiekti tiek su J. V., tiek su B. S., tačiau jai nepavyko.

B. S. teigimu, dėl sulaikymo jis neturėjo laiko duoti nurodymų J. V. dėl įmonės veiklos tęstinumo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, sulaikymas nesutrukdė jam nurodyti J. V. paimti raktÄ ir neva jį perduoti B. S. žmonai. Po sulaikymo B. S. neteikė jokių praÅ¡ymų, kad jam bÅ«tų leista atlikti kokius nors veiksmus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad nuteistieji, sukÅ«rę realiai veikiančios įmonės įvaizdį, tokiu bÅ«du siekė apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , kas atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius.

Apeliacinių skundų argumentai dėl ilgalaikių įmonės veiklos planų (sudaryta patalpų nuomos sutartis, B. S. teigimu nupirktas 7 vietų automobilis klientams vežti į oro uostÄ , sudaryta ilgalaikė geriamojo vandens tiekimo sutartis su UAB „NeptÅ«nas“, pristatytas į ofisÄ vandens tiekimo aparatas) minėtos iÅ¡vados nepaneigia, tik patvirtina, kaip kruopščiai ir detaliai buvo iÅ¡ anksto suplanuota ir apgalvota Å¡i nusikalstama veika.Pažymėtina, kad pagal B. S. pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00513-13 dėl iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dingusių įmonės dokumentų, segtuvų, antspaudo, pinigų, tačiau tai esminės įtakos sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimÄ dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo neturi.

IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad minėtame ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas pagal paties B. S. pareiÅ¡kimÄ , nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų B. S. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl vagystės iÅ¡ įmonės nuomojamų patalpų (praneÅ¡imas apie įtarimÄ nėra niekam įteiktas, dingę tyrimo objektai nerasti). B. S. teiginių pagrįstumu leidžia abejoti ir nenuoseklÅ«s B. S. parodymai – pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00513-13 jis nurodo, kad kartu su įmonės dokumentais dingo ir pinigai, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismui jis parodė, kad pinigus iÅ¡leido jo žmona.

Aplinkybę, kad iš klientų surinkti pinigai B. S. buvo surenkami ir nelaikomi įmonės nuomojamose patalpose, patvirtina ir V. P. bei J. V. parodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad B. S., kuris teisiškai net nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškimas prokuratūrai pateiktas praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po dokumentų dingimo, žinant, kad galimai buvusios įmonės patalpos jau bus išnuomotos. Kaip jau minėta, iš karto po B. S. suėmimo (2011-02-25) J. V. iš V.

P. paėmė raktÄ nuo kabineto, nuo kurio durų po savaitgalio, t. y. 2011-02-28, liudytojas E. B. pastebėjo nukabintÄ iÅ¡kabÄ ir atsarginiu raktu atsirakino kabineto duris. Liudytojo E. B. tvirtinimu, kabineto durys nebuvo iÅ¡laužtos. Tai leidžia apeliacinių skundų argumentus dėl minėtų aplinkybių vertinti kaip nuteistųjų gynybos versijas ir juos atmesti kaip nepagrįstus.Taigi veikos pobÅ«dis (kad per labai trumpÄ laikotarpį buvo pasiraÅ¡ytos sutartys, pagal kurias iÅ¡ 41 nukentėjusiojo surinkta didelė pinigų, kurie klientams negrÄ Å¾inti, suma), apeliantų veiksmai po B.

S. suėmimo (raktų iÅ¡ administratorės paėmimas, po ko iÅ¡ įmonės kabineto patalpų dingo visi įmonės dokumentai bei kitas turtas, paslaugų pagal sutartis nesuteikimas, realių veiksmų, numatytų sutartyse, neatlikimas, neatsiskaitymas su klientais, jų neinformavimas), pinigų nelaikymas banko sÄ skaitoje, pinigų rinkimo bÅ«das – grynais (iÅ¡skyrus vienkartinius atvejus nukentėjusiųjų iniciatyva) ir tuoj pat juos paimant iÅ¡ įmonės patalpų, taip pat ir apeliantų asmenybės (B.

S. praeityje ne vienÄ kartÄ teistas už nusikalstamų veikų padarymÄ veikiant analogiÅ¡ku apgaulės bÅ«du, J. V. Å¡i aplinkybė buvo žinoma, kadangi tokioje byloje jis buvo apklaustas liudytoju) leidžia pagrįstai teigti, kad nuo pat įmonės įsigijimo jie neketino vykdyti iÅ¡ sudaromų sandorių atsiradusių prievolių, nurodytais veiksmais apsunkino nukentėjusiųjų galimybes atkurti savo pažeistas teises, todėl susiklostę santykiai negali bÅ«ti laikomi iÅ¡imtinai civiliniais ir sprendžiami civilinio proceso tvarka, kaip tvirtina apeliaciniame skunde B.

S..B. S. manymu, nukentėjusiosios V. P. parodymuose yra prieÅ¡taravimų, tačiau apygardos teismas su tokiais argumentais iÅ¡ esmės nesutinka. IÅ¡analizavus nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad dėl esminių įvykio aplinkybių jie buvo nuoseklÅ«s ir viso proceso metu nesikeitė. Nors aplinkybę dėl skrydžių rezervacijos ji nurodė skirtingai (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad informacijÄ , susijusiÄ su skrydžių rezervacija, jai pateikė B. S., tuo tarpu pirmosios instancijos teisme ji konkrečiai nurodė, kad skrydžius rezervavo J.

V.), tačiau tai nepanaikina galimybės remtis jos parodymais dėl kitų įvykio aplinkybių. Be to, minėta aplinkybė esminės įtakos kaltės klausimui neturi.B. S. apeliaciniame skunde ginčijama ir ta nuosprendžio iÅ¡vada, kad pastarasis nuo vienintelės įmonės darbuotojos stengėsi nuslėpti savo tikrÄ jÄ pavardę, tokiu bÅ«du siekdamas neatskleisti savo tapatybės ir iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau apeliacinio skundo argumentai (kad jo pavardė V. P. turėjo bÅ«ti žinoma iÅ¡ sutarčių, kurias ji priimdavo) yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nesuteikia pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais.

Objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiosios V. P. nuosekliais viso proceso metu parodymais dėl aplinkybės, jog B. S. jai prisistatė esantis B. V., byloje nėra. Tokių duomenų nuteistasis B. S. nepateikia ir apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir pripažinus, jog, kaip nurodo B. S., V. P. pati suklydo dėl pastarojo pavardės, tai nuteistųjų įrodytos kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., nepanaikina.Apeliacinio skundo argumentas, kad klientus suklaidino pati V.

P., teikdama jiems tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , taip pat grindžiamas iÅ¡imtinai subjektyvia nuteistojo B. S. nuomone. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje vertino surinktų duomenų visumÄ , o ne vadovavosi atskirais nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais. Byloje nustatyta, kad V. P. apie vykdomas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, todėl ir neturėjo tikslo suklaidinti klientus. Kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, tik supratusi, kad pati yra apgauta (kai negalėjo patekti į įmonės patalpas bei susisiekti nei su vienu iÅ¡ nuteistųjų), ji skambino nukentėjusiesiems, kuriems, skirtingai nei nurodo B.

S., pranešė jai žinomÄ informacijÄ â€“ kad ji nebegali patekti į įmonės patalpas, nuo kurių nuimta iÅ¡kaba su įmonės pavadinimu, kad dingo įmonės savininkas. Atmesti minėtus skundo argumentus kaip deklaratyvaus pobÅ«džio leidžia ir tai, kad B. S. pozicija Å¡ioje dalyje keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis pinigų iššvaistymu ir paslaugų pagal pasiraÅ¡ytas sutartis nesuteikimu kaltino J. V., apylinkės teisme parodė, kad pinigus iššvaistė jo žmona, o apeliaciniame skunde nurodė, jog yra ir V.

P. kaltės. Tokie nenuoseklÅ«s apelianto parodymai tik atskleidžia jo bandymÄ bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vertinami kritiÅ¡kai. Anot apelianto B. S., jo parodymų nenuoseklumÄ nulėmė tyrėjos grasinimai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Å¡iÄ aplinkybę, byloje nėra.Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pabrėžiama, kad B. S. bendravo (buvo susitikęs, taip pat bendravo telefonu) su darbdaviais iÅ¡ Norvegijos, kuriems reikėjo darbininkų, tačiau Å¡i aplinkybė nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis, iÅ¡skyrus nuteistųjų parodymus, kurie dėl Å¡io fakto nebuvo nuoseklÅ«s. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus (t. 5 b. l. 103 – 109, 116 – 117, 128 – 129; t. 6 b. l. 44 – 46, 51 – 53) nei vienas iÅ¡ apeliantų neminėjo Å¡ios aplinkybės dėl susitikimo su darbdaviais iÅ¡ Norvegijos, jÄ nurodė tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tokie parodymai vertintini kaip jų sukurta gynybinė versija.Kolegijos nuomone, nuteistasis J.

V. apylinkės teismo nustatytÄ buvusį bendrÄ susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , apeliaciniame skunde ginčija nepagrįstai. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, nuteistųjų veiksmų bei jų eigos analizės akivaizdžiai matyti, kad J. V. žinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistųjų iÅ¡ankstinį susitarimÄ patvirtina tai, kad, kaip pripažįsta ir pats J. V. apeliaciniame skunde, jam buvo žinoma apie ankstesnį B. S. teistumÄ už tokiÄ veiklÄ , kuomet J. V. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, per kuriÄ veikdamas B.

S. sukčiavo nukentėjusiųjų atžvilgiu (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-784/2010), todėl skundo argumentai, kad J. V. nieko nežinojo apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veikos nevykdys, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, J. V. buvo pažadėti 5 procentai nuo sudarytos sutarties ir, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo parodymų apylinkės teisme, Å¡iÄ dalį sumos jis gaudavo. Taip pat jis vykdė B. S. nurodymus sustabdyti įmonės veiklÄ po jo suėmimo – paėmė raktÄ nuo įmonės patalpų iÅ¡ V.

P., paslėpė visus įmonės dokumentus ir kitÄ turtÄ , buvusį minėtose patalpose, vėliau pats dingo (iÅ¡vyko gyventi į kitÄ miestÄ ). Å ios faktinės bylos aplinkybės, suderinti kaltinamųjų veiksmai nusikalstamos veikos metu leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus pagrįstai įvertino kaip bendrininkavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d.Taigi surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad J. V. ir B.

S. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. jie, veikdami kartu bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , J. V. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdys, B. S. nurodžius J. V. 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir vadovavo Å¡iam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, nuslėpti, B.

S. suradus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), siekiant nusikalstamai veikai suteikti tariamÄ teisėtumo įvaizdį ir taip pat jam nurodžius priimti darbui bendrovės administratorę V. P., po ko, pasinaudojant realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, paskelbus tikrovės neatitinkančiÄ reklamÄ internetinėje erdvėje ir spaudoje, žinodami, kad asmenys pasiÅ«lyto darbo Norvegijoje negaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), J.

V. ir B. S. nurodė administratorei V. P., kuri nežinojo apie daromÄ nusikaltimÄ , pasiraÅ¡yti Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis dėl tariamo tarpininkavimo įdarbinant Norvegijos Karalystėje bei pinigų priėmimo kvituose pasiraÅ¡yti savo ranka už gautus pinigus, pastaroji, vykdydama nurodymus nuo 2011-02-15 iki 2011-02-24 su 41 nukentėjusiuoju pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis ir Pinigų priėmimo kvitus, iÅ¡ nukentėjusiųjų paėmė 36 500 Lt, kuriuos perdavė J.

V. ir B. S., tokiu bÅ«du jie kartu apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 36 500 Lt. Jokios sutartyse numatytos paslaugos nukentėjusiesiems nebuvo suteiktos ir nebuvo jokių realių ketinimų jas suteikti. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltininkai suvokė, kad pinigai įgyjami neteisėtai, panaudojant apgaulę ir turto savininkai dėl to patirs turtinės žalos, numatė tokius padarinius ir jų norėjo. Kaltininkų tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ susiformavo iÅ¡ anksto, t.y. iki turto įgijimo momento ir sudarant nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodytas tarpininkavimo sutartis.

J. V. ir B. S. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., todėl apeliantų iÅ¡teisinti ar bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal apeliacinių skundų argumentus nėra jokio pagrindo. Dėl nuteistojo J. V. kaltės, padarius BK 203 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 203 str. 2 d., nurodo, kad Å¡ios nusikalstamos veikos jis nepadarė, tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo tokį nuteistojo praÅ¡ymÄ tenkinti.

Apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, ir pagrįstai konstatavo J. V. kaltę dėl BK 203 str. 2 d. numatyto nusikaltimo.Pagal BK 203 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.Pažymėtina, kad apeliantas J. V. skunde neneigia faktinių veikos aplinkybių, tačiau tvirtina, jog jis apie nusikalstamus ketinimus, t. y. siekį apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , nieko nežinojo.

Kolegijos nuomone, nuteistasis skundo iÅ¡vadas grindžia subjektyviais ir vertinamojo pobÅ«džio argumentais. Byloje nustatytų duomenų visuma leidžia juos atmesti kaip pasirinktÄ nuteistojo gynybos versijÄ . IÅ¡analizavus bylos duomenis, matyti, kad J. V. 2011-01-26 įsigijo bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4 b. l. 4 – 5), kuriai vadovavo – jam buvo suteiktos direktoriaus pareigos (t. 4 b. l. 94 – 97). Aplinkybę, kad J. V. veikė kaip įmonės vadovas, patvirtina ir darbo sutartis, pasiraÅ¡yta su V.

P. (t. 3 b. l. 157 – 158), bei banke pildyti dokumentai, susiję su banko sÄ skaitos uždarymu (t. 4 b. l. 140 – 143, 147). Å iuose dokumentuose J. V. pasirašė kaip juridinio asmens vadovas. Anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės dėl B. S. teistumo, J. V. veiksmų po B. S. suėmimo įrodo, kad J. V. žinojo apie tai, kad jis vadovauja fiktyviam juridiniam asmeniui, iÅ¡ anksto turėjo ketinimus panaudoti jį neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule – sukÅ«rus realiai veikiančios įmonės įvaizdį, žinant, kad įmonė realios veiklos nevykdys, iÅ¡ nukentėjusiųjų, su kuriais pasiraÅ¡ytos Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartys, per V.

P., įmonės administratorę, buvo surinkti pinigai, tačiau jiems paslaugos nesuteiktos, pinigai negrÄ Å¾inti.Taigi iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių seka, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino J. V. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 203 str. 2 d., t. y. kad jis vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti – jis, turėdamas vieningÄ nusikalstamÄ tikslÄ sukčiauti, t. y. apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdys, 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei 2011-01-27 paskyrė save Å¡ios įmonės direktoriumi ir vadovaudamas Å¡iam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, t. y. prisidengiant tariamu tarpininkavimu įdarbinant asmenis užsienyje paslaugų suteikimu ir neketinant to įgyvendinti, 2011-01-28 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ iÅ¡sinuomojo įmonės veiklai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 pasirašė darbo sutartį Nr. 9 su V.

P., priimdamas dirbti jÄ bendrovės administratore, 2011-01-27 Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale pateikė dokumentus bendrovės vadovybės perregistravimui, 2011-02-24 AB DnB NORD banke parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pateikė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, duomenis, tokiu bÅ«du, sudaręs sÄ lygas įmonei veikti, tikslu suklaidinti asmenis, norinčius dirbti Norvegijoje, nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 vadovavo Å¡iam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtai ir nusikalstamai veikai nuslėpti.

Dėl B. S. paskirtos bausmės B. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog jis turi 2 mažamečius vaikus, yra vedęs, iki nuteisimo nuo 2004 m. iki 2010 m. dirbo pagal individualios veiklos pažymÄ , mokėjo mokesčius, kad jo Å¡eimos materialinė padėtis yra sunki. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tiesiogiai neginčija jam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, tačiau iÅ¡vardintos aplinkybės, į kurias, nuteistojo nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgė, yra susijusios su nuteistojo asmenybe ir paprastai vertinamos skiriant bausmę (sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ Å¡ie duomenys nėra reikÅ¡mingi), todėl pasisakytina ir dėl B.

S. paskirtos bausmės pagrįstumo.Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam B. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.            Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė.

BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog B.

S. praeityje 9 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sukčiavimÄ , teistumas neiÅ¡nykęs. Tai neigiamai charakterizuoja apeliantÄ , rodo jo polinkį į nusikalstamas veikas ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Akivaizdu, kad iÅ¡ ankstesnių teistumų jis reikiamų iÅ¡vadų nepadarė, yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl B. S. Å¡eimos bei darbo nesuteikia pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančių – taip pat. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, Å¡iuos duomenis bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui aplinkybes įvertino ir nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu net nesiekia sankcijoje numatyto vidurkio.

Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais tenkinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: atmesti nuteistųjų J. V. ir B. S. apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                    Angelė Ikasalienė Teisėjai                                                                                                                                       ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                                                                                                                                                         Leonarda GurevičienėNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                                                       Angelė Ikasalienė