ffbbc20c-a692-4dde-a03d-670549f9032f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-349/2011                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.1;                                          27.7; 35.6; 93.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant: ieškovo atstovui J.

G.,atsakovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-418-71/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios Pakruojo rajono Rozalimo žemės Å«kio bendrovės ieÅ¡kinį atsakovui Pakruojo Å«kininkų kredito unijai dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys byloje J.

B., R. G., R. P., R. P.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovo bankrutavusios Rozalimo ŽŪB bankroto administratorius patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 28 d. sutartinės hipotekos sandorį dėl nekilnojamojo turto - buto, esančio P. M. g. 61-10, Pakruojyje, įkeitimo, sudarytÄ tarp Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos (sutartinės hipotekos kodas 05120080003043). Nurodė, kad Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB 2009 m. sausio 16 d. iÅ¡kelta bankroto byla.

Bankroto administratorius Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) nustatyta tvarka peržiÅ«rėjo bendrovės sudarytus sandorius. PaaiÅ¡kėjo, kad 2008 m. gegužės 12 d. Rozalimo ŽŪB visuotinis pajininkų-narių susirinkimas, kuriame dalyvavo R. P. ir R. P., turintys 99 procentus bendrovės pajų, nutarė Pakruojo Å«kininkų kredito unijai įkeisti Rozalimo ŽŪB priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ P. M. g. 61-10, Pakruojyje, užtikrinant fizinio asmens J. B. įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. 06-00547 vykdymÄ .

Vadovaujantis Å¡iuo nutarimu J. B. 2008 m. gegužės 23 d. pasirašė papildomÄ susitarimÄ prie paskolos sutarties su atsakovu Pakruojo Å«kininkų kredito unija dėl paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo. 2008 m. gegužės 28 d. Rozalimo ŽŪB įgaliotas asmuo pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ dėl nekilnojamojo turto įkeitimo. Ä®keitimo sandoris prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams, kurie nustatyti Rozalimo ŽŪB įstatuose. Be to, pagal buhalterinius dokumentus sandorio pasiraÅ¡ymo dienÄ bendrovė turėjo dideles skolas kreditoriams, tačiau su jais neatsiskaitinėjo, o vengdama atsiskaitymo turtu sudarė įkeitimo sandorį su atsakovu dėl visiÅ¡kai nesusijusio su bendrove asmens kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo.

PasiraÅ¡ant įkeitimo sandorį nebuvo užtikrinimo, kad J. B. vykdys paskolos sutarties įsipareigojimus. J. B. paskolos sutarties sÄ lygų nevykdė ir jau 2008 m. rugpjūčio 28 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius tenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ areÅ¡tavo pagal ginčo sandorį įkeistÄ turtÄ . Atsakovas paskolos J. B. iÅ¡davimo momentu apsiribodamas fizinių asmenų laidavimu, žinojo tikrÄ jÄ laiduotojų turtinę padėtį ir buvo užtikrintas, kad ir skolininkas, ir laiduotojai gali užtikrinti kredito grÄ Å¾inimÄ .

Rozalimo ŽŪB savininkai ir atsakovas piktavaliÅ¡kai susitarė tarpusavyje ir sudarė sandorį, pažeidžiantį Rozalimo ŽŪB kreditorių interesus. Atsakovas Pakruojo Å«kininkų kredito unija prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino negaliojančiu 2008 m. gegužės 28 d. sutartinės hipotekos sandorį dėl buto, esančio P. M. g. 61-10, Pakruojyje, įkeitimo, sudarytÄ tarp Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia sandorio prieÅ¡taravimu kreditorių interesams. Tretieji asmenys R. P. ir R. P. 2008 m. gegužės 12 d. Rozalimo žemės Å«kio bendrovės visuotiniame pajininkų-narių susirinkime (iÅ¡ penkių pajininkų susirinkime dalyvavo tik Å¡ie du asmenys), užtikrinant J. B. įsipareigojimus pagal 2006 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. 06-00547, nutarė Pakruojo Å«kininkų kredito unijai įkeisti Rozalimo žemės Å«kio bendrovės nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį P. M. g. 61-10, Pakruojyje.

Atsakovas Pakruojo Å«kininkų kredito unija 2008 m. gegužės 23 d. pasirašė papildomÄ susitarimÄ prie J. B. paskolos sutarties dėl papildomo paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo, o Rozalimo ŽŪB direktorius R. G. 2008 m. gegužės 23 d. pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ dėl minėto buto įkeitimo. Ä®keitimo sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, kurie nurodyti žemės Å«kio bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatuose numatyta bendrovės veikla - žemės Å«kio produkcijos gamyba, perdirbimas, pardavimas, paslaugų teikimas ir kita Å«kinė komercinė veikla, siekiant pelno.

Ä®statuose nėra numatyta, kad bendrovė gali įkeisti savo turtÄ už fizinio asmens paimtÄ paskolÄ . Pagal buhalterinius dokumentus, turto įkeitimo dienÄ bendrovė turėjo didžiules skolas kreditoriams (2008 m. sausio 1 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 078 871 Lt, o 2008 m. rugsėjo 8 d - 5 506 033 Lt, iÅ¡ jų skolos tiekėjams sudarė 3 313 818 Lt). Nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams, bendrovė sudarė įkeitimo sandorį su atsakovu už visiÅ¡kai nesusijusio su bendrove asmens kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimÄ .

PasiraÅ¡ant sandorį nebuvo užtikrinimo, kad J. B. vykdys paskolos sutarties įsipareigojimus. J. B. paskolos sutarties sÄ lygų nevykdė, o jau 2008 m. rugpjūčio 28 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius atsakovo praÅ¡ymu areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ . Paskola J. B. buvo suteikta 2006 m. spalio 26 d., o bendrovės turtas už Å¡iÄ paskolÄ buvo įkeistas tik 2008 m. gegužės 28 d., t.y. praėjus pusantrų metų. Už paskolos grÄ Å¾inimÄ laidavo R. P., kuris buvo Rozalimo ŽŪB pajininkas.

Be to, paskolos sutartyje yra įraÅ¡ytas ir kitas laiduotojas A. L.. Atsakovas, iÅ¡duodamas paskolÄ ir apsiribodamas laidavimu, žinojo tikrÄ jÄ laiduotojų turtinę padėtį ir buvo įsitikinęs, kad skolininkas ir laiduotojai gali užtikrinti kredito grÄ Å¾inimÄ . Paskolos sutartyje papildomų sÄ lygų dėl turto įkeitimo nebuvo numatyta. Teismo įsitikinimu, Pakruojo Å«kininkų kredito unijos valdybos pirmininkas A. A., kuris metu buvo Rozalimo ŽŪB pajininkas, privalėjo žinoti, kokia yra bendrovės finansinė padėtis.

Bendrovės pajininkai, nutardami įkeisti bendrovės turtÄ už fizinio asmens, kuris visiÅ¡kai nesusietas su bendrove, prievoles net negalvojo atsiskaityti su kreditoriais. Teismo sprendimu, Rozalimo ŽŪB pajininkai (byloje tretieji asmenys) R. P. bei R. P. ir atsakovas - Å«kininkų kredito unija, žinodami, kad sandoris pažeis bendrovės kreditorių teises bei bendrovės interesus, piktavaliÅ¡kai susitarė tarpusavyje ir sudarė sandorį, prieÅ¡taraujantį kreditorių interesams bei bendrovės tikslams.

Tretieji asmenys - bendrovės pajininkai nesivadovavo bendrovės įstatais, neturėjo tikslo, kad bendrovė dirbtų pelningai ir tokiais veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas pagrindines juridinio asmens valdymo organo narių pareigas. Tretieji asmenys R. P. ir R. P. priimdami sprendimÄ Ä¯keisti bendrovei priklausantį turtÄ užtikrinant J. B. 2006 m. spalio 26 d. paskolos sutarties įsipareigojimus atsakovui, veikė prieÅ¡ingai Rozalimo ŽŪB interesams, nesaugodami bendrovei priklausančio turto ir rizikuodami jį prarasti.

Tokie jų veiksmai įvertinti kaip pažeidžiantys bendrovės tikslÄ dirbti pelningai. Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių sudarytas turto įkeitimo sandoris neatitiko įstatyme numatytų komercinių sandorių kriterijų, prieÅ¡taravo bendrovės įstatams ir bendrovės veiklos tikslams, pažeidė kreditorių interesus, todėl patenkino ieÅ¡kinį. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad ginčo santykiams taiko CK 1.82, 1.92 ir 2.87 straipsnius, tačiau iÅ¡ tolesnio sprendimo turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl teismas taikė CK 1.92 straipsnį ir kaip jį siejo su byloje tirtomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas paviršutiniškai tyrė bylos aplinkybes, iš esmės perrašė ieškinį, rėmėsi tik ieškovo argumentais, bet neatsižvelgė į atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus. Teismas pažeidė ginčo šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo bei rungimosi principus.Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apsiribota nurodymu, jog ginčo sandorio šalys - Rozalimo ŽŪB pajininkai R. P. bei R. P. ir atsakovas kredito unija piktavališkai susitarė tarpusavyje ir sudarė sandorį, kuris prieštarauja kreditorių interesams bei bendrovės tikslams (CK 1.92 str).

PiktavaliÅ¡ku susitarimu laikomas tik tyčinis atstovo susitarimas su kita Å¡alimi, dėl kurio sudaryto sandorio sÄ lygos nenaudingos atstovaujamajam. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad toks Å¡alių atstovų piktavaliÅ¡kas susitarimas egzistavo ir buvo ginčijamų sandorių sudarymo pagrindu. Teismas neargumentavo, kodėl Å¡iuo atveju rėmėsi CK 1.92 straipsniu, nors iÅ¡ teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas turėtų vadovautis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi. Nurodytos aplinkybės liko teismo netirtos ir sprendime dėl jų nepasisakyta.

Tai yra esminiai civilinio proceso pažeidimai, turintys reikÅ¡mės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas sprendime dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo vartoja sÄ vokÄ â€œatsakovas kredito unija“, tačiau unija yra juridinis asmuo bei abstrakti sÄ voka. Dėl Å¡ios aplinkybės fiziÅ¡kai negalimas toks veiksmas, kaip piktavaliÅ¡kas susitarimas. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atmeta atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, jog J. B. iÅ¡duotos paskolos užtikrinimui priimti ginčo buto įkeitimÄ nusprendė ne unijos valdybos pirmininkas A.

A., o unijos paskolų komitetas, įpareigodamas unijos valdybÄ priimti minėtos paskolos užtikrinimui ginčo buto įkeitimÄ , o unijos valdyba savo 2008 m. gegužės 23 d. posėdyje nusprendė minėtos paskolos užtikrinimui priimti buto įkeitimÄ . Unijos valdymo organų įstatyminė pareiga ir prievolė yra rÅ«pintis iÅ¡duotų paskolų užtikrinimu ir grÄ Å¾inimu, todėl teigti apie unijos piktavaliÅ¡kumÄ dėl įkeitimo sandorio pasiraÅ¡ymo reiÅ¡kia paneigti įstatyme nustatytas imperatyvias unijos valdymo organų pareigas.

Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių teismas nepasisakė.Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas atsakovo nesÄ Å¾iningumo net neįrodinėjo ir su CK 2.74, 2.83-2.85 straipsnių nuostatų pažeidimais nesiejo. Vien dėl Å¡ių aplinkybių teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Å iuo atveju nesÄ Å¾iningumo prezumpcija negalioja. Nei ieÅ¡kovas, nei teismas nenurodė, kuo pažeistos CK 2.74, 2.83-2.85 straipsnių normos, o atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bandė įrodinėti tik tuo, kad unijos valdybos pirmininkas buvo žemės Å«kio bendrovės pajininkas. IeÅ¡kovas teismui pateikė Rozalimo ŽŪB 2008 m. gegužės 12 d. visuotinio pajininkų-narių susirinkimo (kurio metu buvo nuspręsta įkeisti ginčo butÄ ) protokolo Nr. 6 kopijÄ . IÅ¡ jo matyti, kad susirinkime dalyvavo du pajininkai, kuriems priklauso 99 procentai pajų, todėl bet kokia kitų pajininkų įtaka Å¡ių dviejų pajininkų priimamiems sprendimams negali turėti ir neturėtų įtakos.

Jau vien Å¡iomis aplinkybėmis remiantis teigti apie unijos nesÄ Å¾iningumÄ nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad įkeitimo sandoris prieÅ¡tarauja Rozalimo ŽŪB tikslams, nurodytiems bendrovės įstatuose. Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad įkeitimo sandorio sudarymo metu bendrovės turimi įsipareigojimai nevirÅ¡ijo turimo turto ir apie galimÄ bankrotÄ nebuvo svarstoma. Niekas tuo metu negalėjo įtarti, kad už kelių mėnesių vienas kreditorių nuspręs bendrovei kelti bankroto bylÄ .

Å ių aplinkybių teismas sprendime neaptarė ir dėl jų nepasisakė. Teismas neanalizavo atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl CK 1.82 straipsnio l dalies, 2.74, 2.83-2.85, 1.91 straipsnių taikymo, nemotyvavo, kodėl Å¡iuos argumentus atmeta. Teismas vertino tik ieÅ¡kovo argumentus, o tai neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į teisingÄ teismÄ , pažeidžiami Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo bei dispozityvumo principai.

Teismas netinkamai vykdė proceso teisės normų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad bÅ«tų nustatytos byloje reikÅ¡mingos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ teismui spręsti dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo. Teismas pažeidė pareigÄ motyvuoti įrodymų atmetimÄ , taip pat pažeidė rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir teisės į tinkamÄ procesÄ principus.IeÅ¡kovo bankrutavusios Rozalimo ŽŪB bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad byloje buvo nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir remiantis jomis priimtas pagrįstas sprendimas. Panaikintas įkeitimo sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, kurie nurodyti bendrovės įstatuose. Be to, sandorio pasiraÅ¡ymo dienÄ bendrovė turėjo didžiules skolas kreditoriams, tačiau neatsiskaitinėjo su jais, o vengdama atsiskaityti turtu, sudarė įkeitimo sandorį su atsakovu už visiÅ¡kai nesusijusio su bendrove asmens kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimÄ .

PasiraÅ¡ant sandorį nebuvo užtikrinimo, kad J. B. vykdys paskolos sutarties įsipareigojimus. Å iuo atveju ŽŪB, negalėdama atsiskaityti su savo kreditoriais, sumažino turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tai turėjo įtakÄ bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimui, dėl kurios kreipėsi vienas iÅ¡ kreditorių, ieÅ¡kinį pateikdamas 2008 m. liepos 29 d., t.y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos.

Tiek unijos valdyba, tiek jos valdybos pirmininkas, sudarant ginčo sandorį, turėjo bÅ«ti atidÅ«s ir rÅ«pestingi, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kita sutarties Å¡alis neturi kreditorinių įsipareigojimų. Å ios pareigos atsakovas neįvykdė, tuo labiau, kad jo valdybos pirmininkas, bÅ«damas bendrovės akcininku, galimai nenorėjo pateikti visÄ turimÄ informacijÄ jo vadovaujamai unijos valdybai. Toks kredito unijos darbuotojų elgesys įrodo, kad sudarydami sandorį jie nebuvo sÄ Å¾iningi, kÄ teismas pagrįstai konstatavo sprendime.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ administratorius gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio akivaizdu, kad gindamas kreditorių interesus administratorius gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinius, tačiau Ä®monių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiÅ¡kų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – prieÅ¡ingumÄ Ä¯monės veiklos tikslams ir galimÄ Ä¯takÄ Ä¯monės nemokumui. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau Å¡ios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais atitinkamais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Tokiais atvejais laikytina, kad administratorius apie ginčytinus sandorius sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Ä®vertinus nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinį konstatuotina, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį grindžia dviem faktiniais pagrindais – Å¡io sandorio prieÅ¡ingumu ieÅ¡kovo Rozalimo ŽŪB veiklos tikslams ir ieÅ¡kovo kreditorių teisių ir interesų pažeidimu. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo motyvus ir atitinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuodama ieÅ¡kinio reikalavimo faktinį pagrindÄ (pagrindus), teisėjų kolegija toliau pasisako dėl to, ar nuspręsdamas tenkinti ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Dėl ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovo veiklos tikslamsCK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privataus juridinio asmens sudaryti sandoriai, prieÅ¡taraujantys to asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. Å iuo teisiniu pagrindu sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams. IeÅ¡kinys, be kita ko, grindžiamas tuo, kad ginčijamas hipotekos sandoris prieÅ¡tarauja Rozalimo ŽŪB, kaip privataus juridinio asmens, tikslams, nurodytiems bendrovės įstatuose, kur numatyta, jog bendrovė yra įsteigta vykdyti gamybinę bei komercinę veiklÄ ir gauti pelnÄ (pajamas) iÅ¡ Å¡ios veiklos.

IeÅ¡kovo teigimu, Rozalimo ŽŪB valdymo organai bendrovės turto įkeitimu suvaržydami jos daiktines teises užtikrinant su bendrove nesusijusio asmens skolinių prievolių atsakovui vykdymÄ , veikė prieÅ¡ingai bendrovės įstatuose numatytiems Å¡io juridinio asmens įsteigimo tikslams. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės sutinka su tokia ieÅ¡kovo pozicija. Ä®vertinusi faktines bylos aplinkybes ir iÅ¡analizavusi raÅ¡ytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vados, kad nuspręsdami įkeisti bendrovės nekilnojamÄ jį daiktÄ užtikrinant kito asmens skolinių įsipareigojimų atsakovui įvykdymÄ , taip pat sudarydami ginčijamÄ hipotekos sutartį buvę ieÅ¡kovo valdymo organai veikė prieÅ¡ingai bendrovės tikslams.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo teigti, jog sandorio prieÅ¡ingumÄ bendrovės veiklos tikslams lemia jau vien tas faktas, esÄ bendrovės įstatuose nenumatyta bendrovės turto įkeitimo galimybė užtikrinant fizinių asmenų prievoles pagal gautas paskolas. Bendrovės nuosavo turto įkeitimo galimybė yra nustatyta tiek Žemės Å«kio bendrovių įstatyme (4 str. 1 d. 4 p.), tiek Rozalimo ŽŪB įstatų 13.8 punkte. Nei įstatyme, nei bendrovės įstatuose nekonkretizuota, kad įkeisti turtÄ bendrovė gali tik užtikrindama savo prievolių vykdymÄ .

Tačiau su iÅ¡vada dėl ginčijamo sandorio prieÅ¡ingumo bendrovės veiklos tikslams teisėjų kolegija sutinka įvertinusi Å¡io sandorio sudarymo aplinkybes ir sandorio turinį.   IÅ¡ Rozalimo ŽŪB įstatų matyti, kad Å¡ios bedrovės valdymo organais buvo narių susirinkimas ir bendrovės direktorius (Rozalimo ŽŪB narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas - įstatų 59 p., o vykdomuoju bendrovės valdymo organu yra direktorius - įstatų 67 p.). Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos narių bei pajininkų naudai, tausoti bendrovės turtÄ , rÅ«pintis jo didinimu, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Å i valdymo organų pareiga iÅ¡plaukia ir CK antros knygos VII skyriaus normų, taip pat žemės Å«kio bendrovių veiklÄ reguliuojančio Žemės Å«kio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBÄ®) nuostatų bei ieÅ¡kovo įstatų turinio (CK 2.82 str. 4 d., 2.87 str., ŽŪBÄ® 18 str. 3 d., 25 str. nuostatos, įstatų 53.1 p., 71 p.). Rozalimo ŽŪB įstatų II dalyje nustatytų Å¡io juridinio asmens tikslų – gauti ekonominę naudÄ , gerinti bendrovės narių gyvenimo ir darbo sÄ lygas, turi siekti tiek bendrovės nariai - pajininkai, tiek jos valdymo organai.

Taigi įstatymai ir bendrovės įstatai draudžia bendrovės valdymo organams (šiuo atveju Rozalimo ŽŪB narių susirinkimui ir direktoriui) priimti sprendimus ir/ar atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra rizikingi, akivaizdžiai nenaudingi arba nuostolingi. Nurodytų teisės aktų (CK, ŽŪBĮ, bendrovės įstatų) normos įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti tik bendrovės ir jos narių interesais, nesudarinėti sandorių, priešingų įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams.

Å ios normos yra imperatyvaus pobÅ«džio, jų pažeidimas lemia juridinio asmens valdymo organo priimto sprendimo ir/ar atlikto veiksmo neteisėtumÄ . Rozalimo ŽŪB valdymo organas – visuotinis pajininkų-narių susirinkimas 2008 m. gegužės 12 d. nutarė įkeisti atsakovui didelės vertės bendrovės nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ), užtikrinant su bendrove nesusijusio fizinio asmens (ne bendrovės nario ir ne pajininko) prievolių atsakovui vykdymÄ . Tokio sprendimo priežastys ir paskatos susirinkimo nutarime ir protokole neįvardintos (b. l. 24-25).

Byloje esančių duomenų analizė ir vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Rozalimo ŽŪB valdymo organai nutarė sudaryti ir sudarė neatlygintinį turto įkeitimo sandorį, kuriuo buvo užtikrintas kito asmens prievolių atsakovui vykdymas, nes įrodymų, jog viena sandorio Å¡alis - įkaito davėjas Rozalimo ŽŪB iÅ¡ Å¡io sandorio gavo ar galėjo gauti kokiÄ nors ekonominę naudÄ , byloje nėra. Turto įkeitimo hipoteka sandoris, sudarytas kito asmens ar kitų asmenų turtiniais interesais be jokio atlygio už tai, nenustačius jokių sÄ lygų, kurios šį sandorį leistų kvalifikuoti kaip naudingÄ bendrovei, teikiančiai įkeitimÄ (pvz., suteikiantį jai kokių nors lengvatų ar privilegijų, palengvinantį prievolių vykdymÄ ar nuo jų atleidžiantį ir pan.), vertintinas kaip prieÅ¡ingas įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams.

Kaip jau pažymėta, Rozalimo ŽŪB įstatų I ir II dalių nuostatų turinys įtvirtina, kad Å¡io privataus juridinio asmens įsteigimo tikslas buvo gamybinės ir komercinės veiklos pagrindu gauti pajamas (pelnÄ ), siekti kuo didesnės ekonominės naudos bendrovei, tenkinti jos narių ir pajininkų privačius turtinius interesus. Bendrovės įstatuose apibrėžtos veiklos kryptys ir pobÅ«dis neapima labdaros ar paramos teikimo ne bendrovės nariams (pajininkams), nors ginčo sandoris kvalifikuotinas kaip neatlygintinė bendrovės parama su bendrove nesusijusiam asmeniui pagal Å¡io asmens prievoles atsakovui.

Vertinant Å¡iuo aspektu, ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja bendrovės tikslui siekti ekonominės naudos ir aukščiau nurodytoms imperatyviosioms teisės normoms. Ginčijamo sandorio Å¡alies – Rozalimo ŽŪB visuotinio narių-pajininkų susirikimo sprendimas įkeisti bendrovės turtÄ ir Å¡io sprendimo pagrindu bendrovės direktoriaus atliktas juridinis veiksmas - hipotekos sutarties sudarymas, negali bÅ«ti pripažįstami normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes tokiu sprendimu ir jį realizuojančiais veiksmais buvo sudarytas be objektyvaus pagrindo bendrovės daiktines teises suvaržantis, Å«kiÅ¡kai neracionalus, rizikingas, bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingas, jos turtinę padėtį apsunkinantis ir kreditorių teisėtus interesus pažeidžiantis sandoris.

Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendrovės narių-pajininkų susirinkime sprendimÄ Ä¯keisti turtÄ priėmę R. P. ir R. P., taip pat bendrovės direktorius R. G. (byloje - tretieji asmenys), sudaręs hipotekos sutartį, veikė nesÄ Å¾iningai ir elgėsi prieÅ¡ingai bendrovės veiklos tikslams, todėl pagrįstai spręstas jų sprendimo ir veiksmų pasekmėje sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Kaip jau nurodyta aukščiau, Å¡iuo teisiniu pagrindu sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kinį pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovo bankroto administratorius kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ sieja su atsakovo valdymo organo vadovo - valdybos pirmininko A. A. sÄ sajomis su ieÅ¡kovu Rozalimo ŽŪB.

Ginčijamo įkeitimo sandorio Å¡alies – įkaito gavėjo vardu sandorį sudarė ir pasirašė atsakovo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos valdybos pirmininkas A. A. (b. l. 68-70). Sandorio sudarymo metu jis buvo kitos ginčijamo sandorio Å¡alies – įkaito davėjo Rozalimo ŽŪB narys ir pajininkas (b. l. 162). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį į Å¡iÄ aplinkybę, tačiau iÅ¡ esmės neanalizavo atsakovo (sandorio Å¡alies) atstovo elgesio sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo aspektu.

Dėl Å¡ios priežasties kolegija sutinka su tais apeliacinio skundo argumentais, kuriais remiantis nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovo (jo atstovo) nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčijamÄ sandorį padaryta be iÅ¡samesnės byloje esančių įrodymų analizės ir įvertinimo.Nagrinėjamoje byloje reikÅ¡minga yra ta aplinkybė, kad ginčo sandorio Å¡alies Pakruojo Å«kininkų kredito unijos valdybos pirmininkas ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu buvo ir Rozalimo ŽŪB narys-pajininkas.

Sandorio Å¡alies (jos atstovo) veiksmai lyginami su protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartu. Pirmiausia iÅ¡siaiÅ¡kinama, ar sutarties Å¡alis turėjo atitinkamÄ pareigÄ , o po to – kaip ji Å¡iÄ vykdė: taip, kaip jÄ bÅ«tų vykdęs protingas žmogus, ar nukrypdamas nuo protingo žmogaus elgesio standarto. BÅ«damas sÄ Å¾iningas teisinių santykių dalyvis, hipotekos sandorį sudaręs ir sutartį pasirašęs A. A. turėjo pareigÄ veikti ne tik jo vadovaujamos kredito unijos interesais, bet ir pareigÄ rÅ«pestingai elgtis kitos sandorio Å¡alies, su kuria šį asmenį siejo narystės santykiai, atžvilgiu, t. y. pasidomėti bei įvertinti, ar sudaromas sandoris bus naudingas jį sudarančiai Rozalimo ŽŪB, ar sudaromo sandorio sÄ lygos atitinka Å¡ios bendrovės veiklos tikslus, ar juo nebus pakenkta bendrovės, jos narių ir kreditorių turtiniams interesams.

GinčijamÄ sandorį sudaręs A. A., vienu metu bÅ«damas susijęs su abiem ginčijamo sandorio Å¡alimis, t. y. eidamas atsakovo valdybos pirmininko pareigas ir bÅ«damas Rozalimo ŽŪB dalyvis – Å¡ios bendrovės narys ir pajininkas, buvo įgijęs atitinkamas prievolines teises ir pareigas, susijusias su abiem Å¡iais juridiniais asmenimis (CK 2.45 str.). ŽŪBÄ® įvirtintos ne tik Å¡io juridinio asmens valdymo organų, bet ir bendrovės narių prievolės laikytis bendrovės įstatų, dalyvauti bendrovės veikloje, tausoti bendrovės turtÄ , rÅ«pintis jo didinimu (18 str. 3 d. 1 ir 2 p. nuostatos).

Sandorio Å¡alies atstovui, prievolinėmis teisėmis ir pareigomis susijusiam su abiem sandorio Å¡alimis, taikytini apdairaus, atidaus, rÅ«pestingo ir protingo žmogaus standartai, nes sudarydamas sutartį, jis analogiÅ¡komis aplinkybėmis privalėjo elgtis taip, kad sudaromas sandoris ne tik bÅ«tų apskritai teisėtas, bet ir atitinkantis abiejų sandorio Å¡alių tikslus ir interesus, bÅ«tų naudingas abiem Å¡alims, o ne vienai iÅ¡ jų. Elgdamasis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai atsakovo atstovas turėjo bendradarbiauti su kita sandorio Å¡alimi, pareikalauti informacijos, ar sudaromas sandoris (jo sÄ lygos) atitinka Rozalimo ŽŪB veiklos tikslus, ar jis atitinka bendrovės ir jo narių interesus, tačiau nėra įrodymų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ Å¾iningai elgęsis ir tinkamai įvykdęs savo pareigas.

PrieÅ¡ingai, bylos aplinkybės rodo, kad atsakovo atstovo A. A. vadovaujama kredito unija tuoj po ginčijamo sandorio sudarymo ėmėsi veiksmų kredito gavėjo J. B. prievolių įvykdymui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistÄ Rozalimo ŽŪB turtÄ , nors kredito gavėjo prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ir kitomis priemonėmis (b. l. 106). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolinių teisinių santykių apyvartoje nesÄ Å¾iningumo prezumpcija galioja ir tais atvejais, kada skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.) (CK 6.67 str. 7 p.).

A. A. buvo vieno iÅ¡ dviejų sandorį sudarančių juridinių asmenų atstovas ir Å¡io asmens valdybos pirmininkas (b. l. 96). Pagal Kredito unijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Ä¯ kredito unijos valdymo organus turi teisę bÅ«ti iÅ¡rinkti tik kredito unijos nariai. Kredito unijos narys privalo turėti ne mažesnio kaip Kredito unijos įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų (įstatymo 19 str. 4 d. 1 p.). Taigi darytina iÅ¡vada, kad ginčijamo sandorio, kurį sudarė du juridiniai asmenys, vienos Å¡alies atstovas buvo tos Å¡alies valdymo organo vadovas, turintis abiejų juridinių asmenų pajų.

Esant tokiai faktinei situacijai nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog Å¡iuo atveju preziumuojamas kitos ginčo sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumas, o nesÄ Å¾iningumo prezumpcija negalioja. Ta aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo klausimÄ prieÅ¡ tai sprendė ne kredito unijos valdybos pirmininkas A. A. vienvaldiÅ¡kai, bet unijos paskolų komitetas ir valdyba, esminės reikÅ¡mės neturi, nes Å¡iuo atveju analizuojamas ir vertinamas sandorio Å¡alies atstovo A. A., sudariusio hipotekos sandorį ir pasiraÅ¡iusio hipotekos lakÅ¡tÄ , elgesio (veikimo) (ne)sÄ Å¾iningumas kitos sandorio Å¡alies, kurios dalyviu (pajininku) jis buvo tuo pačiu metu, atžvilgiu.Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinant byloje esančių įrodymų visumÄ buvo pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas dėl sandorio prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovo Rozalimo ŽŪB tikslams.

Teisėjų kolegija sutinka su tais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais remiantis teigiama, kad nebuvo pagrindo ginčo sandorį pripažinti sudarytÄ esant piktavaliÅ¡kam vienos Å¡alies atstovo susitarimui su antrÄ ja Å¡alimi. PiktavaliÅ¡ku susitarimu laikytinas tik tyčinis kaltas atstovo susitarimas su kita Å¡alimi siekiant sudaryti nenaudingÄ atstovaujamajam sandorį. Sandorio, sudaryto suklydus arba neapdairiai, neatidžiai, nerÅ«pestingai (nesant piktavaliÅ¡ko susitarimo su kita Å¡alimi) negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, nes tokiu atveju nėra kitos Å¡alies kaltės. Byloje neįrodytos aplinkybės dėl Rozalimo ŽŪB pajininkų R.

P. ir R. P. piktavaliÅ¡ko susitarimo su atsakovo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos valdybos pirmininku A. A. arba kitu jos atstovu fakto siekiant tyčia sudaryti Rozalimo ŽŪB interesams kenkiantį sandorį, todėl Å¡iuo teisiniu pagrindu sandoris pripažintas negaliojančiu nepagrįstai.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismo sprendime nurodyta norma – CK 1.92 straipsnis niekaip nesiejama ne tik su ieÅ¡kinio pagrindu, bet ir su sprendimo motyvais dėl sandorio negaliojimÄ sudarančių aplinkybių, todėl Å¡ios normos įraÅ¡ymÄ teismo sprendime vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ .

 Dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo ginčo teisiniams santykiamsÅ ioje nutartyje jau pažymėta, kad pagal byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas) matyti, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį grindžia ne tik sandorio prieÅ¡ingumu ieÅ¡kovo Rozalimo ŽŪB tikslams, bet ir ieÅ¡kovo kreditorių teisių ir interesų pažeidimu. Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

ReiÅ¡kiant ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu pirmiausia siekiama atkurti pažeistÄ skolininko mokumÄ , sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. AtkÅ«rus pažeistÄ skolininko mokumÄ , padidėja kreditoriaus (-ių) Å¡ansai gauti visiÅ¡kÄ ar bent dalinį savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ skolininko turto.              Sandoriai, kurie yra sudaryti po skolininko prievolės kreditoriams atsiradimo momento, gali pažeisti kreditorių teises ir interesus, jeigu: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant Å¡ias actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę.

Skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtÄ kitam kreditoriui arba kitam asmeniui ir pan. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas ginčo įkeitimo sandorį pripažino negaliojančiu dėl Rozalimo ŽŪB kreditorių teisių ir interesų pažeidimo, o tai atitinka CK 6.66 straipsnio dispozicijÄ . Aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir tuoj po jo sudarymo Rozalimo ŽŪB turėjo didelį kreditorinį įsiskolinimÄ , patvirtina bendrovės finansinės apskaitos dokumentai, sudaryti 2008 m. sausio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d. bÅ«klei (b. l. 52-56).

Praėjus vos dviem mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo kreditoriaus, turinčio 2 727 677 Lt dydžio pradelstus kreditorinius reikalavimus, pareiÅ¡kimu buvo inicijuotas bankroto bylos Rozalimo ŽŪB iÅ¡kėlimo procesas. Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje iÅ¡kelti Rozalimo ŽŪB bankroto bylÄ (b. l. 158-159) akcentuota, kad bendrovė nevykdo kreditorinių įsipareigojimų (nemoka skolų), jos skolos virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, 2008 m. birželio 30 d. bendrovės veiklos nuostoliai sudarė 2 434 798 Lt, skolų iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas vykdyti priverstine tvarka, o turtas areÅ¡tuotas.

Rozalimo ŽŪB buvo įsiskolinusi dideliam kreditorių skaičiui, geruoju su jais neatsiskaitė, jos finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko faktinio nemokumo bÅ«senÄ . NežiÅ«rint to, ginčijamu sandoriu bendrovė prisiėmė prievolę užtikrinti su ja nesusijusio asmens įsipareigojimus atsakovui, taip suvaržydama savo daiktines teises, apsunkindama finansinę padėtį ir kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ atsakovui įkeisto turto. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog ieÅ¡kovas Rozalimo ŽŪB turėjo objektyviÄ ir neiÅ¡vengiamÄ pareigÄ sudaryti ginčijamÄ hipotekos sandorį.

Byloje nekonstatuota jokių imperatyvų, kurie bÅ«tų riboję ginčo sutarties sudarymo laisvę, bet bÅ«tų apsprendę bÅ«tinybę (teisinę prievolę) ieÅ¡kovui sudaryti ginčo sutartį. Rozalimo ŽŪB dalyviai (pajininkai) ar valdymo organai žinojo arba turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Pažymėtina tai, kad vertinant ginčo sandorį sudariusio asmens (Å¡iuo atveju - Rozalimo ŽŪB) atstovų nesÄ Å¾iningumÄ nėra reikalaujama, kad jų žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų bendrovės kreditorių, užtenka žinojimo, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ .

Pripažindamas negaliojančiu sandorį dėl jo prieÅ¡taravimo Rozalimo ŽŪB kreditorių interesams (Rozalimo ŽŪB kreditorių teisių ir interesų pažeidimo), pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo kitos ginčo sandorio Å¡alies – atsakovo (jo atstovų) nesÄ Å¾iningumÄ sudarant šį sandorį. Apeliantas nesutikdamas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis teigia, kad byloje ne tik neįrodytas, bet ir nebuvo įrodinėjamas atsakovo nesÄ Å¾iningumas sudarant hipotekos sandorį, o tuo pačiu nėra nustatytos visos sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu egzistavimo sÄ lygos.

Teisėjų kolegija byloje vertindama faktines ginčo sandorio sudarymo aplinkybes konstatuoja, kad sandorio Å¡alies - atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kaip vienos iÅ¡ sandorio negaliojimo sÄ lygų, įrodinėjimas Å¡iuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes konstatuoja ginčijamÄ Ä¯keitimo sutartį esant neatlygintiniu sandoriu (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 4.170 straipsnio 1 dalis). Esminę reikÅ¡mę turi faktinė aplinkybė, kad Rozalimo ŽŪB įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ .

Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama užtikrinti su įkaito davėju nesusijusio fizinio asmens (byloje – trečiojo asmens J. B.) skolinių įsipareigojimų atsakovui Pakruojo Å«kininkų kredito unijai įvykdymÄ . Taigi Å¡iuo atveju buvo registruojama sutartinė svetimo daikto hipoteka (CK 4.175 str. 3 d., 4.181 str.). Pripažintina, kad neatlygintinis sandoris yra svetimo daikto hipoteka ar įkeitimas, nes tokiu atveju įkaito davėjas užtikrina svetimÄ prievolę, o pats jokios naudos iÅ¡ tokio sandorio negauna.

Esant tokiai situacijai svarbu konkrečiai nustatyti, ar įkaito davėjas, įkeisdamas nekilnojamÄ jį turtÄ kito asmens skolinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, gavo iÅ¡ skolininko, įkaito gavėjo ar kokio kito asmens atlyginimÄ arba kitokiÄ turtinę naudÄ . Nesant duomenų apie ieÅ¡kovo gautÄ atlyginimÄ ar kitokiÄ naudÄ iÅ¡ ginčo sandorio, galima konstatuoti, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis, todėl įrodinėjant jo negaliojimÄ CK 6.66 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu, kitos įkeitimo sandorio Å¡alies – įkaito gavėjo sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo konstatavimas teisinės reikÅ¡mės neturi, nes neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo (CK 6.66 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, kvalifikuodama ginčo teisinius santykius sprendžia, kad būtent tokios faktinės situacijos susidarymas konstatuotinas šioje byloje, įvertinant tai, jog nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas, ginčijamo sandorio pagrindu įgijęs daiktinių teisių įkaito davėjo atžvilgiu, būtų turėjęs kokių nors turtinio (finansinio, ekonominio) pobūdžio pareigų įkaito davėjui arba kad įkaito davėjas būtų įgijęs kokių nors tokio pobūdžio teisių, lengvatų ir pan.

Darydama iÅ¡vadÄ dėl ginčo sandorio neatlygintinumo teisėjų kolegija įvertina tÄ aplinkybę, kad įkaito davėjo Rozalimo ŽŪB ir įkaito gavėjo Pakruojo Å«kininkų kredito unijos tarpusavio santykiai nesiejami su Å¡iuo įkeitimu užtikrinta trečiojo asmens J. B. prievole kredito unijai pagal paskolos (kredito) sutartį.    Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinės teisės pažeidimųApeliantas teiginius dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo taip pat grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės normų pažeidimais: netinkamu faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nepakankamu arba netinkamu teismo iÅ¡vadų motyvavimu, nepaaiÅ¡kinamu ginčo Å¡alių santykių teisiniu kvalifikavimu, pavirÅ¡utiniu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, apsiribojimu ieÅ¡kinio teksto perraÅ¡ymu teismo sprendime, neatsižvelgimu ir nevertinimu atsakovo argumentų, iÅ¡dėstytų procesiniuose dokumentuose ir iÅ¡sakytų teismo posėdžių metu, nenurodymu, kodėl atmetami atsakovo argumentai ir pan.

Apeliantas akcentuoja, kad tokie teisminio proceso ir teismo sprendimo trÅ«kumai reiÅ¡kia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų, teisės į teisingÄ teismÄ reikalavimo pažeidimÄ . CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neiÅ¡samÅ«s ar nepilni, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tas faktas, kad skundžiamame teismo sprendime esantys motyvai įvertinant ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir taikant atitinkamus sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus yra glausti (neišsamūs) arba kad yra klaidingų išvadų teisiškai kvalifikuojant ginčo šalių teisinius santykius, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog sprendime visiškai nebuvo atsakyta į atsakovo pateiktus paaiškinimus ir visiškai neįvertinti jo argumentai bei pateikti įrodymai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino didžiÄ jÄ dalį pagrindinių (esminių) bylos faktinių bei teisinių aspektų, todėl negalima konstatuoti, jog jis pažeidė pareigÄ motyvuoti priimtÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apelianto nurodyti procesinės teisės pažeidimai turi bÅ«ti vertinami CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. kad nurodytas atitinkamas proceso teisės normos pažeidimas gali bÅ«ti pagrindas teismo sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Å ios bylos atveju reikÅ¡minga tai, kad apelianto nurodyti skundžiamo teismo sprendimo trÅ«kumai nedaro esminės įtakos materialiosios tiesos Å¡iame ginče nustatymo tikslui, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieÅ¡kinį yra iÅ¡ esmės teisingas, nors Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dalis iÅ¡vadų ir yra pripažintos netinkamomis (klaidingomis) ar neteisėtomis. Nagrinėjamos bylos kontekste atsakovo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, kaip teisės į teisingÄ teismÄ realizavimo sÄ lyga, buvo įgyvendinta per galimybę iÅ¡sakyti visus argumentus apskundžiant teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, taip pat iÅ¡dėstant atitinkamus motyvus dėl atsakovo teisinės pozicijos Å¡iame ginče pagrindimo jo atstovui teikiant paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, apelianto iÅ¡vardintų procesinių pažeidimų pobÅ«dį, jų įtakÄ byloje dalyvaujančių asmenų teisėms, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ vis dėlto iÅ¡sprendė teisingai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde iÅ¡vardinti teismo sprendimo procesiniai trÅ«kumai laikytini neesminiais, formaliais, nes neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo jį panaikinti. PrieÅ¡inga pozicija prieÅ¡tarautų CPK 328 straipsnyje nustatytam draudimui vien formaliais pagrindais naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (nutartį).

Kadangi patenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, o procesinės teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.), Å¡is sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė                                                                                                                                   Gintaras Pečiulis                                                                                                                                   Nijolė PiÅ¡kinaitė