ffbbe379-344e-4f4f-a958-08064ea673ef · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-851/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31308-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;2.4.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, nuteistajam K.

L. (K. L.) ir jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei, iÅ¡teisintiesiems D. D., M. B., M. P., L. P. ir jų gynėjams advokatams Mykolui GirdiuÅ¡ui, Vladislav LatuÅ¡inskij, Jan Kučynski, Žanai TimaÅ¡kovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. L. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: K. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 straipsnio 2 dalyje  ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, uždraudžiant visÄ bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant jį visÄ bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. bÅ«ti namuose, tęsti darbÄ , o praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to per tris mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. iÅ¡teisinti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, nepadarius jiems Å¡ių nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. K. L. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,081 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2018 m. sausio 30 d., 13.00 val., kuomet kratos metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ narkotinę medžiagÄ .

2. Be to, K. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. sausio 25 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento raÅ¡tu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 16 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, sugadino koplytėlės fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje; 2.1. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio LukiÅ¡kių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 3,75 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.2. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, požeminėje pėsčiųjų perėjoje ant sienos, esančios Savanorių prospekto – Laisvės prospekto – Geležinio Vilko gatvės žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 1,5 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino požeminės pėsčiųjų perėjos sienÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.3. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 15 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.4. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant įėjimo vartų į Vilniaus Vingio parkÄ kolonos, esančios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 1 kvadratinio metro ir 2 kvadratinių metrų užraÅ¡us „(duomenys neskelbtini)“ sugadino vartų fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.5. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 0,25 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino metalines duris ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.6. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant „Žaliojo tilto“ konstrukcijos, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 21 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino metalines duris ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.7. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Vilniaus g. 4, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 4 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.8. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Tilto g. 12C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 1 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.9. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio T.

K. g. 3, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 40 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.10. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio T.

K. g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 1 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 2.11. be to jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 26 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Architektų g. 86, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 15 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

3. D. D. buvo kaltinamam tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento raÅ¡tu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡dama 0,75 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino tvoros fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje; 3.1. be to ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, ant ProfsÄ jungų rÅ«mų pastato fasado, esančio Vinco Mykolaičio – Putino g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡dama 1,4 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro, 0,0125 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro ir 0,12 kvadratinio metro užraÅ¡us „(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 3.2. be to ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Vytenio g. 50D, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡dama 0,6 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

4. L. P. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilnius, 2001 m. sausio 2 d. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento raÅ¡tu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡dama 0,35 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino tvoros fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. ji buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

5. M. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento raÅ¡tu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 7,5 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino tvoros fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje; 5.1. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d. baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Dainavos g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 19,25 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 5.2. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Kėdainių g. 6, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 8,75 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 5.3. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Minties g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 8 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 5.4. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant vieÅ¡ojo transporto stotelės pastato fasado, esančio Žirgo g. 1C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 6,4 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

6. M. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. spalio 19 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, 2001 m. sausio 2 d. KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento raÅ¡tu Nr. 2 įregistruoto Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registre, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 2,25 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino koplytėlės fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje; 6.1. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio LukiÅ¡kių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 1 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 6.2. be to jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 0,15 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino metalines duris ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje; 6.3. be to jis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 30 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, ant pastato fasado, esančio Antano Vienuolio g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurkÅ¡damas 2,25 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ sugadino pastato fasadÄ ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 7. Apeliaciniu skundu K. L. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį ir vietoje paskirtos jam laisvės apribojimo bausmės paskirti baudÄ , kuriÄ sumažinti trečdaliu. 7.1. Skunde nurodo, jog nors jis ir jo gynėja prašė paskirti jam baudÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai ir paskyrė jam laisvės apribojimÄ . Teigia, kad jis dirba pagal verslo liudijimÄ ir turi pakankamai lėšų susimokėti BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ baudÄ , todėl, apelianto manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam bÅ«tent Å¡iÄ bausmės rūšį.

Pasak apelianto, laisvės apribojimas, o bÅ«tent įpareigojimas visÄ bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. bÅ«ti namuose užkerta jam keliÄ plėsti savo akiratį. Teigia, jog nuo pat pradžių visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, davė iÅ¡samius parodymus, jo padarytas baudžiamasis nusižengimas yra vienkartinio pobÅ«džio, narkotinių medžiagų nevartoja, iki tol nebuvo teistas, turi pasiÅ«lymÄ iÅ¡vykti dirbti į užsienį, kai tik pasibaigs karantinas.

8. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras (toliau tekste ir – prokuroras) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. iÅ¡teisinti jiems nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, BK 284 straipsnyje, ir jų atžvilgiu priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: 8.1. D. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 25 MGL dydžio baudÄ , pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 50 MGL dydžio baudÄ ;

D. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (2 ir 3 epizodai), už kiekvienÄ iÅ¡ epizodų paskirti po 25 MGL dydžio baudÄ ; bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir paskirti galutinę bausmę – 70 MGL dydžio baudÄ ; 8.2. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 50 MGL dydžio baudÄ , pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio baudÄ ;

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (2-5 epizodai), už kiekvienÄ iÅ¡ epizodų paskirti po 50 MGL dydžio baudÄ ; bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir paskirti galutinę bausmę – 140 MGL dydžio baudÄ ; 8.3. K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 50 MGL dydžio baudÄ , pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 00 MGL dydžio baudÄ ;

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (2-12 epizodai), už kiekvienÄ iÅ¡ epizodų paskirti po 50 MGL dydžio baudÄ ; bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir paskirti galutinę bausmę – 210 MGL dydžio baudÄ ; paskirtÄ bausmę subendrinti su bausme, paskirta teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 8.4. M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (1 epizodas), pagal BK 284 straipsnį paskirti 50 MGL dydžio baudÄ , pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio baudÄ ;

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (2-4 epizodai), už kiekvienÄ iÅ¡ epizodų paskirti po 50 MGL dydžio baudÄ ; bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir paskirti galutinę bausmę – 130 MGL dydžio baudÄ ; 8.5. L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, pagal BK 284 straipsnį paskirti 25 MGL dydžio baudÄ , pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 50 MGL dydžio baudÄ ; bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti 50 MGL dydžio baudÄ .

Dėl į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡yto objekto sugadinimo ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 187 straipsnio 2 dalis, BK 284 straipsnis) 9. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas, iÅ¡teisindamas D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai dėl užrašų ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir joje esančios koplytėlės fasado sienos užpurÅ¡kimo), BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai dėl užrašų ant kitų Vilniaus mieste esančių objektų užpurÅ¡kimo), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įsakymÄ , todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra naikintina. 9.1.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį, nevertino į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡yto objekto, t. y. Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblio, reikÅ¡mės. Teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų veiksmais sugadinto nekilnojamojo objekto rūšį, jį individualizuojančias savybes, ant objektų užpurkÅ¡tų užrašų turinį, dydį ir kitas sugadinto objekto reikÅ¡mės nustatymui svarbias aplinkybes. 9.2.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad, remiantis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, taip pat vieÅ¡ai prieinamame KultÅ«ros vertybių registre pateikta informacija, nustatyta, kad į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ 2001-01-02 KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento raÅ¡tu Nr. 2 yra įtrauktas visas Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblis. 9.3. Pasak prokuroro, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D.

D. ant minėtÄ ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 0,75 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, M. B. ant tos pačios ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 7,5 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, K. L. ant ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos užpurÅ¡kė 16 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, M. P. ant Å¡ios koplytėlės fasado sienos užpurÅ¡kė 2,25 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, L.

P. ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos – 0,35 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“. Prokuroras pažymi, kad kaltinamųjų veiksmais pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sugadintas Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblis yra Vilniaus senamiestyje, įtrauktame į UNESCO. Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblio ir jį juosiančios tvoros buvimo vieta yra gausiai lankoma tiek vietinių, tiek užsienio piliečių.

Vienuolyno ansamblis yra vienoje iÅ¡ pagrindinių Vilniaus senamiesčio gatvių, t. y. Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, kuri tuo pačiu yra ir įvairių visuomenės interesų darbinės veiklos, pažintinių, pramoginių ir kitų) buvimo vieta. Visuomenės informavimo priemonėse Nurodė, jog Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolynas priskiriamas vienai iÅ¡ svarbiausių religinio pobÅ«džio lankytinų vietų Vilniaus mieste. Pro vienuolyno ansamblį juosiančiÄ tvorÄ ir joje esančiÄ koplytėlę vyksta nepertraukiamas pėsčiųjų ir automobilių eismo judėjimas, todėl kaltinime nurodytų užrašų buvimas ant vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros ir joje esančios koplytėlės yra vizualiai nuolat matomas, gadinantis miesto įvaizdį, Vilniaus senamiesčio objektus daro nepatrauklius, neiÅ¡saugomas jų autentiÅ¡kumas.

Kaip teisiamajame posėdyje pažymėjo KultÅ«ros paveldo departamento atstovė A. V., užpaiÅ¡ius vertingÄ jÄ savybę (tvora įraÅ¡yta į KultÅ«ros paveldo registrÄ kaip vertingoji savybė, ji yra vertingas istorinis objektas), o objektÄ paskelbus saugoti vieÅ¡am pažinimui, tokia intervencija parodo nepagarbÄ visam objektui, tvora iÅ¡skirtinė tuo, kad tokiomis tvoromis Å¡iuo metu niekas nejuosia pastatų. 9.4. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas apie kaltinamųjų veiksmais nesugadintÄ ansamblį juosiančiÄ tvorÄ ir joje esančios koplytėlės fasadÄ motyvavo tik viena aplinkybe, t. y. kaltinamųjų veiksmais padarytos žalos Å¡alinimo kaÅ¡tais, tačiau skundžiamame nuosprendyje neiÅ¡dėstė motyvų dėl to, kaip vertina kaltinamųjų veiksmais paveiktÄ objektÄ , kokia yra jo reikÅ¡mė, nepasisakė dėl kaltinamųjų veiksmais sukeltų tiesioginių padarinių, t. y. objekto estetinės iÅ¡vaizdos pakeitimo, vertinimo.

Pasak prokuroro užrašų uždažymo kaina yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, leidžiančių spręsti apie kaltinamųjų veiksmais bendrai padarytos žalos dydį, tačiau Å¡io kriterijaus negalima sutapatinti su kaltinamųjų tiesiogiai sukeltais padariniais, t. y. dažų užpurÅ¡kimu ant minėtų objektų, kadangi laiko ir Å¡iuos veiksmus atlikusių subjektų požiÅ«riu tai yra du skirtingi veiksmai. Teigia, jog dažų ant minėtų objektų užpurÅ¡kimas buvo kaltinamųjų tiesioginės tyčios nulemtas veiksmas, jiems sukėlęs tiesioginę žalÄ ir trukęs nuo kaltinamiesiems inkriminuojamų veiksmų pradžios iki kompetentingų institucijų sprendimų paÅ¡alinti užraÅ¡us ir užrašų paÅ¡alinimo.

Atitinkamų subjektų sprendimai dėl būdo, kuriuo kaltinamųjų veiksmais padaryta žala bus šalinama ir žalos šalinimo kainos yra būtent minėtų subjektų, bet ne kaltinamųjų valios nulemtas veiksmas. Taigi, sprendžiant dėl objektų sugadinimo fakto pirmiausia turėjo būti įvertinti kaltinamųjų veiksmais tiesiogiai sukelti padariniai, susiję su Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio estetinės išvaizdos pakeitimu, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė.

Pažymi, jog kaltinamiesiems užpurškus dažus ant minėtų objektų vienuolyno ansamblį juosianti tvora ir joje esanti koplytėlė liko tose pačiose fizinėse vietose ir sakralinė šios vietos paskirtis išliko, tačiau žala minėtam objektui kilo būtent dėl jo estetinės išvaizdos pakeitimo, trukusio nuo dažų užpurškimo iki jų pašalinimo. 9.5. Prokuroro teigimu teismas nevertino, kad estetinė šių objektų išvaizda yra svarbi dėl jau aukščiau šiame skunde aptartų aplinkybių, t. y. dėl jų rūšies, lokacijos, paskirties, viešojo intereso – kompetentingų institucijų sprendimais saugomo kultūrinio paveldo ir kitų.

Å ie aspektai yra esminiai, lemiantys Vilniaus senamiestyje esančio Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblio kultÅ«rinę reikÅ¡mę, pripažįstamÄ tiek specialiaisiais teisės aktais, tiek nekilnojamÄ sias vertybes administruojančių institucijų sprendimais. Kaltinamųjų veiksmais pakeista estetinė Å¡ių didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčių objektų iÅ¡vaizda neatitiko su Å¡ių objektų kultÅ«rine reikÅ¡me siejamųjų iÅ¡vaizdos autentiÅ¡kumui keliamų reikalavimų, todėl vertė sumažėjo ir jie iÅ¡ dalies tapo netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra įstatymų saugoma didelę reikÅ¡mę turinti kultÅ«rinė vertybė.

Kaltinamiesiems sugadinus didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turintį objektÄ dėl Å¡io objekto specifikos ir lokacijos, ant jo padarytų užrašų turinio ir užimamo ploto taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kaltinamųjų veiksmai aptariamame epizode turėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis. 9.6. Taip pat prokuroras nurodo, kad ant tvoros fasado užpurkÅ¡tas 0,75 kv. m. užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tiesiogiai pavartota trumpuose tekstuose visuotinai paplitusi ir žinoma necenzÅ«rinio žodžio santrumpa, kas savaime suponuoja iÅ¡vadÄ apie tokio užraÅ¡o neatitikimÄ ne tik bendriesiems kalbos reikalavimams, bet ir gerai moralei, ir tai daug labiau didina D.

D. atliktų veiksmų pavojingumÄ . Frazės su necenzÅ«rinio žodžio santrumpa ant didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčio objekto buvimas neabejotinai sutrikdė visuomenėje nusistovėjusiÄ tvarkÄ , kadangi tokių žodžių vartojimas yra netoleruojamas. Pasak prokuroro, L. P. ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos užpurkÅ¡tas 0,35 kv. m. užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“ įprastai negatyvia prasme („(duomenys neskelbtini)“) vartojamas religiniame kontekste, todėl tokio turinio užraÅ¡o buvimas ant vienuolynÄ juosiančios tvoros taip pat vertintinas kaip kaltinamosios siekis Å¡okiruoti visuomenę, didinantis Å¡iame epizode jai inkriminuotų veiksmų pavojingumÄ .

Kitų kaltinamųjų – M. B., K. L. ir M. P. veiksmai, prokuroro vertinimu, pavojingi dėl jų ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos padarytų užrašų dydžio. M. B. ant ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos užpurÅ¡kė 7,5 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, M. P. ant koplytėlės fasado sienos užpurÅ¡kė 2,25 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, o K. L. ant koplytėlės fasado sienos užpurÅ¡kė net 16 kv. m. užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“.

Tokį didelį plotÄ užimantys užraÅ¡ai ant didelę reikÅ¡mę turinčio objekto taip pat pažeidė visuomenėje priimtinas gero elgesio, moralės normas, todėl tokiu bÅ«du buvo taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. 9.7. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad teismų praktikoje nurodytos visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo rÅ«Å¡ys (fizinis smurto panaudojimas, nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, didelė materialinė žala, normalios įmonių ar įstaigų veiklos sutrikdymas, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilusi sumaiÅ¡tis, renginio nutraukimas, eismo sustabdymas) yra pavyzdinės. Sprendžiant dėl BK 284 straipsnyje numatytų padarinių kilimo kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti konkrečias analizuojamo įvykio aplinkybes.

Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas BK 284 straipsnyje numatytų padarinių kontekste dėl to, kaip jis vertina kaltinamųjų padarytus užraÅ¡us ant didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčio objekto, nepasisakė, nors tokių užrašų, ypač su necenzÅ«rinių žodžių santrumpomis ir užimančių labai didelį plotÄ , užpurÅ¡kimas ant vieÅ¡ojo intereso aspektu itin vertingų, kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčių objektų, prokuroro manymu, yra kur kas pavojingesnis nei tokių veiksmų atlikimas ant kitų objektų. 9.8.

Be to, apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmus, padarė byloje nustatytų aplinkybių faktinio pobÅ«džio klaidų, kadangi kaltinamųjų padarytus užraÅ¡us apibÅ«dino kaip nesančius necenzÅ«riniais (skundžiamo nuosprendžio 58 punktas), nors D. D. užraÅ¡uose, minėta, tiesiogiai vartojama trumpuose tekstuose visuotinai paplitusi ir žinoma necenzÅ«rinio žodžio santrumpa. Taip pat prokuroras nurodė, jog nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje konstatuota, kad baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, turintys įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, patvirtina, kad D.

D. įvairiais laikotarpiais ant įvairių objektų aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė užraÅ¡us „(duomenys neskelbtini)“ (skundžiamo nuosprendžio 53 punktas). 9.9. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡sakyta, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamųjų veiksmais, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kiant įvairius su necenzÅ«rinių žodžių santrumpomis ir kitus, didelį plotÄ užimančius užraÅ¡us ant didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčio objekto, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau teismas, suformulavęs prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, bylai svarbių aplinkybių, susijusių su sugadinto objekto visuomenine reikÅ¡me ir su ant tokio objekto padarytų užrašų turiniu ir dydžiu, nevertino, teismo iÅ¡vados taip pat neatitinka ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. iÅ¡teisinti jiems nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnyje, naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo kituose objektuose (kiti kaltinamiesiems D. D., M. B., K. L. ir M. P. pagal BK 284 straipsnį inkriminuoti epizodai) 10. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, kaltinamuosius iÅ¡teisinęs pagal BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užraÅ¡ais kitose Vilniaus miesto vietose), nevertino kaltinamųjų veiksmų sistemingumo, t. y. didelio tų pačių asmenų padarytų užrašų kiekio, jų turinio ir dydžio. 10.1.

Prokuroras konstatuoja, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. ant ProfsÄ jungų rÅ«mų pastato fasado, esančio Vinco Mykolaičio - Putino g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 1,4 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro, 0,0125 kvadratinio metro, 0,04 kvadratinio metro ; 0,12 kvadratinio metro užraÅ¡us „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ant pastato fasado, esančio Vytenio g. 50D, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 0,6 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindama Å¡ių pastatų fasadus;

M. B. ant pastato fasado, esančio Dainavos g. 5, Vilniuje, aerozoliniais lažais užpurÅ¡kė 19,25 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Kėdainių g. 6, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 8,75 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Minties g. 5, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 8 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant vieÅ¡ojo transporto stotelės pastato fasado, esančio Žirgo g. 1C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 6,4 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindamas Å¡ių pastatų fasadus;

K. L. ant pastato fasado, esančio LukiÅ¡kių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 3,75 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, požeminėje pėsčiųjų perėjoje ant sienos, esančios Savanorių prospekto - Laisvės prospekto - Geležinio Vilko gatvės žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 1,5 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 15 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant įėjimo vartų į Vilniaus Vingio parkÄ kolonos, esančios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 1 kvadratinio metro ir 2 kvadratinių metrų užraÅ¡us „(duomenys neskelbtini)“, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 0,25 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant „Žaliojo tilto“ konstrukcijos, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 21 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Vilniaus g. 4, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 4 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Tilto g. 12C, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 1 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio T.

K. g. 3, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 40 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio T. K. g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 1 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Architektų g. 86, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 15 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindamas Å¡ių objektų fasadus; M. P. ant pastato fasado, esančio LukiÅ¡kių g. 1, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 1 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant metalinių durų, esančių „Žaliojo tilto“ konstrukcijoje, Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 0,15 kvadratinio metro užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, ant pastato fasado, esančio Antano Vienuolio g. 12, Vilniuje, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė 2,25 kvadratinių metrų užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, taip sugadindamas Å¡ių objektų fasadus. 10.2.

Prokuroras nurodo, jog, kaip ir aukščiau Å¡iame skunde aptarto į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ objekto sugadinimo, taip ir aptariamu kitų objektų sugadinimo atveju, D. D. užpurÅ¡kė užraÅ¡us, kuriuose tiesiogiai pavartota trumpuose tekstuose visuotinai paplitusi ir žinoma necenzÅ«rinio žodžio santrumpa, tačiau skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas dėl tokiais veiksmais kilusių padarinių, Å¡ių aplinkybių nevertino. Pasak prokuroro, teismas nepasisakė dėl to, kaip vertina D.

D. bendrai padarytų užrašų su pavartota necenzūrinio žodžio santrumpa kiekį (be užrašo ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ant kitų objektų D. D. užpurškė 6 užrašus). Nors M. B. be užrašo ant vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos užpurškė keturis didelio dydžio užrašus, iš kurių vienas užima net 19,25 kv. m. (kiti užrašai 8,75 kv. m., 8 kv. m., 6,4 kv. m. dydžio), tačiau teismas šios aplinkybės BK 284 straipsnyje numatytų padarinių kontekste taip pat nevertino.

K. L. ant kitų objektų užpurÅ¡kė iÅ¡ viso net dvylika užrašų, iÅ¡ kurių keturi užėmė itin didelį plotÄ , t. y. du 15 kv. m. dydžio užraÅ¡ai, vienas - 21 kv. m. dydžio užraÅ¡as ir vienas net 40 kv. m. užimantis užraÅ¡as. Taip pat kaip ir aukščiau aptartais atvejais, Å¡ios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje liko neįvertintos. Dėl M. P. ant kitų objektų užpurkÅ¡tų trijų užrašų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo aspektu teismas taip pat nepasisakė. 10.3.

Prokuroro vertinimu, teismas, spręsdamas dėl administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės kaltinamųjų atžvilgiu taikymo, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo esant neįrodytÄ visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ , tačiau tokių iÅ¡vadų nepagrindė Å¡ioje byloje įstatytomis ir aukščiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su kaltinamųjų įdarytų užrašų turiniu, dydžiu ir kiekiu, neatsižvelgė į kaltinamųjų be jokio aiÅ¡kaus tikslo niokojamo turto vietas, paskirtį, socialinę vertę ir kitas svarbias aplinkybes. 10.4.

Pasak prokuroro, kaltinamųjų veiksmai, pasireiÅ¡kę didelio kiekio frazių su necenzÅ«rinių žodžių santrumpomis ir kitų kaltinamųjų slapyvardžių, užimančių itin didelį plotÄ , užraÅ¡ymu ant įvairių objektų fasadų sienų rodo didelį Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas. Dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sugadinti pastatų, ant kurių jie minėtus užraÅ¡us užpurÅ¡kė, fasadai, kilo žala, kuriÄ reikėjo paÅ¡alinti panaikinant užraÅ¡us, tokiais kaltinamųjų veiksmais parodyta nepagarba visuomenei, oje nusistovėjusiai tvarkai, taip pat nesilaikyta įprastų, visuomenėje priimtinų elgesio normų, kaltinamieji parodė tokiais veiksmais siekę iÅ¡reikÅ¡ti save, tačiau tokios savirealizacijos formos neatitinka įprasto, protingo ir apdairaus asmens elgesio standartų ir yra kitų visuomenės narių netoleruojamos, todėl sukeliančios jų neigiamÄ reakcijÄ , verčiančios jaustis nepatogiai, keliančios pasipiktinimo ir kitas negatyvias emocijas, taip pat neabejotinai menkinančios miesto įvaizdį ir formuojančios neigiamÄ požiÅ«rį į vieÅ¡Ä sias erdves. 10.5.

Tai, jog užrašytos frazės ir slapyvardžiai buvo vartojami ir prasmingi tik patiems kaltinamiesiems, anot prokuroro, šių veiksmų pavojingumo nemažina, kadangi šiuo atveju svarbus pats tokių užrašų buvimo ant daugybės Vilniaus mieste esančių objektų faktas, todėl teismo išvada, kad tokie užrašai reikšmingi tik juos padariusiems asmenims, yra kaltinamųjų veiksmus pateisinantys argumentai, suformuluoti neatsižvelgiant į visuomenės narių poreikį savo socialinius interesus realizuoti jiems vizualiai tvarkingoje, nešokiruojančioje aplinkoje.

Nurodo, jog poreikis iÅ¡reikÅ¡ti save, nėra pagrindas nesilaikyti bendrų elgesio, moralės normų ir gadinti svetimÄ turtÄ . Kadangi kaltinamųjų tiesiogine tyčia atlikti veiksmai buvo betiksliai, nemotyvuoti, pažeidžiantys geros moralės normas ir sukeliantys akivaizdžiÄ turtinę žalÄ , skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. D., M. B., K. L., M. P. ir L. P. iÅ¡teisinti jiems nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užraÅ¡ais kitose Vilniaus miesto vietose), naikintina ir Å¡ioje dalyje jų atžvilgiu taip pat priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. 10.6.

Prokuroras skunde akcentuoja, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nei pasisakydamas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos sugadinimas ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), nei spręsdamas dėl kaltinamųjų veiksmų teisinio vertinimo dėl jiems inkriminuotų kitų epizodų (BK 284 straipsnis, epizodai, susiję su užraÅ¡ais kitose Vilniaus miesto vietose), neatsižvelgė ir nevertino kaltinamųjų parodymų.

Pasak prokuroro, teismas nevertino, jog L. P. nurodė, kad eidavo į miestÄ ir su D. D. pieÅ¡davo. Jos sugalvojo pieÅ¡ti, ėjo per (Vilniaus miesto) centrÄ ir piešė, kur buvo pripieÅ¡ta. Piešė, nes buvo linksma, taip pat piešė ir Varėnos mieste. D. D. parodė pieÅ¡usi su L. P. naktimis, ji naudojo užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“, L. P. – savo, piešė ant ProfsÄ jungų rÅ«mų pastato, Lofto vidiniame kieme, prie Spartos stotelės vidiniame kieme, Salininkuose ant plytinių garažų, ant daugiabučių namų sienų.

M. B. nurodė pieÅ¡davęs po alkoholio vartojimo, vienas ar su draugais „K.“ ir „R.“ ar I.. UžraÅ¡as (duomenys neskelbtini) nieko nereiÅ¡kia, jis tuo metu priklausė „(duomenys neskelbtini)“ piešėjų komandai. Mieste piešęs 2 kartus, Antakalnyje nuo 10 iki 15 kartų. M. P. piešė užraÅ¡Ä KREE, tai gatvinis slapyvardis. IÅ¡ pradžių pieÅ¡davo ant lapų, vėliau - ant pastatų. Jis pieÅ¡davo tikslu tapti žinomu, jam patiko Å¡is judėjimas ir adrenalinas, kad gali bÅ«ti sučiuptas.

Esminė intencija padaryti kažkÄ kvailo. Ant vienuolyno sienos piešė naktį tikslingai, kadangi buvo nesenai uždažyta ir jis, užpieÅ¡damas savo „tagâ€™Ä â€œ, buvo pirmas. Piešė Panoramos požeminėje perėjoje, Lvovo g. kampe, Žvėryne prie bažnyčios, ant balto namo netoli Liuberto tilto, Pylimo g., Å¡alia klubų „Q. P.“ ir „Peronas“, ant elektros skydinių Senamiestyje. K. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jo slapyvardis, piešė su draugais ir vienas, buvo anksčiau pagautas už pieÅ¡imÄ . 10.7. prokuroro teigimu, teismas ignoravo tai, kad iÅ¡ kaltinamųjų parodymų turinio, jais detalizuojamos ne tik faktinės bylos aplinkybės, susijusios su užrašų užpurÅ¡kimu ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos bei kitų Vilniaus mieste esančių objektų, bet ir atskleidžiami kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų atlikimo motyvai, jų neigiamas požiÅ«ris į visuomenėje nusistovėjusias, visuotinai priimtinas gero elgesio ir moralės normas, atskleidžiama jų tiesioginė tyčia siekiant Å¡okiruoti visuomenę, sutrikdyti joje nusistovėjusiÄ tvarkÄ ir rimtį, todėl iÅ¡teisinamasis nuosprendis kaltinamųjų atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį priimtas nepagrįstai.

Dėl skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų atitikimo/neatitikimo teismų praktikai, suformuotai iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose 11. Prokuroras taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad esama kur kas didesnį aplinkinių pasipiktinimÄ ir Å¡okiravimÄ sukeliančių nepagarbÄ aplinkiniams demonstruojančių veiksmų (pavyzdžiui, stambiagabaričių atliekų arba kenksmingų medžiagų (asbesto) turinčio Å¡iferio numetimas/palikimas pamiÅ¡kėse, necenzÅ«rinių žodžių ar pieÅ¡inių pieÅ¡imas vieÅ¡ose vietose), dėl kurių ikiteisminio tyrimo įstaigos ikiteisminių tyrimų pagal BK 284 straipsnį dažniausiai nepradeda, kas tik paneigia automatinį bet kokių nepagarbÄ aplinkiniams demonstruojančių veiksmų tapatinimÄ su visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu.

Prokuroras pažymi, kad kiekvienu atveju dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ar atsisakymo jį pradėti) kompetentingas ikiteisminio tyrimo subjektas sprendžia įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Å iuo atveju kaltinamieji aerozoliniais dažais ant įvairių Vilniaus mieste esančių pastatų fasadų, tarp kurių yra ir į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯trauktas objektas, užpurÅ¡kė didelį kiekį necenzÅ«rinių žodžių santrumpų turinčių ir kitų užrašų, kai kurie iÅ¡ jų užima labai didelį plotÄ , todėl, manytina, sprendžiant dėl kaltinamųjų veiksmais sukeltų padarinių pagal BK 284 straipsnį yra aktuali bÅ«tent tokio paties pobÅ«džio bylose plėtojama teismų praktika. 11.1.

Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-25 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pripažino, kad viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu laikomi veiksmai, kai tyčia daužomas, ardomas, padegamas, apipilamas ar kitaip niokojamas svetimas turtas. Kasacinės instancijos teismas paliko galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį ta apimtimi, kuria apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį priimtas nuteistųjų, įžūliu, vandališku elgesiu tyčia aerozoliniais dažais išpurškusių keturių VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ priklausančių vagonų korpusus.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad keleivinius vagonus apipurÅ¡kus aerozoliniais dažais buvo pakeistÄ jÄ estetinė iÅ¡vaizda, apipurkÅ¡ti vagonų langai, ir tokia jų iÅ¡vaizda aiÅ¡kiai neatitiko pagal paskirtį naudojamų keleivinių vagonų iÅ¡vaizdos, juos buvo bÅ«tina remontuoti. Teismas sprendė, kad Å¡ie nuteistųjų veiksmai buvo padalyti vieÅ¡oje vietoje, taip pat nustatė kilusius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. 11.2. Be to, pasak prokuroro, aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-76/2014 vadovavosi ir Klaipėdos apygardos teismas, 2014-09-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-557/2014 palikęs nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje asmuo (K.

L.) nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad savininkų sutikimo, prieÅ¡ jų valiÄ (neteisėtai) bereikÅ¡miais žodžiais iÅ¡piešė centrinėje Klaipėdos miesto dalyje esančius pastatus, tokiu bÅ«du sudarkė pastatų ir jų aplinkos estetinį lizdÄ . Teismas pažymėjo, kad tokie betiksliai ir nesuprantami užraÅ¡ai neabejotinai Å¡okiravo įlinkimus, pastatų savininkus ir naudotojus, pastarieji dėl to patyrė žalos, subjaurotos iÅ¡vaizdos pastatai, darkantys miesto estetinį vaizdÄ , tokios bÅ«klės nebegalėjo bÅ«ti normaliai eksploatuojami ir turėjo bÅ«ti valomi. 11.3.

Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju yra itin aktualÅ«s įsiteisėję Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-1034/2019 ir apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo 2019-07-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-457-870/2019. Å ioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas asmenį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams vieÅ¡ose vietose, t. y. ant įvairių Vilniaus mieste esančių pastatų fasadų, aerozoliniais dažais užpurÅ¡kė įvairius užraÅ¡us, sugadino pastatų fasadus ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . 11.4.

Prokuroras pažymi, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). 11.5.

Nurodo, jog aukščiau nurodytose iÅ¡nagrinėtose baudžiamosiose bylose nustatytų aplinkybių, tapačius Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems inkriminuotus veiksmus, t. y. svetimo turto gadinimÄ , ant jo įvairius užraÅ¡us užpurÅ¡kiant aerozoliniais dažais, teismai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, kadangi tokį svetimo turto sugadinimo bÅ«dÄ ir juo kilusias pasekmes vertino kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ . 11.6. Esant Å¡ioms aplinkybėms, prokuroro vertinimu, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados kaltinamuosius iÅ¡teisinant tiek pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos sugadinimas ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), tiek pagal BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užraÅ¡ais kitose Vilniaus miesto vietose), BK 284 straipsnyje numatytų padarinių aiÅ¡kinimo kontekste, suformuluotos netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neatitinka iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose formuojamos teismų praktikos, todėl yra nepagrįstos.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ atmesti; nuteistasis K. L. ir jo gynėja prašė nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro skundÄ atmesti; kiti iÅ¡teisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti; dėl K. L. skundo iÅ¡teisintieji nepasisakė, jų gynėjai prašė K. L. skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo K. L. apeliaciniai skundai atmetami.

13. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų 14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas K. L., D. D., L. P., M. B. ir M.

P. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, nepadarius jiems šių nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) nuostatų nepažeidė. Savo išvadas teismas grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatomis, išteisinamajame nuosprendyje išdėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus bei išvadas, kurių pagrindu kaltinamieji K.

L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. išteisinti, taip pat motyvus, kuriais remiantis atmetė kaltinimo įrodymus.

15. IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad prokuroras ginčija teismo sprendimÄ , motyvuodamas tuo, kad D. D., L. P. ir M. B. prieÅ¡ingi teisei veiksmai pasireiÅ¡kė įvairių užrašų užpurÅ¡kimu aerozoliniais dažais ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, o K. L. ir M. P. veiksmai – įvairių užrašų užpurÅ¡kimu aerozoliniais dažais ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančioje tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, ko pasėkoje pakeista estetinė Å¡ių didelę kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčių objektų iÅ¡vaizda neatitiko su Å¡ių objektų kultÅ«rine reikÅ¡me siejamųjų iÅ¡vaizdos autentiÅ¡kumui keliamų reikalavimų, todėl vertė sumažėjo, ir jie iÅ¡ dalies tapo netinkami naudoti pagal paskirtį, kaip įstatymų saugoma didelę reikÅ¡mę turinti kultÅ«rinė vertybė, nes kaltinamiesiems užpurÅ¡kus dažus ant minėtų objektų, vienuolyno ansamblį juosianti tvora ir joje esanti koplytėlė liko tose pačiose fizinėse vietose ir sakralinė Å¡ios vietos paskirtis iÅ¡liko, tačiau žala minėtam objektui kilo bÅ«tent dėl jo estetinės iÅ¡vaizdos pakeitimo, trukusio nuo dažų užpurÅ¡kimo iki jų paÅ¡alinimo.

Prokuroro manymu, sprendžiant dėl objektų sugadinimo fakto pirmiausia turėjo būti įvertinti išteisintųjų veiksmais tiesiogiai sukelti padariniai, susiję su Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ansamblio estetinės išvaizdos pakeitimu, tačiau pirmosios instancijos teismas, anot prokuroro, dėl to nepasisakė.

16. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kaip nepagrįstus. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Tai reiÅ¡kia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

17. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡ios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumÄ â€“ veikos pavojingumÄ , priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčiÄ ) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2015, 2K-355/2015 ir kt.). Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2016).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinųjų BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad prokuroras, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į iÅ¡teisintųjų veiksmais sugadinto nekilnojamojo objekto rūšį, jį individualizuojančias savybes, ant objektų užpurkÅ¡tų užrašų turinį, dydį ir kitas sugadinto objekto reikÅ¡mės nustatymui svarbias aplinkybes, daug dėmesio skiria Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau tekste ir – NKPAÄ®) nuostatų citavimui, tuo pagrindu, viena vertus, tvirtindamas, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansambliui buvo padaryta didelė žala, nes buvo sugadinta jį juosianti tvora, dėl ko jos vertė sumažėjo ir ji iÅ¡ dalies tapo netinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį, kita vertus, net neužsimena, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad įvertintų tokio pobÅ«džio žalos mastÄ .

Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal prokuroro paminėto NKPAÄ® 5 straipsnio 10 dalies 1, 12, 20, 24, 25 punktus, Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugai metodiÅ¡kai vadovauja KultÅ«ros paveldo departamentas (toliau tekste ir – Departamentas), kuris tvarko KultÅ«ros vertybių registrÄ , kuriame registruojamos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės ir jų duomenys, pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su Å¡iuo registru susijusius dokumentus, nustato sugadintų nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių atkÅ«rimo bÅ«dÄ bei nuostolių dydį, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka suraÅ¡o administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas, teikia teismui ieÅ¡kinius, praÅ¡ymus, skundus. 19.1.

Apie L. P., D. D., M. B. grafiti užraÅ¡us ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, esančios Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, (veika padaryta nuo 2016-01-01 iki 2017-06-22, tiksli data nežinoma), apie M. P. užraÅ¡Ä (veika padaryta nuo 2017-06-22 iki 2017-10-19, tiksli data nežinoma), K. L. užraÅ¡Ä (veika padaryta nuo 2017-10-19 iki 2018-01-25, tiksli data nežinoma) Departamentas sužinojo galimai tik po to, kai teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 27 d., metu buvo patenkintas D.

D. gynėjo adv. M. GirdiuÅ¡o praÅ¡ymas pavesti KultÅ«ros paveldo departamentui atsakyti į gynėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytus klausimus, kokiais kriterijais vienuolyno tvora pripažinta didelės vertės objektu (2 tomas, 102 lapas). Byloje nėra duomenų, kad vienuolyno ar savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-01-25 kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl sugadintos tvoros ar koplytėlės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad KultÅ«ros paveldo departamentas dėl Å¡io įvykio kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surašė bent vienÄ administracinio nusižengimo protokolÄ ar sudarė KultÅ«ros paveldo departamento komisijÄ , tikslu nustatyti sugadintos nekilnojamos paveldo vertybės (nagrinėjamu atveju tvoros) atkÅ«rimo bÅ«dÄ bei nuostolių dydį. 19.2.

Å iame kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir Å«kinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinį paskirtį. Turto sugadinimu laikomas toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iÅ¡ dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį. Duomenų, kad D. D., L. P. ir M. B. aerozoliniais dažais užpurÅ¡kus įvairius užraÅ¡us ant Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos, o K.

L. ir M. P. aerozoliniais dažais užpurÅ¡kiant įvairius užraÅ¡us ant Å¡ioje tvoroje esančios koplytėlės fasado, vienuolyno ansamblį juosianti tvora ir koplytėlė dėl to prarado savo vertingÄ sias savybes ir tapo netinkamomis naudoti pagal tikslinę paskirtį, nenustatyta. 19.3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta KultÅ«ros paveldo prie KM Registrų tvarkymo, viešųjų ryÅ¡ių ir edukacijos skyriaus vyr. specialistė A. V. parodė, kad KultÅ«ros paveldo departamente dirba 12 metų, tikrina kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos aktus prieÅ¡ jų registravimÄ , yra 2 ir 5 vertinimo tarybos sekretorė.

Atsakydama į teisėjo ir kitų proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosianti tvora-siena į KultÅ«ros paveldo registrÄ Ä¯raÅ¡yta ne kaip atskiras statinys, o kaip vertingoji savybė – vertingi bruožai, elementai, kuriuos bÅ«tina iÅ¡saugoti ateities kartoms. Yra įraÅ¡yta tik tinkuota mÅ«rytų plytų tvora, kuriÄ remontuojant, restauruojant, negalima keisti tÅ«rio, galima tik sutvirtinti. Pats tinkas, tinko tipas nėra įraÅ¡ytas.

Kodėl tvora vertinga, pasakyti negali, jÄ matė tik nuotraukose. Kas yra vertinga ir saugotina, nustato vertinimo komisija. Grafiti padarytÄ Å¾alÄ taip pat gali nustatyti tik tam sudaryta komisija. Sienos perdažymas yra savininko kompetencija. Nuo 2005 m. ansamblis yra saugomas objektas, apie tai informuojama savivaldybė, taip pat informuojami paveldo valdytojai, savininkai, gyventojai – neinformuojami. Ar yra paženklintas ansamblis, nežino, tuo užsiima kiti specialistai ir kiti skyriai. InformacijÄ galima surasti vieÅ¡ame registre. 19.4.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta KultÅ«ros paveldo centro Duomenų skyriaus Urbanizuotų vietovių poskyrio vyr. paminklotvarkininkė M. B. parodė, kad aptariama tvora, remiantis Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymu, yra vertingoji vertybė etniniu, istoriniu, estetiniu, moksliniu požiÅ«riu. Tvora senai statyta. Atkarpos įtrauktos į vertingÄ sias vertybes. Pastatytos tvoros restauravimo darbai vyko prie koplyčios, prie bažnyčios, bet tvoros tuo metu netvarkė. Tvoros tinkas nėra saugomas.

Saugomas pats tvoros tipas. Jei bÅ«tų nuvalyta, po žalos nustatymo galima perdažyti ir atstatyti tvoros vertingumÄ . Sugadinimas bÅ«tų, jei bÅ«tų apipaiÅ¡ytas autentiÅ¡kas tinkas, užraÅ¡ai, freskos, vertingas kažkoks paveldo elementas. Tada bÅ«tų didesnė žala. Ant tvoros sakralinių ženklų niekada nebuvo daroma. Polichromijos tyrimai neatliekami. Tvora yra sena, grafiti pieÅ¡iniais buvo pažeistas tik estetinis tvoros vertingumas, padaryta žala atstatoma, nes tinkas nesaugomas kaip elementas.

Tvora yra dažoma ir tinkuojama. Gali bÅ«ti užpaiÅ¡yta ir ant naujo tinko. Tuomet nuvalomas grafiti ir dažoma iÅ¡ naujo. Grafiti paplitęs dalykas, į kiekvienÄ grafiti Departamentas nereaguoja, tvora periodiÅ¡kai padažoma, siekiant apsisaugoti nuo grafiti. Informacinės lentelės apie saugomÄ objektÄ yra tvirtinamos ant mauzoliejaus sienos, bažnyčios ir prie vienuolyno, ant tvorų jos netvirtinamos. 19.5. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas V.

M. parodė, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosianti tvora fiziÅ¡kai priklauso vienuolynui, tačiau ji nėra registruota nekilnojamojo turto registre. Tvora pastatyta aplink vienuolynÄ , vienuolyno sklypo ribose, bet statinys nėra registruotas, tvora yra beÅ¡eimininkė. Visas senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldÄ , tik vienas kitas pastatas – ne. Savivaldybės susirinkimuose/posėdžiuose ne kartÄ buvo keliamas klausimas, kad KultÅ«ros paveldo departamentas, kaip statinių savininkas, turėtų spręsti klausimus dėl žalos atlyginimo, bet jie – neveiklÅ«s, iÅ¡ jų pusės tuo klausimu nieko nebuvo daroma.

Miestas turi daug tokių pastatų, objektų, todėl neturi galimybės dėmesį koncentruoti tik į vienÄ pastatÄ . Savivaldybės administracija, gavusi iÅ¡ piliečių atskirÄ skundÄ , ieÅ¡ko pastatų savininkų, administratorių ir įpareigoja juos uždažyti pieÅ¡inius. Kadangi dauguma pastatų priklauso KultÅ«ros paveldui, žalos atlyginimo sistema yra gana sudėtinga ir nėra atidirbta, buvo priimtas sprendimas – geriau uždažyti pieÅ¡inius, be „komisijų“, nei palikti grafiti pieÅ¡inius, nes, laiku neuždažius grafiti, jų prisikaupia dar daugiau.

FiziÅ¡kai neturi galimybės kiekvienam savininkui praneÅ¡ti apie grafiti pieÅ¡inius, todėl juos uždažo patys. Vienuolyno tvora aplink vienuolynÄ , kuri Å¡iuo metu yra beÅ¡eimininkė, ir koplytėlė, esanti Trakų g., kuri buvo apipaiÅ¡yta, buvo uždažyta apie keturis kartus. Å iais metais ji yra vėl apipieÅ¡ta. Pastatai dažniausiai bÅ«na tinkuojami, uždažomi dažais, kurie yra naudojami iÅ¡orės darbams, parenkant artimiausiÄ spalvos kodÄ . Taip pat taip yra uždažytos ir vienuolyno sienos.

Suma, kuri mokama už dažymÄ , yra 5 eurai už 1 m2 su PVM. 19.6. Duomenų, jog KultÅ«ros paveldo departamentas pagal kompetencijÄ bÅ«tų patvirtinęs, kad Å¡ioje byloje neteisėtais iÅ¡teisintųjų veiksmais buvo sunaikintas ar sugadintas didelės vertės svetimas turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybės ir nustatytas padarytos žalos mastas, byloje nėra. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog asmuo negali nukentėti dėl teisinio reglamentavimo spragų ar valdžios institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo.

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog tuo atveju, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių, nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos rizikÄ turi prisiimti pati valstybė, ir kad tokios klaidos neturi bÅ«ti taisomos susijusio asmens sÄ skaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D.

K. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieÅ¡ AlbanijÄ , peticijos Nr. 37959/02). Å ioje byloje, vertinant iÅ¡teisintųjų realiai padarytÄ Å¾alÄ ir minėtų apgadintų objektų atkuriamÄ jÄ vertę, pažymėtina, jog iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktos 2018 m. sausio 10 d. statinių dažymo darbų sutarties Nr. A62-2/18(3.10.21-TD2) kopijos (T. 2, b. l. 167-172) matyti, kad 1 kvadratinio metro ploto uždažymo įkainis yra 4,10 eurų be PVM/4,961 eurų su PVM, t. y. panaikinti D.

D. užpurkÅ¡tÄ užraÅ¡Ä Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 3,08 eurų be PVM/3,72 eurų su PVM; panaikinti L. P. užpurkÅ¡tÄ užraÅ¡Ä Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 1,44 euro be PVM/1,74 euro su PVM; panaikinti M. B. užpurkÅ¡tÄ užraÅ¡Ä Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 30,75 eurų be PVM/37,21 eurų su PVM; panaikinti K. L. užpurkÅ¡tÄ užraÅ¡Ä Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 65,6 eurų be PVM/79,38 eurų su PVM; panaikinti M.

P. užpurkÅ¡tÄ užraÅ¡Ä Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kainavo 9,23 eurų be PVM/11,16 eurų su PVM. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė I. Z. 2020 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad visi objektai uždažyti pagal atliktas sÄ matas, visas nuostolis padengtas, todėl atsisako nuo Å¡ioje byloje pareikÅ¡to nuo civilinio ieÅ¡kinio, taigi prokuroro argumentai, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡teisintųjų veiksmais tiesiogiai sukelti padariniai, susiję su Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblio estetinės iÅ¡vaizdos pakeitimu, lėmė tai, kad Å¡ie objektai laikinai negalėjo bÅ«ti naudojami pagal paskirtį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

20. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡teisintųjų veiksmuose nėra ir bÅ«tinojo BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tyčios. Å iame kontekste pažymėtina, kad KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2008-06-17 įsakymu patvirtinto „Valstybės saugomų nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis procedÅ«ros apraÅ¡o“. 8.2. punkte nustatyta, kad ženklinant statinių kompleksÄ â€“ prie komplekso pagrindinio statinio (rÅ«mų ar pan.) fasado, kairėje arba deÅ¡inėje jo pusėje, ir/arba prie pagrindinio įvažiavimo į komplekso teritorijÄ , 2 metrai iki tipinės lentos virÅ¡aus.

Jeigu komplekso pagrindinis statinys ar pagrindinis įvažiavimas į komplekso teritorijÄ neiÅ¡likę, tipinė lenta tvirtinama prie iÅ¡likusios komplekso dalies statinio. Jeigu kompleksÄ sudarančios dalys yra skirtingose gatvėse ar vietose, tipinė lenta gali bÅ«ti tvirtinama ir prie atskirų komplekso dalių. Kaip jau buvo minėta, apklausti KultÅ«ros paveldo departamento ir Vilniaus savivaldybės administracijos atstovai patvirtino, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado siena, esanti Trakų g. 9/ PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje, nėra paženklinta kaip saugomas objektas, nors jau bent keturis kartus yra perdažyta, Å¡alinant grafiti pieÅ¡inius.

Taip pat minėti atstovai patvirtino, kad asmuo gali tik įtarti, kad vienas ar kitas pastatas yra įtrauktas į paveldÄ , tuo turėtų rÅ«pintis Departamentas, nes grafiti piešėjas gali ir nepamatyti, kad objektas saugomas, suprasti, kad tvora vertinga, yra iÅ¡silavinimo klausimas. 20.1. Visi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausti įtariamieji parodė, jog tikrai nenorėjo pakenkti Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansambliui, – jeigu bÅ«tų žinoję, kad minėta tvora-siena yra saugomas objektas, nebÅ«tų ant jo piešę. 20.2.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustos L. P. parodymų matyti, kad 2017 pavasarį ar 2016 metais prieÅ¡ Naujuosius metus, vakare, kartu su D. D. piešė ant pranciÅ¡konų vienuolyno tvoros, esančios senamiestyje. Ji nupiešė „(duomenys neskelbtini)“, o D. D. – „(duomenys neskelbtini)“. Ant Å¡io vienuolyno ji piešė tik vienÄ kartÄ . Dėl savo veiksmų labai gailisi. Ji nežinojo, kad ten yra vienuolynas, o vieta pieÅ¡imui tiesiog pasitaikė pakeliui, nes siena, ant kurios ji piešė, buvo paprasta, apipaiÅ¡yta, aukÅ¡ta, mÅ«rinė.

Ji nežinojo, kad ten yra vienuolynas. 20.3. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustos D. D. parodymų matyti, kad prie Pranciškonų vienuolyno maždaug 2017 m. sausio ar vasario mėnesį ji kartu su L. P. ant pastato sienos aerozoliniais dažais užrašė savo skiriamuosius ženklus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kad vienuolynas yra istorinis objektas, ji nežinojo ir nežino, šios vietos specialiai nesirinko. Matė, kad tvoros yra senovinės, bet tuo metu apie tai negalvojo, nes ant šios sienos buvo ir kiti užrašai, jos įrašė savo užrašus tarp kitų užrašų.

Tikslo piktinti visuomenę tikrai neturėjo. ŽalÄ atlygino. Žinojo, kiek reikėjo sumokėti, nes pasakė advokatas. 15 Eur pervedė į savivaldybės sÄ skaitÄ . 20.4. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausto M. P. parodymų matyti, kad praeitų metų vasarÄ , tikslaus mėnesio ir dienos nepamena, jis naktį vienas baltos spalvos dažais ant tvoros nupiešė savo slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, kuris, pasak M. P., visiÅ¡kai nieko nereiÅ¡kia. Jis žino, kad anksčiau ant Å¡ios tvoros buvo daug užpieÅ¡ta, po to jis pastebėjo, kad buvo naujai uždažytos tos vietos, todėl apsidžiaugė, jog bus pirmas, ten nupiešęs savo slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“.

Kad pieÅ¡ia ant vienuolyno sienos, nežinojo, ten griečiau siena 3x4 metro, o ne tvora. IÅ¡ gatvės pusės nesimato, kad ten yra vienuolynas, jokio KultÅ«ros paveldo departamento raÅ¡to nematė, kad tvora įtrauka į UNESCO paveldÄ , nežinojo, jeigu žinotų, bÅ«tų nepiešęs, nes tikrai turi moralines nuostatas. Apie tai, kad tvora įtraukta į paveldo vertybių sÄ raÅ¡Ä , sužinojo iÅ¡ policijos. Jo pieÅ¡inys yra 25 cm x 60 cm dydžio keturių raidžių kombinacija „(duomenys neskelbtini)“.

Ant sienos jis nupiešė du tokius pieÅ¡inius – užraÅ¡us, maždaug 160 cm aukÅ¡tyje balta spalva. 20.5. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausto M. B. parodymų matyti, kad ant vienuolyno sienos jis buvo nupiešęs savo skiriamÄ jį ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kuris nieko nereiÅ¡kia. Ant tvoros nebuvo jokių ženklų, kad tai yra paveldas. Niokoti vienuolyno jis nenorėjo ir neketino. Kad tvora vertinga, nesuprato, Tvora – gan aukÅ¡ta ir, einant gatve, nesimato, kad už jos – vienuolynas.

Nežinojo, kad kieme yra bažnyčia, į bažnyčiÄ nevaikÅ¡to. Negirdėjo, kad Senamiesčio teritorija įtraukta į UNESCO paveldÄ . ŽalÄ atlygino – sumokėjo 180 Eur. 20.6. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausto K. L. parodymų matyti, kad jis piešė raidžių junginį „(duomenys neskelbtini)“, kuris nieko nereiÅ¡kia. Vienuolynui pakenkti nenorėjo – siena neatrodė kaip kultÅ«rinis paveldas, nes ji buvo apipaiÅ¡yta ir griÅ«vanti. Kad objektas turi vertę, sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, jam buvo paaiÅ¡kinta žodžiu.

Kultūros paveldo departamento rašto nematė. Kad už sienos yra vienuolynas, nežinojo, Jei būtų žinojęs objekto vertę, nebūtų piešęs. Manė, kad jo piešiniai pykčių nesukels. Dėl kai kurių piešinių dydžių nesutinka, nes abejoja, kad civilinis ieškovas gerai išmatavo jo piešinių dydžius. Pasak K. L., maksimalus jo piešinių dydis yra 5 m2 ar 6 m2, todėl ant Pranciškonių, Kosciuškos g., Geležinio Vilko g., Kalvarijų g. ant Žaliojo tilto, pasak K.

L., neteisingai paskaičiuotas pieÅ¡inių dydis. KosciuÅ¡kos g. nurodyta, kad užpurkÅ¡ta 40 m2, kai, iÅ¡ tikrųjų, – apie 4 m2 ar 5 m2, ant PranciÅ¡konų sienos atsimena, kad užraÅ¡o dydis – 5 m2, o ne16 m2, o Architektų g. – maksimaliai 4 m2 dydžio pieÅ¡inys. 20.7. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kad L. P. ir D. D. didesnį veiksmų pavojingumÄ lemia tai, kad L. P. nupiešė „(duomenys neskelbtini)“, o D. D. necenzÅ«rinio keiksmažodžio trumpinį, pažymėtina, kad iÅ¡ L.

P. parodymų matyti, jog jos skiriamieji ženklai yra „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ji taip ir pieÅ¡ia, t. y. raÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“. Jos skiriamieji ženklai nieko nereiÅ¡kia, ji juos tiesiog sugalvojo, nes jai patinka hardkoro stiliaus muzika KÄ reiÅ¡kia jos nupieÅ¡tas užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. Mieste ji matė pripaiÅ¡ytų skaitmenų „(duomenys neskelbtini)“, bet ji nežino, kas juos piešė.

Kai ji piešė, jai buvo Å¡eÅ¡iolika metų, po minėto karto ant sienų daugiau nepiešė. Ji žalÄ atlygino. Taigi duomenų, kad L. P. priklausytų kokiai sektai ir raÅ¡ydama 666, siųstų kokiÄ religinę žiniÄ , Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl prokuroro argumentai, kad L. P. pasirinktas skiriamasis ženklas yra „velnio skaičius“, dėl ko tuo metu buvusios nepilnametės L. P. veiksmai tampa labiau pavojingi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra niekuo nepagrįsta prokuroro prielaida, kuria pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su gynybos apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakytais argumentais, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. D. pasirinktas skiriamasis ženklas reiÅ¡kia visuotinai nepriimtino keiksmažodžio trumpinį. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ D. D. parodymų matyti, kad ji sugalvojo sau skiriamÄ jį ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nes tai yra muzikos žanras. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji patvirtino, kad jokių necenzÅ«rinių žodžių mintyje neturėjo, taip pat savo veiksmais nesiekė įžeisti visuomenės, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“ yra necenzÅ«rinio žodžio trumpinys, ir juos vertina, kaip iÅ¡skirtinai prokuroro subjektyviÄ nuomonę, juolab, kad pirmos instancijos teisme prokuroras Å¡ios versijos nekėlė, o apeliaciniame skunde neįvardijo, kokio, jo nuomone, visuotinai paplitusio ir žinomo necenzÅ«rinio žodžio trumpinys yra užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, kokioje kalboje jis vartojamas ir kokia jo reikÅ¡mė.

Å iame kontekste sutiktina su gynybos apeliaciniame teismo posėdyje iÅ¡sakytais argumentais, kad subkultÅ«rÄ praktikuojančių asmenų tarpe daugeliui žodžių suteikiama iÅ¡kreipta reikÅ¡mė, pvz. gaidys, ožys, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visuomenė turi nusileisti į tokių asmenų lygį ir atsisakyti tokių žodžių vartojimo, vertinant ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad perskaitę šį užraÅ¡Ä konkretÅ«s asmenys bÅ«tų buvę įžeisti, sutrikdytas jų darbas ar poilsis, ar kaip nors kitaip paveiktas normalus jų gyvenimo ritmas. 20.8.

Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad tik iÅ¡samus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ . Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių tyčinę L. P., D. D. M. B., M. P. ir K. L. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o bÅ«tent, kad L. P., D. D. M. B., M. P. ir K. L., suvokdami, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosianti tvora-siena yra saugomas objektas, įraÅ¡yta į KultÅ«ros paveldo registrÄ kaip vertingoji savybė, nepaisant to, sÄ moningais savo veiksmais jÄ sugadino ir norėjo taip veikti.

21. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kad K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. nepagrįstai iÅ¡teisinti pagal BK 284 straipsnį, pažymėtina, kad pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ vandaliÅ¡ki veiksmai – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas.

Tačiau bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, kultÅ«rinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-513/2010). 21.1. Kadangi BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Tuo pačiu pažymėta, jog įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandaliÅ¡ki veiksmai visada demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tačiau nebÅ«tinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2015). 21.2. Taigi sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, vieÅ¡osios vietos specifikÄ , kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397/2015, 2K-4672015, 2K-28/2018).

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164/2015, 2K-397/2015, 2K-467/2015, 2K-28/2018).

Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384/2018). 21.3. Vertinant K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. veiksmus minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad K.

L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. padaryti užraÅ¡ai nėra necenzÅ«riniai ar prieÅ¡taraujantys gerai moralei – Å¡ie užraÅ¡ai prasmę turi tik juos pieÅ¡usiems asmenims, taigi, nors pieÅ¡dami minėtus užraÅ¡us K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tačiau, kaip minėta, tokie veiksmai nesukėlė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Duomenų, kad Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros-sienos užraÅ¡ai, kurie nenuvalyti iÅ¡buvo gan ilgÄ (bent 1,5 metų) laikotarpį, bÅ«tų sukėlę visuomenės pasipiktinimÄ , rezonansÄ spaudoje, televizijoje, internetinėje erdvėje, byloje nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, prieÅ¡ingai, iÅ¡ KultÅ«ros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų teisiamajame posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Vilniaus mieste grafiti labai paplitęs dalykas ir į kiekvienÄ grafiti departamentas nereaguoja, o Vilniaus miesto savivaldybė tik nuo 2018 metų aktyviai pradėjo kovoti su grafiti piešėjais, grafiti pieÅ¡inių paÅ¡alinimu ir uždažymu. 21.4. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 23 d. apklaustas M.

A. D. parodė, kad jis yra Å venčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų vienuolyno ir bažnyčios gvardijonas ir lektorius. Bažnyčios adresas yra PranciÅ¡konų g. 1A, Vilniuje, o vienuolyno – PranciÅ¡konų g. 1, Vilniuje. Anksčiau vienuolyno adresas buvo Trakų g. 9/1, Vilniuje. Visas vienuolyno ansamblis yra aptvertas plytine nutinkuota tvora, kuriÄ kažkas nuolatos apipurÅ¡kia aerozoliniais dažais, pieÅ¡ia grafičius ir įvairius užraÅ¡us. Visos sienos maždaug prieÅ¡ metus buvo visiÅ¡kai nuvalytos, dažai buvo nuplauti, tačiau Å¡iai dienai pieÅ¡inių vėl pilna ant sienų ir kaskart jų vis daugiau.

Jie planuoja sienas vėl valyti bei įrengti vaizdo stebėjimo kameras (t.3, b.l. 47-48). Taigi net ir vienuolyno ir bažnyčios gvardijono ir lektoriaus neÅ¡okiravo ant minėto vienuolyno tvoros 1,5 metų esantys grafiti užraÅ¡ai. Duomenų, kad jis dėl Å¡ių užrašų bÅ«tų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, byloje taip pat nėra. 21.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ K. L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. parodymų matyti, kad jie savo veiksmais nesiekė papiktinti ar įžeisti aplinkinių, piešė ant apleistų pastatų, mažareikÅ¡mių objektų, jau apraÅ¡inėtų tvorų ir sienų ir leistinų vietų vakare arba naktį, ten, kur nėra žmonių ir filmavimo kamerų, savo užraÅ¡ais, be kita ko, uždengdami ir ten paraÅ¡ytus keiksmažodžius, necenzÅ«rinius žodžius ir pan., tikslo sutrikdyti vieÅ¡Ä ja tvarkÄ neturėjo, nemanė, kad pieÅ¡iniais gali sukelti aplinkinių pyktį.

Dėl prokuroro argumentų, vertinant L. P. ir D. D. veikos didesnį pavojingumÄ , teisėjų kolegija jau pasisakė. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje minimi ant Tauro kalno, adresu Vinco Mykolaičio Putino g. 5, Vilniuje, buvę Profesinių sÄ jungų rÅ«mai yra nugriauti dar 2019 metais. Dėl prokuroro skundo argumentų, jog teismas nevertino, kad K. L. grafiti ant tvoros, esančios T. K. g. 3, Vilniuje, plotas 40 m2 (t.2, b.l. 98-99), pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje L.

L. dėl kai kurių piešinių dydžių nesutiko, nes, pastarojo manymu, civilinis ieškovas netinkamai išmatavo jo piešinių dydžius. Pasak K. L., maksimalus jo piešinių dydis yra 5 m2 ar 6 m2, todėl ant Pranciškonių, Kosciuškos g., Geležinio Vilko g., Kalvarijų g. ant Žaliojo tilto neteisingai paskaičiuotas piešinių dydis. Kosciuškos g. nurodyta, kad užpurkšta 40 m2, kai, iš tikrųjų, – apie 4 m2 ar 5 m2, ant Pranciškonų sienos atsimena, kad užrašo dydis – 5 m2, o ne16 m2, o Architektų g.

– maksimaliai 4 m2 dydžio pieÅ¡inys. Å ie K. L. argumentai prokuroro nepaneigti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, patikrinti jų pagrįstumÄ galimybės taip pat nėra, kadangi visi objektai yra uždažyti, žala atlyginta, civilinis ieÅ¡kinys atsiimtas. 21.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, yra taip pat ne kartÄ konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96). Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡teisintiesiems buvo inkriminuotos pavienės veikos (nėra tęstinės), jų veiksmais padaryta žala yra mažareikÅ¡mė, nesiekianti net 3 MGL dydžio, yra visiÅ¡kai atlyginta, civilinis ieÅ¡kovas Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atsiėmė, todėl platesnis turto sugadinimo požymio aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės paskirtį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). 21.7.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.6 punkte įtvirtintas draudimas rašinėti, braižyti, piešti, teršti ar kitaip terlioti ant skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių, taip pat pastatų, tvorų ir kitų statinių ar atskirų jų dalių (sienų, durų, langų ir kt.), išskyrus Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas vietas;

Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose vietose leidžiama pieÅ¡ti tik gavus pažymėjimÄ dėl suderintos grafičių pieÅ¡imo vietos; Savivaldybės administracijos direktorius gali nustatyti vietas ir (ar) sÄ lygas, kurioms esant, leidžiama pieÅ¡ti neturint pažymėjimo dėl suderintos grafičių pieÅ¡imo vietos. Teisinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pažeidimÄ numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnyje. 21.8.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog Å¡ioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl minėtų grafiti užrašų aplinkiniai bÅ«tų pasijutę Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, bÅ«tų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala dėl minėtų užrašų paÅ¡alinimo, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad Å¡iuo konkrečiu atveju K.

L., D. D., L. P., M. B. ir M. P. veiksmai nėra tiek pavojingi, kad juos būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį – jie atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnyje, požymius.

8. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados dėl kaltinamųjų iÅ¡teisinimo tiek pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį (Mažesniųjų brolių konventualų (pranciÅ¡konų) ordino vienuolyno ansamblį juosiančios tvoros fasado sienos ir tvoroje esančios koplytėlės fasado sienos sugadinimas ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), tiek pagal BK 284 straipsnį (kaltinamiesiems inkriminuoti epizodai, susiję su užraÅ¡ais kitose Vilniaus miesto vietose), BK 284 straipsnyje numatytų padarinių aiÅ¡kinimo kontekste, suformuluotos netinkamai, taikant ir aiÅ¡kinant baudžiamÄ jį įstatymÄ , neatitinka iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose formuojamos teismų praktikos. 22.1.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad užtikrinant iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante (iÅ¡ anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama); esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). 22.2.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prokuroro nurodytais teismų sprendimais, nes Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo prokuroro bylose nurodytų aplinkybių, todėl precedentas pagrįstai nebuvo taikomas. Dėl nuteistojo K. L. apeliacinio skundo argumentų 2. Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei jo teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia tik paskirtos jam bausmės tinkamumo klausimÄ , o bÅ«tent, praÅ¡o pakeisti paskirtÄ jam bausmę – laisvės apribojimÄ Ä¯ griežtesnę bausmę – baudÄ .

3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas K. L. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė jam teisingÄ bausmę. 24.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį. 24.2. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį, teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. 24.3.

Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areÅ¡tu. 24.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. L. bausmės individualizavimo klausimÄ , vertino tai, kad K. L. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, K. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

K. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmos instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti K. L. skyrus antrÄ jÄ pagal Å¡velnumÄ â€“ laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismÄ nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su K. L. elgesio korekcija bei Å¡ių įpareigojimų vykdymo kontrole. Atsižvelgęs tai, kad K. L. neteistas, dirba, jam paskirtinos bausmės terminÄ teismas pagrįstai nustatė trumpesnį už BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. L. paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, uždraudžiant jam visÄ bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant K. L. visÄ bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. bÅ«ti namuose, tęsti darbÄ , o praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per tris mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, individualizuota tinkamai, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti jÄ Ä¯ griežtesnę bausmę – baudÄ â€“ nuteistojo skunde nurodytais ir jį tenkinančiais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

25. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroro bei nuteistojo K. L. apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo K. L. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Aiva Survilienė Nida Vigelienė