ffbaa25a-44e0-4ed2-b735-ae2f71f4f03e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1221-608/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25794-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieškovams V. D. ir D. D., ieškovų atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, atsakovės atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, tretiesiems asmenims atsakovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Č.

K. ir I. K., vertėjai Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. D. ir D. D. ieÅ¡kinį atsakovei L. Å ., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Č. K., I. K., B. B. ir T. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovai V. D. ir D. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o nustatyti rÅ«sio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, naudojimosi tvarkÄ : butui Nr. 1 – 8,22 kv. m. rÅ«sio Å¡iomis patalpomis – Nr. 1 (6,11 kv.m.), 6 ir 13 patalpomis; butui Nr. 2 – 8,05 kv. m. rÅ«sio Å¡iomis patalpomis – Nr. 2 (5,71 kv. m.), 1 (2,34 kv.m.) patalpomis; butui Nr. 3 – 8,15 kv. m. rÅ«sio Å¡iomis patalpomis – Nr. 7,8,9,10 patalpomis; butui Nr. 4 – 13,56 kv. m. rÅ«sio Å¡iomis patalpomis – Nr. 3 (9,01 kv. m.), 11, 12 patalpomis; butui Nr. 5 – 11,21 kv. m. rÅ«sio Å¡iomis patalpomis – Nr. 2 (11,21 kv. m.) patalpa; butui Nr. 6 – 16,26 kv. m. rÅ«sio Å¡iomis patalpomis – Nr. 4 ir 3 (0,75 kv. m.) patalpomis.

IeÅ¡kovai nurodo, kad jie 2017 m. sausio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94/546 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisę į rÅ«sį, kuris laikomas bendrÄ ja daline visų daugiabučio namo savininkų nuosavybe. MinėtÄ aplinkybę grindžia valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u.

Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 6 gyvenamosios paskirties patalpos – patalpa Nr. 1 priklauso B. B. ir T. A. daline asmenine teise (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpa Nr. 2 priklauso Atsakovei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpos Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o minėtoji patalpa Nr. 6 priklauso ieškovams. Pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra rūsio patalpos, kurios valstybės įmonėje „Registrų centras“ kaip savarankiškas objektas nėra įregistruotos, taigi, tokios rūsio patalpos tuo pačiu nėra įregistruotos ir kaip patalpų – butų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai.

Valstybės įmonės „Registro centras“ iÅ¡raÅ¡uose yra numatyta, kad rÅ«sys nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams ir atsakovei, tačiau rÅ«sio patalpų konkrečios dalys vieÅ¡ajame registre nėra nurodytos. Nepaisant to, kad kitiems gyvenamojo namo bÅ«tų savininkams nuosavybės teisė į rÅ«sį nėra registruota, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto departamentas ieÅ¡kovams pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovų teiktÄ paklausimÄ dėl nuosavybės teisių į rÅ«sio patalpas, kuriame buvo nurodyta, kad „pagal Registro centro pateiktÄ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų eksplikacijÄ , patalpų, pažymėtų pastato plane indeksais nuo R-1 iki R-14, paskirtis yra rÅ«sio ir jų naudojimo bÅ«das – sandėliai; namo (duomenys neskelbtini) pusrÅ«syje esančios sandėlių patalpos priklauso Å¡io daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.

Vadovaujantis nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės atsakymu, rūsio patalpų planu bei pastatų vidaus plotų eksplikacija, matyti, kad rūsio patalpos yra suskirstytos į atskiras patalpas, kurios yra atitinkamai pažymėtos tiek plane, tiek eksplikacijoje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad atskiros rūsio patalpos nėra priskirstos konkrečiam pastate esančiam butui, rūsio patalpų atžvilgiu nėra nustatyta jų naudojimosi tvarka, patalpos nėra atskirtos, nėra suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei, gyvenantys Č. K. ir I. K. ieÅ¡kovams naudotis rÅ«sio patalpomis apskritai neleidžia – Č. K. yra užrakinęs bendrÄ ja nuosavybės teise valdomas patalpas ir ieÅ¡kovams ten patekti draudžia. Tarp ieÅ¡kovų ir Č. K. ne kartÄ buvo kilęs ginčas, kviesti policijos pareigÅ«nai, Č. K. buvo du kartus baustas administracine tvarka už savavaldžiavimÄ . Dėl rÅ«sio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo buvo inicijuojamas gyvenamojo namo buto savininkų susirinkimas, tačiau atsakovei priklausančiose patalpose gyvenantis Č.

K. nustatyti naudojimosi tvarkÄ rÅ«sio patalpų atžvilgiu nesutinka – Å¡is savavaliÅ¡kai naudojasi rÅ«sio patalpomis savo nuožiÅ«ra, pažeidžiant ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir kitų bendrasavininkų teisėtus interesus. Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad ieÅ¡kovai butÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo nuosavybėn be rÅ«sio, todėl nėra ginčo patalpų bendraturčiai ir neturi teisės reikalauti naudojimosi minėtu turtu tvarkos nustatymo. IeÅ¡kinys atmetamas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovai V. D. ir D. D., taip pat atsakovė L. Š. yra butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkai: ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6-7; 9; tomas 1). Butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso B.

B. ir T. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise (e.b.l. 8, tomas 1), butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise (e.b.l. 10-13, tomas 1). Pastate – gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), yra rÅ«sio patalpos, kurios nekilnojamojo turto registre neįregistruotos kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas. IeÅ¡kovai teigia, jog jie įsigijo nuosavybėn butÄ su rÅ«siu.

Atsakovė minėtÄ aplinkybę ginčija. IeÅ¡kovai laiko, jog namo (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos yra bendro naudojimo ir priklauso visiems namo gyvenamųjų patalpų bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jų valdomų gyvenamųjų patalpų plotui bei praÅ¡o nustatyti naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarkÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Taigi, ieškovai, reikalaudami nustatyti naudojimosi tvarka namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis, privalo įrodyti, jog minėtos patalpos priklauso ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais namo gyvenamųjų patalpų bendraturčiais. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos 4.82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.

Kas priskiriama prie bendrojo naudojimo patalpų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p.: tai namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog tik dalis namo (duomenys neskelbtini), butų buvo įgyti nuosavybėn su rūsiais, kaip butų priklausiniais.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turo kadastro departamento Vilniaus skyriaus raštas „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo patvirtina, kad ieškovų buto (duomenys neskelbtini), pradinės buto savininkės buvo privatizuotas, o vėliau ieškovų įgytas nuosavybėn pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-6403, be rūsio (e.b.l. 6, tomas 3). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2002; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-487/2006, yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl daugiabučio gyvenamojo namo rūsiuose esančių izoliuotų patalpų nuosavybės teisės, turi būti įvertinta, ar jos yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, ar bendrojo naudojimo patalpos.

Minėtų patalpų paskirtis gali būti įrodyta inventorizacijos duomenimis dėl šių patalpų suformavimo: ar šios patalpos buvo inventorizuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto sandėliavimo paskirties objektas. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad ginčo patalpos buvo išskirtos iš kitų patalpų ir suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau to nepakanka išvadai, jog visos ginčo patalpos buvo privatizuotos kartu su butais kaip pastarųjų priklausiniai.

Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų, ne visos name (duomenys neskelbtini), esančios gyvenamosios paskirties patalpos buvo privatizuotos. Todėl ginčo patalpos dėl minėto namo butų privatizavimÄ vykdančios ir valstybės nuosavybės teisę įgyvendinančios institucijos neveikimo galėjo bÅ«ti neinventorizuotos kaip atskiras objektas ir neapskaitytos Å¡ios institucijos balanse, tačiau nepriklausomai nuo to, iÅ¡likti valstybės nuosavybe. Butų (duomenys neskelbtini), savininkų naudojimosi minėto namo rÅ«syje esančiais sandėliukais, faktas nuosavybės teisių į juos nesukuria.

Ar ieškovų nuosavybės teise valdomas butas buvo privatizuotas kartu su rūsyje esančiu sandėliuku, gali būti nustatyta tik įvertinus sandorių, kurių pagrindu butas buvo privatizuotas, o vėliau perleistas ieškovų nuosavybėn turinį. Ieškovai minėtų sandorių teismui nepateikė, nors jiems dar pirmame parengiamajame teismo posėdyje, taip pat ir vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose buvo pasiūlyta pateikti tiek ginčo patalpų inventorizavimo dokumentus, tiek ir minėtus sandorius.

Butų privatizavimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas numatė galimybę kartu su butu privatizuoti vienÄ rÅ«syje esantį sandėliukÄ , o nagrinėjamu atveju ginčo patalpas sudaro keli izoliuoti namo rÅ«syje esantys sandėliukai, kurių skaičius virÅ¡ija name esančių butų skaičių, kÄ patvirtina patalpų plano kopija (e.b.l. 15, tomas 1). Byloje liudytoju apklaustas buvęs ieÅ¡kovų buto savininkas S. J. nurodė, kad iki buto pardavimo ieÅ¡kovams jis naudojosi tik viena rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-10, kuriÄ ir perdavė ieÅ¡kovams kartu su butu.

Todėl mažai tikėtina, jog visi minėti sandėliukai buvo privatizuoti kaip butų priklausiniai, ir kad ginčo patalpos buvo naudojamos butų savininkų kaip sandėliukai. Nagrinėjama byla nepriskirtina bylų kategorijai, kuriose įstatymas numato teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam. Todėl faktinės aplinkybės nustatytos pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. IÅ¡ minėtų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovų butas buvo privatizuotas be rÅ«sio, o su namo kieme esančiu Å«kinės paskirties pastatu.

IeÅ¡kovų nuosavybės teisė į butÄ (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡vestinė: ieÅ¡kovai įsigijo minėtÄ butÄ nuosavybėn pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, todėl negalėjo įgyti daugiau nuosavybės teisių, negu jų turėjo buvę minėto buto savininkai. IÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turo kadastro departamento Vilniaus skyriaus raÅ¡tas „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ matyti, kad įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre, kad ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomas butas P(duomenys neskelbtini) yra su rÅ«siu, įregistruotas UAB ,,Geo group” matininkės I.

G. 2018-05-18 parengtos elektroninės kadastro duomenų bylos ir V. D. įgalioto asmens advokatės R. E. 2018-05-18 suraÅ¡ytos Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybÄ numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimÄ / statinio (-ių), jo dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimÄ Nr. 1, pagrindu, kurie buvo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui V. D. įgalioto asmens advokatės R. E. padėjėjos J. G. kartu su 2018-06-04 praÅ¡ymu (Paslaugų apskaitos sistemoje praÅ¡ymas 2018-06-06 įregistruotas Nr. 17856280) pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Toks minėto įraÅ¡o pagrindas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis rÅ«sys buvo sukurtas ieÅ¡kovų buto statybos/rekonstrukcijos eigoje. Tuo tarpu ginčo patalpos buvo sukurtos namo statybos eigoje ir egzistavo iki ieÅ¡kovams įsigyjant nuosavybės teisę į butÄ bei į rÅ«sį. Todėl minėtas Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡as apie tai, jog ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis butas yra su rÅ«siu, padarytas ne buto pirkimo – pardavimo sutarties, o ieÅ¡kovų buto rekonstrukcijos registravimo pagrindu, ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į ginčo patalpas nepatvirtina.

Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, minėtus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai neįrodė savo nuosavybės teisės į ginčo patalpas, kurių naudojimo tvarkÄ praÅ¡oma nustatyti pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Kadangi teisė nustatyti naudojimosi tvarkÄ priklauso bendro daikto savininkui, ieÅ¡kovai tokios reikalavimo teisės neturi. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, o iÅ¡laidos už advokato paslaugas, suteiktas atsakovams, taip pat procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnio, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. D. ir D. D. valstybei 41,60 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir 554,04 EUR iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, iÅ¡ viso 595,64 EUR (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus, Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis euro centus). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Lidija Valentukonytė