ffbabc58-47c1-433f-9841-9486fc46f044 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-316-1078/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01443-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Julijai Tiukšai,

dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui R. N.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1606-2019 panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1606-2019 (toliau – Nutarimas) R. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. sausio 1 d. apie 14.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,90 promilės neblaivumo laipsnis, Å¡iais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ . Jam paskirta administracinė nuobauda – 350 Eurų bauda, administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones atėmimas) 13 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teismui R. N. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o nutarimÄ administracinėje nusižengimo byloje panaikinti, o administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nurodė, kad „pažeidimo esmė“ yra neteisingai užpildyta tiek policijos pareigÅ«no 2019 m. sausio 1 d. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 39-ANR_P-3-2019, tiek skundžiamame nutarime, kadangi tai neatitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijos. Nutarime ir protokole yra nurodyti tik skaičiai 0,90, tačiau kÄ Å¡ie skaičiai reiÅ¡kia, nėra atskleista.

Be to, protokole ir nutarime atsiranda teisės normos dispozicijoje nevartojama sÄ voka „girtumas“. R. N. taip pat nurodė, kad protokole ir nutarime yra nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punktÄ , tačiau nėra detalizuojama, kuri konkrečiai iÅ¡ KET 14 punkte nurodytų sÄ lygų buvo pažeista ir taikoma. Be to, nėra nurodyta, kokį automobilį konkrečiai vairavo R. N., dėl to negalima konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas vairuojant transporto priemonę.

Taip pat R. N. skunde nurodo, kad nutarimas buvo priimtas pareigÅ«nui nagrinėjant bylÄ , kai jis nežinojo visų aplinkybių, nebuvo įvertinti liudininkės D. K. paaiÅ¡kinimai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad 2019 m. sausio 1 d. naktį Å¡ventė su Å¡eima, dienÄ apie 13.00 val. jo dukra D. K. paprašė, kad jÄ nuvežtų į (duomenys neskelbtini)., kadangi ryte jautėsi gerai, pagal savijautÄ manė, kad alkoholio koncentracija jo organizme nevirÅ¡ija leistinos normos. Pakeliui jo duktė D. K. iÅ¡ parduotuvės nupirko dvi skardines alaus, vienÄ nealkoholinio alaus skardinę jam, o antrÄ alkoholinio alaus skardinę sau.

Vėliau, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, jie patikrinę alkoholio detektoriumi pasakė, kad automobilio salone galimai yra alkoholio garų ir liepė sėdėti automobilyje ir laukti. Laukiant policijos pareigÅ«nų jam jo dukra D. K. padavė atsigerti per klaidÄ vietoje nealkoholinio alaus - alkoholinio alaus, jis jo atsigėrė, po to dar atsigėrė mineralinio vandens ir laukė toliau. Atėjęs pareigÅ«nas nusivedė jį prie tarnybinio automobilio ir davė pÅ«sti į alkotesterį.

Alkotesterio parodymai nurodė 0,9, tokie rodmenys jį nustebino. Stovint lauke jis kažkÄ pasirašė, neprisimena kÄ , tačiau prisiminė, kad policijos pareigÅ«nas rekomendavo gailėtis, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta griežtesnės nuobaudos. Jam buvo įteiktos protokolo ir sprendimo nuÅ¡alinti nuo transporto priemonių vairavimo kopijos. R. N. nurodė, kad jam buvo kilusi mintis važiuoti atlikti kraujo tyrimÄ , tačiau jis to nepadarė, nes suprato, kad per klaidÄ jo dukra jam padavė atsigerti ne nealkoholinio alaus, o bÅ«tent alkoholinio alaus.

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su R. N. skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK KPV AVS vyresnysis specialistas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris buvo pagrįstas visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog R. N. apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pateikti praÅ¡ymÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo tiek žodine tvarka, tiek elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, tiek raÅ¡tiÅ¡kai, tačiau R. N. tokio praÅ¡ymo institucijai nagrinėjančiai bylÄ nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Priimant sprendimÄ buvo vadovautasi byloje surinktais ir vertinimui pateiktais įrodymais. Atsilipime į skundÄ nurodyta, kad R. N. administracinio nusižengimo skiltyje asmens pasiaiÅ¡kinimas buvo nurodyta, kad jis gailisi ir tai buvo įvertinta kaip jo prisipažinimas dėl inkriminuojamo nusižengimo. Atsiliepime taip pat pažymima, jog R. N. dukters D. K. paaiÅ¡kinimas turėtų bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai.

Prie R. N. skundo buvo pridėtas jo dukros D. K. paaiÅ¡kinimas, jame nurodyta, kad ji kartu su savo sÅ«numi ir R. N. apie 14.00 val. iÅ¡važiavo su tėvo vairuojamu automobiliu VOLVO V60, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pakeliui ji parduotuvėje nupirko vienÄ nealkoholinio alaus skardinę savo tėvui ir vienÄ alkoholinio alaus skardinę sau. Netoli kelionės tikslo juos sustabdė policija ir įkišę į automobilio vidų prietaisÄ liepė tėvui į jį papÅ«sti. Po to liepė palaukti ir papÅ«sti į alkotesterį, kad matavimai bÅ«tų tikslÅ«s. PareigÅ«nui pasiÅ¡alinus, ji per klaidÄ paėmė alkoholinio alaus skardinę manydama, jog tai nealkoholinio alaus skardinė, ir padavė tėvui, kuris jÄ iÅ¡gėrė. Grįžus policijos pareigÅ«nui, pastarasis iÅ¡sivedė tėvÄ pÅ«sti į alkotesterį. Grįžęs tėvas jai pranešė, kad jis „pripÅ«tė“. Po to ji suprato, kad per klaidÄ iÅ¡ streso tėvui padavė alkoholinio alaus skardinę. Taip pat prie skundo buvo pridėtos nuotraukos, kuriose matomos alkoholinio alaus ir nealkoholinio alaus skardinės.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas R. N. nurodė, kad palaiko savo skundÄ skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Nurodė, kad iÅ¡ vakaro buvo vartojęs alkoholio, iÅ¡gėrė 4 taureles brendžio, nuėjo miegoti apie 2 val. nakties. KitÄ dienÄ jautėsi gerai, todėl nusprendė vairuoti automobilį ir kartu su dukra D. K. važiavo (duomenys neskelbtini) g. Juos sustabdė policijos pareigÅ«nas, patikrino alkoholio detektoriumi, kuris parodė, jog salone yra alkoholio garų, ir paliko jį (R. N.) automobilyje. Jis (R. N.) užsinorėjo gerti, todėl jo dukra jam padavė, kaip jis ir jo dukra manė, nealkoholinio alaus skardinę, bet kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – tai buvo alkoholinis alus. Jis iÅ¡gėrė visÄ skardinę, kaip manė, nealkoholinio alaus, dar atsigėrė vandens ir nieko blogo neįtardamas nuėjo prie policijos tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo alkotesteriu. Jam alkotesterio rodmenys pasirodė keisti. Vėliau dukra pastebėjo, jog jam per klaidÄ padavė alkoholinio alaus skardinę, tada jis suprato, kad nebėra prasmės važiuoti priduoti kraujo į RPLC. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi jam dukra tuo metu dar nebuvo atsiuntusi raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo dėl aplinkybių, o be jo, t. y. be tokio įrodymo, jis nenorėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. R. N. nurodė, kad jo dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, iÅ¡ Lietuvos į Jungtinę Karalystę iÅ¡vyko sausio 5 d.

Teismo posėdžio metu apklaustas P. R., nurodė, kad jis dirbo policijos pareigÅ«nu, kai buvo sustabdytas pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis, tai buvo 2019 m. sausio 1 d. Jo kolega alkoholio detektoriumi patikrino vairuotojÄ , detektorius parodė, kad vairuotojo iÅ¡kvėptame ore yra alkoholio garų, todėl vairuotojas buvo nuvestas prie policijos tarnybinio automobilio patikrinti sertifikuotu alkotesteriu. Buvo nustatytas girtumas ir suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kiek pamena, vairuotojas pripažino, kad iÅ¡ vakaro Å¡ventė, ryte gerai jautėsi ir negalvojo, kad gali pripÅ«sti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, jog po to, kai vairuotojas buvo patikrintas alkoholio detektoriumi, jis nebuvo paliktas vienas automobilyje. Jo kolega tikrino greitu patikrinimu vairuotojÄ , tada pakvietė jį, o jis su vairuotoju nuėjo prie tarnybinio automobilio. IÅ¡ savo darbo praktikos (jis policijoje dirbo 11 metų), gali paaiÅ¡kinti, kad vairuotojas, kai yra manymas, kad vairuoja neblaivus, niekada nelieka vienas automobilyje be policijos pareigÅ«no priežiÅ«ros. PareiÅ¡kėjas tikrai negalėjo bÅ«ti paliktas vienas automobilyje 10 ar 15 minučių, kai buvo patikrintas alkoholio detektoriumi.

Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. R. nurodė, kad naujų metų sausio 1 d. buvo vykdoma prevencinė priemonė blaivumo patikrinimas. (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdytas pareiškėjo automobilis, vairuotojas buvo tikrinamas pirmiausia alkoholio detektoriumi, kuris parodė, kad asmuo galimai vartojęs alkoholį, todėl po to vairuotojas prie tarnybinio automobilio buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė 0,9 promilės, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vairuotojas su nusižengimu sutiko. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog tikrinant asmenį detektoriumi, asmuo turi į jį stipriai pūsti, nes kitaip detektorius nesuveikia. Patikrinus R. N. detektoriumi, jis iškart buvo nusivestas prie tarnybinio automobilio ir tikrinamas alkotesteriu. R. N. po jo patikrinimo detektoriumi vienas automobilyje tikrai nebuvo paliktas 10-15 min. Po patikrinimo detektoriumi nereikia laukti 15 min., kad būtų tikrinama alkotesteriu, tokia pertrauka daroma, jei asmuo su alkotesterio parodymais nesutinka. Šiuo atveju nebuvo jokios prasmės laukti iki tikrinimo alkotesteriu, nes detektorius jokių promilių nerodo. Kai R. N. jau priėjo prie tarnybinio automobilio, tai nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K., nurodė, jog ji yra pareiÅ¡kėjo R. N. dukra. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog ji su tėčiu ir savo vaiku važiavo automobiliu, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie patikrino jos tėčio blaivumÄ kažkokiu prietaisu ir nurodė likti sėdėti automobilyje. Jie automobilyje turėjo alaus – vienÄ alkoholinio alaus skardinę, o kitÄ â€“ nealkoholinio. Jos tėtis norėjo atsigerti, o ji jam per klaidÄ padavė alkoholinio alaus skardinę. Tada prie jų priėjo policijos pareigÅ«nai, pasikvietė jos tėtį prie savo maÅ¡inos, o grįžęs tėtis pasakė, kad pripÅ«tė ir kad reikės suraÅ¡yti protokolÄ . Vėliau jos tėtis paprašė paraÅ¡yti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kada paprašė, nepamena, bet ji tuo metu jau buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos, o iÅ¡ Lietuvos ji iÅ¡vyko sausio 5 d.

Skundas atmestinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2254) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

Pats R. N. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, teigdamas, jog nėra aiÅ¡ku, koks buvo jo blaivumas ar neblaivumas, kai jis vairavo automobilį, nes alkotesteriu buvo patikrintas ne iÅ¡kart po to, kai vairavo automobilį, o tik po kurio laiko, per kurį jis spėjo per klaidÄ iÅ¡gerti alkoholinio alaus skardinę. Tokius pareiÅ¡kėjo teiginius paneigė byloje apklausti liudytojai policijos pareigÅ«nai P. R. ir A. R., kurie kategoriÅ¡kai tvirtino, jog po to, kai R. N. buvo patikrintas alkoholio detektoriumi, jis neturėjo jokios galimybės iÅ¡gerti per klaidÄ alkoholinio alaus, nes visada buvo matomas policijos pareigÅ«nų ir iÅ¡kart po patikrinimo nuvestas į policijos tarnybinį automobilį patikrinti girtumÄ alkotesteriu. Teismas pažymi, jog Policijos pareigÅ«nai A. R. ir P. R. (kuris Å¡iuo metu policijoje nebedirba) įvykio dienÄ Ä¯vykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryÅ¡iais, tiek A. R., tiek P. R. apklausti teismo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl pagrindo teigti, jog Å¡ių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo įvykių versijÄ , jog po to, kai jis buvo patikrintas alkoholio detektoriumi, jis per klaidÄ iÅ¡gėrė alkoholinio alaus, patvirtino liudytoja D. K., tačiau pažymėtina, jog ji yra kaltinamojo dukra, todėl tokie jos parodymai, įvertinus tai, kad jie prieÅ¡tarauja bylos baigtimi nesuinteresuotų policijos pareigÅ«nų parodymams, laikytini siekiu padėti tėvui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ nusižengimÄ , juo labiau, kad raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykio aplinkybių R. N. liudytojos D. K. paprašė paraÅ¡yti ne iÅ¡kart po to, kai neva pastebėjo, kad per apsirikimÄ iÅ¡gėrė alkoholinio alaus, o tik po kurio laiko – kaip liudytoja nurodė, tai jau buvo po 2019 m. sausio 5 d.

Byloje surinktų įrodymų (alkotesterio kvito, administracinio nusižengimo protokolo, kuriame pats R. N. parašė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, kitos bylos medžiagos) ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad R. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ , tinkamai įvertinus nusižengimo pobÅ«dį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas sprendžia, kad paskirta administracinio poveikio priemonė bei nuobauda nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nutarimÄ nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. skundas atmestinas.

Kartu teismas pažymi, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime esantys techniniai trÅ«kumai, kuriuos skunde įvardija pareiÅ¡kėjas (prie skaičių 0,9 nėra nurodoma žodžio „promilės“, vartojama sÄ voka „girtumas“, nutarime nenurodoma, kokį automobilį vairavo pareiÅ¡kėjas), netrukdo nustatyti, koks konkretus nusižengimas pareiÅ¡kėjui buvo inkriminuotas ir už kokį konkretų nusižengimÄ jis buvo nubaustas, juo labiau, kad pats pareiÅ¡kėjas teisme nurodė, kad jam yra aiÅ¡ku, dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokie nurodyti techniniai trÅ«kumai nėra laikytini esminiais, jie, akivaizdu, nesutrukdė pareiÅ¡kėjui gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. skundo ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-1606-2019.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė