ffbb1f43-8bce-4434-aaa5-e80f73b50afa · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas V

Nr.1A - 383 - 383/2010 Proceso numeris:61-1-296-09 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.                                 (S)

Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėjas D. Kantaravičius

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 31 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos

pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai

Tamkutonienei,  dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam D. P. , gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nuteistojo G. M. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. P. ir

G. M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d.,

138 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 138 str. 1 d.), ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, jam paskiriant įpareigojimus: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir 2) per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Išaiškinta G. M. , kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus;

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d.,

138 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 138 str. 1 d.), ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, jam paskiriant įpareigojimus: 1) nuo

22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir 2) per 1 metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Išaiškinta D. P. , kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus;

Nukentėjusio J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, solidariai iš G. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti;

Nukentėjusio J. S. civilinis ieškinys dalyje dėl 1400 Lt turtinei žalai atlyginti atmestas;

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm.k. 191351679, Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) , AB banke

„Hansabankas“, civilinis ieškinys patenkintas visiškai, solidariai iš G. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir

D. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 1342,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus);  ir

   n u s t a t ė :

G. M. ir D. P. nuteisti už tai, kad jie 2009-03-29 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu bendrininkų grupėje, viršindami būtinosios ginties ribas, bendrai tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius J.

S. į galvÄ , nugarÄ , deÅ¡inį Å¡onÄ ir kairę kojÄ , kuo padarė nukentėjusiajam J. S. lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , odos nubrozdinimus

kairiame smilkinyje, deÅ¡iniame Å¡one, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairėje čiurnoje, kairės čiurnos sÄ nario, nugaros ir veido sumuÅ¡imus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

             Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendį ir jį išteisinti, panaikinti J. S. ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinius ieškinius.   Skunde nurodoma, jog  apylinkės teismo nuosprendis neatitinka byloje surinktų ir įrodytų faktinių aplinkybių. Teisiamajame posėdyje nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies. Byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis darytina išvada, kad nuteistieji galėjo J. S. suduoti daugiau nei po du smūgius, tačiau teismų ir bausmių skyrimo praktikoje nėra nurodyta, kiek daugiausiai galima suduoti smūgių žmogui besiginant, neperžengiant būtinosios ginties ribų. Be to, teismas nepriėmė J.

S. pateikto rašytinio įrodymo, kuriame buvo medicinos eksperto išvada, jog

jis buvo sumuštas posūnio. Net vertinant, jog nuteistieji sudavė J. S. apie 7 smūgius, nereiškia, kad jie viršijo būtinosios

ginties ribas.  Apelianto nuomone, J. S. prarado sÄ monę ne po pirmų smÅ«gių ir galėjo bet kuriuo metu panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ .  Dėl to,

norėdami apsiginti, jie galėjo suduoti ir daugiau smūgių.  Iš byloje surinktų objektyvių įrodymų matyti,

kad J. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau teismas nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis nusižengė BK 28 str. 3 d., kurioje kalbama apie nužudymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis neveikė tyčia, bÅ«tinosios ginties padariniai J. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl teismo motyvai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.  BÅ«tinosios ginties ribos peržengtos nebuvo. Â

         Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 kovo 8 d. nuosprendį ir jį išteisinti, panaikinti J.

S. ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinius ieÅ¡kinius. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis neatitinka byloje surinktų ir įrodytų faktinių aplinkybių. Teisiamajame posėdyje nuteistasis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies.  Nurodo, jog J. S. mušė, nes Å¡is turėjo kiÅ¡enėje pistoletÄ ir nuteistieji bijojo, kad jis nepanaudotų ginklo prieÅ¡ juos. Be to, J. S. tÄ vakarÄ buvo neblaivus, tai įrodo liudytojų parodymai. BÅ«damas neblaivus ir besitraukdamas ginklÄ iÅ¡ kiÅ¡enės, J. S. pažeidė ginklo laikymo ir naudojimo taisykles ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir kėsinosi į jų gyvybes.   Byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis darytina iÅ¡vada, kad nuteistieji galėjo J. S. suduoti daugiau nei po du smÅ«gius, tačiau teismų ir bausmių skyrimo praktikoje nėra nurodyta, kiek daugiausiai galima suduoti smÅ«gių žmogui besiginant, neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų. Nuteistasis nepamena, kad jie bÅ«tų sudavę daugiau nei du smÅ«gius. Be to, teismas nepriėmė J. S. pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, kuriame buvo medicinos eksperto iÅ¡vada, jog jis buvo sumuÅ¡tas posÅ«nio. Net vertinant, jog nuteistieji sudavė J. S. apie 7 smÅ«gius, nereiÅ¡kia, kad jie virÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribas. Apelianto nuomone, J. S. prarado sÄ monę ne po pirmų smÅ«gių ir galėjo bet kuriuo metu panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Dėl to, norėdami apsiginti, jie galėjo suduoti ir daugiau smÅ«gių. IÅ¡ byloje surinktų objektyvių įrodymų matyti, kad J. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau teismas nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis nusižengė BK 28 str. 3 d., kurioje kalbama apie nužudymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis neveikė tyčia, bÅ«tinosios ginties padariniai J. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl teismo motyvai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. BÅ«tinosios ginties ribos peržengtos nebuvo.Â

Teismo posėdyje nuteistasis D.

P. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo G. M. gynėjas advokatas prašė nuteistojo skundÄ tenkinti,  prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų D. P. ir G. M. apeliaciniai skundai atmestini.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Apeliantai nepagrįstai skunduose teigia, kad  apylinkės teismo nuosprendis neatitinka byloje surinktų ir įrodytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, iÅ¡tirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai D. P. ir G. M. pripažino kaltais, padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

          Nors nuteistieji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, jų kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų

visuma. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog tai, kad D. P. ir G. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138

str. 1d., tai yra, kad G. M. ir D. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam J. S. sudavė smūgius, byloje ginčo nekyla, tai patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek nukentėjęs, tiek ir dalis apklaustų liudytojų.

           Skunduose nepagrįstai teigiama, kad būtinosios ginties ribos peržengtos nebuvo. Nors kaltinamieji pripažino tyčia sudavę tik po 2 smūgius, tačiau šie jų parodymai neatitinka nukentėjusio, liudytojų bei teismo medicinos specialisto išvados, kurioje objektyviai buvo konstatuoti net 7 trauminiai poveikiai (b. l. 39-40). Teismas teisingai nustatė, jog gynybos pobūdis aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes nukentėjęs patyrė net 7 smūgius ir tiek smūgių toje situacijoje nebuvo būtina suduoti. Patys kaltinamieji apklausų metu pripažino, kad jau po pirmo smūgio J. S. pargriuvo ant žemės, todėl jo kėsinimas nebuvo toks pavojingas, kad kiltų būtinybė suduoti jam 7 smūgius, ir todėl jau po pirmojo smūgio išnyko būtinumas rankomis ir kojomis suduoti daugiau smūgių. Tokiu būdu būtinosios ginties ribų peržengimas inkriminuotas pagrįstai.

           BÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas nustato BK 28 straipsnis. BÅ«tinoji gintis yra tada, kai baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančia veika baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms žala padaroma ginant save ar kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. BÅ«tinosios ginties atveju pavojingas kėsinimasis turi bÅ«ti realus (egzistuojantis objektyviai) ir akivaizdus (pradėtas ar tiesiogiai gresiantis). Reikalavimus gynybai nulemia kėsinimosi pobÅ«dis. Be to, gynyba turi atitikti Å¡iuos požymius: ginantis žala gali bÅ«ti padaryta tik besikėsinančiam asmeniui, ji padaroma atremiant pavojingÄ kėsinimÄ si, ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. P. ir G. M. veiksmai neatitinka bÅ«tinosios ginties sÄ lygų yra teisinga. Teismas nustatė, jog įvykio metu J. S. turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kaltinamųjų parodymų versija, jog jie J. S. sudavė smÅ«gius tik pamatę, kaip Å¡is iÅ¡ kiÅ¡enės traukia ginklÄ , liko nepaneigta. IÅ¡ savo motinų žinodami apie joms grasinimus pistoletu, kaltinamieji pagrįstai bijojo bÅ«ti patys paÅ¡auti, todėl nelaukdami, kol ginklas bus iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡trauktas, sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam ir tokiu bÅ«du kėsinimÄ si į jų sveikatÄ ar gyvybę teisėtai atrėmė. Teismas pagrįstai nusprendė, kad gynybos pobÅ«dis aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, nes nukentėjęs patyrė net 7

smūgius ir tiek smūgių toje situacijoje nebuvo būtina suduoti. Iš BK 28 straipsnio matyti, kad asmuo,

gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo nusikalstamo kėsinimosi, privalo elgtis taip, kad dėl gynybos besikėsinančiajam nebÅ«tų padaryta aiÅ¡kiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos pasikėsinta. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nereikalaujama, kad besiginantis asmuo veiktų taip, kad gynybos priemonės ir gynybos intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pavojingumÄ . IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ gynyba turi bÅ«ti proporcinga kėsinimosi pavojingumui. Paprastai teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį iÅ¡nyksta kartu su kėsinimosi pabaiga, tam tikrais atvejais, priklausomai nuo aplinkybių, besiginančiajam Å¡is pabaigos momentas gali nebÅ«ti aiÅ¡kus. Jeigu besiginantysis dar kurį laikÄ tęsia savo veiksmus, pagrįstai laikydamas juos gynybai bÅ«tinais, jie lieka teisėti, nes teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį dar negali bÅ«ti laikoma iÅ¡nykusia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212 / 2009). Todėl, kad patys kaltinamieji apklausų metu pripažino, kad jau po pirmo smÅ«gio J.

S. pargriuvo ant žemės, jau po pirmojo smūgio išnyko būtinumas rankomis ir kojomis suduoti daugiau smūgių, teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamieji būtinosios ginties ribas peržengė.

Atmestini apeliacinių skundų argumentai dėl nepagrįstai tenkintų civilinių ieÅ¡kinių. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimas teisme buvo iÅ¡samiai apsvarstytas, teismas vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis turtinės ir neturtinės žalos bei jos dydžio nustatymÄ , nepadarydamas esminių BPK pažeidimų, atsižvelgė ir į nukentėjusiojo elgesį konflikto metu, ir į visus kitus įstatyme nustatytus kriterijus.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma D. P. ir G. M. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtino, civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai.

 Visi apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistųjų D.

P. ir G.

M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                        Valdas   Vitunskas

        Teisėjai                                                                        ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                  Â

                                                                                                           Â

                                                                                                             Gytis   Večerskas