ffbabc86-ff7f-415c-86d3-e97a91ce9c50 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1569-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04071-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.1.11.4; 3.4.5.11; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. F. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis G.

B.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas S. F. pateikė teismui skundÄ dėl antstolio veiksmų, kuriame praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio G. B. 2018 m. sausio 16 d. priimtuose procesiniuose dokumentuose Nr. 0040/18/001170-JJ, Nr. 0040/18/001170-JJ1, Nr. 0040/18/001170-JJ2 nurodytus procesinius veiksmus.  II.             Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui S. F. 10 (deÅ¡imties) kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, tačiau tokių duomenų pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, tiesiogiai reikÅ¡mingų sprendžiant procesinį praÅ¡ymÄ dėl vykdymo stabdymo, t. y. nepridėjo skundžiamų antstolio patvarkymų. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas S. F. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad:

Nutartis akivaizdžiai neteisinga, pažeidžia bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ir Protokolų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatose įtvirtintas prigimtines teises ir laisves bei teisėtus interesus, Europos Socialinės chartijos nuostatas. Procesinių dokumentų esmė yra akivaizdi, faktiniai duomenys yra nurodyti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Atkreipė dėmesį, kad analogiÅ¡ka nutartis priimta 2017 m. kovo 23 d. pagal pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 21 d. skunde pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl antstolio G.

B. veiksmų, atliktų 2017 m. vasario 15 d. procesinių dokumentų pagrindu tos pačios teisėjos J. E. civilinėje byloje Nr. e2-38761-816/2015. Teisėja nesilaikė teismui nustatyto veiklos tikslo (CPK 2 straipsnis), priėmė formaliÄ nutartį, ignoruodama faktinius duomenis. Teigia, kad ji privalėjo susipažinti su nurodyta byla ir bylos faktiniais duomenimis. Pasak apelianto, jis nuo žyminio mokesčio privalo bÅ«ti atleistas, kaip socialiai pažeidžiamos grupės asmuo. Be to, įrodymus, t. y. skundžiamus patvarkymus, privalo pateikti antstolis kartu su vykdomÄ ja byla, kadangi gavęs skundÄ antstolis jų nepanaikino.

  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kolegijos sudarymo Apeliantas S. F. praÅ¡o sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ ir atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį - atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirÄ jį skundÄ nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, Civilinių bylų pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ . Nutartimi perduoti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylÄ nagrinėjantis teisėjas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenurodė jokių praÅ¡ymo dėl kolegijos sudarymo bei atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka motyvų.

Pažymėtina, kad apeliantas savo nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus yra iÅ¡dėstęs atskirajame skunde, ir nėra pagrindo spręsti, kad jie negalėtų bÅ«ti iÅ¡tirti raÅ¡ytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų pirmininkė 2018 m. kovo 14 d. nutartimi S. F. atskirÄ jį skundÄ paskyrė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka vienam apeliacinės instancijos teismo teisėjui. Atskirajame skunde keliamas klausimas nelaikytinas sudėtingu, todėl perduoti jį nagrinėti trijų teisėjų kolegijai netikslinga.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apelianto praÅ¡ymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir trijų teisėjų kolegijos sudarymo atmetami. Dėl atskirojo skundo argumentų Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Visgi teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju - laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti procesinio dokumento trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto dokumento. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas teismui pateikė skundo dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kopijÄ (antrÄ egzempliorių).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjui nustatė terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nutartyje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ , taip pat nepridėjo skundžiamų antstolio patvarkymų. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per Å¡io kodekso 512 straipsnyje nustatytÄ terminÄ . Jeigu skundÄ teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundÄ bÅ«tų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vienÄ egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas iÅ¡ praÅ¡ymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamų reikalavimų, yra žyminio mokesčio sumokėjimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo (2016 m. lapkričio 8 d. Nr. XII-2751) 8 straipsniu buvo pakeistas CPK 80 straipsnis ir išdėstytas nauja redakcija, kuriame, be kita ko, CPK 80 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ši nuostata taikytina prašymams, paduodamiems nuo 2017 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo 95 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , apelianto argumentai, susiję su analogiÅ¡ko praÅ¡ymo nagrinėjimu pagal jo 2017 m. kovo 21 d. skundÄ , nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį laikyti neteisėta. Apeliantas taip pat nepagrindė atskirojo skundo teiginio, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens praÅ¡ymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas; prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Taigi, įstatymas aiÅ¡kiai nustato, kad teismas atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali tik esant asmens praÅ¡ymui. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nebuvo suformulavęs praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nebuvo nurodęs aplinkybių, susijusių su turtine padėtimi, ir nebuvo pridėjęs tai patvirtinančių įrodymų (ar įrodymų, patvirtinančių, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis atleistas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su įrodymų (patvarkymų) pateikimu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas prie skundo nebuvo pridėjęs jokių dokumentų; skunde nurodė, kad „visus kitus bÅ«tinus procesinius dokumentus gausite įstatymų nustatyta tvarka“.Atskirajame skunde apeliantas iÅ¡ esmės teigia, kad teismas savo iniciatyva turėjo susipažinti su pareiÅ¡kėjo nurodyta byla; taip pat nurodo, jog vykdomÄ jÄ bylÄ teismui privalo pateikti pats antstolis.Pasisakydamas dėl Å¡ių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekviename procesiniame dokumente iÅ¡dėstytas aplinkybes, visų pirma, turi pagrįsti pats dokumentÄ teikiantis asmuo (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas, 2 dalis).

Negalint gauti reikiamų dokumentų, įstatymas numato teisę praÅ¡yti teismo juos iÅ¡reikalauti. Tačiau Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjas nebuvo nurodęs, kad skundžiamų patvarkymų kopijų jis neturi ir negali pateikti, taip pat neprašė jų iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolio. Kadangi pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui tiesiogiai pateikė tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. y. ne nagrinėjimui iÅ¡ esmės), atskirajame skunde nurodytos CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios antstolio pareigÄ netenkinus skundo, jį su patvarkymu bei vykdomÄ ja byla persiųsti teismui, neaktualios.

Teismo teisė savo iniciatyva reikalauti įrodymų nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka jokiu bÅ«du nepaÅ¡alina pareiÅ¡kėjo pareigos pagrįsti savo procesinį dokumentÄ . Kaip minėta, Å¡iuo atveju apeliantas nebuvo nurodęs, kad negali pateikti (neturi) skundžiamų patvarkymų, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartimi, kuria nustatytas terminas juos pateikti (kartu paÅ¡alinant ir kitus praÅ¡ymo trÅ«kumus), buvo pažeistos civilinio proceso įstatymų nuostatos ar pareiÅ¡kėjo teisės.  Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apeliantas atskirajame skunde taip pat praÅ¡o praneÅ¡ti prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo J.

E. įstatymais nustatytų įgaliojimų virÅ¡ijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo ir kt. (BK 30 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis, 182 straipsnio 1, 2, 5 punktai, 228 straipsnio 1 dalis, 229 straipsnis, 294 straipsnio 1, 2 dalis), Å¡iurkÅ¡taus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, teismo autoriteto psžeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2018 m. vasario 15 d. skundÄ ir priėmus 2018 m. vasario 21 d. formaliÄ nutartį; teigia, kad bÅ«tina atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo praÅ¡ymo tenkinimui, atmeta šį praÅ¡ymÄ , kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡ymas teikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylos iÅ¡kėlimui skirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo pirmininkams; jis nėra susijęs su skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo nesprendžia. 15.             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir jų trÅ«kumų Å¡alinimo klausimus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).16.

Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naujÄ terminÄ (CPK 115 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti pareiÅ¡kėjui S. F. 20 (dvideÅ¡imties) kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos paÅ¡alinti trÅ«kumus, nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje.

Teisėja                                                                                                               Jadvyga Mardosevič