2018-12-19 Nr. AB-23459-3-62-3-01749-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2771-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01749-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau ir VSDFV Kauno skyrius) 2015 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 8.22-549 „Dėl L. V. nelaimingo atsitikimo darbe“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5408; 3) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 8.22-762 „Dėl L. V. nelaimingo atsitikimo darbe“; 4) panaikinti VSDFV 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6049; 5) panaikinti VSDFV 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7018; 6) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pripažinti L. V. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.

2. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2015 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 8.22-549 nusprendė 2015 m. kovo 7 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 bei 31 punktais.

Atsakovas minėtą sprendimą motyvavo tuo, kad L. V. bendrovės teritorijoje buvo ne draudėjo jam nustatytu darbo laiku ir darbo funkcijų nevykdė. Pareiškėja dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 8.22-549 padavė skundą, kurį išnagrinėjusi VSDFV 2015 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (11.1) I-5408, kuriame konstatavo, jog skundžiamame sprendime nurodyti ne visi įvykio pripažinimo nedraudiminiu pagrindai, dėl ko pavedė VSDFV Kauno skyriui pakeisti sprendimą, nurodant, kad įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei Nuostatų 12 punktu ir 13.1 papunkčiu.

VSDFV Kauno skyrius 2015 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 8.22-762, kuriuo nusprendė 2015 m. kovo 7 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei Nuostatų 12, 13.1 ir 31 punktais. Tuo pačiu VSDFV Kauno skyrius 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 8.22-762 nusprendė pripažinti netekusiu galios pirminį VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 8.22-549. Pareiškėjai apskundus šį 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 8.22-762 išankstine bylų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, VSDFV 2016 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (11.1) I-6049 nusprendė skundo netenkinti, VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 8.22-549 palikti galioti kaip pagrįstą ir teisėtą.

VSDFV 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (11.1)I-7018 nusprendė VSDFV 2016 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6049 antro lapo šeštojoje pastraipoje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą ir šią pastraipą išdėstyti taip: „Taigi, Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimas Nr. 8.22-762 pripažinti L. V. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu yra paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas“.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad VSDFV 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (11.1) I-5408 pavedė VSDFV Kauno skyriui pakeisti apskųstą 2015 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 8.22-549, papildant jį naujais motyvais. Pareiškėjos nuomone, toks VSDFV sprendimas ne tik pažeidė non reformatio in peius (liet. draudimas keisti į blogąją pusę) principą, tačiau ir pažeidė Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, (toliau – ir Taisyklės) 35 punktą. Mano, kad šie procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti VSDFV 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5408.

4. Pareiškėja akcentavo, kad VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas VSDFV 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5408, neturėjo teisinio pagrindo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, kuris blogino pareiškėjos teisinę padėtį, pripažinti netekusiu galios prieš tai savo paties priimtą 2015 m. birželio 8 d. sprendimą. Teigė, kad šie procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 8.22-762. Pažymėjo, kad VSDFV nors ir formaliai nurodžiusi, jog pareiškėjos skundas netenkintinas, 2016 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (11.1) I-6049 nusprendė palikti galioti kaip pagrįstą ir teisėtą ne VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, bet pirminį VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 8.22-549.

5. Pareiškėja sprendimus ginčijo tuo pagrindu, kad VSDFV Kauno skyrius neturėjo teisinio pagrindo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pripažinti netekusiu galios prieš tai savo paties priimtą 2015 m. birželio 8 d. sprendimą, kaip ir neturėjo teisės priimti visiškai naują bei pareiškėjos padėtį pabloginantį sprendimą, pakartotinai pripažįstant įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu, papildomai nurodant tokio sprendimo pagrindus. Pareiškėjos nuomone, VSDFV 2016 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. (11.1) I-6049 palikti galioti kaip pagrįstą ir teisėtą ne skundžiamą VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, bet pirminį VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 8.22-549, nelaikytinas akivaizdžia techninio pobūdžio klaida. Mano, toks sprendimas yra gana logiškas, priimtas atsižvelgiant į skundo motyvus ir ištaisantis VSDFV Kauno skyriaus padarytus pažeidimus (be teisėto pagrindo panaikinant savo priimtą sprendimą ir pabloginant pareiškėjos padėtį).

6. Pareiškėja paaiškino, kad L. V. ėjo pameistrio pareigas Lietuvos-Čekijos uždarojoje akcinėje bendrovėje „Litsinga“ (toliau – ir UAB „Litsinga“, bendrovė). Bendrovė su juo buvo sudariusi neterminuotą darbo sutartį pagal kurią jis dirbo nuolatinį darbą visą darbo dieną. Bendrovės direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1 žuvusiajam darbo laikas buvo nustatytas nuo 8 val. iki 15 val. 30 min. Nurodė, kad 2015 m. kovo 6 d. apie 15 val. 40 min. direktorius telefonu susisiekė su L. V. ir nurodė jam užrakinti Lietuvos-Čekijos UAB „Litsinga“ priklausančias patalpas ir įjungti signalizaciją. Kitą dieną (2015 m. kovo 7 d. apie 12 val. 40 min.) L. V. rastas gulintis laiptų apačioje, kurie vedė iš darbuotojų persirengimo patalpų, UAB „Litsinga“ patalpose, negyvas. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojui konstatavo mirtį. Pareiškėjos teigimu, L. V., vykdydamas darbdavio atstovo nurodymą – užrakinti patalpas ir įjungti signalizaciją, leisdamasis nuo iš persirengimo patalpų vedančių laiptų, nukrito ir patyrė mirtiną sužalojimą. Teigė, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 11.1 punkte pažymėta, jog UAB „Litsinga“ pameistrys L. V. po darbo valandų, vykdydamas darbdavio užduotį, būdamas neblaivus, galimai nukrito nuo laiptų.

7. Pareiškėja akcentavo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Lietuvos-Čekijos UAB „Litsinga“ darbo laikas 2015 m. kovo 6 d. buvo sutrumpintas iki 14 val. 30 min. direktoriaus M. L. nurodymu, tačiau jokių rašytinių įrodymų, be M. L. ir vyr. technologės R. J. paaiškinimų, patvirtinančių darbo laiko sutrumpinimo faktą, nebuvo pateikta, todėl mano, jog M. L. ir R. J. parodymai privalo būti vertinami kritiškai. Pareiškėjos įsitikinimu, darbdavys, paskirdamas L. V. užduotį po darbo valandų (praėjus 4 minutėmis po darbo laiko pabaigos), tokiu atskiru nurodymu paskyrė laiką šiai užduočiai atlikti, dėl ko nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai – sužalojimas įvyko dirbant atskiru draudėjo nurodytu laiku. Pabrėžė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko L. V. vykdant darbo funkcijas, t. y. darbdavio nurodymą užrakinti patalpas ir įjungti signalizaciją.

8. Pareiškėjos teigimu, 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodyta, jog sužalojimą lėmė kritimas nuo laiptų. Pažymėjo, kad vyriausioji darbo inspektorė Z. R. nurodė, jog netinkamas darbo vietos įrengimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas yra priežastys, sąlygojusios L. V. kritimą nuo laiptų. Tuo tarpu Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad darbo vieta įrengta netinkamai, nes UAB „Litsinga“ ir UAB „Baltateksas“ gamybinėse patalpose esantys metalinės konstrukcijos laiptai, nuo kurių L. V. nukrito, su medinėmis 0,23 m pločio pakopomis ir turėklu be vidurinės juostos, neatitiko Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimų ir dėl to kilo pavojus darbuotojui nukristi nuo laiptų žemyn ant betoninių grindų. Minėti laiptai vedė iki UAB „Litsinga“ persirengimo patalpų, kuriose pasibaigus darbo laikui, persirengdavo L. V.. Pareiškėjos įsitikinimu, UAB „Litsinga“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 28.1 papunkčio ir STR 2.02.07:2012 Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių Pagrindinių reikalavimų 28 punkto nuostatas.

9. Pareiškėja nesutinka su skundžiamuose sprendimuose nurodyta išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko esant tinkamomis, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygomis ir jas lėmė asmens neblaivumas, todėl Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 13.1 papunktis neturi būti taikomi.

10. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad vien 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 (Forma N-1) surašymas patvirtina, jog kompetentinga valstybės institucija, ištyrusi mirties aplinkybes, nustatė, kad įvykis atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir dėl to turėtų būti pripažintas draudiminiu. Pažymėjo, kad pagal Nuostatų 24 punktą, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie akto pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai – ši nuostata įpareigoja atsakovą, priimant sprendimą pripažinti įvykį draudiminiu / nedraudiminiu, vertinti ir visų esančių dokumentų visumą. Akcentavo, kad VSDFV teritoriniai skyriai, analizuodami iš Valstybinės darbo inspekcijos gautą nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą, vadovaujasi Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo ir Nuostatų normomis bei veikia minėtų teisės aktų jiems suteiktos kompetencijos ribose. Tuo tarpu Valstybinė darbo inspekcija nelaimingus atsitikimus tiria vadovaudamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. Atsakovo nuomone, vien tai, jog Valstybinė darbo inspekcija surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir vadovaudamasi jos kompetencijai priskirtais teisės aktais, įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino nelaimingu atsitikimu darbe, niekaip nesaisto atsakovo, priimančio sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu / nedraudiminiu įvykiu. Pabrėžė, kad vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 46 ir 56 punktais nesutiko pasirašyti Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, motyvuodamas tuo, jog asmuo 2015 m. kovo 6 d. bendrovės teritorijoje ne darbo laiku buvo neblaivus, darbo funkcijų nevykdė, nelaimingą atsitikimą galėjo lemti nukentėjusiojo neblaivumas, dėl ko šis mirtinas įvykis priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbu.

12. Atsakovo teigimu, nepagrįsta išvada jog L. V., vykdydamas darbdavio atstovo nurodymą – užrakinti patalpas ir įjungti signalizaciją, tvarkė darbo vietą ir persirengęs darbinius drabužius, leisdamasis nuo iš persirengimo patalpų vedančių laiptų, nukrito bei patyrė sužalojimą. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. kovo 6 d. UAB „Litsinga“ buvo 1 val. sutrumpintas darbo laikas, direktorius M. L. nurodė R. M. užrakinti duris ir įjungti signalizaciją 14 val. 30 min., kadangi buitinėse patalpose palikti L. V. darbiniai rūbai ir niekas patalpose jo nematė. L. V. nuo 14 val. 20 min. iki 15 val. 31 min. buvo gretimose Tekstilės instituto patalpose. 15 val. 34 min. gamybinėse patalpose suveikus signalizacijai atvyko UAB „Jungtis“ reagavimo ekipažo apsaugos darbuotojai ir rado neblaivų L. V., kuris nurodė, kad signalizacija suveikė, nes jam įėjus į objektą ne iš karto pavyko išjungti objekto signalizacijos sistemą. Pabrėžė, kad M. L. liepė L. V. užrakinti patalpas ir įjungti signalizaciją tik gavęs pranešimą iš UAB „Jungtis“. Atsakovo vertinimu, nurodymas užrakinti duris ir įjungti signalizaciją negali būti vertinama, kaip įmonės direktoriaus užduotis, kadangi šiuo atveju darbdavio atstovas L. V. tik liepė pakartotinai užrakinti gamybines patalpas ir įjungti signalizaciją tuomet, kai jis savavališkai išjungė signalizaciją ir atrakino gamybines patalpas po darbo valandų.

13. Atsakovas akcentavo, kad įvykį tyrę specialistai nurodė, jog tai, kad įvykio metu laiptų turėklai buvo be vidurinės juostos, neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, kadangi nėra duomenų, jog L. V. nukrito per laiptų šoną. Mano, kad laiptų neatitikimas kai kuriems Statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 reikalavimams negali būti vertinamas kaip priežastis, tiesiogiai sąlygojusi nelaimingą atsitikimą, kadangi, kaip nurodė specialistai, šio reglamento nuostatos taikomos statiniams, pradėtiems projektuoti nuo jo įsigaliojimo. Atsakovo vertinimu, byloje surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad šį nelaimingą atsitikimą sąlygojo paties nukentėjusiojo veiksmai – neblaivumas, neatidumas, neatsargumas, kaip tai numatyta Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 13.1 papunktyje.

14. Atsakovas pažymėjo, kad priimant VSDFV 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. (11.1)I-7018 jokie procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti. VSDFV, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsniu, VSDFV darbo reglamento, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-352, 146 punktu, minėtu raštu savo iniciatyva ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, esančią VSDFV 2016 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (11.1)I-6049 antro lapo šeštoje pastraipoje.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ištyrus įvykusio nelaimingo atsitikimo medžiagą nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko 2015 m. kovo 6 d. po darbo valandų, kai žuvusysis, būdamas neblaivus, galimai nukrito nuo laiptų.

17. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iš 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 užfiksuotų įvykio aplinkybių ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13719-15 duomenų galima daryti išvadą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, o po darbo valandų, tuo metu neatliekant jokių darbo funkcijų. Mano, kad aplinkybės, jog L. V. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų įmonės teritorijoje suveikus signalizacijai praėjus valandai po darbo pabaigos, taip pat tai, kad jam buvo liepta įjungti signalizaciją ir eiti namo, negali būti vertinamos kaip atskiras darbdavio nurodymas atlikti papildomą darbą, kadangi asmuo po nustatyto darbo laiko įmonės patalpose buvo savavališkai. Pabrėžė, kad nelaimingo atsitikimo metu L. V. buvo neblaivus (kraujyje rasta 2,13 prom., šlapime – 3,28 prom. etilo alkoholio).

18. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, VSDFV 2016 m. spalio 21 d. sprendime Nr. (1.11) I-6049 padaryta rašymo apsirikimo klaida – vietoj VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 8.22-762 įrašytas VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 8.22-549 – nekeičia šio sprendimo esmės. Pažymėjo, kad VSDFV 2016 m. spalio 21 d. sprendime Nr. (1.11) I-6049 (antraštėje) nurodyta, jog jis priimtas atsakant į pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 8.22-762.

II. 19. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukelia VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 8.22-762, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalies bei Nuostatų 12 punkto, 13.1 papunkčio ir 31 punkto pagrindais, 2015 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu. Ginčijame sprendime atsakovas nurodė ir savo sprendimo motyvus: įvykis įvyko ne darbo metu, žuvusysis darbinių funkcijų nevykdė, darbo vietoje buvo neblaivus.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įprastai L. V. darbo laiko pabaiga būdavo 15 val. 30 min., tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – UAB „Litsinga“ darbuotojai. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2015 m. kovo 6 d., penktadienį. Teismo posėdžio metu apklausti UAB „Litsinga“ darbuotojai, taip pat ir bendrovės direktorius M. L. patvirtino, kad darbdavio atstovas apie 8 val. visiems girdint nurodė, jog 2015 m. kovo 6 d. bus dirbama iki 14 val. 30 min., o aplinkybę, jog 2015 m. kovo 6 d. faktiškai buvo dirbama viena valanda trumpiau, patvirtino 2015 metų kovo mėnesio Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys ir darbuotojų veiksmai tos dienos metu. Apie 14 val. 30 min. bendrovės direktorius atvyko į gamybines patalpas, ten buvusiems darbuotojams nurodė baigti darbus, išeiti ir įjungti signalizaciją. L. V. darbo vietoje jau nebuvo, taip pat buitinėse patalpose buvo palikti jo darbiniai drabužiai. R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 14 val. 30 min. ji paskutinė išėjo iš gamybinių patalpų ir įjungė signalizaciją. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų bei Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 duomenys.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog UAB „Litsinga“ darbuotojai 2015 m. kovo 6 d. būtų dirbę po 14 val. 30 min. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovės patalpų signalizacija suveikė tik prieš 16 val., t. y. L. V. į bendrovės gamybines patalpas įėjo jau po 15 val. 30 min. Apsaugos darbuotojų ir bendrovės direktoriaus parodymai patvirtino, kad apie 16 val. L. V. buvo gyvas ir sveikas, tik galimai neblaivus (kalba nerišli, veiksmai nekoordinuoti ir pan.), teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog mirtis galėjo įvykti 2015 m. kovo 6 d. tarp 20 ir 24 val. – ne mažiau kaip po 4 valandų nuo pokalbio su M. L. pabaigos.

23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai vadovavosi Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalies bei Nuostatų 12 punkto, 13.1 papunkčio ir 31 punkto nuostatomis. Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nebuvo priimtas bendrovės direktoriaus įsakymas dėl darbo laiko sutrumpinimo, nekeičia ginčo esmės ir nesudaro pagrindo skundui patenkinti.

24. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginio, jog bendrovės direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. apie 16 val. L. V. telefonu duotas nurodymas užrakinti patalpų duris ir įjungti signalizaciją turėtų būti vertinamas kaip darbdavio pavestos užduoties vykdymas, pažymėjo, kad toks bendrovės direktoriaus nurodytas negali būti pripažintas kaip nurodymas atlikti kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai. Teismas akcentavo, kad žuvusysis po darbo valandų be jokios priežasties savarankiškai pateko į bendrovės gamybines patalpas, o atjungdamas apsaugos signalizaciją netiesiogiai sukėlė grėsmę bendrovės saugomam turtui. Situaciją išsiaiškinus apsaugos darbuotojams ir informavus bendrovės direktorių, pastarasis nurodė L. V. užrakinti duris, įjungti signalizaciją ir eiti namo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, jog L. V. nevykdė šio darbdavio nurodymo, kadangi įėjo į gamybines patalpas, laiptais užlipo į antrame aukšte esančias buitines patalpas ir tik po to (ne mažiau kaip po 4 valandų) įvyko nelaimingas atsitikimas (nukrito nuo laiptų).

25. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl nelaimingo atsitikimo esant netinkamoms, nesaugioms darbo sąlygoms, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog L. V. ant betoninių grindų nukrito ne pro laiptų turėklų šoną, o laiptakiu žemyn, kas teismui sudarė pagrindą išvadai, kad laiptų turėklų vidurinės juostos nebuvimas nelaimingo atsitikimo priežastims ir pasekmėms jokios tiesioginės įtakos neturėjo. Teismas akcentavo, kad nors laiptų pakopos plotis buvo 7 cm siauresnis negu numatyta Statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2012, tačiau 2012 m. patvirtintas statybos techninis reglamentas taikomas tik jo įsigaliojimo momentu pradėtiems projektuoti statiniams, o nagrinėjamoje byloje laiptai pastatyti anksčiau negu 2012 m. Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paaiškino, jog L. V. ir kiti bendrovės darbuotojai šiais laiptais naudojosi po keletą kartų per dieną jau daugiau negu 12 m., todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad 7 cm siauresnė laiptų pakopa buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Teismas vertino, kad nors VSDFV Kauno skyrius 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. 8.22-762 kaip atsisakymo pripažinti įvykį nedraudiminiu nurodė L. V. girtumą, tačiau nieko nepasisakė apie tinkamas (arba netinkamas), saugias (arba nesaugias) darbo sąlygas, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti minėta atsakovo sprendimą.

26. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato imperatyvios taisyklės atsakovui remtis Valstybinės darbo inspekcijos priimtais sprendimais. Vien tai, jog Valstybinė darbo inspekcija surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir vadovaudamasi jos kompetencijai priskirtais teisės aktais nelaimingą atsitikimą vertino kaip nelaimingą atsitikimą darbe, nesuponuoja atsakovui imperatyvios pareigos šiuo nagrinėjamu atveju nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo ir Nuostatų kontekste.

27. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu neturėjo teisės panaikinti savo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir taip pasunkinti pareiškėjos teisinės padėtį. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, atsakovo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo turinį ir trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo argumentus, sprendė, jog atsakovas privalėjo papildyti ankstesnį sprendimą, kadangi žuvusio L. V. neblaivumas buvo fiksuotas tiek Valstybinės darbo inspekcijos akte Nr. 01, tiek ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teismas vertino, kad atsakovas, panaikindamas savo 2015 m. birželio 8 d. priimtą sprendimą, pareiškėjos teisių nepažeidė, kadangi viešojo administravimo procese negali būti taikomas baudžiamojo proceso principas non reformatio in peius (liet. draudimas keisti į blogąją pusę).

28. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja skunde nepagrįstai prašo panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. (11.1)I-7018, kuriuo iš esmės buvo šalinamos rašymo apsirikimo klaidos, taip pat panaikinti atsakovo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas atsakovo 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu. Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2016 m. gruodžio 13 d. raštu buvo tik ištaisyta apsirikimo klaida ir šis sprendimas pareiškėjos teisių nepažeidė, nes buvo būtinas, siekiant išlaikyti ginčijamų sprendimų atitikimą pagrindiniams VAĮ normų reikalavimams ir principams. Teismas pabrėžė, kad siekiant teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įvertinti nelaimingo atsitikimo aplinkybes, priežastis, padaryti pagrįstą išvadą apie nelaimingo atsitikimo priskyrimą draudiminiam (arba nedraudiminiam) įvykiui, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti ginčijamą 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, taip pat panaikinti 2015 m. birželio 8 d. sprendimą, kaip nevisiškai atitinkantį teisės aktų reikalavimams.

III. 29. Pareiškėja I. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja kartu su apeliacinius skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Baltateksas“ 2015 m. birželio 4 d. raštą Nr. 13-15 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. kovo 9 d. specialisto išvadą Nr. M257/15(02).

30. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog teismas įrodymus vertino atsakovo naudai, visiškai nesigilindamas į pareiškėjos paaiškinimus ir pateiktus dokumentus. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai, atimdamas pareiškėjai teisę į įstatyme numatytas socialines garantijas, kurios jai priklauso netekus sutuoktinio, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, esant akivaizdžiai nesaugioms darbo sąlygoms, visiškai ignoruojant nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

31. Pareiškėjos teigimu, vien 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 surašymas patvirtina, kad kompetentinga valstybės institucija ištyrusi L. V. mirties aplinkybes, nustatė, jog įvykis atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir dėl to turėtų būti pripažintas draudiminiu. Pažymi, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir Nuostatų 22 bei 24 punktais nustatytą teisinį reguliavimą nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo VSDFV teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju.

32. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo sprendime nurodoma aplinkybė, jog VSDFV Kauno skyriaus atstovas specialistas T. Š. nepasirašė 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto, tokiu būdu išreikšdamas nesutikimą su šiuo aktu, nesudaro pagrindo nesivadovauti šiuo dokumentu bei jo išvadomis. Atkreipia dėmesį, kad nors šis specialistas akto 4 psl. ir yra nurodytas kaip dalyvavęs tyrime, tačiau savo dalyvavimo šiame tyrime jis netgi nėra patvirtinęs parašu, dėl ko kyla pagrįstos abejonės, ar jis realiai tyrime dalyvavo ir į jį pakankamai įsigilino, su juo susipažino. Pabrėžia, kad VSDFV Kauno skyriaus nėra ta institucija, kuri atlieka šį tyrimą, todėl ne atsakovo atstovų kompetencija spręsti dėl tokio tyrimo išvadų pagrįstumo.

33. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2015 m. kovo 6 d. bendrovėje darbo laikas buvo sutrumpintas viena valanda, t. y. kad darbuotojai dirbo iki 14 val. 30 min. Teigia, kad teismas neįvertino pirminių bendrovės direktoriaus M. L. paaiškinimų, kuriuose jis patvirtina, jog minėtą dieną L. V. dirbo įprastu grafike laiku iki 15 val. 30 min. Akcentuoja, kad darbo laiko sutrumpinimas apskritai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio normai.

34. Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad L. V. nelaimingo atsitikimo metu darbinių funkcijų nevykdė. Pareiškėjos nuomone, direktoriaus M. L. nurodymas užrakinti duris ir įjungti signalizaciją, vietoj to, jog jis būtų pasidomėjęs ką L. V. veikė patalpose (darant prielaidą, kad buvo jau ne darbo laikas) ir liepęs neblaiviam L. V. eiti namo, yra ne kas kita, kaip darbdavio nurodymas, kurio vykdymas neabejotinai laikytinas darbo funkcijų atlikimu. Pažymi, kad tokią išvadą padarė Valstybinė darbo inspekcija ir nesant šias faktines aplinkybes paneigiančių duomenų, nėra pagrindo jas vertinti priešingai.

35. Pareiškėjos vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant iš esmės tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir jį lėmė tik darbuotojo neblaivumas. Teigia, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neblaivumas nėra ta aplinkybė, kuri savaime reiškia, jog įvykis laikytinas nedraudiminiu. Pabrėžia, kad būtent Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 konstatuotos aplinkybės, kad darbo vieta įrengta netinkamai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad UAB „Baltateksas“ 2015 m. birželio 4 d. raštu Nr. 13-15 informavo patalpų nuomotoją UAB „Sarteksa“, iš kurio patalpas nuomojasi UAB „Litsinga“, apie netinkamai įrengtus laiptus ir reikalavo perplanuoti ir pertvarkyti netinkamus laiptus.

36. Pareiškėja palaiko savo skunde išdėstytus motyvus dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo padaryti priimant skundžiamus atsakovo ir trečiojo asmens sprendimus. Mano, kad teismas pareiškėjos argumentų visiškai nevertino, neatsižvelgė į tai, jog atsakovo veikla yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama.

37. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad VSDFV Kauno skyriaus atstovas T. Š. savo dalyvavimo nelaimingo atsitikimo tyrime nėra patvirtinęs parašu, kadangi T. Š. nelaimingo atsitikimo darbe akto pabaigoje ranka parašė, jog jis nesutinka pasirašyti, nesutikimo motyvus nurodydamas pridėtame rašte. Pažymi, kad teismo posėdžio metu T. Š. paaiškino, kodėl jis nepasirašė šio akto, nurodydamas, jog, jo manymu, nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, asmuo jokių darbinių funkcijų nevykdė, buvo neblaivus.

39. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktai nenumato imperatyvios taisyklės atsakovui remtis Valstybinės darbo inspekcijos priimtais sprendimais. Atsakovo nuomone, pareiškėja klaidingai aiškina, kad L. V., būdamas UAB „Litsinga“ patalpose apie 15 val. 34 min., ruošėsi eiti namo (t. y. tvarkė darbo vietą ir persirenginėjo), kai suveikus signalizacijai jam paskambino bendrovės direktorius M. L., kuris nurodė L. V. užrakinti gamybines patalpas ir įjungti signalizaciją. Pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojų parodymai patvirtina, jog L. V. po 15 val. 30 min. nepersirenginėjo darbinių rūbų UAB „Litsinga“ patalpose ir jam prieš išeinant ir užrakinant duris nebuvo būtina užlipti į antrame aukšte esančias buitines patalpas, kuomet jis patyrė mirtiną traumą lipdamas laiptais.

40. Atsakovo teigimu, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad darbdavio nurodymas užrakinti duris ir įjungti signalizaciją yra darbdavio nurodymas, kurio vykdymas laikytinas darbo funkcijų atlikimu. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nurodymas atlikti kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai, kadangi teismas darydamas šią išvadą vertino tą aplinkybę, kad žuvusysis L. V. po darbo valandų be jokios priežasties savarankiškai pateko į bendrovės gamybines patalpas, o atjungdamas apsaugos signalizaciją netiesiogiai sukėlė grėsmę bendrovės saugomam turtui. Atsakovas pažymi, kad taip pat sutinka su teismo pozicija, jog L. V. nevykdė darbdavio nurodymo užrakinti duris ir įjungti signalizaciją, kadangi L. V. įėjo į gamybinių patalpų gilumą, laiptais užlipo į antrame aukšte esančias buitines patalpas ir tik po to (ne mažiau kaip po 4 valandų) įvyko nelaimingas atsitikimas (nukrito nuo laiptų).

41. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant iš esmės tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir jį lėmė tik darbuotojo neblaivumas. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimo turinį ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo argumentus, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas buvo priverstas panaikinti savo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atitinkantį Įstatymo, Nuostatų, VAĮ reikalavimus, kuris ir sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, o trečiojo suinteresuoto asmens 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo tik ištaisyta rašymo apsirikimo klaida ir šis sprendimas jokių pareiškėjos teisių nepažeidė.

42. Atsakovas nesutinka su naujų įrodymų pridėjimu prie bylos, kadangi bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme truko pakankamai ilgą laiko tarpą (2 metus) ir pareiškėja turėjo objektyvias galimybes pateikti teismui visus, jos manymu, nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde kelia iš esmės tuos pačius klausimus, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Akcentuoja, kad VSDFV pozicija visais pareiškėjos keliamais klausimais buvo išdėstyta VSDFV pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra tik vienas iš nelaimingo atsitikimo ištyrimo ir patvirtinimo dokumentų, kuriuo rėmėsi VSDFV Kauno skyrius, spręsdamas, ar nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas draudiminiu įvykiu, ar ne. Teigia, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto ir kitų dokumentų, susijusių su nelaimingo atsitikimo ištyrimu, pateikimas VSDFV teritoriniam skyriui yra tik pagrindas pradėti nagrinėti nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu klausimą. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu ir kitais prie akto pridėtais ar papildomai gautais dokumentais.

46. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, esminių prieštaravimų tarp Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 ir kitų nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentų nėra, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir papildomai apklaustų liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiami VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 8.22-549, VSDFV 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (11.1) I-5408, VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 8.22-762, VSDF 2016 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6049 ir VSDFV 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7018 teisėtumo bei pagrįstumo.

48. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes ir pateiktus duomenis vertino atsakovo naudai, bylą išnagrinėjo formaliai, atimdamas pareiškėjai teisę į teisės aktuose numatytas socialines garantijas.

50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, išdėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvus.

51. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo ir formaliai išnagrinėtos bylos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

52. Deklaratyvūs pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko bylą išnagrinėjo formaliai ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisės į nešališką teismą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018).

53. Pažymėtina, kad nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas). Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai), nustatyta tvarka. Saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

54. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte numatyta, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte (toliau – N-1 formos aktas; 2 priedas), vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Surašytą aktą pasirašo ir kiti atliekant tyrimą dalyvavę asmenys. Jeigu įvykio darbe tyrimo komisijos narys ar atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto, jis per vieną darbo dieną pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo motyvus (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 45–46 punktai, bylai aktuali 2014 m. rugsėjo 12 d. redakcija). Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį Nelaimingų atsitikimų darbe aktai (N-1 formos) įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.

55. Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjos sutuoktiniui L. V. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo atsakovas gavo Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 (forma N-1). Šiame akte, ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pateiktos išvados, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams) reikalavimų pažeidimas, t. y. L. V. darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, pasirodė darbe ir dirbo neblaivus; netinkamas darbo vietos įrengimas, t. y. UAB „Litsinga“ laiptų turėklai neturi vidurinės juostos, o laiptų medinė pakopa – 23 cm pločio, kai teisės aktuose numatyta ne mažiau 30 cm; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, t. y. UAB „Litsinga“ vadovas nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nenušalino neblaivaus L. V. nuo darbo.

56. Minėtas nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra dokumentas, kuris Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos prasme reiškia, jog buvo atlikta specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. Saugos ir sveikatos įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, numatyta įvykio darbe tyrimo procedūra ir ištirtas įvykis pripažintas mirtinu nelaimingu atsitikimu darbe.

57. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnis nustato nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Be to, Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje 1 dalies 3–5 punktuose nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvykę šiais atvejais: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraustajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku; 2) dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą); 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

58. Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnis nustato, kokiais atvejais nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

59. Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas sprendimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais procedūros nereglamentuoja, tik nustato bendrąsias taisykles. Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais.

60. Nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrinius klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais. Nuostatų 12 punkte nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe ar nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šių Nuostatų 7–11 punktuose nustatytų sąlygų. Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šių Nuostatų 7, 8, 10 ar 11 punktuose nustatytas sąlygas, tačiau įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių, nurodytų 13.1–13.6 papunkčiuose (Nuostatų 13 p.). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus Nuostatų 13.1 papunktis, kuriame nurodyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe esant tinkamoms, saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

61. Pagal Nuostatų 22 punktą nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą VSDFV teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Nuostatų 24 punktas numato, kad, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, kurie išvardyti 24.1–24.13 papunkčiuose: darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai; pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas); įsakymas dėl komandiruotės; įvykio schema; liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes; pažyma apie traumos sunkumą; dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra išvados dėl nukentėjusiojo neblaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų; teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų; darbo sąlygų higieninė charakteristika, darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai; Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada; atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada; kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

62. Aiškinant Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 6 dalį kartu su Nuostatų 22 ir 24 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo VSDFV teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgta į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais (Valstybinės darbo inspekcijos), priimtą sprendimą. Akto priedai ir kiti Nuostatų 24 punkte išvardyti dokumentai, tarp jų teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų (Nuostatų 24.9 p.), yra papildoma informacija, kurią priimdamas sprendimą turi vertinti VSDFV teritorinis skyrius. Taigi VSDFV teritorinis skyrius turi vertinti dokumentų visumą, o ne vadovautis vienu dokumentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1355/2014, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-525/2017).

63. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad vien 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 surašymas patvirtina, jog kompetentinga valstybės institucija ištyrusi L. V. mirties aplinkybes, nustatė, kad įvykis atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir dėl to turėtų būti pripažintas draudiminiu.

64. Kaip jau buvo minėta, nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka pateikta Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, pagal kurią nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Iš šios teisės normos matyti, kad lemiamą reikšmę, jog tam tikras nelaimingas atsitikimas būtų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, turi šio atsitikimo pripažinimas nelaimingu atsitikimu darbe, ištyrus jį tokiems įvykiams tirti nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nelaimingu įvykio darbe pripažinimas yra su šiuo įvykiu siejamų faktinių aplinkybių įvertinimo rezultatas. Toks įvertinimas administracine tvarka administruojančios institucijos (atsakovo) turi būti atliekamas pagal Nuostatų 22 ir 24 punktuose nustatytas faktinių duomenų ir dokumentų įvertinimo taisykles, o administracinio teismo patikrintas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtame administraciniame įvertinime prioritetinę, tačiau ne lemiamą, reikšmę turi nustatytos formos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, kuris turi būti įvertinamas kartu su kitais šiam tyrimui reikšmingais dokumentais, t. y. turi būti įvertintas kaip vienas iš pagrindinių dokumentų (įrodymų) kartu su kitais pridėtais ar papildomai gautais dokumentais (Nuostatų 24 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015). Dėl nurodytų priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad vien Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 surašymas patvirtina, jog įvykis būti pripažintas draudiminiu.

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo (nustatymo) ir Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų draudiminiam įvykiui pripažinti būtinų sąlygų visumos nustatymo specifiką, pagrindinę įrodomąją reikšmę nustatant tikrąsias šios teisės normos taikymo prasme reikšmingas 2015 m. kovo 6 d. įvykusio mirtino L. V. nukritimo nuo laiptų aplinkybes (tai, ar pareiškėjas šio atsitikimo metu vykdė arba nevykdė darbines funkcijas, ar įvykio dieną UAB „Litsinga“ darbo laikas buvo sutrumpintas viena valanda) turi bendrovės vadovo ir darbuotojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

66. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgdama į nutarties 6, 7, 8, 12, 13, 17, 21, 22 ir 25 punktuose nurodytas aplinkybes ir įvertinusi kiekvienos iš šalių minėtuose punktuose nurodytą 2015 m. kovo 6 d. nelaimingo atsitikimo aplinkybių vertinimą bei pirmosios instancijos teismo nustatytas įvykio aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu esant iš esmės tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir jį lėmė darbuotojo L. V. neblaivumas, kuris įvykio metu darbinių funkcijų nevykdė.

67. Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuoja, jog 2015 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą sąlygojo ne nukentėjusiojo L. V. darbdavio atsakingų darbuotojų veiksmai, bet paties nukentėjusio asmens neblaivumas, neatidumas, neatsargumas (b. l. 9–16). Aplinkybę, jog L. V. neblaivumas buvo viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių patvirtina ir 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01, todėl nėra pagrindo teigti, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys prieštarauja vienos kitoms (I t., b. l. 14–18). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame akte nurodytos priežastys – netinkamas darbo vietos įrengimas (UAB „Litsinga“ laiptų turėklai neturi vidurinės juostos, o laiptų medinė pakopa – 23 cm pločio, kai teisės aktuose numatyta ne mažiau 30 cm) ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (UAB „Litsinga“ vadovas nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nenušalino neblaivaus L. V. nuo darbo) – nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis (padariniais). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ne laiptų neatitikimas teisės aktų reikalavimas lėmė nukentėjusiojo pusiausvyros praradimą ir nukritimą nuo laiptų, o jo būsena esant apsvaigus nuo alkoholio. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. V. ant betoninių grindų nukrito ne pro laiptų turėklų šoną, o laiptakiu žemyn, kas sudaro pagrindą išvadai, jog laiptų turėklų vidurinės juostos nebuvimas nelaimingo atsitikimo priežastims ir pasekmėms tiesioginės įtakos neturėjo. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog UAB „Litsinga“ direktorius M. L. nurodė neblaiviam L. V. užrakinti duris, įjungti signalizaciją ir eiti namo, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad M. L. veiksmai tiesiogiai įtakojo atsiradusius padarinius (L. V. mirtiną nukritimą nuo laiptų). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, L. V. nevykdė šių darbdavio nurodymų, o įėjo į gamybines patalpas, laiptais užlipo į antrame aukšte esančias buitines patalpas ir tik po to (ne mažiau kaip po 4 valandų) įvyko nelaimingas atsitikimas.

68. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad vien tik netinkamai įrengta darbo vieta ir bendrovės direktoriaus veiksmai įtakojo nelaimingą atsitikimą. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai ginčijamais sprendimais 2015 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą atsisakė pripažinti draudiminiu įvykiu, kadangi minėtą nelaimingą atsitikimą darbe lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) (Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 str. 3 d.).

69. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su VSDFV Kauno skyriaus atstovo specialisto T. Š. 2015 m. balandžio 20 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 nepasirašymu, 2015 m. kovo 6 d. bendrovėje sutrumpintu darbo laiku, L. V. nelaimingo atsitikimo metu vykdytų darbinių funkcijų, procedūrinių pažeidimų, kurie padaryti priimant ginčijamus atsakovo ir trečiojo asmens sprendimus, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir papildomai jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

70. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

71. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuo prašo pridėti prie bylos, t. y. UAB „Baltateksas“ 2015 m. birželio 4 d. raštą Nr. 13-15 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. kovo 9 d. specialisto išvadą Nr. M257/15(02).

72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja per pakankamai ilgą šios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (2 metai) turėjo objektyvias galimybes pateikti teismui visus, jos manymu, nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus, atsisako tirti šiuos dokumentus kaip įrodymus nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė