2021-11-24 Nr. AB-25314-3-62-3-02088-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-811-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02088-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinės žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, kur jam buvo teikiama netinkama medicinos pagalba. Teigė, kad nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Alytaus PN administracija jam neišdavė vaistų, skirtų gydytis nuo ŽIV. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamos medicinos pagalbos, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nuolatiniu kūno silpnumu, bendra bloga savijauta, raumenų skausmu, odos bėrimu, svorio kritimu, nemiga, depresija, baime dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas prašė skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovo atstovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN nurodė, kad 2018 metų vasario mėnesį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių ŽIV gydymo metodiką, tai yra gydymas turi būti pradedamas ir patvirtinus užsikrėtimą ŽIV. Šiuo metu vaistas „Truvada“ yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų pradedant ŽIV gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus ŽIV gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki dviejų kartų lyginant su ankstesniais metais. Stipriai išaugus „Truvada“ poreikiui, galimai šio vaisto gamintojas negalėjo pilnai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikiamu vaisto kiekiu, kad būtų pilnai patenkintas poreikis. Pažymėjo, kad esant vieno ar kito vaisto nuo ŽIV trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis pas gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą ir jam bus parinktas ir paskirtas kitas tinkamas vaistas vietoje trūkstamo. Padidėjus vaisto „Truvada“ paskyrimo kiekiams, jų buvo užsakinėjama daugiau. 2018 metų rugsėjo mėnesį buvo užsakytos 60 dėžučių vaistų, tačiau tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių vaistų, todėl pritrūko vaisto atsargų nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 3 ir 16 punktuose, Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, (toliau – ir Aprašas) 4 punkte ir 19–20 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad Alytaus PN turi pareigą aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 4 d. paskirtas gydymas vaistais „Truvada“ ir „Rezolsta“, bet gydymas vaistu „Truvada“ pareiškėjui nebuvo skiriamas 8 dienas, t. y. nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d., nes buvo sutrikdytas šių vaistų pristatymas į Alytaus PN.

7. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti šio padalinio uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas 8 dienas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

8. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 8 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjo gydymas prasidėjo tik prieš 3 dienas iki gydymo nutraukimo, kuris užtruko 8 dienas, sprendė, kad 40 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 9. Pareiškėjas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

10. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teigia, jog serga ŽIV ir vartoja vaistus nuo šios ligos. Jeigu nustojama vartoti vaistus, šie tampa nebeveiksmingi, o pareiškėjui vaistai nebuvo duodami visa savaitę, todėl jo sveikata pablogėjo, atsirado psichologinių problemų, dėl kurių buvo priverstas papildomai vartoti ir kitus vaistus, kurie nerekomenduojami sergant ŽIV. Todėl pareiškėjas teismo prašo peržiūrėti bylą ir įvertinti pareiškėjo sveikatai padarytą žalą adekvačiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. B. iš atsakovo atstovo Alytaus PN priteistas 40 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai organizavo Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nevykdė pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą vaistų atsargomis, todėl pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. nebuvo aprūpintas reikiamais vaistais, t. y. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, bei priteisė pareiškėjui 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

14. Teisėjų kolegija nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

15. Pažymėtina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

16. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas, dėl ko pareiškėjas 8 paras buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs šias aplinkybes sprendė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus) – kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, ir atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, o šios išvados nepaneigia atsakovo atstovo nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Alytaus PN veiksmų neteisėtumo, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

17. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą patenkinti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su jam pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos dydžiu.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

19. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1365-520/2020; kt.).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo mąstą, sukeltų padarinių pobūdį, atsižvelgusi į įstatymuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių pobūdį, šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei kitose analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteista 40 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiamas, padidinant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteistos neturtinės žalos sumą iki 100 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei naujausią ir aktualiausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-314-624/2021; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1421-575/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) dydžio neturtinę žalą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė