2013-09-23 Nr. AB-5167-3-61-3-01162-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-932/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01162-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K., L. K., I. K., S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. K., L. K., I. K., S. K., D. S., J. S., V. K., Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo, įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas), gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (I t., b. l. 93–102), kuriame prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – atsakovas, NŽT Vilniaus r. skyrius) vedėjo 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449; 2) NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657; 3) NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658; 4) NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl statinių, esančių žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, teisėtumo, paaiškėjo, jog NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymais Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 buvo patvirtintas šio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas. Sklypas padalintas į du sklypus Nr. 370-1 ir 370-2, o statiniai, kurių statyba miškų ūkio tikslinės paskirties žemės sklype yra negalima, pateko į žemės sklypą Nr. 370-1, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, naudmenų rūšys: sodai – 1 059 kv. m.; keliai – 252 kv. m.; užstatyta teritorija 270 kv. m. Žemės sklypo Nr. 370-2 pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, būdas – ūkinių miškų sklypai, naudmenų rūšis – 4 256 kv. m miško. Vadinasi, statiniai, dėl kurių vyksta ginčas Vilniaus rajono apylinkės teisme, pateko į žemės sklypą, kuriam šiuo metu nėra nustatyta miško naudojimo apribojimų ir kuriame nėra miško naudmenų. Pagal Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) išvadas, žemės sklypas Nr. 370-1, patenkantis į Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksacinį sklypą, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šios išvados grindžiamos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2010 m. sausio 14 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija) 26 priedo 2 punkto nuostatomis.

Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės tvirtina, kad atsakovo 2012 m. vasario 8 d. įsakymai Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658, 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449, kuriais patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui (toliau – ir Žemės įstatymas), Miškų įstatymui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir Žemės ūkio ministras) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministras) 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 nuostatoms, todėl naikintini. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,54 ha miško naudmenų, o pagal kadastrinius matavimus atliktas miško naudmenų pakeitimas kitomis naudmenomis ir žemės sklypo padalinimas į du sklypus yra neteisėtas.

Pareiškėjo teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 neatitinka ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 302 15 punkto nuostatų bei Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 302 16 punkto nuostatų, nes tiek iki sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo, tiek Valstybinei miškų tarnybai 2012 m. kovo 28 d. atlikus patikrinimą vietoje, žemės sklypas Nr. 370-1 atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (Miškų įstatymo 2 str.).

Pareiškime pareiškėjas pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą pareiškėjui kyla, siekiant užtikrinti darnų ir atitinkantį aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus miško žemės naudojimą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje miškai vertinami kaip ypatingi nuosavybės teisės objektai, visuomeninė vertybė. Apie viešojo intereso pažeidimą, t. y. apie NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657 ir 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658, prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras sužinojo 2012 m. balandžio 10 d., kai gavo informaciją iš Valstybinės miškų tarnybos. Vadinasi, vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą praleistas nebuvo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą (I t., b. l. 123–126) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 prieštarauja Žemės įstatymo, Miškų įstatymo, Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 nuostatoms. Kadastriniais matavimais nebuvo pakeista sklypo paskirtis, buvo tik patikslintas sklypo plotas ir žemės eksplikacija. Nekilnojamų daiktų kadastro duomenų nustatymo tvarką ir reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Laikydamiesi šių reikalavimų UAB „JTG PROJEKTAI“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2011 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą bei kadastrinių matavimų bylas NŽT Vilniaus r. skyriui. NŽT Vilniaus r. skyrius nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, todėl 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 patvirtino žemės sklypo kadastrinius matavimus. Miškų tarnybos 2012 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas Nr. 591, kuriuo remiasi pareiškėjas, neatsako į esminius klausimus, t. y. koks miško naudmenų plotas sudaro ginčo žemės sklypą, ar patikrinimo metu nustatyti duomenys atitinka miškų valstybės kadastro duomenis, ar buvo nustatytas teisėtas arba neteisėtas kirtimas žemės sklype. Vadovaujantis 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 patvirtintais kadastriniais duomenimis ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, NŽT turėjo teisinį pagrindą vykdyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimą ir suformuoti du sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties. Vadinasi, NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657, 2012 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 ir 2012 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351 yra teisėti ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą (I t., b. l. 112–116) prašė jį tenkinti.

Pažymėjo, kad Miškų tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. kovo 20 d. pavedimą, atliko Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksacinio sklypo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad sklypo vakarinėje dalyje tarp medžių yra pastatyta pastatų, įrengti dirbtinės dangos takai, pasodinta dekoratyvinių augalų, įrengtas apšvietimas, sklypas, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punktą, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pagal Miškų tarnybos 2012 m. sausio 18 d. pažymą Nr. 29476, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksaciniame sklype, į kurį patenka sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas miško plotas. Pagal L. K. prašymą ir Nekilnojamo turto registro 2001 m. gruodžio 13 d. pažymą, tvirtinančią kad sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,584 ha, iš kurių miškas – 0,584 ha, Miškų tarnyba 2011 m. sausio 19 d. suformavo pažymą Nr. 23969 apie žemės sklypo medynų vidutinę rinkos vertę.

Nurodė, kad ginčo žemės sklypo padalijimas į du žemės sklypus, neatitinka nei vieno iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išimtinių atvejų dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Miško naudmenos žemės sklype buvo nustatytos sudarant 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Padalindamas miško žemės sklypą ir pakeisdamas vieno iš padalintų sklypų naudmenas, NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas pažeidė Miškų įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 25 straipsnio 6 dalies, Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 5 punkto nuostatas, Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 302 15 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ginčijami įsakymai naikintini kaip neteisėti.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. K., A. K., I. K. ir S. K. atsiliepime į pareiškimą (I t., b. l. 117–121) ir atsiliepimo papildyme (II t., b. l. 67) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Miškų tarnybos 2012 m. balandžio 5 d. rašte Nr. R2-858 pateikiama informacija vienareikšmiškai nepatvirtina, kad žemės sklypas negali būti priskirtas ne miško žemei, o žemės ūkio naudmenoms. Miškų tarnyba atsakė į ne visus prokuroro klausimus, nurodė, kad kadastrinių matavimų nevykdo. Kadastrinius matavimus, laikydamosis teisės aktų nuostatų, vykdo įmonės, turinčios licenciją atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus. Pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimo.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, nėra teisinio pagrindo naikinti ir NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657, 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 ir 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351. Miško sklypo padalijimas buvo atliktas laikantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų, t. y. atidalijant privačią miško valdą, kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir suformuojant du sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties. Pagal nustatytus kadastro duomenis, t. y. kad žemės sklype buvo – 0,1311 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,4256 ha miško plotas, buvo suformuoti du sklypai, 0,4256 ha miškų ūkio paskirties ir 0,1581 ha žemės ūkio paskirties. Ginčo žemės sklypo paskirtis iki 2001 m. vasario 4 d. buvo žemės ūkio paskirties. Iš Miškų tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. rašte pateikiamų duomenų matyti, kad 1988 m. sklypas priklausė Avižienių sodininkystės tarybinio ūkio teritorijai, todėl negalima paneigti, kad jame nebuvo vykdyta sodininkystės žemės ūkio veikla. Net ir nustačius, kad ginčijami įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, turi būti nustatyta, kad juos priimant buvo ar yra pažeidžiamos visuomenės teisės ar teisėti interesai. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.

Pažymėjo, kad prokuroras yra praleidęs terminą kreiptis į teismą, nes termino eiga turėtų būti skaičiuojama nuo 2011 m. spalio 27 d. Šios aplinkybės grindžiamos tuo, kad kadastro duomenys yra vieši, todėl prokurorui buvo prieinami nuo jų įregistravimo, be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės egzistavo tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl tretiesiems asmenims priklausančių statinių nugriovimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 81–89) pareiškėjo pareiškimą tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351.

Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus r. skyriui 2011 m. lapkričio 9 d. buvo pateiktas UAB „JTG PROJEKTAI“ prašymas parengti įsakymą dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vietovėje, kadastro duomenų patikslinimo (I t., b. l. 16). NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 buvo patikslinta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nominali vertė (2 673 Lt), pagrindinė tikslinė paskirtis (miškų ūkio), būdas (ūkinių miškų sklypai), naudmenų rūšys (sodai – 1 311 kv. m., miškas – 4 256 kv. m., užstatyta teritorija – 270 kv. m.) (I t., b. l. 14–15).

UAB „JTG PROJEKTAI“ 2012 m. vasario 3 d. NŽT Vilniaus r. skyriui pateikė prašymą patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (I t., b. l. 30). Taip pat 2012 m. vasario 3 d. buvo gautas prašymas patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 370-1, kadastrinius matavimus (I t., b. l. 31). NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657 patvirtino A.

K., L. K., I. K., S. K., V. K., D. S., J. S. nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties 5 837 kv. m. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas dalijamas į du žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 370-1, plotas 0,1581 ha, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; žemės sklypą Nr. 370-2, kurio plotas 0,4256 ha, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, būdas – ūkinių miškų sklypai (I t., b. l. 48–49).

NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 suformavo vietoje 5 837 kv. m. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), du žemės sklypus ir nustatė kadastro duomenis: 0,1581 ha ploto žemės sklypas Nr. 370-1, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; naudmenų rūšys: sodai – 1059 kv. m.; keliai – 252 kv. m. užstatyta teritorija – 270 kv. m.; 2 567 kv. m. ploto žemės sklypas Nr. 370-2, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, būdas – ūkinių miškų sklypai; rūšys – miškas (4 256 kv. m.) (I t., b. l. 32–33).

NŽT Vilniaus r. skyriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351 buvo pakeistas 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 1.2. papunktis ir vietoje skaičiaus „2567 kv. m.“ įrašytas skaičius „4256 kv. m.“ (I t., b. l. 88). Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, padavė teismui pareiškimą dėl nurodytų NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad įsakymai yra neteisėti, nes miško paskirties žemės sklypas buvo atidalintas ir jo dalies naudmenos į žemės ūkio paskirtį pakeistos neteisėtai.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio nuostatomis, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, teismas nusprendė, kad ginčijamų įsakymų teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su tinkamo miškų naudojimo režimo užtikrinimu, todėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas ir prokuroras, vykdydamas savo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 ir 19 straipsniuose, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 206-230 p.; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).

Nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2012 m. kovo 15 d. buvo gautas L. K., A. K., I. K. ir S. K. atsiliepimas į prokuroro ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-978-341/2012, prie kurio buvo pridėtos NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657, 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 ir 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351 kopijos (I t., b. l. 76–81). Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1.10-2634 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą, prašydama atlikti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti, koks miško žemės naudmenų plotas sudaro ginčo žemės sklypą, ar nustatyti duomenys atitinka kadastro duomenis ir kt. (I t., b. l. 67–68).

Miškų tarnybos 2012 m. balandžio 5 d. raštas Nr. R2-858, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas Nr. 370-1 atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2012 m. balandžio 10 d. (I t., b. l. 69). Prokuroro teigimu, būtent nuo šio momento tapo žinoma apie galimai neteisėtą žemės sklypų padalijimą bei jų naudmenų pakeitimą, todėl vieno mėnesio pareiškimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. balandžio 10 d. Teismas sutiko su šiais pareiškėjo argumentais ir nusprendė, kad tik gavus Miškų tarnybos 2012 m. balandžio 5 d. raštą, galima buvo spręsti dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, todėl teismui pareiškimą padavęs 2012 m. balandžio 24 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus r. skyrių, kad būtų pateikta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo bylos kopija (I t., b. l. 11). Minėti dokumentai Vilniaus apygardos prokuratūroje gauti 2012 m. balandžio 23 d. (I t., b. l. 12), o pareiškimas teismui pateiktas – 2012 m. balandžio 24 d. (I t., b. l. 1–10). Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiškimui paduoti reikalingus dokumentus surinko per protingą ir pakankamai trumpą laiko tarpą, atliko tik būtinus su pareiškimo padavimu susijusius veiksmus, o pareiškimą teismui padavė per 14 dienų nuo tada, kai buvo gauta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą.

Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis, žemės sklype Nr. 370-1, kuris patenka į Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksacinio sklypo vakarinę dalį, tarp medžių yra pastatyta pastatų, įrengti dirbtinės dangos takai, pasodinta dekoratyvinių augalų, įrengtas apšvietimas, šis žemės sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (I t., b. l. 69, 70). Šias aplinkybes patvirtina kartu su Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. kovo 28 d. kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 591 pateiktos fotonuotraukos (I t., b. l. 73–75). Kaip matyti iš Lietuvos respublikos miškų valstybės kadastro registro ištraukos (I t., b. l. 72) ir ortofoto-nuotraukos (I t., b. l. 162) žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padalintas žemės sklypas Nr. 370-1 yra apaugę mišku. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. sausio 18 d. pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. 29475 ir 2012 m. sausio 18 d. pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. 29475, žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinas miško žemei (II t., b. l. 3, 4). Korporacijos „Matininkai“ sudarytas ir Vilniaus apskrities viršininko vedėjo pavaduotojo patvirtintas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas tvirtina, kad ginčo žemės sklypas, kurio plotas 5 840 kv. m., priskirtas miškui, žemės ūkio naudmenų nenustatyta (II t., b. l. 32). 2001 m. balandžio 22 d. suderintas žemės sklypo padalinimo projektas taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklype, kuris projekte pažymėtas kaip sklypas Nr. 117-5, auga pušys ir beržai, o visas sklypo plotas – 5 840 kv. m priskirtinas miškui (II t., b. l. 77). Tokios pačios aplinkybės fiksuotos 2011 m. vasario 12 d. patvirtintame ginčo žemės sklypo plane (II t., b. l. 78).

Teismas pažymėjo, kad aptarti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog ginčo žemės sklype negalėjo būti nustatytos sodų naudmenos, nes minėtas sklypas priskirtinas miško žemei, kaip tai apibrėžta Miškų įstatyme. Nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima paneigti rašytiniais bylos įrodymais nustatytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad NŽT Vilniaus r. skyrius, prieš tikslindamas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, būtų atlikęs kadastrinių matavimų bylos patikrinimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 67 punktas bei NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės. Byloje esantis NŽT Vilniaus r. skyriaus 2012 m. vasario 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 48KAM-104232 (I t., b. l. 34) patvirtina, kad net priimant 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 bei nustatant žemės sklypo Nr. 370-1 ribas ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nebuvo atliekamas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas vietoje. Šią aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovo atstovas. Tretieji suinteresuoti asmenys, nuosavybės teise valdantys ginčo žemės sklypus, taip pat nepateikė jokių objektyvių ir įrodomąją galią turinčių duomenų, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype dalį naudmenų sudaro sodai, todėl toks sklypas pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas gali būti padalintas.

Teismo vertinimu, faktinės situacijos neatitinkančių kadastro duomenų nustatymas NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 sudaro pagrindą jį pripažinti neteisėtu. Be to, teismas pažymėjo, kad minėtas sprendimas buvo pagrindas priimti kitus šioje administracinėje byloje ginčijamus atsakovo įsakymus, todėl jo neteisėtumas iš esmės sąlygoja kitų administracinių sprendimų neteisėtumą.

Sisteminis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių 15 punktų nuostatų aiškinimas, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad ginčo žemės sklypo padalijimas į du atskirus sklypus, kurių vienas būtų miškų ūkio paskirties, o kitas žemės ūkio paskirties, galimas tik nustačius, kad atidalijamoje miško valdoje yra žemės ūkio naudmenos, t. y. ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, arba Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyti plotai.

Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklype sodo, t. y. žemės ūkio, naudmenos negalėjo būti nustatytos, nes faktiškai žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas miško žeme, kaip tai apibrėžta Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju, ginčo žemės sklypo padalijimas į du sklypus Nr. 370-1 ir 370-2 neatitiko Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nustatytų kriterijų, todėl NŽT Vilniaus r. skyriaus veiksmai, kai vietoje vieno sklypo buvo suformuoti du žemės sklypai, o vienam iš jų nustatyta žemės ūkio paskirtis, laikytini neteisėtais. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurioms esant galimas miško valdos dalies padalijimas, t. y. nenustatė, kad yra galimybė atidalyti miško valdą pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punktus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymais Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 5 punktą, pertvarkomų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatyta žemėvaldų projekte (plane), gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais, kurie įtvirtinti šių taisyklių 5 punkte. Atvejis, kuomet padalijamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas suformuojant atskirus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, nurodytų taisyklių 5 punkte nėra nustatytas. Nustačius, kad NŽT Vilniaus r. skyrius neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto ir vietoje vieno miškų ūkio paskirties žemės sklypo formuoti du atskirus žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties sklypus, yra pagrindas panaikinti NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657 bei šio įsakymo pagrindu priimtą 2012 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658, kuriuo patvirtinti atidalintų žemės sklypų kadastro duomenys. Ginčijamas NŽT Vilniaus r. skyriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351 yra neatsiejama 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658 dalis, todėl taip pat naikintinas.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., L. K., I. K., S. K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 91–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklype negalėjo būti nustatytos sodų naudmenos. Šiuo atveju UAB „JTG PROJEKTAI“ 2010 m. spalio 27 d. kadastriniais matavimais, atliktais tiksliaisiais prietaisais, buvo patikslinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. užfiksuota faktinė situacija. Atkreiptinas dėmesys, kad patikslinta buvo ne tik žemės naudmenų sudėtis (vietoje 0,5840 ha miško nustatyta 0,4256 ha miško, 0,3110 ha sodų bei 0,270 ha užstatytos teritorijos), bet ir sklypo plotas (vietoje 0,5840 ha nustatyta 0,5837 ha).

Nei iš 2012 m. balandžio 5 d. Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. R2-858, nei iš kitų pareiškėjo pateiktų įrodymų negalima buvo vienareikšmiškai spręsti, kad 0,1581 ha ploto ginčo žemės sklypo dalis (vėliau atidalinta kaip žemės ūkio naudmenys) priskirtina miško naudmenims. Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksacinis sklypas (į kurį patenka ginčo žemės sklypas) Miškų valstybės kadastre registruotas 2003 m. spalio 16 d. pagal 2000 m. miškų inventorizacijos duomenis ir jo ribos nėra tikslintos (Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. R2-2462).

Byloje nepateikti duomenys, kokie metodai, 2000 m. atliekant minėto taksacinio sklypo inventorizaciją, buvo naudoti ir koks yra jų tikslumas. Iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų pažymų matyti, kad 1988 ir 2003 m. registruotų miško taksacinių sklypų ribos ir plotai nesutampa. Nesutampa ir 2003 m. registruoto 451 kvartalo 25 taksacinio sklypo ir ginčo sklypo ribos, miško žemės plotas: taksacinis sklypas yra didesnis už ginčo sklypą, o miško žemės plotas jame sudaro 0,54 ha, kas reiškia, jog miško žemės plotas net pagal miškų kadastro duomenis neužima viso ginčo žemės sklypo ploto.

Tai turėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslumo ir patikimumo, t. y. ar jame 2000 m. užfiksuoti duomenys atitiko faktinę situaciją, kitaip tariant, ar miškas visame ginčo plote buvo realiai, ar tik buvo fiksuotas „popieriuje“. Juo labiau, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad: (i) ginčo žemės sklypas buvo vienas iš penkių žemės sklypų, suformuotų, padalijant 2,70 ha žemės sklypą, į kurį 1999 m. liepos 22 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 41-7206, 41-7207 ir 41-7208 trims asmenims lygiomis dalimis natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančias buvusio savininko F.

S. nuosavybės teisėmis valdytas nekilnojamojo turto dalis, t. y. po 0,85 ha žemės ir 0,05 ha miško; bendras 2,70 ha žemės sklypas grąžintas žemės ūkio veiklai; (ii) ginčo žemės sklypo paskirtis iki 2001 m. birželio 4 d. buvo žemės ūkio, t. y. tik nuo šios datos, kai 2001 m. birželio 4 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl privačios žemės sklypo ploto patikslinimo ir padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 1731-41, patikslinus minėtą 2,70 ha žemės plotą (plotas padidėjo iki 2,729 ha), jis buvo padalintas į penkis žemės sklypus bei leista pakeisti naujai suformuoto 0,5840 ha žemės sklypo (ginčo sklypo) pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, paskirtis yra miškų ūkio (1999 m. liepos 22 d.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai Nr. 41-7206 ir 41-7207, 1999 m. lapkričio 8 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S., reg. Nr. 14224)); (iii) iš Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. R2-2462 bei pateiktų pažymų matyti, kad ginčo žemės sklypas 1988 m. priklausė Vilniaus rajono Avižienių sodininkystės tarybinio ūkio teritorijai, t. y. teritorijai, kurioje buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sodininkystė (pažymėtina, kad užfiksuotas 0,1311 ha žemės ūkio naudmenas ginčo žemės sklype sudaro ne ariama žemė ar pievos, bet būtent sodai).

Remiantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.10 punktu, šiuo atveju ginčo žemės sklypo dalis, kurioje buvo užfiksuotos sodo naudmenos, miškui galėjo būti priskirta tik nustačius, kad miškas toje dalyje buvo iškirstas ar kitaip sunaikintas. Tačiau tokių duomenų bylą pateikta nebuvo.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad atsakovas NŽT Vilniaus r. skyrius, prieš tikslindamas ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, turėjo pareigą atlikti kadastrinių matavimų bylos patikrinimą vietoje. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintas Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kadastro duomenų nustatymas vietovėje tikrinamas tik šiais atvejais: (i) jei kameraliai tikrinant iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo (14 p.); (ii) jei po kameralinio patikrinimo tokių abejonių nėra, žemėtvarkos skyriaus darbuotojas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pasirinktinai gali tikrinti vietovėje ir tuo atveju, kai nori įvertinti matininko ar matininko eksperto veiklos kokybę (15 p.). Šiuo atveju byloje nepateikti jokie duomenys, kad NŽT Vilniaus r. skyriui, kameraliai tikrinant žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, būtų iškilę abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo ir būtų reikėję atlikti duomenų patikrinimą vietoje. Taigi, pareigos atlikti duomenų nustatymą vietovėje atsakovas NŽT Vilniaus r. skyrius pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą pareigos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju NŽT Vilniaus r. skyrius, prieš priimdamas įsakymą dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kadastro duomenų tikrinimo tvarkos nepažeidė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (II t., b. l. 102–106) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su viešo intereso buvimu. Viešas interesas, anot pareiškėjo, pasireiškia tuo, kad iki padalijimo buvusioje miško paskirties žemėje atsirado statiniai. Tačiau svarbu pažymėti, kad ginčo žemės sklypas su statiniais yra buvęs kitos paskirties – žemės ūkio. T. y. pateko į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 2,7 ha ploto, gražintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. sprendimais Nr. 41-7207 ir Nr. 41-7206 S. S., V. S. ir K. V. S. T. y. žemės paskirtis šiuo atveju statinių buvimui, jų teisėtumui turėtų būti neaktuali.

2. Byloje neįrodyta byloje aplinkybė, jog ginčo sklype, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, sodo naudmenų realiai nėra. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ortografine medžiaga, taip pat Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksacinio sklypo miškų kadastro duomenimis. Šios abejonės būtų išsklaidytos, jeigu pareiškėjas būtų gavęs iš Valstybinės miškų tarnybos duomenis, apie konkrečiai vietovėje esančias naudmenas, jeigu būtų padaręs išvadą, kad dėl žmogaus veiklos būtų sunaikinti miško medynai. Tokių duomenų pareiškėjas negavo, nors ir prašė. Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. 591, kuriame teigiama, kad Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksacinis sklypas tame tarpe ir apie 0,1581 kv. m plote (žemės sklypas Nr. 370-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, pateikta informacija neatsako į pareiškėjo 2012 m. kovo 20 d. rašte Nr. 1.10-2634 keliamus klausimus, t. y. neaišku, koks miško naudmenų plotas sudaro ginčo žemės sklypą, ar faktinio patikrinimo metu nustatyti duomenys atitinka miškų valstybės kadastro duomenis, ar nebuvo nustatyta teisėto ar neteisėto kirtimo šiame žemės sklype. Pateikta Valstybinės miškų tarnybos informacija nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad buvo įvykdytas neteisėtas kirtimas šiame žemės sklype. Valstybinės miškų tarnybos atstovai, tikrindami situaciją vietoje, net nepateko į ginčo sklypą, nes jis aptvertas, o jame esančias realias naudmenas vertino būdami už sklypo tvoros. Sodo naudmenų buvimas tikėtinas ir todėl, kad ginčo sklypas sovietmečiu pateko į Vilniaus rajono Avižienių sodininkų tarybinio ūkio teritoriją, kas neatmeta prielaidos, kad sodo naudmenos galėjo realiai būti. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pareiškėjas byloje rėmėsi bendromis teisės aktų nuostatomis ir preziumavo, kad ginčo sklypas atitinka Miškų įstatyme apibrėžtą miško žemės sąvoką.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad ginčijamų aktų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad institucija, tvirtinusi kadastrinių duomenų teisingumą, turėjo pareigą patikrinti juos vietoje. Tačiau duomenis tikrinusiai institucijai nebuvo net menkiausių abejonių, kad šalia esančių statinių negali būti sodo naudmenų. Apie šių statinių teisėtumo ginčą teisme institucijai nebuvo žinoma, institucija civilinėje byloje nedalyvauja. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punkto nuostatas, tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba j o įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Taigi, 2011 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4449 patvirtino žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Iki 2011 m. lapkričio 16 d. nebuvo jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai ketintų minėtą žemės sklypą dalinti į atskyrus sklypus. Tik 2011 m. lapkričio 16 d. minėto žemės sklypo savininkai kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu Nr. 48FP-5421 rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. 2011 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas leidimas Nr. 48L-(14.48.36)-282.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (II t., b. l. 112–117) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai pirmą kartą buvo atlikti 2001 m. liepos 10 d. (pareiškimo priedas Nr. 1, duomenys iš 2006 m. lapkričio 9 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą), t. y. tuo metu, kai buvę žemės sklypo savininkai S. S. ir K. V. S. 2001 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šį ir kitus žemės sklypus perleido pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu inter alia šioje byloje dalyvaujantiems tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims.

2. Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. žemės sklypo plotas – 0,5840 ha, miško plotas – 0,5840 ha, buvo užfiksuoti 2001 m. birželio 4 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 1731-41 „Dėl privačios žemės sklypo ploto patikslinimo ir padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“, kurio 3-iuoju punktu leista pakeisti naujai suformuoto sklypo Nr. 117-5 pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į miškų ūkio. Miško naudojimo apribojimai tuomet buvo nustatyti visame žemės sklypo plote, t. y. 0,5840 ha. Įsakyme žemės sklypo kadastro duomenys apie žemės sklypo ir jame esančios miško žemės plotą buvo įrašyti remiantis kadastrinių matavimų bylos dokumentais, tarp jų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktų 2001 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus suderintų kadastrinių matavimų planų pagrindu. Iš šių planų matyti, kad žemės sklype Nr. 117-5 kadastrinių matavimų metu buvo fiksuotos tik miško naudmenos (nei žemės ūkio naudmenų, tarp jų ir sodų, nei užstatytos teritorijos ar kelių šiuose planuose nebuvo nurodyta). Šio administracinio akto pagrindu naujai nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ tvarkomame nekilnojamojo turto registre.

3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-209-647/2011 patenkino prokuroro ieškinį ir pripažino negaliojančia 2006 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašytą pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl 129,15 kv. m viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo statytojus A. K. ir L. K. statinį nugriauti, nes tokia statyba pažeidė Miškų įstatyme nustatytą draudimą statyti su mišku nesusijusius statinius miško (miškų ūkio paskirties) žemėje. 2012 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovų A. K. ir L. K. apeliacinis skundas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Kasacine tvarka byla nebuvo nagrinėjama.

4. Minėti faktai įrodo, kad ginčo žemės sklype tretieji suinteresuotieji asmenys pakartotinus kadastrinius matavimus nusprendė atlikti ne todėl, kad būtų tinkamai įregistruotos pasikeitusios sklypo naudmenos, o tam, kad šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-978-341/2012 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (bylos nagrinėjimas sustabdytas dėl šio administracinio proceso), būtų galimybė įteisinti jau pastatytų statinių statybą. Toks šių asmenų elgesys nelaikytinas sąžiningu, o argumentai, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti, siekiant patikslinti naudmenas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti.

5. Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi patikrinimą vietoje, 2012 m. balandžio 5 d. rašte Nr. R2-858 konstatavo, jog ginčo žemės sklype Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksaciniame sklype, kuris patenka į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo vakarinėje dalyje (žemės sklypas Nr. 370-1) apie 0,1581 kv. m plote tarp medžių yra pastatyta pastatų, įrengti dirbtinės dangos takai, pasodinta dekoratyvinių augalų, įrengtas apšvietimas. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. Pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. R2-2462 pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 451 kvartale (tarp jų ir ginčo žemės sklype) augantis miškas pirmąjį kartą buvo inventorizuotas dar 1988 m. Kartu šiuo raštu buvo pateiktas archyvinis 1988 m. taksoraštis bei pažyma Nr. 29475 apie taksacinius miško rodiklius. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek 1988 m., tiek šiuo metu ginčo žemės sklype auga tik pušys ir beržai, o ne vaismedžiai ar vaiskrūmiai.

6. Jau 2011 m. kovo 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-209-647/2011 buvo patvirtinta, jog statinys, esantis ginčo žemės sklype, yra pastatytas neteisėtai, pastatytas miško žemėje (šiuo metu šioje vietoje įregistruotos sodų naudmenos), todėl griautinas, be to, atlikto Valstybinės miškų tarnybos patikrinimo metu buvo nustatyta ir fotonuotraukose užfiksuota, jog šioje žemės sklypo dalyje sodams būdingos augmenijos, kaip tai reglamentuoja 2002 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių 15.2 punktas.

7. Remiantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 2007 m. gegužės 31d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu „Dėl LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3d-452/Dl-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3d-265/Dl-308 5 punktu bei tuo, kad žemės ūkio naudmenos (sodų žemė) ginčo žemės sklypo dalyje buvo nustatytos nepagrįstai, daroma išvada, kad, nesant tokios rūšies naudmenų, šios negalėjo būti atidalijamos iš žemės sklypo, taigi ir negalėjo būti priimti teisės aktams prieštaraujantys administraciniai aktai, kuriais žemės sklypas buvo padalintas į žemės sklypą Nr. 370-1 ir Nr. 370-2, todėl pirmosios instancijos teismo panaikinti 2012 m. vasario 8 d. NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-( 14.48.2.)-657 ir įsakymas Nr. 48VĮ-( 14.48.2.)-658 bei 2012 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1351 negalėjo būti palikti galioti.

8. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių 8 punkto reikalavimais, žemės sklypo planas suderinamas tuomet, jei, kameraliai tikrinant kadastrinių matavimų bylą, nebuvo aptikta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, taip pat kitais atvejais. Remiantis jau nurodytomis aplinkybėmis, taip pat NŽT Vilniaus r. skyriaus atstovo paaiškinimais, duotais teisme, daroma išvada, kad susidariusi faktinė situacija, t. y. kai žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio yra pastatyta statinių, kad nebe pirmąjį kartą yra atliekami sklypo kadastriniai matavimai, kad po keleto metų atliktų kadastrinių matavimų metu yra nustatomos nebe miško, o sodų naudmenos, bet kuriam atidžiam bei rūpestingam bei savo pareigas tinkamai atliekančiam valstybės tarnautojui (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.) turėjo kilti abejonių dėl žemės sklypo pakartotinių kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo bei pagrįstumo ir būtent kilti abejonių dėl kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo nustatymo, dėl ko atsirado prielaidos vykti į vietą ir vietoje patikrinti kadastrinių matavimų pagrįstumą (Taisyklių 11 p.). Tačiau iš teismui pateiktų kadastrinės bylos dokumentų matyti, kad sprendimas patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis buvo priimtas ypatingai skubotai ir nesigilinant į situaciją bei žemėtvarkos skyriuje sukauptus šio konkretaus žemės sklypo dokumentus. Tai įrodo aplinkybė, kad 2011 m. lapkričio 8 d. UAB „JTG PROJEKTAI“ prašymas teritoriniam žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 9 d. (gavimo žyma) ir nedelsiant, t. y. tą pačią dieną buvo priimtas NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl A. K., L. K., V. K., D. S., J. S., I. K., S. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (pareiškimo priedas Nr. 1).

9. Dėl ginčijamos procedūros, kuria žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, teisėtumo bei pagrįstumo ir valstybės tarnautojų pareigų vykdymo buvo pasisakyta teismui posėdžio metu pateiktoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. išvadoje dėl tarnybinio patikrinimo Nr. VR-2.16-97, kurioje buvo patvirtinta, kad Vilniaus rajono agentūros vedėjas M. B., suderindamas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo-pertvarkymo projektą, nepatikrino šio projekto sprendinių atitikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims ir tuo netinkamai atliko tarnybines pareigas, už ką jam buvo skirta tarnybinė nuobauda (2012 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento rašto reg. Nr. VR-2.16-181 kopija).

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą (II t., b. l. 125–129) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą. Papildomai nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ginčo dalyko sąryšio su viešuoju interesu, t. y. konstitucinių vertybių, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje, gynimu, pripažintini pagrįstais ir atitinkančiais formuojamą teismų praktiką. Taip pat paminėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas negalėjo nepaminėti ir to fakto, jog šioje byloje sprendžiami klausimai turės įtakos ir sprendimui civilinėje byloje, kuri šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme. Būtent dėl šios priežasties, viešojo intereso apimtis šioje byloje, prokuroro nuomone, negalėjo būti vertinama atsietai nuo kitų klausimų, t. y. neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ko yra siekiama kitame procese. Remiantis šiais argumentais, teismo posėdžio metu buvo akcentuota, jog reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo siejami ne tik su šių aktų prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams, bet ir su tuo, kad kitose civilinėse bylose (Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-209-647/2011 (sprendimas įsiteisėjęs) ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-978-341/2012 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (bylos nagrinėjimas sustabdytas dėl šio administracinio proceso)) taip pat yra ginamas viešasis interesas, tiesiogiai susijęs su neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimų nagrinėjimu.

2. Šioje administracinėje byloje tiesiogiai taip pat siekiama ginti viešąjį interesą, panaikinant teisei prieštaraujančią padėtį, t. y. reikalaujant panaikinti aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančius administracinius aktus. Kitaip tariant, reiškiamais reikalavimais yra siekiama ginti konstitucinę vertybę, t. y. visų asmenų teisę į darnų ir atitinkantį aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus miško žemės naudojimą. Tokia pareiškėjo pozicija rėmėsi Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kuria buvo akcentuotos iš Konstitucijos kylančios nuostatos, kad visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas); atsižvelgti į žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamo, racionalaus naudojimo ir apsaugos prioriteto buvimą ir į tai, kad šios vertybės yra pripažįstamos konstitucinėmis, todėl susijusiomis su viešuoju interesu (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pripažinęs, jog valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. liepos 4 d. nutarimai), taip pat tai, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Taip pat pareiškime viešasis interesas buvo grindžiamas tuo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra nurodęs, jog teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (II t., b. l. 119–121) prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (II t., 122–124) bei atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą (II t., b. l. 130–132) prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., L. K., I. K., S. K. atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą (II t., b. l. 133–134) sutinka su atsakovo argumentais ir prašo apeliacinį skundą tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl žemės ūkio naudmenų atidalijimo iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir žemės sklypo paskirties pakeitimo.

Atsakovo įsakymų turinys, kuriuos ginčija pareiškėjas, patvirtina, kad realiai buvo priimti administraciniai sprendimai, kurių pagrindu žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du sklypus Nr. 370-1 ir Nr. 370-2, o sklypo Nr. 370-1 naudmenos pakeistos iš miškų ūkio paskirties į žemės ūkio paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą iš esmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir neturi pagrindo iš naujo jų kartoti, tačiau tik atsakydamas į pagrindinius apeliacinių skundo argumentus, papildo pirmosios instancijos teismo išvadas.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, patvirtinančiomis žemės ūkio naudmenų buvimą žemės sklype Nr. 370-1.

Trietieji suinteresuoti asmenys A. K., L. K., I. K., S. K. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atliktas privataus žemės sklypo žemės ūkio naudmenų atidalinimas yra galimas pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas.

Minėtu Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktu nustatyta, kad gali būti atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas.

Šios teisės normos turinys patvirtina, kad pagrindinė sąlyga, leidžianti atidalinti privačią miško valdą, yra ta, kad miško valdoje turi būti žemės ūkio naudmenos. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 24 dalį žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sklype buvo Žemės įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nurodytos naudmenos.

NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-657 ir NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-658, kuriais buvo patikslinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, nurodyta, kad viena iš sklypo naudmenų rūšių yra sodai. Tačiau duomenys, nurodyti įsakymuose, nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis apie sklype esančių sodo želdinių rūšį, amžių. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 302 „Dėl žemės valstybinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 15.2 punktu nustatyta, kad sodams priskiriami vaismedžiais ir vaiskrūmiais (obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, serbentais, agrastais, aronijomis, svarainiais ir kt.) užsodinti žemės plotai, kiti vaismedžių ir vaiskrūmių užimti plotai, taip pat mėgėjų sodų žemės sklypai, jeigu jų naudojimo pagrindinė paskirtis nepakeista į kitos paskirties žemę.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį atsakovas privalėjo įsakymus pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, o šiuo atveju, keisdamas sklypo kadastrinius duomenis, privalėjo nustatyti faktinę naudmenų rūšį, tai yra aplinkybes, kurios yra reikšmingos ginčijamų įsakymų priėmimui. Sodo buvimo fakto negalima grįsti ir Vilniaus rajono Avižienių sodininkų tarybinio ūkio medynų 1988 m. planu, kadangi šio plano priedas – sklypo Nr. 22 taksoraštis, patvirtina, kad sklype yra miškas, bet ne sodas (II t., b. l. 5-6). Todėl vien tik pagal subjekto pavadinimą, valdančio mišką, spręsti, jog sklype yra sodas, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovo įsakymuose sodo naudmenų konstatavimą paneigia Vilniaus apskrities viršininko 2011 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1731-41, kuriuo ginčo sklypo, kurio plotas 5840 kv. m, paskirtis buvo pakeista į miškų ūkio paskirties sklypą. Taip pat Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. kovo 28 d. kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 591 bei jo priedai patvirtina, kad Verkių girininkijos 451 kvartalo 25 taksacinis sklypas taip pat ir atidalintas sklypas Nr. 370-1, apie 0,1581 kv. m, ploto atitinka mišką ir miškui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šia išvada taip pat kitais įrodymais, kurių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, jog žemės ūkio naudmenų, leidusių atidalinti ir keisti žemės sklypo Nr. 370-1 paskirtį, nėra.

Bylos ginčo pobūdis patvirtina, kad šiuo atveju prokuroras turėjo pagrindą teikti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, kadangi įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Šiuo atveju yra ginčijami administravimo subjekto aktai, kuriais buvo pažeistas viešasis interesas dėl racionalaus miško naudojimo, todėl prokuroras, nustatęs pažeidimą, privalėjo kreiptis į teismą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K., L. K., I. K., S. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas