ffbdc8df-ef50-4678-8d1a-67f60765b802 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI3-2198-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00350-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Inos Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ atstovams G. D., advokatui V. M., atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams R.

L., A. J. ir L. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Straikas“ (toliau – ir Bendrovė ar pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas ar atsakovas) 2020 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), sumažinant apskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki 1 824 Eur.

Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Bendrovė užsiima natÅ«ralios beržų sulos, vaisių sulčių ir tyrelių bei koÅ¡ių kÅ«dikiams gamyba. Bendrovė gamybinę veiklÄ vykdo 3 000 kv. m ploto gamybinėje bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, kuriÄ Ä¯sigijo 2013 metais. Nurodo, kad Bendrovė eksploatuoja vietinį vandens gręžinį, kuris buvo įrengtas apie 1994 metus ir kurį pareiÅ¡kėja įsigijo iÅ¡ ankstesnio savininko 2013 metais kartu su gamyklos pastatais.

PareiÅ¡kėja skunde pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė mokesčių administratoriui Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (KIT708) už 2016-2018 m. laikotarpį, kuriose deklaravo iÅ¡gautÄ gėlo požeminio vandens kiekį. TÄ pačiÄ dienÄ , 2019 m. rugsėjo 25 d., pareiÅ¡kėja sumokėjo visÄ deklaruoto mokesčio už gamtos iÅ¡teklius per 2016-2018 m. laikotarpį sumÄ 1 088 Eur, atlikdama kitų mokesčio permokų sumų įskaitymÄ Å¡iai sumai.

PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama pakeisti ginčijamÄ sprendimÄ , nesutinka su mokesčio už visam jos iÅ¡gautam požeminio vandens kiekiui tarifo taikymu. PareiÅ¡kėjos manymu, kad jos iÅ¡gautam požeminiam vandeniui turi bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 priedo a punkte nustatytas tarifas – 0,03 Eur/m3, o ne Ä®statymo 2 priedo c punkte nustatytas 0,10 Eur/m3 tarifas, kurį pritaikė atsakovas. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad bendra jai priskaičiuotino už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį per 2016-2018 metų mokestinius laikotarpius mokesčio suma sudaro 912 Eur, o ne atsakovo priskaičiuota 23 856 Eur.

Kadangi Å¡ias mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius sumas pareiÅ¡kėja jau yra sumokėjusi, mano, kad jokios papildomos mokestinės prievolės Bendrovei atsirasti negali. PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka ir su priskaičiuotu mokesčiu padidintu tarifu, t. y. taikant koeficientÄ 10. PareiÅ¡kėja praÅ¡o pakeisti ginčijamo sprendimo dalį ir vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikyti 2 kartus didesnį mokestį už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius didesniu tarifu už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį per 2016-2018 metų mokestinius laikotarpius.

Šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja grindžia tuo, kad Bendrovė deklaracijas už 2016-2018 metų ataskaitinius laikotarpius pateikė ir mokestį sumokėjo atsakovui pradėjus pareiÅ¡kėjos planinį patikrinimÄ ir jo dar neužbaigus, t. y. iki Patikrinimo akto suraÅ¡ymo. PareiÅ¡kėja pripažįsta Patikrinimo akte nurodytÄ teisės pažeidimÄ , kad per Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nepateikė deklaracijų už 2016-2018 metus ir nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

Bendrovė tvirtina, kad tai įvyko ne dėl jos piktavaliÅ¡kų ar sÄ moningų veiksmų, o dėl tam tikrų objektyviai susiklosčiusių aplinkybių visumos, taip pat ir dėl Bendrovės darbuotojų padarytų klaidų. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad ji visÄ laikÄ tvarkingai vedė požeminio vandens gavybos apskaitÄ , patikrinimo metu visus duomenis laiku pateikė atsakovui, su atsakovu patikrinimo metu bendradarbiavo. Požeminį vandenį Bendrovė naudojo turėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 2 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, kuriuo buvo leista naudoti vandenvietę gėlo požeminio vandens iÅ¡tekliams.

Bendrovė anksčiau ne kartÄ buvo tikrinta aplinkos apsaugos pareigÅ«nų ir dėl vandens naudojimo, ir dėl nuotekų iÅ¡vežimo, tačiau dėl deklaracijų už gamtos iÅ¡teklius nepateikimo jokių pastabų nebuvo gavusi. Mano, kad valstybės biudžetas žalos dėl Bendrovės veiksmų nepatyrė, nes privalomi mokesčiai jau yra deklaruoti ir sumokėti. Be to, už ankstesnius laikotarpius (iki 2016 metų) Bendrovė laiku deklaravo ir mokėjo Å¡iuos mokesčius. Tikslo nuslėpti naudojamų gėlo požeminio vandens iÅ¡teklių ir turėti mokestinės naudos neturėjo.

PareiÅ¡kėjos nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ sumažinti atsakovo Patikrinimo aktu priskaičiuotÄ ir ginčijamu sprendimu patvirtintÄ mokestį už 2016-2018 m. nedeklaruotus valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad Departamento pareigÅ«nas atliko UAB „Straikas“ planinį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ už 2016-2018 metus bei 2019 m. gruodžio 4 d. surašė Patikrinimo aktÄ Nr. PA75-82, kuriame konstatavo, jog UAB „Straikas“ už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybini gruntÄ deklaracijų (KIT708), tai yra nedeklaravo 23 016 m3 per šį laikotarpį iÅ¡gauto vandens kiekio ir už jį nesumokėjo mokesčio. Atsakovo vertinimu, tuo UAB „Straikas“ pažeidė Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 punktÄ ir 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymo Nr. D1-614/VA-99 5 ir 6 punktų nuostatas. Vadovaujantis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį Bendrovei paskaičiuotas mokestis, taikant didesnį tarifÄ â€“ koeficientÄ 10, tai yra – 23 856 Eur. Atsakovo tvirtinimu, nagrinėjamu atveju Bendrovė pagal savo veiklos pobÅ«dį nėra ir negali bÅ«ti geriamojo vandens tiekėja, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos. Bendrovė Å¡iuo atveju yra tik geriamojo vandens naudotoja, kuri savo veikloje naudoja požeminį vandenį kitoms reikmėms, o ne vandenį, tiekiamÄ namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui.

Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 2 priedu, įmonei, kuri nėra vandens tiekėjas, tiekiantis vandenį gyventojams ar komerciniams tikslams pilstantis požeminį vandenį į tarÄ pardavimui, taikomas mokesčio už vandenį tarifas 0,1 Eur/m3. Dėl to UAB „Straikas“ nepagrįstai taikė ir skaičiavo mokestį už vandenį pagal Ä®statymo 2 priedo 1 punktÄ , vietoj 0,10 Eur už m3 taikydama 0,03 Eur už m3. Departamento teigimu, pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , Bendrovės apyvarta 2018 metais siekė 10 000 001–20 000 000 Eur.

UAB „Straikas“ veikia jau 20 metų, veiklos sritis – maisto produktų gamyba ir eksportas, vaisių ir daržovių perdirbimas, sulčių gamyba, kūdikių maisto gamyba, natūralios beržų sulos surinkimas, konservavimas, pilstymas ir pardavimas. Bendrovė savo veikloje eksploatuoja požeminio vandens gręžinį. Mano, kad Departamento paskaičiuota vadovaujantis galiojančiu Įstatymu mokėtina suma už nedeklaruotus gamtos išteklius – 23 856 Eur, Bendrovei nėra neproporcingai didelė finansinė našta.

Departamento nuomone, Bendrovė yra pajėgi sumokėti jai paskaičiuotÄ mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, kurį privalo sumokėti Ä®statymo 6 straipsnio pagrindu. Bendrovė pajėgi turėti kvalifikuotus darbuotojus, kuriems galėtų pavesti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę. Atsakovo nuomone, Bendrovė turėjo visas galimybes konsultuotis tiek su Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek ir aplinkosaugos institucijų pareigÅ«nais.

Atsakovo tvirtinimu, Bendrovė savalaikiai nebuvo rÅ«pestinga ir atsakinga, o priklausančius mokėti mokesčius už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaravo ir sumokėjo po atlikto patikrinimo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai skundÄ prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais. Atsakovo atstovais teismo posėdyje skundÄ prašė atmesti remdamiesi atsiliepime nurodytais motyvais. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl priskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžio.

Remiantis teismui pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja eksploatuoja „(duomenys neskelbtini)“ vandenvietės telkinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius. Bendrovė vandenvietės telkinį eksploatuoja vadovaudamasi Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. kovo 2 d. Leidimu naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovei suteikta teisė naudoti minėtÄ telkinį pagal pridedamos naudojimo sutarties sÄ lygas.

Gręžinys Žemės gelmių registre registruotas nuo 1994 m. sausio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė atliko UAB „Straikas“ planinį mokesčio už 2016-2018 metais iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ ir 2019 m. gruodžio 4 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. PA75-82 (toliau – Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akto iÅ¡vadose inspektorė konstatavo, kad Bendrovė už 2016-2018 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijų (duomenys neskelbtini), tai yra nedeklaravo viso per šį laikotarpį iÅ¡gauto gėlo požeminio vandens kiekio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis.

Inspektorė, Patikrinimo akte konstatavusi, kad Bendrovė nėra vandens tiekėja, tiekianti vandenį gyventojams ar komerciniams tikslams pilstanti požeminį vandenį į tarÄ pardavimui, vadovaudamasi Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 2 priedu, Bendrovei pritaikė mokesčio už vandenį tarifÄ 0,1 Eur/m3, bei, vadovaudamasi Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių – vandens kiekį apskaičiuotÄ mokesčio tarifÄ padaugino iÅ¡ koeficiento 10, ir Bendrovei už nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiavo 23 856 Eur mokestį.

Departamentas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti 2019 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA75–82 ir Bendrovei apskaičiuotÄ 23 856 Eur mokestį už nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas nustato valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (Ä®statymo 1 straipsnis).

Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis). Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra mokesčio objektas. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iÅ¡duoda leidimus naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, nenurodytus Å¡io straipsnio 1 dalyje. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes.

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys). Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose.

Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir Å¡i institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Bendrovei leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes buvo iÅ¡duotas tik 2018 m. kovo 2 d., atitinkamai pasiraÅ¡ant geriamojo gėlo vandens iÅ¡teklių naudojimo sutartį. Taip pat nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2016-2018 metais, Bendrovė vedė požeminio vandens gavybos apskaitÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių byloje ginčo nėra. Kaip matyti iÅ¡ Ä®statymo 7 straipsnio, nustatančio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarkÄ , 2 dalies nuostatų, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojai mokestinio laikotarpio (atitinkamų metų) deklaracijoje apskaičiuoja taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Taigi, Å¡ios deklaracijos tikslas yra ne tik pačios deklaracijos pateikimas, o mokesčio už atitinkamus kalendorinius metus apskaičiavimas deklaracijoje ir Å¡io mokesčio sumokėjimas. Ä®statymo 2 priedo 1 dalyje nustatyta, kad požeminis vanduo, iÅ¡skyrus mineralinį vandenį: vandens tiekėjo tiekiamas namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui apmokestinamas 0,03 Eur už m3 tarifu (a punktas); juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarÄ apmokestinamas 4,29 Eur už m3 tarifu (b punktas); kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo apmokestinamas 0,10 Eur už m3 tarifu (c punktas).

Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamÄ jį vandenį, tvarkant nuotekas, kad bÅ«tų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. gegužės 2 d.) geriamojo vandens tiekimas suprantamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui iÅ¡gauti, ruoÅ¡ti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams.

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamÄ jį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijÄ (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. gegužės 2 d. )). Teismo posėdžio metu Bendrovės atstovai pripažino, kad Bendrovė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos neturi.

Ta aplinkybė, kad Bendrovė eksploatuojamos vandenvietės vandenį naudojo savo reikmėms, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Bendrovės veikla atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytÄ geriamojo vandens tiekimui nustatytus reikalavimus ir sÄ lygas, todėl Bendrovės iÅ¡gautam gamtos iÅ¡teklių – vandens kiekiui negali bÅ«ti taikomas Ä®statymo 2 priedo 1 dalies a) punkte nustatytas tarifas. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas pagrįstai Bendrovės iÅ¡gautam vandens iÅ¡teklių kiekiui taikė Ä®statymo 2 priedo 1 dalies c) punkte nustatytÄ tarifÄ 0,10 Eur už m3.

Bendrovė skunde pripažįsta, kad per Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ neteikė deklaracijų ir nemokėjo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja deklaracijas už 2016-2018 metų ataskaitinius laikotarpius pateikė ir mokestį sumokėjo atsakovui pradėjus Bendrovės planinį patikrinimÄ . Kaip minėta, remiantis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Å i įstatymo nuostata imperatyvi ir nenumato galimybės Departamentui, apskaičiuojant mokestį atsižvelgti į mokesčių mokėtojo kaltės formÄ ir taikyti kitokį, t. y. mažesnį, koeficientÄ negu 10. Ä®vertinus Patikrinimo akte Nr. PA75-82 nurodytus faktinius duomenis apie apskaičiuotas mokesčio didesniu tarifu sumas, kurios apskaičiuotos remiantis pareiÅ¡kėjo vestos požeminio vandens gavybos apskaitos duomenimis ir Å¡iuos duomenis patikslinus, daroma iÅ¡vada, kad Departamento atlikti apskaičiavimai atitinka Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡gauto gamtos iÅ¡teklių kiekio, kuris yra nurodytas Patikrinimo akte, ir mokesčio didesniu tarifu aritmetinio apskaičiavimo teisingumo neginčija. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu Nr. PA75-82 ir jame nurodytais duomenimis apie mokestį didesniu tarifu 23 856 Eur suma ir jÄ patvirtino. Departamentas, veikdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančiÄ , kad už deklaruotÄ mažesnį, negu iÅ¡gautas, gamtos iÅ¡teklių kiekį taikyti didesnį mokesčio tarifÄ .

PareiÅ¡kėjas Patikrinimo akte nurodytÄ teisės pažeidimÄ , t. y. tai, kad per Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nepateikė deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, pripažįsta, tačiau nurodo, kad už šį pažeidimÄ pritaikyta sankcija – mokesčio tarifo dydis padidintas 10 kartų, nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog Ä®statymas apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, nei numatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumÄ , šį mokestį mažina, iÅ¡ esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės aktui nenustačius teisės vertinti sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui, laikytina, kad tokia nuostata prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir nepagrįstai suvaržo teismo teisę priimti teisingÄ sprendimÄ , tai pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011).

Konstitucinio Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Sankcijos proporcingumÄ vertina teismas (žr. pvz. LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016). Pareiškėjos įvardijamos aplinkybės, t. y. savanoriškas pažeidimo pasekmių pašalinimas – deklaracijų pateikimas ir mokesčio sumokėjimas, taip pat kaltės pripažinimas bei bendradarbiavimas su Departamento pareigūnais patikrinimo metu teismo vertinimu, nėra pakankamai ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas Įstatymo nustatytas mokestis už nedeklaruotus 2016-2018 metais naudotus požeminio vandens išteklius.

Byloje ginčo, jog Bendrovė vedė požeminio vandens gavybos apskaitÄ , nėra, tačiau bylos duomenys rodo, jog Å¡i apskaita nebuvo tiksli. Bendrovė, žinodama pareigÄ teikti deklaracijas ir mokėti mokesčius, naudojamų požeminio vandens iÅ¡teklių nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo tris metus. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pateisinamas Bendrovės darbuotojų aplaidžiu pareigų vykdymu. Kaip matyti iÅ¡ patikrinimo akto, Bendrovės planinis patikrinimas pradėtas 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Bendrovė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė tik 2019 m. rugsėjo 25 d. „Rekvizitai. LT“ duomenimis, Bendrovei priklauso 4 automobiliai, Bendrovė veiklÄ vykdo daugiau kaip 21 metus, užsiima lietuviÅ¡kų maisto produktų gamyba ir eksportu, vaisių ir daržovių perdirbimu, sulčių gamyba (prekės ženklas – „Magnum“), kÅ«dikių maisto gamyba ( prekės ženklas „Marmaluzi“), natÅ«ralios beržų sulos surinkimu, konservavimu, pilstymu ir pardavimu (prekės ženklas „SipSap“).

Bendrovėje dirba 43 darbuotojai. Bendrovės pardavimo pajamos 2016–2019 metais sudarė nuo 1 000 001 iki 2 000 000 Eur be PVM. Å ie vieÅ¡i duomenys Bendrovės pateiktomis ataskaitomis nepaneigti. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Bendrovei paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir nėra akivaizdžiai per didelė. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių Departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Panaikinti ar pakeisti Departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus Bendrovės skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jos praÅ¡ymas priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo atmestinas (ABTÄ® 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Straikas“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė